Byla 1-212-984/2019

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam G. K. ir jo gynėjai advokatei A. V., nukentėjusiajai E. Č.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3G. K., kurio asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), ( - ), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas, baustas administracine tvarka,

4kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį.

5Teismas

Nustatė

6G. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje, prie kavinės ( - ), esančios ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,65 prom. girtumas), priėjęs prie E. Č., elgdamasis įžūliai, tyčia, be priežasties, vieną kartą delnu trenkė jai į dešinį skruostą, po to su alaus buteliu trenkė į kairės pusės galvos sritį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmą. Tokiais smurtiniais veiksmais G. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu prieš E. Č., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

7Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajai smūgį sudavė netyčia. Nurodė, kad įvykio dieną atvažiavo į kavinę ( - ), pasikalbėti su savo drauge D. M.. Abu pykosi, rėkavo, kai netikėtai, jį iš nugaros pusės pastūmė E. Č.. Mano, kad jį pastūmė dėl to, kad jis šaukė ant D. M.. Tuo tarpu jis sukdamasis netyčia, nestipriai trenkė jai alaus butelio galu ir nestipriai pataikė į galvą. Nepripažįsta, kad dar sudavė nukentėjusiajai delnu. Kartu buvo D. M. ir jo draugas J. K., vėliau į lauką parūkyti išėjo kavinės padavėja. Nukentėjusiosios atsiprašė, pats su draugais sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai su drauge pykosi, triukšmo nebuvo, todėl nežino, kodėl kavinės padavėja iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad dėl suduoto smūgio ranka nukentėjusioji sako netiesą dėl asmeninių priežasčių. Nukentėjusiosios dar kartą atsiprašė ir vėliau prie liudytojų. Rašė jai ir atsiprašymo žinutę telefonu, klausdamas apie žalą, tačiau atsakymo negavo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo močiutę L. D., su kuria kartu gyvena.

8Kaltinamojo gynėja teisiamajame posėdyje prašė bylą nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties, t. y. būtinų šiai nusikalstamai veikai požymių, padarinių. Kaltinamojo veiksmais realiai nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nebuvo ir kaltinamojo G. K. kaltės – tiesioginės tyčios, t. y. jog jis šiais veiksmais siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Mano, kad šiuo atveju galėtų būti sprendžiama tik dėl G. K. administracinės atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį. Kaltinimas paremtas nukentėjusiosios faktinių aplinkybių nenuosekliais parodymais, prieštaraujančiais kitų liudytojų parodymams, nukentėjusiajai dar ir pripažinus, kad tie parodymai buvo derinti su pareigūnais. Teismui nustačius, kad yra nusikalstamos veikos sudėtis, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9Nukentėjusioji E. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., susitikusi su D. M., nuėjo į kavinę ( - ). Sėdėdamos kavinėje, matė pravažiuojantį G. K. automobilį Mercedes. D. M. pasiūlius išeiti iš kavinės, privažiavo minėtas automobilis ir staigiai įsuko į kavinės kiemą. Išeidamos iš kavinės ir lipdamos laiptais matė, jog G. K., išlipdamas iš automobilio kairėje rankoje laikė stiklinį alaus butelį, buvo apsvaigęs ir ėjo link jų. Jam einant link D. M., ji (E. Č.) stovėjo priekyje. Jis sudavė jai su kaire ranka per veidą (dešinės pusės žandą), ji atsitrenkė į sieną. Po smūgio jai liko raudona žymė. Girdėjo, kaip kaltinamasis šaukė ant D. M., o atsisukdama pamatė, kaip G. K. smaugia D. M., todėl ji pradėjo šaukti, klausdama, ką jis daro. G. K. šaukdamas pradėjo eiti link jos ir sudavė jai alaus buteliu per galvą, į kairę pusę. Nuo smūgio atsidarė net alaus butelis. G. K. liepė jai atsitraukti per 10 žingsnių, nurodęs, jog skaičiuos iki trijų. Jai atsitraukiant, iš kavinės išbėgo darbuotoja ir ėmė šaukti ant kaltinamojo. Bijodama, pati nuėjo stovėti už pastato. Ją pamačiusi kavinės darbuotoja, pakvietė į kavinę, davė ledo sumušimui šaldyti. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, kuri patikrinusi galvą nustatė galvos sumušimą. Ji visada gindavo D. M. nuo kaltinamojo. Patarė jai nebendrauti su juo, dėl jo smurtavimo, todėl, mano, jog kaltinamajam nepatiko jos bendravimas su jo drauge. Dėl sudavimo buteliu galvoje buvo gumbas. D. M. matė sudavimą. Kaltinamasis dėl savo poelgio neatsiprašė. Su D. M. nebendrauja.

10Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugė, kartu gyvena, o nukentėjusioji yra buvusi draugė. Įvykio dieną su E. Č. atėjo į kavinę atsigerti arbatos. Joms sėdint terasoje, atvažiavo kaltinamasis ir pakvietė pasikalbėti. Joms išeinant iš kavinės, ties laiptais jie susitiko. Pati pasikalbėjo su kaltinamuoju, kuris prašė jos važiuoti kartu su juo. Abu pykosi. Po to ji sėdo kartu į kaltinamojo automobilį ir išvažiavo. Nematė, ar kaltinamasis nukentėjusiajai trenkė per veidą ir galvą. Teismui pagarsinus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nurodė, jog negali prisiminti įvykių. Nurodė, jog kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė ranka, norėdamas prieiti prie jos (D. M.). Teigė, kad kaltinamasis prieš ją nesmurtavo, neįžeidinėjo. Nežino, kodėl kavinės darbuotoja iškvietė policiją ir kodėl nukentėjusioji duoda tokius parodymus. E. Č. jai minėjo, kad nori pamokyti kaltinamąjį.

11Liudytoja (kavinės darbuotoja) A. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną iškvietė policijos pareigūnus, manydama, jog kaltinamasis per prievartą nori išsivežė merginą. Išėjusi parūkyti į lauką girdėjo triukšmą. Pamačiusi nukentėjusiąją, nurodžiusią, jog G. K. jai sutrenkė galvą, pasiūlė jai šaldyti sumuštą vietą. Nematė, kaip nukentėjusiajai trenkė per veidą ar galvą. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, laikėsi už galvos, minėjo, kad jai skauda. Kaltinamojo draugę D. M. pažįsta kaip bendradarbę. Teigė, jog policijos pareigūnus iškvietė per daug impulsyviai sureagavusi į įvykį. Kavinės darbas nebuvo nutrauktas. Viskas vyko apie 5 minutes.

12Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugas. Įvykio dieną buvo kartu su kaltinamuoju, kaltinamojo automobiliu važinėjo po miestą. Važiuojant pamatė kavinėje ( - ) sėdinčias D. M. ir E. Č., todėl G. K. paprašius, ten sustojo. Kaltinamasis išlipo, jo palaukė apie 2 minutes, ir jam grįžus su D. M., jie išvažiavo. Automobilis stovėjo apie porą metrų nuo kavinės lauko terasos. Kaltinamajam išlipus, pats naršė telefone, todėl nieko nematė.

13Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, kad sudavė E. Č. pripažino. Nurodė, kad E. Č. yra jo merginos D. M. draugė. Pats vartojo alkoholį nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. 2018 m. rugsėjo 17 d., prieš pietus susirašinėjo su D. M., kuri nurodė, jog važiuos į Širvintas ir jie susitiks. Apie 15 val. jo draugas J. K. jam pasakė matęs D. M. su E. Č. kavinėje ( - ). Jis paprašė J. K. vairuoti jo automobilį, kadangi pats buvo neblaivus. J. K. vairuojant jo automobilį, pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, motina sėdėjo automobilio gale. Jiems privažiavus prie kavinės ( - ) ir jam išlipant iš automobilio, pamatė D. M. ir E. Č. išeinančias iš kavinės. Pats sustojo pakalbėti su D. M., o E. Č. nuėjo į šalį. Jis iš automobilio išlipo su stikliniu alaus buteliu. Žodžiais konfliktuojant su D. M., iš nugaros pusės pajuto stūmimą. Tada staigiai atsisukant, dešinėje rankoje turėtu buteliu trenkė E. Č. per galvą. Butelis nesudužo. Su delnu E. Č. netrenkė. Po jo trenkimo buteliu, E. Č. nuėjo į šalį verkdama. Nueinančios E. Č. atsiprašė. Pats toliau su D. M. šaukė vienas ant kito ir ją stūmė link savo automobilio, santykių išsiaiškinimui. D. M. įsėdus į jo automobilį, jie išvažiavo. Po kiek laiko į jo kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais jis elgėsi nepagarbiai, įžeidėjo, rėkavo. Namuose būdamas mėgino užsiundyti šunis. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių poelgių su E. Č., D. M. ir pareigūnais. Su E. Č. mėgins taikytis, jos atsiprašys, padarytą žalą atlygins (b. l.88-89).

14Nukentėjusioji E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 15.45 val., kartu su drauge D. M. atėjo į kavinę ( - ), esančią ( - ). Išeidamos išeiti iš kavinės leidosi laiptais nuo kavinės terasos. E. Č. laiptais lipo pirma. Pamatė, kaip į kavinės teritoriją įvažiavo G. K. automobilis. G. K. iš automobilio išlipo labai greitai, buvo neblaivus, rankoje nešėsi stiklinį alaus butelį, buvo piktas, agresyviai nusiteikęs. Kadangi ji ėjo pirma, jis eidamas link D. M., jai su ranka trenkė per veidą. Nuo smūgio ji atsitrenkė į kavinės sieną. D. M. jai G. K. suduotą smūgį matė, nes ji buvo už jos. Tada jis priėjo prie D. M., jai stvėrė ranka už kaklo ir prispaudė prie pastato sienos. Ji (E. Č.), stovėdama šalia, paklausė, ką jis daro. Jis paleidęs D. M., atsisukęs ir eidamas į E. Č. pusę, trenkė E. Č. rankoje turėtu stikliniu alaus buteliu per galvą. Ji pajutusi smūgį atsitraukė. G. K. jai liepė atsitraukti dar per 10 metrų, nurodęs, kad skaičiuos iki trijų. Jam pradėjus skaičiuoti, į lauką išėjo kavinės darbuotoja, kuri G. K. kažką pasakė. Pati po truputį ėjo nuo kavinės bijodama G. K.. D. M. visą laiką stovėjo prie G. K. ir visus veiksmus matė. Pati išėjo iš kavinės teritorijos ir nuėjo toliau nuo kavinės pastato, link knygyno pastato. Po to ją pakvietus padavėjai, atėjo į kavinę, atsisėdo ir padavėjai nurodė, kad skaudą galvą. Padavėja apžiūrėjusi galvą pamatė gumbą ir atnešė jai šaldytų daržovių, kurias pridėjo prie skausmingos vietos. Padavėja teigė, jog išgirdusi lauke riksmus iš karto iškvietė policiją, o tik po to išėjo į lauką pažiūrėti, kas atsitiko. Iškviesti medikai apžiūrėjo ir nustatė galvos paviršinį sužalojimą. Policijos pareigūnai ją nuvežė į policijos komisariatą dokumentų pildymui, kuriame ji sutiko D. M. su G. K.. D. M. buvo apsiverkusi. Nurodė, kad ją mušė G. K.. G. K. E. Č. tiek su ranka, tiek su buteliu sudavė tyčia. Dėl smūgių sudavimo ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1, 16, 29, 33-34).

15Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. 45 min., kartu su drauge E. Č. atėjo į kavinę ( - ). Atsisėdo lauko terasoje, išgėrė arbatos. Susiruošusios išeiti iš kavinės, pamatė kaip į kavinės teritoriją įvažiavo G. K. priklausantis automobilis. Pamatė kaip iš automobilio keleivio pusės išlipo jos buvęs draugas G. K., kuris ėjo link kavinės pusės įėjimo, o tuo metu ji su drauge lipo laiptais žemyn. Nulipus laiptais priešais susitiko su G. K.. Matėsi, kad jis yra akivaizdžiai išgėręs ir rankoje laikė alaus butelį. Jos draugė E. Č. stovėjo priešais ją. G. K. draugę atstūmė ranka link kavinės sienos, norėdamas prieiti prie jos. Priėjęs prie jos, G. K. ranka paėmė jai už palto atlapo ir liepė jai sėsti į jo automobilį. Ji nenorėdama su buvusiu draugu viešoje vietoje konflikto, atsisėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į jam priklausantį sodą, esantį ( - ). Nematė G. K. smūgių E. Č.. Matė, kad buvo alaus buteliu užsimojęs, bet pamanė, kad įpykęs buteliu trenkė į lietvamzdį, nes tuo metu buvo grįžusi paimti savo telefoną, kurį buvo palikusi kavinėje ant stalo (b. l. 58-59).

16Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., nuo 10 val. pradėjo darbą kavinėje ( - ), kurioje dirba padavėja. Po pietų į kavinę atėjo dvi merginos, kurios atsisėdo lauko terasoje, užsisakė arbatos. D. M. pažinojo. Merginoms būnant lauko terasoje, išgirdo lauke triukšmą. Išėjusi iš kavinės pamatė stovintį jaunuolį, kuris laikė dešinę ranką D. M. už kaklo, o kitoje rankoje alaus butelį. Jo paklausė, ką jis daro. Jis atsakydamas paklausė, ar ji irgi norinti gauti, todėl ji paskambino bendrajam pagalbos centrui. Minėtas jaunuolis paėmė D. M. už rankos ir jėga nuvedęs į automobilį, įsodino ją į jį. Pati sugrįžo į kavinę ir per virtuvės langą pamatė kitą merginą, kuri buvo su D. M.. Ją pakvietus, mergina teigė, kad D. M. buvęs draugas jai sudavė vieną kartą su alaus buteliu per galvą. Jai atnešė šaldytų daržovių, prisidėjimui prie skausmingos vietos (b. l. 66-67).

17Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jo draugas. Pažįsta ir D. M.. Jų santykių įvardinti negali. Rugsėjo mėnesį (dienos nepamena), apie pietus jam paskambino G. K., prašydamas jį atvažiuoti pas jį. Jam atvažiavus pas G. K., jis buvo neblaivus. Vėliau jie sugalvojo važiuoti į miestą pasivažinėti. Važiavo su G. K. automobiliu. Jis vairavo, o G. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Su jais daugiau niekas nevažiavo. Jiems važiuojant ( - ), pamatė kavinės ( - ) lauko terasoje sėdinčią D. M.. G. K. liepė jam apsisukti ir nuvežti jį pas D. M.. Nuvažiavus prie kavinės ( - ), G. K. išlipo, o jis išvažiavo. Po 10 min. jam paskambino G. K. ir prašė grįžti atgal. Grįžęs pamatė iš lauko terasos išeinančias D. M., o iš paskos – G. K.. D. M. pati atsisėdo į automobilio galinę sėdynę, o paskui ją atsisėdo ir G. K.. Nepastebėjo, kad jie būtų pykęsi (b. l.72-73).

18Greitosios medicinos pagalbos kortelėje, po E. Č. apžiūros, nurodytas 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 16.55 val. galvos sumušimas galvoje (b. l. 47-48).

19Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. rugsėjo 17 d., 16.59 val., G. K. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b. l. 78).

20Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

21Veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

22BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

23Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-66-942/2017).

24Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).

25Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

26Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėja prašė bylą nutraukti nesant nusikaltimo sudėties, t. y. padarinių – jog buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, gynybos nuomone, nėra ir kaltinamojo kaltės – tiesioginės tyčios, kad jis būtent šiais savo veiksmais siekė sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Gynybos vertinimu, kaltinamojo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Gynyba teikė ir alternatyvų prašymą, manant, jog yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėtis, prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

27Teismas konstatuoja, G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir byloje nėra teisinių pagrindų, kaltinamąjį atleisti pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), ar jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

28Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 16.10 val., viešoje vietoje, prie kavinės ( - ), esančios ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,65 prom. girtumas), priėjęs prie E. Č., elgdamasis įžūliai, tyčia, be priežasties, pastūmė ją, o po to su stikliniu alaus buteliu trenkė į kairės pusės viršugalvį, taip sukeldamas E. Č. fizinį skausmą. Byloje nėra ginčo, kad įvykio dieną, kaltinamasis sužinojęs, kad jo draugė D. M. yra kavinėje ( - ), atvažiavo su ja aiškintis santykių. Kaltinamajam privažiavus prie kavinės, D. M. su nukentėjusiąja ėjo iš kavinės. Nukentėjusioji ėjo pirma, todėl kaltinamasis siekdamas prieiti prie D. M., stūmė E. Č. į šoną, o pastaroji atsitrenkė į sieną. Suduoto delnu per veidą smūgio byloje nepatvirtino liudytojai, o ir pati nukentėjusioji iš karto po įvykio kavinės darbuotojai teigė gavusi tik su alaus buteliu per galvą. Greitosios medicinos pagalbos išrašas taip pat nepatvirtina suduoto smūgio per veidą, todėl teismas laiko, jog ši veika nėra įrodyta. Nors byloje liudytojai taip pat neigė matę nukentėjusiajai suduotą smūgį ir alaus buteliu per galvą, tačiau pats kaltinamasis smūgį buteliu per galva pripažino. D. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė mačiusi, kaip kaltinamasis buvo užsimojęs prieš nukentėjusiąją, tačiau manė, jog butelį jis trenkė ne nukentėjusiajai per galvą, o į šalia buvusį lietvamzdį pykčiui išreikšti. Aplinkybė, jog kaltinamasis buvo užsimojęs prieš nukentėjusiąją, paneigia kaltinamojo argumentus, jog smūgį jis sudavė sukdamasis ir netyčia. Be to, ir smūgio vieta į kairės pusės viršugalvį, paneigia sukimosi metu galimo smūgio vietą. Po smūgio buteliu nukentėjusioji verkė, slėpėsi toliau nuo kavinės prie knygyno, o tai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis veikė įžūliai. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nukentėjusiajai fiksuotas trauminis sužalojimas galvoje, todėl teismas laiko įrodytu tyčinio smūgio nukentėjusiajai sudavimą alaus buteliu per galvą.

29Įžūlų kaltinamojo elgesį patvirtina ir tai, kad pastūmęs nukentėjusiąją į šoną, kaltinamasis D. M. stvėrė už kaklo, stūmė link savo automobilio. Tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G.. Dėl to ji kvietė ir policijos pareigūnus. D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pati pripažino, kad kaltinamasis laikė ją už palto atlapo ir liepė jai sėsti į jo automobilį. Kaltinamasis, nukentėjusioji, liudytojos A. G. bei D. M. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ir D. M. vienas ant kito šaukė. O bylos nagrinėjimo metu išklausytas pagalbos kvietimo įrašas patvirtina A. G. didžiulį išgąstį dėl kaltinamojo veiksmų. A. G. išėjus iš kavinės į lauką ir paklausus kaltinamojo, ką jis darantis, šis klausė, ar ir ji norinti gauti. Taigi, kaltinamasis kavinės darbuotoją baugino žodžiais ir savo įžūliu elgesiu.

30Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors ir neilgam, buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis – viešoje vietoje, kaip teigė A. G. bendrajam pagalbos centrui, buvo stumdomos ir tampomos už kaklo, palto atlapų merginos; stikliniu buteliu suduota nukentėjusiajai per galvą dėl ko buvo kviesta greitoji medicinos pagalba; kavinės darbuotojai buvo grasinama smurtu. Kaltinamasis santykius aiškinosi su D. M., tačiau pastarąją gindamos nukentėjo E. Č., o kavinės darbuotoja dėl A. G., vietoje darbo ir poilsio jo metu, teko kviesti policijos pareigūnus į pagalbą. Iš byloje pateikto pagalbos kvietimo garso įrašo girdėti, kad viešoje vietoje buvo ir kitų asmenų, o kaltinamasis triukšmą kėlė ir kavinėje. Todėl teismo vertinimu, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta realiai.

31Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atvažiavo aiškintis santykių su D. M. į viešą vietą. Tramdomas nereagavo, o priešingai, sudavė nukentėjusiajai per galvą alaus buteliu, o kavinės darbuotojai grasino smurtu. Už kaklo ir palto atlapų laikydamas D. M. stūmė į savo automobilį. Taigi, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad savo įžūliais veiksmais, smurtu bei grasinimais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

32Bylos nagrinėjimo metu liudytojai A. G., D. M. bei J. K. teigė nematę smurto, negirdėję triukšmo, neteisingai supratę faktines aplinkybes. D. M. šiuo metu artimai bendrauja ir gyvena su kaltinamuoju. A. G. kartu dirba su D. M., o J. K. yra kaltinamojo draugas, buvęs kartu įvykio metu, todėl šių liudytojų parodymus bylos nagrinėjimo metu teismas laiko nepatikimais ir jais nesiremia, kadangi minėti liudytojai akivaizdžiai siekia sušvelninti kaltinamojo teisinę padėtį.

33Teismas taip pat kritiškai vertina gynybos argumentus dėl nukentėjusiosios nenuoseklių parodymų davimo bei policijos pareigūnų pagalbos, padedant jai duoti kaltinamajam nenaudingus parodymus, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, pirmiau minėtų liudytojų parodymais.

34Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atskyrimo

35Šioje baudžiamojoje byloje gynėja kėlė ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, atribojimo klausimą.

36Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (Nedidelis chuliganizmas) dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent, necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju, dėl pirmiau aptartų kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, todėl kaltinamojo padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

37Dėl kaltinamojo atleidimo pagal laidavimą

38Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

39Nagrinėjamu atveju, byloje pareikštas kaltinamojo G. K. močiutės L. D. prašymas, nutraukti baudžiamąją bylą bei atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Tačiau prašymą pateikęs asmuo, visų pirma, teismui nepateikė įrodymų, jog laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, nebausta administracine tvarka, neteista. Kaltinamojo gynyba nurodė, jog duomenys nepateikti dėl to, jog teismas turi prieigą prie visų duomenų ir savarankiškai turi galimybę pasitikrinti šiuo duomenis. Teismas atsakydamas į šiuos gynybos argumentus pažymi, kad vis tik laidavimo teisinius pagrindus turi įrodyti kaltinamasis, todėl tokiu atveju, kai prašoma kaltinamąjį atleisti pagal laidavimą, teismas savarankiškai nerenka įrodymų, siekdamas palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį.

40Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ir kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo dėl padarytos veikos, kadangi kaltinamasis pripažįsta tik savo įvykio aplinkybių versiją dėl netyčinio smūgio sudavimo, nepripažindamas kaltinamajame akte nurodytų savo veiksmų, todėl šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, laikant, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę.

41Dėl bausmės skyrimo

42BK 284 straipsnio sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

43Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę. Skiriant bausmę kaltinamajam, turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.

44Kaltinamasis yra ne teistas, tačiau būdamas jauno amžiaus, administracine tvarka jau baustas net 18 kartų ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104-109), o tai G. K. charakterizuoja, kaip asmenį, ignoruojantį įstatymų nustatytą tvarką. G. K. šiuo metu nedirba, tačiau ( - ) ir savarankiškų pajamų šiuo metu neturi. Kaltinamasis iš esmės savo kaltės nepripažino. Kaltinamojo gailėjimąsi teismas laiko nenuoširdžiu ir siekiu palengvinti savo padėtį, nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusiosios atsiprašymas sms žinute išsiųstas jai tik bylą perdavus teismui. Tai patvirtino nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu. Taigi, teismas nenustatė G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, o tai sunkina kaltinamojo padėtį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam G. K. skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį jį tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, ar registruotis darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktai, 7 dalis).

45Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 92-93) (BK 66 straipsnis).

46Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti ir nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 76, 96).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-302, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

Nutarė

48G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus, arba pradėti dirbti, ar registruotis darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo laikotarpiu, dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

49Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.

50Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

51Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. G. K., kurio asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), ( - ), nevedęs, nedirbantis,... 4. kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 5. Teismas... 6. G. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 16 val. 10 min., viešoje vietoje, prie... 7. Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino, tačiau... 8. Kaltinamojo gynėja teisiamajame posėdyje prašė bylą nutraukti, nesant... 9. Nukentėjusioji E. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17... 10. Liudytoja D. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugė,... 11. Liudytoja (kavinės darbuotoja) A. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad... 12. Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra kaltinamojo draugas.... 13. Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, kad sudavė E. Č.... 14. Nukentėjusioji E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo... 15. Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d.,... 16. Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d.,... 17. Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jo draugas.... 18. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje, po E. Č. apžiūros, nurodytas 2018... 19. Alkoholio kiekio matuokliu 2018 m. rugsėjo 17 d., 16.59 val., G. K. nustatytas... 20. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.... 21. Veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados... 22. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 23. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad... 24. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine... 25. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog motyvas ir tikslas nėra... 26. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėja prašė bylą nutraukti nesant... 27. Teismas konstatuoja, G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį... 28. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 16.10 val.,... 29. Įžūlų kaltinamojo elgesį patvirtina ir tai, kad pastūmęs... 30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors ir neilgam, buvo sutrikdyta... 31. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.... 32. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai A. G., D. M. bei J. K. teigė nematę... 33. Teismas taip pat kritiškai vertina gynybos argumentus dėl nukentėjusiosios... 34. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų... 35. Šioje baudžiamojoje byloje gynėja kėlė ir baudžiamosios atsakomybės... 36. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudžiamoji ir administracinė... 37. Dėl kaltinamojo atleidimo pagal laidavimą... 38. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 39. Nagrinėjamu atveju, byloje pareikštas kaltinamojo G. K. močiutės L. D.... 40. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ir kaltinamojo... 41. Dėl bausmės skyrimo ... 42. BK 284 straipsnio sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės... 43. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos... 44. Kaltinamasis yra ne teistas, tačiau būdamas jauno amžiaus, administracine... 45. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 17 d.... 46. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 48. G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 49. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. rugsėjo 17 d.... 50. Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 51. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...