Byla 3K-3-45/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. T.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas žuvusio asmens artimiesiems, teisės reikšti atgręžtinį reikalavimą kaltininko civilinės atsakomybės draudikui ir šios teisės apimtį, aiškinimo ir taikymo.

62009 m. kovo 14 d. ( - ), automobilis „VW Golf“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamas A. T., susidūrė su dviratininke V. K., vykusia į darbą, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. Ieškovas (toliau – ir VSDFV) 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu (Nr. G15-12) pripažino įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą draudžiamuoju įvykiu ir, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSDĮ) 27 straipsniu, paskyrė bei išmokėjo 148 800 Lt (42 863,77 Eur) vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus lygiomis dalimis žuvusiosios šeimos nariams: dukroms J. B., R. V., motinai E. B.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas A. T., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Ieškovas 2010 m. balandžio 15 d. pareiškė pretenziją atsakovui dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, išmokėjus vienkartinę 148 800 Lt (42 863,77 Eur) draudimo išmoką. Atsakovas informavo, kad pateiktos pretenzijos netenkins.

7Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 148 800 Lt (42 863,77 Eur) žalos bei 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo išieškomos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d. Jis nurodė, kad už žalą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, vadovaujantis CK 6.290 straipsniu, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kadangi vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra socialinio draudimo išmoka, tai ieškovas teisėtai reikalauja atsakovo atlyginti patirtą žalą, išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajai V. K. mirus.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 148 800 Lt (42 863,77 Eur) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo 148 800 Lt (42 863,77 Eur) už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d., bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

10Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo visos išmokėtos socialinio draudimo išmokos – vienkartinės (100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį) ir periodinės. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007, teismas sprendė, kad vienkartinė draudimo išmoka nėra valstybės socialinė parama, o negautų pajamų dėl darbuotojo žūties kompensavimas, ir atmetė atsakovo argumentą, jog kompensacijos (vienkartinės bei periodinės) pagal NADPLSDĮ išmokėjimas negali būti laikomas žalos atlyginimu deliktinės atsakomybės prasme, nes jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Vien periodinės išmokos, teismo vertinimu, nekompensuoja šeimos nariams pajamų, kurias jie galėjo gauti, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas ir žuvęs žmogus. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad V. K. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 22 176,34 Lt (6422,72 Eur) draudžiamųjų pajamų, nurodė, jog žuvusiosios gaunamos pajamos iš darbo buvo jos šeimos narių pragyvenimo šaltinis. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatęs, kad jis 2010 m. balandžio 22 d. paskyrė ir laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2010 m. kovo 31 d. žuvusiosios dukroms išmokėjo periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus – kiekvienai po 3582,81 Lt (1037,66 Eur), t. y. vidutiniškai 299 Lt (86,60 Eur) per mėnesį, teismas padarė išvadą, kad žuvusioji, gaudama vidutiniškai per mėnesį 1848 Lt (535,22 Eur) darbo užmokesčio, didžiąją jo dalį skyrė šeimos poreikiams, todėl vien periodinė išmoka, mokama nukentėjusiosioms, nekompensuoja jų negautų pajamų dėl motinos žūties. 100 mėnesinių atlyginimų (148 800 Lt arba 42 863,77 Eur), kurie buvo išmokėti kaip vienkartinė draudimo išmoka, būtų gauti tik žuvusiajai išdirbus apie šešerius metus ir septynis mėnesius. Teismas įvertino aplinkybes, kad žuvusiajai jos mirties dieną buvo tik trisdešimt treji, ji buvo darbinga ir dirbo, ir sprendė, jog ji galėjo tęsti darbą iki pensinio amžiaus, galbūt dar ilgiau, ir skirti šeimai gaunamą darbo užmokestį, o žuvusiosios šeimos nariams išmokėtą vienkartinę išmoką vertintino kaip jos negautas pajamas, kurias, tikėtina, būtų gavusi, jei nebūtų žuvusi.

11Patenkinęs ieškinį teismas ieškovui iš atsakovo priteisė procesines palūkanas. Ieškovo prašymą priteisti 0,04 proc. delspinigių nuo išieškomos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d., teismas, remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tenkino iš dalies.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 3976 Lt (1151,53 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Ji nurodė, kad pagal NADPLSDĮ 31 straipsnį VSDFV teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka; išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos, ir padarė išvadą, jog specialiajame įstatyme nustatyta draudimo kompanijos pareiga atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o VSDFV – teisė reikalauti tokios žalos, kokią atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų mokėti pareiškusiems reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims būtent pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Be to, ir pagal CK nuostatas trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė – VSDFV, perėmusi nukentėjusiųjų reikalavimo teisę, – negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

14Remdamasi TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 15 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendė, kad socialinio draudimo įstaigos (nagrinėjamu atveju – ieškovas) gali reikalauti tos išmokėtos draudimo išmokos ar jos dalies, kuria atlyginama (dengiama) turtinė žala, padaryta apdraustajam (apdraustajam žuvus – jo šeimos nariams): jei padaryta turtinė žala viršija ar yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms, tokiu atveju socialinio draudimo įstaigos turėtų teisę reikalauti visų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos kilimą asmens (jo draudiko), jei turtinė žala padaryta mažesnė už draudimo išmokas – atitinkamos draudimo išmokos dalies.

15Teisėjų kolegija sprendė, kad pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį mokama vienkartinė draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant vien tik į valstybės nustatomą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. jos dydis nepriklauso nuo konkrečios situacijos nei dėl mirusiojo (ne)gautų pajamų fakto ir dydžio, nei dėl jokių kitų aplinkybių. Be to, išmoka pagal NADPLSDĮ mokama ir ją gali gauti ne tik TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos negautų pajamų pavidalu atlyginimą pagal TPVCAPDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad NADPLSDĮ paskirtis – kompensuoti negautas pajamas (2 straipsnio 1 dalis), vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ji atlieka žalos negautų pajamų forma atlyginimo funkciją. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S., A. S., I. S. v. A. B., UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013, ir konstatavo, kad faktiškai teismų praktikoje pripažįstama, jog pagal NADPLSDĮ išmokamos vienkartinės draudimo išmokos paskirtis gali būti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė – tuo atveju, jeigu patirtą turtinę žalą realiai atlygina dalis vienkartinės draudimo išmokos, kita jos dalis iš esmės atlieka socialinę funkciją. Kolegija padarė išvadą, kad vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos kitos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t. y. tiesioginę turtinę žalą, kurią nukentėjusiems asmenims atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų atlyginti pagal TPVCAPDĮ nuostatas (pavyzdžiui, laidojimo, sugadinto turto remonto ir pan. išlaidas), ir tuo atveju socialinio draudimo įstaiga turėtų teisę reikalauti ją tokia apimtimi susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko (CK 6.290 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išmokų, kurios viršija padarytą žalą, iš atsakingo už žalą asmens (jo draudiko) reikalauti pagal TPVCAPDĮ nuostatas negalėtų ir nukentėjęs asmuo, jei jis tiesiogiai kreiptųsi dėl žalos atlyginimo. Ši taisyklė taikytina ir nagrinėjamoje byloje ieškinį reiškiančiam ieškovui (CK 6.113 straipsnis). Be to, ir atgręžtinio reikalavimo teisė yra įgyjama ne į visą išmokėtą, o į tokio dydžio sumą, kuria atlyginama žala (CK 6.280 straipsnis).

16Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio turinio nustačiusi, kad A. T. ir nukentėjusiosios šeima sudarė taikos sutartį, susitarė dėl 9 649 Lt (2794,54 Eur) turtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad apie kitokio dydžio žuvusios šeimai padarytą turtinę žalą byloje įrodymų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad žuvusiosios šeimos nariams išmokėta vienkartinė draudimo išmoka nebuvo skirta ir neatliko turtinės žalos kompensavimo funkcijos, o išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką (Konstitucijos 52 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas ją priteisė nepagrįstai.

17Atsižvelgusi į tai, kad vienkartinė draudimo išmoka nepriteistina, kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laikė neturinčiais esminės reikšmės ginčo sprendimui ir dėl jų nepasisakė.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

20Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

21Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008, pažymėjo, kad tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007 (kuri pagal faktines aplinkybes yra tapati nagrinėjamai bylai), pateiktais išaiškinimais, vienkartinė draudimo išmoka, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytina turtine žala, kuri skirta negautoms pajamoms atlyginti ir kurią išmokėjęs ieškovas, vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi teisę susigrąžinti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (jo draudiko). Be to, specialiuoju įstatymu (NADPLSDĮ) nustatyta vienkartinė draudimo išmoka atspindi pagal šį įstatymą apdrausto asmens gyvybės socialinį vertingumą dabartiniame mūsų valstybės ekonominės raidos etape, pragyvenimo lygį ir kitus kriterijus, taigi dėl aptariamos žalos (jos dalies) dydžio (kurį apdraustiems socialiniu draudimu asmenims a priori nustatė valstybė) kiekvienu atveju reikėtų įrodinėti atskirai.

22Neteisingai aiškintos (pažeistos) CK 6.249 straipsnio ir NADPLSDĮ 2 straipsnio nuostatos. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, įtvirtinta, kad šio įstatymo pagrindu mokamų išmokų tikslas – dėl su nelaimingu atsitikimu susijusių prarastų pajamų kompensavimas. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienkartinės draudimo išmokos apimtis, subjektai, kuriems ji mokama. Šių išmokų mokėjimo prievolę įpareigoti vykdyti VSDFV teritoriniai skyriai pagal šiame įstatyme įtvirtinus reikalavimus. Pažymėtina, kad visi dirbantieji privalomai yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, t. y. moka tam tikro dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, todėl, įvykus draudžiamajam įvykiui, socialinio draudimo įstaigos išmoka apdraustiesiems draudimo išmokas. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas vienkartinę draudimo išmoką – 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų – ir periodinę draudimo išmoką, lygią periodinei netekto darbingumo kompensacijai, tarsi preziumuoja, kad tokiu dydžiu yra kompensuojamos netektos pajamos, nes tiksliai jų nustatyti neįmanoma. Kadangi draudimo išmokos, mokamos pagal NADPLSDĮ, įvardytos kaip kompensuojančios negautas pajamas, aiškinant sistemiškai su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi laikytina, kad tokios išmokos yra vienas iš šioje normoje nurodytų žalos elementų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai į atlygintinos žalos dydį neįtraukė vienkartinės draudimo išmokos, kaip vieno iš žalos elementų.

23Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių bei pareigos motyvuoti sprendimą (CPK 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto) pažeidimo. Konkrečių faktų buvimą ar nebuvimą apeliacinės instancijos teismas nustatė neištyręs įrodymų visumos, rėmėsi pavieniais įrodymais, neargumentavo, kodėl atmetė ieškovo pateiktus įrodymus. Teismo išvada, kad nėra įrodymų apie žuvusiosios šeimai dėl įvykio padarytą, kitą, nei sulygta taikos sutartimi, turtinę žalą, nepagrįsta. Teismas neteisingai sprendė, kad išmokėta vienkartinė draudimo išmoka nebuvo skirta ir neatitiko turtinės žalos kompensavimo funkcijos, o žala pripažintinos tik laidojimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino įrodymų, nenustatė, ar sumokėta vienkartinė draudimo išmoka žuvusiosios šeimos nariams yra mažesnė už patirtą žalą, ar didesnė.

24Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą. Jis nurodo tokius nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus:

25Ieškovo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos nepagrįsti. Naujausioje formuojamoje praktikoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl regreso teisės apimties turi būti vadovaujamasi ne NADPLSDĮ, o CK įtvirtintomis bendrosios civilinės atsakomybės nuostatomis; valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų; socialinio draudimo įstaigų, išmokėjusių draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje V. S., A. S., I. S. v. A. B., UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. D. K., bylos Nr. 3K-3-291/2014). Socialinio draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka (tokia, kokia ji nurodyta NADPLSDĮ) privaloma būtent ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-134/2013). Taigi vien fakto, kad socialinio draudimo įstaiga privalėjo ir išmokėjo vienkartinę draudimo išmoką mirusiojo šeimos nariams, nepakanka atgręžtinio reikalavimo apimties tinkamam pagrindimui. Ieškovas netinkamai remiasi ir interpretuoja kasacinio teismo praktiką. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007, o civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 apskritai nekilo klausimas dėl vienkartinės išmokos mokėjimo mirusiojo asmens šeimos nariams ir jos susigrąžinimo regreso tvarka.

26Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio ir NADPLSDĮ 2 straipsnio nuostatas. NADPLSDĮ tikslas (kompensuoti negautas pajamas) nepaneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad draudimo išmoka gali viršyti žalą, t. y. valstybė gali pereiti į socialinės paramos teikimą dėl tam tikros išmokos dalies. Kaltininkas ir draudikas atlygina tik realią žalą, atsižvelgdami į CK bei TPVCAPDĮ reikalavimus. NADPLSDĮ 27 straipsnio ypatumai įrodo aptariamos išmokos socialinės paramos, tam tikros valstybės teikiamos papildomos kompensacijos šeimos nariams funkciją, o ne realiai patirtos žalos atlyginimą. Ieškovas privalo įrodinėti ne valstybės biudžetui, o pradiniam kreditoriui – žuvusiosios šeimos nariams – padarytos žalos dydį.

27Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismui pripažinus vienkartinę draudimo išmoką žalos atlyginimu ir įpareigojus išmokėti šią sumą ieškovui, atsakovas pareikštų atitinkamo dydžio atgręžtinį reikalavimą A. T., kuris eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų bei proporcingumo principo, nes šis asmuo privalėtų atlyginti žalos daugiau, nei jos realiai padarė. Vienkartinės draudimo išmokos išreikalavimas iš eismo įvykio kaltininko neatitiktų ir teisėtumo bei teisėtų lūkesčių principų, nes baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas patvirtino nuketėjusiųjų ir A. T. taikos sutartį, pagal kurią šis įsipareigojo atlyginti 9649 Lt (2794,54 Eur) turtinės ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos.

28Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir turtine žala pripažino tik išmokėtas laidojimo išlaidas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, socialinio draudimo įstaigos mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, paskirties

32Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas (NADPLSDĮ nustatytais atvejais) kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Be periodinių išmokų (NADPLSDĮ 26 straipsnis), apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, jo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį (27 straipsnio 1 dalis). Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui (jie apibrėžti NADPLSDĮ 27 straipsnio 2 dalyje). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios socialinio draudimo rūšies paskirtis – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014); visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014).

33Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu pripažino 2009 m. kovo 14 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo į darbą vykusi V. K., draudžiamuoju įvykiu. 2010 m. balandžio 22 d. ieškovas paskyrė ir nuo 2009 m. kovo 14 d. žuvusiosios dukroms mokėjo periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus. 2010 m. balandžio 13 d. sprendimais ieškovas, vadovaudamasis NADPLSDĮ 27 straipsniu, žuvusios šeimos narėms – dukroms J. B., R. V. bei motinai E. B. – lygiomis dalimis išmokėjo 42 863,77 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Kadangi eismo įvykio kaltininku pripažinto A. T. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo, ieškovas reikalauja, kad visą vienkartinės draudimo išmokos sumą jam kompensuotų draudikas. Šią bylą nagrinėję teismai priėjo prie skirtingų išvadų, spręsdami dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas privalo ieškovui atlyginti žalą, kuri apima ne tik žuvusiosios šeimos narėms išmokėtas periodines, bet ir vienkartinę draudimo išmoką, nes vien periodinės išmokos patirtos žalos nekompensuoja. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad vienkartinės draudimo išmokos suma ieškovui iš atsakovo priteista nepagrįstai, nes ši išmoka nebuvo skirta ir neatliko turtinės žalos kompensavimo funkcijos, ji išmokėta įgyvendinant valstybės socialinę politiką.

34Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepagrįstai į atlygintinos turtinės žalos dydį neįtraukė vienkartinės draudimo išmokos, taip nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią vienkartinės draudimo išmokos paskirtis – kompensuoti negautas pajamas; turėtų būti preziumuojama, kad ši išmoka visiškai kompensuoja žalą, kurią atlyginusi socialinio draudimo įstaiga įgyja teisę susigrąžinti ją iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko.

35Pažymėtina, kad atsižvelgiant į vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiavimo formulę, nustatytą NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje (pagal kurią išmokos dydį lemia einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojusios mirties dėl nelamingo atsitikimo inter alia pakeliui į darbą mėnesį), ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vien NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, jog remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Tačiau pažymėtina, kad išvadą dėl vienkartinės draudimo išmokos (jos dalies) kvalifikavimo kaip turinčios ne žalos (negautų pajamų) kompensavimo, o kitą paskirtį, teismas gali padaryti tik tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis bei nustatęs, kokią žalą dėl apdraustojo mirties patyrė šeimos nariai, turintys teisę į jos atlyginimą, ir koks šios žalos santykis su vienkartinės draudimo išmokos suma. Šios aplinkybės nustatymas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo, pareikšto žalą padariusio asmens draudikui, pagrįstumo.

36Dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusio asmens draudiką apimties

37CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

38Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą).

39Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis) besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams vien dėl tos priežasties, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų, pagal kuriuos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoka gali būti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui tik dėl tokios socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).

40Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs žuvusiosios draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (6422,72 Eur), vidutinį darbo užmokestį per mėnesį (535,22 Eur), laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2010 m. kovo 31 d. žuvusiosios dukroms išmokėtas periodines draudimo išmokas apdraustajam mirus (kiekvienai po 1037,66 Eur; vidutiniškai 86,60 Eur per mėnesį), žuvusiosios amžių (trisdešimt treji metai) ir apskaičiavęs, kad 42 863,77 Eur V. K. būtų gavusi, jei būtų išdirbusi bent šešerius metus ir septynis mėnesius, sprendė, kad vien periodinės išmokos žuvusiosios dukterims ir motinai jų patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) nekompensuoja, žalos atlyginimo funkciją atlieka ir vienkartinė draudimo išmoka. Remdamasis nurodytais motyvais teismas tenkino ieškovo reikalavimą visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šį sprendimą ir ieškovo reikalavimą atmetė. Jis sprendė, kad visa vienkartinė draudimo išmoka nebuvo skirta turtinei žalai kompensuoti, o išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką. Šias išvadas apeliacinės instancijos teismas motyvavo Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu kuriame nustatyta, jog A. T. ir žuvusiosios V. K. šeimos narės sudarė taikos sutartį, pagal kurią susitarė dėl 2794,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, o įrodymų, kurie patvirtintų kitokio dydžio žuvusiosios šeimai padarytą turtinę žalą, byloje nėra.

41Sutiktina su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytas išvadas padarė pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad tokie įrodymai teismui kasatoriaus buvo pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti priešingai. Nepagrįstai šie duomenys teismo netirti ir nepateiktas jų vertinimas, juolab kad atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde kelti klausimai dėl pirmosios instancijos teismo mirusiosios šeimos narių patirtos žalos apskaičiavimo, taikytų kriterijų teisingumo kaip pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus. Pripažinęs, kad vienkartinė draudimo išmoka (jos dalis) gali kompensuoti ir negautas pajamas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigų išmokėtos kitos išmokos jų nepadengia, be to, ji taip pat gali kompensuoti kitą, nesusijusią su negautomis pajamomis, t. y. tiesioginę turtinę žalą, kurią nukentėjusiems asmenims atsakingo už žalą asmens draudikas turėtų atlyginti pagal TPVCAPDĮ nuostatas, ir tuo atveju draudimo įstaiga, vadovaudamasi CK 6.290 straipsniu, turėtų teisę reikalauti ją tokia apimtimi susigrąžinti iš atsakingo už žalą asmens draudiko, apeliacinės instancijos teismas, klaidingai konstatavęs, kad byloje nėra kitų (be 2794,54 Eur) turtinei žalai nustatyti reikalingų (ją patvirtinančių) duomenų, atmetė ieškovo reikalavimus visa apimtimi, tinkamai nemotyvuodamas tokio sprendimo, nepatikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto žalos apskaičiavimo pagrįstumo ir nenustatęs šios žalos bei vienkartinės išmokos sumos santykio.

42Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, socialinio draudimo įstaigų pateiktų pirmiau nurodytų duomenų (apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas) vertinimas kaip įrodymų, patvirtinančių nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, jog ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas, todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Teismas, įvertinęs šalių procesinių dokumentų argumentus ir pateikiamus įrodymus bei vykdydamas pareigą patikslinti ir paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), preliminariai nustatęs, kad atsakovas pagrindė reikšmingą neatitikimą tarp socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos, turi pasiūlyti šalims teikti įrodymus, patvirtinančius realų apdraustojo (jam mirus – jo šeimos narių) patirtos žalos dydį. Socialinio draudimo įstaigos įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo (jo šeimos narių) patirtos žalos dydis. Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Vien aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, jog ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014).

43Teisėjų kolegija pažymi, kad, manydamas, jog ieškovo pateiktų duomenų mirusiosios šeimos narių patirtai žalai nustatyti nepakanka, ir (ar) preliminariai nustatęs atsakovo teiginių pagrįstumą dėl reikšmingos vienkartinės draudimo išmokos ir apdraustosios šeimos narių patirtos žalos neatitikties, šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas privalėjo patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti joms teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius realų patirtos žalos dydį ir leidžiančius kuo tiksliau nustatyti atlygintiną žalą, bei motyvuotai patvirtinti ar paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (dėl atlygintinos žalos apimties) pagrįstumą.

44Dėl kriterijų ir kitų aplinkybių, reikšmingų teismui nustatant atlygintinos žalos dydį šioje byloje

45CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tačiau jame pateikta atlygintinos žalos apimtis gali būti naudojama kaip kriterijus sprendžiant dėl atlygintinų negautų pajamų asmenims, patyrusiems žalą dėl apdraustų socialiniu draudimu asmenų mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad apskaičiuojant, pvz., likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgtina į jo gautas pajamas (imtina ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2014); sprendžiant dėl žalos (negautų pajamų, prarasto išlaikymo), realiai padarytos žuvusio apdraustojo asmens vaikams, reikalinga išsiaiškinti, kokią mirusiojo pajamų dalį jie gaudavo arba turėjo teisę gauti (CK 3.192 straipsnis) mirusiajam esant gyvam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013).

46Teisėjų kolegija išaiškina, kad apeliacinės instancijos teismui tikrinant pirmosios instancijos teismo atlikto mirusios apdraustosios šeimos narių patirtos ir atsakovo socialinio draudimo įstaigai atlygintinos žalos apskaičiavimo pagrįstumą, nustatytinos V. K. vidutinės (ne draudžiamosios) pajamos per mėnesį, jos dukterų ir motinos gauto (turėto gauti) išlaikymo dydis (mirusiosios pajamų dalis) per mėnesį, apskaičiuotinas dukterų (iki jų pilnametystės) ir motinos (atsižvelgiant, be kita ko, į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad E. B. 2010 m. spalio 31 d. mirė) negautas išlaikymas (turtinė žala). Taip pat atsižvelgtina į draudiko ieškovui jau kompensuotą (periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir valstybinės našlaičių pensijos) sumą bei A. T. pagal taikos sutartį atlygintos turtinės žalos sumą (2794,54 Eur). Šios sumos išskaičiuotinos iš patirtos realios žalos sumos. Be to, sprendžiant dėl ieškovui draudiko atlygintinos žalos dydžio, reikalinga atsižvelgti į draudimo išmokų sumų viršutines ribas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis), nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012); žalą padariusio asmens draudikas atsako žuvusiojo šeimos nariams atlygintinos žalos apimtimi iki draudimo išmokų sumų viršutinės ribos. Priešingas aiškinimas, apribojant draudiko atsakomybę kitais pagrindais, išskyrus draudimo išmokų ribas, pažeistų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslus, sudarytų prielaidas nepagrįstai susiaurinti asmenų, kurių civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu, turtinius interesus ir apsunkintų nukentėjusiųjų asmenų teisės į žalos atlyginimą realizavimo procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014).

47Dėl procesinės bylos baigties

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su V. K. šeimos narių patirtos ir draudiko ieškovui atlygintinos žalos, pagrįstumo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimo (nutarties) motyvavimą (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Tai galbūt sudarė pagrindą neteisingam procesiniam sprendimui dėl bylos baigties, nes, tinkamai neatskleidus bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neištyrus įrodymų, kyla abejonių dėl tinkamo materialiosios teisės normų (CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 3 dalies, NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies) taikymo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas. Teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje nurodytų aplinkybių ir būtina nustatyti naujų, taip pat tinkamai ir išsamiai ištirti byloje esančius įrodymus, o kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinio... 6. 2009 m. kovo 14 d. ( - ), automobilis „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )... 7. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 148 800 Lt (42 863,77 Eur) žalos bei... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m.... 11. Patenkinęs ieškinį teismas ieškovui iš atsakovo priteisė procesines... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalimi, sprendė,... 14. Remdamasi TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 15 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos... 15. Teisėjų kolegija sprendė, kad pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį mokama... 16. Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžio turinio... 17. Atsižvelgusi į tai, kad vienkartinė draudimo išmoka nepriteistina, kitus... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 20. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 21. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.... 22. Neteisingai aiškintos (pažeistos) CK 6.249 straipsnio ir NADPLSDĮ 2... 23. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių bei pareigos motyvuoti sprendimą... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 25. Ieškovo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nukrypimo nuo... 26. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249... 27. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikas, sumokėjęs... 28. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, socialinio draudimo... 32. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą... 33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovas 2010 m. balandžio 9 d.... 34. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir... 35. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į vienkartinės draudimo išmokos... 36. Dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusio asmens... 37. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 38. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1... 39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad kai socialinio... 40. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir... 41. Sutiktina su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas pirmiau... 42. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, socialinio draudimo įstaigų pateiktų... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, manydamas, jog ieškovo pateiktų duomenų... 44. Dėl kriterijų ir kitų aplinkybių, reikšmingų teismui nustatant... 45. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į... 46. Teisėjų kolegija išaiškina, kad apeliacinės instancijos teismui tikrinant... 47. Dėl procesinės bylos baigties... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. pažymą apie... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...