Byla 2A-72-196/2017
Dėl susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų individualios įmonės ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ ir M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-822-343/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ER GROUP“ ieškinį atsakovams individualiai įmonei ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“, M. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl susitarimo ir pinigų išmokėjimo kvito pripažinimo negaliojančiais,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB ,,ER GROUP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ ir M. T. 85 000 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas M. T. susitarė, jog ieškovė finansuos kelis atsakovės IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ organizuojamus renginius: ,,Nneka“ koncertą (įvyko 2015 m. balandžio 18 d. Vilniuje), ,,Loreen“ (įvyko 2015 m. balandžio 24 d. Kaune), ,,Back to 80‘S“, kurio data – 2015 m. lapkričio 7 d. Ieškovės projektų vadovas E. K. 2015 m. sausio 27 d. pasirašė susitarimą, kurio pagrindu perdavė minėtų renginių organizavimui 85 000 Eur, o atsakovė IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ įsipareigojo šią pinigų sumą naudoti tik minėtų koncertų organizavimui ir visą sumą grąžinti iki 2015 m. kovo 27 d., o taip pat organizuoti šių renginių vakarėlius „after party“ ieškovės valdomame klube ,,Macao Open Air“, iš koncertų gautu pelnu pasidalinti proporcijomis – ieškovei 20 procentų, atsakovei – 80 procentų. Ieškovė įsipareigojimą įvykdė tą pačią dieną. Ji išmokėjo atsakovei 85 000 Eur ir tai patvirtina 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitas serija ER Nr. 000006. 2015 m. kovo 27 d. pinigai ieškovei nebuvo sugrąžinti. Atsakovas M. T. nuo 2015 m. kovo 10 d. UAB ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ perregistravo į IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“. Jos savininku ir vadovu įregistruotas M. T.. Kreditorius – ieškovė, apie įmonės pertvarkymą pranešimo negavo, nors prievolę informuoti kreditorius apie vykdomą įmonės pertvarkymą numato teisės aktai. Atsakovas M. T., būdamas vienasmeniu įmonės valdymo organu, yra atsakingas už tinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą, t. y. ir už prievolių vykdymą kreditoriams. Prievolė yra terminuota su atidedamuoju terminu (CK 6.33 str. 2 d.). Prievolės terminas suėjo 2015 m. kovo 27 d., todėl laikytina, kad ieškovė turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovams. Atsakovų prievolė grąžinti 85 000 Eur yra besąlyginė, t. y. suėjus nustatytam termini, visa pinigų suma turėjo būti grąžinta ieškovei nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Atsakovai piktybiškai neatsikaito su ieškove ir tai rodo jų nesąžiningumą. Šią aplinkybę patvirtina ir įmonės pertvarkymas iš uždarosios akcinės bendrovės į individualią įmonę.
  2. Priešieškiniu atsakovai IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ ir M. T. prašė: 1) pripažinti nesudarytu ir negaliojančiu nuo pat jo sudarymo dienos 2015 m. sausio 27 d. susitarimą; 2) pripažinti negaliojančiu nuo pat jo surašymo dienos UAB „ER GROUP“ 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą ER Nr.000006 CK 1.80 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.870 str. 2 d. pagrindu. Nurodė, jog ginčijami susitarimas ir pinigų išmokėjimo kvitas buvo pasirašyti suklydimo ir apgaulės įtakoje. Nors ieškovė tiesiogiai nekvalifikuoja 2015 m. sausio 27 d. susitarimo, jame yra paskolos ir jungtinės veiklos sutarčių bruožai. M. T. neprisimena, jog sąmoningai būtų pasirašęs 2015 m. sausio 27 d. susitarimą, todėl savo atsikirtimus į ieškinį grindė galimu jo parašų susitarime ir kvite suklastojimu. 2015 m. sausio 27 d. buvo įforminamas M. T. atleidimas iš darbo pas ieškovę. Jam buvo paduoti pasirašyti nemažai su atleidimu iš darbo susijusių dokumentų, kai kurie iš jų po keletą egzempliorių. Todėl pinigų išmokėjimo kvitą jis galėjo pasirašyti automatiškai, galvodamas, kad tai yra atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dokumentas, įsakymas dėl atleidimo iš darbo arba susitarimas dėl atleidimo iš darbo. Susitarimo viršuje didžiosiomis raidėmis atliktas užrašas „UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „ER GROUP“, įrašas “Aš M. T., a/k ( - ) dirbantis programos vadovo pareigose <...>“ suklaidino M. T.. Kadangi daug dokumentų buvo pateikta pasirašyti per pakankamai trumpą laiką, tai M. T. neturėjo galimybės išsamiai su pasirašomais dokumentais susipažinti. Be to, tą dieną jis pasirašinėjo finansinius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų priskaičiuotų sumų išmokėjimo atleidžiant iš darbo ir ginčijamus susitarimą ir pinigų išmokėjimo kvitą pasirašė suklydimo įtakoje. Nei M. T., nei IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ pinigų negavo, o tai reiškia, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atsakovui M. T. atmetė, ieškinį atsakovui IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ ieškovei UAB „ER GROUP“ 85 000 Eur finansavimą, 1 989 Eur žyminio mokesčio, 880 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, viso

    487 869 Eur; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 85 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. balandžio 23 d. iki visiško sprendimo įvykdymo; valstybei 14,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

  2. Teismas, įvertinęs 2015 m. sausio 27 d. susitarimo tarp M. T. ir UAB „ER GROUP“ turinį sprendė, jog ginčijamas susitarimas savo esme yra susitarimas dėl jungtinės veiklos, t.y. vienas duoda lėšas šalių aptartiems renginiams organizuoti, o kitas dirba, ir pagaliau atitinkamai dalinasi pelnu (CK 6.969 str. 1d.). Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamas susitarimas yra dėl jungtinės veiklos, teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jis prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, o būtent susitarimas dėl paskolos, kai paskolos suma didesnė negu 3 000 Eur ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, turi būti notaro patvirtintas. Be to, teismo teigimu, susitarimas dėl pinigų perdavimo yra įvykdytas, pinigai atsakovui M. T. yra perduoti.
  3. Atsakovai tiek suklydimo, tiek apgaulės faktus įrodinėjo tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios teismo nuomone, byloje esančiais duomenimis neįrodytos. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė nedisponavo tokia pinigų suma, nurodydamas, kad ieškovė tokia pinigų suma disponavo patvirtina tokios aplinkybės: ginčo pinigų suma atsispindėjo ieškovės buhalteriniuose dokumentuose kaip finansinė skola, į bylą yra pateikti 2014 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas, kasos knygos įrašai.
  4. Teismo teigimu, atsakovų nurodomos aplinkybės, jog ginčijami dokumentai buvo pasirašyti jų neskaičius, patvirtina, jog pats atsakovas M. T. apgavo pats save, arba kitaip apsigavo, bet nebuvo apgautas. Teismas, įvertinęs, jog M. T. yra juridinio asmens savininkas ir vadovas, betarpiškai dalyvaujantis sutarčių sudaryme, buhalterinės apskaitos tvarkyme, todėl jam yra žinoma kaip atrodo darbo sutartis, atlyginimo žiniaraštis, kasos išlaidų kvitas; jo nurodomas suklydimo ir apgaulės aplinkybes – dokumentus pasirašė automatiškai, galvodamas, jog tai eiliniai dokumentai, susiję su jo atleidimu iš darbo; nepripažino esminėmis, t. y. normaliai atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje atskirtų darbo sutartį nuo susitarimo vykdyti jungtinę veiklą ir atlyginimo žiniaraštį nuo pinigų išdavimo kvito, skaitytų dokumentų turinį. Jo veiksmai nepripažintini suklydimu dėl neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (CK 1.90 str. 5d.). Todėl teismas atmetė priešieškinį dėl susitarimo ir kvito pripažinimo negaliojančiais.
  5. 2015 m. sausio 27 d. susitarime numatyta, jog suteikta finansavimo 85 000 Eur suma turi būti grąžinta ieškovei iki 2015 m. kovo 27 d., tačiau tai nėra padaryta, todėl teismas 85 000 Eur sumą priteisė iš atsakovo IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovai IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ ir M. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, netinkamai nustatė santykio šalis, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias prievolių atsiradimą ir sutarčių aiškinimą. Ieškovė ieškinį grindžia byloje pateiktu 2015 m. sausio 27 d. susitarimu, tačiau šio susitarimo nekvalifikuoja. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimas yra susitarimas dėl jungtinės veiklos. Atsakovai 2015 m. sausio 27 d. susitarimą ginčijo, nesutiko, kad susitarimo šalimi buvo IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“, o M. T. šio susitarimo laisva valia nepasirašė. Esant tokioms prieštaringoms ginčo šalių pozicijoms ir paaiškinimams, teismas turėjo tinkamai kvalifikuoti 2015 m. sausio 27 d. susitarimą, nustatyti, kas šio susitarimo šalys, ar šis susitarimas yra galiojantis. 2015 m. sausio 27 d. susitarimas turi paskolos (CK 6.870 str. 1 d.) ir jungtinės veiklos (CK 6.969 str. 1 d.) sutarčių bruožų. Nepagrįsta teismo išvada, kad susitarimą sudarė juridiniai asmenys. 2015 m. sausio 27 d. susitarimo turinys dviprasmiškas ir prieštaringas.
    2. Ginčijamas susitarimas turi tiek juridinės veiklos, tiek paskolos sutarčių bruožų, kas reiškia, kad tokia jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos, kadangi paskolos sutartys, kuomet paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d., 1.74 str. 4 d.). Pagal 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos sutarties formos reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Teismas turėjo ex officio konstatuoti, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimas, kurį teismas kvalifikavo kaip susitarimą dėl jungtinės veiklos yra negaliojantis dėl sandorio formos nesilaikymo.
    3. Aiškindamas ginčijamą 2015 m. sausio 27 d. susitarimą, teismas turėjo išsiaiškinti, ar šalys tikrai siekė pasirašyti tokio turinio susitarimą, ar jis atsakovams buvo reikalingas, ar šalys siekė bendros veiklos. Ieškovas nepaaiškino, kodėl pats būdamas koncertinių renginių organizatoriumi, negalėjo nurodytų renginių organizuoti pats. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog turėjo 85 000 Eur grynais pinigais. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pateiktus rašytinius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų ir liudytojo E. K. parodymų. Grynųjų pinigų (85 000 Eur) turėjimą kasoje ieškovė grindžia 2014 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi su A. M.. Tačiau tiek paskolos sutartis su A. M., tiek 2015 m. sausio 27 d. susitarimas nėra patvirtintos notaro. Prieštaravimai tarp rašytinių įrodymų ir liudytojo E. K. parodymų apie tai, kaip, kada ir kokiu būdu jam buvo išduoti iš kasos 85 000 Eur, kur buvo laikomi, sudaro pagrindą išvadai, kad visi kasos dokumentai ir avansinės apyskaitos dokumentai, kuriuose užfiksuotas 85 000 Eu pajamavimas ir išmokėjimas yra surašyti atbuline tvarka, o realiai tokių pinigų ieškovė niekada neturėjo.
    4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad M. T. neįrodė, kad susitarimą ir kvitą pasirašė suklydimo ir apgaulės įtakoje, kad jis niekuomet neteigė, kad pasirašė tuščiame pinigų išmokėjimo kvite. Priešingai nei nurodo teismas, M. T. teigė, kad jo atleidimo iš darbo dieną pasirašė galimai nevisiškai užpildytą kvitą, manydamas, kad pasirašo atsiskaitymo jį atleidžiant iš darbo dokumentus. M. T. visuomet nuosekliai teigė, kad sąmoningai nepasirašė 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir kvito, kad šie dokumentai jam buvo ,,pakišti“ pasirašyti 2015 m. sausio 29 d. atleidžiant jį iš darbo iš UAB ,,ER GROUP“.
    5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite ER Nr. 00006 įrašai padaryti ne vienu spausdinimo veiksmu, nepaneigia pinigų gavimo fakto, nes parašas yra atsakovo M. T., ir kad ekspertizės išvada nepatvirtina, kad spausdinimo veiksmai buvo atlikti po to, kai M. T. pasirašė kvite. Ekspertizės akte nustatytas faktas, kad pinigų išmokėjimo kvitas atspausdintas ne vienu spausdinimo veiksmu, visiškai įrodo, kad įrašai kvite yra prirašyti, todėl teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti, kokiu būdu ir po kokių įrašų atspausdinimo kvite atsirado M. T. parašas. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. T. ginčijamą susitarimą ir kvitą pasirašė suklydimo įtakoje.
    6. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš M. T. ir IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ galimai buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje požymių. Todėl vadovaujantis CPK 229, 332 straipsniais atsakovai prašo teismo priimti atskirą nutartį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.
  2. Ieškovė UAB ,,ER GROUP“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimą pasirašė du juridiniai asmenys – ieškovė ir atsakovė IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“. Atsakovai neįrodė, kad gaudamas pinigus iš ieškovės ir organizuodamas renginius atsakovas M. T. veikė ieškovės vardu kaip ieškovės darbuotojas.
    2. Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimas negalioja, nes nebuvo laikytasi privalomos notarinės formos. Teismas sprendime nurodė, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimas savo esme yra jungtinės veiklos sutartis, o ne paskolos sandoris. Net jei būtų pripažįstama, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimas negalioja dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo, toks konstatavimas nekeistų teismo sprendimo esmės, nes CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė disponavo 85 000 Eur suma grynaisiais pinigais. Tą pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie priešingai, nei teigia atsakovai, yra nuoseklūs. Atsakovų argumentai ir motyvai dėl ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo teisingumo ar neteisingumo, steigimo dokumentų nuostatų laikymosi ar nesilaikymo, teisės aktų taikymo ieškovės veiklai yra teisiškai nereikšmingi, neturi faktinės įtakos ieškovės ir atsakovų santykiams ir neturi būti nagrinėjami, kadangi tai yra tik ieškovės vidaus darbo organizavimo klausimas, kuris gali sąlygoti ieškovės atsakingų asmenų atsakomybę, tačiau nepaneigia pinigų perdavimo ieškovei vykdant sutartį fakto. Buhalterinės apskaitos dokumento pavadinimas, forma, atitikimas ar neatitikimas nustatytiems reikalavimams neturi ir negali turėti įtakos pinigų perdavimo fakto realumui.
    4. Atsakovai neįrodė, kad atsakovas M. T. 2015 m. sausio 27 d. susitarimą ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitą pasirašė suklydimo ir apgaulės įtakoje. Teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą ir padarė teisingą išvadą, kad 85 000 Eur suma buvo perduota, todėl egzistuoja galiojanti ir vykdytina atsakovės IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ prievolė šią sumą grąžinti ieškovei.
  3. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00405-6. Nurodė, kad šiuo metu pagal M. T., veikiančio kaip IĮ „PRODUCE ENTERTAIMENT“ savininkas, pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Atsakovai negali patys patikrinti, ar visi 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvito Nr. 000006 rekvizitai yra atspausdinti tuo pačiu spausdinimo aparatu. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyta, kad prokuroras turi patikrinti, ar toks kvitas nebuvo tyčia spausdintas keliais spausdintuvais, skirtingais laikotarpiais, naudojant tiesioginę tyčią, siekiant sukelti teisines pasekmes.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliacinio skundo ribose.

6Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo ir šalių nustatymo

  1. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, netinkamai nustatė teisinio santykio šalis.
  2. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,ER GROUP“ ir atsakovas M. T. 2015 m. sausio 27 d. sudarė susitarimą, kuriame nurodoma, kad M. T. gavo iš ieškovės 85 000 Eur ir juos įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. kovo 27 d., gautas lėšas, būdamas UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“ vadovu bei vieninteliu akcininku, įsipareigojo panaudoti tik renginių „LOREEN KONCERTAS“, „NNEKA“, „BACK TO 80‘S“ organizavimui, taip pat be papildomo užmokesčio surengti šių renginių „after party“ klube „MACAO OPEN AIR“ (t. 1, b. l. 52). Susitarime taip pat nurodoma, jog iš renginių gautas pelnas, atskaičius privalomus mokesčius, bus dalinamas proporcijomis – 20 procentų UAB „ER GROUP“ ir 80 procentų UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“. 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvite ER Nr.000006 nurodyta, jog M. T. gavo 85 000 Eur (t. 1, b. l. 54).
  3. Apeliantai teigia, kad ginčijamas 2015 m. sausio 27 d. susitarimas turi paskolos ir jungtinės veiklos sutarčių bruožų. Taigi šiuo atveju aktualus paskolos ir jungtinės veiklos sutartinių santykių atribojimo klausimas. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 str.). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str. 1 d.); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.).
  4. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, šalių valia buvo nukreipta į bendrą tikslą – renginių „LOREEN“, „NNEKA“, „BACK TO 80‘S“ organizavimą, taip pat po šių renginių „after party“ klube „MACAO OPEN AIR“ vakarėlių surengimą, bei vėliau pasidalyti iš šių renginių gautą pelną. Ieškovė perdavė renginių organizavimui 85 000 Eur atsakovui M. T.. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių susitarimo kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos ir atmestini skundo argumentai dėl susitarimo kvalifikavimo kaip paskolos.
  5. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. sausio 27 d. susitarimą sudarė juridiniai asmenys. Kaip minėta, ginčijamas susitarimas buvo sudarytas dėl renginių „LOREEN“, „NNEKA“, „BACK TO 80‘S“ organizavimo. Bylos duomenimis, ne atsakovas M. T., o būtent atsakovė UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“ buvo renginių organizatore bei organizavo minėtus renginius. Apeliantų nurodytas argumentas, kad ginčijamame susitarime nėra visų būtinų juridinio asmens rekvizitų (buveinės adreso, sąskaitos numerio, antspaudo), nėra pagrindas išvadai, kad susitarimą sudarė ne juridiniai asmenys. 2015 m. sausio 27 d. susitarime yra nurodytas juridinio asmens UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“ pavadinimas, juridinio asmens kodas. CK 2.44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Apeliantai nepateikė duomenų, kad UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“ steigimo dokumentuose būtų numatyta pareiga sandorius tvirtinti antspaudu.
  6. Apeliantai taip pat nurodo, kad ginčijamas susitarimas turi tiek jungtinės veiklos, tiek paskolos sutarčių bruožų, kas reiškia, kad tokia jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos, kadangi paskolos sutartys, kuomet paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d., 1.74 str. 4 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju buvo sudarytas susitarimas dėl jungtinės veiklos, o susitarimas dėl pinigų perdavimo buvo įvykdytas, todėl nėra pagrindo ginčijamą susitarimą pripažinti negaliojančiu apeliantų nurodytu pagrindu.

7Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo ir apgaulės

  1. Nagrinėjamu atveju atsakovų byloje pareikšto priešieškinio dalyku nurodytas reikalavimas pripažinti negaliojančiais CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu (kaip sudarytų dėl apgaulės ir suklydimo) 2015 m. sausio 27 d. susitarimą ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą ER Nr.000006.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).
  3. Atsakovai teigia, kad M. T. sąmoningai nepasirašė 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir kvito, kad šie dokumentai jam buvo ,,pakišti“ pasirašyti 2015 m. sausio 29 d. atleidžiant jį iš darbo iš UAB ,,ER GROUP“ – susitarimas, kaip pasižadėjimas neatskleisti bendrovės komercinių paslapčių, o kvitas – kaip darbo užmokesčio iš kasos apskaitos dokumentas.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek 2015 m. sausio 27 d. susitarimas, tiek pinigų išmokėjimo kvitas yra nedidelės apimties. Tokio turinio dokumentus perskaityti pakanka itin trumpo laiko. 2015 m. sausio 27 d. susitarimas susideda iš dešimties eilučių, kuriame didžiosiomis raidėmis atspausdinti žodžiai „LOREEN KONCERTAS“, „NNEKA“, kelis kartus atspausdintas UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“, kurie net neįsigilinus į tekstą leidžia suprasti, kad tekstas susijęs su juridiniu asmeniu UAB „PRODUCE ENTERTAIMENT“. Šį dokumentą atsakovas M. T. pasirašė įrašydamas savo vardą, pavardę, taigi pasirašymas truko pakankamai laiko, kad būtų galima pastebėti atspausdintame tekste parašytus didžiosiomis raidėmis žodžius, kurie leistų suprasti, jog tekstas nesusijęs su pasižadėjimu neatskleisti bendrovės komercinių paslapčių.
  5. Pinigų išmokėjimo kvitas susideda iš dviejų eilučių, jame įrašyta 85 000 Eur suma skaitmenimis ir žodžiais, šį dokumentą pasirašydamas atsakovas M. T. taip pat įrašė savo vardą ir pavardę, taigi jo pasirašymas užtruko ilgiau, dėl to neįtikinami atsakovo argumentai, kad pasirašinėdamas šį dokumentą, sumaišė su darbo užmokesčio kvitu, kai jam išmokėta darbo užmokesčio suma buvo tik 43,16 Eur.
  6. Nagrinėjamoje byloje atsakovų prašymu teismas paskyrė ekspertizę, kurią atlikus padaryta išvada, jog yra didelė tikimybė, kad 2015 m. sausio 27 d. kvite esantis įrašas „aštuoniasdešimt penki tūkstančiai eurų 00 euro ct“ yra išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu nei įrašas „pagal sausio 27 d. susitarimą“ ir, tikėtina, nei įrašas „2015 m. sausio 27 d.“, nustatyti su kokiais įrašais tuo pačiu spausdinimo veiksmu išspausdintas įrašas „85 000 Eur 00 Eur ct“ negalima (t. 3, b. l. 18-21).
  7. Apeliantų teigimu, ekspertizės akte nustatytas faktas, kad pinigų išmokėjimo kvitas atspausdintas ne vienu spausdinimo veiksmu, visiškai įrodo, kad įrašai kvite yra prirašyti, todėl teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti, kokiu būdu ir po kokių įrašų atspausdinimo kvite atsirado M. T. parašas. Kaip nurodo patys apeliantai, liudytojas E. K. paaiškino, kad pinigų išmokėjimo kvito numerį ER Nr. 00006 ir sumą 85 000 Eur be datos ir žodžių ,,pagal sausio 27 d. susitarimą“ atspausdino ir jam perdavė įmonės buhalteris, o įrašus 2015 m. sausio 27 d. ir ,,pagal sausio 27 d. susitarimą“ atspausdino jis kartu su M. T.. Tokie liudytojo parodymai, apeliantų teigimu, patvirtina kvitų naudojimo taisyklių pažeidimą, dėl to juo remtis negalima. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybė, jog įrašai padaryti ne vienu spausdinimo veiksmu, nepaneigia pinigų gavimo fakto, nes parašas yra atsakovo M. T.. Apeliantų argumentai dėl kvitų naudojimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindas pripažinti, kad pinigai atsakovui M. T. nebuvo išmokėti. Pinigų gavimo faktą atsakovas M. T. pripažino ir 2015 m. sausio 27 d. susitarime, nurodydamas, kad gavo 85 000 Eur (t. 1, b. l. 52).
  8. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo 85 000 Eur grynais pinigais. Bylos duomenimis, ieškovė 85 000 Eur sumą grynaisiais pinigais pasiskolino 2014 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi iš A. M. (t. 3, b. l. 117-13). Apeliantų argumentai, kad paskolos sutartis su A. M. turėjo būti patvirtina notaro atmestini, nes šio sandorio sudarymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 2 dalies redakcija numatė tik privalomą rašytinę paskolos sutarties formą. Pinigų perdavimą ieškovei patvirtina byloje pateiktas 2014 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. ER000015, pasirašytas ieškovės ir paskolos davėjos. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Taip pat paskolos sutartimi ginčo pinigų suma atsispindėjo ieškovės buhalteriniuose dokumentuose kaip finansinė skola. Ieškovės naudojama apskaitos dokumentų forma, kvitų numeravimas, kasų numeravimas yra ieškovės vidaus buhalterinės apskaitos vedimo klausimas, kuris neįtakoja fakto, kad ieškovė 85 000 Eur sumą gavo pagal paskolos sutartį, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad paskolos sutartis surašyta atbuline tvarka.
  9. Atmestinas ir apeliantų argumentas, kad 2014 m. gruodžio 20 d. galiojęs Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas draudė ne kredito įstaigoms skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršijant nuosavo kapitalo dydį. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms – Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų šio Įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,ER GROUP“ nėra finansų įstaiga, todėl jai Finansų įstaigų įstatymo reikalavimai nėra taikomi.
  10. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).
  11. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
  12. Nagrinėjamu atveju suklydimo faktą paneigia ne tik anksčiau minėtos aplinkybės, bet ir individualios atsakovo M. T. savybės. Atsakovas, būdamas verslininku, įsteigęs ir vadovaujantis įmonei „PRODUCE ENTERTAIMENT“, negalėjo nesuprasti bei nepastebėti kokius dokumentus pasirašo. Juolab kad pasirašomų sandorių apimtis buvo gana nedidelė, kas nesudaro pagrindo jos vertinti kaip klaidinančius. Aukštesnis verslininko rūpestingumo standartas įpareigoja verslininką apdairiai domėtis sudaromais sandoriais, prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką – tai ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Tai, kad atsakovas M. T. pasirašė 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitą yra nustatyta byloje paskirtos ekspertizės akte, be to, tai kad jis pasirašė 2015 m. sausio 27 d. susitarimą byloje taip pat nėra nuginčyta. Taigi M. T. prisiėmė iš šių sandorių kylančių padarinių riziką, kurią prieš pasirašydamas turėjo įvertinti kaip protingas ir apdairus verslo subjektas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad net jei atsakovas M. T. iš tiesų nepastebėjo kokiuos dokumentus pasirašė, tai įvyko dėl jo paties didelio neatsargumo (CK 1.90 str. 5 d.), neatitinkančio protingumo kriterijaus.
  13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų byloje pareikšto priešieškinio reikalavimus dėl 2015 m. sausio 27 d. susitarimo ir 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvito pripažinimo negaliojančiais bei tenkino ieškinio reikalavimus priteisdamas iš atsakovės IĮ „PRODUCE ENTERTAIMENT“ ieškovei UAB ,,ER GROUP“ 85 000 Eur finansavimo sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais bei padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  14. Byloje nenustatyta, kad prieš M. T. ir IĮ ,,PRODUCE ENTERTAIMENT“ galimai buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą priimti atskirą nutartį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

8Dėl bylos sustabdymo

  1. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00405-16.
  2. Vienas iš CPK 164 straipsnyje numatytų fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – bylą teismas gali sustabdyti tuomet, kai pripažįsta, kad tai būtina (4 punktas) siejamas su tuo, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės pats nustatyti faktinių aplinkybių, kurios yra tyrimo objektu vykdomame ikiteisminiame tyrime. Fakultatyvinių bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, tačiau ši teismo teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime iš esmės nelaikytinas pagrindu civilinės bylos stabdymui visais atvejais. Tai kiekvienu atveju sprendžiama atsižvelgiant į jo pobūdį, jame nustatinėtinas aplinkybes ir faktus, teismo (ne)galimumą pačiam išsamiai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.
  3. Atsakovai nurodė, kad yra inicijavę ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus nustatinėjama ar 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 000006 nebuvo tyčia spausdintas keliais spausdintuvais, skirtingais laikotarpiais, naudojant tiesioginę tyčią, siekiant sukelti teisines pasekmes.
  4. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų nurodytos aplinkybės nėra pagrindas bylos sustabdymui, nes kaip minėta, atsakovų prašymu teismas byloje paskyręs ekspertizę dėl 2015 m. sausio 27 d. pinigų išmokėjimo kvito Nr. 000006 išspausdinimo. Taigi minėto susitarimo suklastojimo faktas buvo nustatinėjamas ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl būtinumas stabdyti bylą dėl to, kad dėl tų pačių aplinkybių tyrimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neįrodytas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės prašymą (CPK 98 str. 1 ir 3 d.).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai