Byla 2K-279/2011
Dėl Vilniaus miesto 3- iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. T. (A. T.), R. I. (R. I.) ir V. I. (V. I.) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3- iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio kuriuo nuteisti:

3A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

4R. I. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2008 m. lapkričio 19 d. plėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2008 m. gruodžio 27 d. plėšimas) laisvės atėmimu trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

6V. I. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

7Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. J., A. J., J. P., A. L. ir R. K., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

8Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, kuriuo A. T., R. I. ir V. I. apeliaciniai skundai atmesti.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

10A. T. ir R. I. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai su A. L. padarė plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą. Jie 2008 m. gruodžio 27 d., apie 20.40 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, R. I. vairuojamu automobiliu „Mazda 323“ (valstybinis numeris „duomenys neskelbtini“), atvažiavo iki Rudaminos g. 8-ojo namo, Vilniuje, ir ten palikę automobilį, nuėjo prie UAB „L“ priklausančios maisto prekių parduotuvės, esančios Vilniuje, „duomenys neskelbtini“, kur R. I., norėdamas patikrinti, ar tinkamas laikas apiplėšti parduotuvę, vienas užėjo į ją ir įsitikinęs, kad parduotuvėje nėra pašalinių asmenų, išėjo apie tai pranešti prie parduotuvės laukiantiems A. L. ir A. T. Po to pastarieji, užsidėję ant galvos kaukes, įsiveržė į parduotuvę, kur A. L. grasino pardavėjai L. V. šaunamuoju ginklu, priklausančiu R. I., ir vieną kartą iš jo iššovė į orą, A. T. tuo metu pagrobė kasos aparatą „Samsung ER-350FL“ 222,78 Lt vertės, kuriame buvo 1646,36 Lt grynųjų pinigų ir 20 vnt. mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele 2“ sąskaitos papildymo kortelių po 10 Lt vertės kiekviena, bendros 160,85 Lt sumos. Iš viso plėšimo metu nuteistieji pagrobė 2029,99 Lt vertės turtą.

11R. I. ir V. I. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su J. J., A. J. ir R. K., iš anksto suplanavę, J. J. nurodžius parduotuvę bei paskirsčius kiekvienam užduotis, 2008 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val., apiplėšė UAB „D“ priklausančią parduotuvę, esančią Vilniuje, „duomenys neskelbtini“. R. I. vairuojamu automobiliu „Mazda 323“ (valstybinis numeris „duomenys neskelbtini“) visi atvažiavo prie nurodytos parduotuvės, kur V. I., norėdamas patikrinti, ar tinkamas laikas apiplėšti parduotuvę, vienas užėjo į ją apsidairyti ir įsitikinęs, kad parduotuvėje nėra pašalinių asmenų, apie tai pranešė prie parduotuvės automobilyje laukusiems A. J., J. J., R. I., R. K. bei pats liko lauke stebėti aplinką. R. I. su J. J. liko laukti automobilyje, tuo metu R. K. laikė parduotuvės įėjimo duris, kad pašalintų kliūtis išbėgti A. J. po plėšimo iš parduotuvės, kur pastarasis, pagrasinęs pardavėjai M. B. šaunamuoju ginklu bei iššovęs vieną kartą iš jo į orą, pagrobė 120 Lt vertės kasos aparato stalčių, kuriame buvo 2688,07 Lt grynųjų pinigų, taip pat pagrobė 10 vnt. „Omnitel Extra“ sąskaitos papildymo kortelių bendros 847 Lt sumos, 5 vnt. „Omnitel Extra“ sąskaitos papildymo kortelių bendros 85,5 Lt sumos, 50 vnt. „Tele2 Pildyk“ sąskaitos pildymo kortelių bendros 423,50 Lt sumos, 8 vnt. „Bitė Lietuva Labas“ sąskaitos papildymo kortelių bendros 128,8 Lt sumos. Iš viso plėšimo metu nutiestieji pagrobė 3527,57 Lt vertės turto bei kartu su R. K. įsėdo į automobilį, kur jų laukė R. I. ir J. J., ir iš įvykio vietos pasišalino.

12Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį: jo veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies į perkvalifikuoti į 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

13Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatnaujino įrodymų tyrimo ir padarė nepagrįstą išvadą dėl plėšimo metu panaudoto ginklo priskyrimo šaunamajam ginklui. Savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį šis teismas grindė 2009 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada Nr. 140-(1174)-IS1-6001, kurioje tik konstatuota, kad tirtas ginklas yra savadarbis, šaudyti tinkamas, lygiavamzdis šaunamasis ginklas. Kasatoriaus nuomone, kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį, kiekvienu atveju būtinas individualus ginklo ekspertinis įvertinimas, kurio byloje nėra. Todėl liko neišsiaiškinta, ar įvykio metu panaudotas ginklas buvo perdirbtas ir ar šaunant šaudmenį, užtaisytą dujomis ar kitais leistinais šaudmenimis, iš vamzdžio buvusi pertvara negalėjo pasišalinti pati.

14Kasatorius teigia, kad jis nežinojo apie ginklo buvimą pas A. L., todėl jo veikoje nėra bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyvių požymių visumos. Ginklo panaudojimas plėšimo metu turi būti vertinamas kaip nusikaltimo vykdytojo A. L. ekscesas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, vadovavosi A. L. ir R. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tuo tarpu A. L. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kuriais patvirtinama, kad kasatorius nežinojo apie ginklo buvimą ir jo galimą panaudojimą įvykio metu, be pagrindo vertino kritiškai. Kasatoriaus nuomone, jo žinojimas apie šaunamojo ginklo buvimą pas A. L. bei jo galimą panaudojimą nusikaltimo metu bylos duomenimis neįrodytas, todėl BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą kvalifikuojantis požymis - šaunamojo ginklo panaudojimas - iš kaltinimo turėjo būti pašalintas.

15Kasatorius nurodo, kad byloje yra visos sąlygos jam taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą ir šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę. Tačiau šis teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, jog jis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad kasatorius yra vienintelis asmuo, kuris prižiūri ir rūpinasi sunkiai sergančia savo motina (cukrinis diabetas II B tipas bei regos sutrikimas (aklumas). Asmens išlaikymas gali būti siejamas tiek su fiziniu darbu (pagalba) namų buityje, tiek su finansine parama, o kasatorius savo motinai padeda namų buityje fiziniu darbu. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus nuomone, yra visos BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

16Nesant pagrindo taikyti minėtas nuostatas, kasatoriaus atžvilgiu turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vertino tik jo, kaip kaltininko, asmenybės pavojingumą, pernelyg sureikšmino teistumo faktą ir visiškai neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą. Kasatorius nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nežinojo apie ginklo turėjimą plėšimo metu, dėl nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, vienintelis byloje davė teisingus parodymus, nustatytos net kelios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. T. studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dieninio skyriaus III kurse, dirba VšĮ „Artsauga Security" apsaugos darbuotoju, darbdavio ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Dieveniškių seniūnijos apibūdinamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiaisiais, tiek UAB „L", tiek nukentėjusiajai pardavėjai L. V. atlygino turtinę ir neturtinę žalą (nors nei įmonė, nei nukentėjusioji nebuvo pareiškę ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo). Kasatoriaus nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Skyrus laisvės atėmimo bausmę, kasatorius praras socialinius ryšius, darbinius įgūdžius, neįgys išsilavinimo, neteks galimybės prižiūrėti sunkiai sergančios motinos. Todėl, jo nuomone, visi BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti jam skyrus švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

17Kasaciniu skundu nuteistasis R. I. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

18Kasatoriaus nurodo, kad jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Jis nebuvo aktyvus padarytų nusikalstamų veikų dalyvis – prie jų prisidėjo tik kaip padėjėjas. Nuteistasis tik padėjo vykdytojams atvykti ir vėliau pasišalinti iš įvykio vietos, o darant šias nusikalstamas veikas buvo automobilyje. Antro plėšimo metu (plėšimas parduotuvėje, esančioje „duomenys neskelbtini“) jis stebėjo, kad niekas neįeitų į parduotuvę, ir taip saugojo bendrininkus. Kasatoriaus nuomone, tokie jo veiksmai laikytini antraeiliu vaidmeniu darant nusikalstamas veikas, nes tiesiogiai nesusiję su šių veikų sudėties požymių realizavimu. Be to, nuteistasis atlygino žalą, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau jam skirta net ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

19Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas turėjo pripažinti nuteistojo R. I. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis anksčiau nebuvo teistas, šiuo metu mokosi, yra jauno amžiaus. Jo asmenybė dar nėra visiškai susiformavusi, o patekęs į laisvės atėmimo vietą jis savo gyvenimą susies su nusikalstamu pasauliu, todėl nebus pasiektas vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų - paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

20Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jam nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų. Byloje nustatyta kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, o jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis. Todėl, kasatoriaus nuomone, yra pagrindas jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti švelnesnę nei įstatymo (BK 180 straipsnio 3 dalyje) numatyta bausmę.

21Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą.

22Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas turėjo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis anksčiau nebuvo teistas, šiuo metu mokosi, yra jauno amžiaus. Kasatorius atliko antraeilį vaidmenį darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes pats nerealizavo jos sudėties požymių, o buvo lauke ir stebėjo aplinką, todėl ir be jo ši nusikalstama veiks būtų padaryta. Po padarytos nusikalstamos veikos jis daugiau nenusikalto, įsidarbino, užmezgė draugiškus santykius su bendradarbiais, dalį gaunamo atlyginimo skiria savo motinai ir taip materialiai jai padeda. Nuteistojo V. I. asmenybė dar nėra visiškai susiformavusi, o skyrus laisvės atėmimo bausmę šie teigiamai jo asmenybę veikiantys santykiai nutrūks. Nuteistais praras darbą, patekęs į laisvės atėmimo vietą savo gyvenimą susies su nusikalstamu pasauliu, todėl nebus pasiektas vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų - paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šios aplinkybės rodo, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam V. I. prieštarauja teisingumo principui, todėl teismai jam turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta jam skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

23Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisyklės. Savo išvadas dėl jo kaltės padarius plėšimą teismai iš esmės grindė kitų kaltinamųjų - J. ir A. J. - parodymais, nors jų parodymai yra abejotino patikimumo, nes šie asmenys, suvokdami, jog neatsako už melagingų parodymų davimą, siekė sumenkinti savo vaidmenį įvykdytame nusikaltime ir nurodė nepatikimus duomenis. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis R. K. teisme nurodė, jog kasatorius nesutiko eiti į parduotuvę stebėti aplinkos ir darant nusikaltimą nedalyvavo. Teismai nurodyto prieštaravimo nenagrinėjo ir neįvertino. Taip pat liko neįvertinti bei nepašalinti ir kiti prieštaravimai - tarp liudytojų A. B., M. B. bei kaltinamųjų J. ir A. J. parodymų.

24Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti ir nurodo, kad nagrinėdami bylą teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir savo nuosprendį surašė laikydamasis BPK 331 straipsnio nuostatų. Dalis nuteistųjų skunduose išdėstytų argumentų yra susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, o tai pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

25Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino ne atskirai vieną nuo kito, o kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo V. I. apeliacinį skundą, išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad jis kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti nuosekliais nuteistųjų J. J. ir A. J. parodymais apie nuteistojo V. I. dalyvavimą darant nusikaltimą ir pagrįstai kritiškai vertino jo teisminio nagrinėjimo metu pakeistus parodymus. Skirtingai, nei teigia kasatorius, teismas vertino ir liudytojų A. B. ir M. B. parodymus ir išsamiai argumentavo, kodėl jų parodymai nepaneigia nuteistųjų A. ir J. J. nuoseklių parodymų.

26Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada bei nuteistųjų A. L. ir R. I. parodymais, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis A. T. žinojo, kad plėšimo metu bus naudojamas šaunamasis ginklas ir kad šis ginklas buvo perdirbtas dar iki nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą ir nutarė iš naujo įrodymų tyrimo neatlikti, bet vertinti baudžiamojoje byloje jau esančius įrodymus.

27Baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistųjų V. I. ir R.I. asmenybes, teismas vertino ir atsižvelgė į jas skirdamas kasatoriams bausmes, todėl pagrįstai nepripažino jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 2 dalies prasme.

28Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai kasatoriams A. T. ir R. I. netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, ir pažymima, kad šio straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Iš BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų išplaukia, kad sprendžiant klausimą dėl šio straipsnio taikymo, be visiško ar dalinio turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, turi būti nustatytos dar mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

29Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad kasatoriai A. T. ir R. I. atlygino padarytą žalą. R. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas daugiau nenustatė, o A. T. nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra visų būtinų BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Todėl neturi reikšmės nuteistojo R. I. argumentai, kad jo vaidmuo abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme buvo antraeilis (BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir A. T. kasacinio skundo teiginiai, kad jis išlaiko savo sunkiai sergančią motiną ir yra vienintelis asmuo, kuris gali ja rūpintis (BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismo minėti nuteistųjų argumentai buvo motyvuotai atmesti.

30Prokuroras nurodo, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, o nuteistųjų skundo argumentai nėra pakankami BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Minėtų aplinkybių teismas, nors nepripažino išimtinėmis, tačiau į jas atsižvelgė paskirdamas kasatoriams bausmes. Visiems nuteistiesiems už kvalifikuotus plėšimus paskirtos žymiai mažesnės, nei BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmės. Šios bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, o švelnesnių bausmių paskyrimas nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.

31Nuteistųjų A. T., R. I. ir V. I. kasaciniai skundai atmestini.

32Dėl nuteistojo A. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį

33Kasaciniame skunde nuteistasis A. T. nurodo, kad teismai nepagrįstai jam inkriminavo plėšimą kvalifikuojantį požymį – šaunamojo ginklo panaudojimą, nes šis ginklas galėjo būti perdirbtas po nusikaltimo padarymo, be to, kasatorius nežinojo apie jo buvimą pas nusikaltimo vykdytoją ir galimą panaudojimą plėšimo metu.

34Žemesnių instancijų teismai nustatė, kad plėšimo metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos dujinį revolverį. Kasatoriaus iškelta abejonė dėl ginklo perdirbimo laiko nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pagal specialisto išvadą šaunamasis ginklas yra pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas dujinius pistoletus (revolverius) priskiria šaunamiesiems ginklams. Taigi plėšimas panaudojant dujinį revolverį irgi kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

35Kasatoriaus argumentai, kad šaunamojo ginklo panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamas kaip vykdytojo ekscesas, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįsti. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Pažymėtina, kad susitarti dėl nusikalstamos veikos padarymo galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas.

36Spręsdami susitarimo ribų dėl šaunamojo ginklo panaudojimo klausimą, bylą nagrinėję teismai rėmėsi nuteistųjų A. L. bei R. I. parodymais, kitais bylos įrodymais, įvertino nusikaltimo padarymo mechanizmą. Įvertinę šiuos įrodymus teismai padarė išvadą, kad nuteistieji tarėsi, kas kokius veiksmus atliks, ir A. T. žinojo, kad plėšimo metu bus naudojamas šaunamasis ginklas. Nors A. L. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad panaudoti ginklą sugalvojo savarankiškai, o A. T. apie šį sumanymą nežinojo (T. 6, b. l. 106), tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl šiais parodymais nesivadovauja (jie neatitinka R. I. parodymų, kurie sutampa su A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu). Kita vertus, apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. T. nurodė, kad išgirdęs šūvį suvokė, jog plėšimo metu naudojamas šaunamasis ginklas (T. 6, b. l. 103). Šie parodymai taip pat paneigia kasatoriaus argumentus dėl vykdytojo eksceso panaudojant šaunamąjį ginklą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. pirmas užėjo į parduotuvę ir iš karto ėjo prie kasos aparato, A. L. ėjo iš paskos, iššovė turėtu ginklu, o po šūvio A. T. nesutriko ir toliau tęsė savo nusikalstamą veiką. Taigi A. T., net ir supratęs, kad yra naudojamas šaunamasis ginklas, savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir toliau grobė kasos aparatą. Ši aplinkybė rodo, kad jis pritarė tokiems bendrininko veiksmams, jam buvo priimtinas bet koks turto užvaldymo būdas, taip pat ir panaudojant šaunamąjį ginklą. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. T. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo padarant BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą požymiai, nes jo tyčia apėmė ir šaunamojo ginklo panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas A. T. pritaikytas tinkamai.

37Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme turi būti atliekamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė reikšmingų bylos teisingam išsprendimui duomenų ar tuos duomenis tyrė pažeisdamas BPK įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės dėl šaunamojo ginklo panaudojimo apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.

38Dėl nuteistojo V. I. kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais

39Kasaciniame skunde nuteistasis V. I. nurodo, kad teismai savo išvadas dėl jo kaltės grindė tik kaltinančiais įrodymais, nepašalino prieštaravimų tarp kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymų ir taip pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Tokie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

40Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių reikalavimų bylą nagrinėję teismai nepažeidė, o nuteistajam V. I. nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

41Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. I. kaltė kartu su J. J., A. J., R. I. ir R. K. padarius plėšimą parduotuvėje, esančioje „duomenys neskelbtini“, grindžiama teismo posėdyje ištirtais įrodymais – kitų kaltinamųjų A. J., J. J., paties nuteistojo parodymais, kitais bylos duomenimis. Kaip įrodymu, netiesiogiai patvirtinančiu, kad V. I. dalyvavo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas pripažino tą aplinkybę, jog po nusikaltimo padarymo visi nuteistieji susirinko vienoje vietoje ir dalijosi pagrobtą turtą, kurio dalis buvo atiduota kasatoriui.

42Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą ir, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalis, iš naujo detaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakė į visus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Šis teismas dar kartą įvertino nuteistųjų A. ir J. J. parodymus, kuriais patvirtinama, kad kasatorius V. I. 2008 m. lapkričio 19 d. dalyvavo darant plėšimą, šiuos parodymus lygino su kitais bylos įrodymais, kitų kaltinamųjų parodymais ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl juos pripažįsta patikimais. Šių nuteistųjų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, vertindamas J. J. parodymus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šis nuteistasis prisipažino, jog būtent jis pasiūlė apiplėšti parduotuvę, o tai iš dalies paneigia kasatoriaus V. I. teiginį, kad J. J. siekia jį apkalbėti ir sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą. Priešingai nei nurodoma V. I. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino ir liudytojų A. B. bei M. B. parodymus ir nuosprendyje išsamiai argumentavo, kodėl šie parodymai nepaneigia A. J. ir J. J. parodymų bei kasatoriaus kaltės.

43Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai kritiškai vertino nuteistojo R. K. parodymus, kuris nurodė, kad V. I. darant nusikalstamą veiką nedalyvavo. Pagal formuojamą teismų praktiką, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-440/2010). Teismai, laikydamiesi šių reikalavimų ir vertindami R. K. parodymus, ne tik nustatė jų prieštaravimus kitiems bylos įrodymams, bet ir atsižvelgė į tai, kad tarp jo ir brolių I. yra susiklostę gana draugiški santykiai, todėl jis taip pat gali duoti V. I. palankius parodymus. Teismai, šiuos parodymus pripažinę nepatikimais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

44Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylos įrodymams patikrinti buvo pagarsinti kasatoriaus V. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (T. 4, b. l. 47-48, 55). Pirmosios instancijos teisme V. I. šiuos parodymus pakeitė ir nurodė, kad daryti nusikaltimą atsisakė ir, išlipęs iš automobilio, nuėjo namo (T. 6, b. l. 104-105). Teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, tačiau tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi (kasacinės nutartys Nr. 2K–119/2011, 2K–113/2011, 2K-55/2009, 2K-7-198/2008). Iš bylos matyti, kad teismas aiškinosi V. I. parodymų keitimo priežastis, gretino su kitais įrodymais ir padarė išvadą, jog kitus bylos įrodymus atitinka būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti kasatoriaus parodymai, kuriais jis pripažino savo kaltę.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvados dėl nuteistojo V. I. kaltės padarius BK 180 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra pagrįstos BPK nustatyta tvarka surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės atitinka įrodymų turinį, o įrodymų vertinimas grindžiamas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus A. T. skundo argumentus ir BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai), nepažeidė.

46Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

47Nuteistųjų kasacinių skundų argumentai dėl jiems paskirtų bausmių atmestini. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

48Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos šios aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę, jas įvertinęs teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

49Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. T., R. I. bei V. I. laisvės atėmimo bausmes, ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jų apeliacinius skundus, kuriais buvo prašoma paskirti švelnesnes bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį. Teismas taip pat įvertino nuteistųjų kasaciniame skunde minimas aplinkybes (A. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, dirba, mokosi, atlygino žalą, tačiau yra teistas ir nusikaltimą padarė bendrininkų grupe; R. I. neteistas, mokosi, prisipažino padaręs nusikaltimą, iš dalies atlygino padarytą žalą; V. I. neteistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistiesiems realiai atliekant laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistųjų skundus patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu, padarė išvadą, kad A. T., R. I. ir V. I. paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežtos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka, kasatorių prašymas taikyti jiems BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas neatitinka juose numatytų sąlygų.

50Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistieji patys neatvyko ir nepranešė apie padarytą plėšimą, todėl net ir nustačius, kad padaryta žala iš dalies atlyginta, taikyti jiems BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų nebuvo teisinio pagrindo.

51Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės bylos Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Pažymėtina, kad be visiško ar dalinio žalos atlyginimo turi būti nustatytos dar bent dvi kaltininkų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad nuteistieji A. T. ir R. I. atlygino padarytą žalą, A. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o R. I. lengvinančių atsakomybę aplinkybių daugiau nenustatė. Taigi nuteistiesiems taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra teisinio pagrindo.

52Nuteistųjų R. I. ir V. I. prašymai, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti jų atsakomybę lengvinančiomis tas aplinkybes, kad jie anksčiau neteisti, šiuo metu mokosi, yra jauno amžiaus, o jų vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo antraeiliai, nepagrįsti. BK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina teismo teisė, bet ne pareiga pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia ir tokią aplinkybę, kuri nenurodyta BK 59 straipsnio 1 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011). Tuo tarpu nurodytos aplinkybės apibūdina kaltininkų asmenybę, jas teismai įvertino ir skirdami bausmes į šias aplinkybes atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl nepripažįsta nuteistųjų elgesio nusikaltimo padarymo metu kaip antraeilio vaidmens ir teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka. Pažymėtina, kad nepagrįstas ir nuteistojo A. T. teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atsisakė pripažinti, jog jis išlaiko sunkia liga sergančią savo motiną, kurios nėra kam prižiūrėti. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte minima „išlaikymo“ sąvoka reiškia materialinės pagalbos teikimą asmens poreikiams tenkinti, o ne kitokią pagalbą ar priežiūrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-550/2008). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis A. T. materialiai išlaikytų savo motiną ir kad jis yra vienintelis asmuo, kuris galėtų tai daryti.

53Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tik tada, kai, pasinaudojęs visomis baudžiamojo įstatymo suteiktomis galimybėmis švelninti bausmę bei nenustatęs BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, teismas nusprendžia, kad straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Tokia teismo išvada paprastai daroma tada, kai nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo žymiai mažesnį tiek kaltininko padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą.

54Nagrinėjamoje byloje nustatytų ir nuteistųjų kasaciniuose skunduose minimų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

55Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems A. T., R. I. ir V. I. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Atmesti nuteistųjų A. T., R. I. ir V. I. kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180... 4. R. I. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2008 m. lapkričio 19 d. plėšimas)... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 6. V. I. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems... 7. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. J., A. J., J. P., A. L. ir R. K., tačiau... 8. Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 10. A. T. ir R. I. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai su A. L. padarė... 11. R. I. ir V. I. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe kartu su J. J.,... 12. Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo... 13. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek,... 14. Kasatorius teigia, kad jis nežinojo apie ginklo buvimą pas A. L., todėl jo... 15. Kasatorius nurodo, kad byloje yra visos sąlygos jam taikyti BK 62 straipsnio... 16. Nesant pagrindo taikyti minėtas nuostatas, kasatoriaus atžvilgiu turėtų... 17. Kasaciniu skundu nuteistasis R. I. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 18. Kasatoriaus nurodo, kad jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo... 19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas turėjo... 20. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad... 21. Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas turėjo... 23. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK įtvirtintas... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 25. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, baudžiamojoje byloje... 26. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto... 27. Baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistųjų V. I.... 28. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai kasatoriams A. T. ir R. I.... 29. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė, kad kasatoriai A. T. ir R. I.... 30. Prokuroras nurodo, kad byloje nėra išskirtinių aplinkybių, o nuteistųjų... 31. Nuteistųjų A. T., R. I. ir V. I. kasaciniai skundai atmestini.... 32. Dėl nuteistojo A. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį... 33. Kasaciniame skunde nuteistasis A. T. nurodo, kad teismai nepagrįstai jam... 34. Žemesnių instancijų teismai nustatė, kad plėšimo metu buvo panaudotas... 35. Kasatoriaus argumentai, kad šaunamojo ginklo panaudojimas šioje... 36. Spręsdami susitarimo ribų dėl šaunamojo ginklo panaudojimo klausimą, bylą... 37. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko... 38. Dėl nuteistojo V. I. kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamojo... 39. Kasaciniame skunde nuteistasis V. I. nurodo, kad teismai savo išvadas dėl jo... 40. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir... 41. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. I. kaltė kartu su J. J., A. J., R. I.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka,... 43. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai kritiškai vertino... 44. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvados dėl nuteistojo V. I.... 46. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 47. Nuteistųjų kasacinių skundų argumentai dėl jiems paskirtų bausmių... 48. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 49. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 50. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu... 51. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62... 52. Nuteistųjų R. I. ir V. I. prašymai, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi,... 53. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė gali... 54. Nagrinėjamoje byloje nustatytų ir nuteistųjų kasaciniuose skunduose minimų... 55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistiesiems A. T., R. I. ir V. I.... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Atmesti nuteistųjų A. T., R. I. ir V. I. kasacinius skundus....