Byla e2A-1474-513/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Alvvdo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-1068/2019 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, turto padalijimo, tretieji asmenys I. B. ir UAB „mogo LT“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė I. K. prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. K., sudarytą ( - ) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę K.; nustatyti su ja nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamą vietą ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis, nuo sprendimo byloje priėmimo iki sūnui sukaks 18 metų, išlaikymui teikiamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti motiną I. K.; laikinai, iki išnyks aplinkybės, sudarančios pagrindą apriboti atsakovo A. K. tėvo valdžią sūnui D. K.; nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką; po santuokos nutraukimo automobilį „Mazda MVP“, valst. Nr. ( - ) priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją – pusę automobilio vertės, t. y. 1400 Eur; priteisti iš A. K. I. K. 1332 Eur skolą; pripažinti gyvenamąjį namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nutraukiant santuoką gyvenamąjį namą priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o iš atsakovo jai priteisti 1/2 namo vertės kompensaciją; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Atsakovas A. K. iš dalies su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų santuokines pavardes; nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymui priteisti po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo byloje priėmimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą: jam priteisti orkaitę, kaitlentę, gartraukį, grindų laminatą, medinę spintą, šiltnamį, automobilį „Mazda“, 775 Eur skolą I. B.; ieškovei I. K. priteisti televizorių „Samsung“, 2 lovas, sofą-lovą, dulkių siurblį, virtuvinį kombainą, virtuvinių puodų rinkinį ir indus, sieninį veidrodį, miegamojo patalynės komplektus, 2 kg gintaro gaminių, ir 775 Eur skolą I. B.; priteisti iš ieškovės I. K. 1302,99 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Ieškinio reikalavimus pripažinti namą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir iš atsakovo priteisti ieškovei 1/2 namo vertės kompensaciją bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas prašė atmesti.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies – ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės, nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. K., patvirtinta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Padalytas santuokoje šalių įgytas turtas: ieškovei priteistas televizorius „Samsung“, 2 lovos ir sofa-lova, atsakovui – medinė svetainės spinta, šiltnamis, orkaitė, kaitlentė, gartraukis, indaplovė ir automobilis „Mazda“ MPV, valstybinis numeris ( - ) Ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. priteista 9 100 Eur kompensacija. Ieškovės ir atsakovo skola I. B. pripažinta daline po 700 Eur iš kiekvieno.

134.

14Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme numatytas pareigas, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš sutuoktinę, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovė iš esmės būtų pažeidusi sutuoktinės pareigas, nes, be paties atsakovo paaiškinimų, byloje nėra jokių atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

155.

16Teismas nurodė, jog nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, jis neturi teisės prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta data 2018-02-26 neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl šį atsakovo reikalavimą atmetė.

176.

18Tarp šalių nekilus ginčui dėl pavardžių ir atsižvelgiant į tai, kad šalys turi mažametį vaiką, teismas paliko šalims turėtas santuokines pavardes (CK 3.69 straipsnis).

197.

20Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys lizingo būdu nusipirko automobilį „Mazda“ už 2800 Eur, prievolė pagal lizingo sutartį įvykdyta, atsakovas sutiko su ieškovės nurodyta automobilio verte. Teismas nustatė, kad įmokas už automobilį mokėjo ir ieškovė, todėl pripažino, kad automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, automobilis priteistas atsakovui, todėl ieškovei priteista 1400 Eur kompensacija.

218.

22Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys gyveno name, esančiame ( - ), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2006-07-01. VĮ Registrų centro duomenimis, 2018-01-01 statinio vertė masinio vertinimo būdu nustatyta 4060 Eur, žemės sklypo – 7270 Eur, UAB „Aireda“ konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad tikėtina pastato su priklausiniais ir sklypu pardavimo kaina 2018-11-22 būtų 59 000 Eur. Teismas nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčas, kad santuokos metu buvo atliekami namo pagerinimo darbai, statybos darbus atliko pats atsakovas, kuris pripažino, kad ieškovė pirko statybines medžiagas, panaudotas namo remontui. Teismas vertino, jog atlikti ieškovės nurodyti remonto darbai: priestato sienos paaukštinimas, stogo uždengimas, terasos pastatymas, durų įdėjimas, vaikų kambario įrengimas, santechnikos ir šildymo tvarkymas, san. mazgo įrengimas, dalinis sienų, lubų, grindų tvarkymas, laiptų į antrą aukštą įrengimas, pripažintini atsakovo sodo namo rekonstrukcijos dalimi ir pritaikymu patogesniam gyvenimui, tačiau nelaikytini esminiais, lėmusiais namo vertės padidėjimą.

239.

24Teismas nurodė, jog registro duomenys nėra tikslūs, yra masiniai, standartiniai tai vietovei, tokio paties amžiaus ir rūšies turtui, skiriasi nuo tikrosios rinkos vertės, kuri nustatoma įvertinus konkretų turtą, jo būklę. Teismas pažymėjo, kad registre įregistruotas tik 1974 m. statybos pabaigos sodo pastatas, kurio bendras plotas 28,75 kv. m, o tai iš esmės neatitinka faktinės situacijos, buvusios šalims pradėjus gyventi name 2014 m. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog 2013 m. statybos leidimo išdavimo metu namo vertė buvo 42000 Lt (12 164 Eur), pagrįstumo, o neatitikimas tarp masiniu vertinimu nustatytos vertės ir konsultacinėje pažymoje nurodytos vertės nesudaro pagrindo konstatuoti atlikus name esminius jo pagerinimus. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

2510.

26Atsakovas pripažino, kad ieškovė pirko statybinių medžiagų už 5 000 Eur, taip pat virtuvės buitinę techniką, tačiau ginčijo, kad namo remontui buvo panaudoti visi pardavus ieškovės butą gauti pinigai 64 000 Lt (18 536,00 Eur). Išanalizavęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad be statybinių medžiagų pirkimo, už butą gautos piniginės lėšos naudotos ir kitoms reikmėms, gyvenimui, mokesčiams ir pan., taip pat buvo paimami grynieji pinigai, kurių panaudojimas neįrodytas, todėl darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog visą 18 536 Eur sumą panaudojo atsakovo namo pagerinimui. Atsižvelgęs į iš ieškovės asmeninių lėšų atliktų darbų pobūdį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatavo, kad atsakovo turto vertė dėl ieškovės investicijų padidėjo 8 000 Eur, todėl tokio dydžio kompensaciją priteisė ieškovei, o pridėjęs kompensaciją už automobilį, iš viso iš atsakovo ieškovei priteisė 9 400 Eur kompensaciją. Tuo tarpu atsakovo teiginius, kad santuokos metu ieškovė su savo vaikais gyveno jo name be jokio mokesčio, ir reikalavimą už jų gyvenimą visą santuokos laikotarpį (42 mėnesius) priteisti kompensaciją 4200 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad sudarydamas santuoką su ieškove atsakovas žinojo apie jos šeimos sudėtį ir prisiėmė įsipareigojimą prisidėti prie sutuoktinės poreikių tenkinimo, o atsakovo reikalavimas ieškovei mokėti už gyvenamąjį plotą po 100 Eur per mėnesį būtų siurprizinis, šalių nederintas ir nesutartas. Šalys santuokos metu gyveno iš bendrų lėšų, iš jų išlaikė ir atsakovo turtą, todėl reikalavimas mokėti už turto nuomą šalių santuokos metu paneigtų santuokos ir šeimos prasmę.

2711.

28Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad į sutuoktinių kilnojamojo turto balansą būtų įtraukti šie daiktai: televizorius „Samsung“, 2 lovos, sofa-lova, šiltnamis ir buitinė technika: orkaitė, kaitlentė, gartraukis ir indaplovė. Medinės svetainės spintos, dulkių siurblio, puodų rinkinių ir indų, miegamojo patalynės komplektų, gintaro gaminių įgijimo ir turėjimo atsakovas neįrodė. Nors ieškovė teigė, kad pasiėmė tik savo daiktus, teismas nustatė, kad ji pasiėmė ir santuokoje įgytą turtą – televizorių, sofą-lovą ir 2 lovas, o atsakovui nereikalaujant šių daiktų natūra, juos paliko ieškovei, kitus išvardytus daiktus – atsakovui. Atsižvelgęs į atsakovo nurodytas daiktų vertes ir jų ieškovei neginčijant, teismas konstatavo, kad šalių pasidalyti (likę atsakovui ir pasiimti ieškovės) daiktai lygiaverčiai, todėl kompensacijos šalims už tenkančią didesnę turto dalį nepriklauso.

2912.

30Atsakovui prašant priteisti kompensaciją už asmeninį turtą: kompiuterį, alkotesterį ir navigaciją, teismas konstatavo, jog atsakovas kompiuterio turėjimo neįrodė, tačiau įrodė, jog turėjo alkotesterį ir navigaciją, kuriais disponavo ieškovės aplinkos žmonės, todėl iš ieškovės priteisė atsakovui 300 Eur kompensaciją už šiuos atsakovo asmeninius daiktus; įskaitęs šią sumą į ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos dydį, teismas nurodė, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 9 100 Eur kompensacija.

3113.

32Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Bylose dėl sutuoktinių turto padalijimo vienas sutuoktinis nėra kito sutuoktinio skolininkas dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo tol, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos neegzistuoja vieno sutuoktinio piniginė prievolė, kurios jis geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kito sutuoktinio teises; vieno sutuoktinio piniginė prievolė kitam sukuriama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl kompensacijos priteisimo.

3314.

34Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo I. B. šalims skolino pinigus, laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2017-08-31 pervedė ieškovei iš viso 1600 Eur, iš kurių grąžinti 400 Eur, 2018 m. atsakovui pervedė 250 Eur, iš kurių grąžinta 50 Eur. Teismas konstatavo, kad pinigai naudoti įvairiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažino, kad skolą trečiajam asmeniui bendra sutuoktinių prievole, iš viso sudarančia 1400 Eur, kurią padalijo tarp šalių po 700 Eur.

3515.

36Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1332 Eur skolą, kuri, ieškovės teigimu, susidarė jai mokant išlaikymą už atsakovą jo vaikams iš antros santuokos. Teismas nustatė, kad 2016–2017 metais atsakovas vidutiniškai uždirbdavo nuo 290,30 Eur iki 623,26 Eur, tačiau pinigai nebuvo pervedami į jo banko sąskaitą, uždirbtus pinigus atsakovas atiduodavo ieškovei, taip pat pervesdavo pinigus į ieškovės sąskaitą, kad ši panaudotų juos šeimos poreikiams ir pervestų atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas nustatė, kad pinigus atsakovo buvusiai sutuoktinei vaikų išlaikymui ieškovė dažniausiai pervesdavo po to, kai į jos sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai, todėl konstatavo, kad ieškovė savo sąskaitoje disponavo ne tik savo uždirbtomis pajamomis, bet ir atsakovo pajamomis, labiau tikėtina, jog ieškovės pervedami pinigai jo vaikų išlaikymui buvo atsakovo, ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo prievolę ieškovei.

3716.

38Teismas darė išvadą, kad atsakovas nevengia savo kaip tėvo pareigų ir nori bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, tačiau to daryti negali dėl to, kad vaikas su motina gyvena užsienyje, be to, tėvui su vaiku bendrauti neleidžia ieškovė. Teismas nustatė, kad įrodymų, kad atsakovas žiauriai elgtųsi su vaiku, smurtautų, nepateikta, todėl ieškovės subjektyvūs teiginiai nelaikyti pagrindu riboti tėvo valdžią.

3917.

40Nekilus ginčui teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina ir konstatavo, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK3.156 straipsnis). Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos poziciją ir būtinybę atkurti tėvo ir vaiko ryšį, patvirtino atsakovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką kaip labiau atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus.

4118.

42Teismas nustatė, kad atsakovas teikia išlaikymą kitiems trims nepilnamečiams vaikams, sudarantį 336,89 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad ieškovė nedetalizavo sūnaus poreikių, tačiau konstatavo, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad sūnui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., taip pat turi būti užtikrintos vaiko teisės į poilsį, laisvalaikį, ugdymą, tačiau išlaidos šiems poreikiams turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas nurodė, jog orientacinis vaiko išlaikymui reikalingas dydis siejamas su minimalia mėnesine alga ir nustatė, kad atsakovas santuokos metu ne visada dirbo, uždarbiavo užsienyje, vykdė individualią veiklą, jo gautas darbo užmokestis ir socialinės išmokos vidutiniškai siekė minimalią mėnesinę algą, o nekilnojamasis turtas yra areštuotas, duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybes dirbti, byloje nėra. Teismas nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi, gyvena Jungtinėje Karalystėje, duomenų apie darbo užmokestį nepateikė, yra sveika ir darbinga, kitas jos vaikas pilnametis. Teismas darė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, tačiau įvertinęs, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas suvaržytas dėl prievolės – išlaikymo vaikams teikimo – netinkamo vykdymo ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją šioje byloje, konstatavo, kad atsakovas neturi turtinės padėties pranašumo ir, tikėtina, kad ieškovė gauna didesnes pajamas nei atsakovas. Įvertinęs, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, teismas konstatavo, kad jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas konstatavo, kad gaunamos nedidelės atsakovo pajamos negali būti priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą ar pagrindu perkelti didesnę išlaikymo naštą motinai, todėl įvertinęs teisines ir faktines aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo principu, iš atsakovo priteisė po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2018-04-26, iki vaiko pilnametystės.

4317.

44Įvertinęs tai, kad patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, o kiti reikalavimai, taip pat ir turtiniai, yra išvestinio pobūdžio, atsižvelgęs į jų patenkinimo proporciją, teismas nusprendė, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (teisinės pagalbos bei žyminio mokesčio) įskaitytinos ir viena kitai neatlygintinos.

45III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4618.

47Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) A. K. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, nesutinka su ieškovei priteistos kompensacijos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiais. Taip pat prašo išspręsti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4819.

49Argumentuoja, kad sprendimas yra priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, nepakankamai išsamiai ištyrus faktines bylos aplinkybes, todėl nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas.

5020.

51Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, kuri pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu. Jo manymu, teismas turėjo pasisakyti dėl aplinkybių, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau teismui netyrus ir neanalizavus jų asmeninių santykių buvo nepagrįstai pripažinta, kad ieškovė savo pareigų nepažeidė. Mano, kad teismas, remdamasis policijos pranešimais, liudytojų parodymais ir alkotesterio dovanojimo jam faktu kaip įrodymais, patvirtinančiais, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, šiuos įrodymus vertino šališkai ir neobjektyviai, išvadas grindė prielaidomis ir išimtinai ieškovės poziciją palaikančių liudytojų parodymais, nepasisakė, kodėl atmetė šias aplinkybes paneigiančių liudytojų parodymus. Taip pat teismas nevertino aplinkybių apie ieškovės santuokinių pareigų nevykdymą, t. y. teigia, kad ieškovė ignoravo jo vaikus iš kitų santuokų, neleido su jais susitikti savo namuose, skatino nemokėti išlaikymo, kreipdavosi į policiją prieš atvykstant atostogų jos nemylimam jo sūnui, o paskutinį įvykį dėl tariamo išžaginimo pati išprovokavo po to, kai buvo nusprendusi skirtis, nors jis norėjo pasikalbėti dėl santuokos išsaugojimo. Teigia, kad visą laiką teisme ieškovė žemino jį, jo sūnų ir motiną, todėl jie abu kaip sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, šie pažeidimai lėmė santuokos iširimą ir nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovą pažeidus pareigas daugiau, o ieškovę mažiau.

5221.

53Argumentuoja, kad pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nesutinka su ieškovei priteistos kompensacijos už automobilį dydžiu, nors pripažįsta, kad jis šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Argumentuoja, kad buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes pradinę įmoką 300 Eur už automobilį sumokėjo pardavęs metalo laužui jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį, dalį įmokų (797,19 Eur) už automobilį jis sumokėjo po civilinės bylos iškėlimo (2018-04-26), o šalys patvirtino, kad kartu negyvena nuo 2018-03-30, ieškovė patvirtino nemokėjusi lizingo įmokų, be to, nesutiko su ieškovės nurodyta automobilio verte, nes tikroji vertė buvo nurodyta lizingo sutartyje ir automobilį 2017 metais įgijus už 2130 Eur, po metų jo vertė negalėjo būti didesnė. Įvertinus automobilio kainą, jo sumokėtą pradinę įmoką ir įmokas po ieškinio pareiškimo ieškovei kompensacija už automobilį galėjo būti priteista ne didesnė nei 700 Eur.

5422.

55Apeliantas neginčija ir pripažįsta ieškovės investicijas į namą ir pažymi, kad teikė nuotraukas, kuriose užfiksuota namo būklė jo antrosios santuokos nutraukimo metu ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad ieškovė nepaneigė šių įrodymų, nereiškė prieštaravimų dėl nuotraukose užfiksuotų duomenų, o savo reikalavimus grindė kitos civilinės bylos Nr. e2-33-206/2017 medžiaga ir prekių pirkimo kvitais. Teigia, kad neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė kompensacijos dydį. Prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis jo detaliai parengta sąmata (5 691,27 Eur sumai) ir įvertinus turto nusidėvėjimą priteisti ieškovei iš jo ne didesnę nei 4000 Eur kompensaciją. Pažymi, kad ieškovės sudaryta sąmata turi esminių trūkumų, nes joje užfiksuota, kiek ir kokios vertės statybinių medžiagų reikėtų atlikti visus vidaus apdailos darbus, pabaigti namo antro aukšto statybą ir uždengti visą namo stogą, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki šalių pažinties dalis vidaus apdailos buvo padaryta, buvo pastatyta dalis antro aukšto ir uždengta dalis stogo. Be to, ieškovė į statybinių medžiagų sąmatą įtraukė virtuvės baldų komplektą (1500 Eur), kuris nėra statybinė medžiaga ir yra dalytinas kaip santuokoje įgytas turtas, taip pat ieškovė sąmatoje nurodė žymiai didesnius statybinių medžiagų kiekius, nei buvo pirkta iš tikrųjų, įtraukė darbus, kurie buvo atlikti iki santuokos. Teigia, kad ieškovė neįrodė didesnės nei 6000 Eur investicijos.

5623.

57Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistiną kompensaciją dėl jo asmeninio turto (sodo namo) naudojimo ieškovės nepilnamečiams vaikams gyventi. Nors teismas motyvavo, kad jis iš anksto žinojo ieškovę turint nepilnamečių vaikų, tačiau materialiai išlaikyti vaikus yra tėvų asmeninė prievolė. Pareiga užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą yra neatsiejama nuo pareigos išlaikyti vaikus. Mano, kad ieškovei neturėtų būti kompensuotos investuotos lėšos, kurios buvo panaudotos jo turto pagerinimui siekiant sudaryti geresnes sąlygas pačios ieškovės nepilnamečiams vaikams gyventi, pavyzdžiui 15,20 kv. m ploto vaikų kambario įrengimui. Pažymi, kad teismas nevertino, jog išsikraustant ieškovei buvo sulaužytos žaliuzės, sugadintos durys, išdaužytos sienos, sugadinta buitinė technika. Prašo sumažinti ieškovei priteistą kompensaciją iki 4000 Eur.

5824.

59Atsakovas prašo sumažinti iki 125 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Argumentuoja, kad išlaikymo dydį po 180 Eur per mėnesį teismas nustatė neįvertinęs realių vaiko poreikių ir jo gaunamų pajamų dydžio, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia po 400 Eur. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis turi dar tris kitus nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą, jam priklausantis nekilnojamasis turtas suvaržytas, neaiškios jo realizavimo galimybės, o jo paties galimybės dirbti ribotos dėl sveikatos būklės, t. y. dėl rankų pirštų traumų riboti pirštų judesiai turi įtakos galimybėms atlikti apdailos darbus. Teigia, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas ir teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo turtinė padėtis geresnė. Taip pat nurodo, kad nuo 2017 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo kitiems jo vaikams priteistas išlaikymas po 125 Eur, priėmimo jo turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau teismas jo ir ieškovės sūnui priteisė žymiai didesnį išlaikymą. Pažymi, kad jo pajamos nepastovios, galimybės teikti net ir 125 Eur išlaikymą per mėnesį ribotos, jis yra įsiskolinęs Vaikų išlaikymo fondui. Be to, ieškovė, nepaisydama jo prieštaravimų, nusprendė susilaukti dar vieno vaiko, nors žinojo apie jo turtinę padėtį ir kitus išlaikytinius bei ribotas galimybes išlaikyti dar vieną vaiką.

6025.

61Apeliantas taip pat prašo priteisti 3022,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, nors tokias dideles išlaidas patyrė dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio ir bylos vilkinimo. Taip pat prašo priteisti 196 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 1200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą.

6226.

63Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Argumentuoja, kad skundas nepagrįstas teisiniais argumentais. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pareigas įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, kad atsakovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo teiginių dėl jos kaltės dėl santuokos iširimo, priešingai, nei ji, įrodžiusi, kad sutuoktinis nuolat vartojo alkoholį ir prieš ją smurtavo, o apeliaciniame skunde teigdamas, kad ji neprižiūrėjo jo vaikų iš kitų santuokų, šiomis aplinkybėmis nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

6427.

65Nors apeliaciniame skunde atsakovas neigia, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis sutiko su jos nurodyta automobilio verte, o savo teiginių, kad pradinę įmoką už automobilį sumokėjo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį, neįrodė, priešingai nei ji, įrodžiusi, kad mokėjo lizingo įmokas už automobilį.

6628.

67Ieškovė pažymi, kad teismas byloje nustatė bei byloje liudytojai patvirtino, kad atsakovo name, be viduje atlikto remonto (santechnikos ir šildymo sistemos įrengimas, konkrečių kambarių įrengimas ir apdaila, sienų ir grindų apdaila), už jos lėšas buvo baigti namo statytos darbai, t. y. baigtos mūryti dalies namo pagrindinės konstrukcinės sienos bei uždengtas stogas, pristatyta veranda. Be liudytojų parodymų, minėtus statybos darbus patvirtina ir pateiktos atsakovo namo prieš ir po statybos darbų atlikimo fotonuotraukos. Argumentuoja, jog tai laikytina esminiais gyvenamojo namo pagerinimais, kurie, šiuo konkrečiu atveju, ne tiek pakeitė namo vertę, kiek iš esmės ją realiai sukūrė. Lyginant UAB „Aireda“ turto vertintojų konsultacinėje pažymoje nurodytą 59 000 Eur turto vertę su atsakovo turto verte, nurodyta Registrų centro pažymoje, turto vertė padidėjo dešimtis kartų, ir nors atsakovas neigė šioje pažymoje nurodytą namo vertę, po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, pats atsakovas paskelbė, kad namą parduoda už 65 000 Eur. Argumentuoja, jog nekilus ginčui, kad namas buvo pagerintas jos lėšomis ir atsakovui nepateikus nėvieno teismo išvadas paneigiančio įrodymo, akivaizdu, kad teismo nustatytas atsakovo turto vertės padidėjimas mažiausiai 8000 Eur yra teisėtas ir pagrįstas.

6829.

69Ieškovė taip pat argumentuoja, kad nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, teismas nuosekliai laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, vertino vaiko poreikius, kurie nėra tik būtinieji ir minimalūs, ir tėvų turtinę padėtį. Pažymi, kad atsakovas jaunas, darbingas, jam nenustatytas nedarbingumo lygis ir objektyvios priežastys, dėl kurių negalėtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir gauti pajamas, kad galėtų tinkamai išsilaikyti pats ir išlaikyti savo vaikus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokių aktyvių priemonių ėmėsi, kad pakeistų savo turtinę padėtį ir gyvenimo būdą, susijusį su piktnaudžiavimu alkoholiu. Teigia, jog vien aplinkybė, kad atsakovas buvo pajėgus sumokėti virš 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1200 Eur advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme, liudija, kad jo turtinė padėtis yra gera. Ieškovės nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra išsprendęs tinkamai, o teiginiai dėl jos ar jos atstovo netinkamų veiksmų procese nepagrįsti.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

72IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7330.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

751 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7631.

77CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7832.

79Atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

80Dėl šalies, kuri kalta dėl santuokos iširimo

8133.

82Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos bei kitas įstatyme numatytas pareigas, piktnaudžiavo alkoholiu, prieš sutuoktinę vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas apeliaciniu skundu su šia teismo išvada nesutinka ir argumentuoja, kad teismas nevertino asmeninių šalių tarpusavio santykių, todėl nepagrįstai dėl santuokos iširimo nekonstatavo ieškovės, kuri nuolat jį žemino, nesistengė palaikyti gražių tarpusavio santykių, nesirūpino jo vaikais, kaltės. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais.

8334.

84CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

8535.

86Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

8736.

88Analizuojant atsakovo apeliacinio skundo argumentus matyti, jog jis iš esmės siekia paneigti savo kaltę dėl santuokos iširimo priežasčių apeliuodamas į netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų bei faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo kalte dėl santuokos iširimo, vertinimą. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

8937.

90CPK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 straipsnis). Vadovaujantis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

9138.

92Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš ieškovę, dėl to 2017-06-06 ir 2018-03-29 pradėti ikiteisminiai tyrimai, atsakovas 2017-06-15 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl fizinio smurto prieš ieškovę, nes su ja susitaikė, o ikiteisminis tyrimas dėl 2018-03-29 įvykio tęsiamas. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas dėl to, kad neblaivus važiavo dviračiu 2016-07-27, nubaustas administracine bausme. Apie atsakovo problemas dėl alkoholio ir polinkį smurtauti, priešingai nei jis teigia apeliaciniame skunde, nurodė ir pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti atsakovo kaimynai, draugas, ieškovės motina ir buvęs sutuoktinis, tai nurodyta ir sodininkų bendrijos pirmininkės pažymoje, šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo motinos jam rašytas laiškas, kurio autentiškumą ir tikrumą patvirtino pats atsakovas procesiniuose dokumentuose (e. bylos t. 2, b. l. 190–194, 195, 199, t. 3, b. l. 38, t. 6, b. l. 67–69), du liudytojai taip pat parodė, kad atsakovas daužė šunį, be to, nustatyta, kad nuo alkoholizmo atsakovas gydėsi kodavimu, bet priemonė nebuvo veiksminga. Dėl smurto šeimoje ieškovei ( - ) moterų informacijos ir mokymo centre tris kartus teikta psichologinė ir kompleksinė pagalba – informavimas, konsultavimas, palaikymas (e. bylos t. 1, b. l. 12). Pažymėtina, jog pats atsakovas neneigia, kad turi polinkį į alkoholizmą, tačiau, jo nuomone, alkoholį vartoja saikingai, o susituokęs su ieškove, sumažino vartojamo alkoholio kiekį, rinkosi silpnesnius gėrimus, pripažįsta, kad yra ūmaus būdo, kad smurtavo, tačiau dėl konfliktų ir smurto atvejų šeimoje kaltina ieškovę jį išprovokavus, argumentuoja, kad ieškovė žinojo jo būdą ir požiūrį į alkoholį, kad alkoholio neatsisakys, todėl yra pati kalta, nes vis tiek už jo ištekėjo ir su juo gyveno. Akivaizdu, kad savo gyvenimo būdo ir elgesio atsakovas nevertina kritiškai ir dėl santuokos iširimo kaltina ieškovę.

9339.

94Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė po pirmojo smurto atvejo šeimoje atleido atsakovui, su juo susitaikė, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekė išsaugoti šeimą, tačiau atsakovo alkoholio vartojimas sąlygojo antrąjį smurto atvejį šeimoje, o tai tik įrodo, kad atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba sutuoktinei, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, buvo esminiai santuokinių pareigų pažeidimai, lėmę santuokos iširimą (CK 3.60 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis). Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

9540.

96Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po 180 Eur per mėnesį nepilnamečiam vaikui dydžiu ir prašo priteisti iš jo po 125 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui argumentuodamas, kad neturi finansinių galimybių mokėti teismo priteistą išlaikymo sumą, ieškovė nepateikė vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų, be to, jis turi dar tris išlaikytinius, vienam sūnui moka po 86,87 Eur, kitiems dviem savo vaikams moka po 125 Eur išlaikymą, yra įsiskolinęs Vaikų išlaikymo fondui, jam priklausantis namas areštuotas, o ieškovė, žinodama jo ribotas finansines galimybes ir tai, kad jis turi tris išlaikytinius iš ankstesnės santuokos, nusprendė susilaukti dar vieno vaiko, nors jis tam prieštaravo.

9741.

98Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

9942.

100Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

10143.

102Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (šiuo metu – 555 Eur neatskaičius mokesčių), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).

10344.

104Apeliantui argumentuojant, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių dydžio, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

10545.

106CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių sūnui gyvenant su motina, jai tenka didesnė auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta.

10746.

108Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių.

10947.

110Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutiniškai atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį santuokos metu sudarė minimalią mėnesinę algą. Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus 2018-05-09 pažymos nustatyta, kad atsakovas periodiškai nuo 1994 metų registruojasi darbo biržoje, paskutiniu metu buvo registruotas nuo 2017-08-28 iki 2018-04-18 ir nuo 2018-05-07, atsakovui buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, sudaranti apie 100 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 43–44, 45–46). Atsakovas taip pat vykdė įvairią individualią veiklą, paskutinė darbo sutartis sudaryta su UAB ( - ) 2017-12-05, nustatytas 500 Eur darbo užmokestis, taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas 2018 metais vykdė statybos baigimo apdailos ir valymo individualią veiklą, 2018 m. birželio– spalio mėnesiais jo pajamos iš individualios veiklos sudarė nuo 400 iki 980 Eur per mėnesį (e. bylos t. 1, b. l. 47–50, t. 2, b. l. 52-–53, 36, 54–57, 78, t. 3, b. l. 156–158, 160–175). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo pastatu, kuriame gyveno šalys (e. bylos t. 1, b. l. 18–19) ir kuris areštuotas, atsakovas yra įsiskolinęs 3005,19 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui už nemokėtą vaikų išlaikymą (e. bylos t. 6, b. l. 196–198). Šiuo metu vyriausiasis atsakovo sūnus yra pilnametis, jam iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas iki pilnametystės, duomenų, kad atsakovas sūnui ir toliau teiktų išlaikymą, byloje nėra. Atsakovas išlaiko du sūnus, kuriems priteistas išlaikymas po 125 Eur per mėnesį. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė ir detaliai vertino atsakovo turtinę padėtį, o nustatydamas vaikui teiktino išlaikymo dydį taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių.

11148.

112Duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra, ji su mažamečiu sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, nurodė, kad dirba, taip pat iš pirmosios santuokos turi pilnametį sūnų. Nekilnojamojo turto ieškovė Lietuvoje neturi.

11349.

114Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau pranašumas išnyksta dėl jo turto suvaržymo ir turimų įsiskolinimų bei ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir konstatuoja, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl kompensacijos šiuo metu dar nėra atsakovo vykdytina prievolė, o atsakovo įsiskolinimą ir turto suvaržymus lėmė iš esmės jo paties pasirinktas elgesio modelis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečiam sūnui teiktino išlaikymo dydį.

11550.

116Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas, reikalaujantis imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekia susirasti darbą ar kitu būdu gauti daugiau pajamų, kad galėtų teikti vaikams visus jų poreikius patenkinantį išlaikymą, byloje nėra. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir tinkamam nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliantui argumentuojant, kad turi sveikatos problemų ir yra ribotos jo galimybės dirbti, duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Atsakovas 2017 m. patyrė rankų traumų, jam buvo skirta reabilitacija, 2018 m. sausį taip pat diagnozuota dešinės alkūnės potrauminė artrozė (e. bylos t. 2, b. l. 45–50, 51), tačiau įrodymų, kad atsakovo darbingumas būtų ribotas, byloje nėra. Priešingai, 2018-03-27 atsakovo sveikatos būklė įvertinta kaip tinkama dirbti plytelių klojėju (e. bylos t. 1, b. l. 52).

11751.

118Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vaiko išlaikymui po 125 Eur per mėnesį neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo po 200 Eur dydį iki 180 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Teismo priteista išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra pakankama sūnaus išlaikymui. Apelianto argumentai, kad kitiems savo vaikams teikia mažesnį išlaikymą, nėra teisiškai reikšmingi.

119Dėl statybos darbų vertės

12052.

121Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog sodo pastato statybos (remonto, įrengimo) darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo, todėl į dalytino turto balansą įtrauktini ir statybos darbai, ir vadovaujantis bendra sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo taisykle (CK 3.87 straipsnis) konstatuotina, kad santuokos metu atlikti sodo pastato rekonstrukcijos (remonto, įrengimo) darbai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurių vertė ir yra dalytina santuokos nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).

12253.

123Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko požiūriu gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

12454.

125Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

12655.

127Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl ieškovės darytų investicijų į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namą, kuriame gyveno šeima, fakto, tačiau atsakovas nesutinka su teismo priteistos 8000 Eur kompensacijos dydžiu.

12856.

129Nustatyta, kad ieškovė pirko statybines medžiagas, kurios panaudotos įrengiant arba pagerinant atsakovo namą, ieškovė pateikė įvairių iš viso apie 5 000 Eur vertės statybinių medžiagų įsigijimo čekius 2014 metais (t. 3, b. l. 63–85), atsakovas procesiniuose dokumentuose pripažino, kad iki santuokos su ieškove sudarymo buvo iš dalies įrengtas tik vienas kambarys, o šalims nusprendus gyventi kartu įrengtas 14,60 kv. m ploto vaikų kambarys (įrengtos naujos lubos, atlikta sienų apdaila), atliktas didžiojo kambario kosmetinis remontas, jame už ieškovės lėšas pakeistos grindys, ieškovė nupirko virtuvės buitinę techniką – kaitlentę, gartraukį, orkaitę, pabaigtas dengti stogas, apšiltinta šiaurinė siena, santuokos metu pastatyta terasa, įrengtas 1,8 kv. m tualetas, iš dalies baigta 9,80 kv. m prieškambario apdaila, įdėtos vienerios naujos lauko durys, antrajame aukšte įrengtos 15,20 kv. m kambario lubos (e. bylos t. 2, b. l. 2, t. 3, b. l. 115).

13057.

131Ieškovė, teigdama, kad namo pagerinimams panaudojo visas pardavus butą gautas lėšas – 18 536,00 Eur (64 000 Lt), įrodinėdama savo patirtas išlaidas gerinant atsakovui priklausantį namą, pateikė UAB „Baltkomas” sudarytą lokalinę sąmatą Nr. S001 2016 m. spalio mėn. kainomis, kurioje nurodyta medžiagų vertė su virtuviniais baldais 13 038,98 Eur (e. bylos t. 4, b. l. 150). Atsakovas su šia ieškovės sąmata nesutiko kritikuodamas joje nurodytus medžiagų kiekius ir teigdamas, kad tuo pačiu metu ieškovė pirko statybines medžiagas ne tik jo namo, bet ir savo motinos namų remontui, o dalį statybos darbų atsakovas atliko pats. Atsakovas taip pat pateikė lokalinę sąmatą Nr. S001, kurioje nurodyti sodo pastato rekonstravimo darbai su medžiagomis 2018 m. kovo mėn. kainomis, sąmatos suma 5 691,27 Eur (e. bylos t. 3, b. l. 151–155). Pažymėtina, jog ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos tik statybinės medžiagos, atsakovo sąmatoje – medžiagos ir darbai, šalių pateiktose sąmatose taip pat skiriasi nurodytos statybinės medžiagos ir jų kiekiai. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų duomenų, kurie pagrįstų kuo tikslesnę atliktų statybos darbų vertę.

13258.

133Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų. Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

13459.

135Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, įvertino tik ieškovės nurodytus name atliktus darbus, t. y. pamūrytos priestato sienos, uždengtas stogas, pastatyta terasa, malkinė ir tvora, įrengtas vaikų kambarys, įrengti laiptai, tvarkytos sienos, lubos, grindys, san. mazgas, ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais konstatavo, kad atsakovo turto vertė dėl šių ieškovės ir šalių bendrų investicijų padidėjo 8 000 Eur ir tokio dydžio kompensaciją priteisė ieškovei iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrosios darbų vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kuriuos įvertinus turint specialių žinių būtų galima pakankamai objektyviai nustatyti atliktų darbų pobūdį ir kainą bei vertę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ypač informatyvios šiuo klausimu galėtų būti byloje esančios 2009–2018 metų namo fotonuotraukos (e. bylos t. 2, b. l. 35, 124–127, 133–155, t. 3, b. l. 86).

13660.

137Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo teisė savo iniciatyva skirti ekspertizę nėra apribota bylų rūšimi, tokią teisę teismas turi ne tik nedispozityviosiose bylose. Minėta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, įvertindamas galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga spręsti dėl ekspertizės skyrimo arba kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta šalių santuokos metu atliktų namo remonto darbų vertė, kuri, įvertinus nusidėvėjimą ir aplinkybę, kad darbai buvo atliekami šeimos poreikių tenkinimui, įvertinus kiekvieno iš sutuoktinių indėlį šią vertę sukuriant, dalytina sutuoktiniams kaip bendras jų turtas. Kartu pažymėtina, kaip jau minėta, dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vadinasi, ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma ir dalytina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

13861.

139Nors apeliacinės instancijos teismas taip pat turi teisę spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kadangi byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir išspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo ar kreipimosi į specialistą, t. y. renkami ir vertinami nauji įrodymai dėl statybos darbų vertės, šalims turi būti sudaryta galimybė suformuluoti ir užduoti klausimus specialistui ar ekspertui, o šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

14062.

141Teisiškai nepagrįsti ir plačiau nenagrinėtini atsakovo argumentai, kad jam priklausančiame name gyveno ieškovė su dviem vaikais, t. y. jis suteikė būstą trims asmenims, todėl teisinga būtų jam priteisti kompensaciją po 100 Eur per mėnesį už 42 mėnesius trukusią jo santuoką su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl šių apelianto teiginių ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, kad atsakovas sukūrė šeimą, kuri gyveno jam priklausančiame name, o ieškovė taip pat prisidėjo prie šeimos gyvenimo sąlygų gerinimo ir prisidėjo prie namo remonto ir įrengimo taip, kad jis atitiktų šeimos poreikius. Dėl kompensacijos už automobilį dydžio

14263.

143Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1400 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą automobilį.

14464.

145Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio verte, tačiau, nors apeliaciniame skunde ir teigia priešingai, 2019-02-20 pirmosios instancijos teismo posėdyje sutiko, kad įsigyto automobilio vertė 2800 Eur (garso įrašo 2 val. 25 min.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Dėl to apelianto argumentai dėl automobilio vertės atmestini kaip nepagrįsti ir plačiau nenagrinėtini.

14665.

147Apeliantas nesutinka su ieškovei priteistos už automobilį kompensacijos dydžiu teigdamas, jog pradinį įnašą – 300 Eur – jis sumokėjo iš asmeninių lėšų, gautų į metalo laužą pardavus turėtą automobilį, taip pat, kad dalį įmokų (797,19 Eur) už automobilį jis sumokėjo po civilinės bylos iškėlimo (2018-04-26), todėl ieškovei turėtų būti priteistina ne didesnė kaip 700 Eur kompensacija. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais.

14866.

149Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys santuokos metu 2017-05-12 lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi Nr. L12052017/0018 įsigijo automobilį „Mazda“. Nors apeliantas nurodo, kad pradinę 300 Eur įmoką už automobilį sumokėjo pardavęs turėtą automobilį į metalo laužą, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog iš atsakovo pateiktų 2015–2017 metų gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų duomenų nustatyta, kad už metalo laužo pardavimą atsakovas gavo 51,50 Eur tik 2016 metais (e. bylos t. 2, b. l. 60–76), jokių kitų duomenų apie šiuo laikotarpiu gautas metalo laužo pardavimo pajamas byloje nėra. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė sumokėjęs pradinį 300 Eur įnašą už automobilį.

15067.

151Nustatyta, kad prievolė pagal lizingo sutartį įvykdyta 2018-07-12, t. y. šalių santuokos metu, lizingo įmokas už automobilį, priešingai nei teigia atsakovas, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. mokėjo ieškovė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistiną kompensaciją už automobilį. Dėl procesinės bylos baigties

15268.

153Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei priteistos kompensacijos už namo pagerinimo darbus ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais sprendžiant klausimą dėl ekspertizės skyrimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15469.

155Apelianto ginčytos sprendimo dalys dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo ir ieškovei priteistos kompensacijos už automobilį dydžio yra teisėtos ir pagrįstos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, susijusius su atsakovo kalte dėl santuokos iširimo ir kompensacijos už automobilį. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis, konstatuoti teismo suinteresuotumą ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes.

15670.

157Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

15871.

159Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylos dalį iš naujo. Dėl to naikintina teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

160Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

161panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. priteista 8 000 Eur kompensacija už namo pagerinimo darbus ir šį ieškinio reikalavimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

162Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

163Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė I. K. prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. K., sudarytą ( - )... 8. 2.... 9. Atsakovas A. K. iš dalies su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė nutraukti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimu... 13. 4.... 14. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, jog nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, jis neturi... 17. 6.... 18. Tarp šalių nekilus ginčui dėl pavardžių ir atsižvelgiant į tai, kad... 19. 7.... 20. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys lizingo būdu nusipirko automobilį... 21. 8.... 22. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys gyveno name, esančiame ( - ),... 23. 9.... 24. Teismas nurodė, jog registro duomenys nėra tikslūs, yra masiniai,... 25. 10.... 26. Atsakovas pripažino, kad ieškovė pirko statybinių medžiagų už 5 000 Eur,... 27. 11.... 28. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad į sutuoktinių... 29. 12.... 30. Atsakovui prašant priteisti kompensaciją už asmeninį turtą: kompiuterį,... 31. 13.... 32. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų nuo bylos... 33. 14.... 34. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo I. B. šalims skolino pinigus,... 35. 15.... 36. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1332 Eur... 37. 16.... 38. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nevengia savo kaip tėvo pareigų ir nori... 39. 17.... 40. Nekilus ginčui teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su... 41. 18.... 42. Teismas nustatė, kad atsakovas teikia išlaikymą kitiems trims... 43. 17.... 44. Įvertinęs tai, kad patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl... 45. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 46. 18.... 47. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) A. K. prašo pakeisti Plungės... 48. 19.... 49. Argumentuoja, kad sprendimas yra priimtas pažeidžiant procesines ir... 50. 20.... 51. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės,... 52. 21.... 53. Argumentuoja, kad pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas... 54. 22.... 55. Apeliantas neginčija ir pripažįsta ieškovės investicijas į namą ir... 56. 23.... 57. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo... 58. 24.... 59. Atsakovas prašo sumažinti iki 125 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui.... 60. 25.... 61. Apeliantas taip pat prašo priteisti 3022,46 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 62. 26.... 63. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo atsakovo apeliacinį... 64. 27.... 65. Nors apeliaciniame skunde atsakovas neigia, nagrinėjant bylą pirmosios... 66. 28.... 67. Ieškovė pažymi, kad teismas byloje nustatė bei byloje liudytojai... 68. 29.... 69. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam... 70. Teisėjų kolegija... 71. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 72. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 73. 30.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 75. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 76. 31.... 77. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 78. 32.... 79. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako... 80. Dėl šalies, kuri kalta dėl santuokos iširimo... 81. 33.... 82. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo kaltę dėl šalių santuokos... 83. 34.... 84. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu... 85. 35.... 86. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti... 87. 36.... 88. Analizuojant atsakovo apeliacinio skundo argumentus matyti, jog jis iš esmės... 89. 37.... 90. CPK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis... 91. 38.... 92. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, būdamas... 93. 39.... 94. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuotina,... 95. 40.... 96. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po... 97. 41.... 98. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta... 99. 42.... 100. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę... 101. 43.... 102. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma,... 103. 44.... 104. Apeliantui argumentuojant, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių dydžio,... 105. 45.... 106. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas... 107. 46.... 108. Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens... 109. 47.... 110. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vidutiniškai... 111. 48.... 112. Duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra, ji su mažamečiu... 113. 49.... 114. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo turtinė padėtis yra... 115. 50.... 116. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir... 117. 51.... 118. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 119. Dėl statybos darbų vertės... 120. 52.... 121. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką,... 122. 53.... 123. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra... 124. 54.... 125. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis... 126. 55.... 127. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl ieškovės darytų investicijų į... 128. 56.... 129. Nustatyta, kad ieškovė pirko statybines medžiagas, kurios panaudotos... 130. 57.... 131. Ieškovė, teigdama, kad namo pagerinimams panaudojo visas pardavus butą... 132. 58.... 133. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti... 134. 59.... 135. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos... 136. 60.... 137. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo... 138. 61.... 139. Nors apeliacinės instancijos teismas taip pat turi teisę spręsti klausimą... 140. 62.... 141. Teisiškai nepagrįsti ir plačiau nenagrinėtini atsakovo argumentai, kad jam... 142. 63.... 143. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1400 Eur... 144. 64.... 145. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio... 146. 65.... 147. Apeliantas nesutinka su ieškovei priteistos už automobilį kompensacijos... 148. 66.... 149. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys santuokos metu 2017-05-12... 150. 67.... 151. Nustatyta, kad prievolė pagal lizingo sutartį įvykdyta 2018-07-12, t. y.... 152. 68.... 153. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad... 154. 69.... 155. Apelianto ginčytos sprendimo dalys dėl jo kaltės dėl santuokos iširimo ir... 156. 70.... 157. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 158. 71.... 159. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 160. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo dalį,... 162. Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 10 d.... 163. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....