Byla e2-401-323/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei K. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui J. Z. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 38 844,93 Eur žalos atlyginimą.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad ( - ) nuo smurtinių atsakovo veiksmų mirė E. Z.. Kaltu dėl E. Z. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, galiojančiu kartu su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, pripažintas atsakovas. Ieškovas apdraustajai E. Z. ( - ) įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Dėl minėto įvykio žuvusiosios motinai K. V. J., dukrai A. T. (iki santuokos – Z.), sūnui L. Z. ieškovo sprendimais paskirta ir išmokėta po 12 192 Eur vienkartinės draudimo išmokos apdraustajai mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, iš viso 36 576 Eur. Žuvusiosios E. Z. vaikams A. T. ir L. Z. paskirtos periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas A. T. nuo ( - ) iki ( - ) išmokėjo 133,05 Eur, o L. Z. nuo ( - ) iki ( - ) išmokėjo 403,62 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus. Žuvusiosios vaikams A. T. ir L. Z. taip pat paskirtos našlaičių pensijos. Ieškovas A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. išmokėjo 657,55 Eur, o L. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. išmokėjo 1 074,71 Eur našlaičių pensijos.

83.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti.

104.

11Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 38 844,93 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

125.

13Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. Z. buvo priteista 12 982,60 Eur socialinio draudimo išmokų, išmokėtų A. T. (iki santuokos – Z.), ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. Z. buvo priteista 25 862,33 Eur, paliko nepakeistą.

146.

15Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą dėl 12 982,60 Eur socialinio draudimo išmokų, išmokėtų A. T., priteisimo iš atsakovo palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad A. T. nuo motinos žūties metus laiko studijavo ( - ) universitete nuolatinėse magistrantūros studijose dieniniame skyriuje. Studijos buvo mokamos, semestro kaina buvo 1 260 Eur. Studijų kainą apmokėdavo E. Z.. Iki mirties A. T. motina taip pat apmokėdavo dukters būsto, kuriame duktė faktiškai gyveno, banko paskolą. Tokiu būdu žuvusioji E. Z. geranoriškai prisidėdavo prie savo pilnametės dukters A. T. išlaikymo.

167.

17Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. T. parodė, kad motinos E. Z. mirties dieną mokėsi dieninėse sesijinėse studijose, t. y. du kartus po dvi savaites per pusę metų eidavo į paskaitas/užsiėmimus ( - ) universitete. Tuo metu dirbo ( - ), gaudavo apie 600 Eur darbo užmokestį, tikslios sumos nepamena. Motina apmokėdavo buto, kuriame tuo metu gyveno, paskolą (apie 100 Eur per mėnesį). Kadangi motina apmokėdavo už būsto paskolą, turėjo galimybę atsidėti ir sumokėti už mokslą.

188.

19Atsakovui apie teismo posėdį pranešta asmeniškai, pasirašytinai. Atsakovas neišreiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

20Teismas

konstatuoja:

21Ieškinys atmestinas.

229.

23Byla nagrinėjama dalyje dėl vienkartinės draudimo išmokos, periodinių draudimo išmokų ir našlaičių pensijos sumos (iš viso 12 982,60 Eur), kurią ieškovas išmokėjo žuvusios E. Z. dukrai A. T., priteisimo iš atsakovo regreso tvarka.

2410.

25Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017, galiojančiu kartu su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, atsakovas pripažintas kaltu dėl E. Z. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - Fondas) valdybos Klaipėdos skyrius 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl E. Z. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą“ apdraustajai E. Z. ( - ) įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Žuvusiosios E. Z. dukrai A. T. (iki santuokos – Z.) Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl A. Z. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ paskirta ir išmokėta 12 192 Eur vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai E. Z. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl A. Z. teisės į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, tuo pagrindu A. T. laikotarpiu nuo ( - ) iki ( - ) išmokėjo 133,05 Eur periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus. Žuvusiosios E. Z. dukrai A. T. taip pat paskirta našlaičių pensija. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. išmokėjo 657,55 Eur našlaičių pensiją.

2610.

27Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

2811.

29Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatomi vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

3012.

31Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo E. Z., yra draudiminis įvykis, o įvykio kaltininkas yra atsakovas, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas baudžiamąja tvarka. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, todėl atskirai dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako. Šioje byloje, kaip minėta, sprendžiama dėl to, ar žuvusiosios dukra A. T. patyrė turtinės žalos, jei patyrė, tai, koks yra patirtos žalos dydis (prarasto išlaikymo vertė pinigais) ir ar ieškovo žuvusiosios dukrai sumokėta suma laikytina žalos atlyginimu, t. y. ar iš atsakovo prašoma regreso tvarka priteisti suma aiškiai neviršija A. T. patirtos žalos dydžio.

3213.

33Pagal kasacinio teismo praktiką socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens, manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178straipsnis).Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2015).

3414.

35Remiantis CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

3615.

37Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. T. motinos nužudymo metu iki 24 metų amžiaus buvo likę šiek tiek daugiau kaip 6,5 mėnesio. Pagal į bylą pateiktus duomenis taip pat nustatyta, kad A. T. motinos žūties dieną studijavo ( - ) universiteto ( - ) fakultete pagal nuolatinių studijų antrosios pakopos ( - ) programą. Studijų baigimo terminas buvo numatytas 2018 m. birželio 30 d. Taigi, studijuodama aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą A. T., iki sukaks 24 metai, turėjo įstatyminį pagrindą reikalauti iš motinos išlaikymo.

3816.

39Pagal kasacinio teismo praktiką esminės CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

4017.

41Vertinant pirmosios CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos egzistavimą, t. y. išlaikymo (materialinės paramos) būtinumą, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad motinos žūties dieną A. T. dirbo ( - ). Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad A. T. 2017 metais (vertinant laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki jai sukako 24 metai, t. y. ( - )) per mėnesį vidutiniškai gaudavo 752,64 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ minimalioji mėnesinė alga 2017 metais buvo 380 Eur (neatskaičius mokesčių). Tai reiškia, kad motinos žūties dieną A. T. savarankiškai gaunamos pajamos buvo bemaž du kartus didesnės už minimalųjį darbo užmokestį šalyje. Taigi, įvertinus A. T. gautas pajamas, spręstina, kad jos buvo pakankamos visiškai save išlaikyti ir motinos žūties dieną jai nebuvo reikalingas išlaikymo teikimas.

4218.

43Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, tai konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas.

4419.

45Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad žuvusioji apmokėdavo dukters studijų kainą, kuri už semestrą sudarė 1 260 Eur (kas sudaro 210 Eur per mėnesį), taip pat mokėdavo būsto, kuriame faktiškai gyveno A. T., paskolą (103,20 Eur per mėnesį), todėl A. T. dėl mamos žūties patyrė mažiausiai 2 035,80 Eur turtinės žalos ((210 Eur + 103,20 Eur) x 6,5 mėn. = 2 035,80 Eur).

4620.

47Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014).

4821.

49Šiuo atveju žuvusiosios duktė gyveno savarankiškai, atskirai nuo tėvų jiems nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu ( - ), todėl byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad žuvus motinai A. T. neteko išlaikymo prarastos pagalbos buityje, kasdienio rūpesčio forma. Taip pat duodama parodymus teismo posėdžio metu žuvusiosios duktė parodė, kad kadangi jai nereikėjo mokėti bankui už būsto, kuriame gyveno, kreditą, todėl turėjo galimybę „atsidėti“ mokesčiui už studijas, t. y. apklausta liudytoja A. T. teisme paneigė ieškovo tvirtinimą, kad už magistrantūros studijas apmokėdavo motina. Logiškai pagrindžiama, kad gaudama darbo užmokestį, kuris buvo bemaž du kartus didesnis už minimalųjį, A. T. turėjo galimybes taupyti ir 210 Eur per mėnesį nuo savo pajamų atsidėti mokesčiui už studijas. Be to, iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. Kredito sutarties Nr. ( - ) matyti, kad atsakovui ir E. Z. AB „( - )“ suteikė 20 000Eur kreditą butui, adresu ( - ), pirkti. Žuvusioji, kas mėnesį mokėdama įmokas kreditui dengti (103,20 Eur) ne teikė išlaikymą savo dukrai, o vykdė savo pačios prisiimtą prievolę bankui.

5022.

51Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad žuvusiosios duktė A. T. nepatyrė turtinės žalos, dėl ko socialinio draudimo išmokos mokėjimas A. T. šiuo atveju vertintinas kaip valstybės suteikta socialinė garantija, o ne žalos atlyginimas, todėl pagrindo priteisti iš atsakovo 12 982,60 Eur žalos atlyginimą nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

53ieškinį atmesti.

54Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad ( - ) nuo smurtinių atsakovo veiksmų mirė E. Z..... 8. 3.... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu... 10. 4.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį... 12. 5.... 13. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą,... 14. 6.... 15. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą dėl 12 982,60... 16. 7.... 17. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. T. parodė, kad motinos E. Z.... 18. 8.... 19. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta asmeniškai, pasirašytinai. Atsakovas... 20. Teismas... 21. Ieškinys atmestinas.... 22. 9.... 23. Byla nagrinėjama dalyje dėl vienkartinės draudimo išmokos, periodinių... 24. 10.... 25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m.... 26. 10.... 27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.290 straipsnio 1 dalis... 28. 11.... 29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims)... 30. 12.... 31. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nelaimingas atsitikimas, kurio... 32. 13.... 33. Pagal kasacinio teismo praktiką socialinio draudimo įstaigų pateikti... 34. 14.... 35. Remiantis CK 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo... 36. 15.... 37. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. T. motinos nužudymo metu iki 24 metų... 38. 16.... 39. Pagal kasacinio teismo praktiką esminės CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo... 40. 17.... 41. Vertinant pirmosios CK 3.1921 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos... 42. 18.... 43. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai atsakovas paneigia... 44. 19.... 45. Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad žuvusioji... 46. 20.... 47. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netektas... 48. 21.... 49. Šiuo atveju žuvusiosios duktė gyveno savarankiškai, atskirai nuo tėvų... 50. 22.... 51. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270... 53. ieškinį atmesti.... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...