Byla 2K-68/2014
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam E. B., gynėjui advokatui Aleksandrui Geršanovui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. T., A. T. (A. T.), O. T., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui Mindaugui Zalepūgai, vertėjai Loretai Kireilytei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., O. T., A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei tęsti mokslus.

3Iš E. B. priteista: I. T. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. T. – 900 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 800 Lt turtinei žalai atlyginti.

4O. T. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartimi nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

6Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendis pakeistas, iš E. B. O. T. priteista 2000 Lt proceso išlaidų, turėtų byloje dalyvavusio atstovo paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, palaikiusios kasacinio skundo dalį dėl nukentėjusiajam I. T. padarytos neturtinės žalos didesnio piniginio įvertinimo, o kitą kasacinio skundo dalį prašiusios atmesti, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8E. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 10 d., Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos (Vilnius, A. J. Povilaičio g. 1/12) pirmame aukšte, pertraukos metu nuo 12.45 iki 13.00 val., kilusio ginčo metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė I. T. į nugarą, o šiam atsisukus, E. B. vieną kartą visu stiprumu trenkė galva I. T. į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesukėlė BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

9Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį pakeisti: pašalinti aplinkybę, kad veikos padarymui didelę įtaką turėjo provokuojantys nukentėjusiojo I. T. veiksmai; visiškai patenkinti nukentėjusiojo I. T. ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios A. T. ieškinį dėl 1898,94 Lt turtinės žalos atlyginimo; iš nuteistojo E. B. priteisti visas nukentėjusiųjų turėtas proceso išlaidas.

10Kasatoriai nurodo, kad teismai, vertindami įrodymus dėl nukentėjusiojo I. T. vaidmens ir elgesio nusikalstamos veikos padarymo metu, netinkamai taikė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, sutrukdžiusių priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus.

111. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino įrodymu ir, priimdamas sprendimą, nesivadovavo nukentėjusiojo O. T. savarankiškai padarytu garso įrašu ir pokalbio stenograma, nes šie duomenys, anot teismo, kelia abejonių dėl jų teisėtumo. Be to, nevertindamas šio pokalbio turinio, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos įrodymus, netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas ir taip padarė esminį BPK pažeidimą. Anot kasatorių, garso įraše užfiksuoti duomenys objektyviai atskleidžia, kokia buvo tikroji įvykio eiga (kas, kam ir kokius smūgius sudavė) ir būtent garso įrašas, kasatorių manymu, turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Garso įrašas paneigia E. B. ir jį palaikiusių liudytojų parodymus, kad I. T. sudavė E. B. įvairius smūgius (koja į lyties organus, galva į galvą) bei patvirtina, jog E. B. sudavė I. T. smūgį ranka į nugarą, o ne koja į sėdmenis.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Kita vertus, teisė į asmens privataus gyvenimo apsaugą nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Asmenims, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, ne tik kad neuždrausta savarankiškai rinkti įrodymus, bet įstatymas suteikia jiems tokią teisę (BPK 158 straipsnio 6 dalis). Esminė įstatymo sąlyga, kuri keliama taip surinktiems įrodymams, yra ta, kad tokiu būdu gautų duomenų patikimumą būtų galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2010). Be to, pagal teismų praktiką nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai, jeigu tokie būtų nustatyti, savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Tais atvejais, kai nustatoma, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430/2011).

13Kasatoriai nurodo, kad garso įrašą, patvirtinantį E. B. kaltę, teismai tyrė, jo patikimumą (autentiškumą) patikrino BPK nustatytais proceso veiksmais, t. y. teismo posėdžio metu apklausė garso įraše minimus ir pokalbyje dalyvavusius asmenis, visi liudytojai patvirtino, kad tokio turinio pokalbis buvo. Taigi garso įrašas ištirtas teisiamajame posėdyje, patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais, jį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl šis įrodymas laikytinas tinkamu įrodymu, kuriuo teismai privalėjo vadovautis priimdami sprendimus. Dėl to apeliacinės nutarties dalis dėl garso įrašo keistina pripažįstant, kad šis įrašas gautas teisėtu būdu ir juo turėjo būti remiamasi priimant sprendimą.

142. Teismų išvada, kad konflikto iniciatorius buvo I. T., kuris elgėsi provokuojamai ir pirmas sudavė smūgius nuteistajam, padaryta netinkamai įvertinus bylos įrodymus. Iš tiesų byloje esantys duomenys (garso įrašas ir E. B. palaikančių liudytojų parodymai) dėl to, ar I. T. pirmas sudavė E. B. ir elgėsi provokuojamai, ar E. B. sudavė I. T. kumščiu į nugarą ar spyrė koja į sėdmenis – prieštarauja vieni kitiems. Pagal teismų praktiką, esant tokiai situacijai, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Anot kasatorių, objektyviai įvykis atsispindi kitą dieną po įvykio padarytame garso įraše, kuriame E. B. pripažino savo kaltę, t. y. jis pripažino, kad I. T. jokio smūgio jam nesudavė, jog jam tik pasirodė, jog smūgis buvo, taip pat pripažino, kad po to, kai nukentėjusysis nueidinėjo, jis trenkė I. T. kumščiu į nugarą. Pokalbyje dalyvavęs liudytojas N. V. parodė, kad nukentėjusysis nesudavė E. B. nė vieno smūgio, o pastarasis sudavė nukentėjusiajam kumščiu į nugarą. Šias aplinkybes, užfiksuotas garso įraše, nuosekliai patvirtino liudytojai K. K., L. S., V. G., N. V. ir nukentėjusysis. Tačiau E. B. pakeitė parodymus ir pateikė versiją, jog neva nukentėjusysis elgėsi provokuojamai ir buvo konflikto iniciatorius, o jo draugai bei bendramoksliai liudytojai E. M., N. D., V. B., A. T. palaikė jo versiją. Kasatorių nuomone, minėtų liudytojų parodymai neatitinka tikrovės, nes jie buvo apklausti praėjus kažkuriam laikui po įvykio, be to, jų parodymai prieštarauja pirminiams E. B. parodymams, užfiksuotiems garso įraše, todėl jie nelaikytini patikimais. Pasak kasatorių, šiuo atveju patikimesni yra garso įraše užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina nukentėjusiojo teisme duotus parodymus ir kartu paneigia E. B. ir jį palaikiusių liudytojų parodymus, taip pat teismų išvadą, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis.

153. Teismų konstatuota aplinkybė, kad veikos padarymui didelę įtaką turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, buvo pagrindas pripažinti ją nuteistojo atsakomybę lengvinančia bei mažinti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tačiau tokią išvadą teismai padarė remdamiesi tik nepatikimais E. B. pateiktą įvykių versiją palaikiusių liudytojų parodymais, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, o nuteistasis esą tik gynėsi. Kasatorių teigimu, šie liudytojai išreiškė išankstinę poziciją dėl įvykio, netgi nurodė tokias aplinkybes, kurios jiems objektyviai nebuvo žinomos (pavyzdžiui, akivaizdu, kad liudytoja A. D. negalėjo žinoti, kur taikėsi nuteistasis ir kokių padarinių norėjo). Be to, nors liudytojai teigė visą incidentą matę iš arti, kad I. T. sudavė smūgius E. B., tačiau painiojosi dėl to, kiek ir kokių smūgių jis sudavė nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad šie parodymų skirtumai yra gyvenimiški ir logiškai paaiškinami, nemotyvuotas. Kasatorių manymu, pirmiau nurodytų liudytojų parodymai ne tik prieštaringi, bet ir neobjektyvūs, todėl nelaikytini patikimais. Kasatoriai nurodo, kad šie liudytojai tiksliai atsiminė įvykio datą, detaliai pateikė E. B. palankias aplinkybes, aiškiai girdėjo, ką sakė nukentėjusysis, kad E. B. nevartojo necenzūrinių žodžių (beje, E. B. garso įraše teigia priešingai), kad nuteistasis yra taikaus būdo, o nukentėjusysis „pats prisiprašė“ (nors į bylą pateiktos I. T. charakteristikos byloja priešingai, o E. B. jau yra teistas už nelegalų šaunamųjų ginklų laikymą). Teismai, remdamiesi šių liudytojų parodymais ir sprendę, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, netinkamai vertino įrodymus.

164. Neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam I. T. teismai sumažino tik todėl, kad nusprendė, jog paties I. T. provokuojantys veiksmai turėjo didelę įtaką nusikaltimo padarymui. Kasatoriai su tokia išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta dėl pirmiau nurodytų argumentų. Paneigus šią teismų išvadą ir nesant kitų priežasčių, dėl kurių neturtinės žalos dydis galėtų būti mažinamas, konstatuotina, jog teismai nepagrįstai sumažino I. T. priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasaciniame skunde nurodoma, kad I. T. dėl jam padaryto sužalojimo ilgą laiką patyrė neigiamų padarinių (negalėjo lankyti mokyklos, užsiimti įprasta popamokine veikla, buvo apribotos bendravimo galimybės ir t. t.; patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų, kai viešoje vietoje, matant kitiems mokiniams, buvo sužalotas; ilgą laiką negalėjo įprastai miegoti, valgyti; nerimavo laukdamas operacijos ir t. t.). Po patirto sužalojimo I. T. negali užsiimti jam įprasta sportine veikla, taigi padarytas sveikatos sutrikdymas turi negrįžtamų padarinių, kurie padidina priteistinos neturtinės žalos dydį. I. T. dėl įvykusio incidento buvo priverstas pakeisti mokymo įstaigą, tai taip pat sukėlė papildomą stresą, tam tikrus išgyvenimus. Visos nurodytos aplinkybės padidina jam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Nuteistasis veikė tiesioginės tyčios forma, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir sąmoningai siekė pažeminti I. T. kitų mokinių akivaizdoje. Neturtinė žala padidėjo ir dėl netinkamų gimnazijos darbuotojų veiksmų, kai nebuvo laiku iškviesta greitoji medicinos pagalba.

175. A. T. reikalavimą atlyginti turtinę žalą teismai taip pat tenkino iš dalies tuo pagrindu, kad E. B. nusikalstamos veikos padarymui didelę įtaką turėjo paties nukentėjusiojo I. T. veiksmai. Jau minėta, kad tokią išvadą teismai padarė netinkamai įvertinę įrodymus. Pakeitus teismų sprendimus ir pašalinus iš jų šią aplinkybę, nukentėjusiosios A. T. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai tenkintinas.

186. Be to, kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, labai sumažindamas priteistiną turėtų proceso išlaidų dydį (jie patyrė 17 187 Lt išlaidų, o teismas priteisė 2000 Lt), netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl to priteista suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas aptarė tik tuos klausimus, kurie buvo susiję su procesu apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo parengimas, atsikirtimų į nuteistojo skundą parengimas, atstovavimas šios instancijos teisme), tačiau visiškai neaptarė nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo procesas truko beveik dvejus su puse metų (nuo 2011 m. kovo 10 d. iki 2013 m. liepos 17 d.); kad viso proceso metu nukentėjusiesiems buvo teikiama teisinė pagalba ir į bylą yra pateikti visi apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintas taisykles, kurios nustato advokatams mokamo užmokesčio dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą. Tačiau iš nutarties turinio matyti, kad teismas vadovavosi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų apmokėjimo ataskaitos ir finansinių dokumentų matyti, kad jų (kasatorių) sumokėtos sumos už teisines paslaugas yra artimos nurodytoms Rekomendacijose.

19Kadangi kasatoriai proceso išlaidų patyrė tik dėl nuteistojo kaltės; procesas buvo sudėtingas ir truko labai ilgą laiką; teisinės paslaugos jiems buvo teikiamos viso proceso metu; yra visi proceso išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų kriterijų, patvirtinantys dokumentai, – apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų proceso išlaidų atlyginimą. Dėl to jų patirtos proceso išlaidos visiškai priteistinos iš nuteistojo E. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

20Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., O. T., A. T. kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

22Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausus nukentėjusįjį, liudytojus, kaltinamąjį, ištyrus kitus byloje esančius įrodymus, vykdant BPK 292 straipsnio reikalavimus buvo išspręsti nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai papildyti įrodymų tyrimą. Nukentėjusiojo I. T. įgaliotas atstovas pateikė prašymą pridėti prie bylos kompaktinį diską teigdamas, kad jame įrašytas nukentėjusiojo tėvo O. T. padarytas pokalbių, vykusių mokyklos direktorės kabinete kitą dieną po incidento, garso įrašas. Kartu pateikta neaišku kieno padaryta pokalbių stenograma rusų kalba ir vertimų biure padarytas jos vertimas į lietuvių kalbą. Pasak atstovo, „ten atskleidžiamos tikros aplinkybės ir prieštarauja kaltinamojo pasirinktai gynybos taktikai bei strategijai“. Teismas perklausė pokalbio įrašą ir nutarė jį pridėti prie bylos.

23Dėl pateikto įrašo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta, kad jame yra užfiksuoti O. T. ir R. D. (mokyklos direktorės, teisme apklaustos kaip liudytojos), taip pat tarp šių asmenų bei E. B. ir N. V. (kaip liudytojo apklausto moksleivio) pokalbiai apie nagrinėjamus įvykius. Teismas pažymėjo, kad tų pokalbių metu E. B. atkartojo iš esmės tas pačias teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Tokia išvada logiškai suformuluota neteisingai, nes pokalbis vyko dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, taigi E. B. negalėjo atkartoti savo parodymų, duotų teisme daug vėliau. Nepaisant to, kolegijai nekyla abejonių, kad teismas nustatė, jog įraše užfiksuotos nuteistojo E. B. nurodytos incidento aplinkybės iš esmės sutampa su jo parodymais teisiamajame posėdyje.

24Teismas sprendė, kad tarp nukentėjusiojo I. T. ir nuteistojo E. B. kilo abipusės muštynės, nuteistajam teisė į būtinąją gintį nebuvo kilusi. Kartu teismas pripažino, kad E. B. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo I. T. elgesys, šią aplinkybę pripažino lengvinančia nuteistojo atsakomybę ir į ją atsižvelgė, įvertindamas pinigais nukentėjusiajam I. T. padarytą neturtinę žalą.

25Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo I. T. atstovas su tokiu bylos duomenų vertinimu nesutiko ir prašė pašalinti iš nuosprendžio pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą padidinti iki jo prašytų 20 000 Lt.

26Apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pokalbių įrašo teisėtumo, todėl teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovo apeliacinius skundus, šiame įraše užfiksuotų duomenų nevertino.

27Kasaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, vadovaudamiesi BPK 158 straipsnio 6 dalimi, su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka. Kasatorių argumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

28BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir 98 straipsnyje nustatyta nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė teikti įrodymus bei galimybė savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tačiau proceso dalyvių pateikti duomenys automatiškai netampa įrodymais, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Vienas esminių reikalavimų, keliamų įrodymams baudžiamajame procese – įstatyme nustatytos jų gavimo tvarkos laikymasis (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Duomenys, gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami.

29Kolegija pažymi, kad nukentėjusįjį I. T. sužalojęs asmuo nuteistasis E. B. buvo žinomas nuo pat pradžių, pats nuteistasis to niekada neginčijo. Pokalbių įrašas padarytas kitą dieną, t. y. 2011 m. vasario 11 d., kai nukentėjusiojo tėvas O. T. dėl jo sūnaus sužalojimo aplinkybių atvyko aiškintis į mokyklą. O. T. kreipėsi į prokurorą praėjus daugiau kaip mėnesiui, jo pareiškimas gautas 2011 m. kovo 22 d. Taigi įrašo teisėtumas negali būti grindžiamas BPK nuostatomis, nes jis padarytas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, juolab, kad BPK 158 straipsnyje numatyti veiksmai gali būti atliekami tik ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimu, duotu pagal prokuroro prašymą. Šis įrašas negali būti laikomas ir daiktu ar dokumentu BPK 98 straipsnio prasme, nes jame esantys duomenys galėjo būti fiksuojami tik BPK nustatyta asmenų apklausos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė O. T. padarytame įraše užfiksuotais duomenimis.

30Kita vertus, kasatoriai pernelyg sureikšmina ir savaip interpretuoja pirmosios instancijos teismo ištirto įrašo turinį. E. B. nuteistas už nukentėjusiajam I. T. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, kasatoriai neginčija nuteistojo E. B. veiksmų kvalifikavimo bei jam paskirtos bausmės, kurios dydžiui pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą turi įtakos ir kaltininko atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismo nustatytas provokuojantis nukentėjusiojo I. T. elgesys, turėjęs įtakos E. B. nusikalstamos veikos padarymui, ginčijamas vien tik tuo aspektu, kad teismas į šią aplinkybę atsižvelgė, įvertindamas pinigais I. T. padarytą neturtinę žalą, kurios dydį lemia daugelis aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas vadovavosi ir paties nukentėjusiojo I. T. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, iš kurių matyti, kad būtent jis pirmas atliko prieš nuteistąjį E. B. nukreiptą kojos judesį. Nesutarimai dėl to, ar tas judesys pasiekė E. B. kūną, kokius tolesnius veiksmus atliko nukentėjusysis, spyriu į užpakalį ar smūgiu į nugarą nukentėjusiajam pasireiškė nuteistojo E. B. atsako pradžia, neturi esminės reikšmės, nustatant ginčijamą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Žemesnės instancijos teismai, vadovaudamiesi teismų praktika dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, pateikė išsamius ir įtikinamus argumentus, kodėl pripažino nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes nukentėjusiajam I. T. pavestų budėtojo funkcijų vykdymas tebuvo pretekstas konfliktui sukelti, siekiant pasipuikuoti prieš bendramokslius. Kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas išvadai, kad netinkamai pritaikyta BK bendrosios dalies norma.

31Kasatoriai kaip BPK normų pažeidimą pateikia savo nesutikimą su teismų atliktu liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų vertinimu. Tai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, ir dėl pirmiau išdėstytų motyvų negali turėti įtakos jų skunde nurodytų prašymų, susijusių su žalos ir proceso išlaidų atlyginimu, išsprendimui.

32Dėl žalos atlyginimo

33Nukentėjusysis I. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, šią žalą įvertindamas 20 000 Lt. Teismas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt.

34Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

35Kolegija laiko, kad teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

36CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

37Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos tiek didesnės, tiek atskirais atvejais ir mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios didelės, kaip prašo nukentėjusysis. Vienas pagrindinių kriterijų yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis, nes sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau kaip dešimt dienų, vertinamas kaip nesunkus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis tęsėsi. Nagrinėjamoje byloje šis laikas artimas minimaliam. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam I. T. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Konflikto su nuteistuoju E. B. iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, teismas jo veiksmus įvertino kaip provokuojančius ir šią aplinkybę pripažino lengvinančia nuteistojo atsakomybę bei į ją atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tam turėjo įtakos ir nuteistojo nepilnametystė.

38Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą apsvarstęs šį klausimą, priėjo prie išvados, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia. Bene pagrindinis kasatorių argumentas susijęs su jų vertinimu neteisingai nustatyta nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl kurios buvo sumažintas ir nukentėjusiajam I. T. padarytos neturtinės žalos piniginis įvertinimas. Kolegija jau pasisakė, kad nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Taigi šis kasatorių argumentas yra išvestinis ir papildomo aptarimo nereikalauja. Kolegija sprendžia, kad žemesnės instancijos teismai nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

39Teismas dėl provokuojančio paties nukentėjusiojo elgesio sumažino ir civilinės ieškovės A. T. reikalautą sumą priteisti dėl sūnaus slaugos negautą darbo užmokestį. Kasatoriai šį sprendimą ginčija tais pačiais argumentais, kaip ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.

40Kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas priklauso nuo medicininių duomenų dėl slaugos būtinumo. Tokių duomenų byloje nėra. Sužalojimo metu nukentėjusiajam I. T. buvo 16 metų 8 mėnesiai, pagal nustatytą tvarką tokio amžiaus šeimos nario slaugymui nedarbingumo pažymėjimas nepriklauso. Taigi nėra būtino tiesioginio priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo sužalojimo ir civilinės ieškovės negautų pajamų. Bylos nagrinėjimo ribos tik pagal civilinių ieškovų kasacinį skundą suponuoja kasacinės instancijos teismo sprendimą netenkinti I. T. prašymo priteisti visą jos negautą darbo užmokestį.

41Dėl proceso išlaidų atlyginimo

42Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams atstovavo ne advokatas, o teisininkas, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo E. B. turtinę padėtį, nusprendė nepriteisti O. T. jo turėtų atstovavimo išlaidų.

43Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atstovo laiko sąnaudas, bylos pobūdį, nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo veiksmų įtaką nuteistojo nusikalstamai veikai, O. T. priteisė 2000 Lt. Kadangi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, tai kasatorių prašymas priteisti visas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 17 187 Lt, netenkintinas.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., O. T. ir A. T. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu... 3. Iš E. B. priteista: I. T. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. T. –... 4. O. T. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas.... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo apeliacinis skundas tenkintas... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą,... 8. E. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 10 d., Vilniaus Vasilijaus... 9. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašo Vilniaus... 10. Kasatoriai nurodo, kad teismai, vertindami įrodymus dėl nukentėjusiojo I. T.... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino įrodymu ir, priimdamas... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina asmens teisę į... 13. Kasatoriai nurodo, kad garso įrašą, patvirtinantį E. B. kaltę, teismai... 14. 2. Teismų išvada, kad konflikto iniciatorius buvo I. T., kuris elgėsi... 15. 3. Teismų konstatuota aplinkybė, kad veikos padarymui didelę įtaką turėjo... 16. 4. Neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam I. T. teismai sumažino tik... 17. 5. A. T. reikalavimą atlyginti turtinę žalą teismai taip pat tenkino iš... 18. 6. Be to, kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, labai... 19. Kadangi kasatoriai proceso išlaidų patyrė tik dėl nuteistojo kaltės;... 20. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., O. T., A. T. kasacinis skundas... 21. Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, ir BK 59 straipsnio 1... 22. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausus nukentėjusįjį,... 23. Dėl pateikto įrašo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta, kad... 24. Teismas sprendė, kad tarp nukentėjusiojo I. T. ir nuteistojo E. B. kilo... 25. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo I. T. atstovas su tokiu bylos duomenų... 26. Apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl pokalbių įrašo... 27. Kasaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, vadovaudamiesi BPK... 28. BPK 28 straipsnio 2 dalyje ir 98 straipsnyje nustatyta nukentėjusiojo ir jo... 29. Kolegija pažymi, kad nukentėjusįjį I. T. sužalojęs asmuo nuteistasis E.... 30. Kita vertus, kasatoriai pernelyg sureikšmina ir savaip interpretuoja pirmosios... 31. Kasatoriai kaip BPK normų pažeidimą pateikia savo nesutikimą su teismų... 32. Dėl žalos atlyginimo... 33. Nukentėjusysis I. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį... 34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1... 35. Kolegija laiko, kad teismas šią funkciją atliko tinkamai, nusikalstama veika... 36. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 37. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl... 38. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą apsvarstęs šį klausimą,... 39. Teismas dėl provokuojančio paties nukentėjusiojo elgesio sumažino ir... 40. Kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas priklauso nuo medicininių... 41. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 42. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiajam ir... 43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atstovo laiko sąnaudas, bylos... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 45. Atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., O. T. ir A. T....