Byla 1A-424-648-2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. 30 parų areštu

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jūratės Damanskienės ir Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui, nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Romualdui Briliui, nukentėjusiesiems A. V., L. V., A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 10 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. 30 parų areštu.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. B. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

3R. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. sausio 18 d.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 68 str., R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

5Iš R. B. priteista Ar. Ž. 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. Ž. 293 790,70 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. V. 98 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. B. 98 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, K. L. jos nepilnametei dukrai A. L. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir K. L. 3 100 Lt turtinei žalai atlyginti.

6A. V. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl reikalavimo priteisti kapo sutvarkymo išlaidas, o klausimas dėl šių išlaidų nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

92011-05-22, apie 16.06 val., R. B. vairavo automobilį „Honda Prelude“, v/n ( - ), būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino ir taip pažeisdamas KET 14 p., bei važiuodamas S. Nėries gatve, Vilniuje, ties pastatu Nr. 21, pažeidė KET 133 p. reikalavimus, t. y. nepasirinko vairavimo sąlygas ir vietą atitinkančio saugaus greičio, viršijo leidžiamą maksimalų 50 km/h greitį ir važiavo ne mažesniu nei 123 km/h greičiu, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio, kur nebevaldomu automobiliu partrenkė pėsčiuosius D. V., G. Ž., A. Ž., A. B. ir A. L. Eismo įvykio metu D. V. žuvo įvykio vietoje, G. Ž. mirė ligoninėje nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, A. Ž. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. B. ir A. L. padaryti sužalojimai, atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat nukentėjo R. B. vairuoto automobilio keleivis E. V., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

10Taip pat R.B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. už tai, kad jis neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent:

11R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku įgijo bei neteisėtai nešiojo metalinę teleskopinę lazdą, kuri yra smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, priskiriamas D kategorijos ginklams, kol 2011-05-22, 16.06 val., policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą lazdą apžiūrėdami eismo įvykio vietą prie S. Nėries g. 21 pastato, Vilniuje.

12Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. bei jam paskirti nedidesnę nei 6 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, prašo sumažinti visiems nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos dydžius.

13Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos. Jis nuo pat pirmos apklausos aiškino, kad nei prieš eismo įvykį, nei anksčiau nevartojo jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Jis teisme nurodė, jog psichotropinių medžiagų šlapime galėjo atsirasti nuo 2011-05-01 vakarėlyje vartotų alkoholinių gėrimų, tačiau nejuto jų poveikio. Todėl jis tik padarė prielaidą, kad į alkoholį galėjo būti įmaišyta psichotropinių medžiagų.

14Teismo pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, formuojamai 2009-03-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose“ (toliau - Apžvalga). Teismas neatsižvelgė į imperatyviai nustatytą apsvaigimo nustatymo tvarką.

15Nuosprendyje teigiama, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje, kas reiškia, jog dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme. R. B. pažymi, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje kalbama apie kraujyje esančių psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos kiekį, o jo kraujyje nei alkoholio, bei draudžiamų medžiagų nebuvo rasta. Todėl toks teismo interpretavimas apie apsvaigimą neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, neteisingai vertinama sakinio dalis „netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme“. Šia sakinio dalimi teigiama, kad bet kokia narkotinė ar psichotropinė medžiaga įstatymo leidėjo yra uždrausta ir civilinėje apyvartoje negalima. Šių medžiagų vartojimas visuomenėje nėra toleruojamas ir už narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimą, įgijimą, laikymą, gabenimą yra numatytos įvairaus griežtumo sankcijos, apibrėžtos įstatymuose. Kita vertus, teismas interpretuoja šį sakinį kvalifikuojančio požymio - apsvaigimo - reikšmės sustiprinimui.

16Pažymi, kad jo šlapime buvo rasti tik metamfetamino pėdsakai, o ne pati psichotropinė medžiaga. Metamfetaminas galėjo patekti į jo organizmą tik nuo kitų vaistų, kuriuos jis vartoja dėl sveikatos sutrikimo, arba jam to nežinant. Teismo konstatavimas, kad metamfetamino vartojimo iki eismo įvykio faktas yra akivaizdus, remiasi aplinkybėmis, jog kartu su juo važiavusio E. V. kraujyje ir šlapime rasta ta pati psichotropinė medžiaga ir kad šis buvo nuteistas priimant baudžiamąjį įsakymą. Apelianto nuomone, tokiomis prielaidomis ir analogijomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

17Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra apsvaigimas, o ne psichotropinių medžiagų buvimas šlapime. Įstatymų leidėjas reikalauja nustatyti vairuotojo apsvaigimą įstatymo nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir aiškintasi, ar gali būti žmogus apsvaigęs, jeigu jo šlapime rasta metamfetamino pėdsakų. Jeigu taip, tai kiek laiko trunka apsvaigimas, per kiek laiko iš žmogaus kraujo narkotinė ar psichotropinė medžiaga pasišalina per inkstus į šlapimą, kiek laiko išlieka pėdsakai šlapime ir ar jų buvimas turi įtakos apsvaigimui. Teismo posėdyje apklausti ekspertai patvirtino, kad metamfetamino pėdsakų radimas šlapime neleidžia daryti išvados, kad žmogus yra apsvaigęs. Ekspertas V. E. A. Banaitis teismo posėdyje paaiškino, kad galimas ir toks variantas, jog kraujyje galima didelė narkotinių medžiagų koncentracija, tačiau žmogus nėra apsvaigęs. Teismas neatkreipė dėmesio į šiuos ekspertų paaiškinimus, taip pat nevertino jų, o neturėdamas specialių žinių padarė neteisingą išvadą, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo metamfetamino.

18R. B. nesutinka su teismo teiginiu, kad jis dėl pateisinamos priežasties nebuvo pristatytas medicininei apžiūrai apsvaigimui nustatyti. Jis buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą per vieną valandą, kaip to reikalauja norminiai teisės aktai. Nėra aišku, kodėl nebuvo atliekama tokia jo apžiūra. Jo trumpalaikis sąmonės netekimas visiškai nekliudė medicininei apžiūrai, tuo labiau kad jis buvo pristatytas policijos pareigūnų į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jam tik paėmė kraujo ir šlapimo. Kraujas buvo paimtas 2011-05-22, 16.55 val., t. y. praėjus 49 minutėms po eismo įvykio. Jis nevengė duoti kraujo ir šlapimo, taip pat būtų dalyvavęs medicinos apžiūroje apsvaigimui nustatyti, tačiau niekas neatliko to.

19Teismas netikslus teigdamas, kad jo organizme ir po pusantros valandos nuo eismo įvykio dar buvo psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad praėjus 1 val. 24 min. po eismo įvykio, buvo paimtas jo šlapimo mėginys ir tik jame rasti metamfetamino pėdsakai, o ne organizme. Teismas grindžia jo apsvaigimą vairuojant automobilį liudytojo E. M. parodymais, kad dar iki eismo įvykio matė tą patį automobilį lakstantį dideliu greičiu, kurie yra subjektyvūs. Šis liudytojas nenurodė, kur matė jį (R. B.) važiuojantį dideliu greičiu, kada tai buvo, prieš kiek laiko iki eismo įvykio jis važinėjo transporto priemone ir kt. aplinkybių.

20Pasak R. B., teismas nesiaiškino ir netyrė specialisto išvados Nr. T-N 1054/11(01) su eksperto R. Raudžio išsakyta nuomone 2011-08-05 rašte Nr. 1.5-SD-314 ir jo išvada teisme, jog psichotropinės medžiagos radimas šlapime patvirtina jos pavartojimo faktą, o kadangi šios medžiagos nerasta kraujyje, negalima teigti, jog asmuo būtų apsvaigęs. Šie faktiniai duomenys tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kiti du ekspertai, apklausti teisme.

21Dėl minėtų priežasčių jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, o teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

22R. B. teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis, aiškindamas teismui susiklosčiusią situaciją, visiškai nebandė pateisinti savo veiksmų, priešingai, davė nuoširdžius parodymus, gailisi nuo pat eismo įvykio dienos, kas patvirtinama jo pirmąja apklausa. Teismo teiginys, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pasekmių šiuo atveju atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytinas, nes įvertinus įvykio situaciją ir didelį įvykio liudytojų skaičių, paneigti eismo įvykį jis ir nebūtų galėjęs, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir teisminės praktikos, kuria siekiama nustatyti tikrąsias kaltininko pažiūras bei dorovines nuostatas. Pasak apelianto, teismas, paskirdamas jam Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatytą maksimalią laisvės atėmimo bausmę, pažeidė bausmės skyrimo taisykles, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nuostatas, taip pat nesivadovavo teismo precedentu analogiškose bylose. Todėl nuteistasis prašo paskirti jam nedidesnę nei 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

23Nurodo, kad nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra pernelyg dideli. Pažymi, kad jeigu neturtinė žala padaryta netyčiniais veiksmais, tai teismai mažina priteistiną sumą iš atsakingo asmens. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydžius, viršijo kai kurių Europos valstybių, kurių ekonominė padėtis yra geresnė, priteisiamas sumas. Jam uždirbant vidutiniškai per mėnesį 2 000 Lt bei skiriant visus šiuos pinigus nukentėjusiesiems, prireiktų 35 metų atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Pasak apelianto, toks nuosprendis skatina nerodyti gaunamų pajamų ir slėpti savo dalyvavimą civilinėje apyvartoje. Turi būti nepriteisiama tokių didelių sumų, kurių jis negalėtų sumokėti per visą savo gyvenimą. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, avarijų metu žuvusiųjų artimiesiems priteisiama apie 30 000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-433/2011, 2K-404/2011). Todėl apeliantas prašo sumažinti priteistų civilinių ieškinių dydžius.

24Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

25Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

26Dėl R. B. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

27Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai dėl sukelto eismo įvykio turėjo būti kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kadangi jam nepagrįstai inkriminuotas apsvaigimas nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino.

28Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).

29Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

30Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis, kartu ir atribojantis nuo Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, požymis yra asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir jis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje.

31R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, jog jis inkriminuotu laiku ir vietoje padarė kaltinime nurodytus veiksmus būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino.

32Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B. sukėlė eismo įvykį 2011-05-22, apie 16.06 val.

33Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. patrulio 2011-05-22, 16.50 val., užpildytame siuntime-užduotyje nurodyta paimti iš R. B. kraują ir šlapimą bei atlikti objektų tyrimą (t. 2, b.l. 5).

34Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3552/11(01) nustatyta, kad 2011-05-22, 16.55 val., paimtame R. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b.l. 8).

35Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1054/11(01) nurodyta, kad 2011-05-22, 17.30 val., paimtame R. B. šlapime rasta lidokaino ir pėdsakų metamfetamino. Šlapime opiatų, kokaino ir jo metabolitų, kanabinoidų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Kraujyje opiatų, amfetaminų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (t. 2, b.l. 10).

36R. B. viso proceso metu nurodė, kad metamfetamino pėdsakų jo šlapime radimas galėtų būti 2011-05-01 įvykusio vakarėlio pasekmė. Minėtą dieną jis buvo vakarėlyje pas draugo pažįstamus, kur vartojo nemažą kiekį alkoholinių gėrimų, o po kelių valandų, kai jis turėjo būti apgirtęs, jautė, kad pradeda blaivėti. Paklausus, nuo ko tai galėtų būti, jam pasakė, jog gali būti tokia tikimybė, kad į alkoholį, kurį jis vartojo, buvo įmaišyta kažkokių medžiagų (t. 2, b.l. 23-25, t. 3, b.l. 27).

37Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas E. V., kuris važiavo kartu su R. B. tame pačiame automobilyje eismo įvykio metu, parodė, kad jis nepastebėjo, jog apeliantas vartotų narkotines medžiagas (t. 3, b.l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad eismo įvykio dieną R. B. jo akivaizdoje nevartojo jokių psichotropinių ar narkotinių medžiagų, bendraujant su apeliantu nekilo jokių įtarimų, jog jis buvo vartojęs kokias nors psichotropines ar narkotines medžiagas (t. 1, b.l. 165-166).

38Pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. Mikeliūnas paaiškino, kad klausimas dėl apsvaigimo yra skirtas narkologui ar teismo psichiatrui, o jis gali pasisakyti tik dėl klausimų, patenkančių į jo kompetenciją. Jis gali konstatuoti, kad toksikologinio tyrimo metu R. B. šlapime buvo rastos tos medžiagos, kurios nurodytos specialisto išvadoje, o ar tai reiškia apsvaigimą, jis atsakyti negali. Lidokainas yra medikamentas, nuskausminanti priemonė. Metamfetaminas šlapime gali būti apie parą, per 24 val. į šlapimą išsiskiria maždaug 70 % pavartotos dozės. Tai, kad šios medžiagos pėdsakai šlapime būtų po kelių savaičių nuo vartojimo yra neįmanoma. Kraujyje nebuvo rasta medžiagų, bet prieš patenkant į šlapimą jos turėjo būti kraujyje (t. 3, b.l. 42, 44).

39Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. E. A. Banaitis paaiškino, kad mediciniškai R. B. apsvaigimo niekas netikrino, jam nebuvo atlikta apžiūra, kurios metu nustatoma sąmonės būsena, ar dvejinasi akyse, koks suvokimas ir pan. Kadangi niekas netyrė apelianto būsenos po įvykio, todėl apsvaigimo objektyviais duomenimis negalima nustatyti. Kiekybinis organizme rastos medžiagos rodiklis nebūtinai reiškia apsvaigimą, pavyzdžiui, kartais žmogus nebūna apsvaigęs ir esant 2 promilėms alkoholio. Narkotinis apsvaigimas yra kada pakinta psichika, o ne narkotinės medžiagos vartojimo faktas. Metamfetamino poveikis pasireiškia euforijos būsena, žmogus tampa aktyvus, vairuodamas gali pasijusti kaip kaskadininkas, o ne paprastas vairuotojas. Kadangi nuteistojo organizme rasta šios medžiagos, galima sakyti, kad ji turėjo poveikį, tačiau netikrinus jo sąmonės būklės, apie tą poveikį galima spręsti nebent iš liudytojų parodymų. Apie apsvaigimą sunku kalbėti, nes tai priklauso nuo situacijos, nuo žmogaus būklės, kitų aplinkybių, nuo to kaip žmogus sugeba save mobilizuoti. Šlapime rasti metamfetamino pėdsakai šlapime negalėjo išlikti kelias savaites, daugiausiai 2-3 dienas. Narkotinė medžiaga po vartojimo patenka į kraują, bet po to perbėga į šlapimą ir šlapime būna, tol kol nepašalinama. Tikslus laikas priklauso ir nuo to, kaip dažnai žmogus šlapinasi (t. 3, b.l. 43-44).

40Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. Raudys paaiškino, kad R. B. pats apsvaigimo tyrimas, t. y. apžiūra neblaivumui ir apsvaigimui įvertinti, nebuvo atliktas. Kraujyje nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal tokius duomenis negalima teigti, kad R. B. vairavo apsvaigęs. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo priklauso nuo šlapimo reakcijos, kuri gali būti rūgšti arba šarminė. Esant rūgščiai reakcijai, per 48 val. gali pasišalinti apie 50 %, o esant šarminei – tik 5 % tos medžiagos. Negali pasakyti, ar šlapime ta medžiaga gali išlikti ir po 3 savaičių (t. 3, b.l. 44). Šio eksperto 2011-08-05 Nr. 1.5-SD-314 rašte nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (t. 2, b.l. 201-202).

41Teisėjų kolegija išsireikalavo iš VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės administracijos R. B. medicininių dokumentų, surašytų eismo įvykio dieną, kopijas. Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros protokole Nr. 11/20669 užfiksuota, kad R. B. apžiūros pradžia - 2012-05-22, 16.51 val. Jis skundžiasi skausmais nubrozdintoje galvos srityje. Eismo įvykio metu viską prisimena, be sąmonės teigia nebuvęs. Pažymėta, kad R. B. orientuojasi normaliai, atminties sutrikimų nėra, galviniai nervai norma, judesiai normalūs, jėga norma, sausgysliniai refleksai kairė=dešinė, patologinių refleksų nėra. Koordinacija normali, eisena normali, Rombergo poza norma, jutimai norma. Meninginių simptomų nėra, girtumo požymių nėra. Be matomos ūmios patologijos. Žaizdų sutvarkymas atliktas Betadino tirpalu. Minėtą apžiūros protokolą užpildė gydytojas A. Š..

42VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės paciento apžiūros protokole (politrauma) nurodyta, kad R. B. atvykimo laikas 2012-05-22, 16.31 val., neužfiksuota, kad gydytojams apžiūrint apeliantą, būtų parašyta, jog jis yra apsvaigęs.

43Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas A. Š., apžiūrėjęs R. B., parodė, kad nelabai pamena šitos apžiūros aplinkybių. Susipažinęs su pateiktais medicinos dokumentais, jis parodė, kad paprastai žymima, kaip asmuo orientuojasi, ką atsimena. Pilnai žmogus orientuotas, o jei taip įvertinta, vadinasi taip ir buvo. Paprastai nedaromas tyrimas dėl apsvaigimo, nebent būna specialus užklausimas. Tokių duomenų nebuvo, kad apeliantas būtų apsvaigęs ar būtų kilęs toks įtarimas. Būtų pažymėta, jei jis būtų apsvaigęs. Liudytojui nekilo įtarimų dėl apelianto apsvaigimo ir jis nesigilino į šį klausimą (t. 3, b.l. 102-103).

44Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas V. G., apžiūrėjęs R. B., parodė, kad nepamena šitos apžiūros aplinkybių. Susipažinęs su pateiktais medicinos dokumentais, jis parodė, kad jei būtų apsvaigimas nuo alkoholio, būtų pažymėta medicininėse dokumentacijose. Kai būna eismo įvykis, tai yra gaunama iš policijos užklausa paimti kraują alkoholio tyrimui. Įtarimas nustatomas pagal klinikinius simptomus: nerišli kalba, alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Dėl narkotinių medžiagų kažkokių rekomendacijų nėra (t. 3, b.l. 103).

45Teisėjų kolegija, siekdama išspręsti klausimą dėl R. B. apsvaigimo eismo įvykio metu, 2012-06-22 nutartimi paskyrė ekspertizę norint išsiaiškinti, kiek laiko po metamfetamino pavartojimo žmogaus organizmo skysčiuose išlieka jo pėdsakai, ar iš VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės gautuose R. B. medicininiuose dokumentuose yra duomenų, kurie patvirtintų jo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būseną eismo įvykio metu, taip pat ar metamfetamino vartojimas kartu su lidokainu turi įtaką asmens psichinei būsenai, jeigu taip, tai kokią (t. 3 b.l. 105-107).

46Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-56/2012 konstatuota, kad pavartojus metamfetaminą, jo pėdsakai šlapime gali išlikti apie 3 paras. Iš VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės gautuose R. B. medicinos dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų jo apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būseną eismo įvykio metu. Metamfetaminas vartojamas su lidokainu gali turėti įtaką asmens psichinei būklei, t. y. sumažinti stimuliatoriaus amfetamino poveikį. Darant tokias išvadas nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau - Metodika) 4 p., bendrą asmens būklę vertina gydytojas, o pagal 6 p. - gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą. Metodikos 8.1. p. nurodyta, kad tik gydytojo, atlikusio apžiūrą, paliepimu atitinkama darbuotoja paima tyrimui kraują ir/ar šlapimą, prisilaikydama taip pat nurodytų reikalavimų. R. B. medicininės apžiūros aktas dėl neblaivumo ar apsvaigimo neužpildytas - bendra jo būklė pilnai nebuvo įvertinta. VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninėje apeliantą apžiūrėjo įvairių specializacijų gydytojai, kurie nekonstatavo jo girtumo ar apsvaigimo požymių. R. B. šlapime rastas metamfetaminas priklauso stimuliatorių grupei. Lidokaino tirpalas vartojamas vietinei nejautrai, periferinių nervų blokadai, kuri būtina chirurginių operacijų bei diagnostinių procedūrų metu. Lidokainą vartojant su opiatais, analgetikais gali silpnėti klajoklio nervo poveikis širdies veiklai: atsirasti reikšmingai retas pulsas arba labai sumažėti kraujo spaudimas. Be to, narkotikai, analgetikai gali slopinti kvėpavimą. Didesnė jo dozė gali stiprinti atpalaiduojančių raumenis vaistų poveikį. Lidokainas gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, o kartu ir susilpninti stimuliatorių - metamfetamino poveikį. Paimtame kraujyje etilo alkoholio, opiatų, amfetaminų ir jo metabolitų nerasta, tačiau jo šlapime rasta lidokaino ir pėdsakai metamfetamino, kurie patvirtintų šių medžiagų panaudojimo faktą (t. 3, b.l. 110-112).

47Įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, šioje byloje nustatyta, kad specialisto išvada Nr. T-N 1054/11(01) patvirtina, jog eismo įvykio dieną, t. y. 2011-05-22, 17.30 val., R. B. paimtame šlapime rasta lidokaino ir pėdsakų metamfetamino, o jo kraujyje nerasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, ši specialisto išvada vienareikšmiškai įrodo metamfetamino vartojimo faktą. R. B. apskritai neigė metamfetamino vartojimą, o šios psichotropinės medžiagos pėdsakų buvimą jo šlapime siejo galimai su 2011-05-01 įvykusio vakarėlio metu vartotais alkoholiniais gėrimais, kuriuose galėjo būti įmaišyta draudžiamų medžiagų. Tokią versiją paneigė šioje byloje apklausti ekspertai V. Mikeliūnas ir V. E. A. Banaitis, kurie paaiškino, kad neįmanoma, jog metamfetaminas galėtų išlikti žmogaus organizme praėjus kelioms savaitėms po šios psichotropinės medžiagos vartojimo. Ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-56/2012 konstatuota, kad pavartojus metamfetaminą, jo pėdsakai šlapime gali išlikti apie 3 paras. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti tiek ekspertų V. Mikeliūno ir V. E. A. Banaičio kompetencija, tiek ekspertizės aktą surašiusių ekspertų kompetencija. Todėl minėta R. B. versija vertintina kritiškai.

48Kita vertus, kaip minėta, kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. sietinas su asmens apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o pagal baudžiamąjį įstatymą nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininko padarytus veiksmus esant narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir KET 14 p. įtvirtintas vienas iš vairuotojams draudimų yra draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nei baudžiamasis įstatymas, nei KET neapibrėžia, kas yra laikoma apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lingvistine prasme žodis „apsvaigti“ reiškia 1) pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti; 2) apsisukti, apkvaisti (galvai); 3) netekti sąmonės, apalpti; 4) netekti nuovokos, pakvaišti, pamišti (Lietuvių kalbos žodynas, nuoroda internete http://www.lkz.lt/startas.htm). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklės) (2009-06-17 redakcija) 2 p. apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). Ekspertas V. E. A. Banaitis taip pat paaiškino, kad narkotinis apsvaigimas yra kada pakinta psichika, o ne narkotinės medžiagos vartojimo faktas. Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos.

49Pagal Taisyklių 9.3. p., siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs) policijos pareigūnai nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

50Metodikos (2006-07-05 redakcija) 2 p. numatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas; 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus), o Metodikos 6 p. įtvirtinta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-11-29 įsakymu Nr. 515 patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“.

51Gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Skiltyje „Išvada“ nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų (Metodikos 11.1.-11.3. p.).

52Kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių, bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas, paimamas ir ištiriamas tiriamojo kraujas ir/ar šlapimas, o gautas toksikologijos laboratorijos atsakymas arba jo kopija pateikiamas siuntusiai įstaigai (Metodikos 16 p.).

53Iš minėtų teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad asmens apsvaigimui nustatyti būtina atlikti asmens medicininę apžiūrą, kurią sudaro atskiri etapai, tarp jų ir bendras asmens būklės vertinimas. Tik atlikus Metodikoje nurodytus medicininio pobūdžio veiksmus bei surašius Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, galima konstatuoti, ar asmuo yra apsvaigęs, ar ne. Tam tikros išimtys nurodytos Metodikos 16 p.

54Šioje byloje nustatyta, kad R. B. nebuvo atliktas bendras asmens būklės vertinimas, neužpildytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, o apsiribota tik apelianto kraujo ir šlapimo mėginių paėmimu siekiant išsiaiškinti dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų buvimo. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, bendra apelianto būklė nebuvo visapusiškai įvertinta. Tokią aplinkybę taip pat patvirtino tiek ekspertas V. E. A. Banaitis, tiek ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-56/2012.

55Byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas R. B. bendras asmens būklės vertinimas ir užpildytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis po eismo įvykio buvo praradęs sąmonę, todėl normalu, kad buvo pristatytas ne medicininei apžiūrai apsvaigimui nustatyti, bet nuvežtas į ligoninę pirminei medicininei pagalbai suteikti ir buvo apsiribota įteiktu siuntimu paimti R. B. kraujo ir šlapimo mėginius toksikologiniam tyrimui. Tačiau iš išreikalautų apelianto medicinos dokumentų matyti, kad jis buvo pristatytas į VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinę ligoninę 2011-05-22, 16.31 val., apžiūrėtas gydytojų tos pačios dienos, apie 16.51-16.52 val., t. y. nepraėjus vienai valandai nuo eismo įvykio, kuris įvyko 2011-05-22, apie 16.06 val. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuose dokumentuose užfiksuota, jog pats R. B. nurodė gydytojams, kur jis nukentėjo, kokiais sužalojimais skundžiasi. Taigi, negalima daryti išvados, jog nuteistasis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo be sąmonės. Be to, nėra duomenų, kad po eismo įvykio apelianto sveikatos būklė buvo sunki dėl patirtų sužalojimų. Kitų priežasčių, dėl kurių galėjo būti neatliekamas R. B. bendras asmens būklės vertinimas ir nepildomas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, taip pat nenustatyta, dėl ko darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo Metodikos 16 p. nurodytų išimčių. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į apelianto atvežimo į asmens sveikatos peržiūros įstaigą laiką po eismo įvykio, jo bendrą asmens būklės įvertinimą atlikti netrukdė tai, kad eismo įvykio vieta buvo apžiūrima nuo 16.40 val. iki 18.30 val., laikino sulaikymo protokolas R. B. buvo surašytas ne įvykio vietoje, o Kelių policijoje tik 20 val.

56Teisėjų kolegija pabrėžia, kad R. B. organizme buvo rasta ne pati psichotropinė medžiaga metamfetaminas, o tik jos pėdsakai, be to, tokie pėdsakai rasti tik šlapime. Ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-56/2012 nurodyta, kad pavartojus metamfetaminą, jo pėdsakai šlapime gali išlikti apie 3 paras. Panašų laiką nurodė ir ekspertas V. E. A. Banaitis, trumpesnį laiką - ekspertas V. Mikeliūnas. Pasak minėtų ekspertų, po narkotinės ar psichotropinės medžiagos vartojimo, šios medžiagos visų pirma patenka į kraują ir tik vėliau patenka į šlapimą. Taigi, nuo metamfetamino pavartojimo iki šios psichotropinės medžiagos pėdsakų atsiradimo R. B. šlapime galėjo praeiti pakankamai ilgas laiko tarpas. Kaip minėta, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Nenustačius R. B. kraujyje psichotropinės medžiagos metamfetamino, vien tai, jog jo šlapime buvo rasti šios psichotropinės medžiagos pėdsakai, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis eismo įvykio metu buvo apsvaigęs, tuo labiau, kad šlapime metamfetamino pėdsakai gali išbūti apie 3 paras. Priešingai, vien kažkada pavartoto metamfetamino faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios psichotropinės medžiagos. Todėl specialisto išvada Nr. T-N 1054/11(01) nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog R. B. inkriminuotu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį, dėl kurio atsirado nuosprendyje nurodytos pasekmės, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog R. B. organizme ir po pusantros valandos nuo eismo įvykio dar buvo psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų, taip pat nepaneigia apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados.

57Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejant tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, Lietuvos Respublikos BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-431/2007, 2K-237/2009).

58Vadovaujantis analogija, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas galėtų būti pripažintas įrodytu ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan., kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. B. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, nėra. Kartu su juo važiavęs nukentėjusysis E. V. viso proceso metu nurodė, kad jis nematė, jog apeliantas būtų vartojęs kokias nors psichotropines ar narkotines medžiagas, bendraujant nekilo jokių įtarimų, jog šis būtų apsvaigęs. Iš VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės gautuose R. B. medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, kad R. B. apžiūrėjusiems gydytojams kiltų kokios nors abejonės dėl apelianto neadekvačios būsenos. Medicininiuose dokumentuose esančios informacijos teisingumą patvirtino liudytojais apklausti gydytojai A. Š. ir V. G.. Ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-56/2012 padaryta išvada, kad minėtuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, kurie patvirtintų apelianto apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų būseną eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad R. B. važiavimas automobiliu eismo įvykio metu žymiai viršijant leistiną važiavimo greitį ar važiavimas dideliu greičiu iki eismo įvykio nepaisant kelyje įrengtų greičio mažinimo kalvelių atitinka eksperto V. E. A. Banaičio apibūdintą metamfetamino poveikį žmogui, t. y. euforija, lemianti aktyvumą, nutrūktgalvišką elgesį. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada negali būti laikoma pakankama pripažinti asmens apsvaigimo faktą, kadangi minėtas apelianto važiavimas automobiliu galėjo būti ir dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, chuliganiškų paskatų), todėl išvada vertintina tik kaip prielaida,

59Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad R. B. vairuotame automobilyje važiavusio E. V. kraujyje ir šlapime buvo rasta tos pačios psichotropinės medžiagos, nors šis nukentėjusysis kaip ir nuteistasis laikėsi versijos, kad jokių draudžiamų medžiagų nevartoja, tačiau nesant objektyvių įrodymų, E. V. nustatytas apsvaigimas nereiškia, kad ir pats apeliantas tuo pačiu metu buvo apsvaigęs. Be to, šiuo atveju tai, kad E. V. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-06 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą ta pačia psichotropine medžiaga 2011 m. rudenį, neturi jokios reikšmės vertinant apelianto veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

60Pirmosios instancijos teismas remiasi Apžvalgos teiginiais, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 8 d. kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau. Tuo tarpu nei baudžiamajame įstatyme, nei Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklėse nėra konkrečių nuostatų dėl apsvaigimo nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų maksimalios leistinos koncentracijos normos vairuotojo kraujyje. Tai reiškia, kad dėl šių medžiagų specifikos, poveikio organizmui ir testavimo ypatybių netoleruojamas bet koks šių medžiagų kiekis vairuotojo organizme (Teismų praktika, Nr. 30). Pritartina apeliacinio skundo teiginiui, kad šioje Apžvalgoje kalbama apie narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų netoleruotiną buvimą vairuotojo kraujyje, kita vertus, nieko nėra minima apie draudžiamų medžiagų pėdsakų buvimą vairuotojo šlapime siejant tai su asmens apsvaigimu Lietuvos Respublikos BK 281 str. prasme. Šioje byloje nėra nustatyta, kad R. B. kraujyje buvo rasta kokių nors narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl minėti Apžvalgos teiginiai nėra reikšmingi vertinant apelianto veiksmus kaip atitinkančius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties visus požymius.

61Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nesurinkta neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog R. B. sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos metamfetamino. Apelianto veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., o ne Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

62Perkvalifikavus R. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., iš naujo spręstinas klausimas dėl jam skirtinos bausmės dydžio.

63Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

64R. B. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio metu žuvo du asmenys, tarp jų vienas kūdikis, dviem asmenims buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, vienam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dar vienam asmeniui - nežymiai. Taigi, jis savo veiksmais sukėlė itin sunkius padarinius. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Apeliantas, vairuodamas automobilį, nesilaikė jokių atidumo, apdairumo reikalavimų. Priešingai, įvykio vietoje R. B. viršijo leistiną greitį ne mažiau nei 73 km/h greičiu, kas laikytina itin šiurkščiu KET taisyklių nesilaikymu. Byloje nustatyta, kad šis nusikaltimas buvo padarytas dienos metu mieste, gyvenamųjų namų rajone, nedarbo dieną ir esant geram orui, kas rodo, jog paprastai tokiu metu aplink kelią esančiose teritorijose yra (ar gali būti) daug pėsčiųjų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl jokiomis aplinkybėmis tokioje vietoje nepateisinamo labai didelio važiavimo greičio pėstieji automobilio buvo partrenkti ant pėsčiųjų tako, kurį nuo važiuojamosios dalies skiria dar ir žalia veja, automobiliui atlėkus iš priešingoje važiuojamosios dalies pusėje esančios eismo juostos. Automobilio vairavimas daugiau nei dvigubai viršijančiu leistinu greičiu minėtoje vietoje ir laiku rodo apelianto visišką visuomenėje nustatytų taisyklių ignoravimą ir nepaisymą, pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimą, taip pat chuliganišką elgesį, tuo labiau, kad jo vairavimo stažas eismo įvykio dieną buvo tik šiek tiek daugiau kaip vieneri metai (t. 2, b.l. 1).

65Pasak R. B., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.

66Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012).

67R. B. proceso metu parodė, kad jis viršijo leistiną greitį lenkimo momentu pastebėjęs priešais atvažiuojantį automobilį ir priėmęs netinkamą toje situacijoje sprendimą, t. y. užuot stabdęs ir grįžęs į savo eismo juostą, padidino greitį ir spėjo baigti lenkimą iki susiduriant su priešais atvažiuojančiu automobiliu, tačiau dėl netikėtai jautrios vairuojamo automobilio reakcijos į greičio pedalo nuspaudimą greitis padidėjo daugiau, nei jis tikėjosi, po ko jis prarado automobilio kontrolę ir automobilis nuslydo į kairę šalikelę, kur pradėjo verstis (t. 2, b.l. 18, t. 3, b.l. 25-26). Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apelianto teiginiai, jog neva greičio viršijimas buvo situacinis, nulemtas ne tiek jo neatsakingo vairavimo, kiek lenkimo manevro metu kelyje nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, prieštarauja liudytojų L. Ž., K. Ž. ir R. S. parodymams. L. Ž. parodė, kad jai ir K. Ž. važiuojant leistinu greičiu, išgirdo iš galo atvažiuojančio kito automobilio variklio garsą ir netrukus šis automobilis juos pralenkė. Lenkęs automobilis važiavo labai greitai, ne mažiau 120 km/h greičiu, ji net nespėjo įsidėmėti jo spalvos. Tuo metu priešais juos iš sankryžos iš kairės pusės buvo išsukęs ir priešpriešiais važiavo dar vienas automobilis, sidabrinės spalvos. Pastarasis automobilis išsuko dar iki lenkimo manevro ir buvo nuvažiavęs apie 10 metrų nuo sankryžos, todėl netikėtos kliūties lenkusiam automobiliui negalėjo sudaryti. Lenkimo manevrą atlikęs automobilis pranėrė tarp jų, t. y. jos sesers vairuojamo automobilio bei priešpriešiais atvažiuojančio iš sankryžos išsukusio kito automobilio, o iš karto po lenkimo manevro minėtą automobilį sumėtė (t. 3, b.l. 33-34). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojai K. Ž. bei R. S. (t. 3, b.l. 35, 37). Liudytojų parodymai paneigia R. B. parodymus, kad R. S. vairuojamas automobilis sudarė apeliantui netikėtą kliūtį, kada jis jau buvo išvažiavęs lenkimui ir susilyginęs su ta pačia kryptimi važiavusiu kitu automobiliu, kuriame važiavo K. Ž. ir L. Ž.. Taigi, proceso metu R. B. pripažino tam tikras aplinkybes (pavyzdžiui, važiavimą automobiliu greitai), tačiau jis iškėlė versiją dėl greito važiavimo aplinkybių, taip siekdamas sumenkinti savo indėlį dėl sukelto eismo įvykio, kurios prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Įrodyta, kad eismo įvykis kilo būtent vien tik dėl R. B. itin neatsakingo vairavimo, kitiems eismo dalyviams niekaip nepadarius įtakos apelianto greitam važiavimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas iki galo neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Tokios nuostatos vertinant kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., buvimą laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–434/2010). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad R. B. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pasekmių šiuo atveju negali būti pakankamu pagrindu pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes įvertinus įvykio situaciją ir didelį įvykio liudininkų skaičių, apeliantas ir nebūtų galėjęs paneigti savo kaltės dėl eismo įvykio. Įvertinus visas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Taigi, nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

68R. B. praeityje neteistas (t. 2, b.l. 3), nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (t. 2, b.l. 4), iki suėmimo dirbo (t. 2, b.l. 38), negydytas psichiatrinėje ligoninėje (t. 2, b.l. 55), neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (t. 2, b.l. 57).

69Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, sukeltas itin sunkias pasekmes, apelianto kaltės rūšį ir formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti R. B. paskyrus tik maksimalią Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

70Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. B. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir 258 str. 2 d. bendrintinos apėmimo būdu ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

71Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistų neturtinės žalos dydžių nepagrįstumu

72R. B. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais teigdamas, kad jie yra per dideli.

73Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

74Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

75Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

76Skundžiamu nuosprendžiu iš R. B. buvo priteista Ar. Ž. 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. Ž. 293 790,70 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. V. 98 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. B. 98 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, K. L. jos nepilnametei dukrai A. L. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems minėtas pinigų sumas, atsižvelgė į R. B. kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastą, didelius dvasinius išgyvenimus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

77Byloje nustatyta, kad R. B. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios pasekmės - eismo įvykio metu žuvo D. V. ir G. Ž., A. B. ir A. L. buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiesiems A. V. ir A. B. priteista neturtinė žala dėl A. V. sūnaus ir A. B. sužadėtinio D. V. mirties, o nukentėjusiesiems Ar. Ž. ir A. Ž. - dėl jų dukters G. Ž. mirties, be to, kaip minėta, A. Ž. ir A. B. patyrė atitinkamai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą.

78Specialisto išvadoje Nr. G 1933/11(01) užfiksuota, kad A. Ž. padaryta muštinė žaizdelė už dešinės ausies, odos įbrėžimas dešinės akies srityje, nubrozdinimai nugaroje, dešinėje rankoje, kojose, III, IV, V, VI, VIII krūtininių slankstelių keterinių ataugų lūžiai (t. 1, b.l. 107-108). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad po traumos ji tris dienas buvo gydoma reanimacijos skyriuje. Kadangi ji neteko kūdikio, kurį maitino, buvo paskirti laktaciją mažinantys vaistai, nuo kurių ją labai pykino, negalėjo nieko valgyti. Jai buvo sunkiau pasveikti, nes buvo praėjusios tik 3 savaitės po gimdymo, po kurio išsivystė gimdos uždegimas. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė įvairių nepatogumų kasdieninėje veikloje (t. 1, b.l. 114-115).

79Specialisto išvadoje Nr. G 1935/11(01) užfiksuota, kad A. B. padarytas galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžimas, dešinio dilbio Mantaeggia lūžis, dešinio alkūninio ir stipininio nervo sumušimas, kairės ausies būgnelio plyšimas, smegenų skysčio tekėjimas iš kairės ausies (t. 1, b.l. 139-141). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji tris dienas buvo gydoma reanimacijos skyriuje, 2011-05-24 jai buvo atlikta dešinės rankos operacija. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė įvairių nepatogumų kasdieninėje veikloje (t. 1, b.l. 146-147). Išrašas iš medicininių dokumentų Nr. 2011/12652 patvirtina, kad A. B. 2011-05-24 buvo atlikta operacija dėl dešinio dilbio lūžio (t. 1, b.l. 152).

80Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas R. B. padaryto nusikaltimo pobūdis. Iš tikrųjų, apeliantas sukėlė minėtas pasekmes šiurkščiai pažeisdamas KET. Kita vertus, vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo ir buvo sukeltos minėtos pasekmės, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.). Taigi, R. B. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t. y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Taigi, apeliantas savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju.

81Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. B. yra jaunas, anksčiau dirbo, tačiau neturi turto ir negauna šiuo metu pajamų, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kita vertus, teismas realistiškai vertino jo galimybes šiuo metu ir ateityje atlyginti priteistą žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pateikė prieštaringus argumentus dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo atsižvelgiant į šį kriterijų - nurodydamas neigiamas R. B. finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes (turto neturėjimas, pajamų negavimas), kita vertus, manė, kad apeliantas realiai gali (galės) atlyginti priteistą neturtinę žalą.

82Sprendžiant dėl neturtinės žalos nustatymo dydžių svarbu atsižvelgti ir į teismų formuojamą praktiką. Atsižvelgiant į konkrečias bylų faktines aplinkybes, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 Lt iki 150 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012). Padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-401/2009, Nr. 2K-64/2009, Nr. 2K-461/2010, Nr. 2K-215/2010, Nr. 2K-200/2010). Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011).

83Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems A. V., Ar. Ž, A. Ž. ir A. B. buvo priteisti per dideli neturtinės žalos dydžiai. Akivaizdu, kad netikėta D. V. mirtis jos tėvui A. V. ir sužadėtinei A. B., o mažametės G. Ž. mirtis jos tėvams Ar. Ž. ir A. Ž. sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Tačiau nustatant nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius būtina atsižvelgti ir į anksčiau aptartus kitus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismų praktiką bei kitas aplinkybes. Nors A. V. su žuvusiu sūnumi siejo glaudūs santykiai, tačiau pastarasis gyveno atskirai, savarankiškai kartu su sužadėtine. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems Ar. Ž. ir A. Ž. po 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, niekaip nemotyvavo, kodėl nustatant neturtinės žalos dydžius buvo nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Abu tėvai patyrė didelius išgyvenimus dėl neseniai gimusios dukters žūties, tačiau vien tokių sunkių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytinas pagrindu itin nukrypti nuo pagal teismų praktiką priteistinų neturtinės žalos dydžių ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir iš kaltininkų, padariusių Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagal teismų praktiką nėra priteisiamos tokio dydžio neturtinės žalos, kaip nukentėjusiesiems Ar. Ž. ir A. Ž. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-151/2008, 2K-237/2009, 2K-201/2011). Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad patirti dvasiniai išgyvenimai nukentėjusiesiems A. V., Ar. Ž., A. Ž. ir A. B. dėl asmenų mirties būtų sukėlę mediciniškai konstatuotus susirgimus, sukėlusius ilgalaikes pasekmes, kurios darytų įtaką jų tolesnio gyvenimo kokybei.

84Įvertinus nukentėjusiųjų A. V., Ar. Ž., A. Ž. ir A. B. patirtus dvasinius išgyvenimus dėl artimų asmenų mirties, A. Ž. ir A. B. dvasinius išgyvenimus dėl joms atitinkamų sužalojimų masto ir sukeltas pasekmes sveikatai, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų ryšius su žuvusiais artimaisiais, į tai, kad A. Ž. ir A. B. buvo eismo įvykio vietoje, kai žuvo joms artimi asmenys, A. Ž. buvo neseniai pagimdžiusi žuvusią dukrą, taip pat į patį nusikaltimo pobūdį, R. B. kaltę, jo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos dydis mažinamas iki 70 000 Lt, A. Ž. iki 90 000 Lt, Ar. Ž. iki 70 000 Lt, o A. B. iki 80 000 Lt. Tokių sumažintų neturtinių žalų dydžiai neprieštarauja teismų praktikai.

85Nustatant iš R. B. priteistinų sumų dydį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiesiems A. Ž., A. B. bei A. V. dalį neturtinės žalos atlygino UADB „E (duomenys pakeisti)“, kuri šiuo metu jau yra išmokėjusi nukentėjusiesiems visą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., draudikui priklausančią mokėti privalomojo draudimo sumą (2 500 eurų) dėl vieno eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos, t. y. A. Ž. išmokėta 3 452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 156-157), A. V. ir A. B. išmokėta po 1 726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 158-159, 175-176). Taigi, iš apelianto priteistina A. Ž. 86 547,20 Lt, A. V. 68 273,60 Lt, o A. B. - 78 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendis atitinkamai keistinas.

86Kita vertus, nepritartina apeliacinio skundo teiginiui, kad nukentėjusiajai A. L. priteista 10 000 Lt neturtinė žala yra per didelė. Specialisto išvadoje Nr. G 1991/11(01) nustatyta, kad A. L. padaryta muštinė žaizda pakaušio dešinėje pusėje su pakauškaulio atviru ir įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio raktikaulio lūžis, nubrozdinimai keliuose (t. 1, b.l. 129-130). Jos įstatyminės atstovės surašytame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai atsirado padidėjęs baimės jausmas, ji skundžiasi baime būti vienai, be priežiūros (t. 1, b.l. 124). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, todėl jos patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai gali turėti itin didelės įtakos jos tolimesnei fizinei ir psichinei raidai. Įvertinus šias aplinkybes, anksčiau aptartus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, panašiose bylose priteistinų neturtinės žalos dydžius, A. L. priteistos neturtinės žalos nėra pagrindo mažinti.

87Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p.,

Nutarė

88Tenkinti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą iš dalies.

89Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendį:

90Perkvalifikuoti R. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir jam paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

91Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. paskirta 30 parų arešto bausme, bendrinant jas bausmių apėmimo būdu, ir jam skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

92Sumažinti iš R. B. priteistą nukentėjusiesiems Ar. Ž., A. Ž., A. V. ir A. B. neturtinę žalą, priteisiant:

93Ar. Ž. 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti;

94A. Ž. 86 547,20 Lt (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus ir dvidešimt centų) neturtinei žalai atlyginti;

95A. V. 68 273,60 Lt (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus ir šešiasdešimt centų) neturtinei žalai atlyginti;

96A. B. 78 273,60 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus ir šešiasdešimt centų) neturtinei žalai atlyginti;

97Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. B. paskirtos... 3. R. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. ir 68 str., R. B. paskirta... 5. Iš R. B. priteista Ar. Ž. 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. Ž. 293... 6. A. V. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl reikalavimo priteisti... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, kad jis,... 9. 2011-05-22, apie 16.06 val., R. B. vairavo automobilį „Honda Prelude“, v/n... 10. Taip pat R.B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d. už tai,... 11. R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku įgijo bei... 12. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1... 13. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis sukėlė eismo... 14. Teismo pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų,... 15. Nuosprendyje teigiama, kad nei baudžiamajame įstatyme, nei Transporto... 16. Pažymi, kad jo šlapime buvo rasti tik metamfetamino pėdsakai, o ne pati... 17. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos... 18. R. B. nesutinka su teismo teiginiu, kad jis dėl pateisinamos priežasties... 19. Teismas netikslus teigdamas, kad jo organizme ir po pusantros valandos nuo... 20. Pasak R. B., teismas nesiaiškino ir netyrė specialisto išvados Nr. T-N... 21. Dėl minėtų priežasčių jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 281... 22. R. B. teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios... 23. Nurodo, kad nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra... 24. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 25. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 26. Dėl R. B. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ... 27. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai dėl sukelto eismo... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo... 29. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį... 30. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam,... 31. R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. už tai, jog jis... 32. Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. B. sukėlė eismo... 33. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 34. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 35. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 36. R. B. viso proceso metu nurodė, kad metamfetamino pėdsakų jo šlapime... 37. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas E. V., kuris važiavo kartu... 38. Pirmos instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V.... 39. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. E. A. Banaitis paaiškino, kad... 40. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. Raudys paaiškino, kad R. B.... 41. Teisėjų kolegija išsireikalavo iš VšĮ Vilniaus greitosios medicinos... 42. VšĮ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Universitetinės ligoninės... 43. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas A.... 44. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas V. G.,... 45. Teisėjų kolegija, siekdama išspręsti klausimą dėl R. B. apsvaigimo eismo... 46. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos ministerijos Vilniaus... 47. Įvertinus visus anksčiau aptartus įrodymus, šioje byloje nustatyta, kad... 48. Kita vertus, kaip minėta, kaltininko veiksmų kvalifikavimas pagal Lietuvos... 49. Pagal Taisyklių 9.3. p., siekdami nustatyti, ar transporto priemonės... 50. Metodikos (2006-07-05 redakcija) 2 p. numatyta, kad medicininę apžiūrą... 51. Gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo... 52. Kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų... 53. Iš minėtų teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad asmens... 54. Šioje byloje nustatyta, kad R. B. nebuvo atliktas bendras asmens būklės... 55. Byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių nebuvo atliktas R. B. bendras... 56. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad R. B. organizme buvo rasta ne pati... 57. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali... 58. Vadovaujantis analogija, apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų... 59. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad R. B. vairuotame automobilyje... 60. Pirmosios instancijos teismas remiasi Apžvalgos teiginiais, kad pagal Lietuvos... 61. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad... 62. Perkvalifikavus R. B. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., iš... 63. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama... 64. R. B. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio metu... 65. Pasak R. B., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo... 66. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią... 67. R. B. proceso metu parodė, kad jis viršijo leistiną greitį lenkimo momentu... 68. R. B. praeityje neteistas (t. 2, b.l. 3), nusikaltimo padarymo metu turėjo... 69. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. B. padaryto nusikaltimo... 70. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. B. paskirtos... 71. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistų neturtinės žalos... 72. R. B. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiesiems priteistais... 73. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra... 74. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų,... 75. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 76. Skundžiamu nuosprendžiu iš R. B. buvo priteista Ar. Ž. 300 000 Lt... 77. Byloje nustatyta, kad R. B. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios... 78. Specialisto išvadoje Nr. G 1933/11(01) užfiksuota, kad A. Ž. padaryta... 79. Specialisto išvadoje Nr. G 1935/11(01) užfiksuota, kad A. B. padarytas galvos... 80. Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina... 81. Kitas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - kaltininko turtinė... 82. Sprendžiant dėl neturtinės žalos nustatymo dydžių svarbu atsižvelgti ir... 83. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiesiems A. V., Ar. Ž, A. Ž. ir... 84. Įvertinus nukentėjusiųjų A. V., Ar. Ž., A. Ž. ir A. B. patirtus dvasinius... 85. Nustatant iš R. B. priteistinų sumų dydį, atsižvelgtina į tai, kad... 86. Kita vertus, nepritartina apeliacinio skundo teiginiui, kad nukentėjusiajai A.... 87. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 88. Tenkinti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą iš dalies.... 89. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendį:... 90. Perkvalifikuoti R. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str.... 91. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. B. šiuo... 92. Sumažinti iš R. B. priteistą nukentėjusiesiems Ar. Ž., A. Ž., A. V. ir A.... 93. Ar. Ž. 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai... 94. A. Ž. 86 547,20 Lt (aštuoniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus... 95. A. V. 68 273,60 Lt (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus... 96. A. B. 78 273,60 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus... 97. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....