Byla 2A-519-798/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. B., E. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų arsenalas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ad acta“, ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų arsenalas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. B., E. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Statybinių medžiagų arsenalas“ ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo R. M. 45 037,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir teismas buvo įpareigojęs UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Turtas ir dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Administratoriui yra žinoma, kad nuo 2009-01-27 iki 2012-03-29 įmonei vadovavo direktorius R. G., nuo 2012-03-29 iki 2013-11-25 atsakovas R. M., nuo 2013-11-25 iki 2013-12-05 P. B., nuo 2013-12-05 iki 2014-03-17 E. K., o nuo 2014-03-17 iki 2014-07-08 P. B.. Atsakovas R. M. 2013 m. rudenį savo akcijas pardavė P. B., o šis akcijas perleido tretiesiems asmenims E. K., o pastarasis – vėl P. B.. Tretieji asmenys E. K. ir P. B. yra teisėsaugai žinomi asmenys, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus raštu pranešta dėl E. K., P. B., Rolando M. neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimą, mokesčių nemokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą; 2013 m. gruodžio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriama UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ veikla. Prie šio tyrimo prijungtas Vilniaus apskrities policijos komisariato pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“, E. K., P. B., R. M. paslėptų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, nuosavybės ir įsipareigojimų bei struktūros; įtariama, kad minėti asmenys apgaule išvengė didelės turtinės prievolės, dėl ko padarė valstybei ir kreditoriams apie 800 000,00 Lt (231 696,01 Eur) turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovavosi finansinių ataskaitų už 2012 m. duomenimis ir jų pagrindu pripažino įmonę nemokia. Taigi, įmonės nemokumas konstatuotas teismo 2012 m. Taip pat bankroto administratorius nustatė, kad įmonėje dirbo 2 darbuotojai, kuriems įmonė buvo skolinga 3 370,36 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Paaiškėjo, kad didžioji dalis kreditorių reikalavimų susidarė vadovaujant R. M.. Pasak administratoriaus, nemoki įmonė skolas kreditoriams didino. Vadovas ir akcininkas R. M., perleidęs įmonės akcijas tretiesiems asmenims, siekė išvengti atsakomybės kreditoriams ir galimai siekė įmonės žlugimo. Po akcijų perleidimo įmonės veikla buvo nutraukta, įmonės dokumentai paslėpti arba sunaikinti, įmonės kontrolė perduota asmenims, kurie net neketino veiklos vykdyti, o siekė pasipelnyti iš nemokios žlungančios įmonės akcijų perėmimo. R. M. vadovavimo įmonei metu, nuo 2012-03-29 iki 2013-11-25, UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ pradelstų skolų kreditoriams suma pagal kreditorių bankroto administratoriui pateiktus dokumentus sudarė 34 531,58 Eur, taip pat 3 370,36 Eur skola darbuotojams, 11 235,72 Eur valstybės biudžetui. Ieškovė prašė teismo taikyti civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį, nes R. M., kaip įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonė nemoki, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, dėl to padarė žalą kreditoriams. Ieškovė atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padarytą žalą kildino iš BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankroto byloje patvirtintų visų kreditorinių finansinių reikalavimų 45 037,13 Eur dydžio (t. I, b. l. 1–5, 88–92).
  3. Atsakovas R. M. atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
  4. Nurodė, kad savo vadovavimo įmonei laikotarpiu neturėjo pagrindo inicijuoti bankroto procedūrą. Akcijų prikimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė akcijas R. K., buvo sudaryta 2013-11-16, o 2013-11-17 vienintelio akcininko P. B. sprendimu atsakovas atleistas iš direktoriaus pareigų. Dokumentai registrui pateikti 2013-11-18, o įrašas atliktas 2013-11-25. Taigi, nuo 2013-11-25 atsakovo su UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ nesiejo jokie darbo teisiniai santykiai. Atsakovas įmonę R. K. pardavė su teigiamu balansu, taip pat perdavė pirkėjui visą turtą, kuris buvo sandėlyje, pinigines lėšas bankuose, kasoje, taip pat buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymėjo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko įmonės patikrinimą ir pažeidimų nenustatė. VMI 2014-07-01 pažymoje nurodyta, kad 2014-07-01 įmonės mokestinės nepriemokos sudarė 32 397,22 Lt. Skolų jo vadovavimo įmonei laikotarpiu nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), nei VMI nebuvo. Už kitų asmenų vadovavimo įmonei laikotarpį atsakovas neatsakingas. Skolos kreditoriams (kitoms įmonėms) buvo nedidelės. Savo vadovavimo įmonei metu su visais kreditoriais nuolat derino mokėjimų likučius, nes tai buvo nuolatiniai partneriai, iš kurių buvo įsigyjamos prekės; liko nepamokėtos tik einamosios sąskaitos, kurios buvo perduotos naujam direktoriui.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ naudai iš R. M. 17 456,14 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 456,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš R. M. valstybei 524,00 Eur žyminio mokesčio ir 13,90 Eur pašto išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, jog ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos atlyginti jo vadovavimo metu padarytą žalą dėl nesikreipimo į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kai civilinės bylos nagrinėjimo metu įmonei jau yra iškelta bankroto byla ir bankrotas pripažintas tyčiniu.
  3. Šioje byloje teismas taikė žalos padarymo metu, t. y. iki 2016-01-01 galiojusią ĮBĮ normos redakciją. Kadangi atsakovas R. M. tam tikru metu buvo ir vienintelis akcininkas ir įmonės vadovas, tai jo kompetencija pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra neabejotina.
  4. Tarp šalių kilo ginčas dėl R. M. vadovavimo įmonei ir buvimo akcininku laikotarpio. Byloje esančioje 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad R. M. akcijas pardavė R. K., o 2013 m. lapkričio 17 d. vienintelio akcininko sprendimu, kurį pasirašė vienintelis akcininkas P. B., jis buvo atleistas iš pareigų. Ieškovo vertinimu, 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi ji prieštarauja ABĮ 46 straipsnio 4 daliai, nes sutartyje numatytas tik 100 vnt. akcijų pardavimas, kai įmonė turėjo 10 000 vnt. akcijų.
  5. Teismas nustatė, jog ieškovės akcijos 2013 m. lapkričio 16 d. buvo parduotos R. K., nuo 2013 m. lapkričio 25 d. įmonės akcininku įregistruotas P. B.. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią akcijas įsigijo P. B., teismui nepateikta. VĮ „Registrų centras“ direktorius bei akcininkas buvo perregistruotas pagal 2013 m. lapkričio 17 d. P. B. pasirašytus prašymus. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog akcijų pardavimo R. K. aplinkybes aiškinosi, tačiau faktinė situacija nebuvo nustatyta. Atsižvelgęs į susidariusias aplinkybes, teismas akcininkų pasikeitimą šioje byloje nustatė atsižvelgiant į Juridinių asmenų registro duomenis. Įvertinęs tai, kad registro duomenys nebuvo ginčijami, o P. B. yra pasirašęs 2013 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo aktą, vertino, jog 2013 m. lapkričio 17 d. R. M. akcijas pardavė P. B.. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje byloje dėl UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkų pasikeitimo duomenis taip pat nustatė pagal Juridinių asmenų registro duomenis. 2013 m. lapkričio 18 d. R. M. sudarė turto perdavimo aktą su P. B., kuriame nurodyta, jog perduodami įmonės dokumentai bei buvo sudarytas prekių likučių aktas 2013 m. lapkričio 18 dienai, šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo faktinį įmonės perdavimą. Padaręs šias išvadas, teismas pripažino, jog R. M. pagal savo padėtį įmonėje pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2013-11-25.
  6. Nagrinėjamu atveju BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ nemokumas nuo 2012 m. gruodžio 31 d. yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi bei Vilniaus apygardos teismo 2015m. lapkričio 2 d. nutartimi. Teismas konstatavo, jog įmonė nemoki buvo nuo 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pardavimo sandoriu nebuvo parduota kaip veikianti įmonė.
  7. VMI 2013 m. lapkričio 18 d. pranešimas apie mokestinį tyrimą patvirtina, jog patikrinimo metu įmonėje dirbo 5 darbuotojai, buhalterinė apskaita tvarkoma pagal buhalterinę programą „Centas“. Teismo vertinimu šie duomenys gali būti vertinami kaip akcininko ir įmonės direktoriaus verslo sprendimai, kuriais siekiama išvengti įmonės nemokumo. Teismas sutiko su ieškovės nurodytu vertinimu, jog pirkėjų įsiskolinimas nebuvo realus, kadangi šis įsiskolinimas vėliau nebuvo išieškotas ir nebuvo grąžintas. Teismas padarė išvadą, jog R. M., nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės įsigijimo metu ir toliau vykdydamas veiklą negalėjo protingai tikėtis, jog jis tinkamai ir atsakingai veikia bendrovės naudai. Veikdamas atsakingai jis turėjo matyti, jog įmonės ūkinė-komercinė padėtis blogėja. Blogėjantys įmonės veiklos rezultatai tiesiogiai nurodyti mokestinio tyrimo medžiagoje. Tais atvejais, kai įmonė vykdo veiklą, tačiau nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais nemažėja, o didėja, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Šiame teismo sprendime išdėstytą poziciją, jog UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovų veikimas, kaip sąžiningų verslininkų, kelia įtarimus, patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2015 m. gegužės 16 d. raštas apie ikiteisminį tyrimą dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014 m. birželio mėn. veikusios bendrininkų grupės. R. M., E. K. bei P. B., panaudojant įmonių grupę, į kurią įėjo ir UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“, siekdami išvengti prievolės mokėti ne mažiau kaip 500 000,00 Lt mokesčių bei ne mažiau kaip 300 000,00 Lt skolų kreditoriams tyčia paslėpė įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti šių įmonių veiklos, turto bei finansinės būklės rezultatų. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog būdamas įmonės vadovu ir veikdamas rūpestingai atsakovas turėjo suprasti, jog yra atsiradusios aplinkybės, pagal kurias įmonė teisės aktų pagrindu pripažintina nemokia, o jo priimti verslo sprendimai šios padėties ištaisyti negalėjo. Dėl to R. M. turėjo žinoti įmonės padėtį ir dėl jos nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  8. Teismas atkreipė dėmesį į šioje byloje susiklosčiusią situaciją dėl įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepakankamumo, kadangi aplinkybė, kada atsiranda įmonės nemokumo būsena, suponuojanti vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, įrodinėjama ir nustatoma įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais bei pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą. Šiuo atveju bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę.
  9. Nustatęs neteisėtus kaltus atsakovo veiksmus, teismas sprendė klausimą dėl atsakomybės dydžio. Nustatė, kad atsakovas įmonę pardavė likus 7 mėnesiams iki jos bankroto. Didelė dalis kreditorių pateiktų sąskaitų, kuriomis buvo grindžiami finansiniai reikalavimai bankroto byloje, buvo neapmokėtos jau iki įmonės pardavimo. Teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos gali būti apibrėžiamas tik iki atsakovo buvimo akcininku ir direktoriumi pabaigos. Nors ieškovas teigė, jog jis siekia solidarios visų įmonės akcininkų ir vadovų atsakomybės, tačiau P. B. ir E. K. nebuvo įtraukti atsakovais. Kadangi minimų asmenų gyvenamoji vieta nežinoma, tai žalos išsiieškojimas iš jų R. M. būtų sunkiai įmanomas, o realus visos žalos priteisimas iš vieno skolininko iš esmės blogintų jo padėtį. Šiuo metu nėra pakankamai faktinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, jog visi trys asmenys veikė vieningai, suprasdami tikslą turėti naudos iš neatsiskaitymo su kreditoriais. Neįrodžius veiksmų bendrumo, teismas padarė išvadą, kad visos žalos priteisimas iš vieno skolininko neproporcingai blogintų jo padėtį, todėl sprendė iš atsakovo priteisti jo vadovavimo įmonei laikotarpiu susidariusių įsiskolinimų sumą.
  10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo patvirtinta bendra visų BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių finansinių reikalavimų 119 230,63 Lt dydžio suma. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – patvirtinta bendra 138 657,74 Lt dydžio kreditorių finansinių įsiskolinimų suma. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi į BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą įtraukta trečios eilės kreditorė Lietuvos-Vokietijos UAB „Kreisel Vilnius“ su 4 879,07 Eur reikalavimu. Patikslinto ieškinio 45 037,13 Eur sumą sudaro minėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma.
  11. Teismo vertinimu, reiškiant ieškinį nebuvo atsižvelgta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pirmos eilės kreditorės V. R. reikalavimas sumažintas iki 2 501,48 Eur, o antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas – padidintas iki 10 251,74 Eur. Taip pat teismo vertinimu, į ieškinio reikalavimo sumą nėra įtrauktas VMI reikalavimas, kadangi nustatydamas reikalaujamos žalos atlyginimo dydį, ieškovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi bei 2015 m. vasario 20 d. nutartimi. Pirmos eilės kreditorė V. R. atleista 2014-07-22, tą dieną jai nebuvo sumokėta išeitinė išmoka, todėl teismas šio reikalavimo į žalos sumą neįtraukė.
  12. Eden Springs Lietuva UAB, Coface SA Lietuvos filialo, UAB „Tele 2“, Teo LT AB, UAB „4office“ kreditoriniai reikalavimai į atlygintinos žalos sumą buvo neįtraukti, nes jie susidarė, kai jau atsakovas R. M. akcijas pardavė P. B.. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyriaus, AB „Ogmios centras“, AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Iris“ , UAB „Grifs AG“ kreditoriniai reikalavimai į atlygintinos žalos sumą buvo įtraukti iš dalies. Todėl teismas dėl 27 580,99 Eur žalos atlyginimo netenkino ir šioje dalyje ieškinį atmetė.
  13. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, todėl teismas priteisė iš atsakovo žyminį mokestį proporcingai patenkintų reikalavimų daliai į valstybės pajamas. Analogiškai iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė ir pašto išlaidos, kurios sudarė 36,59 Eur. Ieškinio tenkinimo procentas 38 proc.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ naudai priteisti visą ieškinio sumą (45 037,13 Eur).
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

519.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad akcijų perleidimo sandoris yra teisėtas, nes VĮ „Registrų centras“ duomenys apie akcininkus nenuginčyti. Pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ registruoja jam pateiktus duomenis ir netvirtina sandorių teisėtumo fakto. Mano, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad akcijų perleidimo sandoris, kuriuo R. M. tariamai pardavė savo akcijas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, kadangi: 1) akcijų perleidimo sandoris buvo fiktyvus, o jo pagrindu vykdytas turto ir dokumentų perdavimas, sudarytas tikslu išvengti atsakomybės, tikrųjų bankroto priežasčių nustatymo, sandorių patikrinimo, skolų iš debitorių išieškojimo ir pan.; 2) 2013-11-16 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad R. M. perleidžia 100 vnt. paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ akcijų, tačiau pagal bendrovės įstatus bendrovėje yra 10 000 vnt. paprastųjų vardinių 1,00 Lt nominalios vertės akcijų. Akcijų pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė, o šių duomenų nenurodymas akcijų perleidimo sutartį daro negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ABĮ 46 str. 3 d. ir 4 d.) ir teismas niekinės sutarties faktą konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Analogiškai vertinamas ir R. M. atšaukimo iš direktoriaus pareigų faktas, nes vieninteliu bendrovės akcininku tuo metu buvo R. M., kuris buvo ir 900 vnt. bendrovės akcijų savininkas.

619.2. Žala kreditoriams susidarė ne tik dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir dėl to, kad žinodamas apie įmonės nemokumą, matydamas, kad VMI atlieka tikrinimus bei nustatė PVM nepriemoką, įtaria galimą pajamų neapskaitymą, su tikslu išvengti atsakomybės, fiktyviai siekė perleisti įmonės akcijas. Jei R. M. būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės apskaitos dokumentus ir turtą kaip atsakingas savininkas ir direktorius būtų perdavęs bankroto administratoriaus žinion, šiai dienai būtų įmanoma tikslai nustatyti bankroto priežastis, įvertinti sandorius, reikalauti skolų grąžinimo iš debitorių, o kreditorių žala nebūtų padidėjusi. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu R. M. yra pareikšti įtarimai. Aplinkybės, kad kiti solidarūs skolininkai nebuvo byloje įtraukti atsakovais, nes solidariai atsakingų asmenų gyvenamosios vietos nežinomos, dėl ko R. M. negalėtų išsiieškoti žalos ir būtų pabloginta jo padėtis, nėra įstatyme įtvirtinti pagrindai kaltus asmenis atleisti nuo atsakomybės už žalą.

719.3. BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ apskaitos dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti ir tikėtina, jog nėra išlikę, nes jų surasti nepavyko ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taip pat bankroto administratoriui nebuvo perduota jokio turto. Mano, kad R. M. yra atsakingas už žalą, kuri atitinka visų ieškovės bankroto byloje pareikštų kreditorių reikalavimų dydį, nes nėra išlikę įmonės apskaitos dokumentų. R. M. veiksmai tariamai perleidžiant akcijas ir tariamai perduodant dokumentus bei turtą, neabejotinai sąlygojo kreditorių žalos padidėjimą bei apsunkino kreditorių galimybes tikėtis bent iš dalies patenkinti reikalavimus.

819.4. Nuoseklus ir dėsningas įmonės turto mažinimas nuo 2013 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo dienos yra akivaizdus. Pagal R. M. pateiktą turto perdavimo dokumentą bendrovė 2013-11-18 datai turėjo atsargų už 30 589,05 Lt (arba 30 826,84 Lt pagal R. M. pateiktą nepasirašytą Prekių likučių – savikainos sąrašą), 2013-11-16 ilgalaikis turtas sudarė 102,35 Lt, banko sąskaitose ir kasoje 2016-11-16 duomenimis buvo 5 670,49 Lt, taigi viso 2013-11-18 datai bendrovė galimai turėjo turto už 36 361,89 Lt, t. y. 74 procentais mažiau nei 2013 m. pradžioje, o po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui neperduota jokio turto. Be to pagal turto sąrašą nemaža nurodyto turto dalis buvo įsigyta dar iki 2013 m., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybių šį turtą realizuoti ir šio turto faktinės realizacinės vertės. Atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. pateiktas turto perdavimo dokumentas yra be bendrovės antspaudo, turto sąrašas be parašų, turto vertė dokumente su parašais ir turto sąraše nesutampa, todėl šių dokumentų įrodomoji reikšmė abejotina. Galimybių tiksliai įvertinti įsipareigojimų dinamiką nėra galimybės, nes bankroto administratorius neturi apskaitos dokumentų. Tikėtina, kad finansinius reikalavimus pareiškė tik dalis kreditorių, todėl faktinė žala yra didesnė.

919.5. Teismas klaidingai vertino faktinius bylos duomenis dėl VMI ir VĮ Turto banko reikalavimų. VĮ Turto banko reikalavimų, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti VĮ Turto banko kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimo. Taip pat, administratoriaus nuomone, kreditorės V. R. finansinis reikalavimas (išeitinė išmoka) nebūtų susidariusi, jei atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreipęsis laiku. Taip pat ir kitų kreditorių žala nebūtų atsiradusi arba padidėjusi, jei atsakovas būtų veikęs teisėtai ir sąžiningai. Be to, jei atsakovas yra atsakingas už kreditorių reikalavimus atsiradusius iki 2013-11-25, tuomet nėra aišku kodėl teismas atsisakė pripažinti kaip žalą sumas, kurios atitinka reikalavimus atsiradusius iki šios datos (t. III, b. l. 142–144).

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; teismui nusprendus, kad žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo, priteistinos žalos dydį sumažinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos motyvus:

1021.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neišsprendė klausimo kada ši pareiga kilo. Teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotas faktas, kad įmonė tapo nemokia nuo 2012-12-31, o ieškovė byloje įrodinėjo, kad nuo 2012-03-29. Atsakovas teigia, kad įmonę pardavė su teigiamu balansu ir tai nėra paneigta įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2013 m. I pusmetį įmonės balanso duomenys, įvertinus neapskaitytų prekių likutį, buvo teigiami. Atkreipia dėmesį į ieškovės vykdytą veiklą – statybinių prekių pirkimas ir pardavimas, t. y. įmonės pajamos priklausė nuo sezoniškumo. Specialisto 2016-04-14 akte nurodyta, kad prekių likučių savikaina sudarė 30 392,93 Lt. Be to įmonės pardavimo P. B. metu sąskaitoje buvo ir piniginių lėšų.

1121.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino, kada susidarė kreditorių finansiniai reikalavimai.

1221.3. Atsakovas nesutinka, kad turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą teisme, nes jokių nenaudingų įmonei sandorių nesudarinėjo, priešingai, buvo vykdomi einamieji mokėjimai, o skolos būdavo, nes buvo sudarytos sutartys dėl mokėjimų atidėjimo. Kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 2013-11-18 mokestinio tyrimo metu įtrauktas 197 400,00 Lt pirkėjų įsiskolinimas nebuvo realus. Mano, jog skolos išieškojimo procedūra bei įsiskolinimo faktas yra skirtingi dalykai.

1321.4. Nesutinka, kad VSDFV 1 236,62 Eur dydžio finansinis reikalavimas būtų įtrauktas į priteistinos žalos dydį vien tik dėl to, kad šio skola buvo pradelsta. Pažymi, kad atsakovo vadovavimo įmonei metu buvo mokamos įmokos: 2013-10-15 – 594,58 Lt, 2013-11-26 – 2 818,01 Lt, 2013-12-02 - 922,99 Lt, todėl skolos likutis 2013-12-02 datai buvo 528,79 Lt (153,14 Eur). Taip pat nesutinka su UAB „Skolų išieškojimas“ 3 735,71 Lt (1 081,94 Eur) dydžio priteista žalos suma, kadangi atsakovas įmonėje dirbo nuo 2012-03-29 iki 2013-11-18, o skolų suderinimo aktas tarp UAB „Deguna“ ir UAB „Skolų išieškojimas“ pasirašytas 2013-11-21. Taip pat ir kreditorės VĮ Turto bankas reikalavimas buvo patvirtintas 2014-06-20, kai R. M. jau nedirbo UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“. Analogiškai ir dėl UAB „Ginersta“ 6 037,80 Lt (1 748,64 Eur) dydžio reikalavimo, kildinamo iš skolos, susidariusios 2010-08-13 pirkimo–pardavimo sutarties bei priteistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu už akių. Iš dalies nesutinka ir su UAB „Alnida“ 3 325,63 Lt (937,10 Eur) žalos dydžiu, kildinamu iš UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ nepasirašytos 2013-08-21 PVM sąskaitos–faktūros. Be to šių įmonių reikalavimai buvo įtraukti į BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankroto byloje patvirtintus kreditorių sąrašus, kurių skųsti atsakovas, kaip nesuinteresuotas asmuo, neturėjo teisės

  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl 2013 m. lapkričio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumo yra pagrįsta, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad minėta sutartis yra niekinė, turi būti atmesti. Teiginiai, kad po akcijų pardavimo atsakovas vis tiek liko akcininkas su 900 vnt. akcijų nepagrįstas, nes atsakovas pardavė visas akcijas. Pažymi ir tai, jog atsakovas negali būti atsakingas už kitų asmenų (P. B., E. K.) neteisėtus veiksmus, susijusius su blogu įmonės valdymu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskyrė R. M. vadovavimo įmonei laikotarpį. R. M. atsakomybė už dokumentų perdavimą administratoriui baigėsi tuomet, kai jis perdavė dokumentus ir turtą naujam įmonės savininkui (akcijų pirkėjui). Pažymi, kad VĮ Turto bankas buvo perduota 868,86 Eur dydžio reikalavimo teisė ir pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai, kaip ir argumentus dėl V. R. reikalavimo.
  2. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė buvo nemoki jau nuo 2012-12-31, todėl atsakovui, kaip vadovui, kilo imperatyvi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Argumentai, neva pirmosios instancijos teismas nenustatė kada atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nenustatinėjami, nes nemokumo data (faktas) yra nustatytas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. VMI finansinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonės finansinė padėtis palyginus 2012 m. I pusmetį ir 2013 m. I pusmetį blogėjo. Dėl neišlikusių finansinės apskaitos dokumentų administratorius neturi galimybės nustatyti tikslius duomenis. Pažymi, kad visas nutartis atsakovas buvo gavęs, tačiau jokių procesinių veiksmų nebuvo ėmęsis

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15Dėl faktinių aplinkybių

  1. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ buvo įregistruota 2009 m. sausio 27 d.; įmonės veikla – mažmeninė ir didmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis; įmonės akcininkai buvo: R. M. nuo 2012-03-29 iki 2013-11-25, P. B. nuo 2013-11-25 iki 2013-12-05, E. K. nuo 2013-12-05 iki 2014-03-17, P. B. nuo 2014-03-17; įmonės vadovai buvo: R. G. nuo 2009-01-27 iki 2012-03-29, R. M. nuo 2012-03-29 iki 2013-11-25, P. B. nuo 2013-11-25 iki 2013-12-05 ir nuo 2014-03-17 iki 2014-07-08, E. K. nuo 2013-12-05 iki 2014-03-17 (t. I, b. l. 13–15).
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje B2-3930-603/2014 (dabar Nr. B2-1911-603/2017) iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“, bankroto administratore paskirta UAB „Ad acta“ (t. I, b. l. 6–7); 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (t. I, b. l. 9–10), kuris 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. gegužės 8 d. nutartimis patikslintas (t. I, b. l. 84, 85, 86–87); 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pratęstas BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ likvidavimo terminas 12 mėnesių.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5245-603/2015 pripažino atsakovės BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankrotą tyčiniu (t. II, b. l. 26–31). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-383-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

16Dėl 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

  1. Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų išrašo nustatyta, kad UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ turi 10 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 1,00 Lt (0,29 Eur). Bylos duomenimis, 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi R. M. pardavė R. K. tik 100 vnt. UAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ paprastųjų vardinių akcijų 100,00 Lt nominalios vertės už 5 000,00 Lt kainą (t. I, b. l. 58). UAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ 2013 m. lapkričio 17 d. vienintelio akcininko P. B. sprendimu R. M. nuo 2013-11-17 atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų bei nuo 2013-11-17 direktoriumi paskirtas P. B. (t. I, b. l. 59). R. M. turtą ir dokumentus 2013 m. lapkričio 18 d. perdavė, o P. B. priėmė (t. I, b. l. 63). VĮ „Registrų centras“ pirmosios instancijos teismui pateiktų UAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ akcininkų sąrašų duomenimis, P. B. 2013 m. lapkričio 17 d. datai turėjo 10 000 vnt. UAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurias 2013 m. lapkričio 29 d. įsigijo E. K., o 2014 m. vasario 10 d. minėtas kiekis akcijų priklausė P. B..
  2. 2016 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog dėl akcijų pardavimo 2013 m. lapkričio 16 d. R. K. aplinkybių aiškinosi, tačiau faktinė situacija buvo nenustatyta.
  3. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad akcijos perleistos tariamai (sandoris fiktyvus), siekiant išvengti atsakomybės, tikrųjų bankroto priežasčių nustatymo, sandorių patikrinimo, skolų iš debitorių išieškojimo. Pažymi ir tai, jog R. M. perleido 100 vnt. UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės akcijų, tačiau pagal bendrovės įstatus bendrovėje yra 10 000 vnt. paprastųjų vardinių 1,00 Lt nominalios vertės akcijų, todėl teismas niekinės sutarties faktą turi konstatuoti ex officio, nes akcijų pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė, o šių duomenų nenurodymas akcijų perleidimo sutartį daro negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ABĮ 46 str. 3 d. ir 4 d.). Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teigia, kad pardavė visas įmonės akcijas, taip pat naujam įmonės savininkui P. B. perdavė dokumentus ir turtą.
  4. ABĮ 46 straipsnio 3 dalies 2 punktas (ABĮ redakcija, galiojusi nuo 2013-07-13 iki 2014-01-01; Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) nustato, jog sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: 1) bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė; 3) akcinių bendrovių akcijoms – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas akcijų emisijos kodas (jei akcinė bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, yra išleidusi skirtingų emisijų akcijas); 4) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, balsavimo ir kitos teisės. Pagal ABĮ 46 straipsnio 4 dalį sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų.
  5. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 178 str. 3 d.), jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2010-865/2016, pripažino R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 26 d.
  6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalimi, teismo baudžiamasis įsakymas laikomas nuosprendžiu, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, minėtos nuostatos dėl prejudicinių faktų taikytinos ir šioje byloje dėl faktų, nustatytų baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Taigi, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti civilinėje byloje, jeigu jie šioje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-378/2016).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl įsigytų akcijų kiekio nagrinėjamai bylai nereikšmingos, kadangi sandoris gali būti pripažintinas niekiniu dėl baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytų nusikalstamų veikų ir jų padarinių, kurių šioje civilinėje byloje pakartotinai įrodinėti nereikia.
  8. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2016 m. liepos 8 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-2010-865/2016 yra nustatyti šie nagrinėjami bylai esminę reikšmę turintys prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.): R. K., žinodamas, kad tikrovėje neįgis įmonės UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ akcijų ir netaps šios įmonės akcininku už V. Ž. įteiktą ne mažesnį nei 20,00 Lt dydžio piniginį atlygį 2013-11-16 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, V. Ž. nurodymu patvirtindamas savo parašu, suklastojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu V. Ž. pagamintą suklastotą tikrą dokumentą – 2013 m. lapkričio 16 d. įmonės UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis, R. K., 2013 m, lapkričio 16 d. nupirko iš R. M. UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ visas 100 vienetų paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės akcijų už 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur). R. M., minėtoje baudžiamojoje byloje apklaustas kai įtariamasis, parodė, jog nuo 2012 m. kovo pabaigos tapo UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ direktoriumi, <..>, nuo 2013 m. jam atsibodo vykdyti įmonės veiklą, nes ši veikla jam nebuvo artima, <..> prasitarė, jog norėtų parduoti įmonės akcijas, <...>, sužinojo, kad vadybininkai nori išeiti į kitą darbą ir suprato, kad teks ieškoti naujų vadybininkų, o tai apsunkins įmonės veiklą, <...>, įmonė esminių skolų neturėjo, bet buvo einamosios skolos tiekėjams ir už patalpų nuomą, <...>. P. B., minėtoje baudžiamojoje byloje apklaustas kai įtariamasis, parodė, kad R. M. nenorėjo toliau tęsti įmonės veiklos dėl turimų įsipareigojimų kreditoriams, nors įmonė realiai iš savo turto galėjo atsiskaityti su kreditoriais; V. Ž. ši įmonė domino, nes turėjo daug turto.
  9. Veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais. Ginčo sandoriai yra negaliojantys nuo sudarymo momento (ab initio), nes jie sudaryti tik dėl akių, t. y. nesiekiant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012 ir kt.).
  10. Nagrinėjamu atveju R. K., sudarydamas 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, nesiekė sukurti civilinių teisinių santykių, t. y. sandorį sudarė žinodamas, jog tikrovėje neįgis UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ akcijų ir netaps šios įmonės akcininku bei realiai nesiekė tęsti įmonės veiklos, o R. M. sandorį sudarė, kad išvengtų atsakomybės, taikytinos juridinio asmens vadovui ir jo dalyviui (akcininkui), kadangi žinodamas realią įmonės finansinę padėtį (nemokumą), aplinkybes apie esamus įmonės įsipareigojimus kreditoriams (pvz., skolas tiekėjams ir patalpų nuomotojui), apie kitas priežastis, galinčias neigiamai įtakoti įmonės finansinius rodiklius (pvz., vadybininkų norą išeiti į kitą darbą, dėl ko įmonės veikla dar labiau pablogėtų); apie VMI atliekamą įmonės mokestinį patikrinimą ir kt., sprendė įmonę parduoti asmeniui, kurio nepažinojo, ir kurį surado per abejotinos reputacijos asmenį. Nors įstatymai nedraudžia akcijų savininkams jas perleisti, tačiau ginčo atveju tariamas akcijų perleidimas negali panaikinti nerūpestingo UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovo ir akcininko R. M. atsakomybės už įmonės veiklos padarinius (neteisėtais veiksmais (tariamai perleidęs nemokią įmonę) pažeidė kreditorių interesus).
  11. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. M. pardavė R. K. 100 vnt. UAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ paprastųjų vardinių akcijų, (CK 1.78 str. 5 d., 1.86 str.). Restitucijos netaikyti, kadangi dėl jos taikymo R. M. padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų, o R. K. atitinkamai pagerėtų (CK. 6.145 str. 2 d.).

17Dėl solidariosios atsakomybės netaikymo

  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė – bankrutavusios įmonės administratorė – patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. M. žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. posėdžio protokoline nutartimi į nagrinėjamą bylą savo iniciatyva įtraukė trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, P. B. ir E. K. (t. II. b. l. 60).
  2. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad negalima atleisti nuo atsakomybės ir kitų asmenų – P. B. ir E. K., – nepaisant, jog kiti solidarūs skolininkai nebuvo byloje įtraukti atsakovais ir jų gyvenamosios vietos nežinomos bei dėl to, kad R. M. negalėtų išsiieškoti atlygintos žalos ir būtų pabloginta jo padėtis.
  3. Ieškinį, su kuriuo asmuo, siekiantis apginti savo pažeistas teises, kreipiasi į teismą, sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškovas reikalavime turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat tai, ko jis prašo iš teismo. Šie ieškinio elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434-407/2015).
  4. Materialus pobūdžio reikalavimas konkrečiam asmeniui gali būti pareiškiamas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 p., 135 str. 1 d. 4 p.). Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą taip pat leidžiama tik pirmosios instancijos teisme ir tik iki tam tikros proceso stadijos (CPK 141 str. 1 d.). Reikalavimo pareiškimas kitam asmeniui yra ieškinio dalyko keitimas, kas apeliacinėje instancijoje nėra galimas. Tai reiškia, jog CPK 45 straipsnio nuostatos dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama gali būti įgyvendinamos tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir negali būti realizuojamos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose aiškinamos procesinės teisės normos, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, yra išaiškinta, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, o tik trečiasis asmuo, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2008).
  6. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, jog ieškovės argumentai dėl solidarios R. M., P. B. ir E. K. atsakomybės taikymo atmestini, kadangi dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teismas negali priimti jų teises ir pareigas nustatančio sprendimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik dėl atsakovo R. M., kaip nagrinėjamos bylos materialiojo teisinio santykio subjekto, teisių ir pareigų.

18Dėl įmonės vadovo pareigų pažeidimo

  1. Kadangi 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pardavimo–pirkimo sandoris pripažintas niekiniu, todėl sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui R. M., kaip BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovui ir akcininkui už laikotarpį nuo 2012-03-29 iki 2014-06-27 (iki įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo).
  2. Ieškovė reikalavimą priteisti žalą reiškia dėl BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovo trijų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) vadovas (ir akcininkas), įmonei būnant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priėmė neatsakingą sprendimą įmonę perleisti (ĮBĮ 8 str. 1 d.), 2) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 str., 4 d. 6 p., 7 d., 1 p.), 3) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.; Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – FAĮ) 27 str.).

19Dėl įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą nevykdymo

  1. Bankroto byla UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ buvo iškelta 2014 m. birželio 20 d. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reglamentavimą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3930-603/2014 (dabar Nr. B2-1911-603/2017) konstatuotas prejudicinis faktas – BUAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ nemokia tapo nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-5245-603/2015 konstatuotas prejudicinis faktas, jog įmonė nemoki buvo nuo 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi įmonė buvo parduota kaip neveikianti. Neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).
  3. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-383-241/2016 konstatuota, kad iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad dalis įmonės skolų susidarė R. M. vadovavimo laikotarpiu, kita dalis po bendrovės pardavimo. Taigi, byloje nustatinėtina kokiems kreditoriams, kokio dydžio ir kada susidarė BUAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ skolos nuo 2012 m. gruodžio 31 d., kai jau įmonė buvo nemoki, tačiau atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tariamai įmonės akcijas perleido, tokiu būdu didinęs bendrovės įsipareigojimus iki bankroto bylos iškėlimo.
  4. Iš 2013 m. lapkričio 18 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą nustatyta, jog VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30 (atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu): bendrovei nepakanka pardavimo pajamų vykdyti pirkimus ir mokėti atlyginimus darbuotojams; pasiūlyta per nustatytą terminą sumokėti 5 078 Lt PVM; bendrovės neapskaitytas neparduotas prekių likutis 2013 m. birželio 30 dienai sudarė 83 714 Lt (t. I, b. l. 197). 2013 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo akte nurodytas prekių likutis (atsargos) sudarė 30 589,05 Lt (t. I, b. l. 63). Taigi, atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu, iki tariamo akcijų pardavimo, beveik per penkis mėnesius, įmonės turtas (prekės) sumažėjo 53 124,93 Lt suma (83 714,00 Lt – 30 589,05 Lt).
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė 2013 m. lapkričio 15 dienai kreditorei VSDFV Vilniaus skyriui buvo pradelsusi mokėti 4 269,79 Lt (1 236,62 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3930-603/2014 (dabar Nr. B2-1911-603/2017) nurodyta, kad 2014 m. gegužės 2 dienai skola kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui sudarė 6 131,76 Lt. Taigi, ieškovės skola kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui daugiau kaip per pusmetį (nuo 2012-11-15 iki 2014-06-20) padidėjo 1 861,97 Eur suma (6 131,76 Lt - 4 269,79 Lt). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įsiskolinimai kitiems BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditoriams, kurių reikalavimų sumos yra įtrauktos į ieškinio reikalavimą, susidarė: 1) 14 239,04 Lt (4 123,91 Eur) dydžio skola kreditorei AB „Ogmios centras“ dėl neapmokėtų 2013-09-09 ir 2013-10-02 PVM sąskaitų faktūrų; 2) 253,96 Lt dydžio skolos Eden Springs Lietuva, UAB sumokėjimo terminas suėjo 2013-10-30, nes įmonė nebuvo apmokėjusi 2013-09-30 sąskaitos faktūros; 3) 1 204,68 Lt skola AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ kildinama iš neapmokėtų 2013-11-10 ir 2013-11-15 sąskaitų faktūrų; 4) Coface SA Lietuvos filialo draudimo išmoka sumokėta 2014-08-01; 5) 1 311,48 Lt įsiskolinimas UAB „Tele 2“ atsirado nuo 2013-11-30; 5) 5 145,08 Lt (1 490,11 Eur) dydžio kreditorės UAB „Iris“ reikalavimo terminas pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras yra suėjęs; 6) kreditorei UAB „Grifs 121 Lt (35,04 Eur) skolos sumokėjimo terminas, pagal skolų apyvartinį žiniaraštį, taip pat yra suėjęs AG“; 7) 3 735,71 Lt (1 081,94 Eur) reikalavimas UAB „Skolų išieškojimas“ susidarė atsakovo vadovavimo metu; 8) 6 037,80 Lt (1 748,67 Eur) reikalavimas kreditorei UAB „Ginestra“ kilęs iš įmonės neįvykdytos 2010-08-13 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10/224; 9) 942,42 Lt skola kreditorei Teo LT AB už suteiktas paslaugas susidarė nuo 2013-10-01; 10) 3 325,63 Lt (937,10 Eur) dydžio skola kreditorei UAB „Alnida“ susidarė pagal neapmokėtas 2013-08-20 ir 2013-08-21 sąskaitas faktūras; 11) 4 294,11 Lt (1 243,66 Eur) skola UAB „Tekos projektai“ taip pat susidarė pagal įmonės neapmokėtas 2013-08-29 sąskaitas faktūras; 12) įsiskolinimas kreditorei UAB „4office“ atsirado nuo 2013-12-05; 13) 4 879,07 Eur skolos kreditorei UAB „Kreisel Vilnius“ faktą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas įsiteisėjęs 2013-11-18 teismo įsakymas.
  6. Nutarties 63 ir 64 punktuose išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditoriams įsipareigojimai, tiek atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiai iki tariamo įmonės perleidimo tretiesiems asmenims nebuvo įvykdyti bei įmonės turtas mažėjo, o po neteisėtų atsakovo veiksmų (tariamo akcijų perleidimo) skolos kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo dar daugiau padidėjo, atitinkamai turtas irgi mažėjo.
  7. Kadangi nuo 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir nuo šios datos atsakovas, UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovas ir akcininkas, R. M. neinicijavo bankroto bylos, jam taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu atsakomybė įmonės kreditoriams, kadangi jo neveikimo neteisėtumas pasireiškia ne tik įstatymo imperatyvo (ĮBĮ 8 str.), bet ir fiduciarinių pareigų pažeidimu (CK 2.87 str.).

20Dėl įmonės vadovo pareigų tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą bei dokumentų ir turto saugojimą, taip pat perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.).
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė neišlikusių BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ finansinės apskaitos dokumentų faktinę aplinkybę, kurią patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2015 m. kovo 16 d. raštas Nr. 25/10-1-43-4964, kuriame nurodyta, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014 m. birželio mėn. veikusios bendrininkų grupės, į kurią įėjo R. M., E. K. bei P. B., panaudojant įmonių grupę, į kurią įėjo ir UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“, siekdami išvengti prievolės mokėti ne mažiau kaip 500 000,00 Lt mokesčių bei ne mažiau kaip 300 000,00 Lt skolų kreditoriams tyčia paslėpė įmonių buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima nustatyti šių įmonių veiklos, turto bei finansinės būklės rezultatų; 2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad įmonė buhalterinę apskaitą tvarkė neatsekamai, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, dėl ko negalima įvertinti įmonės veiklos; 3) UAB „Edlona“ 2016 m. kovo 30 d. rašte patvirtino, jog niekada nevedė UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ buhalterinės apskaitos, tik 2009 m. gegužės 20 d. perdavė buhalterinę programą „Centas“, o vėliau nuomojo vietą serveryje dokumentams saugoti; vietą serveryje likviduota 2014 m. sausio 31 d.
  3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nėra parduoti BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ buhalterinės apskaitos dokumentai.
  5. Kasacinio teismo išaiškinta, jog netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas pats savaime, be vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
  6. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2016 m. liepos 8 d. baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-2010-865/2016 P. B. parodė, jo V. Ž. jam pateikė R. M. akivaizdoje pasirašyti; jis nesigilino, kokius įmonės valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentus pasirašo; suprato, kad R. M. toliau nenorėjo tęsti įmonės veiklos dėl įmonės turimų įsipareigojimų kreditoriams, nors įmonė savo turto turėjo ir galėjo atsiskaityti su kreditoriais.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-5245-603/2015 konstatuotas prejudicinis faktas, jog 2013 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo aktu R. M. tariamai P. K. perdavė bendrovės sąskaitos likučius, kasą, sąskaitas faktūras, kasos dokumentus, atsargas, ilgalaikį turtą, antspaudą ir kitus įmonės dokumentus.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių ir įrodymų visetą, konstatuoja, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“, kadangi atsakovas, būdamas BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ vadovu ir akcininku, aplaidžiai ir nerūpestingai vedė įmonės finansinę apskaitą, bei žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tariamai įmonės akcijas perleido tretiesiems asmenims bei tariamai jiems perdavė dokumentus ir turtą, kurie po bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti.

21Dėl žalos dydžio

  1. Žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal konkrečios bylos faktinę situaciją, todėl vienais atvejais jis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
  2. Ieškovės bankroto administratorius prašo priteisti 45 037,13 Eur žalą, kuri atitinka visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį.
  3. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog civilinėje byloje Nr.B2-1911-603/2017 Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 138 657,74 Lt (40 158,06 Eur): pirmos eilės kreditorės 11 637,18 Lt V. R.; antros eilės kreditorių 32 397,22 Lt (9 382,88 Eur) VĮ Turto bankas ir 6 397,49 Lt VSDFV Vilniaus skyrius bei trečios eilės kreditorių: 25 516,31 Lt AB „Ogmios centras“ ; 253,96 Lt Eden Springs Lietuva UAB; 2 958,61 Lt AB „Specializuota komplektavimo valdyba“; 33 535,15 Lt Coface SA Lietuvos filialas; 1 311,48 Lt UAB „TELE 2; 5 660,48 Lt UAB „Iris“; 484 Lt UAB „Grifs AG“ ; 3 735,71 Lt UAB „Skolų išieškojimas“; 6 037,80 Lt UAB „Ginestra“; 942,42 Lt TEO LT, AB; 3325,63 Lt UAB „Alnida“; 4294,11 Lt UAB „Tekos projektai“; 170,19 Lt UAB „4office“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi į BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtrauka trečios eilės kreditorė Lietuvos-Vokietijos UAB „Kreisel Vilnius“ su 4 879,07 Eur reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi sumažintas pirmos eilės kreditorės V. R. finansinis reikalavimas iki 2 501,48 Eur ir padidintas antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas finansinis reikalavimas iki 10 251,74 Eur. Taigi, teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 45 037,10 Eur (138 657,74 Lt - 11 637,18 Lt - 32 397,22 Lt = 94 623,34 Lt (27 404,81 Eur); 27 404,81 Eur + 4 879,07 Eur + 2 501,48 Eur + 10 251,74 Eur = 45 037,10 Eur).
  4. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog į ieškinio reikalavimo sumą nėra įtrauktas VMI finansinis reikalavimas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės kreditorės VĮ Turto bankas reikalavimas nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Nustatyta, jog VMI 2014 m. rugpjūčio 4 d. raštu kreipėsi į ieškovės bankroto administratorę UAB „Ad acta“ dėl 32 379,22 Lt finansinio reikalavimo (nesumokėtos mokestinės prievolės valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams), kurį sudarė 30 838,66 Lt pridėtinės vertės mokestis, 1 558,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai ir 0,56 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, patvirtinimo BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankroto byloje (t. I, b. l. 156). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1911-603/2017 patvirtino BUAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių jų reikalavimų sąrašą, į kurio antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė ir kreditorę VMI su 32 397,22 Lt dydžio finansiniu reikalavimu; 2014 m. lapkričio 24 d. teismui buvo pateikti rašytinai įrodymai, patvirtinantys VMI 32 397,22 Lt dydžio mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimą VĮ Turto bankas; Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtino patiksliną BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, t. y. kreditorę VMI ir jos 32 397,22 Lt dydžio finansinį reikalavimą pašalino iš BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ antros eilės kreditorių sąrašo ir patvirtino kreditorės VĮ Turto bankas 32 397,22 Lt (9 382,88 Eur) dydžio finansinį reikalavimą. Taigi, į ieškinio reikalavimo sumą yra įtrauktas buvusios BUAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“ antros eilės kreditorės VMI finansinis reikalavimas (32 397,22 Lt (9 382,88 Eur) mokestinė nepriemoka), kuris buvo perleistas ieškovės kreditorei VĮ Turto bankas. Pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės dėl perleistos Garantinio fondo administracijos 838,86 Eur dydžio reikalavimo nesusijusios su buvusios ieškovės kreditorės VMI mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo aplinkybe. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties matyti, jog teismas patvirtino patikslintą BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – padidino antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas finansinį reikalavimą iki 10 251,74 Eur. Minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių kreditorės VĮ Turto bankas finansinį reikalavimo padidinimą, tačiau, tikėtina, jog reikalavimas buvo padidintas nuo 32 397,22 Lt (9 382,88 Eur) iki 10 251,74 Eur dėl perleisto VĮ Turto bankas Garantinio fondo administracijos finansinio reikalavimo, kurį pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino kaip kreditorės VMI perleistą reikalavimą.
  5. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog V. R. iš darbo atleista 2014 m. balandžio 22 d. ir tą dieną jai nebuvo sumokėta išeitinė išmoka, sprendė šio reikalavimo į žalos sumą neįtraukti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kreditorės V. R. finansinio reikalavimo susidarymo priežastį. Šiuo atveju kreditorė V. R. buvo atleista po bankroto bylos iškėlimo BUAB ,,Statybinių medžiagų arsenalas“, dėl to išeitinė išmoka (finansinis reikalavimas) minėtai kreditorei susidarė dėl R. M. savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
  6. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankrotas civilinėje byloje Nr. B2-5245-603/2015 pripažintas tyčiniu dėl atsakovo R. M. neteisėtų veiksmų, t. y. R. M. sudarytas 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pardavimo–pirkimo sandoris pablogino galimybes atsiskaityti su kreditoriais (t. II, b. l. 30). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  7. Atsakovo R. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neįtraukimo į žalos dydį reikalavimų, susidariusių dėl nepadengtų skolų kreditoriams ne jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju atsakovui priskirtina žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais, t. y.: 1) žala atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą, nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą bei 2) žala, kurią patyrė BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditoriai iki bankroto bylos iškėlimo dėl neteisėto įmonės akcijų perleidimo, t. y. nuo 2012 m. kovo 29 d. iki įsiteisėjo teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybinių medžiagų arsenalas“. Kadangi minėtais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ne konkretaus BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditoriaus, o visų kreditorių teises, teisėjų kolegija sprendžia priteisti iš atsakovo R. M. 45 037,10 Eur dydžio žalą, lygią BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ bankroto byloje patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų sumai.
  8. Pažymėtina, kad R. M. nėra užkertamas kelias išsiieškoti žalą iš trečiųjų asmenų (kaltų asmenų, veikusių vieningai bei turėjusių tą patį tikslą – BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ veiklos bei įsipareigojimų kreditoriams nevykdyti).

22Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis dėl pripažinimo atsakovą pažeidus tris įstatyme nustatytas pareigas (ĮBĮ 8 str. 1 d., 10 str., 4 d. 6 p., 7 d., 1 p., ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.; FAĮ 27 str.) bei dėl CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai priteistų 5 proc. metines procesinių palūkanų, paliekama nepakeista.
  2. Atsižvelgus į tai, kad 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandoris pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ir už žalą, padarytą visiems BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ kreditoriams, pripažintas atsakingu atsakovas R. M., likusi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis keičiama (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo tokių išlaidų mokėjimo pirmosios instancijos teisme nėra atleista kita bylos šalis. Dėl to priteisiamos iš atsakovo R. M. valstybei 1 201,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 80 str.1 d. 1 p., 82 str.).
  2. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymos apie teismo išsiųstus procesinius dokumentus (t. II) nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 7,08 Eur (2,32 Eur + 1,74 Eur + 2,32 Eur + 0,70 Eur), taip pat iš Vilniaus apygardos teismo pažymos (t. III) matyti, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 59,00 Eur. Taigi, iš viso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 66,08 Eur (7,08 Eur + 59,00 Eur), kurios ir priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 str., 93 str.1 d.).
  3. Susumavus priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, spręstina iš atsakovo valstybei priteisti iš viso 1 267,08 Eur (1 201,00 Eur žyminio mokesčio + 66,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
  4. Už apeliacinio skundo padavimą apeliantai BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ ir R. M. atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

26Ieškinį tenkinti visiškai.

27Pripažinti 2013 m. lapkričio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų arsenalas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia.

28Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. ( - ), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statybinių medžiagų arsenalas“, j. a. k. 302301788, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ad acta“, 45 037,10 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius trisdešimt septynis šimtus eurų ir dešimt centų) žalą bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. ( - ), valstybei 1 267,08 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė... 5. 19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad akcijų... 6. 19.2. Žala kreditoriams susidarė ne tik dėl to, kad atsakovas laiku... 7. 19.3. BUAB „Statybinių medžiagų arsenalas“ apskaitos dokumentai bankroto... 8. 19.4. Nuoseklus ir dėsningas įmonės turto mažinimas nuo 2013 m. pradžios... 9. 19.5. Teismas klaidingai vertino faktinius bylos duomenis dėl VMI ir VĮ Turto... 10. 21.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo... 11. 21.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino, kada susidarė... 12. 21.3. Atsakovas nesutinka, kad turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą... 13. 21.4. Nesutinka, kad VSDFV 1 236,62 Eur dydžio finansinis reikalavimas būtų... 14. Teisėjų kolegija... 15. Dėl faktinių aplinkybių
    1. VĮ „Registrų... 16. Dėl 2013 m. lapkričio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties... 17. Dėl solidariosios atsakomybės netaikymo
        18. Dėl įmonės vadovo pareigų pažeidimo
        1. Kadangi... 19. Dėl įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 20. Dėl įmonės vadovo pareigų tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę... 21. Dėl žalos dydžio
          1. Žalos dydis kiekvienu atveju... 22. Dėl bylos procesinės baigties
            1. Pirmosios... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Vadovaujantis CPK 93... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti iš... 26. Ieškinį tenkinti visiškai.... 27. Pripažinti 2013 m. lapkričio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės... 28. Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. ( - ), ieškovei bankrutavusiai uždarajai... 29. Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. ( - ), valstybei 1 267,08 Eur (vieną...