Byla 2A-653-157/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. S. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens K. S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-181-230/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Aravis“ ieškinį atsakovams V. B. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. S. M.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Aravis“ (toliau – BUAB ,,Aravis“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir A. B. 196 424,05 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas.
  2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Aravis“ bankroto bylą; kad buvo patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai; kad įmonėje realizuotino turto nebėra, įmonė pajamų negauna, todėl 196 424,05 Eur kreditorių reikalavimų liks nepatenkinti. Taip pat nurodė, kad iki 2010 m. gruodžio 17 d. įmonės direktoriumi buvo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d. – jo sūnus V. B.; kad 2009 m. įmonės turtas sumažėjo nuo 1 075 604 Lt iki 771 057 Lt, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas – -312 757 Lt; kad bendrovės nuostoliai per 2009 m. padidėjo nuo 77 656 Lt iki 383 094 Lt; kad 2010 m. jos turtas sumažėjo nuo 771 057 Lt iki 227 689 Lt, nuosavas kapitalas nuo -312 757 Lt iki -438 830 Lt; kad nuostoliai padidėjo nuo 383 094 Lt iki 509 167 Lt; kad 2009–2010 m. veiklos sąnaudos buvo žymiai didesnės negu pardavimo pajamos ir kad iš tipinės veiklos bendrovė patyrė didžiulius nuostolius.
  3. Taip pat nurodė, kad atsakovai, nuosavam kapitalui tapus mažesniam nei 35 000 Lt, turėjo imtis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, tačiau atsakovas A. B., žinodamas pasibaigusių metų finansinius rezultatus, nesiėmė veiksmų tam, kad akcininkai svarstytų nuostolių padengimo klausimą, kad bendrovės nuosavas kapitalas būtų atkurtas iki minimalios ABĮ normose įtvirtintos ribos. Mano, kad atsakovas V. B., tapęs UAB „Aravis“ vadovu, taip pat negalėjo nežinoti, kad 2010 metų pabaigoje įmonės padėtis buvo visiškai bloga, kad iki ABĮ nustatytos minimalios nuosavo kapitalo ribos trūksta daugiau kaip 400 000 Lt.
  4. Pasak ieškovės, atsakovas A. B. prisiėmė nepamatuotą verslo riziką ir didino bendrovės nuostolius – už itin aukštą kainą (4 kartus didesnę nei vidutinė kaina) išsinuomojo ekskavatorių Komatsu, nors šis negalėjo būti naudojamas tiesioginėje UAB „Aravis“ veikloje, t. y. miško tvarkymo ir medienos kėlimo darbuose. Taip pat nurodė, kad atsakovas A. B. už itin žemą kainą pardavė ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC. Tvirtino, kad atsakovai, žinodami, jog įmonė jau 2009 m. buvo nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu didino jos nuostolius ir mažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad šie neteisėti veiksmai buvo atliekami abiejų atsakovų vadovavimo bendrovei metu. Teigia, kad neįmanoma išskirti, kuri dalis įmonės ir jos kreditorių nuostolių atsirado dėl vieno ar kito atsakovo kaltės – V. B. tęsė neteisėtus A. B. veiksmus (neveikimą), todėl žala priteistina solidariai iš abiejų.
  5. Atsakovai A. B. ir V. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ekskavatorius Kobelco SK 135 SR LC daugiau kaip tris metus buvo aktyviai naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, t. y. miško kirtimo ir medienos ruošos darbuose; kad 2010 m. balandžio 28 d. jis įlūžo į pelkę, vanduo ir dumblas apsėmė variklį, kabiną, sugedo hidraulinė sistema ir jį taisyti nebeapsimokėjo. Teigia, kad dėl to kilo rizika prarasti pelningus užsakymus, todėl buvo nuspręsta neeikvoti laiko ir lėšų technikos remontui, ją realizuoti, o už gautus pinigus įsigyti / išsinuomoti reikalingus įrenginius. Technika parduota už didesnę negu likutinė kaina, t. y. 99 173,55 Lt be PVM.
  6. Teigia, kad skelbimuose nurodyta ekskavatorinių krautuvų, buldozerių nuomos kaina – apie 4 000 Lt / mėn., tačiau derantis su atskirais nuomotojais buvo nustatomos sąlygos, kurios ženkliai didino nuomos kainas dėl technikos specifikos, papildomų išlaidų, susijusių su jos draudimu, transportavimu, aptarnavimu ir kt., todėl 2010 m. gegužės 10 d. su UAB „Detas“ buvo sudaryta ekskavatoriaus nuomos sutartis kas mėnesį mokant po 15 697,53 Lt be PVM.
  7. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės nemokumas buvo sąlygotas ne administracijos vadovų sprendimų, o susiklosčiusių aplinkybių rinkoje ir sudarytos paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu K. S. M. 2008 metų pabaigoje prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė palietė ir UAB „Aravis“ vykdomą miško ruošos darbų veiklą. Sustojus statybų sektoriaus plėtrai, kritus vartojimo lygiui, medienos kainos Lietuvoje 2009 m. nukrito per pusę, o kai kurių rūšių ir tris kartus. Teigia, kad vis tik 2010 m. buvo sudarytos kelios naujos rangos sutartys, kurios leido įmonei gauti pelno, o būsimos pajamos leido vadovams priimti sprendimus dėl tolesnės veiklos vykdymo, jos plėtimo. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracijos vadovas, bet darbuotojai, pati savaime nereiškia, kad jie pažeidė įstatymu nustatytas specialias ir fiduciarines pareigas ir dėl to taikytina civilinė atsakomybė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi (t. 1, b. l. 16) ieškovei UAB „Aravis“ buvo iškelta bankroto byla; kad iki 2010 m. gruodžio 17 d. įmonės direktoriumi buvo atsakovas A. B., o nuo 2010 m. gruodžio 17 d. – atsakovas V. B..
  3. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su ABĮ 38 straipsnio 3 dalies pažeidimu, teismas nustatė, kad pagal UAB ,,Aravis“ įstatų 26 punktą bendrovės įstatinis kapitalas yra 70 000 Lt (t. 1, b. l. 31–33); kad pagal 2009 m. ir 2010 m. balansus 2009 m. pabaigoje bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas – mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (35 000 Lt) (t. 1, b. l. 49–50, 51–53). Konstatavo, kad ieškovė yra teisi teigdama, jog atsakovai, būdami įmonės vadovais, pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvias teisės normas, tačiau tai pat pažymėjo, kad neįrodyta, jog nagrinėjamu atveju imperatyvių normų pažeidimas per se sąlygojo jos nurodytos žalos (nepatenkintų kreditorių reikalavimų) atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad palyginus 2009 m. ir 2010 m. balansų duomenis akivaizdu, jog bendrovės vadovui A. B. nesiėmus šių veiksmų toliau mažėjo turimas turtas, didėjo įsipareigojimai kreditoriams, tačiau nuostoliai mažėjo nuo 305 438 Lt – 2009 m. iki 126 073 Lt – 2010 m. Nustatė, kad bendrovės vadovas A. B. 2010 m. siekė toliau organizuoti įmonės veiklą, gauti pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais (2010 m. sudarytas medienos ruošos, rangos, miško kirtimo sutartys (t. 1, b. l. 98–111)). Konstatavo, kad tokia veikla atitinka normalią ūkinę riziką ir nėra jokio objektyvaus pagrindo tai pripažinti akivaizdžiai nepamatuotu ir visiškai neapdairiu vadovo veikimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina atsakovų paaiškinimus, jog įmonės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas didelei sumai, dėl ko visiškai sutriko ūkinė finansinė veikla, būtent dėl to ir atsirado bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai (t. 3, b. l. 61–63). Įvertinęs tai teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinos atsakovų atsakomybei kilti sąlygos, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovų teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovės nurodytos žalos.
  4. Pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, susijusių su nuostolingų sandorių sudarymu, teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 3 d. ieškovė už 99 173,55 Lt (be PVM) pardavė UAB „Svarbūs sprendimai“ ekskavatorių Kobelco SK 135 SR LC; kad ieškovė sandorio nenaudingumą grindžia UAB „Marleksa“ konsultacine išvada (t. 1, b. l. 41). Teismas pažymėjo, kad minėta išvada padaryta, neapžiūrėjus šio kilnojamojo turto, darant prielaidą, jog turtas buvo tvarkingas. Tuo tarpu pirkimo–pardavimo sutartyje padarytas įrašas, jog ekskavatorius yra su defektais, nevažiuojantis, purvu užterštas variklio skyrius, operatoriaus kabina, sulaužyti kai kurie mazgai. Teismas konstatavo, kad toks įrašas, liudytojai A. J. ir P. P., o taip pat 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiūros aktas patvirtina atsakovų aiškinimą, jog ekskavatorius 2010 m. balandžio 28 d. buvo įlūžęs į pelkę (t. 1, b. l. 93). Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atmestini ieškinio teiginiai dėl nuostolingai parduoto turto.
  5. Pasisakydamas dėl UAB „Aravis“ su UAB „Detas“ 2010 m. gegužės 10 d. sudarytos ekskavatoriaus Komatsu F0047 nuomos sutarties (t. 1, b. l. 42–43) pažymėjo, kad pagal pateiktus įrodymus (sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą) buvo išnuomotas ekskavatorius Komatsu F00407, o ieškovė remiasi skelbimuose nurodyta Komatsu PC27 MR-2 modelio nuomos kaina, kuris naudotinas kasimo darbams. Teismas konstatavo, kad pagal šiuos įrodymus negalima spręsti, ar buvo išsinuomotas būtent tokio modelio ekskavatorius, nes atsakovai teigia, kad šis turėjo būti pritaikytas medienos ruošimo darbams atlikti, o ne kasimui, todėl ir tai galėjo turėti įtakos nuomos kainai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ne tik šių sandorių nuostolingumo, padarytos žalos kreditoriams, tačiau ir atsakovų nesąžiningumo, t. y. neįrodė, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba jo sudarymo metu vadovas būtų prisiėmęs neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.
  6. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, susijusių su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu, teismas nurodė, kad iš 2009 m. balanso duomenų (t. 1, b. l. 49) matyti, jog bendrovės turėjo turto už 771 057 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 431 134 Lt, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau pažymėjo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kokie tuo metu buvo konkretūs pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) tam, kad būtų galima nustatyti įmonės nemokumą nurodytu laikotarpiu. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad trečiasis asmuo K. S. M. 2010 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo; kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė iškleti bankroto bylą, nustatęs, jog nėra pagrindo konstatuoti nemokumą, o Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3029-881/2011; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1186/2011). Teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo konstatuotas prejudicinis faktas, jog net 2011 m. vasario 4 d. UAB „Aravis“ dar nebuvo nemoki (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovų vadovavimo laikotarpiu buvo akivaizdus įmonės nemokumas ir, kad jie pažeidė ĮBĮ numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Trečiasis asmuo K. S. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
  2. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Įmonė buvo nemoki 2009 m., teismas ignoravo į bylą pateiktus įrodymus – įmonės finansinius duomenis (2009–2010 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti, kad materialusis turtas, įmonės apyvarta žymiai sumažėjo, nuostoliai padidėjo), aplinkybes, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, išpardavė ūkiniai veiklai skirtą techniką. Ignoravo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2130-153/2012, nustatytą faktą, kad įmonė buvo nemoki dar iki skolos priteisimo. Nepagrįstai vadovavosi minėtomis teismų 2011 m. vasario 4 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. nutartimis, kuriomis įmonei atsisakyta iškelti bankroto bylą, nes šios priimtos anksčiau nei Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimas, be to, teismai nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, jog turi būti atsižvelgta į kreditorinio reikalavimo ginčijimo faktą, kai yra nustatinėjamas įmonės pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balansą įrašyto turto santykis, nes jos kreditorinis reikalavimas neturėjo būti laikomas ginčijamu.
    2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad apeliantės iniciatyva įmonei 2010 m. spalio 11 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo įtakos jos veiklos nutraukimui, nes ši nemokia tapo 2009 m. Be to jų pobūdis nesuvaržė įmonės veiklos, ji turėjo galimybę tęsti veiklą, areštuoti buvo mechanizmai, nekilnojamasis turtas, o ne pinigai.

      10

    3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas A. B. daugiau nei už dvigubai mažesnę kainą pardavė įmonės turtą – ekskavatorių, ir už daugiau nei keturis kartus viršijančią vidutinę numos kainą išsinuomojo kitą techniką; padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodyta technika skyrėsi nuo išnuomotos, nes jų modeliai yra tie patys, skiriasi tik serijos numeris, kuris reikšmės neturi.
  3. Atsakovai A. B. ir V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Nurodė šiuos argumentus:
    1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad įmonė buvo nemoki 2009 m., nes įsitesėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad iki 2011 m. vasario 4 d. ji nebuvo nemoki. Net ir konstatavus, kad įmonė 2009 m. buvo nemoki, teismo sprendimas negalėtų būti naikinamas, nes nėra įrodyta atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos.
    2. Apeliantė nenurodė ne vienos aplinkybės bei argumento, kodėl teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kodėl, pasak jo, buvo netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su ekskavatoriaus pardavimu bei jo nuoma.

      11

  5. Ieškovė BUAB ,,Aravis” atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
  6. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Pagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovas A. B. 2009 m. pabaigoje privalėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, nes turtas ženkliai sumažėjo, nuosavas kapitalas tapo neigiamas, nuostoliai padidėjo.
    2. Bendrovės nuostolingą veiklą lėmė nenuoseklus, neaiškus veiksmų planų vykdymas, vadovų kaita, nepateisinamas aplaidumas, akivaizdžiai nepamatuoti bei visiškai neapdairūs veiksmai.
    3. Atsakovai prisiėmė nepamatuotą verslo riziką, didino ieškovės nuostolius bei pažeidė CK 2.87 straipsnį ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalį.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo asmens K. S. M. skunde nustatytos ribos – kad to reikalauja viešasis interesas ir jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama skunde apibrėžtose ribose.

15Dėl faktinių bylos aplinkybių, ginčui aktualių įstatyminių nuostatų, kasacinio teismo praktikos

  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Aravis“ įsteigta 1997 m. kovo 27 d.; kad jos veikla susijusi su miško ruošos darbais; kad atsakovas A. B. šios įmonės vadovu buvo nuo 1999 m. kovo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d., atsakovas V. B. – nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2011 m. liepos 20 d.; kad trečiasis asmuo K. S. M. 2006 m. lapkričio 21 d. įsigijo 20 proc. įmonės akcijų.
  2. Ieškovė 2006 m. lapkričio 23 d. už 660 800 Lt įsigijo ekskavatorinę medkirtę Kobelco SK 135SRLC (t. 1, b. l. 34-36); 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiūros akte užfiksuota, kad jis važiuojant Bartkuškio miške įlūžo į pelkę, vanduo ir dumblas apsėmė variklį ir kabiną, dumblas pateko į hidraulinę sistemą, variklis neužsiveda (t. 1, b. l. 93); ieškovė 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtą techniką pardavė UAB ,,Svarbūs sprendimai“ už 120 000 Lt (t. 1, b. l. 37-40). Ieškovė ir UAB ,,Detas“ 2010 m. gegužės 10 d. pasirašė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė iš paminėtos bendrovės išsinuomojo ekskavatorių Komatsu F00407, sutarta nuomos kaina mėnesiui – 19 378,80 Lt (t. 1, b. l. 42-43).

    16

  3. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šios bylos trečiasis asmuo K. S. M. 2010 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aravis“ 540 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas UAB „Aravis“ nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai piniginė lėšos ieškinio sumai – 410 000 Lt. Teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-948-553/2012).
  4. K. S. M. 2010 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Aravis“ iškėlimo. Teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi bankroto bylą atsisakyta iškelti, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą, o teismo nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3029-881/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1186/2011; t. 3, b. l. 65-67). Minėtose nutartyse teismai pažymėjo, kad pagal 2011 m. sausio 5 d. balansą įmonė turėjo turto už 227 863 Lt, įsipareigojimų už 665 868 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 82 796 Lt; kad dėl pareiškėjai mokėtinų 410 000 Lt tebevyksta teisminis ginčas, kurio neišsprendus nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.
  5. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi UAB ,,Aravis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Atenergo“, teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi minėta bankroto administratorė atstatydinta, paskirta nauja – UAB ,,Verslo konsultantai“ (t. 1., b. l. 16, 19-30). Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, nutarta ją likviduoti, patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (dešimt pirmos eilės kreditorių su 22 579,74 Lt reikalavimais, du antros eilės kreditoriai su 11 242,41 Lt reikalavimais, penki trečios eilės kreditoriai su 597 348,20 Lt, iš jų – trečiojo asmens K. S. M. 550 000 Lt reikalavimas; iš viso 17 kreditorių su reikalavimais, kurių bendra suma – 631 170,35 Lt).
  6. Ieškovės bankroto administratorė 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei (šioje byloje trečiasis asmuo) K. S. M. dėl 982 235 Lt nuostolių, patirtų minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-948-553/2012 taikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimu šis ieškinys atmestas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2130-153/2012).
  7. Nagrinėjamu atveju aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad tam, jog bendrovės vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka pačiam bendrovės vadovui. Nurodyta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu / nepateisinamu aplaidumu vykdant pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  8. Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip yra nurodęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai, kvalifikuotai, daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo įmonę sieja fiduciariniai santykiai, todėl nuo pat tapimo įmonės vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvaus elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Dėl to vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovo veikla prieštarauja jos interesams, tiek tretiesiems asmenims (kreditoriams), kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, šių asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, taip pat privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, jog jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).
  9. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. S. M., kvestionuodama šį sprendimą teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, be pagrindo nesivadovavo kituose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, todėl neteisingai sprendė, jog įmonė nebuvo nemoki dar 2009 m., kad nesirėmė tuo, jog atsakovai daugiau nei dvigubai mažesne kaina pardavė įmonės turtą, vėliau sudarė nuostolingas turto nuomos sutartis.
  10. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau šioje nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis teisės aktų normomis bei aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais toliau pasisako dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų.

17Dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo

  1. Kaip buvo minėta, bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti žalą trimis pagrindais: ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo, pavėlavus inicijuoti bankroto bylą; CK 2.87 straipsnio pagrindu – dėl žalos, patirtos sudarius įmonei nuostolingu sandorius, atlyginimo; ABĮ 38 straipsnio 3 dalies pagrindu – dėl žalos, patirtos nevykdant imperatyvių įstatymų nuostatų, atlyginimo. Beje, dėl to, kad ieškinys atmestas ir nesant ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo atsakovų materialinei atsakomybei atsirasti, apeliaciniame skunde argumentų nėra nurodyta.
  2. Apeliantė trečiasis asmuo K. S. M. nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė 2009 m. neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokios įmonės būsenos, teigia, kad teismas netinkamai aiškino į bylą pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nepagrįstai vadovavosi teismų nutartimis, kuriomis atsisakyta iškelti bankroto bylą ir kurios priimtos anksčiau nei Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog įmonė buvo nemoki iki skolos priteisimo. Beje, teisėjų kolegija pirmiau yra paminėjusi, kad į ieškovės BUAB ,,Aravis“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą (bendra suma sudarė 631 170,35 Lt), be apeliantės yra įtraukti dar keturiolika kreditorių, be kita ko, dešimt pirmos eilės kreditorių su 22 579,74 Lt reikalavimų suma, du antros eilės kreditoriai su 11 242,41 Lt reikalavimų suma, penki trečios eilės kreditoriai su 597 348,20 Lt. Tačiau poziciją dėl buvusių įmonės vadovų atsakomybės yra išreiškusi ji vienintelė.
  3. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo motyvų, visų pirma pažymi tai, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
  4. Antra, nors pagal ieškovės BUAB ,,Aravis“ balanso duomenis 2009 m. ji turėjo turto už 771 057 Lt (ilgalaikis turtas – 582 142 Lt, trumpalaikis turtas – 188 915 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 431 134 Lt, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto teismas, nepateikta įrodymų, kokia dalis mokėjimų yra pradelsta ir kokie konkretūs mokėjimai pradelsti (CPK 178 straipsnis). Todėl, kaip teisingai nustatė teismas, iš šių duomenų negalima spręsti, kad 2009 m. įmonė buvo nemoki, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašytos turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  5. Trečia, iš į bylą atsakovų pateiktų 2010 m. sausio 4 d. medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų sutarties, 2010 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. spalio 16 d. miško kirtimo rangos sutarčių (t. 1, b. l. 98-111) bei iš administratorės pateiktos avanso apyskaitų suvestinės už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kurių duomenimis įmonė 2009 m. iš veiklos gavo 102 393,47 Lt pajamų, 2010 m. – 242 150 Lt (t. 3, b. l. 146-147), matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantė, 2010 m. įmonė sudarinėjo naujas sutartis, jas vykdė, gavo pajamas, kurios dvigubai viršijo 2009 m. gautąsias, t. y. vykdė veiklą.
  6. Ketvirta, apeliantės motyvai, kad atsakovų ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas tęsiasi nuo 2009 m., atmestini taip pat ir tuo pagrindu, jog, kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai, minėtu laikotarpiu įmonės mokumui įtakos neabejotinai turėjo ir ekonominis sunkmetis. Kaip žinoma, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-537/210). Taip pat visiems žinoma, kad šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukis per 2009 m. ir 2010 m. pradžioje buvo ypač ženklus, o sumažėjęs vartojimas stipriai paveikė taip pat ir ieškovės veiklos sritį – medienos pramonę. Taigi minimu laikotarpiu, priešingai nei tvirtinama skunde, įmonės finansinei padėčiai įtakos turėjo objektyvios, tai yra nuo atsakovų nepriklausančios, aplinkybės (CPK 185 straipsnis).
  7. Penkta, taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas privalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2130-153/2012, nustatytomis aplinkybėmis, susijusiosiomis su ieškovės nemokumo momentu. Kaip žinoma, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Kaip minėta, apeliantė savo poziciją grindžia Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 13 d. sprendime, kuris priimtas išnagrinėjus ieškovės bankroto administratorės ieškinį atsakovei K. S. M. dėl nuostolių, patirtų atsakovės iniciatyva kitoje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo nustatyta aplinkybę, kad ieškovė buvo nemoki dar iki šios skolos priteisimo. Nė vienas iš šios bylos atsakovų nagrinėjant civilinę bylą, kuria remiamasi, nedalyvavo, todėl joje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Tuo tarpu anksčiau paminėtos aplinkybės bei įsiteisėjusiai teismų procesiniais sprendimais, priimtais sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuriose priešingai nei pirmiau paminėtu atveju, dalyvavo ir atsakovai, konstatuota, kad ieškovė 2011 m. pradžioje neatitiko nemokios įmonės būsenos (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3029-881/2011; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1186/2011). Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju įmonės mokumo klausimas priklausė nuo civilinės bylos, kuria K. S. M. prašė priteisti iš ieškovės 510 000 Lt skolą, baigties. Tik nuo momento, kuomet buvo baigtas spręsti šis ginčas, t. y. 2011 m. birželio 3 d., yra pagrindas šį reikalavimą laikyti pradelstu. Taigi, kaip teisingai nustatė teismas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga bankroto bylai iškelti atsirado ne 2009 m., o teismui konstatavus įmonės skolinį įsipareigojimą, dėl kurio buvo ginčijamasi. Kadangi, kaip minėta, bankroto byla įmonei iškelta 2011 m. birželio 30 d., todėl, nepaisant to, kad bankroto byla įmonei iškelta pagal kreditoriaus pareiškimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nėra pažeidę ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos.
  8. Šešta, taip pat atmestini apeliantės skundo teiginiai, susiję su teismo išvadomis dėl įmonei 2010 m. spalio 11 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto, taip pat ir piniginių lėšų, arešto įtakos jos veiklai. Šioje nutartyje aukščiau jau buvo nurodyta, kad priešingai, nei teigia apeliantė, areštas buvo pritaikytas taip pat ir bendrovei priklausančioms lėšoms.

18Dėl nuostolingų sandorių

  1. Apeliantė taip pat nesutinka su teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei 2010 m. gegužės 10 d. nuomos sutartys buvo nuostolingos, dėl jų įmonė patyrė žalą.
  2. Visų pirma pažymėtina tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad byloje pateikti įrodymai – 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2010 m. balandžio 28 d. ekskavatoriaus apžiūros aktas, 2015 m. gruodžio 6 d. preliminarus defektinis aktas (t. 1, b. l. 37-38, 93; t. 3, b. l. 60) paneigia ieškinio argumentus ir patvirtina atsakovų poziciją, jog techniškai netvarkingas ekskavatorius negalėjo būti parduotas už tokią pat kainą kaip techniškai tvarkingas, – šias aplinkybes paneigiančių naujų, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų, įrodymų nepateikė. Trečia, apeliantė taip pat nepateikė įrodymai, kad veiklai vykdyti (kaip minėta, įmonė 2010 m. sudarė sutartis dėl miško darbų atlikimo, žr. 35 punktą) ieškovei reikalinga technika buvo išnuomota už neprotingai didelę kainą (CPK 12, 178 straipsniai). Beje, taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad faktas, jog išnuomotas buvo ekskavatorius Komatsu F00407, o ji remiasi skelbimuose nurodyta Komatsu PC27 MR-2 modelio nuomos kaina, kuris naudotinas kasimo darbams – negalėjo turėti esminės įtakos šiai kainai. Dėl paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliantės argumentus (CPK 185 straipsnis).

    19

  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad atmesdamas ieškininį reikalavimą teismas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o trečiojo asmens K. S. M. skundo argumentai nepaneigia jų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl šis skundas atmetamas, nenagrinėjant ir nepasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, nes, kaip žinoma, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtą bei pagrįstą sprendimą – apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Atmetus trečiojo asmens K. S. M. apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
  3. Atsakovai A. B. ir V. B. prašo priteisti iš apeliantės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio išlaidas dėl atsiliepimo į skundą parengimo (t. 4., b. l. 21). Įvertinusi tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija priteisia jas atsakovams lygiomis dalimis iš apeliantės, t. y. kiekvienam atsakovui po 200 Eur (CPK 93, 98, 178 straipsniai).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš trečiojo asmens K. S. M. (a. k. ( - ) atsakovams A. B. (a. k. ( - ) ir V. B. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis – po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai