Byla 2A-355-881/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2895-110/2015 pagal ieškovo BUAB „Finansų srautai“ ieškinį atsakovui T. R. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Finansų srautai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo T. R. 59 920,85 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Finansų srautai“ vadovu buvo atsakovas T. R.. UAB „Finansų srautai“ jau nuo 2009 metų buvo nemoki – įmonės skolos tik didėjo, o turto vertė mažėjo, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Finansų srautai“ iškelta bankroto byla. 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovas, kaip UAB „Finansų srautai“ direktorius, priėmė sprendimą dėl laikino įmonės veiklos sustabdymo. Sprendime nurodyta, kad įmonė nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negauna jokių pajamų. Todėl atsakovas nusprendė UAB „Finansų srautai“ veiklą sustabdyti penkeriems metams, t. y. iki 2016 m. spalio 1 d. Pagal įstatymą, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi atsakovas, įmonei esant nemokiai ir netgi pačiam konstatavus negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais faktą, nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) UAB „Finansų srautai“ bei jos kreditoriai patyrė 59 920,85 Lt turtinės žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 17 368,36 Eur žalos atlyginimo.

7Teismas nustatė, kad nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Finansų srautai“ vadovu buvo atsakovas T. R.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Finansų srautai“. Nutartyje konstatuota, kad nuo 2009 metų įmonė veikė nuostolingai, o nuostoliai kiekvienais metais vis didėjo. Remiantis 2009 m. UAB „Finansų srautai“ balansu, įmonės turtą sudarė 126 156 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) – 932 769 Lt (t. y. skolos daugiau nei 7 kartus viršija į balansą įrašyto turto vertę). Remiantis 2010 metų UAB „Finansų srautai“ balansu, įmonės turtą sudarė 125 659 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) siekė 940 983 Lt (t. y. skolos daugiau nei 7 kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę). Remiantis 2011 metų UAB „Finansų srautai“ balansu, įmonės turtą sudarė tik 1 253 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) siekė 947 983 Lt (t. y. skolos daugiau nei 756 kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę). Taigi, teismo vertinimu, UAB „Finansų srautai“ nuo 2009 metų buvo nemoki – įmonės skolos tik didėjo, o turto vertė mažėjo. 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovas, kaip UAB „Finansų srautai“ direktorius, priėmė sprendimą dėl laikino įmonės veiklos sustabdymo. Sprendime nurodyta, kad įmonė nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negauna jokių pajamų.

8Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios pareigos atsakovas, kaip įmonės vadovas, neįvykdė.

9Taigi teismas konstatavo, kad atsakovas T. R., esant įmonės nemokumui ir netgi pačiam konstatavus negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais faktą, nevykdė nurodytos įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, leido susidaryti ir didėti kreditorių reikalavimams, neužkirto tam kelio, nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, veikė netinkamai UAB „Finansų srautai“ ir jos kreditorių atžvilgiu. Dėl tokių buvusio vadovo (atsakovo) veiksmų (neveikimo) UAB „Finansų srautai“ bei jos kreditoriai patyrė 59 920,85 Lt (17 368,36 Eur) turtinę žalą, dėl kurios yra atsakingas atsakovas ir kurią privalo atlyginti.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės yra ieškinio kopija, o pats teismas jokių savarankiškų motyvų ir argumentų sprendime neišdėstė. Taigi teismas padarė esminius CPK pažeidimus, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės, be to, konvertuodamas litus į eurus padarė klaidą. Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad įrodyta aplinkybė, jog atsakovas pažeidė pareigą laiku inicijuoti bankrotą, ir būtent dėl to ieškovas patyrė 17 354,28 Eur žalą. Iš priimto procesinio sprendimo, dėl jo motyvavimo stokos, nėra aišku, kodėl priteista būtent tokio dydžio žala. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas lėmė tai, kad teismas priteisė žalą iš atsakovo, nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų: veikos, pasekmių, priežastinio ryšio ir kaltės. Teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybės, ar tuo atveju, jei bankroto byla būtų buvusi atsakovo inicijuota anksčiau, ieškovo kreditorius nereikalautų 17 354,28 Eur, ar jo reikalavimo dydis būtų mažesnis. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kaip įmonės vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymas sąlygojo nurodyto dydžio žalą, nepateikė įrodymų, kaip ši žala paskaičiuota. Žala, reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto neinicijavimo, laikoma ne kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, bet tos sumos padidėjimas nuo momento, kai atsirado pagrindas iškelti bankroto bylą, iki momento, kai bankroto byla realiai iškeliama. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo reikalaujama ginčo suma yra kildinama iš ieškovo ir A. P. 2002 m. birželio 27 d. sudarytos paskolos sutarties. Šios paskolos, konkrečiai 59 797 Lt, ieškovas negrąžino kreditoriui; to paties dydžio kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Taigi akivaizdu, kad ne atsakovo veika (bankroto bylos neinicijavimas) lėmė ieškovo prievolę kreditoriui. Tai reiškia, kad ieškovo reikalaujama žala nėra atsakovo veiksmų pasekmė, nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė ir žala. Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei žalos priežastinį ryšį. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo veika padarytos žalos fakto, priežastinio atsakovo veikos ir reikalaujamos žalos ryšio bei neįrodė žalos apimties, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

12Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Finansų srautai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 59 920,85 Lt. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, turi res judicata galią, ir nesvarbu, kokiu pagrindu yra patvirtinti kreditorių reikalavimai. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, įmonei esant nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Byloje konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), žalos faktas ir dydis yra aiškūs, žala patirta dėl atsakovo neveikimo, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos taip pat yra įrodytas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

16Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

18Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo nemokus nuo 2009 metų. Apeliantas šios aplinkybės iš esmės neginčija. Taigi 2009 metai (pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kada konkrečiai – 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau 2009 metais, įmonė tapo nemoki) yra atsakovo neteisėtų veiksmų (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo) atlikimo momentas ir kartu atskaitos taškas, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai.

20Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu ir 2014 m. gegužės 26 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos UAB „Finansų srautai“ iškėlimo. Nustačius šių dydžių skirtumą bus galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius įmonė patyrė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustačius nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-567/2014).

21Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas nurodytų faktinių aplinkybių analizės neatliko, dalies šių aplinkybių (pradelstų įsipareigojimų dydžio faktinio įmonės nemokumo momentu bei bankroto bylos iškėlimo momentu) apskritai nenustatinėjo, o konstatuodamas įmonės nemokumo momentą, jį nustatė netiksliai. Be to, teismas nesiaiškino dėl žalos, atsiradusios įmonei dėl atsakovo neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dydžio, t. y. neanalizavo kaip kito įmonės skolų našta atsakovui laiku neinicijavus įmonės bankroto procedūrų.

22Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad ieškovo, kaip žala, prašoma priteisti suma kyla iš ieškovo ir A. P. 2002 m. birželio 27 d. sudarytos paskolos sutarties, kurioje buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas 2005 m. gruodžio 31 d., todėl tarp atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti sumos nėra priežastinio ryšio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo pagrindinė skola A. P., kurios grąžinimo terminas suėjo iki byloje teismo nustatyto įmonės nemokumo momento (2009 metais), buvo 46 000 Lt (b. l. 12, 14, 21). Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 59 920,85 Lt sumą, kurią sudaro A. P. paskolos likutis, A. P. paskaičiuotos palūkanos ir skola valstybės biudžetui. Taigi ne visa minėta skolos suma, atsiradusi paskolos sutarties pagrindu, sudaro ieškiniu prašomą priteisti žalą. Todėl tam, kad būtų galima įvertinti, ar ir likusi prašoma priteisti suma susidarė dar iki atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento, byloje būtina nustatyti tikslų įmonės nemokumo momentą bei visų skolinių įsipareigojimų dydį bei atsiradimo momentą.

23Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pareikštą ieškinį išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

24Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Finansų srautai“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo... 8. Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 9. Taigi teismas konstatavo, kad atsakovas T. R., esant įmonės nemokumui ir... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas T. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Finansų... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės... 18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo... 20. Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės... 21. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos... 22. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad ieškovo, kaip žala, prašoma... 23. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas,... 24. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti...