Byla 1A-967-533-2011

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio, teisėjų Jūratės Damanskienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Puškoriui, nuteistojo gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-15 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteistas 60 parų arešto.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 187 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

3Be to, iš dalies patenkinus nukentėjusiojo P. G. pareikštą civilinį ieškinį, iš A. G. nukentėjusiojo naudai priteista 2028 Lt (du tūkstančius dvidešimt aštuonis litai) padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5A. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas nukentėjusiajam P. G. fizinį smurtą, savavališkai įvykdė savo nukentėjusiojo ginčijamą tariamą teisę į skolos grąžinimą, padarydamas nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams didelės žalos, o būtent:

6jis kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2010-05-19 apie 15.00 val. atvyko į garažą, esantį Gatvė 175A, Vilniuje, kur vienas, iš kartu su kaltinamuoju atvykusių asmenų, beisbolo lazda sudavė P. G. po smūgį į ranką bei koją, kitas pagrasino nukentėjusiajam daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, jį demonstruodamas. Po to A. G., irgi demonstruodamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir juo grasindamas nukentėjusiajam, pareikalavo iš pastarojo jo automobilio raktelių. Suradęs garaže po spinta paslėptus P. G. 12000 Lt vertės automobilio „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „( - ) raktus bei tris 1050 Lt bendros vertės mobiliojo ryšio telefono aparatus: „Nokia E51“, „Nokia 5030“ ir nenustatyto modelio „Nokia“ aparatą, A. G. pasiėmė juos, atrakino automobilį ir išvažiavo. Kiti du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys išėjo iš garažo ir užrakino jame nukentėjusįjį. Tą pačią dieną A. G., tęsdamas šią nusikalstamą veiką, minėtame automobilyje suradęs nukentėjusiojo piniginę, pasiėmė iš jos ir užvaldė P. G. priklausančius 700 Lt ir 100 JAV dolerių (278 Lt) grynais pinigais.

7Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-05-19 tarp 14.30 val. ir 15.00 val. garaže, esančiame Gatvė 175A, Vilniuje, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagrobė P. G. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. 11036037, vairuotojo pažymėjimą Nr. R0291921, automobilio techninės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir nukentėjusiojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, o taip pat P. G. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones: dvi AB „Swedbank“ mokėjimo korteles Nr. ( - ) ir ( - ), „Snoro“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ) ir „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. ( - ).

8Vilniaus apygardos teisme 2011-07-08 gautas A. G. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-05-15 nuosprendį pakeisti, taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą įstatyme numatytu terminu.

9Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jo teistumas yra išnykęs, tai yra, kad jis teisiamas pirmą kartą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis ir paskyrė jam trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Mano jog jam paskirta arešto bausmė neatitinka teisingumo principo, nes, apelianto teigimu, BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tame tarpe ir be trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto, todėl, apelianto manymu, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir paskirta švelnesnė bausmė. Atkreipia dėmesį į prastą savo sveikatos būklę, teigia esąs patyręs sunkias stuburo ir galvos traumas, todėl jam reikalinga atitinkama priežiūra ir režimas.

10Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

11Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

13Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

14Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR 294 str. 2 d. ir pagrįstai paskyrė jam 60 parų arešto bausmę.

15Dėl nuteistojo argumentų, kad teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatų, pažymėtina, jog BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tai yra šis straipsnis nenumato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą absoliučiai visais atvejais būtų skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismas gali paskirti ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį sprendimą privalo tinkamai motyvuoti.

16Pažymėtina, jog BK 55 straipsnio prasme areštas nėra laikomas laisvės atėmimo bausme. Nors areštas BK 49 straipsnyje ir apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau įstatyme aptarta arešto atlikimo tvarka, vieta, galima trukmė, leidžia daryti išvadą, kad areštas yra visai kitokio pobūdžio, t. y. žymiai švelnesnė bausmė nei terminuotas laisvės atėmimas, todėl tokios bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą yra visiškai pateisinamas. Tokios išvados teisingumą patvirtiną ir kitų BK normų analizė – BK 12, 42 straipsniai numato galimybę areštą skirti asmenims, padariusiems mažiau pavojingas nusikalstamas veikas – baudžiamuosius nusižengimus. Taigi, nesant apribojimų arešto bausmę skirti asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, būtų nelogiška daryti išvadą, kad tokia bausmė negali būti skiriama už tyčinio nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. G. BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – areštą, – baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

17Taip pat pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų argumentų, arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-15/2010).

18Dėl nuteistojo teiginio, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos 54 str. 3 d. nuostatos, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Jei asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, už kiekvieną iš šių veikų gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Kartu pabrėžtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą dėl kiekvienos veikos turi būti sprendžiama, ar yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 arba 4 dalyse numatyta sąlygų visuma. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Pagal baudžiamąjį įstatymą taikyti BK 62 straipsnį teismas gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Imperatyvas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes įtvirtintas BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadinasi, teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Todėl teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys Nr. 22K-464/2006, 2K-444/2007, 2K-625/2007, 2K-323/2008, 2K-435/2008, 2K-7-287/2009).

19Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat ne kartą yra pažymėję, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Tokia teismo išvada paprastai daroma tada, kai nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo žymiai mažesnį tiek kaltininko padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2011 ir kt.).

20BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, pagal susiklosčiusią praktiką, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-424/2007, 2K-444/2007, 2K-376/2008 ir kt.).

21Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra BK 62 str. nurodytų sąlygų, kurioms esant nuteistajam A. G. gali būti paskirta švelnesnė nei BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė, o apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo metu dirba, neteistas, adaptuotas visuomenėje, turi problemų su sveikata, yra daugiau tipinės, nei išimtinės, todėl nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesutrukdė A. G. padaryti apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą.

22Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

23Apylinkės teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, padarytos žalos mastą bei tai, kad A. G. dirba, anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės atėmimui arešto bausmę, kuri, savo dydžiu būdama artima šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežta, atitinkanti siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

24Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

25Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu A. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK... 3. Be to, iš dalies patenkinus nukentėjusiojo P. G. pareikštą civilinį... 4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 5. A. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas... 6. jis kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2010-05-19... 7. Be to, A. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-05-19 tarp 14.30 val. ir 15.00 val.... 8. Vilniaus apygardos teisme 2011-07-08 gautas A. G. apeliacinis skundas, kuriuo... 9. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jo teistumas yra... 10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo... 11. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 13. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik... 14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. G. padarytą... 15. Dėl nuteistojo argumentų, kad teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu... 16. Pažymėtina, jog BK 55 straipsnio prasme areštas nėra laikomas laisvės... 17. Taip pat pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų argumentų, arešto... 18. Dėl nuteistojo teiginio, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos 54 str. 3... 19. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat ne kartą yra pažymėję, jog pagal... 20. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės... 21. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu... 22. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies... 23. Apylinkės teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir... 24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 25. Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti....