Byla 2A-67-527/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės ir teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Ievai Giegeckaitei, dalyvaujant ieškovui J. S. ir jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovų B. K., A. K., G. K. atstovei advokatei Ritai Petručionytei, trečiųjų asmenų T. M., M. M. bei F. M. atstovei advokatei Eglei Dargvainei (7 t., b. l. 113-114), atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. S. ir trečiųjų asmenų T. M., M. M. bei F. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-748/2011 pagal ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovams B. K., A. K., G. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo atstatyti palėpę į pradinę padėtį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais T. M., M. M., F. M. patikslintą savarankišką reikalavimą dėl savininko teisių apsaugos, palėpės rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta, įpareigojimo atstatyti palėpę į pradinę padėtį (tretieji asmenys: N. M., A. M., T. M., M. M., F. M. ir Kauno miesto savivaldybė),

Nustatė

2ieškovas 2007-02-15 teisme gautu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7) prašė: 1) panaikinti 2001-02-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus leidimą Nr. 2-01-48 atlikti B. K. pastogės rekonstrukciją ( - ) g. 52 2/3, Kaune, pagal statinio projektą Nr. 01-04, paruoštą privačios projektavimo įmonės „Valdatera“; 2) panaikinti 2002-01-14 ir 2005-05-12 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktus; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo ( - ) g. 52 pastogėje ieškovui priklausančią pastogės dalį 23,63 kv. m bendro pastogės ploto, pastogės patalpas 3-7A (18,32 kv. m), 3-6 (4,31 kv. m) bei ½ dalį patalpų 3-7B (2 kv. m) ir paskirti ieškovui nuosavybės teise 23,63 kv. m bendro pastogės ploto, pastogės patalpas 3-7A (18,32 kv. m), 3-6 (4,31 kv. m) bei ½ dalį patalpų 3-7B (2 kv. m); 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

32007-04-23 ieškiniu (1 t., b. l. 115-120) ieškovas pareiškė papildomą reikalavimą panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio poskyrio 2001-02-01 leidimą Nr. L-21 atlikti B. K. pastogės rekonstrukciją ( - ) g. 52 2/3, Kaune pagal statinio projektą Nr.01-04, paruoštą privačios projektavimo įmonės „Valdatera“.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-22 nutartimi ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išskyrė į atskirą bylą (t. 2, b. l. 18-21).

5Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 5, b. l. 97-102) prašė: 1) panaikinti 2001-02-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus leidimą Nr. 2-01-48 atlikti B. K. pastogės rekonstrukciją ( - ) g. 52 2/3, Kaune, pagal statinio projektą Nr. 01-04, paruoštą privačios projektavimo įmonės „Valdatera“; 2) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio poskyrio 2001-02-01 leidimą Nr. L-21 atlikti B. K. pastogės rekonstrukciją ( - ) g. 52 2/3, Kaune pagal statinio projektą Nr.01-04, paruoštą privačios projektavimo įmonės „Valdatera“; 3) panaikinti 2002-01-14 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą (1 t., b. l. 20) ir 2005-05-12 patalpų 2-7 iki 2-13 bendro ploto 74,34 kv. m pripažinimo tinkamu naudotis aktą; 4) įpareigoti atsakovę B. K. atstatyti ginčo palėpę į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, tai yra iki 2001-02-05, per teismo nustatytą terminą; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodoma, kad Kauno miesto valdybos Namų ūkio skyrius 1995-07-10 išdavė atsakovei leidimą įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas iki 63 kv. m pastogėje virš buto. Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius 1995-12-07 išdavė leidimą Nr. 189-9-95 vykdyti statybos darbus. Šį leidimą 2000-03-01 pratęsė Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinis padalinys ir 2000-03-10 Kauno apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius iki 2002-03-01. 2001-02-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyrius išdavė leidimą Nr. 2-01-48 atsakovei pastogės rekonstrukcijai pagal statinio projektą Nr.01-04, paruoštą privačios projektavimo įmonės „Valdatera“, nenurodant pastogės rekonstrukcijos ploto; šis leidimas patvirtintas Kauno KVAD teritorinio skyriaus ir įregistruotas 2001-02-01 Nr. L-21. Išduodant šį leidimą dėl 77,53 kv. m palėpės įrengimo nebuvo pateikti visų bendrasavininkų sutikimai, tuo pažeisti STR 1.07.01:1999 20, 20.1 punktai. Ieškovas buvo davęs atsakovei sutikimą įsirengti naujas patalpas tik virš atsakovės buto, o jos yra įrengtos ne virš atsakovės buto. Taip pat pažeistas minėto STR 17.2 punktas, nes leidime nurodoma, kad statinio projektą Nr.01-04 parengė privati projektavimo firma „Valdatera“, vadovas D. J., o rekonstrukcija buvo atlikta pagal UAB „Duareka“ paruoštą projektą. Kultūros paveldo departamentui atsakovė pateikė brėžinį iš esmės pakeičiant rekonstruojamos palėpės plotą – 77,53 kv. m, jis yra suklastotas, be to, jis nelaikytinas projektu, nes neatitinka Statybos įstatymo 14 str. 3 d. 2 p. Leidimas atsakovei buvo išduotas pagal neegzistuojantį projektą, pažeidžiant Statybos įstatymo 22 str. 6 d. 1 punktą. KVAD Kauno teritorinio poskyrio 2001-02-01 leidimas Nr. L-21 naikintinas, nes pažeidžia Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000-05-02 įsakymu Nr. 112 patvirtintos „Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti, griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo Kultūros vertybių apsaugos departamente tvarkos“ 1, 12, 12.4 ir 14.1 punktus. Minėtais leidimais pažeidžiami kitų bendrasavininkų interesai, nes leidus atsakovei įsirengti patalpas jiems nebelieka priklausančios palėpės dalies pagal pastogės dalių paskaičiavimą – pažeista CK 4.81 str. 1 d. ir 4.82 str. 2 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija 2002-01-14 pripažinimo tinkamu naudoti aktu priėmė naudoti statinį - buto rekonstravimas, įrengiant pastogės patalpas, bendras plotas 133 kv. m, faktiškai rastas plotas 132,38 kv. m. Šis aktas naikintinas dėl STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo naudoti tinkamais tvarka“ 2 p., 17.1 d. pažeidimo, nes komisija nepatikrino, kaip statinys atitinka reikalavimus ir projektą, nes tokio projekto, kaip nurodyta, nebuvo. Laikytina, kad atsakovė papildomai įsirengė 77,97 kv. m, jos buto Nr. 2 plotas buvo 54,41 kv. m. Kauno apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija 2005-05-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu priėmė naudoti patalpas nuo 2-7 iki 2-13, 74,35 kv. m ir nurodė, kad statytojas darbų neatliko. Šis aktas naikintinas, nes tokiam statiniui nebuvo paruoštas projektas, komisija nepatikrino, ar statinys atitinka projektą, akte nenurodė išvados, kad darbai atitinka projektą ir esminius statinio reikalavimus, tuo pažeisti Statybos įstatymo 24 str. 1 d., STR 1.11.01:2000 „Statinių pripažinimo naudoti tinkamais tvarka“ 2 p., 17 p., 22.10 p.

7Tretieji T. M., M. M. bei F. M. (2010-04-19 nupirkę 55,12 kv. m ploto patalpas ( - ) g. 52, Kaune nuo 4-1 iki 4-7 iš UAB ,,Auksvora“) patikslintu savarankišku reikalavimu (t. 4, b. l. 124-127), gindami savo, kaip bendraturčių, teises į jiems priklausančią 33,08 kv. m palėpės dalį, teigdami, jog nei jie, nei jų pirmtakai UAB ,,Auskvora“, E. P. bei Valstybės turto fondas nėra atsisakę ar perleidę kurio nors bendraturčio naudai savo turtinių teisių į palėpės patalpas, prašė: 1) apginti pažeistus savininkų (trečiųjų asmenų) interesus, pripažįstant atsakovės B. K. atliktą palėpės patalpos, esančios pastate 1A2p, Kaune, ( - ) g. 52, rekonstrukciją neteisėta ir 2) įpareigoti atsakovę atstatyti ginčo palėpės patalpą į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, per teismo nustatytą terminą. Pareiškime nurodyta, kad atsakovė apie tai, kad VTF neatsisakys ir neperleis turimų teisių bei kad neprieštarauja patalpų palėpėje rekonstrukcijai ,,nepažeidžiant kitų savininkų nuosavybės teisių“, buvo informuota 2000-12-04 raštu Nr. 34-5765 ,,Dėl palėpės rekonstrukcijos“. KVAD prieš išduodamas 2001-02-01 leidimą nepatikrino visų bendrasavininkų sutikimų, o būtent, kad nebuvo pateiktas patalpų nuo 4-1 iki 4-7 savininko sutikimas. Ieškovui priklausanti palėpės dalis yra 23,63 kv. m, jiems – 33,08 kv. m, todėl akivaizdu, jog atsakovė (buto Nr. 2 savininkė), kuriai priklausanti palėpės dalis yra 34,26 kv. m, net ir prisijungdama buto Nr. 1 dalį – 27,17 kv. m, neturėjo teisės įsirengti didesnės nei 61,43 kv. m palėpės dalies.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu (t. 7, b. l. 84-94) ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus bei dėl to, kad praleistas ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas 1 mėnesio terminas ginčyti administracinius aktus..

9Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 115-121) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir 1.000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 7, b. l. 170-171). Ieškovo apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

101. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas 10 m. bendras ieškinio senaties terminas, nes šioje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo į palėpės patalpas, palėpės patalpų įrengimo teisėtumo, naudojimosi palėpe, taip pat dėl administracinių aktų nuginčijimo, todėl pagrindinis reikalavimas yra nuosavybės teisių įgyvendinimas į palėpės patalpas, o reikalavimai dėl administracinių teisės aktų ginčijimo yra išvestiniai iš bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo. LAT yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas yra dėl bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo, o reikalavimai dėl administracinių teisės aktų ginčijimo yra išvestiniai iš bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo, turi būti taikomas civilinės teisės institutas – ieškinio senaties terminas, t. y., kai ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų, taikytinas CK terminas, nors ir byloje ginčijamas administracinis aktas (LAT 2008-02-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-134/2008; 2006-09-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-461/2006). Minėtose LAT nutartyse faktinės aplinkybės nesiskiria, o teismas, pritaikydamas ABTĮ įtvirtintą senaties terminą, vadovavosi LAT nutartimis (2002-05-07 nutartis c. b. Nr. 3K-7-658/2002; 2006-06-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-380/2006; 2008-02-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-134/2008; 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-588/2008), kuriose faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios. LAT 2009-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 nurodė, kad LAT išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas LAT išaiškino atitinkamą teisės normą.

112. Teismo išvada „duotais sutikimais G. B. savo teises į palėpę, išskyrus 10 kv. m, perleido atsakovei, ieškovas dėl to sutiko, jų sutikimai patvirtinti notariškai, Valstybės turto fondas taip pat sutiko, nes neprieštaravo dėl tokios apimties palėpės rekonstrukcijos, todėl tokių bendrasavininkių sutikimų pagrindu atsakovei pagrįstai buvo duoti leidimai įsirengti palėpėje didesnes gyvenamąsias patalpas, negu jos dalis bendrojoje nuosavybėje, pagal projekto korektūrą, dėl kurios sutikimai ir buvo išreikšti (ieškovas ginčo nekėlė dėl nesupažindinimo su projekto korektūra)“, nes ji prieštarauja konstatuojamai sprendimo daliai, kurioje nurodyta, kad „palėpės bendras plotas sudaro 118,14 kv. m ir proporcingai turimam plotui priklauso butų savininkams tokiomis dalimis: buto Nr. 1 savininkams A. M. ir N. M. (ankstesnė savininkė – G. B.) 0,23 dalis (27,17 kv. m), buto Nr. 2 savininkui B. K. (dabar – atsakovams A. K. ir G. K.) – 0,29 dalis (34,26 kv. m), buto Nr. 3 savininkui J. S. – 0,20 dalis (23,63 kv. m), patalpų Nr. 4 savininkams T. M., M. M. ir F. M. 0,28 dalis (33,08 kv. m). Todėl, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus, kad G. B. perleido jai priklausančią palėpės dalį, išskyrus 10 kv. m, tai G. B. atsakovams perleido 17,17 kv. m ir todėl, atsižvelgiant, kad B. K. (dabar – atsakovams A. K. ir G. K.) – 0,29 dalis (34,26 kv. m) bei G. B. anot teismo perleido 17,17 kv. m, leidimas galėjo būti išduotas 51,43 kv. m, nes pats teismas pripažįsta, kad kiti bendraturčiai jiems priklausančios palėpės dalies nesutiko perleisti. O būtent VĮ Turto fondas 2000-12-04 rašte Nr. 34-5765 nurodė, kad Turto fondas nuosavybės teisių į valstybei priklausančią dalį neperleis ir investuotų lėšų nekompensuos. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad Turto fondas neprieštarauja, kad atsakovė patalpas įsirengtų nepažeidžiant kitų savininkų nuosavybės teisių. Todėl teismo išvada, kad VĮ Turto fondas taip pat sutiko, nes neprieštaravo dėl tokios apimties palėpės rekonstrukcijos, yra aiškiai nepagrįsta ir prieštarauja nurodytam VĮ Turto fondo raštui, todėl teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu. Ieškovas nebuvo davęs sutikimo atsakovams pagal tariamai nurodomą teismo projekto korektūrą, ir tai patvirtina ieškovo 1995-06-05 bei 2000-03-07 (t. 6, b. l. 59) pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad ieškovas sutinku, kad atsakovė įsirengtų palėpę virš jai priklausančio buto, tuo tarpu iš byloje esančių planų matyti, kad naujos patalpos įrengtos ne virš atsakovams priklausančio buto. Teismo išvada, kad „ieškovas ginčo nekėlė dėl nesupažindinimo su projekto korektūra.“, padaryta visapusiškai neištyrus bylos aplinkybių, pažeidžiant CPK 185 str., nes iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovo 2000-03-07 pareiškimo (t. 6, b. l. 59) ir teismo nurodomos tariamos projekto korektūros ties grafa Z. ir Z. nurodyta data 2000.05, kas rodo, kad pareiškimo rašymo metu tokios korektūros nebuvo ir ieškovas su ja negalėjo būti supažindintas. Teismo išvada, kad tokių bendrasavininkių sutikimų pagrindu atsakovei pagrįstai buvo duoti leidimai įsirengti palėpėje didesnes gyvenamąsias patalpas, negu jos dalis bendrojoje nuosavybėje, pagal projekto korektūrą, yra aiškiai nepagrįsta.

123. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Visų pirma, teismas nepagrįstai remiasi LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, nes minėto įstatymo 1 str. nustato, kad šio įstatymo paskirtis yra reglamentuoti daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, t. y. santykius daugiabučių namų savininkų bendrijose. Teismo argumentas, kad LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2000-07-12 redakcija) 4 str. 5 d neįtvirtintas griežto proporcingumo turimai bendrosios nuosavybės teise daliai principas yra aiškiai nepagrįstas, nes minėto straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendrasavininkiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patalpų savininko dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.“

134. Teismo išvada, jog neginčytinai nustatyta, kad projektas 1995 m. buvo paruoštas UAB „Duareka“ architektės N. Z., direktorius Z. , 2000 m. R. G. buvo patvirtinta to projekto korektūra, pagal kurią buvo kreiptasi dėl leidimo išdavimo, o 2001-01-22 pagal sutartį tarp privačios projektavimo įmonės „Valdatera“ ir B. K. projekto vadovu tapo V. E D. J. (t. 4, b. l. 77), prieštarauja: 2001-01-22 sutarčiai, kurioje nurodyta, kad V. J. įsipareigoja tęsti pastogės rekonstrukcijos autorinę ir techninę priežiūrą, tai yra V. J. neįsipareigojo atlikti projekto korektūros, kaip nurodo teismas (t. 4, b. l. 77); byloje esančiam brėžiniui, kurį 2000 m. gegužės mėn. paruošė UAB „Duareka“ direktorius Z., Z. ir R. G. bei kuriame nėra nurodytas nei V. J., nei UAB „Valdatera“. Teismo išvada apie tinkamą tariamą projekto korekciją yra padaryta pažeidžiant materialines teisės normas, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 str. 3 d. 2 p. tuo metu galiojusia redakcija, projektuotojas turi parengti projektą, o statinio projektas pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2000-12-23 – 2001-07-11) 2 str. 19 d. yra statybos techninių reglamentų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai) ir kurie skirti statinio statybai įteisinti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti, visuma. LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-01-22 įsakymu Nr. 8 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.02.02:1997 „Projekto vadovo ir projekto dalies vadovo veikla“, kuris galiojo iki 2002-07-01 (LR Aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymas Nr. 199 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas" patvirtinimo) 3.2 p. taip pat nustatyta, kad statinio projektas - projektavimo sutartimi projekto užsakovo užsakyta dokumentacijos visuma, kurioje pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (tekstinė dalis, skaičiavimai, brėžiniai). LR Statybos įstatymo (redakcija 2000-09-19 Nr. VIII-I 948) 22 str. 6 d. 1 p. nustato, kad leidimas išduodamas, jei statyba ar griovimas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių bei statybos specialiųjų reikalavimų dokumentų reikalavimus. Todėl teismo išvada, kad vieno lapo brėžinys, kuriame nurodyti architektai, neturintys licencijos daryti projektą, susijusį su kultūros paveldo statiniu, laikytinas tinkama projekto korektūra, padaryta nepritaikius materialinių teisės normų, kurias teismas privalėjo pritaikyti. Būtent dėl netinkamo materialių teisės normų pritaikymo buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

145. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė, kad projekto korektūra yra suklastota ir kad UAB „Duareka“ pažyma dėl sutarties atlikti projekto korektūrą nebuvimo (t. 6, b. l. 43) neįrodo projekto korektūros suklastojimo fakto, todėl pateiktus projekto korektūros originalus teismas vertina kaip įrodymus, pagrindžiančius, jog tokia projekto korektūra, kurios pagrindu buvo išduoti ginčijami leidimai, buvo atlikta ir atitinkamai suderinta. Visų pirma, nepagrįstai teismas nurodo, kad buvo pateiktas projekto korektūros originalas, nes per visą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateiktas projekto korektūros originalas su originaliais direktoriaus Z. ir Z. parašais, todėl laikytina, kad brėžinio kaip jame nurodyta data 2000 05 su minėtų asmenų originaliais parašais nėra, tai, kad toks brėžinys nebuvo ruoštas, patvirtina UAB „Duareka“ pažyma, kurioje nurodyta, kad projektą direktorius Z. ir Z. ruošė tik 1995 metais. Teismo argumentas, kad pažyma dėl sutarties atlikti projekto korektūrą nebuvimo (t. 6, b. l. 43) neįrodo projekto korektūros suklastojimo fakto, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes pažymoje yra aiškiai nurodyta, kad toks projektas nebuvo ruoštas, todėl jo nesuklastojus jis negalėjo atsirasti.

156. Teismo išvada, kad 2002-01-14 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. l, b. l. 20) yra teisėtas, kad statinys atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti, yra nepagrįsta, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad toks projektas niekada nebuvo paruoštas. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai dėl 2005-05-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto (t. 1, b. l. 99), kuriame bendras plotas vietoje 2002-01-14 akte nurodyto 77,97 kv. m ploto yra nurodomas 74,35 kv. m, nors plotas nebuvo nurodytas nė viename iš ieškovės pateiktų projektų. Taigi minėtu aktu pripažintas tinkamu naudoti statinys, kuriam nebuvo paruoštas projektas. Todėl minėtas aktas pažeidžia LR Statybos įstatymo 24 str. 1 d., kuri nustato, kad „pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus“. Tuo tarpu, kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų prie ieškinio, tokio projekto dėl 74,35 kv. m įrengimo nebuvo. Taip minėtas aktas prieštarauja ir STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos 2 p., kuris nustato, kad „statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus“ 17 p., kuris reglamentuoja, kad „pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas“, nes komisija nepatikrino ar statinys atitinka projektą. Taip pat komisija pažeidė minėto STR 22.10.p., kuris nustato, kad komisija akte turi nurodyti išvadas, kad atlikti darbai atitinka statinio projektą ir esminius statinio reikalavimus, kadangi šiame akte šios išvados nėra.

16Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais Meškauskai apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 106-110) prašo panaikinti teismo 2011-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą –jų patikslintą savarankišką reikalavimą tenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. ir 270 str., nes dėl jų savarankiškų reikalavimų pasisakė tik tiek, kad jų reikalavimas apginti pažeistus savininkų interesus, pripažinti palėpės rekonstrukciją neteisėta atmetė nustatęs, kad nėra pagrindo panaikinti statybos leidimų ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą. Teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų viseto, o apsiribodamas tik konstatavimu, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą dėl administracinių aktų nuginčijimo, kai tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių įrodymų (statybos leidimų ir jų „pratęsimų“) akivaizdžiai matėsi, kad šie administraciniai aktai buvo išduoti pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės normas, reglamentavusias statybos leidimų išdavimo bei pratęsimo tvarką. 1995-12-07 Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius atsakovei B. K. išdavė leidimą Nr. 189-9-95 vykdyti statybos darbus - rekonstruoti butą, įrengiant 63 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas pastogėje. Leidimo galiojimo terminas nustatytas iki 1998-12-31 (t. 6, b. l. 73). 2000 m. kovo mėn. atsakovė kreipėsi su prašymu pratęsti 1995-12-07 leidimą ir 2000-03-10 šis leidimas buvo „pratęstas“ iki 2002-03-01 (t. l, b. l. 67). Vėlesni leidimai vykdyti statybos darbus buvo išduoti dėl atliekamų projekto „korektūrų“ šio 2000-03-10 išduoto Statybos leidimo pagrindu. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu leidimas jau yra pasibaigęs, tai jo pratęsti negalima, o privaloma kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, iš naujo įvykdant visas sąlygas keliamas naujo statybos leidimo išdavimui, kitu gi atveju privaloma kreiptis su prašymu pratęsti leidimą iki leidimo galiojimo pabaigos (LAT 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-1161/2006). Pripažinus statybos leidimo galiojimo pratęsimą neteisėtu, leidimas tampa negaliojančiu ir jį naikinti nėra pagrindo (LAT 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Šių aplinkybių teismas nevertino. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiųjų asmenų prašymo apginti jų kaip savininkų teises į nuosavybę, akivaizdžiai ignoravo ir LR Konstitucijoje įtvirtintas pamatinės asmens teises (Konstitucijos 23 str.). Teismas nurodė, jog „Valstybės turto fondas taip pat sutiko, nes neprieštaravo dėl tokios apimties palėpės rekonstrukcijos“, nors pačiame Valstybės turto fondo (kurio teisių perėmėjais yra apeliantai (tretieji asmenys)) rašte 2000-12-04 Nr. 34-5765 „Dėl palėpės rekonstrukcijos“ atsakovė B. K. buvo aiškiai informuota, kad Valstybės turto fondas neatsisakys ir neperleis turimų teisių, o būtent „neprieštarauja patalpų palėpėje, esančioje, ( - ) g. 52, Kaune, rekonstrukcijai, nepažeidžiant kitų savininkų nuosavybės teisių.“ (t. 2, b. l. 11, t. l., b. l. 61). Priešingai, Valstybės turto fondas nedavė jokio sutikimo, kuris būtų leidęs atsakovei manyti, jog ji turi daugiau teisių palėpėje už kitus bendraturčius, o rekonstrukciją atlikti tokiu būdu ir tokia apimtimi, kuri pažeistų kitų bendraturčių savininkų nuosavybės teises į bendro naudojimo patalpą palėpėje, todėl teismas, tiek garantuodamas visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, tiek vadovaudamasis visuotinai pripažintais principais, jog iš neteisėtų veiksmų teisėtos pasekmės negali kilti („iš neteisės negali kilti teisė - „Ex iniuria ius non oritur" (lot.)), turėjo pareigą nustatyti, kaip konkrečiai buvo/yra pažeistos ar apribotos bendraturčių teisės naudotis, valdyti bei disponuoti jiems priklausančiu turtu ir atitinkamai jas apginti, įpareigojant atsakovę pašalinti trečiųjų asmenų teisių į nuosavybę, esančią ginčo palėpėje, pažeidimus. Atsakovė iki šiol nėra gavusi bendraturčio UAB „Auksvora“ (šiuo metu (nuo 2010-04-19) trečiųjų asmenų) rašytinio sutikimo įregistruoti atliktus pakeitimus. 2010-04-19 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tretieji asmenys įsigydami 55,12 kv. m. bendrojo ploto patalpas pastate, kuriame rekonstruota ginčo palėpė, kartu perėmė ir tas teises, kurias turėjo pardavėjas UAB „Auksvora“, nes jokių sutikimų dėl palėpės įrengimo nei apeliantai asmeniškai, nei buvę savininkai UAB „Auksvora“, E. P., Valstybės turto fondas niekam nėra davę, o perimdami visas teises ir pareigas, susijusias su įsigytu nekilnojamuoju turtu, apeliantai perėmė ir teises į bendro naudojimo patalpą - palėpę. Apeliantai laiko, jog jie nėra praleidę jokių terminų reikšti reikalavimus dėl jų teisių pažeidimo, nes akivaizdūs jų, kaip savininkų, teisių pažeidimai tebesitęsia iki šio momento. Be to, ieškinio senaties termino nėra praleidęs ir ieškovas, nes tiek ieškovo reikalavimams, tiek trečiųjų asmenų reikalavimams, susijusiems su teisių ir teisėtų interesų gynimu civilinės teisės normų pagrindu, taikytinas bendras 10 m. senaties terminas, o kiti ieškovo ar iš trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo kylantys reikalavimai tėra išvestiniai, kuriem taikytinas bendras 10 m. senaties terminas, kuris nėra praleistas. Sprendžiant klausimą dėl statybos leidimų teisėtumo, turi būti svarstoma ir dėl statybos poveikio šalies, iniciavusios teisminį ginčą, kaip savininkės, teisėms bei interesams, nes šios šalies keliamo ginčo esmė yra jos nuosavybės teisių gynimas ir ginčas, susijęs su civilinio pobūdžio klausimų išsprendimu, o administracinio pobūdžio reikalavimo išsprendimas nėra vienintelė sąlyga keliamam civilinio pobūdžio reikalavimui išspręsti.

18Ieškovas atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 129-130) prašo apeliacinį skundą tenkinti, sutikdamas su jame nurodytais argumentais.

19Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundu prašo (t. 7, b. l. 131-134) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjant bylą pats ieškovas nurodė, kad apie ginčijamus statybos leidimus bei statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktus sužinojo gavęs 2006-09-07 atsakovės ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau teismas nustatė, kad ieškovas dar anksčiau sužinojo apie ginčijamus aktus. Teismas nustatė, kad apie ginčijamus aktus ieškovas sužinojo 2004 m. spalio mėnesį civilinėje byloje Nr. 2-8986-451/2005, kurioje jis dalyvavo trečiuoju asmeniu. Be to, apie tai, kad atsakovės atliekama rekonstrukcija pabaigta ir priimta naudoti, jis žinojo ir iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-399-343/2006. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantai neneigia ir neginčija, todėl manytina, kad teismas, nustatęs šias aplinkybes, visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas žinojo apie ginčijamus aktus daug anksčiau nei likus vienam mėnesiui iki ieškinio, kuriuo buvo ginčijami administraciniai aktai šioje byloje, pateikimo teismui (ieškinys teismui buvo pateiktas 2007-02-26), todėl praleido vieno mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti. Pažymėtina, kad atnaujinti terminus jiems skųsti ieškovas neprašė. Vadovaujantis suformuota teismų praktika (LAT 2010-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-298/2010; 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-588/2008; 2010-10-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-417/2010), senaties termino skųsti administracinius aktus praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą šiuo pagrindu atmesti ieškinį dėl statybos leidimų ir statinio pripažinimo tinkamai naudoti aktų panaikinimo. Priešingai, nei teigia apeliantai, šioje byloje pagrindiniais reikalavimais laikytini reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, nes tik pripažinus neteisėtais statybos leidimus bei juos panaikinus, būtų pagrindas pripažinti atsakovės atliktą rekonstrukciją neteisėta. Dėl šios priežasties manytina, kad teismas pagrįstai atmetė savarankiško reikalavimo bei ieškinio reikalavimus dėl atliktos rekonstrukcijos pripažinimo neteisėta bei įpareigojimo atstatyti palėpę į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Be to, nors apeliantai teigia priešingai, trečiasis asmuo sutinka su teismo padaryta išvada, kad išduodant ginčijamus statybos leidimus buvo gauti visų bendrasavininkų sutikimai, nes, kaip nustatė teismas, iš byloje esančių notariškai patvirtintų bendrasavininkų sutikimų matyti, kad jie visi išreiškė savo valią dėl pastogėje ketinamų atsakovės įsirengti gyvenamųjų patalpų, sutiko su būsima rekonstrukcija. Be to, nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad ieškovas nebuvo davęs sutikimo atsakovei atlikti rekonstrukciją, nes, kaip teismas nustatė savo sprendime, bendrasavininkas ieškovas notariniu sutikimu sutiko, kad atsakovė įsirengtų pastogėje gyvenamąsias patalpas virš savo buto bei jas įregistruoti, nenurodydamas konkretaus ploto. Apeliantai taip pat mano, kad teismas netinkamai taikė LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, būtent nesutinkama su teismo išaiškinimu, kad šio įstatymo 4 str. 5 dalyje nėra įtvirtinta griežto proporcingumo turimai bendrosios nuosavybės teise daliai principas. Teismas padarė teisingą išvadą, nes šioje normoje įtvirtinta tai, kad daugiabučio namo patalpų savininkai, atsižvelgdami į savo dalį bendrojoje nuosavybėje, turi teisę nustatyti naudojimosi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis tvarką, ką nagrinėjamu atveju namo ( - ) g. 52, Kaune, bendrasavininkai ir padarė notariškai patvirtintais sutikimais. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kuria teismas nusprendė, kad ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas. Teismo nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad atlikta rekonstrukcija neatitiko projekto. Byloje nebuvo pateikti duomenys bei įrodymai, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija neapžiūrėjo statinio bei nepatikrino, ar statinys atitinka projektą. Taip pat nepagrįsti, kaip neįrodyti, apeliacinio skundo argumentai dėl projekto korektūros suklastojimo, be to, bendrosios kompetencijos teismui nėra suteikta teisė nustatyti dokumento suklastojimo faktą. Pažymėtina, kad pats ieškovas, jei laikė, kad projekto korektūra suklastota, turėjo teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas.

20Atsakovai K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 135-136) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nurodo, kad ieškovas turėtų aiškiai konkretizuoti, kuris iš šioje byloje pareikštų reikalavimų yra pagrindinis materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, lemiantis neteisingą termino taikymą „išvestinių“ administracinio - teisinio pobūdžio reikalavimų atžvilgiu. Ieškovas nurodo, kad pagrindinis reikalavimas yra nuosavybės teisių įgyvendinimas į palėpės patalpas, tačiau nenurodo, kaip jis su formuluotas, t. y.- kuris iš keturių. Dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo atsakovė, ieškovas ir kiti bendraturčiai susitarė 1995 - 2000 m. notariniais susitarimais, kurių ieškovas neginčijo. 1995 m. ieškovas parengė bendrą atsakovės ir savo buto rekonstrukcijos projektą, t. y. ( - ) g. 52-2/3, Kaune, palėpės rekonstrukcijos projektą. Šiandien ieškovas teigia, jog jis atsakovei davė sutikimą įsirengti palėpę virš savo buto, bet iš 1995 m. projekto matyti, jog ieškovas sutiko, jog atsakovė įsirengtų palėpę 64 kv. m ploto, t. y. kur kas didesnio ploto, nei atsakovės butas. Atsakovė nepretenduoja į ieškovo palėpės dalį, kuri nustatyta jų susitarimais, dėl kurių ginčo niekas iš bendraturčių nekėlė ir nekelia, todėl neaišku, būtent kaip atsakovė pažeidė ieškovo teises. Ieškovas neginčijo ir atsakovei G. B. išduotų notarinių sutikimų, kuriais, nustačius jos dalį palėpėje, ji savo dalies dalį perleido atsakovei. Dėl to ieškovo susitarimais nustatyta dalis nenukentėjo, reiškia, jo nuosavybės teisės nebuvo pažeistos. Laikant, kad tuomet, kai name buvo trys bendraturčiai ir savivaldybei priklausanti parduotuvė, bendraturčiai (atsakovai) neteisingai pasidalino palėpės plotą, kuomet savivaldybė išduodama jiems statybos leidimus, pritarė atsakovų pasidalinimui ir pati nereiškė teisių į palėpės patalpas, savivaldybės teisių perėmėjui VTF parašius, jog neprieštarauja rekonstrukcijai ir lėšų nekompensuos, nes nuosavybės neperleidžia, tai VTF teisių perėmėjai iš bendraturčių (atsakovų) gali reikalauti tik kompensacijos už savo nuosavybės dalį, kuri skaičiuotina atsižvelgiant į neįrengtos palėpės rinkos vertę. Taigi, visų bendraturčių sutikimai yra, sutikimų turinys atitinka norminius aktus. Bendraturtis, šiandien kaip nors interpretuojantis savo sutikimo turinį, turėjo pasirūpinti sutikimo turiniu ir jo aiškumu sutikimo davimo metu. Teisės normos imperatyviai nenustato, jog bendraturčiai privalo pasidalinti bendro naudojimo patalpas, proporcingai jų nuosavybei, nuo šios normos nedraudžiama nukrypti, kas ir matyti iš notarinių sutikimų. Ieškovas duodamas ir gaudamas sutikimus, turėjo susižinot teisės normas ir jei manė, kad duodami ar gaunami sutikimai neatitinka galiojančių teisės normų, jų neduoti, tačiau davė, o bylos nagrinėjimo metu vienašalių sandorių neginčijo. Dėl projektų atsakovai bylos nagrinėjimo metu pasisakė, dėl projektinės dokumentacijos turinio redakcinių netikslumų, tačiau rašytinės sutarties nebuvimo su projektuotoju nereiškia sutarties nebuvimo. Statybos leidimo išdavimo metu visiems buvo aišku, kas paruošė projektą, tai nurodyta statybos leidime bei statybos priėmimo akte. Ieškovas dėsto, jog pažeisti teisės aktai statybos leidimo ir statybos tinkamumo akto surašymo metu, tačiau nenurodo, būtent kaip dėl to pažeidžiamos jo teisės ir jei jo teisės buvo pažeistos, kodėl jis nesiėmė aktyvių veiksmų, bet net notariškai sutiko, jog būtų registruotos B. K. nuosavybės teisės ir tuomet nesidomėjo, kas ir kaip, pagal kokius projektus pastatyta.

21Atsakovai K. atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 137-139) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantai (tretieji asmenys) skunde pažymi, jog jie nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas yra praleidęs terminą ginčyti administracinius aktus, nes jie išduoti akivaizdžiai pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, tačiau, atsakovų nuomone, šie argumentai yra bereikšmiai, nes, jei tretieji asmenys neginčijo administracinių aktų, bet to, nei jie, nei juos atstovaujanti advokatė neįgalioti atstovauti ieškovą, vadinasi, ir pasisakyti dėl tų argumentų ir motyvų, kuriuos teismas tiesiogiai išsakė ieškovo atžvilgiu, negali. Per visą bylos nagrinėjimo laiką tiek tretieji asmenys, tiek ieškovas nuolat išsakė motyvus, jog administraciniai aktai ir palėpės rekonstrukcija pažeidžia „kitų“ bendraturčių teises, tačiau nedėstė motyvų, būtent kuo palėpės rekonstrukcija pažeidžia jų teises. Tretieji asmenys nurodo, jog negalėjo būti pratęstas leidimas, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau nenurodo, ar institucijai pasirinkus tokią procedūrą buvo pažeistos kokios nors imperatyvios teisės normos. Tais motyvais, kuriuos tretieji asmenys išsako apeliaciniame skunde dėl statybos leidimo pratęsimo ir išdavimo neteisėtumo, bylos nagrinėjimo metu jie statybos leidimo neginčijo. Tretieji asmenys apeliaciniame skunde teikia nuorodas į LAT 2010-12-28 nutartį c. b. Nr. 3-3K-566/2010 ir LVAT 2006-07-21 nutartį c. b. Nr. A2-1161-06, kurios iš esmės nagrinėja kitokias teisines situacijas nei šioje byloje. Suderinus 1995-12-17 išduoto statybos leidimo pratęsimą, kuris remiantis STR1.07,01:1997 1.6 p. galėjo būti pratęstas, pasibaigus jo galiojimo terminui, atsakovei B. K. buvo išduotas naujas statybos leidimas, kurį ginčijo ieškovas. Suderinus statybos leidimo pratęsimą buvo pagrindas išduoti naują statybos leidimą, bet ne atlikti veiksmus pagal 1995-12-17 išduotą statybos leidimą. Nors tretieji asmenys cituoja VTF 2000-12-14 pranešimą Nr. 34-5765, jog jis neprieštarauja palėpės rekonstrukcijai, kuriame, beje, ir pažymi, kad investuotų lėšų nekompensuos, tretieji asmenys argumentuoja, jog pažeista jų konstitucinė nuosavybės neliečiamumo teisė. Iš šio rašto reikia suprasti, jog trečiųjų asmenų pirmtakas, pasilikdamas sau teisę į nuosavybę, leido rekonstruoti palėpės patalpas. Todėl laikytina, jog tretieji asmenys negali prašyti griauti palėpės, jie gali pretenduoti tik į kompensaciją už jiems tenkančią nuosavybės dalį, beje, kurią rekonstruoti 1995-12-17 leido VTF pirmtakas Kauno m. savivaldybė, kuri savo nuosavybės teisių bendro naudojimo objekte - palėpėje nesistengė užtikrinti ar išskirti. Tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, jog „teismas turėjo pareigą nustatyti, kaip konkrečiai buvo/yra pažeistos ar apribotos bendraturčių teisės... ir atitinkamai jas apginti“. Vadovaujantis CPK 178 str., įrodymus teikia proceso šalis - dalyvis, o ne teismui užkrauna pareigas. Kad B. K. nėra gavusi bendraturčių sutikimo registruoti savo daiktines teises, tai nėra šio ginčo dalykas. Pakeitimų registruoti nereikia, nes to nenumato nei Nekilnojamojo turto kadastro, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Sukūrus nekilnojamojo turto vienetą, atliekami kadastriniai matavimai, juos atlikti bendraturčių sutikimas nereikalingas. Yra iškelta kita byla dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės, kurioje ir bus sprendžiamas klausimas, kiek yra reikšminga tai, kad B. K. nėra gavusi bendraturčių (šioje byloje trečiųjų asmenų) sutikimų „įregistruoti pakeitimus“. Tretieji asmenys nurodo, jog jie perėmė teises į bendro naudojimo patalpą palėpę - tačiau perimtų teisių turinio neatskleidžia. Jie laiko, jog jie nepraleido terminų reikšti reikalavimus. Vėlgi, tretieji asmenys turbūt neatidžiai skaitė teismo sprendimą: jų reikalavimams teismas netaikė ieškinio senaties terminų. Kaip minėta, ieškovo teisių ir interesų nei tretieji asmenys, nei jų advokatė neatstovauja, todėl nesuprantamas, o pagal įstatymą ir nereikšmingas jų interesas pasisakyti dėl ieškovo teisių, kurio interesus atstovauja aukštos kvalifikacijos advokatas. Teismas taikė ne ieškinio senatį, bet ABTĮ 33 str. nustatytą kreipimosi į teismą terminą, konstatavo momentą, kada ieškovui tapo žinoma apie administracinius aktus, ir šių teismo motyvų nei ieškovas, nei tretieji asmenys neginčija. Tretieji asmenys pripažįsta, jog jų reikalavimai yra išvestiniai, taigi, pripažįstama, jog tik patenkinus pagrindinius reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, galėjo būti tenkinami išvestiniai reikalavimai, vadinasi, teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas praleido kreipimosi į teismą terminą. Tretieji asmenys rėmėsi VAT 2006-07-21 nutartimi Nr. A2-1161-06, kurioje konstatuota, jog skųsti administracinius aktus taikomas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas.

22Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepimu į trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 142-147) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad išduodant atsakovei leidimą Nr. L-21 Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – KVAD) Kauno teritorinis padalinys (toliau – Kauno TP) vadovavosi KVAD direktoriaus 2000-05-02 įsakymu Nr. 112 „Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti, griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo KVAD tvarka“, kuri reglamentuoja leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose KVAD teritoriniuose padaliniuose išdavimą, nustatytą vadovaujantis Organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius tvarka“, t. y. KVAD Kauno TP vadovavosi „Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo KVAD tvarka“, kuri KVAD buvo privaloma pagal kompetenciją. Kompetencijai nuoroda yra LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, LR įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“. Leidimas tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje įsigalioja tada, kai yra KVAD ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos (toliau – Inspekcija) pareigūnų parašai (12.3 punkte teigiama, kad inspekcijos tarnybai pateikiama statinio (valdos) kadastro duomenų byla, ir 12.4 punkte teigiama, kad inspekcijos tarnybai pateikia bendrasavininkių sutikimus, jei projekto sudėtyje jų nėra) ir registracija (pagal kompetenciją). KVAD Kauno TP yra Leidimo pagal prašymą rengėjas (jei objektas yra nekilnojamoji kultūros vertybė ar jo teritorijoje esantis) ir pagal nustatytą kompetenciją atliekantis leidimo registraciją bei pagal kompetenciją tikrinantis dokumentus. KVAD Kauno teritorinis padalinys parengė leidimą, tačiau kuris dar nėra iki statybos inspekcijos įregistravimo galiojantis. Taigi KVAD Kauno TP rengiant Leidimą Nr. L-21 nepažeidė KVAD direktoriaus 2000-05-02 įsakymu Nr. 112 patvirtintos „Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti, griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo Kultūros vertybių apsaugos departamente tvarkos“. Kaip nurodyta „Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo KVAD tvarkos“ 5 punkte, „leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir objektus, saugomus kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, (ypatingos svarbos statiniai) bei jų teritorijas, (kultūros vertybės ar objektai) ir leidimus statyti (remontuoti, rekonstruoti) ar griauti statinius šių vertybių ar objektų teritorijose, išskyrus šia tvarka nustatytus atvejus, parengia KVAD teritoriniai padaliniai patikrinus pagal kompetenciją užsakovo (statytojo) ar jo įgalioto atstovo (pareiškėjo) pateiktą prašymą (STR 1.07.01:1999 B-l priedas) ir jame nurodytus dokumentus. Todėl rengiant Leidimą Nr. L-21 KVAD Kauno TP pagal kompetenciją vadovavosi LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 str. 2 pastraipa, kurioje teigiama, kad „KVAD per vieną mėnesį nuo kreipimosi dienos turi išduoti leidimą atlikti darbus ar suderinti pritaikymo projektus“, ir šio straipsnio 5 pastraipa, kurioje teigiama, kad „priešavarinius, remonto ar pritaikymo darbus turi prižiūrėti atestuoti specialistai.“ Šiuo atveju, KVAD Kauno TP patikrino ar pastogės rekonstrukcijos adresu ( - ) g. 52 - 2/3 , Kaune projekto vadovas turi kvalifikacijos atestatą, suteiktą LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, ar statybos rangovas ir statybos vadovas turi kvalifikacijos atestatus, suteikiančius teisę dirbti nekilnojamojoje kultūros vertybėje, šiuo atveju, Kauno Senamiestyje (unik. k. 20171), nes pastatas ( - ) g. 52 yra Kauno Senamiesčio istorinę aplinką formuojantis ir sudėtinis elementas. Taip pat vadovavosi „Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka“ (toliau - Tvarka) patvirtinta KVAD 1999 02 10 įsakymu Nr. 29. Šios Tvarkos I skyriaus 2 punktas teigia, kad „tvarkos tikslas - susieti tvarkymo darbus su specialistams nustatytais reikalavimais apsaugoti nekilnojamąsias kultūros vertybes nuo nekompetentingos veiklos pasekmių“. 2001 m. architektų kvalifikaciniai reikalavimai nekilnojamosiose kultūros vertybėse reglamentuoti KVAD 1999-02-10 įsakymu Nr. 29 „Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbų tvarka“, kurios V skyriaus 18 d. 18.3 p. nurodo, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose esančiuose statiniuose - ne kultūros vertybėse „18.3.projektus bei defektinius aktus rengia ir specialiąją autorinę priežiūrą vykdo ne žemesnės pirmos kvalifikacinės kategorijos konservavimo ir restauravimo specialistai.“ Konservavimo ir restauravimo specialistų atestavimo tvarka 2001 m. reglamentuota LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, LR Įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos departamento 1999-02-10 įsakymu Nr. 28 „Dėl tyrimo, konservavimo, restauravimo, taip pat valstybės ir savivaldybių kultūros vertybių apsaugos institucijose dirbančių specialistų atestavimo tvarkos.“ Šiuo atveju, Kauno Senamiestis (UI5) į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (urbanizuotų vietovių sąrašą) įrašytas 1996 m. birželio 24 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymu Nr. 58, o pastatas ( - ) g. 52 - urbanistinės nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esantis statinys - ne kultūros vertybė. Todėl, pastogės rekonstrukcijos ( - ) g. 52 -2 projekto derinimo metu 2001-01-08 KVAD Kauno TP pareikalavo, kad pastogės rekonstrukcijos projektui turi vadovauti KVAD nustatyta tvarka atestuotas architektas, taigi, architektė N. Z. neturėjo atestato, kuris suteiktų teisę būti projekto vadovu projektuojant nekilnojamosiose kultūros vertybėse. KVAD Kauno TP buvo pateiktas architektės R. G. (nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialisto atestato Nr. 527V, konservavimo ir restauravimo darbų organizavimas ir valdymas, IV kategorija) parengtas darbo brėžinys. Leidimo Nr. L-21, 2001-02-01 išdavimo metu KVAD Kauno TP pagal kompetenciją tikrinant prie B. K. prašymo („Leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ar griauti statinius šių vertybių teritorijose išdavimo kultūros vertybių apsaugos departamente tvarkos“ V skyriaus 12 punktas) pridėtus dokumentus, nustatyta, kad 1995-11-27 pastogės rekonstrukcijos projektą rengusios UAB „Duareka“ (direktorius A. Z.) architektė N. Z. 2001 m. neturėjo privalomos kvalifikacijos projektuoti nekilnojamosiose kultūros vertybėse (tokia kvalifikacijos gavimo tvarka 1995 m. nebuvo parengta, ir projektų derinimo metu nebuvo reikalaujama). Todėl 2001 m. KVAD Kauno teritorinis padalinys pareikalavo, kad pastogės rekonstrukcijos ( - ) g. 52 - 2/3 projektą privalo rengti KVAD nustatyta tvarka atestuotas specialistas. Tuo būdu, KVAD Kauno TP buvo pateikta sutartis Nr. 2001-2 2001.01.22 tarp Privačios projektavimo firmos „Valdatera“ (adresas ( - ) 17-11, Kaunas, 3000, direktorius Valdas E. J.) ir B. K. gyv. namo pastogės, ( - ) g. 52 2-3 vesti pastogės rekonstrukcijos autorinę ir techninę priežiūrą. KPD Kauno TP patikrino, kad architektui V. E. J. 2000-03-10 Kultūros vertybių apsaugos departamentas suteikė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialisto atestatą Nr. 315S (konservavimo, restauravimo, specialiosios autorinės priežiūros III kategorija). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, KPD Kauno TP nuomone trečiųjų asmenų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

23Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais Meškauskai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 149-151) prašo apeliacinį skundą patenkinti. Tretieji asmenys nurodo, kad kadangi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teismo nurodytose bylose, pagrindinis klausimas yra susijęs būtent su savininkų teisių pažeidimais bei jų teisių apsauga, tuo tarpu visi kiti reikalavimai tėra išvestiniai, todėl į šį aspektą teismas privalėjo atsižvelgti analizuodamas ieškinio senaties klausimą. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog bendraturčiai neprieštaravo dėl atsakovės atliekamos rekonstrukcijos bei jos prašymu parengtų projektų korektūros. Pabrėžtina tai, jog byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų tai, jog atsakovė būtų derinusi kokias nors projektų korektūras ar pakeitimus su kitais bendraturčiais ir būtų gavusi jų leidimus. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo atskleistos ir tokios aplinkybės, kurios patvirtino, jog statybos leidimai buvo išduoti atsakovės buto rekonstrukcijai, tuo tarpu Statinio priėmimo tinkamu naudoti akte yra nurodyto atskiro naujo buto - kaip atskiro turtinio vieneto suformavimas, kas akivaizdžiai parodo šio administracinio akto neteisėtumą. Atsakovė iki šiol nėra gavusi trečiųjų asmenų rašytinio sutikimo įregistruoti pakeitimus, atliktus palėpėje. Teismas visiškai netinkamai įvertino byloje atsakovės bei kitų byloje dalyvavusių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), susijusius su pastate atlikta ginčo rekonstrukcija. O būtent - teismas nevertino tos aplinkybės, jog į bylą taip ir nebuvo pateikti originalai nei pirminio, nei koreguoto projekto, kurių pagrindu buvo išduodami statybos leidimai, be to, teismas, neįvertino ir tos aplinkybės, jog atsakovės prašymu rengiant projektus (tiek dėl jai priklausančio buto rekonstrukcijos - padidinant buto plotą, tiek dėl vėlesnių pakeitimų), projektus rengė asmenys, neturintys atitinkamos kvalifikacijos, ko pasekoje „projektu“ tapo tik vieno lapo brėžinys, kas visiškai neatitiko bei neatitinka materialinių teisės normų, kurias šiuo konkrečiu atveju privalėjo pritaikyti teismas. Teismas visiškai nepagrįstai netaikė CK 4.72 - 4.85 str. įtvirtintų bendraturčių teisių ir pareigų įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, atsakovės atžvilgiu, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdžiai matosi, jog šiuo konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai pažeistos bendraturčio - patalpų nuo 4-1 iki 4-7, 55,12 kv. m bendrojo ploto savininko teisės naudotis, valdyti bei disponuoti jam bendrąja daline nuosavybe priklausančia dalimi - 33,08 kv. m palėpės patalpos. Neteisėtai išdavus leidimus rekonstrukcijai atsakovė neteisėtai įsirengė 74,35 kv. m ploto patalpas bendro naudojimo patalpoje - pastogėje, tokiu būdu atimdama - patalpų nuo 4-1 iki 4-7 55,12 kv. m. bendrojo ploto savininkams (tretiesiems asmenims) galimybę naudotis, valdyti, disponuoti jiems priklausančia dalimi (33,08 kv. m) palėpės patalpų, o apeliantui (ieškovui) apribodama galimybes į jam priklausančią dalį. Palėpė, kuri nėra įregistruota atskiru vienetu, yra 118, 14 kv. m dydžio, todėl apeliantui ieškovui (buto Nr. 3 savininkui) priklausanti dalis yra 23,63 kv. m, o tretiesiems asmenims priklausanti dalis - 33,08 kv. m, taigi akivaizdu yra tai, jog atsakovė, buto Nr. 2 savininkė, (butui priklausanti dalis palėpės - 34,26 kv. m), net ir prisijungdama visą buto Nr. 1 dalį - 27,17 kv. m, neturėjo teisės įsirengti didesnės nei 61,43 kv. m palėpės patalpos. Šiuo atveju įsirengdama didesnes palėpės patalpas, nei jai priklausė, be notariškai patvirtintų bendraturčių sutikimų, atsakovė pažeidė kitų savininkų teises, t. y. prievarta iš savininkų pasiėmė, įsirengė ir šiuo metu naudojasi kaip atskiru butu, jai nepriklausančias dalis palėpės patalpas, tuo pažeisdama ne tik CK 4.72 - 4.85 str. įtvirtintas nuostatas, bet ir konstitucines kitų savininkų teises į nuosavybę bei CK 4. 93 str. 1 d. nuostatą.

24Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundu prašo (t. 7, b. l. 160-165) prašo apeliacinius skundu atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą palikti nepakeistą. Inspekcija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė bei atsakovė KPD Kauno TP, papildomai nurodydama žemiau išdėstytus argumentus. Inspekcija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad ieškovas nebuvo davęs sutikimo atsakovei atlikti rekonstrukciją, nes, kaip teismas nustatė, bendrasavininkas (ieškovas) notariniu sutikimu sutiko, kad atsakovė įsirengtų pastogėje gyvenamąsias patalpas virš savo buto bei jas įregistruotų, nenurodydamas konkretaus ploto. Inspekcija nesutinka su apeliantų motyvu, kad teismas netinkamai taikė LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, nes teismas nepagrįstai išaiškino, kad šio įstatymo 4 str. 5 d. nėra įtvirtinta griežto proporcingumo turimai bendrosios nuosavybės teise daliai principas. Inspekcijos nuomone, teismas padarė teisingą išvadą, nes šioje normoje įtvirtinta tai, kad daugiabučio namo patalpų savininkai, atsižvelgdami į savo dalį bendrojoje nuosavybėje, turi teisę nustatyti naudojimosi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis tvarką, ką nagrinėjamu atveju namo ( - ) g. 52, Kaune, bendrasavininkai ir padarė notariškai patvirtintais sutikimais, t. y. G. B. 1999-10-18 buvo davusi sutikimą atsakovei įsirengti gyvenamąjį plotą namo pastogėje virš buto Nr. 1, esančio adresu ( - ) g. 52, Kaunas, paliekant jai 10 kv. m plotą pastogėje. Pareiškime nurodyta, kad materialinių ir kitų pretenzijų ji neturi ir ateityje nepareikš (t 1, b. l. 93, t. 6, b. l. 83). G. B. 2000-11-29 davė sutikimą atsakovei įsirengti gyvenamąjį plotą namo pastogėje virš buto Nr. 1 ir virš buto Nr. 2, ( - ) g. 52, Kaune ir įregistruoti nuosavybės teises į šias patalpas. Ieškovas 2000-03-07 pareiškimu išreiškė sutikimą, kad atsakovė įsirengtų gyvenamąjį plotą namo pastogėje virš buto Nr. 2, ( - ) g. 52, Kaune ir savo vardu įregistruotų nuosavybės teises į šias patalpas, taip pat sutiko, jog G. B. virš jos buto Nr. 1, ( - ) g. 52, Kaune, pastogėje liktų 10 kv. m ploto. VĮ Valstybės turto fondas 2000-12-04 rašte Nr. 34-5765 „Dėl palėpės rekonstrukcijos“ nurodė, kad neprieštarauja patalpų palėpėje, esančioje ( - ) g. 52-2, Kaune, rekonstrukcijai, nepažeidžiant kitų savininkų nuosavybės teisių. Valstybės turto fondas minėtame rašte pažymi, kad nuosavybės teisių į valstybei priklausančią dalį neperleis ir investuotų lėšų nekompensuos. LAT 1999-06-23 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-343/1999 konstatavo, kad „Vienašalio sandorio pagrindu teisės ir pareigos gali atsirasti ne tik sandorį sudariusiems asmenims, bet ir tretiesiems asmenims. Tokiu atveju, sandorį sudaręs asmuo nebegali jo vienašališkai panaikinti ar atšaukti <...>.“ LVAT 2010-03-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-514/2010 konstatavo, kad „ieškovo duoti sutikimai yra vienašaliai sandoriai, kurie sukelia teisines pasekmes atsakovams, todėl jis negali būti vienašališkai atšauktas <...>.“ Nagrinėjamu atveju atsakovei bendraturčių duotų sutikimų (vienašalių sandorių) pagrindu atsirado teisė atlikti rekonstrukciją, suformuoti turtinį vienetą ir įregistruoti nekilnojamo turto registre. Be to, sudaryti nenuginčyti vienašaliai sandoriai jau yra sukėlę teisines pasekmes, t. y. atlikta rekonstrukcija pripažinta tinkama naudoti bei įregistruota nekilnojamojo turto registre. Teismas pagrįstai nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 2001-05-05 leidimas Nr. 2-01-48 buvo išduotas esant notariškai patvirtintiems bendraturčių sutikimams, tame tarpe ir ieškovo notariškai patvirtintam sutikimui. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas. Pagal 2002-01-14 pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu galiojusį statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2000 „Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2000-09-14 d. įsakymu Nr. 383 (Žin., 2000, Nr. 79-2401), 17 punktą valstybinės priežiūros institucijų atstovai ir kiti komisijos nariai pagal kompetenciją privalo patikrinti, kaip statiniai atitinka nustatytąja tvarka suderintus bei patvirtintus projektus ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, vadovaudamiesi statybos vykdymo dokumentais, įvertinti statinių tinkamumą naudoti ir pasirašyti komisijos aktą apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Komisija pateiktą projektinę dokumentaciją patikrino ir įvertinusi surašė 2002-01-14 pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikti duomenys bei įrodymai, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija neapžiūrėjo statinio bei nepatikrino, ar statinys atitinka projektą, priešingai byloje esančiame 2002-01-14 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte yra nurodyta, kad komisija apžiūrėjo statinį, įrašyti statinio duomenys, projekto duomenys, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad atlikta rekonstrukcija neatitiko projekto. Trečiųjų asmenų apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, nes jame keliami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Patikslintame savarankiškame reikalavime tretieji asmenys, gindami jų kaip bendraturčių teises į tariamai jiems priklausančią palėpės dalį, ginčijo atsakovų veiksmus išduodant leidimus atsakovei atlikti palėpės rekonstrukciją, t. y. ginčijo Inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-02-05 leidimo Nr. 2-01-48 atlikti atsakovei pastogės rekonstrukciją teisėtumą ir KVAD Kauno teritorinio poskyrio 2001-02-01 leidimo Nr. L-21 atlikti atsakovės pastogės rekonstrukciją teisėtumą. Tretieji asmenys, ginčydami Inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-02-05 leidimo Nr. 2-01-48 teisėtumą, argumentavo, kad minėtas administracinis aktas yra neteisėtas, nes „nebuvo patikrinta, ar visi bendrasavininkai yra davę rašytinius, notariškai patvirtintus sutikimus“, aukščiau minėtas leidimas buvo išduotas pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 20 ir 20.1 punktų nuostatas. Apeliaciniame skunde trečiųjų asmenų reiškiami visiškai nauji argumentai, jog trečiųjų asmenų ginčijamas Inspekcijos tarnybos Kaune tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-02-05 leidimas Nr. 2-01-48 yra neteisėtas, nes leidimai vykdyti statybos darbus buvo išduoti pažeidžiant tuo metu galiojančias teisės aktų normas, reglamentavusias ne tik statybos leidimų išdavimo, bet ir pratęsimo tvarką. CPK normos nenumato galimybės apeliantui apeliacinės instancijos teisme kelti naujų argumentų ar reikalavimų, atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pareikšti trečiųjų asmenų nauji argumentai atmestini. Be to, trečiųjų asmenų apeliacinis skundas yra atmestinas dar ir dėl to, kad VĮ Valstybės turto fondas, nuo 1999-11-15 iki 2002-01-25 buvęs teisėtas patalpų, kurias šiuo metu nuosavybės teise valdo tretieji asmenys, valdytojas, 2000-12-04 rašte Nr. 34-5765 „Dėl palėpės rekonstrukcijos“ nurodė, kad neprieštarauja patalpų palėpėje rekonstrukcijai, nepažeidžiant kitų savininkų nuosavybės teisių. Taigi, jei VĮ Valstybės turto fondas neprieštaravo dėl patalpų palėpėje rekonstrukcijos, tai pagal CK 4.48 str. nuostatas, naujieji turto savininkai, konkrečiu atveju tretieji asmenys, 2010-04-19 įsigiję negyvenamąją patalpą – parduotuvę, patalpos nuo 4-1 iki 4-7, plotas 55.12 kv. m, nuosavybėn, negali turėti daugiau teisių nei jų turėjo iki perdavimo momento pirminis tuno savininkas ir nepagrįstai reikšti pretenzijas dėl atliktos rekonstrukcijos.

25Apeliaciniai skundai atmestini.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

27Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl statybos leidimų bei pripažinimo tinkamais naudoti aktų nuginčijimo į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintą 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminą. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčyti leidimus ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus taikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas ir kad ieškovas praleido šį terminą. Apelianto J. S. nuomone, šioje byloje pagrindinis reikalavimas buvo nuosavybės teisių įgyvendinimas į palėpės patalpas, o reikalavimai dėl administracinių teisės aktų ginčijimo yra išvestiniai iš bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

28Nustatyta, jog šioje byloje pradiniais ieškiniais (2007-02-15 teisme registruotu ir 2007-04-23) ieškovas reiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui priklausančią pastogės dalį 23,63 kv. m bendro pastogės ploto, pastogės patalpas 3-7A (18,32 kv. m), 3-6 (4,31 kv. m) bei ½ dalį patalpų 3-7B (2 kv. m) ir paskirti ieškovui nuosavybės teise 23,63 kv. m bendro pastogės ploto, pastogės patalpas 3-7A (18,32 kv. m), 3-6 (4,31 kv. m) bei ½ dalį patalpų 3-7B (2 kv. m) (kurį, tikėtina, apeliantai laiko pagrindiniu, nors to tiesiogiai apeliaciniuose skunduose ir nenurodo), tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nutartimi (t. 2, b. l. 18-21) buvo išskirtas į atskirą bylą ir sustabdytas iki šios bylos dėl administracinių aktų teisėtumo išnagrinėjimo.

29Pabrėžtina, kad ieškovo nurodytose bylose (LAT 2008-02-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-134/2008; 2006-09-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-461/2006) buvo konstatuota, jog tik pripažinus ieškovų teisę į ginčo objektus (betono aikštelę, transformatorinę), jie būtų įgijęs CPK 5 str. įtvirtintą teisę kreiptis teisminės gynybos dėl administracinių aktų nuginčijimo teismine tvarka, nes atsirastų pagrindas teigti, jog priimti administraciniai aktai tikrai ar tariamai pažeidžia jų, kaip turto savininkų, teises ar teisėtus interesus, todėl visiems ieškinio reikalavimams buvo taikytas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 str. 1 d. – dešimt metų. Nagrinėjamoje gi byloje egzistuoja priešingos aplinkybės, nes tik pripažinus neteisėtais statybos leidimus ir pripažinimo tinkamais naudoti aktus bei juos panaikinus, atsakovės atlikta rekonstrukcija taptų neteisėta bei atsirastų pagrindas įpareigoti atsakovę atstatyti palėpę į pradinę padėtį ir tik tuomet būtų galima spręsti dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su pastogės patalpų atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurių nagrinėjimas 2007-06-22 nutartimi (2 t., b. l. 18-21) buvo išskirtas į atskirą bylą ir sustabdytas iki šios bylos išnagrinėjimo. Todėl, kolegijos nuomone, visiškai neteisus yra ieškovas, teigdamas, kad esminis nagrinėjamos bylos reikalavimas, lemiantis viso ginčo pobūdį, yra jo reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo (būtent lemiantis civilinį pobūdį), ar kad administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai iš civilinio teisinio reikalavimo.

30Teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-8986-451/2005 (b. l. 6, 14), kurioje ieškovas dalyvavo trečiuoju asmeniu nustatė (beje, šių teismo nustatytų aplinkybių ieškovas apeliaciniame skunde neneigia ir neginčija), kad ieškovas apie ginčijamus statybos leidimus ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus žinojo dar prieš jam gavus 2006-09-07 atsakovės B. K. ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (pareikšto civilinėje byloje Nr.2-01616-375/2007 (2-377-375/2012)), t. y. 2004 m. spalio mėn. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-8986-451/2005 pagal B. K. ieškinį atsakovei E. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, J. S., trečiuoju asmeniu patrauktas teismo iniciatyva 2004-10-07 protokoline nutartimi, dalyvavęs 2004-11-22, 2004-12-06, 2005-01-21 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, be to, 2005-03-04 atskiruoju skundu skundė toje byloje priimtą teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodydamas, jog nesutinka su palėpės paskyrimu tik dviems bendrasavininkiams B. K. ir E. P., tame tarpe ir su 77,53 kv. m ploto palėpės paskyrimu B. K. (b. l. 98-99). Iš skundo turinio akivaizdu, jog J. S., rašydamas atskirąjį skundą, susipažino su bylos medžiaga (pvz.: ,,kadangi byloje nebuvo pateiktas paskaičiavimas“ ir kt.), kurioje kartu su ieškiniu buvo pateikti ir dabar apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai, t. y. 2001-02-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus leidimas Nr. 2-01-48 atlikti B. K. pastogės rekonstrukciją ( - ) g. 52 2/3, Kaune, pagal statinio projektą Nr. 01-04, paruoštą privačios projektavimo įmonės „Valdatera“, registruotas KVAD 2001-02-01 Nr. L-21 (b. l. 14), bei 2002-01-14 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas (b. l. 6). Be to, tai, kad atsakovės B. K. atliekama pastogės rekonstrukcija buvo pabaigta ir priimta naudoti, ieškovas žinojo (turėjo žinoti) jau 2005-10-13, kas yra akivaizdu iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-399-343/2006, kurioje jis pats 2005-10-13 buvo pareiškęs ieškinį dėl gyvenamųjų patalpų nuo 2-7 iki 2-13 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje priimtas sprendimas įsiteisėjo 2006-07-11 Lietuvos apeliaciniam teismui Kauno apygardos teismo sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-292/2006) (nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

31Tačiau, nežiūrint į tai, kad ABTĮ 33 str. numatė labai trumpą 1 mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, ieškovas ieškinį dėl administracinių aktų nuginčijimo nagrinėjamoje byloje pareiškė tik 2007-02-15 (t. 1, b. l. 3), o reikalavimą panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio poskyrio 2001-02-01 leidimą Nr. L-21 atlikti B. K. pastogės rekonstrukciją dar vėliau - 2007-04-23 (1 t., b. l. 115-120). Akivaizdu, jog ABTĮ nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas ginčyti 2001 m. statybos leidimus bei 2002 ir 2005 m. pripažinimo tinkamais naudoti aktus, apie kuriuos (bei iš jų išplaukiantį ieškovo teisių pažeidimą) ieškovui buvo žinoma jau 2004 m. pabaigoje – iki 2005-10-13, praleistas žymiai, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis.

32Kadangi šiuo atveju byla, ieškovui kartu pareiškus ir civilinio pobūdžio reikalavimus, Kauno apygardos teismui 2007-10-24 nutartimi panaikinus Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-22 nutarties dalį, kuria byla buvo perduota nagrinėti administraciniam teismui (2 t., b. l. 55-59), buvo pagrįstai nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurios kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė už administracinio teismo kompetenciją, kolegija, nesant pareikšto ieškovo prašymo dėl administracinių aktų apskundimo termino atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 1 d.), ne atsisako priimti skundo pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o, vadovaudamasi LAT formuojama praktika analogiškose bylose, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, be to, pati ex officio patikrinusi ir nekonstatavusi jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių, kurių ieškovas net neįrodinėjo, nors tai yra jo pareiga, atsižvelgdama į tai, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), pripažįsta, jog ieškinio reikalavimai, kuriais buvo ginčijami administraciniai aktai, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti visiškai pagrįstai vien dėl šios priežasties.

33Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LAT 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (LAT 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą (LAT 2012-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, kad sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai)(LAT 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).

34Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido 1 mėnesio terminą teisme ginčyti administracinius aktus. Šiame kontekste, kolegijos nuomone, reikšmingos aplinkybės, kad ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo, kuriame gyvena bylos šalys, dalies rekonstrukcijos, statybos darbai, vykdomi ginčijamų 2001 m. statybos leidimų pagrindu, buvo baigti iki 2005 m., o ieškinys paduotas tik 2007-02-15. Atsižvelgdama į tai, kad statybos darbai dėl savo pobūdžio yra matomi tame pačiame name gyvenantiems asmenims, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas ieškinio terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo jo atnaujinti.

35Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo nurodyto termino praleidimą ir taikė termino praleidimo pasekmes, atmesdamas ieškinį, nenukrypdamas nuo LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (pavyzdžiui, LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, kurioje atsakovas priešieškiniu prašė teismo taip pat pripažinti negaliojančiu statybos leidimą ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, įpareigojant ieškovą nugriauti šio statybos leidimo pagrindu pastatytą antrą aukštą). Teisinių santykių stabilumo reikalavimas reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu ir nustatyta teisinių reikalavimų senatis. Termino praleidimas reiškia, kad ieškinys gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Tokia praktika skatina asmenį operatyviai kreiptis į teismą siekiant apginti savo pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, taip kartu užtikrinant visuomeninių santykiu stabilumo principą, kuriam užtikrinti ir buvo įstatymiškai įtvirtintas administracinių aktų apskundimo terminas.

36Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LAT 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2003; 2003-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2003; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012; Kauno apygardos teismo 2012-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1171-657/2012).

37Vadovaujantis suformuota teismų praktika (LAT 2010-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-298/2010; 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-588/2008; 2010-10-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-417/2010), senaties termino skųsti administracinius aktus praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti, todėl teismas visiškai pagrįstai priėmė sprendimą šiuo pagrindu atmesti ieškinį dėl statybos leidimų ir statinio pripažinimo tinkamai naudoti aktų panaikinimo.

38Nustačius, jog dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio termino praleidimo netenkintini reikalavimai dėl statybos leidimų ir dėl statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo, kolegijos nuomone, atitinkamai negalėjo būti patenkinti ir išvestinis ieškinio bei trečiųjų asmenų reikalavimas, pareikštas CK 4.103 straipsnio pagrindu, dėl atsakovės įpareigojimo atstatyti palėpę į iki rekonstrukcijos buvusią pradinę padėtį (CK 1.138 str. 2 p.).. Be to, kolegijos nuomone, nepanaikinus ieškovo apskųstų statybos leidimų ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų dėl praleisto apskundimo termino, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo patenkinti ir trečiųjų asmenų savarankišką reikalavimą ,,apginti pažeistus savininkų interesus, pripažįstant atsakovės B. K. atliktą palėpės patalpos, esančios pastate 1A2p, Kaune, ( - ) g. 52, rekonstrukciją neteisėta“. Kolegija taip pat pažymi, kad toks reikalavimas net negali būti laikomas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, atitinkantis CK 1.138 straipsnyje įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, ir gali būti tik kaip ieškinio pagrindą sudarančios įrodinėjamos aplinkybės, sprendžiant ginčą su atsakove kitais CK 1.138 straipsnyje įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais. Dėl tos pačios priežasties, kad ieškovui ir tretiesiems asmenims šioje byloje pareiktu ieškiniu vien dėl nesavalaikio teisių gynimo ginčijant administracinius teisinius aktus nepavyko su teismo pagalba atkurti iki jų nurodytų teisės pažeidimų buvusios padėties, kolegijos nuomone, yra netikslinga šioje byloje analizuoti ieškovų ir trečiųjų asmenų nurodytus pažeidimus, kaip negalinčius įtakoti (nulemti) kitokios šios bylos baigties.

39Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai atmesti, palieka nepakeistą šioje nutartyje nurodytais motyvais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

41ieškovo J. S. ir trečiųjų asmenų T. M., M. M. bei F. M. apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas 2007-02-15 teisme gautu ieškiniu (t. 1, b. l. 3-7) prašė: 1)... 3. 2007-04-23 ieškiniu (1 t., b. l. 115-120) ieškovas pareiškė papildomą... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-06-22 nutartimi ieškinio reikalavimas... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 5, b. l. 97-102) prašė: 1) panaikinti... 6. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno miesto valdybos Namų ūkio skyrius 1995-07-10... 7. Tretieji T. M., M. M. bei F. M. (2010-04-19 nupirkę 55,12 kv. m ploto patalpas... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu (t. 7, b. l. 84-94)... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 115-121) prašo panaikinti Kauno... 10. 1. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas 10 m. bendras ieškinio senaties... 11. 2. Teismo išvada „duotais sutikimais G. B. savo teises į palėpę,... 12. 3. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Visų pirma, teismas... 13. 4. Teismo išvada, jog neginčytinai nustatyta, kad projektas 1995 m. buvo... 14. 5. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė, kad projekto... 15. 6. Teismo išvada, kad 2002-01-14 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas... 16. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais Meškauskai apeliaciniu... 17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. ir 270... 18. Ieškovas atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (t. 7, b. l.... 19. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinius skundu... 20. Atsakovai K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 135-136)... 21. Atsakovai K. atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą (t. 7, b.... 22. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie KM atsiliepimu į trečiųjų... 23. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais Meškauskai atsiliepimu į... 24. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 25. Apeliaciniai skundai atmestini.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dėl statybos leidimų... 28. Nustatyta, jog šioje byloje pradiniais ieškiniais (2007-02-15 teisme... 29. Pabrėžtina, kad ieškovo nurodytose bylose (LAT 2008-02-25 nutartis c. b. Nr.... 30. Teismas iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-8986-451/2005 (b. l. 6, 14),... 31. Tačiau, nežiūrint į tai, kad ABTĮ 33 str. numatė labai trumpą 1 mėnesio... 32. Kadangi šiuo atveju byla, ieškovui kartu pareiškus ir civilinio pobūdžio... 33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino... 34. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovas dėl svarbių... 35. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai... 36. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo... 37. Vadovaujantis suformuota teismų praktika (LAT 2010-06-28 nutartis c. b. Nr.... 38. Nustačius, jog dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio... 39. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinius skundus atmeta,... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 41. ieškovo J. S. ir trečiųjų asmenų T. M., M. M. bei F. M. apeliacinius...