Byla 2-534-180/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2787-259/2014, kurioje patvirtintas akcinės bendrovės Nordea Bank, veikiančio per Lietuvos skyrių, kreditinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vekšis“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2787-259/2014, kurioje patvirtintas akcinės bendrovės Nordea Bank, veikiančio per Lietuvos skyrių, kreditinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vekšis“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vekšis“.

4AB Nordea Bank Lietuvos skyrius pateikė prašymą patvirtinti jo 330 000 Lt kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarė kreditavimo sutartį su S. J., pagal kurią bankas suteikė 1 750 000 Lt kreditą, 2008 m. gegužės 10 d. sudarė kreditavimo sutartį su D. B., kuriai suteikė 1 650 000 Lt kreditą ir 2008 m. gegužės 12 d. sudarė kreditavimo sutartį su V. Z., pagal kurią bankas suteikė 1 700 000 Lt dydžio kreditą. Tinkamas prievolių pagal paminėtas kreditavimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas atsakovui UAB „Vekšis“ priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypų) įkeitimu. Nurodė, kad kredito gavėjo S. J. skola sudaro 2 344 761,50 Lt, D. B. – 2 538 912,59 Lt, o V. Z. – 2 523 055,57 Lt. BUAB „Vekšis“ įkeistas turtas pagal su S. J. sudarytą kreditavimo sutartį įkainotas 140 000 Lt, pagal su D. B. sudarytą kreditavimo sutartį – 70 000 Lt, o pagal su V. Z. sudarytą kreditavimo sutartį – 120 000 Lt. Viso BUAB „Vekšis“ įkeitė turto už 330 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, prašo patvirtinti banko kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje, kuris atitinka įkeisto turto vertę.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus 330 000 Lt (95 574,61 Eur) kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje.

7Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditavimo sutartys tarp AB Nordea Bank ir fizinių asmenų bei prievolių užtikrinimui sudaryti įkeitimo sandoriai būtų įstatymo nustatyta tvarka panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos, todėl patvirtino banko 330 000 Lt kreditinį reikalavimą. Nustatė, kad pareiškėjo prašoma patvirtinti kreditinio reikalavimo suma neviršija sandoriais įkeisto turto vertės.

8Teismas atmetė kreditoriaus RUAB „VKK Investicija“ argumentus, jog AB Nordea Bank yra pareiškęs kreditinį reikalavimą ir UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje pagal tas pačias kreditavimo sutartis, dėl tos pačios skolos. Nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Tokių duomenų teismas nenustatė ir iš informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės, nurodęs, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje nėra jokių duomenų, kad įkaito turėtojas AB Nordea Bank būtų pareiškęs kreditinį reikalavimą RUAB „VKK Investicija“ byloje pagal tuos pačius hipotekos lakštus.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Kreditorius RUAB „VKK Investicija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas niekada neteigė, kad jo restruktūrizavimo byloje bankas yra pareiškęs kreditinį reikalavimą šioje byloje nurodytų hipotekos lakštų pagrindu. Bankas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes, siekdamas prisiteisti skolą pagal su V. Z. sudaryta kreditavimo sutartį, jau yra pareiškęs reikalavimą UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje. UAB „VKK Investicija“ taip pat buvo įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą pagal banko ir V. Z. 2008 m. gegužės 12 d. sudarytą kreditavimo sutartį. Apelianto įkeisto nekilnojamojo turto vertė – 6 125 000 Lt. Esant patvirtintam banko kreditiniam reikalavimui UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje ir teismui patvirtinus banko kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje dėl tos pačios skolos pagal tą pačią kreditavimo sutartį, būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai, bankas nepagrįstai praturtėtų, o BUAB „Vekšis“ kreditorių interesai nukentėtų.
  2. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta ginčai dėl 2008 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutarties. Apeliantas yra pareiškęs ieškinį dėl paminėtos sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, apelianto žiniomis, UAB „Vicus“ yra pareiškęs Vilniaus apygardos teismui ieškinius, kuriais prašo pripažinti negaliojančiomis ir kitas dvi – 2008 m. gegužės 10 d. ir 2006 m. rugsėjo 18 d. kreditavimo sutartis. Kol vyksta teisminiai ginčai dėl sandorių, AB Nordea Bank kreditinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

11AB Nordea Bank Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Nesutinka su apeliantu, kad bankas UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje yra pareiškęs tokį patį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje banko kreditinis reikalavimas, kuris pateiktas kito sandorio (kito hipotekos lakšto) pagrindu, iki šiol nėra patvirtintas dėl reiškiamo prieštaravimo.
  2. Banko finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl yra pagrįstas ir įrodytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis iš V. Z., S. J. ir D. B. yra priteistos skolos, o išieškojimas nukreiptas į BUAB „Vekšis“ banko naudai įkeistą turtą.
  3. Apelianto ir su juo susijusių asmenų (UAB „Vicus“) pareikšti ieškiniai dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais nesudaro pagrindo netvirtinti banko finansinio reikalavimo. Hipotekos sandoriai nėra ginčijami, todėl net ir nuginčijus kreditavimo sutartis, nereiškia, kad bus nuginčyti ir hipotekos sandoriai. Be to, jei būtų priimti apeliantui palankūs teismų sprendimai, BUAB „Vekšis“ kreditorių sąrašas galėtų būti tikslinamas.
  4. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad patvirtinus banko kreditinį reikalavimą nukentėtų BUAB „Vekšis“ interesai, o bankas nepagrįstai praturtėtų. Bankas turi galiojančią ir teismų patvirtintą reikalavimo teisę.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria patvirtintas AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus kreditinis reikalavimas UAB „Vekšis“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog esant patvirtintam banko kreditiniam reikalavimui UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje ir teismui patvirtinus banko kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje dėl tos pačios skolos pagal tą pačią kreditavimo sutartį, yra pažeidžiami protingumo ir sąžiningumo principai, be to, teismuose vyksta ginčai dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl banko finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

16Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).

17Byloje nustatyta, kad AB Nordea Bank Lietuvos skyrius ir S. J. 2006 m. rugsėjo 18 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią fiziniam asmeniui buvo suteiktas 1 750 000 Lt kreditas. Tinkamas prievolių pagal paminėtą sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovui UAB „Vekšis“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio ( - ), įkeitimu (2009-06-09 hipotekos lakštas Nr. ( - ); 25-27 b. l.). Šis turtas buvo įkainotas 140 000 Lt. AB Nordea Bank Lietuvos skyrius ir D. B. 2008 m. gegužės 10 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė fiziniam asmeniui 1 650 000 Lt kreditą. Tinkamas prievolių pagal paminėtą sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Vekšis“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio ( - ), įkeitimu (2009-07-09 hipotekos lakštas Nr. ( - ); 28-30 b. l.). Minėtas turtas buvo įkainotas 70 000 Lt. AB Nordea Bank Lietuvos skyrius ir V. Z. 2008 m. gegužės 12 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią jam (V. Z.) buvo suteiktas 1 700 000 Lt kreditas. Tinkamas prievolių pagal paminėtą sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Vekšis“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio ( - ), įkeitimu (2009-07-09 hipotekos lakštas Nr. ( - ); 31-33 b. l.). Šis nekilnojamasis turtas buvo įkainotas 120 000 Lt. Taigi viso UAB „Vekšis“, užtikrindamas fizinių asmenų prievolių pagal kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą, įkeitė banko naudai savo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė, nurodyta hipotekos lakštuose – 330 000 Lt.

18Iš banko pateiktų duomenų nustatyta, kad pagrindiniai skolininkai S. J., D. B. ir V. Z. nėra tinkamai įvykdę kreditavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. S. J. skola bankui sudaro 2 344 761,50 Lt, D. B. – 2 538 912,59 Lt, o V. Z. – 2 523 055,57 Lt (22-24 b. l.). Pagrindiniams skolininkams neįvykdžius kreditavimo sutartimis prisiimtų prievolių ir negrąžinus skolų, bankas pareiškė reikalavimą hipotekos davėjui – BUAB „Vekšis“, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 330 000 Lt – hipotekos lakštuose nurodyta įkeisto turto verte.

19Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Viena iš tokių priemonių – įkeitimas (hipoteka) – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 str.). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 str. 1 d.). Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013). Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012).

20Pagal bendrąją taisyklę hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teisę (t. y. prašyti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą) tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimo per hipotekos lakšte nustatytą terminą (CK 4.192 str. 1 d.), tačiau ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo yra laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisė hipotekos kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra. Taigi, kai juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai nėra kreditoriaus skolininkas, tačiau sutartinės svetimo daikto hipotekos pagrindu yra įsipareigojęs kreditoriui atsakyti už skolininką, yra iškeliama bankroto byla, tai, esant galiojančiai hipotekai, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012).

21Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, pagrindiniams skolininkams S. J., D. B. ir V. Z. negrąžinus skolos pagal kreditavimo sutartis, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius turi teisę reikšti finansinį reikalavimą hipotekos davėjo – UAB „Vekšis“ bankroto byloje. Teismas neturi duomenų, kad hipotekos sandoriai, iš kurių kildinamas banko kreditinis reikalavimas, būtų negaliojantys. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad įsiteisėjusiomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis negrąžintas skolas pagal kreditavimo sutartis nutarta išieškoti iš kredito gavėjų S. J., D. B. ir V. Z., o atsakovui BUAB „Vekšis“ nuosavybės teise priklausantį ir AB Nordea Bank Lietuvos skyriui įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3680-897/2012 už S. J. skolą bankui nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3676-897-2012 už D. B. skolą bankui nutarta parduoti iš varžytynių žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3673-144/2012 už V. Z. skolą bankui nutarta parduoti iš varžytynių žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ). Taigi kreditoriaus AB Nordea Bank reikalavimo teisės pagal kreditavimo sutarčių pagrindu sudarytus hipotekos lakštus, įkeičiant UAB „Vekšis“ nekilnojamąjį turtą, iš esmės yra pripažintos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.

22Minėta, jog svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimus atsako tik įkeisto daikto verte, todėl, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, tvirtinamas tokio dydžio, kokia nurodyta hipotekos lakšte šio daikto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Kaip minėta, hipotekos lakštuose buvo nustatyta tokia UAB „Vekšis“ priklausančio ir banko naudai įkeisto nekilnojamojo turto vertė: žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) – 140 000 Lt, žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) – 70 000 Lt, žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. 4400-1061-7242) – 120 000 Lt, viso – 330 000 Lt. Taigi AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus pareikštas reikalavimas UAB „Vekšis“ bankroto byloje neviršijo hipotekos lakštuose nurodyto įkeisto turto vertės.

23Apelianto teigimu, jis (RUAB „VKK Investicija“) taip pat yra įkeitęs bankui savo nekilnojamąjį turtą, užtikrindamas V. Z. tinkamą prievolių įvykdymą pagal 2008 m. gegužės 12 d. kreditavimo sutartį. Esant patvirtintam banko kreditiniam reikalavimui UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje ir teismui patvirtinus banko kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje dėl tos pačios skolos pagal tą pačią kreditavimo sutartį, būtų pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai, bankas nepagrįstai praturtėtų, o BUAB „Vekšis“ kreditorių interesai nukentėtų.

24Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas RUAB „VKK Investicija“ nepateikė įrodymų, kad jo (apelianto) restruktūrizavimo byloje yra patvirtintas banko finansinis reikalavimas dėl tos pačios skolos (CPK 178 str.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad paskutinai kreditorių reikalavimai UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje buvo patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1940-781/2015), tačiau AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus kreditinis reikalavimas nėra patvirtintas. Antra, priešingai nei teigia apeliantas, banko kreditinis reikalavimas iš esmės yra kildinamas ne iš kreditavimo sutarčių, o iš hipotekos sandorių. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tinkamas prievolių įvykdymas pagal 2008 m. gegužės 12 d. su V. Z. sudarytą kreditavimo sutartį buvo užtikrintas ne tik UAB „Vekšis“ nekilnojamojo turto įkeitimu, bet ir UAB „VKK Investicija“ priklausančio turto įkeitimu. Taigi nagrinėjamu atveju net jei bankas ir būtų pareiškęs kreditinį reikalavimą UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje, tai neužkirstų kelio jam reikšti reikalavimą ir UAB „Vekšis“ bankroto byloje, nes, kaip minėta, reikalavimai yra kildinami iš skirtingų hipotekos sandorių. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tuo atveju, jei įkeistas turtas bus parduotas už didesnę kainą nei hipoteka užtikrintų reikalavimų sumą, šių lėšų likutis bus skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi bankas, pardavęs įkeistą turtą, iš gautos sumos galėtų padengti įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartis, o likusi iš parduoto įkeisto nekilnojamojo turto gauta suma būtų grąžinama hipotekos davėjui ir iš šios sumos būtų tenkinami likusių kreditorių reikalavimai, todėl teigti, kad bankas nepagrįstai praturėtų, o bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesai nukentėtų, nėra pagrindo.

25Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra pareikšti ieškiniai, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiomis kreditavimo sutartis, todėl, kol vyksta teisminiai ginčai dėl sandorių, AB Nordea Bank kreditinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

26Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pažymi, jog tai, kad teismuose šiuo metu vyksta ginčai dėl kreditavimo sutarčių galiojimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsisakyti tvirtinti banko kreditinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad hipotekos sandoriai, iš kurių yra kildinamas banko reikalavimas UAB „Vekšis“ bankroto byloje, būtų nuginčyti. Sutiktina su AB Nordea Bank Lietuvos skyriumi, kad tuo atveju, jei apelianto paminėtose civilinėse bylose dėl kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis būtų priimti jam (apeliantui) palankūs teismo sprendimai, kurių rezultatas tiesiogiai įtakotų banko finansinio reikalavimo dydį ar pagrįstumą, tai BUAB „Vekšis“ kreditorių sąrašas, remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, galėtų būti tikslinamas (padidinant ar sumažinant reikalavimą, ar išvis išbraukiant iš kreditorių sąrašo).

27Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus 330 000 Lt kreditinį reikalavimą UAB „Vekšis“ bankroto byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto RUAB „VKK Investicija“ atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

30Kreditorius AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti 364,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad šios išlaidos priskiriamos prie RUAB „VKK Investicija“ administravimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš apelianto RUAB „VKK Investicija“. Išaiškintina, jog banko naudai iš RUAB „VKK Investicija“ priteistos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš restruktūrizuojamos įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, 2013 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-700/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-387/2014).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ (į. k. ( - )) 364,45 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, akcinės bendrovės Nordea Bank, veikiančio per Lietuvos skyrių (į. k. ( - )) naudai, šias išlaidas priskiriant prie restruktūrizuojamos įmonės administravimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. AB Nordea Bank Lietuvos skyrius pateikė prašymą patvirtinti jo 330 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtino AB Nordea... 7. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje... 8. Teismas atmetė kreditoriaus RUAB „VKK Investicija“ argumentus, jog AB... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Kreditorius RUAB „VKK Investicija“ pateikė atskirąjį skundą,... 11. AB Nordea Bank Lietuvos skyrius pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo... 16. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 17. Byloje nustatyta, kad AB Nordea Bank Lietuvos skyrius ir S. J. 2006 m. rugsėjo... 18. Iš banko pateiktų duomenų nustatyta, kad pagrindiniai skolininkai S. J., D.... 19. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų... 20. Pagal bendrąją taisyklę hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teisę... 21. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, pagrindiniams... 22. Minėta, jog svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už... 23. Apelianto teigimu, jis (RUAB „VKK Investicija“) taip pat yra įkeitęs... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu. Visų pirma,... 25. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra pareikšti... 26. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pažymi, jog tai, kad... 27. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Kreditorius AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, pateikęs atsiliepimą į... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.... 33. Priteisti iš kreditoriaus restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės...