Byla 2-443-798/2018
Dėl atsakovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. B2-1955-553/2017 (dabar civilinės bylos Nr. B2-1208-553/2018) pagal pareiškėjų E. B., J. S., L. P., V. R., R. R., R. P. pareiškimą dėl atsakovės žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ bankroto bylos iškėlimo.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovei ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. T.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  2. Suinteresuotas asmuo UAB prekybos namai „V.V.V“ 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10.1., Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 15 panaikinimo. Taip pat prašyme prašė sustabdyti skundžiamų 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10.1., Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 15 vykdymą iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus patenkintas arba atmestas suinteresuoto asmens skundas (b. l. 4–5).
  3. Skunde suinteresuotas asmuo teismui nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos užtikrinti procesinio sprendimo įvykdymą suinteresuoto asmens skundo patenkinimo atveju. Priešingu atveju, suinteresuoto asmens skundo reikalavimai nesukeltų jokių teisinių pasekmių (įgytų tik formalią reikšmę), kadangi skundo nagrinėjimo teisme metu atliktų veiksmų atgręžimas galimai taptų neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės procesinis sprendimas pagal suinteresuoto asmens UAB prekybos namų „V.V.V“ skundą dėl 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotinio susirinkimo nutarimų teisėtumo sustabdė 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakartotinio susirinkimų nutarimų Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10.1., Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 15 vykdymą (b. l. 6–7).
  2. Teismas nurodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo 3 nutarimu buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita Nr. 1, 4 – sudarytas kreditorių komitetas, 5 – išrinktas kreditorių komitetas, 6-7 – patvirtintas kreditorių komiteto reglamentas ir susirinkimų šaukimo tvarka, 9 – nustatytas administratoriaus atlyginimas, 10.1 – nustatyta administravimo išlaidų sąmata. 11.1 – pritarta pavedimo sutarties su administravimo paslaugas teikiančiu administratoriumi projektui, 12 – pritarta informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkai kreditoriams ir savininkui, 15 – nutarta dėl turto paradavimo tvarkos.
  3. Atsižvelgiant į skunde suformuluoto reikalavimo turinį, teismas vertino, kad laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymas – atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas bei paskirtį – užtikrinti teismo sprendimo (nutarties) įvykdymą skundo dėl ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkimo panaikinimo tenkinimo atveju.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė ŽŪB „Kraštovaizdis“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1955-553/2017 (dabar civilinės bylos Nr. B2-1208-553/2018) panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens skundo prima facie (preliminariu) aspektu.
    2. Suinteresuotas asmuo nenurodo nei vieno procedūrinio pažeidimo, taip pat nei vienos imperatyvios teisės akto normos, kuriai prieštarautų kreditorių susirinkimo priimti nutarimai.
    3. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju nenustatinėjo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
  3. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių teisinio instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.
  4. Aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje detaliai nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o tik nurodė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, negali būti vertinama, kad teismas suinteresuoto asmens skundo preliminaraus ieškinio pagrįstumo aspektu nevertino. Pažymėtina, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieškinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog preliminarus (prima facie) ieškinio pagrįstumas tėra viena sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
  5. Iš pateikto suinteresuoto asmens skundo matyti, kad suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu kvestionuoja 2017 m. lapkričio 7 d. ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sąmatos, kreditorių komiteto sušaukimo, šio komiteto sudarymo tvarkos ir kt. Vadinasi, suinteresuoto asmens skundo argumentų pagrįstumas bus įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo reikalavimas, pareikštas apeliantei, yra akivaizdžiai negalimas suinteresuoto asmens teisių gynimo būdas arba tiek aiškiai nepagrįstas, kad tai buvo galima įžvelgti jau skundo priėmimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis.
  6. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), o bankroto administratoriaus turi ir pareigą veikti visų įmonės kreditorių interesais bei jų naudai. Todėl vien tai, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su skundu dėl kreditorių susirinkimų panaikinimo bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neleidžia sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad suinteresuoto asmens skundas dėl kreditorių panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.
  7. Pripažinus suinteresuoto asmens skundo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje suinteresuotam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o bankrutuojanti įmonė gali patirti žalos. Vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui. Iš tiesų, suinteresuotas asmuo teisingai skunde, kuriame prašo panaikinti kreditorių nutarimus, nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atliktų veiksmų bankroto procese atgręžimas galimai taptų neįmanomu. Tuo tarpu prašomomis taikyti priemonėmis gali būti išlaikytas atsakovės status quo (esama padėtis), tuo laikotarpiu, kai kvestionuojamas ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas.
  8. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad suinteresuotas asmuo nesutikdamas su BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, nenurodo nei vieno procedūrinio pažeidimo, taip pat nei vienos imperatyvios teisės akto normos, kuriai prieštarautų kreditorių susirinkimo priimti nutarimai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad suinteresuoto asmens skundo pagrįstumas / nepagrįstumas bus įvertintas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o tai, kad apeliantė nenurodo kreditorių susirinkime priimtų sprendimų procedūrinių pažeidimų ir teisės normų, kurioms prieštarauja kreditorių priimtas nutarimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad suinteresuoto asmens skundas yra nepagrįstas.
  9. Be to kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kad apeliantė nenurodė kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų, priimant kreditorių nutarimus, teismas turėtų patikrinti kreditorių nutarimų teisėtumą.
  10. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad suinteresuoto asmens turimas balsų skaičius 0,3943 proc. savaime neturėtų jokios lemiamos įtakos balsuojant ir priimant kreditorių susirinkimo nutarimus.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai