Byla e2A-446-210/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracija

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir B. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-610-304/2020 pagal pareiškėjų R. K. ir B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Telšių rajono savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Pareiškėjai R. K. ir B. K. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie 1992 m. spalio 30 d. nuosavybės teise įgijo 6/19 dalis žemės sklypo, esančio ( - ).

62. Pareiškėjai nurodė, kad 1993 m. įsigijo šiltnamius, esančius ( - ). Kartu su pastatais įsigijo 6000 m2 žemės sklypo pagal rajono architekto 1992 m. balandžio 27 d. suderintą schemą ir 1992 m. balandžio 30 d. Telšių miesto tarybos sprendimą Nr. 198. Telšių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkio Nr. 778-v priedu Nr. 12 pareiškėjams parduota po 3000 m2 žemės sklypo. Pareiškėjai už žemės sklypą sumokėjo. Buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu su kitais savininkais tvarka. Žemės sklypo nuosavybės teisė iki šios dienos neįregistruota nekilnojamojo turto registre, žemės sklypui nesuteiktas unikalus numeris, pareiškėjai nuo 2006 m. gruodžio 30 d. moka valstybinės žemės mokestį.

73. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Nurodė, kad pareiškėjai sumokėjo už žemės sklypus, tačiau nebuvo pradėtas valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektas, nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas valstybinės žemės sklypas, nesudaryta žemės sklypo ar jo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu buvo duotas leidimas rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, tačiau jis nepatvirtintas, nurodant reikalavimus, kuriuos reikalinga taisyti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė.

105. Byloje esantys įrodymai teismui patvirtino, jog pareiškėjai buvo pradėję 6000 m2 žemės sklypo pirkimo procedūras, tačiau tai, kad buvo atlikti tam tikri veiksmai, t. y. sklypas buvo įkainotas, atlikti mokėjimai, nereiškia, jog buvo išreikšta valstybės valia sudaryti sandorį ar kad buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir ji tinkamai įforminta. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad pareiškėjų pateikti įrodymai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad buvo sudaryta 6/19 dalių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią būtų galima spręsti dėl žemės valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina faktą, kad buvo pradėtos žemės pirkimo procedūros, bet jos neužbaigtos. Tai reiškia, jog pareiškėjai 6/19 dalių žemės sklypo nuosavybės teise neįgijo ir jo nevaldė, t. y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, todėl pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

126. Apeliaciniu skundu pareiškėjai R. K. ir B. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

136.1. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino nuosavybės teisės įgijimo ir juridinio fakto nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantai ir valstybei atstovaujanti institucija buvo susitarę dėl parduodamo nekilnojamojo daikto ir jo kainos, apeliantai savo sandorio dalį įvykdė – kainą sumokėjo. Šias aplinkybes pripažino tiek suinteresuotas asmuo, tiek pirmosios instancijos teismas.

146.2. Tam, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK 1.93) straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė, ji turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises. Šiuo atveju žemės sklypo dalis buvo perduota apeliantams nuosavybės teise, tačiau sandoris nebuvo įformintas dėl valstybės institucijų neveiklumo, neįtraukus žemės sklypo į apskaitą.

156.3. Apeliantai pateikė archyvinius dokumentus, kurie patvirtina, kad 1992 m. gruodžio 24 d. priimtas Telšių rajono valdybos potvarkis Nr. 778-v dėl žemės sklypų pardavimo komercinei veiklai, pagal kurį apeliantams parduota po 3000 kv. m (bendrai 6000 kv. m) žemės sklypo, esančio ( - ). 1992 m. spalio 12–30 dienomis apeliantai sumokėjo už žemės sklypą, esantį ( - ). 1993 m. sausio 6 d. apeliantai ir kiti sklypo savininkai notarine tvarka susitarė dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pasidalijimo. Apeliantai mano, kad yra objektyvus pagrindas pripažinti, kad jie 1992 m. spalio 30 d. įgijo žemės sklypo dalį nuosavybės teise.

167. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertinę visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas, pagrįstas ir nekeičiamas. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu, valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą Telšių miesto teritorijoje organizuoja Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, todėl Telšių skyrius nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Pareiškimo tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes.

17Teismas

konstatuoja:

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

198. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

209. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjai prašė nustatyti juridinį faktą, kad jie 1992 m. spalio 30 d. nuosavybės teise įgijo 6/19 dalis žemės sklypo, esančio ( - ). Taigi, šio fakto nustatymo tikslas – įsigyti valstybinės žemės sklypą privačios nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

2110. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

2211. Pažymėtina, jog CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taip pat pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

2312. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 1993 m. įsigijo šiltnamius, esančius ( - ). Pareiškėjai teigia, kad kartu su pastatais įsigijo 6000 m2 žemės sklypo pagal rajono architekto 1992 m. balandžio 27 d. suderintą schemą ir 1992 m. balandžio 30 d. Telšių miesto tarybos sprendimą Nr. 198. Telšių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkio Nr. 778-v priedu Nr. 2 pareiškėjams parduota po 3000 m2 žemės sklypo, jie už žemės sklypą sumokėjo, buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka su kitais savininkais. Žemės sklypo nuosavybės teisė iki šios dienos neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypui nesuteiktas unikalus numeris, pareiškėjai nuo 2006 m. gruodžio 30 d. moka valstybinės žemės mokestį.

2413. Aplinkybę, jog apeliantai 6/19 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijo ir valdė nuosavybės teise, įrodinėja Lietuvos Respublikos Telšių miesto tarybos 1992 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 198 „Dėl kai kurių sodybinių sklypų ribų nustatymo“, rajono architekto 1992 m. balandžio 27 d. suderinta schema, 1992 m. spalio 30 d. mokėjimo pranešimu dėl žemės sklypo kainos sumokėjimo, Telšių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 24 d. potvarkiu Nr. 778-v priedas Nr. 2 „Dėl žemės sklypų pardavimo komercinei veiklai“, kvitais, 1993 m. sausio 6 d. notarine tvarka patvirtintu susitarimu dėl žemės sklypo pasidalijimo.

2514. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė kaip neįrodytą, nes pareiškėjų pradėtos žemės pirkimo procedūros neužbaigtos, o tai reiškia, jog pareiškėjai 6/19 dalių žemės sklypo nuosavybės teise neįgijo ir jo nevaldė, t. y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė.

2615. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad buvo susitarta dėl parduodamo nekilnojamojo daikto ir jo kainos, sandorio dalis įvykdyta – kaina sumokėta, žemės sklypo dalis buvo perduota apeliantams nuosavybės teise, tačiau sandoris nebuvo įformintas dėl valstybės institucijų neveiklumo, neįtraukus žemės sklypo į apskaitą.

2716. Visų pirma atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad žemės sklypo įsigijimo procedūra pradėta galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, kuris galiojo iki 2001-07-01, todėl apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 3 dalies, galiojančio nuo 2001-07-01, nuostatomis.

2817. Antra, kaip pagrįstai vadovavosi bylą nagrinėjęs teismas, Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką nustatė Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89. Remiantis minėtu nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių nuostatomis asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, planą ir kt. dokumentus (4 punktas). Leidimas įsigyti žemės sklypą turėjo būti patvirtintas institucijų. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (6, 8 punktai). Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Buvo numatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turėjo būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas darė pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Nustatyta, kad teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui žemės nuosavybės aktą, kuris yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymu nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (10, 11 punktai).

2918. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie nutarties 17 punkte numatytos tvarkos įgyvendinimą. Žemės sklypo įkainojimas, atlikti mokėjimai nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir ji buvo tinkamai įforminta. Teismui akivaizdu, kad pareiškėjų pradėtos žemės pirkimo procedūros nebuvo užbaigtos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo sudaryta 6/19 dalių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią būtų galima spręsti dėl žemės valdymo nuosavybės teise. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų argumentus, kad sandoris nebuvo įformintas dėl valstybės institucijų neveiklumo, neįtraukus žemės sklypo į apskaitą. Nutarties 13 punkte nurodytos pareiškėjų aplinkybės ir įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad pareiškėjai 6/19 dalių žemės sklypą nuosavybės teise įgijo ir jį valdė. Šių išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai nei teigia apeliantai, byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai buvo sudarę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nėra.

3019. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

3120. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindas, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Pareiškėjai R. K. ir B. K. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti... 6. 2. Pareiškėjai nurodė, kad 1993 m. įsigijo šiltnamius, esančius ( - ).... 7. 3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. kovo 10 d. sprendimu... 10. 5. Byloje esantys įrodymai teismui patvirtino, jog pareiškėjai buvo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. 6. Apeliaciniu skundu pareiškėjai R. K. ir B. K. prašo panaikinti Telšių... 13. 6.1. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino nuosavybės... 14. 6.2. Tam, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 15. 6.3. Apeliantai pateikė archyvinius dokumentus, kurie patvirtina, kad 1992 m.... 16. 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 17. Teismas... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. 8. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 20. 9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 21. 10. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių... 22. 11. Pažymėtina, jog CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas... 23. 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 1993 m. įsigijo šiltnamius,... 24. 13. Aplinkybę, jog apeliantai 6/19 dalis žemės sklypo, esančio ( - ),... 25. 14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantų pareiškimą... 26. 15. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad buvo... 27. 16. Visų pirma atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad žemės sklypo... 28. 17. Antra, kaip pagrįstai vadovavosi bylą nagrinėjęs teismas, Žemės... 29. 18. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie nutarties 17 punkte numatytos... 30. 19. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundų... 31. 20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo pirmosios... 32. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 33. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....