Byla 2-841-381/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rogasta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. B2-135-198/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rogasta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. B2-135-198/2016.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Rogasta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. P., UAB „Rogasta“ vadovą P. P. įpareigojo per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Rogasta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2015 m. kovo 25 d. nutartimi bendrovei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, BUAB „Rogasta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

52015 m. spalio 6 d. Panevėžio apygardos teisme gautas BUAB „Rogasta“ bankroto administratoriaus pareiškimas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad buvę bendrovės vadovai – P. P. ir R. G. iki šiol nėra įvykdę teismo įpareigojimo perduoti administratoriui turtą ir dokumentus. Bendrovės 2012 m. balanso duomenys patvirtina, kad UAB „Rogasta“ turėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, prekių. Administratorius nurodė, kad dalis bendrovės turto (statiniai, žemės sklypai) 2013 m. birželio 13, 28 d., 2013 m. liepos 25 d. turto perleidimo sutartimis buvo parduoti tretiesiems asmenims. Administratoriui nėra žinoma, kam buvo perduotos bendrovės transporto priemonės bei kitas balanse apskaitytas turtas. Administratoriaus teigimu, bendrovės turtas buvo realizuotas buvusio bendrovės vadovo ir akcininko R. G.. Kadangi administratoriui iki šiol nėra perduotas UAB „Rogasta“ turtas ir dokumentai, manytina, kad R. G. pasisavino bendrovės lėšas, gautas už nekilnojamojo turto pardavimą, arba jį iššvaistė. Administratorius teigė, kad, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir su bendrove, R. G. turimas UAB „Rogasta“ akcijas fiktyviai pardavė asocialiam asmeniui P. P., kurį paskyrė bendrovės vadovu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino BUAB „Rogasta“ bankrotą tyčiniu.

8Teismas nustatė, kad UAB „Rogasta“ vadovu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. kovo 19 d. ir nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. liepos 31 d. buvo R. G., nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 16 d. – P. P.. UAB „Rogasta“ vieninteliu akcininku nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. buvo R. G., nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. – P. P.. Teismas nustatė, kad BUAB „Rogasta“ dokumentai ir turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti, už teismo įpareigojimų nevykdymą buvusiam bendrovės vadovui P. P. teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi paskirta 600 Eur bauda. Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas R. G. atžvilgiu dėl nusikalstamos veiklos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Rogasta“ 2013 m. liepos 31 d. buvo parduota asocialiam asmeniui P. P., kuriam perduoti ir visi bendrovės dokumentai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-490-425/2013 UAB „Rogasta“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau bendrovei kartu su atskiruoju skundu dėl minėtos nutarties pateikus duomenis apie jos turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, taip pat 2012 metų balansą, teismas nustatė, kad įmonė turi 410 824 Lt vertės turto, o pradelstų įsipareigojimų – 20 231 Lt, todėl 2013 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino procesinį sprendimą dėl UAB „Rogasta“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad R. G. 2012 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui nepateikė; bendrovės nekilnojamasis turtas parduotas 2013 m. birželio, liepos mėnesiais, kai bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu buvo R. G.. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-610-212/2015 nagrinėjamas 2013 m. liepos 31 d. UAB „Rogasta“ akcijų perleidimo sandorio, sudaryto tarp R. G. ir P. P., teisėtumas.

9Nors R. G. teigia, kad visus įmonės dokumentus perdavė P. P., šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nei administratoriui, nei teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo UAB „Rogasta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl tyčinio bankroto teisinę reikšmę turi įmonės vadovų veiksmai/neveikimas iki iškeliant bankroto bylą. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Rogasta“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui nebuvo teikiama nuo 2012 m., teismas sprendė, kad buvę bendrovės vadovai pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkto, CK 2.66 straipsnio nuostatas, kurios nustato bendrovės vadovo pareigą sudaryti ir pateikti viešojo registro tvarkytojui metinių finansinių atskaitomybių dokumentus. Teismas pažymėjo, kad įmonės vadovas, savininkas turi suvokti, jog neperduodant įmonės administratoriui turto ir dokumentų, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas konstatavo, kad dėl sąmoningų ir neteisėtų UAB „Rogasta“ vadovo ir akcininko R. G. veiksmų – bendrovės nekilnojamojo turto, o po to ir akcijų pardavimo, įmonės veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo nukreipta pabloginti jos finansinę padėtį. Teismo vertinimu, įmonės vadovams turėjo būti žinoma, kad sąmoningai blogai valdant įmonę, sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, buvo pažeisti UAB „Rogasta“ kreditorių interesai. Teismas sprendė, kad bendrovė nemokia tapo dėl tyčinį bankrotą apibūdinančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytų požymių visumos.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Suinteresuotas asmuo R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė nei vieno iš ĮBĮ įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų. Teismas nevertino, kokius veiksmus netinkamai atliko ar neatliko buvęs vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas R. G., ir kaip tokie jo veiksmai susiję su reikalavimu UAB „Rogasta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

132. Teismas neteisingai nustatė ginčo faktines aplinkybes. Pardavus bendrovės nekilnojamąjį turtą, visos gautos lėšos buvo perduotos bendrovei, įnešant jas į kasą. Piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais. R. G. vadovavimo bendrovei metu buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai – teismas pasinaudojo 2012 m. balanso duomenimis. Nors P. P. nepateikė bendrovės dokumentų, tačiau faktinės aplinkybės dėl UAB „Rogasta“ nekilnojamojo turto pardavimo ir gautų pinigų pervedimo bendrovei yra akivaizdžios iš sudarytų nekilnojamojo turto sandorių. Susidarius įsiskolinimams kreditoriams buvo priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas realizuoti bendrovės nekilnojamąjį turtą ir su jais atsiskaityti, nelaukiant, kol įsiskolinimai kreditoriams dar labiau išaugs. Nors UAB „Rogasta“ bankroto byloje buvo patvirtina 13 165,67 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, šis įsiskolinimo dydis abejotinas, nes R. G. vadovavimo bendrovei laikotarpiu įsiskolinimas kreditoriams buvo padengtas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tyčinio, blogo įmonės valdymo aplinkybių.

143. Bendrovės 2012 m. balanso duomenys patvirtina, kad R. G. vadovavimo bendrovei laikotarpiu UAB „Rogasta“ buvo moki. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių bendrovei sudarymą.

154. Aplinkybė, kad paskutinis bendrovės vadovas P. P. neperdavė administratoriui bendrovės dokumentų ir turto, nesudaro pagrindo konstatuoti UAB „Rogasta“ bankrotą tyčiniu.

16Pareiškėjas BUAB „Rogasta“ bankroto administratorius L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. G., būdamas vieninteliu UAB „Rogasta“ akcininku ir administracijos vadovu, tyčia bendrovės turtą, kuriuo buvo galima atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, perleido tretiesiems asmenims, gautus pinigus pasisavino ir slėpdamas pinigų pasisavinimą sunaikino bendrovės apskaitos dokumentus. Siekdamas pateisinti dokumentų sunaikinimą, R. G. fiktyviai bendrovės akcijas perleido P. P.. Turto pardavimas su R. G. susijusiems asmenims – jo sutuoktinei, sūnui, pinigų pasisavinimas, dokumentų sunaikinimas lėmė, kad bendrovė nebegalėjo vykdyti veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, todėl bankrutavo. Pats R. G. pripažįsta, kad 2012 m. bendrovė buvo moki, todėl galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau užuot tai padaręs, R. G. sunaikino duomenis apie įmonės kreditorius, skolininkus ir pardavė visą bendrovės turtą, o gautus pinigus pasisavino.

182. UAB „Rogasta“ akcijų perleidimo sutartis tarp R. G. ir P. P. buvo sudaryta tik dėl akių. Šia sutartimi R. G. siekė išvengti atsakomybės už netinkamą bendrovės valdymą, turto pasisavinimą ir dokumentų sunaikinimą. Teismo nutartis iškelti UAB „Rogasta“ bankroto bylą patvirtina, kad bendrovė nebevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos nuo to momento, kai buvo parduotas jos nekilnojamasis turtas.

193. Neturėdamas bankrutavusios bendrovės turto ir dokumentų, administratorius negali nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių.

20Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, egzistuojantį viešąjį interesą ir nustatė, kad UAB „Ragosta“ bankrotas tyčinis, nes įmonės vadovai netinkamai vykdė savo pareigas: neteikė finansinių atskaitomybių VĮ Registrui centrui, pardavė turtą, tačiau liko neatsiskaitę su kreditoriais, dalis bendrovės turto buvo parduota bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, po bendrovės turto pardavimo R. G. 2013 m. liepos 31 d. perleido P. P. bendrovės akcijas.

222. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis, būdamas bendrovės vadovu, tinkamai vykdė savo pareigas. Apie netinkamą bendrovės darbo organizavimą, blogą jos valdymą galima spręsti iš to, kad bendrovės vadovybė neužtikrino atsiskaitymo su VSDF biudžetu nuo 2009 m., todėl VSDFV Panevėžio skyrius įsiskolinimų išieškojimą iš UAB „Rogasta“ vykdė priverstine tvarka.

233. Bendrovės nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2013 m. birželio, liepos mėnesiais, kai bendrovės finansininke buvo dalies turto pirkėja – UAB „Terita“, o vadovas ir akcininkas R. G., tačiau su VSDF biudžetu nebuvo atsiskaityta. UAB „Rogasta“ įsiskolinimas VSDF biudžetui didėjo nuo 2009 m., todėl įmonė, gavusi lėšų už 2013 m. parduotą nekilnojamąjį turtą, atsiskaitė su kreditoriais galimai pažeisdama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nustatytą CK 6.930 straipsnyje.

244. Nors 2009, 2010, 2011 m. balansų duomenys tvirtina, kad per vienerius metus mokėtinos UAB „Rogasta“ sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo didesni už turimą turtą, įmonės vadovas ir akcininkas R. G. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Atskirasis skundas netenkintinas.

27CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

28Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Rogasta“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas praktiką dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

30Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tam nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

31Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas UAB „Rogasta“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, o paminėta išvada dėl UAB „Rogasta“ tyčinio bankroto nepagrįsta, teismas nemotyvavo nei vieno iš ankščiau nurodytų ir kitų ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytų tyčinio bankroto požymių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

32Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, įrodinėdamas BUAB „Rogasta“ bankrotą esant tyčinį, pareiškimą grindė aplinkybėmis, kad buvęs bendrovės vadovas – R. G. neperdavė bendrovės turto ir visų dokumentų, todėl dėl šio tyčinio bankroto kriterijaus pasisakytina plačiau.

33Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

34Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

35Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. UAB „Rogasta“ vadovu ir akcininku buvo laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 iki 2013 m. liepos 31 d., o laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. sausio 16 d. bendrovei vadovavo ir jos vieninteliu akcininku buvo P. P.. Bankroto byla UAB „Ragosta“ iškelta Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Nors bankroto bylos UAB „Rogasta“ iškėlimo metu R. G. nebuvo bendrovės vadovu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ĮBĮ nustatyta pareiga perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui nebuvo įvykdyta esant ir apelianto kaltei.

36Apeliantas teigia, kad bendrovės dokumentus ir turtą 2013 m. liepos 31 d. UAB „Rogasta“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perdavė naujajam jos vadovui ir akcininkui – P. P., tačiau įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę nei administratoriui, nei teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje esantis Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. birželio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo R. G. atžvilgiu (toliau – nutarimas) patvirtina, kad minėta bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Rogasta“ akcijos buvo perleistos asocialiam asmeniui P. P.. Nutarime nustatyta, kad šis asmuo nuo 1997 m. balandžio 28 d. niekur nedirba, nuo 2005 m. vasario 15 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. P. patvirtino, kad 2013 m. birželio mėnesį du nepažįstami asmenys pasiūlė užsidirbti 350 Lt, paaiškindami, jog jam reikės pateikti paso kopiją ir pasirašyti atitinkamus dokumentus. P. P. nurodė sutikęs su tokiu pasiūlymu, pateikė nežinomiems asmenims savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o vėliau pasirašė jų parengtus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu P. P. patvirtino, kad UAB „Rogasta“ dokumentai, antspaudas ir turtas jam nebuvo perduoti. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas bendrovės turto ir dokumentų P. P. neperdavė (CPK 185 straipsnis). Skunde R. G. apeliuoja į tai, kad jis neturėjo pareigos domėtis UAB „Rogasta“ akcijas įsigijusio P. P. išsilavinimu ir asmenybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Apdairus, rūpestingas, sąžiningas verslininkas (įmonės vadovas ir dalyvis), žinodamas apie įmonės sunkią turtinę padėtį, įsiskolinimus įmonės kreditoriams, perleisdamas įmonės akcijas ir įmonės valdymą, turėjo pasidomėti, kokiam asmeniui šis specifinis turtas perleidžiamas, kaip toliau bus įmonė valdoma ir kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Apie bendrovės perleidimo, o kartu ir apie jos turto ir dokumentų perdavimo P. P. tariamumą leidžia spręsti byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš pat 2013 m. liepos 31 d. bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą UAB „Rogasta“ nekilnojamasis turtas buvo parduotas, bendrovės darbuotojai atleisti, o P. P. tapus bendrovės vadovu ir akcininku, ši jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė.

37Apeliantas pagrįstai teigia, kad vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį, tačiau, kaip minėta, tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, t. y., kad apeliantas, būdamas UAB „Rogasta“ vadovas ir vienintelis akcininkas, nepasidomėjo, kokiam asmeniui perleidžia bendrovę, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, darytina pagrįsta išvada, jog tokiais savo veiksmais R. G. siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Rogasta“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.

38Atskirajame skunde R. G. akcentuoja, kad jo vadovavimo UAB „Rogasta“ metu finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami viešojo registro tvarkytojui, kad bendrovė buvo moki, kad 2013 m. birželio, liepos mėnesiais pardavęs bendrovės nekilnojamąjį turtą atsiskaitė su bendrovės kreditoriais, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokius apelianto teiginius byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nors R. G. iki 2013 m. liepos mėnesio pabaigos buvo bendrovės vadovu ir akcininku, 2012 m. metų finansinės atskaitomybės dokumentai viešojo registro tvarkytojui nebuvo pateikti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas pažeidė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas parengti bendrovės metinius finansinių ataskaitų rinkinį bei pranešimą, pateikti šiuos dokumentus juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius UAB „Rogasta“ 2010, 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jo vadovavimo metu bendrovė buvo moki. 2010 m. balanso duomenys patvirtina, kad UAB „Rogasta“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (689 105 Lt) viršijo balanse apskaitytą turtą (658 059 Lt), kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas (563 228 Lt), įskaitant per vienerius metus gautinas sumas (528 050), t. y. bendrovė realiai tokiu turtu nedisponavo. Iš 2011 m. balanso duomenų matyti, kad per vienerius metus UAB „Rogasta“ mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 17 684 Lt, tačiau bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-73 729 Lt). Blogą bendrovės finansinę padėtį apelianto vadovavimo metu patvirtina ir tai, kad nuo 2009 m. ji nebuvo pajėgi sumokėti nedidelių įsiskolinimų VSDF biudžetui, kurie kiekvienais metais didėjo ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Rogasta“ metu sudarė beveik 4 000 Eur. Nepaisant blogos bendrovės finansinės padėties, apeliantas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) ir tokiu savo neveikimu toliau didino UAB „Rogasta“ įsiskolinimus kreditoriams. Nors apeliantas teigia, kad, įvertinęs prastėjančią bendrovės finansinę padėtį, priėmė pagrįstą sprendimą parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip buvo panaudotos už parduotą UAB „Rogasta“ turtą gautos lėšos. Apelianto teiginį, kad už minėtas lėšas buvo atsiskaityta beveik su visais bendrovės kreditoriais, paneigia aplinkybė, jog UAB „Rogasta“ bankroto byloje buvo patvirtinta 13 165,67 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Kaip minėta, po bendrovės perleidimo P. P., ji jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdė, todėl UAB „Rogasta“ įsipareigojimai kreditoriams neturėjo ženkliai išaugti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėta bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma susidarė dar apelianto vadovavimo bendrovei metu (CPK 185 straipsnis).

39Kita vertus, net ir egzistuojant aplinkybei, kad iš parduoto UAB „Rogasta“ nekilnojamojo turto apeliantas vykdė atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais, būtų pagrindas manyti, kad tokiais R. G. veiksmais buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Ankščiau minėta, kad bendrovė nuo 2009 m. nevykdo įsipareigojimų VSDF biudžetui, bendrovės bankroto byloje taip pat buvo patvirtintas 8744,20 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas. Nustatyti duomenys leidžia manyti, kad, jei apelianto vadovavimo metu UAB „Rogasta“ ir vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, tai ji darė pažeisdama įstatymų reikalavimus (CK 6.930¹ straipsnis).

40Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas, būdamas UAB „Rogasta“ vadovu ir akcininku, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įmonės tyčinio bankroto požymius, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktai, 3 dalies 2 puntas).

41Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl UAB „Rogasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė teisingą išvadą dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Netenkinus suinteresuoto asmens R. G. atskirojo skundo, BUAB „Rogasta“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis), tačiau įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas (CPK 177, 178 straipsniai), nepateikė. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB... 5. 2015 m. spalio 6 d. Panevėžio apygardos teisme gautas BUAB „Rogasta“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino BUAB... 8. Teismas nustatė, kad UAB „Rogasta“ vadovu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki... 9. Nors R. G. teigia, kad visus įmonės dokumentus perdavė P. P., šią... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Suinteresuotas asmuo R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio... 12. 1. Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė nei vieno iš ĮBĮ įtvirtintų... 13. 2. Teismas neteisingai nustatė ginčo faktines aplinkybes. Pardavus bendrovės... 14. 3. Bendrovės 2012 m. balanso duomenys patvirtina, kad R. G. vadovavimo... 15. 4. Aplinkybė, kad paskutinis bendrovės vadovas P. P. neperdavė... 16. Pareiškėjas BUAB „Rogasta“ bankroto administratorius L. P. atsiliepime į... 17. 1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. G., būdamas vieninteliu UAB... 18. 2. UAB „Rogasta“ akcijų perleidimo sutartis tarp R. G. ir P. P. buvo... 19. 3. Neturėdamas bankrutavusios bendrovės turto ir dokumentų, administratorius... 20. Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį... 21. 1. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino... 22. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis, būdamas bendrovės vadovu,... 23. 3. Bendrovės nekilnojamasis turtas buvo parduotas 2013 m. birželio, liepos... 24. 4. Nors 2009, 2010, 2011 m. balansų duomenys tvirtina, kad per vienerius metus... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Atskirasis skundas netenkintinas.... 27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 28. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 29. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas praktiką dėl tyčinio bankroto... 30. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą... 31. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas... 32. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, įrodinėdamas BUAB... 33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 34. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita... 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. UAB „Rogasta“ vadovu ir akcininku... 36. Apeliantas teigia, kad bendrovės dokumentus ir turtą 2013 m. liepos 31 d. UAB... 37. Apeliantas pagrįstai teigia, kad vien tik įmonės turto ir dokumentų... 38. Atskirajame skunde R. G. akcentuoja, kad jo vadovavimo UAB „Rogasta“ metu... 39. Kita vertus, net ir egzistuojant aplinkybei, kad iš parduoto UAB „Rogasta“... 40. Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad... 41. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl UAB... 42. Netenkinus suinteresuoto asmens R. G. atskirojo skundo, BUAB „Rogasta“... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 44. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą....