Byla 2K-372/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

4išteisintiesiems V. B. , G. V. ,

5išteisintųjų gynėjui advokatui Romui Mikliušui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arvydo Grambos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio.

6Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7G. V. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. V. paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

9V. B. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

10G. V. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

12Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. B. ir G. V. buvo nuteisti už tai, kad V. B. , būdamas UAB „B“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su šios bendrovės akcininku G. V. , 2008 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 bendrovei UAB „B“. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, V. B. , iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su G. V. , 2008 m. gruodžio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje padarė minėto netikro dokumento - 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 kopiją ir, V. B. šio suklastoto dokumento kopijos tikrumą patvirtinus savo parašu, asmeniniu spaudu ir UAB „B“ spaudu, 2008 m. gruodžio 12 d. VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, Vilnius, Gedimino pr. 38/2, kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, statyba" finansavimo (kodas VP3-3.4-ŪM-02-K-01-005), pateikė šio suklastoto dokumento kopiją.

13Be to, jie buvo nuteisti už tai, kad V. B. , būdamas UAB „B“ direktoriumi, siekdamas apgaule kito asmens naudai įgyti didelės vertės 18 mln. Lt vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su šios bendrovės akcininku G. V. , VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai kartu su paraiška dėl projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, statyba" finansavimo (kodas VP3-3.4-ŪM-02-K-01-005) pateikdami suklastotą Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro 2008 m. lapkričio 14 d. „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562, pasikėsino apgaule kito asmens – UAB „B“ naudai įgyti didelės 18 mln. Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, Lietuvos verslo paramos agentūros darbuotojams nustačius minėto dokumento netikrumą ir panaikinus paraiškos vertinimo ataskaitas.

14Kasaciniu skundu Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arvydas Gramba prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnio l dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas, išteisinamąjį nuosprendį V. B. ir G. V. priėmė vadovaudamasis išgalvotais motyvais bei bylos įrodymais neparemtomis prielaidomis, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neišnaudojo visų galimybių abejonėms dėl nuteistųjų kaltės pašalinti - nevisiškai atliko rašysenos ekspertizę, nepaskyrė atspaudo ekspertizės, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir, padarydamas priešingas išvadas negu pirmosios instancijos teismas, nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

15Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nenurodė ir neįvertino nuteistiesiems nepalankių apeliacinio teismo paskirtos ekspertizės išvadų (T. 3, b. l, 226-230). Minėtoje ekspertizės išvadoje nurodoma, kad tirti pateikta „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 kopija kopijuota (spausdinta) ne tiesiogiai nuo originalo, o nuo kitos - tarpinės kopijos, pagamintos prieš dokumento originalo antspaudavimą arba pašalinus antspaudo atspaudą kompiuterinių programų pagalba ar kitokiu būdu, tai atitinka pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytas aplinkybes, jog Lietuvos verslo paramos agentūrai (VPA) pateikta kopija, daryta nuo dokumento, ant kurio nebuvo atspaudo. Ši aplinkybė, anot prokuroro, verčia abejoti apeliacinio teismo išvada, nes pirminė (tarpinė) kopija galėjo būti padaryta iš originalaus suklastoto dokumento, ant kurio visai nebuvo jokio atspaudo. Be to, ir ekspertizės išvada duoda pagrindą teigti, kad banko antspaudas galėjo būti uždėtas ant V. B. gynėjo pateikto dokumento jau po suklastoto dokumento patvirtintos kopijos pateikimo Lietuvos VPA ar net po D. K. mirties, tai visiškai paneigtų nuteistųjų versiją dėl šio asmens dalyvavimo parūpinant V. B. ir G. V. minėtą suklastotą dokumentą ir patvirtintų jų kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas kaip vieną iš esminių pažeidimų - ekspertizės neatlikimą, paskyrė rašysenos ekspertizę, tačiau, anot prokuroro, be pagrindo atmetė valstybinio kaltintojo prašymą (T. 3, b. l. 211) ekspertizei pateikti V. B. , G. V. , D. K. rašysenos pavyzdžius, todėl, atlikus rašysenos ekspertizę, liko neatsakyta į pagrindinį klausimą, ar ant minėto dokumento L. B. vardu nepasirašė vienas iš pirmiau nurodytų asmenų. Be to, pasak prokuroro, atliekant dokumento ekspertizę, netirtas dokumente esantis atspaudas, pateikiant lyginamajam tyrimui Danske banke nusikalstamos veikos padarymo laiku naudotų antspaudų bei suklastoto dokumento pateikimo teismui naudotų antspaudų pavyzdžius. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ant suklastoto dokumento originalo kopijos darymo metu galėjo visai nebūti atspaudo, atspaudo ekspertizė įgyja svarbią įrodomąją reikšmę - būtinybę nustatyti, ar ant šio dokumento yra originalus banko antspaudo atspaudas, o paaiškėjus, kad banko atspaudas originalus, galima būtų apklausti asmenis, disponavusius šiuo antspaudu, nustatyti kitus galimus nusikaltimo padarymo liudytojus, galinčius duoti parodymus apie dokumento suklastojimo aplinkybes.

16Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinis teismas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamieji žinojo, jog iš „Danske Bank“ banko negali gauti paskolos, yra niekuo neparemta prielaida, remiasi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais išgalvotais motyvais.

17Prokuroro nuomone, neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje įrodinėja, jog nuteistųjų kaltę pagrindžiančiu įrodymu nelaikytina tai, kad dėl paskolos suteikimo „Danske Bank“ rūpinosi tame banke nedirbantis D. K. , jei byloje tokių duomenų, išskyrus pačių nuteistųjų iškeltą versiją apie tariamą oficialaus suklastoto dokumento gavimą iš D. K. , nėra ir pirmosios instancijos teismas šią versiją, remdamasis įrodymų visuma, yra atmetęs, kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog preliminarų sprendimą suklastojo V. B. ir G. V. , todėl, anot prokuroro, nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje cituojamus kaltinamųjų parodymus vertina kaip patvirtinančius nuosprendžio prieštaringumą.

18Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog liudytojas Š. P. pateikė preliminarių banko sprendimų tekstų pavyzdžius kaltinamajam G. V. . Vienas iš tų kaltinamajam perduotų tekstų yra analogiškas tam, kuris kaltinamųjų įrašytas į suklastotą 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro preliminarų sprendimą dėl 9 mln. eurų paskolos suteikimo UAB „B“ Nr. pan0800562. Šis faktas yra įrodytas dokumentu, liudytojų Š. P. , L. B. ir R. Š. parodymais, jog tokio pavyzdžio dokumentai su nurodytu šifru ir kitais rekvizitais „Danske Bank“ nebuvo rengiami. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokiais preliminarių banko sprendimų tekstų pavyzdžiais disponavo D. K. . Nė vienas iš kaltinamųjų nenurodė, kad tokį pavyzdį gavo iš kitų asmenų, išskyrus Š. P. . Be to, suklastotame preliminariame sprendime dėl paskolos suteikimo nurodytas rašto Nr.pan0800562 buvo suteiktas visai kitam 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centre registruotam raštui, kuris buvo išsiųstas liudytojui D. S. , niekada nepažinojusiam D. K. , bet tikrinusiam priešgaisrinę būklę UAB „V" ir bendravusiam su G. V. , tuo metu buvusiu minėtos bendrovės vadovu. Nors liudytojui D. S. siųsto rašto turinys nėra reikšmingas, liudytojas po V. B. ir G. V. nusikalstamos veikos padarymo tebebuvo išsaugojęs minėtą raštą bei pateikė jį ikiteisminiam tyrimui. Tai rodo, kad G. V. turėjo galimybę sužinoti realiai egzistavusio Danske banko rašto datą ir numerį, kurie buvo panaudoti suklastotame dokumente. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į įrodymų visumą, šis faktas (kad suklastoto dokumento, kurio kopija pateikta LVPA, pavyzdys buvo gautas iš Š. P. ) laikytinas nuteistųjų kaltės įrodymu, o ne prielaida, kaip teigiama apeliacinės instancijos nuosprendyje.

19Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. B. , būdamas UAB „B“ vadovu, nebuvo įgaliojęs D. K. atstovauti bendrovei Danske banke, abu kaltinamieji nurodė, jog pakartotinai raštu nesikreipė į šį banką su prašymu dėl bendrovės projekto įvertinimo bei paskolos suteikimo, tai įrodo, kad net darant prielaidą, jog (pagal kaltinamųjų versiją) D. K. minėtą preliminarų sutikimą galėjo parūpinti per asmenines pažintis, nesant rašytinio UAB ,,B“ prašymo būtent Danske bankui, toks preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimas negalimas. Danske banko darbuotojai - liudytojai: G. B. ir L. B. nurodė, jog, atmetus UAB „B“ prašymą pirmą kartą, kaltinamiesiems buvo išaiškinta, kad preliminarius sprendimus dėl paskolos suteikimo priiminėja paskolų komitetas, esantis Vilniuje. Išdėstytos aplinkybės, pasak prokuroro, patvirtina, jog V. B. , jo teigimu, faksu gavęs 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro preliminaraus sprendimo dėl 9 mln. eurų paskolos suteikimo UAB „B“ Nr. pan0800562 kopiją be atspaudo, bei G. V. , matydami, kad dokumentas išduotas ne paskolų komiteto, suprato, jog dokumentas yra suklastotas, todėl, pasak prokuroro, G. V. ir V. B. , patvirtinęs žinomai suklastoto dokumento kopiją ir ją pateikęs VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

20Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo išteisinamojo nuosprendžio argumentas, jog suklastoto preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo pateikimas dar nesuteikė UAB „B“ teisių paramai skirtų lėšų ir tai patvirtina VĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštas (T. 1, b. l. 101), neatitinka tikrovės, nes šis raštas tik informuoja UAB „B“, jog projekto išlaidos nuo šio rašto išsiuntimo dienos iki Lietuvos Respublikos ūkio ministro sprendimo dėl finansavimo skyrimo priėmimo bus patiriamos bendrovės rizika. Prokuroro nuomone, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442 patvirtintos VP3-3.4-ŪM-02-K priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 63 punktas nepaneigia V. B. ir G. V. kaltės, o ją patvirtina. Šiame straipsnyje nurodoma, kad ūkio ministras gali priimti sprendimą nefinansuoti projekto tik tuo atveju, jei iki projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo paaiškėja aplinkybių, dėl kurių finansavimas projektui negali būti skirtas. Prokuroro teigimu, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nepaaiškėjus kaltinamųjų pateikto LVPA 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 bendrovei UAB „B“ suklastojimo fakto, V. B. , kaip UAB „B“ vadovas, būtų pasirašęs sutartį ir kartu su bendrovės akcininku G. V. būtų apgaule užvaldęs didelės 18 mln. Lt vertės svetimą turtą - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas.

21Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinis teismas išvadą apie tai, jog Aprašo 75 punktas numato, kad tik atlikus tam tikrus darbus, investavus savo (ar skolintas) lėšas, tos išlaidos gali būti kompensuotos iš paramai skirtų lėšų, padarė neišsireikalavęs jokių papildomų dokumentų iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, išaiškinančių apie praktikoje vykdomą tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo kompensavimo būdu tvarką (apie atliktų darbų ir kompensuojamų lėšų išmokėjimo proporcijų dydžius, atliktų darbų kontrolės apskaitą ir pan.), tai kelia abejonių, ar teismo padarytos išvados dėl V. B. ir G. V., kaip UAB „B“ akcininkų, negalimumo apgaule užvaldyti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas atitinka tikrovę.

22Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.

23Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

24Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas kasacinį skundą byloje įrodymų tyrimo neatlieka, liudytojų ir kitų proceso dalyvių neapklausinėja, naujų įrodymų nerenka, o vadovaujasi byloje esančia medžiaga. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu kasacinio skundo dalis kaip tik yra skirta teismų įrodymų vertinimui, nesutinkant su tuo, kaip teismai įvertino įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis nesutinka su jam nepalankiais įrodymų vertinimais, nenagrinėtini.

25Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies

26Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu G. V. ir V. B. buvo nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimą bei pasikėsinimą apgaule kitų naudai gauti didelės vertės svetimą turtą.

27Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu panaikinusi Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, G. V. ir V. B. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė G. V. ir V. B., nes neišsamiai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė aplinkybes, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl G. V. ir V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

29BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo žinomai suklastotu tikru dokumentu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią - kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja tikrą dokumentą ir panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti.

30G. V. ir V. B. nepripažino klastoję dokumentą ir žinoję, kad pateikia suklastotą dokumentą. Preliminarų banko sprendimą dėl paskolos suteikimo parūpino D. K. , taigi tik jis galėjo suklastoti dokumentą. Byloje nėra duomenų, kad kasatoriai prašytų jo suklastoti pažymą. Yra duomenų tik apie tai, kad jie prašė gauti pažymą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta apie prieštaringas apkaltinamojo nuosprendžio išvadas dėl „Preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 suklastojimo ir tikimybinio pobūdžio argumentus apie G. V. ir V. B. veikos panaudojant šį dokumentą subjektyviuosius požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis privalo būti nustatytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.

31Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl preliminaraus sprendimo dėl paskolos suteikimo dokumento autentiškumo ir tikrumo, jo atitikties byloje esančiai kopijai, atliko įrodymų tyrimą ir skyrė dokumento techninę ekspertizę, kuri patvirtino, kad 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ Nr. pan0800562 bendrovei UAB „B“ dokumento kopija yra originalaus dokumento, esančio byloje, kopija – faksograma su ženklų deformacijomis, būdingomis faksimiliniu aparatu išspausdintiems tekstams. Remiantis šia ekspertizės išvada ir papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroro prašymu apklausto V. B. parodymais, apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą dėl to, kad minėtas dokumentas ir kopija, pateikta Lietuvos verslo paramos agentūrai, nėra tapatūs dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl dokumento kopijos atitikties originalui padarė remdamasis įrodinėjimo priemonių, naudojamų aiškinantis specialių žinių reikalaujamą aplinkybę, visuma – ekspertizės aktu, asmenų parodymais, juos palygindamas ir įvertindamas. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme apie tai, kodėl mokėjimų agentūrai pateiktoje kopijoje nematyti antspaudo, V. B. parodė, kad minėtą sprendimą gavęs faksu ir, nematydamas originalo, patvirtinęs savo parašu būdamas tikras, kad sprendimas yra tikras. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad G. V. ir V. B. iš tikrųjų manė, kad preliminarus sprendimas – suteikti paskolą - yra priimtas.

32Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas G. V. ir V. B. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą grindė abejonėmis ir prielaidomis, todėl apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir G. V. ir V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir dėl V. B. ir G. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. G. V. ir V. B. buvo kaltinami tuo, kad VĮ Lietuvos verslo agentūrai kartu su kitais dokumentais pateikė suklastotą 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo“ ir tuo pasikėsino gauti 18 milijonų Lt vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos lėšas. Tačiau bylos medžiaga nepatvirtina nei panaudotos apgaulės, kuri yra būtinas sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis, nei G. V. ir V. B. veiksmų, siekiant pasisavinti Europos Sąjungos pinigus.

34Pareikštame kaltinime apgaulės panaudojimas buvo grindžiamas suklastoto dokumento panaudojimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neįrodė G. V. ir V. B. dalyvavus klastojant ar panaudojant minėtą preliminarų sprendimą dėl paskolos suteikimo ir nustatė, kad nepaneigta, jog jie manė, kad šis dokumentas yra tikras, tai preliminaraus sprendimo pateikimas VĮ Lietuvos verslo agentūrai nesudaro apgaulės požymio BK 182 straipsnio prasme, nes šiam požymiui konstatuoti būtina kaltininko tiesioginė tyčia. Nesant bent vieno būtino nusikaltimo sudėties požymio, veika negali būti laikoma nusikalstama. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir dėl G. V. ir V. B. veiksmų, kurie neturėjo lemiamos įtakos paramos teikimo subjektui apsisprendžiant dėl paramos suteikimo. Šiuo atveju Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinės paramos gavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų analizė neteikia pagrindo išvadai, kad VĮ Lietuvos verslo agentūrai kartu su kitais dokumentais pateiktas 2008 m. lapkričio 14 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Panevėžio klientų aptarnavimo centro „Preliminarus sprendimas dėl paskolos suteikimo“ suteikia teisę į minėtą paramą. Sprendimą dėl paramos teikimo pagal galiojančius teisės aktus turėjo priimti kitas subjektas – Lietuvos Respublikos ūkio ministras, kuriam preliminarus sprendimas dėl paramos suteikimo neturėjo privalomos galios.

35Be to, byloje nepaneigti išteisintųjų teiginiai, jog jie iš tikrųjų norėjo statyti elektrinę, gaminančią biodujas, o ne pasisavinti paramą, kaip reikalauja BK 182 straipsnio sudėtis. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo išvados, kad G. V. ir V. B. veikoje nėra BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

36Dėl BPK nuostatų laikymosi

37Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas išteisinamąjį nuosprendį V. B. ir G. V. priėmė vadovaudamasis išgalvotais motyvais bei bylos įrodymais neparemtomis prielaidomis, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neišnaudojo visų galimybių abejonėms dėl nuteistųjų kaltės pašalinti - nevisiškai atliko rašysenos ekspertizę, nepaskyrė atspaudo ekspertizės, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir, padarydamas priešingas išvadas negu pirmosios instancijos teismas, nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniame skunde nurodytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimus.

38Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl G. V. ir V. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį teisingumą, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą ir padaręs kitokias išvadas, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka panaikintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė aplinkybes, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl G. V. ir V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo.

39Prokuroro kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas išgalvotais motyvais, bylos įrodymais neparemtomis prielaidomis ir abejonėmis, nėra pagrįsti. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų įvertinimo motyvai, teismo išvados dėl G. V. ir V. B. išteisinimo, taip pat išteisinimo pagrindai (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Savo forma ir turiniu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus.

40Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai atliko rašysenos ekspertizę ir nepaskyrė atspaudo ekspertizės, nelogiškas ir nepagrįstas. Iš Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą, dokumento ir rašysenos ekspertizes nuteistųjų G. V. , V. B. ir jų gynėjo prašymu. Tačiau prokuroras E. Šidlauskas nepageidavo ne tik atlikti įrodymų tyrimo, bet ir prašė teismo netenkinti prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, nes tai esą tik bylos vilkinimas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,... 4. išteisintiesiems V. B. , G. V. ,... 5. išteisintųjų gynėjui advokatui Romui Mikliušui, teismo posėdyje kasacine... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. B.... 7. G. V. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės... 8. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. V. B. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes... 10. G. V. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro,... 12. Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. B. ir G. V.... 13. Be to, jie buvo nuteisti už tai, kad V. B. , būdamas UAB „B“... 14. Kasaciniu skundu Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 15. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame... 16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinis teismas, teigdamas, jog pirmosios... 17. Prokuroro nuomone, neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas... 18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog liudytojas Š. P. pateikė... 19. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. B. ,... 20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo išteisinamojo... 21. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinis teismas išvadą apie tai, jog... 22. Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas... 23. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų ... 24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje... 25. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio... 26. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu G. V.... 27. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 29. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino... 30. G. V. ir V. B. nepripažino klastoję dokumentą ir žinoję, kad pateikia... 31. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas apeliaciniuose... 32. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė... 34. Pareikštame kaltinime apgaulės panaudojimas buvo grindžiamas suklastoto... 35. Be to, byloje nepaneigti išteisintųjų teiginiai, jog jie iš tikrųjų... 36. Dėl BPK nuostatų laikymosi... 37. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas... 38. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas,... 39. Prokuroro kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos... 40. Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą...