Byla 1-2778-1100/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, kaltinamajam E. Š. (E. Š.), jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui, nukentėjusiajam T. S. (T. S.), jo atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui Z. S. (Z. S.), civilinio atsakovo globos namų ( - ) atstovėms Ž. Š., V. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. A.,

2viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvenantis ( - ), nevedęs, mokosi vidurinėje mokykloje, teistas:

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir tęsti mokslą;

4kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

5Teismas

Nustatė

6I.

7Teismo nustatytos aplinkybės

8E. Š. 2019 m. sausio 9 d. apie 20 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, miškelyje, esančiame šalia prekybos centro „Akropolis“, adresu Vilnius, Ozo g. 25, konflikto su T. S. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą T. S., o šiam nugriuvus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 14 smūgių į veido sritį ir kitas kūno dalis. Taip E. Š. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam T. S. nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, dalinį priekinių pirmųjų viršutinių ir apatinių dantų vainikų dalinį nuskilimą, t. y. nesunkiai sutrikdė T. S. sveikatą.

9E. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

10II.

11Byloje surinkti įrodymai

12Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sumušė nukentėjusįjį, sudavė jam kelis smūgius, tačiau neigia, kad sužalojimus padarė veikdamas bendrai su kitais asmenimis. 2019 m. sausio 9 d. vakare kartu su savo mergina buvo prekybos centre „Akropolis“, paskui išėjo parūkyti ir, pamatę T., stovintį su draugu, nuėjo pakalbėti. Minėto draugo nepažįsta, o T. žinojo tik iš matymo. Antrą kartą prie T. priėjo su drauge ir pasiūlė jam pakalbėti atokiau nuo šalia stovinčių aštuonių draugų, kurių nepažįsta. Vaikinai kalbėjosi šalia miško, esančio prie prekybos centro „Akropolis“, kaltinamasis klausinėjo, kodėl T. S. apkalbinėjo jį ir jo merginą. E. Š. teigimu, viskas prasidėjo nuo vaizdo įrašo, kurį jam atsiuntė pažįstamas T. S. klasės draugas. Minėtame vaizdo įraše buvo T. S., tačiau pokalbio metu jis tai neigė. E. Š. apėmė pyktis, todėl nesusilaikė ir sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius, dėl to jis nukrito ant žemės. Pirmą smūgį sudavė į akį, paskui iš alkūnės trenkė į veidą, po to dar du ar vieną smūgį sudavė, tiksliai nepamena. Iš viso sudavė maždaug tris, keturis smūgius. Nukentėjusysis nukrito ant žemės, laikėsi už akies, prie jo priėjo netoliese stovėję asmenys, o E. Š. su drauge, kuri viską stebėjo, grįžo į prekybos centrą „Akropolis“. Minėta kompanija matė, kaip buvo mušamas T. S., tačiau jie buvo galimai neblaivūs, nes jautėsi alkoholio kvapas. Jis nežino, ar minėti asmenys bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau jų nepažįsta. Nebuvo tokio momento, kad būtų apsupę T. S., mergina norėjo suduoti nukentėjusiajam, bet neleido to daryti. Sutinka atlyginti padarytą žalą, gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo nukentėjusiojo. Mano, kad prašoma 4000 Eur suma yra per didelė, nes sudavė tik du smūgius ir sužalojo nosį, sutinka sumokėti sugadintos striukės ir kelnių vertę. Taip pat sutinka atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 56,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.

13Kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nebuvo prie miškelio, esančio šalia prekybos centro „Akropolis“, adresu Vilnius, Ozo g. 25, nieko nežino ir negirdėjo apie ten įvykusias muštynes. 2019 m. sausio 9 d. jis kartu su savo draugu M., pavardės nežino, kitų duomenų nežino, tik tai, kad jis gyvena globos namuose ( - ), buvo prekybos centre „Ozas“. Tikslaus laiko nepamena, tačiau jie su M. buvo prekybos centre „Ozas“, maždaug nuo 18 val. iki 20.30 val. Jie buvo tik dviese. K. G. M. pažįsta, nes ji yra jo mergina, tačiau 2019 m. sausio 9 d. jis jos nematė, nebuvo su ja susitikęs. Šiuo metu jie bendrauja telefonu, tačiau ji apie pranešime apie įtarimą nurodytas muštynes nieko nepasakojo. Asmenų vardu N. P. (N. P.), T. S. ir D. S. (D. S.) jis nepažįsta. Asmuo vardu D. H. (D. H.) yra jo pažįstamas, paskutinį kartą jį matė kažkur prieš 4–5 mėnesius, tačiau 2019 m. sausio mėnesį jo tikrai nematė. Pabrėžia, kad jis tikrai nedalyvavo muštynėse, kurios yra nurodytos pranešime apie įtarimą (1 t., b. l. 167).

14Kaltinamasis E. Š., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. kartu su savo panele K. G. M. jis atvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, adresu Vilnius, Ozo g. 25, susitikti su draugais, pažįstamais. Prie šio prekybos centro sutiko savo draugą D. H., N. P. ir kitus asmenis, kurių nepažįsta. Būnant „Akropolyje“, telefonu jam pranešė, kad prie prekybos centro yra T. S., todėl jis nutarė nueiti ir pasikalbėti su juo, norėjo išsiaiškinti santykius, kadangi nukentėjusysis negražiai kalbėjo apie jį ir jo merginą. Susitikęs T. S., prie šalia „Akropolio“ esančio miškelio, nuėjo atokiau ir pradėjo kalbėtis. Klausinėjo, kodėl nukentėjusysis „stūmė“ ant jo ir merginos, tačiau T. S. viską neigė. Pasakius, kad viskas yra užfiksuota vaizdo įraše, nukentėjusysis vis tiek melavo ir išsisukinėjo, teigė, kad juokavo. Tada E. Š. susinervino ir pradėjo mušti nukentėjusįjį. Pirmą smūgį sudavė kumščiu į akį, po to trenkė iš alkūnės į veidą, vėliau sudavė dar kelis smūgius į veido sritį, tačiau nepamena tikslių aplinkybių. T. S. nukrito ant žemės, buvo kruvina jo nosis ir burna. E. Š. iš karto išėjo pasitikti savo draugą M., todėl nematė, kas vyko toliau. Kai grįžo į tą pačią vietą prie miškelio, T. S. jau nebuvo. Nematė, ar jo mergina K. G. M. ir kiti asmenys mušė nukentėjusįjį. Nematė ir nežino, ką konkrečiai darė N. P. ir D. H.. Nežino, ar kas nors spardė gulintį nukentėjusįjį, pats to nedarė. Jam nepažįstami asmenys gali būti N. P. ar D. H. draugai. Gailisi, kad sumušė T. S. (1 t., b. l. 168, 170).

15Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad muštynės prie prekybos centro „Akropolis“ įvyko 2019 m. sausio 9 d. Viskas prasidėjo nuo to, kad draugas D. S. pasiūlė tris asmenis, iš kurių jis gali išsirinkti vieną ir pasakyti kažką negražaus. Minėtas draugas nufilmavo, kaip T. S. negražiai kalba apie E. Š., ir išsiuntė jam vaizdo įrašą. Peržiūrėjęs minėtą vaizdinę medžiagą, kaltinamasis pasiūlė susitikti pasikalbėti. Kitą dieną E. Š. draugas M. B. parašė D. S. ir paklausė, kodėl nukentėjusysis „užstūmė‘ ant jo draugo. Paskui pats E. Š. rašė, kad nori susitikti su T. S. prekybos centre „Akropolis“ apie 17–18 val. Nukentėjusysis iš pradžių nurodė, kad nežino, ar atvyks, tačiau vėliau sutiko susitikti su E. Š.. T. S. buvo su draugu J. S. (J. S.), D. S. ir kažkokiu jo draugu. Važiuojant autobusu į „Akropolį“, E. Š. draugas telefonu pranešė, kad laukia jų prie prekybos centre esančio „Ermitažo“. T. S. norėjo pasikalbėti su E. Š., tačiau jo paties nebuvo, buvo tik draugas, su kuriuo pasikalbėjo. Paskui draugas pasakė, kad jie eitų kartu į lauką, nes jis norėjo parūkyti, prašė palaikyti jam kompaniją, todėl jie sutiko ir nuėjo prie miškelio, šalia „Akropolio“, kur stovėjo, kalbėjosi. E. Š. draugas pasakė, kad kaltinamasis pasirodys už 20 min., bet nukentėjusysis pasakė, kad atvažiuos kitą kartą. Tada netikėtai iš kažkurios pusės atėjo mergina su kitais savo draugais. Kompanija stovėjo ratu ir kalbėjosi, už kelių minučių atėjo ir E. Š. su dar keliais žmonėmis. Minėtos kompanijos atėjo iš skirtingų pusių, todėl jo manymu, jie buvo atskirai. Kaltinamasis paklausė, kas čia ant jo „užsirovė“, o T. S. atsakė, kad tai jis. Prie E. Š. priėjo draugas kažką jam pasakyti, o tuo metu T. S. su J. S. laukė jo prie miško. Priėjęs kaltinamasis paklausė, kodėl nukentėjusysis taip pasielgė, po to, vėl nuėjo į šoną, o tada vėl atėjo su visais draugais ir kažko paklausė. Nespėjus atsakyti, kaltinamasis netikėtai trenkė T. S. į veidą, dėl to jam lūžo nosis, pradėjo bėgti kraujas. Kadangi toje vietoje buvo sniego, nukentėjusysis paslydo ir parkrito ant žemės, vos nenukrito nuo kalvos. Jis atsistojo ir bandė pabėgti, bet netoliese stovėjo kaltinamojo draugai, kurie jį sugavo ir trenkė dar vieną ar kelis kartus. Nukentėjusiajam nukritus, E. Š. draugai pradėjo jį trankyti su rankomis ir spardyti su kojomis suduodami nemažai smūgių, galbūt apie dešimt stiprių. Nuo E. Š. iki kitų smūgių praėjo maždaug 6-8 sekundės. T. S. skaudėjo visą kūną, veidas buvo sudaužytas labiausiai, nosis sulaužyta, visa striukė buvo kruvina, mano, kad iš viso buvo suduota 10 ar 14 smūgių. Nosis lūžo dėl E. Š. smūgio. Nukentėjusysis atsistojo, o tuo metu E. Š. su savo mergina K. G. M. stovėjo ir rūkė, jo draugai pasakė, kad viską išsivalytų. Po to, kažkas iš tų asmenų nuėjo į parduotuvę „Maximą“ nupirkti kosmetinių priemonių, kad galėtų sustabdyti kraujavimą, bet prasmės nebuvo, nes kraujo buvo daug. Taip pat nukentėjusiajam į ausį trenkė E. Š. mergina ir paklausė, ar jis eis į policiją rašyti pareiškimo. E. Š. ir jo draugai norėjo, kad T. S. visiems pasakytų, kad jį sumušė narkomanai ar girtuokliai, todėl jis patvirtino, kad į policiją nesikreips. Po muštynių kažkoks draugas priėjo prie jo ir pasakė, kad nereikia bijoti, nes jo niekas nemuš. D. S. sakė, kad užtenka mušti T. S., tačiau jį paliko, galbūt dėl to, nes buvo per daug smūgių suduota. Būdamas kruvinas nukentėjusysis su draugu autobusu išvyko namo. Iš pradžių jis nesuprato, kas įvyko, jam buvo sunku kvėpuoti, liejosi vaizdas, buvo pikta ir liūdna. T. S. nežinojo, ką grįžus namo pasakyti tėvams. Ryte buvo nemalonu keltis, veidas sudaužytas, visur nudžiūvęs kraujas, lūpos kruvinos. Kitą dieną draugai teiravosi, kaip jis jaučiasi. Jam buvo sunku psichologiškai t. y. baisu vaikščioti lauke bei važinėti autobusais. Po įvykio buvo sunku kalbėti su bendraamžiais, buvo jaučiamas išgąstis, visa tai truko dvi savaites. Žaizdoms sugijus, veide nebuvo žymių, todėl kiti vaikai nesuprasdavo, kad buvo sumuštas. Šiuo metu dažnai prisimena įvykį, nes daug kas domisi, kaip sekasi byla. Visi nukentėjusiojo rūbai buvo kruvini, todėl jų nebegalima dėvėti.

16Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas prasidėjo likus dviem savaitėms iki įvykio, kai bendraklasis D. S. paprašė, kad jis „pastumtų“ ant E. Š., kadangi jo bijojo. Tuo metu jis neišsigando tokio prašymo ir prieš mobiliojo telefono vaizdo kamerą pasakė žodžius „E. loch“. Nufilmuotą vaizdo įrašą D. S. nusiuntė E. Š., kurio nukentėjusysis nepažįsta. E. Š. paprašė, kad vaikinas, kalbantis vaizdo įraše, atvažiuotų prie prekybos centro „Akropolis“ išsiaiškinti, tačiau tą dieną nukentėjusysis niekur nevažiavo. Kitą dieną su draugu J. S., apie 18 val. nuvažiavo į „Akropolį“ susitikti su D. H., kuris per „Facebook“ pasiūlė susitikti. Atvykę susitiko prie „Ermitažo“ įėjimo, tada nuėjo prie miškelio parūkyti. Tuo metu priėjo maždaug septynių žmonų grupė, kurie buvo kartu su D. ir kurių jis nepažįsta. Po 10 min. atėjo D. H. draugas E. Š. su savo devyniais draugais ir mergina, pradėjo teirautis, kuris ant jo „stūmė“. D. H. pradėjo raminti E. Š., tačiau jis teigė, kad nori su tuo asmeniu pasikalbėti. T. S. prisipažino, kad tai jis kalbėjo vaizdo įraše ir atsiprašė. Po to, su J. S. stovėjo atskirai, kai E. Š. pakvietė jį asmeniškai pasikalbėti arčiau miškelio. E. Š. pakartojo, kad nereikėjo taip sakyti ir trenkė jam vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę, į skruostikaulį. Smūgis buvo stiprus, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nukentėjusysis to nesitikėjo, todėl nukrito ant nugaros, norėjo pabėgti į „Akropolio“ pusę, bet nesugebėjo to padaryti, nes E. Š. draugai (šeši asmenys) apstojo ratu ir jo nepraleido, laikė. Vienas vaikinas buvo vardu N., jis buvo su balta striuke, šiek tiek aukštesnis, gimęs ( - ) metais, galėtų jį atpažinti. Kitų jį laikiusių asmenų apibūdinti negali. Tuo metu, kai jį buvo apstoję, kažkas trenkė jam dar kartą į veido sritį. Jis atsigulė bandydamas apsiginti, tačiau visi pradėjo jį mušti, spardyti. Pajuto stiprius 6–7 smūgius į veidą, kiti smūgiai buvo iš kojų, iš viso buvo apie 14 smūgių. Po smūgių pasidarė silpna, bloga, pajuto, kad lūžo nosis, kadangi išgirdo kaulo lūžio garsą. Daugiausia smūgiuota į veidą. Muštynių metu kiti asmenys tylėjo. J. S. stebėjo muštynes 5 metrų atstumu ir galimai bijojo prieiti. Po gautų smūgių nukentėjusysis atsistojo, o D. H. pasakė, kad jam reikia nusišluostyti, ir atnešė servetėlių. N. pasakė, kad daugiau jo nemuš. Taip pat pamena, kad kai jį laikė E. Š. draugai, mergina trenkė jam antausį nieko nesakydama. Ji vardu G., šviesių plaukų, žino ją iš „Facebook“. D. H. pasakė, kad į policiją geriau nesikreipti, nes bus dar blogiau, o E. Š. pridūrė, kad daugiau taip „nestumtų“ ant jo ir kad dingtų abu su draugu iš „Akropolio“ teritorijos. Patikslina, kad D. S. („Facebook“ vardas „( - )“ yra jo bendraklasis, o D. H. („Facebook“ vardas „( - )“), yra D. S. draugas. J. S. yra draugas iš senos jo mokyklos („Facebook“ vardas „( - )“), N. „Facebook“ vardas – „( - )“ rusiškom raidėm, E. Š. – „( - )“. Grįžęs namo apie įvykį papasakojo tėvams, jo striukė buvo kruvina, kelnės purvinos, suplėšytos (1 t., b. l. 30–31).

17Liudytoja K. G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog E. Š. atsiuntė vaizdo įrašus, kuriuose T. negražiai kalba apie juos abu. Su E. Š. ji susitiko prekybos centre „Akropolis“ po dviejų dienų. Išėję parūkyti, pamatė grupelę žmonių (5 ar 6 asmenis, kurių ji nepažįsta), todėl galvojo, kad kažkur netoliese yra ir T. S.. Iš pradžių jie išėjo tik parūkyti, tačiau gali būti, kad kas nors iš grupelėje esančių pažįstamų juos pakvietė. E. Š. priėjo prie grupelės jaunuolių ir paklausė, kuris iš jų T. S., po to, nuėjo su juo pakalbėti dėl vaizdo įraše užfiksuotų apkalbų, tačiau nukentėjusysis paaiškino, kad juokavo. Ką vaikinai dar kalbėjo, ji nepamena, tačiau po pokalbio E. Š. trenkė nukentėjusiajam gal du smūgius, o ten buvęs aukštas vaikinas pasakė, kad už save dar trenks panelė. Mergina norėjo tą padaryti, bet kaltinamasis neleido. E. Š. kumščiu trenkė T. S. į veido sritį, o kiti žmonės stovėjo jam už nugaros ir nieko nesakė. Kai T. S. bandė bėgti, jį pagavo aukštas vaikinas, kurio ji nepažįsta. Viskas vyko šalia prekybos centro „Akropolis“ prie ten buvusios didelės būdos, konteinerių. T. S. pastūmė ir pradėjo mušti kiti asmenys, ji sušuko, kad jie nustotų ir kartu su E. Š. išėjo. Tuo metu jai skambino mama, todėl buvo nusisukusi, kad nesigirdėtų garsų. Nematė T. S. veiksmų, nes jis buvo apsuptas žmonių, tačiau pastebėjo, kad jam prakirsta prie nosies. Į jos šūksnį niekas nesureagavo, tačiau kai sušuko E. – visi apsiramino ir nustojo mušti T. S.. Tai įvyko prieš jiems išeinant. Vienas ar du vaikinai nubėgo nupirkti ausų krapštukų, kad sustabdyti kraujavimą iš nosies. T. S. ji nepažinojo, žinojo tik jo vardą. Visi asmenys, buvę prie prekybos centro „Akropolis“ jai nepažįstami, žinomas tik D. Nežino, ar E. pažinojo įvykyje dalyvavusius asmenis, galbūt buvo vienas draugas ar pažįstamas. Mano, kad kiti asmenys mušė T. S. už E. Š..

18Liudytoja K. G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. Š. yra jos vaikinas, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną, tarp 10 ir 14 val. E. Š. parašė jai žinutę per „Facebook“, kad šiandien bus „Pizda“, nes vienas vaikinas jam atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame ji vadinama „šliucha“, o jis – „lochu“. Neminėjo, kas atsiuntė vaizdo įrašą, jis to vaikino net nepažinojo. Maždaug 16–19 val. ji susitiko su savo vaikinu ir nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“. Antrame aukšte prie parduotuvės „Majai“ susitiko su kaltinamojo broliu I. Š. ir draugu D., kuris buvo su nepažįstamu draugu. Jie sėdėjo ant suoliuko antrame aukšte ir laukė draugų. Tada jiems pranešė, kad draugai laukia prie miškelio, esančio šalia prekybos centro „Akropolis“. Ten taip pat yra vaikinas, kuris negražiai šnekėjo vaizdo įraše. Kaip atrodė asmuo, kuris pakvietė, nežino, ten buvo jų daug, kokie 6–7 žmonės. Nė vieno asmens, stovinčio su vaikinu, ji nepažinojo. Kai jie atėjo į vietą prie miškelio, jos vaikinas pradėjo visiems sakyti „kuris čia, kuris čia“. Ji, E. Š., D. ir jo draugas, kaltinamojo brolis, ir kiti nepažįstami asmenys (7–8) nuėjo šiek tiek atokiau nu prekybos centro, t. y. prie būdelės. E. Š. priėjo ir kažką kalbėjo, ką tikslai nežino, bet klausinėjo, ką tas vaikinas kalbėjo apie ją vaizdo įraše, kodėl taip pasielgė. Vaikinas nurodė, kad taip kalbėti jį privertė. Kadangi E. Š. nepatiko atsakymai, jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį iš kumščio į akį, kitą smūgį ranka į kairę pusę. T. S. bandė pabėgti, bet iš visų stovėjusių vienas jį pagavo, o jos vaikinas pasakė, kad dabar trenks už savo merginą ir sudavė dar vieną smūgį į veido sritį. Tada aukštas vaikinas, kurio ji nepažįsta, pasakė, kad dabar nukentėjusiajam trenks antausį mergina, kuri iš pradžių atsisakė tą daryti, tačiau vėliau nestipriai trenkė iš kairės rankos į dešinę pusę. Po to, ji su vaikinu nuėjo toliau, o visi kiti žmonės liko stovėti, po to trankė nukentėjusįjį. Matė, kad fizinį smurtą naudojo visi ten buvę asmenys, išskyrus D. – maždaug jos ūgio, tamsių plaukų, ploną vaikinuką, kuris buvo su tamsiais džinsais ir pilka striuke. Nepamena, kas pirmas trenkė, nes ji su vaikinu stovėjo ir kalbėjo toliau, tuo metu jai skambino mama. Atsisukusi pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, o jį spardo. Matė, kad jį kažkas pastūmė, jis nugriuvo ir tada visi nepažįstami asmenys pradėjo jį mušti. Buvo du ar trys vaikinukai, kurie spardė gulinčiam nukentėjusiajam į veidą, šonkaulius, visur kur tik galėjo. Buvo bent jau trys smūgiai iš kojų ir rankų. Negali nurodyti, kas ką konkrečiai darė, nes buvo daug žmonių. Ji rėkė, ką jie daro, stovėdama maždaug 3 metrų atstumu. Po to, pradėjo rėkti E. Š., todėl visi atsitraukė. Mergina stovėjo toliau, nenorėjo žiūrėti, matė kad nukentėjusiajam prakirsta ir bėga kraujas. Kažkas iš grupelės žmonių, kurie mušė, nubėgo į „Akropolį“ nupirkti ausų krapštukų ir maždaug 15–20 min. mėgino sustabdyti kraujavimą. Tada ji ir E. Š. nuėjo prie prekybos centro įėjimo pasitikti kito kaltinamojo draugo, kurį visi vadina M., bet vardas iš V raidės, jis gyvena vaikų globos namuose ( - ). Minėtas asmuo tiesiog atėjo susitikti ir dėl šio reikalo nedalyvavo. Pasitikę draugą, jie sugrįžo atgal į muštynių vietą, tačiau nukentėjusiojo jau nebuvo, pasak ten buvusių asmenų, jis pabėgo. Po to, ji su vaikinu nuėjo į „Akropolį“ ar išvažiavo į „Ozą“, neprisimena. Daugiau apie nukentėjusįjį nieko negirdėjo. Iš buvusių asmenų ji pažįsta savo vaikiną E. Š., jo brolį I. Š., D., kurio pavardės nežino, o visų kitų asmenų nepažįsta ir nežino (1 t., b. l. 100–101).

19Liudytojas D. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną T. draugas pakvietė jį susitikti prie prekybos centro „Akropolis“. Jis, T. S. ir J. S. stovėjo miškelyje, prie stovėjimo aikštelės šalia prekybos centro, kai iš už mašinų pasirodė jam nepažįstamų asmenų kompanija. Vienas vaikinas su mergina priėjo prie jų ir pakvietė T. S. pasikalbėti, kaip suprato, apie panelę ir sudavė nukentėjusiajam du kartus į veido sritį. Negirdėjo jų pokalbio, nes stovėjo keliolikos metrų atstumu nuo jų, todėl nežino, dėl ko viskas įvyko. Po šių smūgių T. S. pradėjo bėgti, tačiau smurtavęs vaikinas jį sugavo, kažką pakalbėjo ir kartu su mergina išėjo. Tada atėjo kitas vaikinas, kuris T. S. kažką pasakė, dar kartą sudavė į nosį ir su kompanija pasišalino iš įvykio vietos. Dėl smūgio T. S. nukrito ant žemės, jam bėgo kraujas. Mano, kad smurtavę vaikinai buvo ne iš tos pačios kompanijos, jie patys nustojo mušti nukentėjusįjį. Muštynių metu 10-15 žmonių kompanija stovėjo netoliese. Liudytojas paaiškino, kad liko su nukentėjusiuoju, nupirko jam vandens, servetėlių, po to, T. S. kartu su J. S. išvyko namo. Susitikti jį pakvietė J. S., T. S. nepažįsta, po įvykio daugiau jo nematė.

20Liudytojas D. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino T. S. ir apie muštynes miškelyje šalia prekybos centro „Akropolis“. Minėtą asmenį sumušė 10 asmenų grupė, tačiau konkrečių asmenų įvardinti negali. Vienas asmuo iš kompanijos klausė T. S., ar jis kažką pasakė. Nežino, kada įvyko įvykis. Kažkada susitiko su T. S. „Akropolyje“, po to, išėjo į lauką pasivaikščioti pro išėjimą, esantį prie parduotuvės „Elektromarkt“. Tuo pačiu metu pastebėjo, kad iš prekybos centro išėjo 10 žmonių grupė, kurių nepažįsta. Jie priėjo ir vienas vaikinas paklausė, kuris čia „stūmė“ ant jo mergino, o T. S. atsakė, kad jis. Tada minėtas vaikinas pasikvietė T. S. pakalbėti ir nuėjo tarp būdelių, kur yra konteineriai. Pokalbio negirdėjo, nes jie buvo tik trise (nukentėjusysis, E. Š. ir jo mergina), kiti stovėjo už nugaros. Vaikinas, kuris kalbėjosi su T. S., trenkė jam du kartus kairės rankos kumščiu į veido sritį. Po smūgių T. S. neparkrito, bandė pabėgti į tą pusę, iš kurios atėjo, tačiau jį pasigavo du vaikinai iš minėtos kompanijos. Jis pabėgo 1 ar 2 metrus ir jį pagavo už rankų, atvedė vėl ir kalbėjo tą patį. Po antrojo pokalbio, smurtavęs vaikinas nuėjo į šoną. Tada iš kompanijos atėjo trys vaikinai, pradėjo kalbėti su T. S., klausė jo, ar daugiau taip nedarys ir vienas iš jų sudavė smūgį kumščiu į nosį. Minėtų trijų asmenų nėra matęs, nepažįsta. Po šio smūgio T. S. nukrito, kiti du vaikinai spardė jį kojomis. Šių žmonių neatpažintų, jų neįsidėmėjo. Liudytojas pribėgo prie trijų T. S. mušusių asmenų ir pradėjo juos atitraukinėti. Jis pribėgo iš už nugaros ir atitraukė vieną žmogų, tuo metu antrasis pastūmė T. S.. Po to nukentėjusysis atsikėlė, apsiprausė veidą ir kruvinas išvažiavo. Kaip suprato, konfliktas kilo dėl muštynių metu buvusios merginos, tačiau nežino konkrečių aplinkybių. Su T. S. apie tai nešnekėjo. Pirmasis asmuo, kuris kalbėjo ir mušė T. S., buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais ir striuke. Jei pamatytų, mano, kad neatpažintų minėto asmens, nes veido nematė. Merginos taip pat neatpažintų, nes ji stovėjo už vaikinų. Niekas tuo metu nefilmavo. T. S. nėra jo draugas, tiesiog pažįstamas, kuris mokosi buvusioje klasėje. Muštynių metu kartu buvo pažįstamas J. (1 t., b. l. 112).

21Liudytojas V. M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo geriausias draugas, jį pažįsta keletą metų. Nežino, kas įvyko, nes jie buvo susitarę susitikti, o jis dėl eismo spūsčių nespėjo atvykti laiku. Po įvykio buvo susitikęs su E. Š., tačiau apie muštynes nekalbėjo. Iš pradžių nuėjo į parduotuvę „Maxima“, po to, kalbėjo kitomis temomis, tačiau vaikinas nieko nepasakojo apie muštynes, tik minėjo ten dalyvavusius žmones, t. y. A., J. ir D. T. S. siuntė vaizdo įrašą E. Š., kuriame negražiai kalba apie jo panelę. Mano, kad dėl to viskas įvyko. Susitikimo priežastis buvo tiesiog pabūti kartu, tačiau jis pavėlavo. Jis žinojo, kad prie prekybos centro „Akropolis“ bus nukentėjusysis, E. Š. planavo su juos susitikti pasikalbėti. E. Š. nesakė, kad planuoja T. S. sumušti, sakė tik pasikalbės. Atvykęs į prekybos centrą „Akropolis“, sutiko E. Š., A. ir jo draugus, kurių nepažįsta, nukentėjusiojo nematė.

22Liudytojas V. M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis žinojo apie 2019 m. sausio 9 d. prie „Akropolio“ vykstančias muštynes, tačiau kai atvyko, jos jau buvo pasibaigusios. Apie muštynes jam pasakė draugas E. Š.. Jis pasakojo, kad T. S. vaizdo įraše negražiai apie jį kalbėjo. Liudytojas matė minėtą vaizdo įrašą, jame buvo negražiai kalbama apie E. Š. merginą, vadino jį „lochu“. T. S. įraše pasakė, kad nebijo gauti dėl tokių išsakytų žodžių. Kaltinamasis likus trims dienoms iki muštynių pasakė, kad sumuš T. S. dėl aptariamo vaizdo įrašo. Įvykio dieną jis turėjo susitikti su E. Š., bet buvo didelės eismo spūstys ir jis nespėjo atvykti, konflikto metu jis buvo Gedimino pr. Kai jis atvažiavo į susitikimą su E. Š., viskas jau buvo pasibaigę, o kaltinamasis mažai ką pasakojo apie įvykį. Kartu su E. Š. buvo 5–6 vaikinai, kurių jis nepažįsta. Daugiau jokių aplinkybių nurodyti negali. E. Š. jam detaliai nepasakojo, kas trenkė nukentėjusiajam, tik pasakė, kad T. S. gavo nuo jo ir kitų bei buvo primuštas. E. Š. neminėjo, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam (1 t., b. l. 127).

23Liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną susitiko su A. B. ir Ž. M. „Akropolyje“ kartu pabūti. Jie išėjo į lauką už „Akropolio“ parūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes prie prekybos centro jiems to daryti negalima. Iš pradžių buvo tik jie trys, paskui susirinko grupelė žmonių (maždaug 7 asmenys) aiškintis dėl kažkokios panelės. Atėjusių asmenų vardų nežino, atpažįsta E. Š., tačiau nežino, ką jis konkrečiai darė, nes buvo tamsu. Pamena, kad visi šoko mušti T. S., po to, išsiskirstė. Jis nesiklausė pokalbio, tai ne jo problemos. Prisimena, kad E. Š. iš pradžių aiškinosi žodžiu, po to trenkė nukentėjusiajam, tačiau daugiau jokių veiksmų neatliko. Kaltinamasis bendravo su kitais asmenimis ir tada visi pradėjo mušti T. S.. N. P. ir jo draugai nieko nedarė, tiesiog stebėjo. Matė kaip mergina, buvusi kompanijoje, sudavė antausį T. S.. Jaunuolių grupelė nustojo mušti nukentėjusįjį, nes pamatė, kad jis viskas kruvinas. Iškart po muštynių T. S. su savo draugu išvyko namo. T. S. žino iš matymo, kitų asmenų nepažįsta iš viso.

24Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną apie 18 val. nuvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, esantį Vilniuje, Ozo g. 25, susitikti su savo draugais A. B., D. ir Ž. M.. Minėti asmenys mokosi vienoje mokykloje. Susitikę prie 1-ojo išėjimo, jie nuėjo prie miškelio, esančio prie „SEB“ banko. Ten jie visi gėrė alkoholį. Po to, prie jų priėjo iš matymo pažįstami 7 asmenys, tarp kurių buvo viena mergina, jos vaikinas ir T. S.. Jie visi stovėjo ir ginčijosi dėl to, kad T. S. negražiai vadino merginą. Vaikinas, aiškinęsis dėl merginos, buvo aukštesnis už jį, šviesiai rudų plaukų, dėvėjo tamsius drabužius. Detalaus pokalbio negirdėjo, nes stovėjo maždaug 10 metrų atstumu. Matė, kad minėtas vaikinas trenkė T. S. ranka į veidą, jis pradėjo trauktis, tačiau nenukrito. Po to, mergina sudavė T. S. antausį, o netrukus tas pats vaikinas dar trenkė su ranka, dėl to nukentėjusysis nukrito ir jo veidas pradėjo kraujuoti. Jį pradėjo rankomis mušti kiti grupelėje buvę asmenys, tačiau nespardė. Po pirmo smūgio T. S. niekas nebuvo užtvėręs kelio ir jo nelaikė. Kaip suprato, aiškintis dėl konflikto nukentėjusysis atėjo savo noru. Pamatęs, kad T. S. bėga kraujas, N. P. nubėgo nupirkti servetėlių, todėl jo nebuvo apie 10 min. Grįžęs, pamatė nukentėjusįjį kruviną, davė jam servetėlių, o kiti jį mušę asmenys apvalė jo drabužius. Matė, kad T. S. su savo draugu (su akinukais) išėjo iš prekybos centro „Akropolis“. Jis taip pat išėjo, tačiau už šio prekybos centro buvo sulaikytas policijos, kaip paieškomas asmuo, nes nebuvo visą parą globos namuose (1 t., b. l. 86).

25Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su draugais (N. P., S., K. ir Ž. M.) apsipirkinėjo prekybos centre „Akropolyje“, po to, išėjo į lauką, pamatė pažįstamus, pasisveikino su jais ir išėjo. Šalia „Akropolio“ vartojo alkoholinius gėrimus su N. P. ir S., kiek laiko tą darė, nepamena, tačiau girtas nebuvo. Ten buvo daug žmonių, tačiau tuo metu jokio konflikto nebuvo. Buvo šurmulys, vaikai bėgo į Maximą pirkti nosinių.

26Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie muštynes, kurios įvykio metų pradžioje prie prekybos centro „Akropolis“, nieko negirdėjo, pats nedalyvavo. T. S., E. Š., D., K. G. M. nepažįsta. Pažįsta Ž. M., nes jis buvo iš tos pačios mokyklos, tačiau nesimoko jau apie pusę metų, jie nebendrauja. Paskutinį kartą jį matė 2019 m. birželio mėnesį, kai gavo atestatą. N. P. yra taip pat iš mokyklos. Apie minėtą įvykį nieko negirdėjo, tarp draugų taip pat nieko negirdėjo. „Akropolyje“ lankosi apsipirkti, bet apie įvykį nieko negali pasakyti (1 t., b. l. 134).

27Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. Š. nepažįsta, pirmą kartą apie jį girdi, šiek tiek pažįsta A. B. iš mokyklos, tačiau su juo nebendrauja. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus dėl alkoholio vartojimo su A.. Iš tiesų jis su juo tik susitiko „Akropolyje“ ir pasisveikino, matė, kad buvo daug žmonių. Taip elgėsi, nes galvojo, kad niekur nebus kviečiamas. Su E. Š. kartu nebuvo, apie jį girdėjo iš kitų bendraamžių.

28Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. jis susitiko su A. B. vartoti alkoholinius gėrimus. Tą darė prie prekybos centro „Akropolis“, nežino, kurioje tiksliai vietoje už „Akropolio“, ten kur įvyko muštynės. Po to, susitiko du lenkus, iš kurių vienas vėliau buvo sumuštas. Taip pat sutiko E., t. y. E. Š., kuris kalbėjosi su minėtu lenku, tačiau jo vardo nežino. Pokalbis buvo dėl to, kad neva lenkas apkalbėjo E. Š. merginą. Po to, jis grįžo gerti toliau ir atsisukęs pamatė, kad visi puola jo minėtą vaikiną lenką. Kas konkrečiai tą darė, neatsimena, tačiau matė, kad vieną kartą trenkė E. Š.. Kitų smurtavusių asmenų nurodyti negali. Ten buvusi jaunuolių grupė padavė servetėles nukentėjusiajam, kai pamatė, kad jo nosis kruvina, ir pasakė, kad nusivalęs eitų namo. Jie toliau gėrė alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 119).

29Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, tačiau T. S. yra jo draugas iš senos mokyklos. Įvykio dieną jis susitiko su T. S. autobuse ir važiavo į Akropolį, kur kartu vaikščiojo po parduotuves. T. S. sakė, kad išeis susitikti su pažįstamu, o jis tik vėliau išėjo parūkyti. Kas vyko lauke jis nepamena, nors buvo kartu su T. S.. Draugas jam nieko nepasakojo apie jokius įvykius. Važiuojant namo pastebėjo, kad T. S. buvo kruvinas, ir tada suprato, kad jį sumušė. Paties įvykio nematė, jis stovėjo prie „Akropolio“, tačiau toliau nuo nukentėjusiojo. Tik vėliau pastebėjo, kad T. S. sunku kalbėti, šis pasakė, kad buvo sumuštas kelių žmonių.

30Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 19 val. autobuse jis sutiko savo draugą T. S., nes buvo susitarę važiuoti į prekybos centrą „Akropolis“, esantį Vilniuje, Ozo g. 25. T. S. pasakė, kad jam reikia „Akropolyje“ susitikti su vienu pažįstamu, kurio jis nepažįsta. Atvykus į prekybos centrą, jis nuėjo pasivaikščioti po parduotuves, o T. S. laukė savo pažįstamo. Vėliau jam paskambino T. S. ir pasakė palaukti jo prie „Akropolio“ išėjimo Nr. 7. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė, kad T. S. yra sumuštas, visas jo veidas buvo raudonas, o po akimi guzas. Kas jį mušė, nematė ir nieko nežino apie įvykusias muštynes. Kai T. S. lydėjo namo, jis papasakojo, kad jį sumušė 5 vaikinai, bet nenurodė, kas jie tokie. Palydėjęs nukentėjusįjį, jis grįžo namo. T. S. mėgsta ant visų „rautis“, todėl J. S. jam visada sakė, kad jį gali kažkas pamokyti ir taip atsitiko pirmą kartą (1 t., b. l. 77).

31Atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, palaiko pareikštą civilinį ieškinį ir prašo, kad būtų grąžinti pinigai už striukę, kelnes, kurios buvo purvinos, suplėšytos. Taip pat prašo atlyginti žalą dėl patirtų sužalojimų. Nukentėjusiajam lūžo nosis, nors operuoti kol kas jos nereikia, gali praeiti net dvidešimt metų, kuomet būna tikslinga daryti operaciją ir nosį išlyginti. Be to, T. S. lankėsi pas psichologus, todėl prašoma atlyginti žala yra minimali. Stresas būna iš karto, tačiau tam tikrais atvejais gali likti prisiminimai, todėl papasakoti įvykio aplinkybes labai sudėtinga. Galima įsivaizduoti, kuomet muša gauja, ir neaišku, kaip baigsis. Nukentėjusysis norėjo pabėgti, tačiau jo neišleido, todėl jo būklė labai prasta. Yra ligų kvalifikatorius, kur kiekviena liga savo kodą turi, tačiau šiuo atveju būklės kvalifikatoriaus nėra. T. S. elgesys pablogėjo, jis tapo uždaresnis. Sūnus vaikšto pas psichologus, reguliariai lankosi pas gydytojus, planuoja kreiptis dėl namų mokymo, nes sūnus nenori eiti ten, kur daug žmonių. Gal laikas padės, bet čia toks atvejis, kad lengvai tai nepraeis, tai ilgalaikis dalykas. Dėl sumušimų sūnus nesigydė, Z. S. pats yra chirurgas, todėl įvertino būklę. Sūnui buvo padaryta nuotrauka ir pasiūlyta operacija, bet kol sukaulėjimas galutinis neįvyko, tai ji nedaroma, kadangi kremzlės nesusiformavusios iki galo. Kadangi dabar toks amžius, rizikinga atlikti operaciją. Nori, kad žala būtų atlyginta pinigais.

32Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis mokosi ( - ), ( - ) klasėje ir yra buvęs T. S. klasės draugas. Nagrinėjamas įvykis įvyko žiemą. T. S. buvo dingęs trims savaitėms, po to, atėjo į jų klasę ir papasakojo, kad buvo sumuštas, tačiau nesakė, dėl ko ir kas tą padarė. Jis nieko nežino apie vaizdo įrašą, kuriame T. S. negražiai vadina E. Š. ir jo merginą. Kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, žino tik iš „Facebook“. Nurodė, kad vaizdo įrašą filmavo jis, ir paaiškino konflikto priežastis. T. S. mėgsta save pristatyti didvyriu, konfliktuoti, dėl to paprašė D. S., kad jis įrašytų vaizdo įrašą, kurį vėliau persiuntė. Nežino, kokiu tikslu tai darė ir kam persiuntė įrašą. Muštynėse jis nedalyvavo, tik žino, kad pradėjo rašyti žinutes. Jis sakė T. S., kad lengviau atsiprašyti ir pasakyti, kad niekur nevažiuos, tačiau jis sakė norintis pažiūrėti, kas jam bus. Kitą dieną T. S. nepasirodė mokykloje, o kai sugrįžo, pasakojo, kad prie „Akropolio“ buvo sumuštas. Apie tai, kad kilo konfliktas suprato iš T. S. elgesio mokykloje, t. y. jis visą dieną apie tai kalbėjo, prašė telefono kažkam parašyti arba informatikos kabinete eidavo prie kompiuterio. Nežino, su kuo įvyko konfliktas, T. S. sakė, kad tiesiog važiuos į „Akropolį“. Tuo metu, kai vyko muštynės, jis buvo „( - )“ būrelyje. Asmenų, su kuriais konfliktavo T. S., jis nepažįsta, E. Š. žino iš „Facebook“. T. S. neminėjo, kas jį sumušė, tik pasakė, kad prie „Akropolio“ atėjo, sumušė ir išėjo, o jis grįžo namo. Daugiau aplinkybių neprisimena, nes jis nedaug pasakojo. Nukentėjusysis ateidavo į mokyklą, pabūdavo dvi ar tris pamokas ir išeidavo. Tada į telefoną jis įrašė negražius žodžius, pasakė „loch“ ir panašiai, dėl to ir prasidėjo konfliktas (1 t., b. l. 106).

332019 m. birželio 6 d. akistatos protokole užfiksuota K. G. M. ir E. Š. akistata, kurios metu kiekvienas patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė, kad pažįsta vienas kitą, nes yra pora (1 t., b. l. 155).

342019 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis T. S. atpažino E. Š., kaip asmenį sudavusį jam smūgius (1 t., b. l. 33–36).

35Iš 2019 m. gegužės 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. S. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje. D. S. nedalyvavo (1 t., b. l. 40–53).

36Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G149/2019 (01) (toliau – 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. G149/2019 (01)) nustatyta, kad T. S. padarytas nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, dalinis priekinių pirmųjų viršutinių ir apatinių dantų vainikų dalinis nuskilimas, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55–56).

372019 m. liepos 11 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė R. G. negali atsakyti, kieno veiksmais T. S. galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose (kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą), galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, negali atmesti, kad vienam iš įtariamųjų smūgiuojant kumščiu į nosies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 60–61).

38Z. S. 2019 m. sausio 10 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 20 val. Vilniuje, Ozo g. 25, iš matymo pažįstami vaikinai sumušė jo nepilnametį sūnų T. S. ir sulaužė jam nosį (1 t., b. l. 8).

39Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 9 d. 21.25 val. gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „Akropolis“ prieš valandą pranešėjo sūnų T. S. sumušė du paaugliai iš mokyklos. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 11)

402019 m. sausio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio N. P. 2019 m. sausio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 21. 45 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. P., gautas pranešimas, kad ( - ) laukia prie prekybos centro „Akropolis“ sumuštas nepilnametis. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko sumuštas T. S. ir jo tėvas Z. S.. Jaunuolio veidas buvo stipriai sumuštas, kraujavo. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo nukentėjusį asmenį ir paaiškino, kad gabens į Santariškių ligoninę. Sumuštas vaikinas paaiškino, kad taip padarė daug žmonių, bet pagrindinis smurtautojas buvo E.. Jis smurtavo, nes T. S. jį vadino negražiais žodžiais, bet teigė, kad atsiprašė dėl to. T. S. buvo labai išsigandęs, todėl tikslesnių įvykio aplinkybių negalėjo nurodyti. Taip pat jis nurodė, kad įvykio vietoje buvo D., kuris jo nemušė, tačiau pažįsta kitus asmenis. Z. S. kartu su sūnumi išvyko į ligoninę ir teigė, kad rašys pareiškimą dėl sumušimo. Vėliau kitas policijos ekipažas pranešė, kad surado iš globos namų pabėgusį N. P.. T. S. patvirtino, kad jį mušusių asmenų kompanijoje buvo ir N. P., apsirengęs balta striuke. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad smurtavęs asmuo – tai E. Š., kuris gyvena globos namuose „( - )“ (1 t., b. l. 14).

412019 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad liudytojas D. H. ir N. P. neatpažino asmens, kuris 2019 m. sausio 9 d. prie prekybos centro „Akropolis“ sumušė T. S. (1 t., b. l. 145–147, 148–150).

422019 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad N. P. atpažino K. G. M., kaip merginą, kuri 2019 m. sausio 9 d. apie 20 val. prie prekybos centro „Akropolis“ vieną kartą delnu trenkė T. S. į veido sritį (1 t., b. l. 151–153).

43III.

44Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

45Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

46BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

47Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam T. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (be kitų T. S. padarytų sužalojimų sužalojimai dėl nosies kaulų lūžio vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. G149/2019 (01) (1 t., b. l. 55–56). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios teismo medicinos ekspertės R. G., turinčios ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m., kompetencija.

48Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis E. Š. pripažino, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje jis konflikto metu sudavė keturis smūgius T. S.. Kaltinamasis nurodė, kaip jis sudavė atskirus veiksmus, t. y. vieną smūgį sudavė kumščiu nukentėjusiajam į akį, o kitą smūgį – alkūne į veido sritį. Nors E. Š. nedetalizavo kitų smūgių sudavimo aplinkybių, tačiau jis teigė, kad sudavė nukentėjusiajam dar du smūgius. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 168, 170). Tai, kad E. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš T. S., patvirtino pats nukentėjusysis duodamas nuoseklius parodymus viso baudžiamojo proceso metu. T. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio į veidą jam lūžo nosis, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nukentėjusysis davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30–31). T. S. atpažino E. Š. kaip asmenį, kuris smurtavo prieš jį (1 t., b. l. 33–36), be kita ko, patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 40–53). E. Š. smurtavimo prieš T. S. faktą įrodo liudytojų K. G. M., D. H. ir N. P., kurie buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, parodymai. Nors šie liudytojai teismo posėdžio metu iš pradžių bandė sušvelninti kaltinamojo vaidmenį padarant veiksmus prieš nukentėjusįjį, tačiau teismui perskaičius dalį jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jie patvirtino savo tokius parodymus ir vienareikšmiškai pripažino, kad E. Š. smurtavo prieš T. S..

49Įvertinus 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadą Nr. G149/2019 (01), kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų K. G. M., D. H. ir N. P. parodymus, nėra abejonių, kad E. Š. savo veiksmais prisidėjo prie to, jog T. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Be to, nevienkartinis E. Š. smūgių sudavimas T. S., suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (smūgiai kumščiu ir alkūne) ir sudavimų vieta (veido sritis) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, dėl padarytų veiksmų gali atsirasti jam sužalojimai, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

50Kadangi T. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl E. Š. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

51E. Š. taip pat inkriminuota, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, t. y. kai po E. Š. suduotų smūgių T. S. šis nugriuvo ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 14 smūgių į veido sritį ir kitas kūno dalis. Kaltinamajam inkriminuoti visi jo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų padaryti veiksmai, kuriais nukentėjusiajam sukelti sužalojimai.

52E. Š. teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad jis veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kai buvo sumuštas nukentėjusysis. Tokia jo versija atmetama kaip nepagrįsta.

53Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

54Nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad prieš jį smurtavo ne tik E. Š., bet ir kiti asmenys, kurių jis negalėjo apibūdinti. Bylą nagrinėjant teisme, T. S. parodė, kad E. Š. atėjo įvykio vietą su kitais asmenimis. Po E. Š. fizinio smurto panaudojimo kaltinamojo draugai pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bet daugiausia į veidą. Nuo kaltinamojo smūgių sudavimo iki kitų asmenų smurto pradžios praėjo mažas laiko tarpas (maždaug 6–8 sekundės). T. S. buvo suduota 10 ar 14 smūgių. Po fizinio smurto panaudojimo E. Š. su savo mergina (K. G. M.) buvo nagrinėjamo įvykio vietoje. T. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30–31). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių T. S. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti E. Š.. Liudytoja K. G. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad galėjo būti, jog kažkas iš grupėje esančių pažįstamų pakvietė ją ir E. Š. ateiti į nagrinėjamo įvykio vietą, kurioje vėliau vyko T. S. sumušimas. Po kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo T. S. siekė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau vienas iš grupėje esančių vaikinų pagavo jį ir šis buvo pradėtas mušti kitų asmenų. Pasak liudytojos, ji su E. Š. buvo netoli nagrinėjamo įvykio vietos, kai tuo metu kiti asmenys mušė T. S.. Reikšminga tai, kad K. G. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad po tam tikro laiko E. Š. suriko kitiems asmenims, jog jie nebesmurtautų, ir šie nustojo mušti nukentėjusįjį (1 t., b. l. 100–101). Liudytojas N. P. bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad į nagrinėjamo įvykio vietą atėjo grupė žmonių, tarp kurių buvo E. Š., po kaltinamojo pokalbio su nukentėjusiuoju ir fizinio smurto panaudojimo visa kita grupė pradėjo mušti T. S.. Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 86). Minėtus liudytojo parodymus iš esmės atitinka kito liudytojo D. H. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu (1 t., b. l. 112). Be to, apklausiant liudytoją V. M. B., teismas pagarsino dalį jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad po nagrinėjamo įvykio E. Š. sakė jam, jog T. S. gavo nuo kaltinamojo ir kitų bei buvo primuštas (1 t., b. l. 127). Nors minėtas liudytojas bylą nagrinėjant teisme neprisiminė, ką jam pasakojo po šio įvykio E. Š., tačiau teismas, įvertinęs visų anksčiau aptartų asmenų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis galėjo pasakyti, jog jis ir kiti asmenys sumušė T. S., nes tai atitinka tikrąsias bylos aplinkybes.

55Taigi teismas, įvertinęs minėtų asmenų parodymus, konstatuoja, kad E. Š. atėjo į nagrinėjamo įvykio vietą kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Šie asmenys nagrinėjamo įvykio vietoje buvo neatsitiktinai. E. Š., norėdamas pasikalbėti su T. S., galėjo susitikti su juo vienas dienos metu įprastai žmonių lankomoje vietoje. Kita vertus, kaltinamasis pasirinko vakaro metą, šiek tiek atokiau nuo prekybos centro „Akropolis“ esančią vietą (šalia miškelio, kur paprastai žmonės šiuo tamsiu paros metu nesilanko). Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo nagrinėjamo įvykio vietoje nuo pat E. Š. su T. S. pokalbio pradžios, tokie asmenys pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį praėjus itin mažam laiko tarpui po to, kai kaltinamasis nustojo naudoti fizinį smurtą prieš T. S.. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis negalėjo toli pasišalinti iš nagrinėjamo įvykio vietos. Įvertinus šią aplinkybę, neįtikėtina, kad kaltinamasis nematė ir nežinojo, jog kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys naudojo fizinį smurtą prieš T. S.. Be to, kaip minėta, remiantis liudytojos K. G. M. parodymais, po E. Š. surikimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nustojo mušti nukentėjusįjį. Tai patvirtina, kad kaltinamasis buvo pažįstamas su jais, jis buvo netoli vietos, kur smurtavo prieš nukentėjusįjį kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, ir stebėjo jų veiksmus, be kita ko, E. Š. buvo visą laiką nagrinėjamo įvykio vietoje, kol nepasibaigė šis įvykis.

56Visa tai neleidžia abejoti tuo, kad E. Š. veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis pritarė, kad šie smurtautų tam tikrą laiką prieš nukentėjusįjį. Kaltinamąjį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis apėmė susitarimo bendrumas (panaudoti fizinį smurtą prieš T. S.) ir jis suvokė tokią aplinkybę.

57Todėl byloje įrodyta, kad E. Š. 2019 m. sausio 9 d. apie 20 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, miškelyje, esančiame šalia prekybos centro „Akropolis“, adresu Vilnius, Ozo g. 25, konflikto su T. S. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą T. S., o šiam nugriuvus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 14 smūgių į veido sritį ir kitas kūno dalis. Taip E. Š. bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam T. S. nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešiniame žande, dalinį priekinių pirmųjų viršutinių ir apatinių dantų vainikų dalinį nuskilimą, t. y. nesunkiai sutrikdė T. S. sveikatą.

58IV. Bausmės skyrimo motyvai

59BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

60BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, teismas, skirdamas bausmę, be minėtų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis).

61Teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. Š., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, dėl patirtų sužalojimų buvo taikomas gydymas, be to, jis patyrė stresą ir išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo esant konfliktui su nukentėjusiuoju. Jis padarė gana aktyvius nusikalstamus veiksmus prieš T. S..

62E. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, neigė esminę kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Remiantis teismų praktika, kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K- 550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Vien jo dalinio prisipažinimo nepakanka konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą

63Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra nepilnametis, moksleivis (šiuo metu mokosi ( - ) klasėje), veikos padarymo metu nebuvo teistas (1 t., b. l. 177–178), šiuo metu teistas vieną kartą (2 t., 105–109), daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto, smulkias vagystes, alkoholio vartojimą nesulaukus 20 m. amžiaus (2 t., b. l. 97–104), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 188). Šiuo metu E. Š. gyvena ( - ), nuo 2019 m. sausio 10 d. tam tikrą laiką gyveno ir mokėsi ( - ). ( - ) pateiktoje 2019 m. liepos 4 d. charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamasis augo globėjos šeimoje, kur bėgdavo iš namų, girtuokliaudavo, nederamai elgėsi. Globos namuose taip pat išsiskyrė maištingu elgesiu, nesilaikė nustatytų taisyklių, girtuokliavo su neigiamą įtaką darančiais draugais, pradėjo vogti bei vartoti narkotines medžiagas, jam nustatyti vidutiniai spec. poreikiai. Šiuo metu jis stengiasi laikytis susitarimų ir globos namų vidaus tvarkos taisyklių, geba užmegzti kontaktą su žmonėmis, santūrus, pradėjo formuotis vidinė motyvacija keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, didėja noras mokytis, tačiau reikalingos ilgalaikės pedagoginės, psichologinės elgesio korekcijos priemonės. Kaltinamojo socialinis savarankiškumas atitinka jo amžių (1 t., b. l. 189). ( - ) E. Š. charakterizuojamas kaip bendraujantis, nekonfliktiškas, mandagus, drausmingas ir noriai besimokantis. Rodo iniciatyvą sprendžiant savo elgesio problemas, dalyvauja įvairių specialistų konsultacijose ir savitarpio pagalbos užsiėmimuose, atostogų metu elgesys globos namuose apibūdintas teigiamai (1 t., b. l. 190). ( - ) atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių E. Š. elgesys buvo vertinamas neigiamai, jis bendravo su delinkventiniu elgesiu pasižyminčiais draugais, tačiau anksčiau išėjęs iš socializacijos centro dėl gero elgesio, šiuo metu jis lanko mokyklą, sportuoja, keičia savo elgesį tinkama linkme. Kaltinamasis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1 t., b. l. 192, 193), į priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 194).

64Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta E. Š. paskyrus už nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, nustatytais BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte (būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, ir tęsti mokslą) ir BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte (tęsti mokslą).

65Šiuo nuosprendžiu E. Š. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Pridėtina 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

66Į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendį atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį.

67V. Civiliniai ieškiniai

68Šioje byloje nukentėjusiojo T. S. įstatyminis atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 340 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 62), o civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 56,63 Eur išlaidų priteisimo už T. S. gydymą (1 t., b. l. 66).

69BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

70T. S. įstatyminio atstovo pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 340 Eur turtinę žalą yra siejamas su tuo, kad buvo sudraskyti ir sukruvinti nukentėjusiojo nagrinėjamo įvykio metu vilkėti drabužiai – striukė ir kelnės (1 t., b. l. 62). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį buvo sukruvinti jo vilkėti drabužiai, nes jam gana stipriai bėgo kraujas. Tą patvirtino ne tik pats T. S., bet ir byloje apklausti liudytojai. Pasak paties T. S. ir jo įstatyminio atstovo, po šio įvykio dėl drabužiams padarytų apgadinimų nukentėjusysis nebegalėjo rengtis jais įprastomis dienomis. Taigi darytina išvada, kad T. S. vilkėti drabužiai buvo realiai apgadinti. Nukentėjusiojo įstatyminio atstovo teigimu, jis pirko sūnui drabužius. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys pirktų drabužių vertę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio ieškinio aprašomojoje dalyje nurodyta padaryta turtinė žala 240 Eur, o civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 340 Eur tokios žalos. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių tikslią pirktų drabužių vertę, taip pat vadovaujantis principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, teismas pripažįsta, kad T. S. vilkėti drabužiai nagrinėjamo įvykio metu buvo 240 Eur vertės. Nors nepateikti objektyvūs įrodymai dėl drabužių vertės (pavyzdžiui, pirkimo čekiai), tačiau teismas mano, kad 240 Eur drabužių (striukės ir kelnių) vertė nėra objektyviai per didelė ar neproporcinga. Todėl T. S. įstatyminiam atstovui Z. S. priteistina 240 Eur turtinė žala.

71Nukentėjusiojo įstatyminio atstovo pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 4000 Eur neturtinę žalą.

72CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

73Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

74Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką tyčia. Nukentėjusysis T. S. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad jam po sumušimo buvo sunku kvėpuoti, liejosi vaizdas, buvo pikta ir liūdna. Jam ryte buvo nemalonu keltis, veidas sudaužytas, visur nudžiūvęs kraujas, lūpos kruvino. Be to, nukentėjusiajam buvo sunku psichologiškai t. y. baisu vaikščioti lauke ir važinėti viešuoju transportu. Po įvykio buvo sunku kalbėti su bendraamžiais, buvo jaučiamas išgąstis. Šiuo metu T. S. taip pat dažnai prisimena įvykį, nes daug kas domisi, kaip sekasi byla. Nukentėjusiojo tėvas Z. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo sūnaus elgesys po šio įvykio pablogėjo, jis tapo uždaresnis. Nepilnametis vaikšto pas psichologus, reguliariai lankosi pas gydytojus, planuoja kreiptis dėl namų mokymo, nes sūnus nenori eiti ten, kur daug žmonių. Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo, 2019 m. rugpjūčio 26 d. išraše iš medicinos dokumentų užfiksuota, kad T. S. vargina nerimas, įkyrios mintys ir veiksmai, jis įsitempęs, nerimastingas, kalba greitakalbe. Dėl to paskirtas medikamentinis gydymas, rekomenduojama kreiptis į psichologą, mokytis namuose pirmą mokslo metų pusmetį (2 t., b. l. 67). Teismas, per psichologę apklausdamas nukentėjusįjį, teisiamojo posėdžio metu įsitikino, kad T. S. iki šiol jaučia dėl nusikalstamos veikos sukeltas neigiamas psichologines pasekmes, juolab nukentėjusysis dėl šių priežasčių nenorėjo atvykti vieną kartą į teisiamąjį posėdį apklausai. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, todėl prieš jį nusikalstamos veikos padarymas gali turėti įtakos jo tolimesniam psichologiniam vystymuisi, o neigiamų pasekmių išnykimas gali trukti ilgesnį laiką nei pilnamečiam asmeniui.

75Taigi nėra abejonių, kad T. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis jaučia psichologinio pobūdžio pasekmes iki šiol.

76E. Š. šiuo metu yra nepilnametis, nedirba, tačiau teismas nenustatė, kad tai yra pakankamas pagrindas itin mažinti T. S. priteistinos neturtinės žalos dydį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis buvo užpykęs dėl nukentėjusiojo padaryto vaizdo įrašo, nes tai nepateisina kaltinamojo smurtinių veiksmų padarymo prieš nukentėjusįjį.

77Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos įvairaus dydžio pinigų sumos (289,62 Eur, 579 Eur, 1000 Eur, 1448 Eur, 2606,58 Eur ir didesnės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-200/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017).

78Teismas, įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju T. S. priteistinas 2700 Eur neturtinės žalos dydis.

79Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Remiantis CK 6.276 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi, pirmoje aptariamos CK normos dalyje yra įtvirtintas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau nustačius, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami nepilnamečio tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, jog pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2010).

80E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno ( - ) (1 t., b. l. 189). Nagrinėjamu atveju šie ( - ) globos namai neįrodė, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala atsirado ne dėl civilinės atsakovės kaltės. ( - ) pagrįstai byloje pripažinti civiliniu atsakovu. Todėl Z. S. 240 Eur turtinė žala, o nukentėjusiajam T. S. 2700 Eur neturtinė žala atlygintina iš E. Š., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš globos namų ( - ). Iš ( - ) išieškojimas vykdytinas iki E. Š. pilnametystės.

81Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 56,63 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo T. S. gydymu, priteisimo (1 t., b. l. 66). Kaip minėta, E. Š. savo nusikalstamais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš T. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos (1 t., b. l. 67). Tarp E. Š. nusikalstamos veikos ir T. S. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

82VI. Kiti klausimai

83E. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 172). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

84Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokus su kompaktiniais diskais, esančius bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.

85Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

86Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Nutarė

87E. Š. (E. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, ir tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai).

88Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

89Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktais, paskirti E. Š. įpareigojimus: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) tęsti mokslą.

90Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendį atliktos laisvės apribojimo bausmės dalį.

91Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

92Iš E. Š., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš atstovo pagal įstatymą globos namų ( - ) priteisti atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. S. (Z. S.) padarytą 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) turtinę žalą, o nukentėjusiajam T. S. (T. S.) padarytą 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) neturtinę žalą, taip pat priteisti atlyginti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 56,63 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt tris euro centus), susijusius su T. S. gydymo išlaidomis. Iš globos namų ( - ) išieškojimą vykdyti iki E. Š. pilnametystės.

93E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

94Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vokus su kompaktiniais diskais palikti prie bylos medžiagos.

95Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant... 2. viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal... 4. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.... 5. Teismas... 6. I.... 7. Teismo nustatytos aplinkybės... 8. E. Š. 2019 m. sausio 9 d. apie 20 val., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu... 9. E. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138... 10. II.... 11. Byloje surinkti įrodymai... 12. Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš... 13. Kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir... 14. Kaltinamasis E. Š., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė,... 15. Nukentėjusysis T. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad muštynės prie... 16. Nukentėjusysis T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas prasidėjo... 17. Liudytoja K. G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo... 18. Liudytoja K. G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. Š. yra jos... 19. Liudytojas D. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną T.... 20. Liudytojas D. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino T. S. ir apie... 21. Liudytojas V. M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo... 22. Liudytojas V. M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis žinojo apie 2019... 23. Liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną... 24. Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną apie 18... 25. Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su... 26. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie muštynes, kurios... 27. Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. Š. nepažįsta,... 28. Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. jis susitiko su A. B.... 29. Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai prisimena... 30. Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie... 31. Atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas Z. S. teisiamojo posėdžio... 32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 33. 2019 m. birželio 6 d. akistatos protokole užfiksuota K. G. M. ir E. Š.... 34. 2019 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo... 35. Iš 2019 m. gegužės 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad... 36. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. sausio 11 d. specialisto... 37. 2019 m. liepos 11 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad... 38. Z. S. 2019 m. sausio 10 d. pareiškime nurodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 20... 39. Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 9 d. 21.25... 40. 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 41. 2019 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuota, kad... 42. 2019 m. birželio 6 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad N.... 43. III.... 44. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai... 45. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 46. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus... 47. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam T. S. buvo padarytas... 48. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis E. Š. pripažino, kad byloje... 49. Įvertinus 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadą Nr. G149/2019 (01),... 50. Kadangi T. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl E. Š.... 51. E. Š. taip pat inkriminuota, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje veikė... 52. E. Š. teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad jis veikė su ikiteisminio... 53. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar... 54. Nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad prieš jį... 55. Taigi teismas, įvertinęs minėtų asmenų parodymus, konstatuoja, kad E. Š.... 56. Visa tai neleidžia abejoti tuo, kad E. Š. veikė kartu su ikiteisminio tyrimo... 57. Todėl byloje įrodyta, kad E. Š. 2019 m. sausio 9 d. apie 20 val., veikdamas... 58. IV. Bausmės skyrimo motyvai... 59. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės:... 60. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas... 61. Teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos... 62. E. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 63. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra nepilnametis, moksleivis... 64. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro... 65. Šiuo nuosprendžiu E. Š. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9... 66. Į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019... 67. V. Civiliniai ieškiniai... 68. Šioje byloje nukentėjusiojo T. S. įstatyminis atstovas pareiškė civilinį... 69. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 70. T. S. įstatyminio atstovo pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas... 71. Nukentėjusiojo įstatyminio atstovo pareikštame civiliniame ieškinyje taip... 72. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 73. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 74. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. Š. nusikalstamais veiksmais... 75. Taigi nėra abejonių, kad T. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik... 76. E. Š. šiuo metu yra nepilnametis, nedirba, tačiau teismas nenustatė, kad... 77. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo... 78. Teismas, įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas... 79. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, civiliniais atsakovais gali būti tėvai,... 80. E. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno ( - ) (1 t., b. l. 189).... 81. Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės... 82. VI. Kiti klausimai... 83. E. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė –... 84. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės... 85. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų... 86. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 87. E. Š. (E. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą... 88. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9... 89. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies... 90. Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės... 91. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio... 92. Iš E. Š., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai... 93. E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 94. Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius vokus su kompaktiniais diskais... 95. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...