Byla 2A-393-464/2015
Dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo – AKTIA Vahinkovaktuutus Oy Insurance Company

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-379-479/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo – AKTIA Vahinkovaktuutus Oy Insurance Company.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-09-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2013-10-21 patikslinęs (t. 4, b. l. 61-64) prašė priteisti iš UAB „Autotentas“ 154 298,96 Lt dydžio žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteisto sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir UAB „Autotentas“ buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, kuriomis apdrausta transporto priemonių Iveco 440E38, valst. Nr. ( - ) Scania R420, valst. Nr. ( - ) ir Scania R420, valst. Nr. ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. Dėl 2009-03-26, 2009-04-02 Vokietijoje ir 2011-12-08 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 283,10 km įvykusių eismo įvykių ieškovas išmokėjo draudimo išmokas atsiradusiai žalai atlyginti. Kadangi atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų sumokėti ieškovui sutartyse nustatyta tvarka ir terminais draudimo įmokų, ieškovui atsirado teisė regreso tvarka reikalauti, kad atsakovas grąžintų ieškovo sumokėtas draudimo išmokas. Dalį reikalaujamos priteisti sumos ieškovui sumokėjo trečiasis asmuo AKTIA Vahinkovaktuutus Oy Insurance Company, taip pat atsakovas, todėl šia apimtimi ieškovas pirminio reikalavimo dalies atsisakė, palaikydamas likusią ieškinio reikalavimo dalį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-09 sprendimu (t. 4, b. l. 143-148) nutraukė bylos dalį dėl 84 270,25 Lt reikalavimo žalai atlyginti; o kitą ieškinio dalį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 70 028,71 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (70 028,71 Lt) nuo bylos iškėlimo 2012-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 995 Lt bylinėjimosi išlaidų, išdėstė 70 028,71 Lt žalos atlyginimo sumokėjimą 1 metams lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7Teismas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta draudiko teisė reikalauti draudimo išmokos grąžinimo, jeigu draudėjas netinkamai vykdė draudimo sutartį, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas draudiminių įvykių metu nebuvo sumokėjęs draudimo įmokų ir jas sumokėjo praleidęs sutartyje nustatytą terminą, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas neginčija eismo įvykio aplinkybių, atsakovo kaltės dėl eismo įvykio, žalos dydžio, nusprendė draudimo išmokas priteisti iš atsakovo. Teismo vertinimu, draudimo sutarties pažeidimo pobūdis bei aplinkybė, kad įmoka pavėluotai buvo sumokėta ieškovui, neturi įtakos ieškovo teisei reikalauti susigrąžinti išmokas. Atsakovo elgesys (šis nebuvo suinteresuotas tinkamu žalos nustatymu, jos atlyginimu, savo interesų gynimu žalų administravimo procese, su ieškovu nebendradarbiavo, nors žalos padarymo aplinkybės jam buvo žinomos) nesuteikia pagrindo panaikinti ar sumažinti jo atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį. Aplinkybė, kad 2009-03-26 eismo įvykis kilo dėl puspriekabės, kurios draudėjas – kitas asmuo, padangos, taip pat nepašalina atsakovo atsakomybės, kadangi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad velkama transporto priemone padaryta žala atlyginama pagal velkančios transporto priemonės, t. y. atsakovo, draudimo sutartį. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovas neturėjo pagrindo sumokėti draudimo išmokas dėl 2009-03-26, 2009-04-02 eismo įvykių, nes pretenzijos atlyginti žalai buvo pareikštos praleidus įstatyme nustatytą terminą, ir, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, nurodė, kad įstatymas nenumato neigiamų pasekmių nukentėjusiajam, net jeigu yra praleistas 4 metų terminas nuo žalos padarymo dienos, nes TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti pretenzijų pareikšimo terminai nėra naikinamieji. Todėl dalies pretenzijų terminų praleidimas atsakovo atsakomybės nešalina. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias draudimo išmokų išmokėjimo ir pretenzijų pareiškimo laiką, teismas padarė išvadą, kad 1 metų ieškinio senaties terminas nei vienu atveju nebuvo praleistas. Spręsdamas klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo, teismas pripažino ja įrodyta ieškovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

8Atsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį, kuriai įtakos turi ir Europos Sąjungos sankcijų taikymas vežėjams, ir ieškovo poziciją, teismas sprendimo įvykdymą atsakovui išdėstė (CPK 284 str.).

9Patenkinęs ieškinį dėl ieškovo palaikomų reikalavimų, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 2 401 Lt žyminio mokesčio, 5 178,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 415,20 Lt dokumentų vertimo išlaidų – iš viso 12 995 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1 d.).

10Taip pat teismas pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą priėmė ieškovo atsisakymą nuo 84 270,25 Lt reikalavimo dalies ir bylą šioje dalyje nutraukė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „Autotentas“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 150-163) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-09 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys dėl 70 028,71 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 995 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo prašymą ir atsisakė į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis ginčo įvykių metu transporto priemones vairavusius asmenis. Teismui konstatavus šių asmenų kaltę, tačiau jų neįtraukus į bylos nagrinėjamą, jiems užkertamas kelias ginčyti byloje nustatytas su nagrinėjamais eismo įvykiais susijusiais aplinkybes, ypač nuostolių, kurių atlyginimo gali reikalauti atsakovas, dydį, jų kilmę ir sudėtį. Todėl ginčijama sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, ja buvo nuspręsta dėl šių asmenų teises ir pareigas sukuriančių (pakeičiančių) faktų, taigi egzistuoja skundžiamos sprendimo dalies absoliutaus negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 daleis 2 punkte.
  2. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ieškovui teisė į ieškinį regresinės prievolės pagrindu atsiranda tada, kai šis išmoka draudimo išmoką tam tikram nukentėjusiajam asmeniui. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo 2009-03-26 eismo įvykio atveju, turėjo vertinti kiekvieną išmokos išmokėjimą individualiai, taip pat nustatyti, kada ieškovas sužinojo apie savo pažeistos teisės atsiradimo momentą, kuris, atsakovo teigimu, yra 2011-07-05, t. y. kai ieškovas sužinojo apie žalos, kilusios dėl minėto eismo įvykio, bylos administravimo baigtį.
  3. Teismas, aiškindamas bei taikydamas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį ir jame numatytas atsakovui teisines pasekmes, neatsižvelgė į teisminėje praktikoje nustatytus kriterijus, taip pat į tai, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalimi grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu, be to, neįvertino paties ieškovo, kaip savo srities profesionalo, elgesio (šis pavėluotai sumokėtas įmokas priėmė, ginčo draudimo sutarčių nenutraukė, draudimo apsaugos nesustabdė, raštiškų pranešimų dėl vėluojamų sumokėti draudimo įmokų pagal sutartis nesiuntė).
  4. Skundžiamame sprendime neįvertintos priežastys, dėl kurių ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, nesivadovauta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais už teisines paslaugas, taigi atliktas formalus ieškovo pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų vertinimas, kas lėmė nepagrįstą sprendimu priteistinų išlaidų sumos nustatymą.

13Ieškovas UAB DB „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 169-172) prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nenustatė, nepripažino, nepakeitė, nepanaikino ar kitais būdais nenusprendė dėl į bylą neįtrauktų vairuotojų teisių ar pareigų, todėl atsakovo argumentai, kuriais keliamas klausimas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos atveju atsakomybė atsakovui, kaip draudėjui, atsirado ne dėl tiesiogiai eismo įvykių metu padarytos žalos, bet dėl to, kad jis draudimo sutartyse nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų už teikiamą pagal draudimo sutartis draudimo apsaugą, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai neįtraukė trečiaisiais asmenimis atsakovo nurodytų asmenų.
  2. Visi ieškovo atlikti mokėjimai dėl 2009-03-26 eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo yra dėl vieno draudžiamojo įvykio išmokėtos draudimo išmokos sudėtinės dalys, o ne savarankiškos draudimo išmokos. 2009-03-26 eismo įvykio žalos reguliavimo procedūra buvo vieninga, ją administravo viena bendrovė (InterEurope AG). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į draudimo išmokų ir pagrindinės prievolės įvykdymo proceso pabaigą, pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino regresinei prievolei atlyginti.
  3. Klausimo dėl grąžintinos sumos dydžio apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė, todėl teismo sprendimo motyvai šiuo aspektu glausti. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas papildomai paaiškina, kad sprendžiant klausimą dėl grąžintinos sumos dydžio buvo įvertinta tai, kad pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas yra esminis draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, įmokas vėluota sumokėti ne keletą dienų, bet ženkliai ilgesnius laikotarpius, draudimo įmokos, kurias atsakovas sumokėti iki sutartyse numatytų terminų, yra didelės, be to, atsakovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla –transporto paslaugos. Taigi atsakovui, kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, turi būti žinoma privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo rūšies tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Tuo tarpu draudikui įstatymas suteikia teisę, o ne pareigą nutraukti draudimo sutartį ar stabdyti draudimo apsaugą, ir nepasinaudojimas šia teise neatima galimybės įgyvendinti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą regreso teisę. Be to, ieškovui buvo priteista ne visa išmokėta draudimo išmoka (154 298,96 Lt), o tik jos dalis 70 028,71 Lt.
  4. Dokumentų vertimo išlaidos buvo būtinos eismo įvykių aplinkybėms ir žalos dydžiui pagrįsti, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčių dydžių, todėl nesutiktina su skundo teiginiu, jog teismas netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl draudėjo nesumokėtų draudimo įmokų už teikiamą draudimo apsaugą teisinių padarinių. Tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir apelianto UAB „Autotentas“ buvo sudarytos trys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys: 1) sutartis Nr. 01 8167368, kuria buvo apdrausta automobilio Iveco 440E38, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė (t. 1., b. l. 145); 2) sutartis Nr. 01 7137980, kuria buvo apdrausta automobilio Scania R420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (t. 1, b. l. 147); 3) sutartis Nr. 01 7111522, kuria buvo apdrausta automobilio Scania R420 A4X2HNA, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė (t. 1, b. l. 42).

172009-03-26 Vokietijoje dėl apelianto UAB „Autotentas“ automobilio Scania ( - ) vairuotojo kaltės įvyko pirmasis eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta iš viso 16 transporto priemonių. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas sumokėjo 147 077,88 Lt dydžio draudimo išmoką, dalį jos ieškovui kompensavo trečiasis asmuo ir ieškovas reikalavimą sumažino. Eismo įvykio aplinkybes, kaltininką, padarytos žalos dydį, žalos atlyginimo faktą bei kitas aplinkybes dėl eismo įvykio patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: Šiaurės Reino Vestfalijoje (NRW) įvykusio 5 kategorijos kitokio eismo įvykio apskaitos patvirtinimas ir pažyma apie pavienį atsitikimą (t. 1. b. l. 60-72); 2009-05-14, 2009-05-22, 2009-05-27, 2009-06-18, 2009-08-13, 2009-12-03, 2011-07-05 ir 2011-09-19 sąskaitos (t. 1. b. l. 79-127); 2010-05-07 draudimo išmokos mokėjimo pažyma (t. 1, b. l. 43); mokėjimo nurodymas Nr. 4335 (t. 1, b. l. 44); 2011-08-26 draudimo išmokos mokėjimo pažyma (t. 1. b. l. 45); mokėjimo nurodymas Nr. 1006 (t. 1, b. l. 46); 2009-08-11 draudimo išmokos mokėjimo pažyma (t. 1, b. l. 47); sąskaitos išrašai (t. 1. 48-49); 2011-10-11 draudimo išmokos mokėjimo pažyma (t. 1, b. l. 50); mokėjimo nurodymas Nr. 1171 (t. 1. b. l. 51). Dėl 2009-03-26 eismo įvykio 2013-06-19 buvo išmokėta 1 462,61 Lt (423,60 Eur) dydžio draudimo išmoka, ką patvirtina: 2013-06-12 sąskaita, 2013-06-14 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 5310 (t. 4, b. l. 66-74). Antrasis eismo įvykis užfiksuotas 2009-04-02 Vokietijoje, kuriame dalyvavo apelianto automobilio Scania ir buvo apgadintas automobilis Mercedes Benz, o ieškovas dėl šio eismo įvykio išmokėjo 621,50 Lt dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina 2011-01-05 pažyma, 2012-02-24 išrašas dėl mokėjimo nurodymo, 2012-02-24 sąskaita, 2012-04-05 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, mokėjimo nurodymas Nr. 1607 (t. 1. b l. 29-41). Trečiasis eismo įvykis įvyko 2011-12-08, Klaipėdos rajono, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kuomet apelianto darbuotojas, vairuodamas automobilį Iveco, neatsižvelgė į metereologines sąlygas, automobilio techninę būklę dėl ko atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas apelianto darbuotojas. Šią aplinkybę patvirtina 2012-01-03 Klaipėdos apskr. VPK pažyma Nr. 68R-1344417-12 bei autoavarijos kortelė (t. 1, b. l. 12-17). Dėl pastarojo eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 5 136,97 Lt dydžio draudimo išmoką (t. 1, b. l. 25-28).

18Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šalių sudarytų draudimo sutarčių (Nr. 01 8167368, Nr. 01 7137980 bei Nr. 01 7111522) 1.5.2 punktuose reglamentuojamų draudimo įmokų mokėjimo terminus bei tvarką apeliantas pažeidė (t. 1, b. l. 42, 145, 147), ginčo dėl to byloje nekilo.

19Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

20Apeliantas, kvestionuodamas dėl to priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo jį įvertinti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aspektu, nes, jo vertinimu, teismas nusprendė dėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, bet neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. apelianto darbuotojų – A. K., O. T. ir Ch. M., eismo įvykių metu vairavusių transporto priemones, materialiųjų teisių ir pareigų.

21Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-113/2013). Todėl apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis.

22Apelianto civilinės atsakomybės faktiniu ir teisiniu pagrindu šioje byloje yra nurodyta tai, kad apeliantas, laiku nesumokėdamas draudimo įmokų, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (pažeidė sutartį), dėl ko jam, kaip draudėjui, atsiranda įstatyme nustatyti padariniai -grąžinti draudikui sumokėtas nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas. Konstatuodamas apelianto netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei tai, kad ieškovas įgijo teisę į draudimo išmokų grąžinimą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies numatytu atveju, pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nenustatė, kad apelianto atsakomybę dėl nesumokėtų įmokų lėmė jo darbuotojų A. K., O. T. ir Ch.M. kalti veiksmai. Taigi skundžiamu sprendimu teismas nesprendė minėtų asmenų veiksmų (ne)teisėtumo klausimo apelianto pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus draudikui aspektu, nenustatė jiems jokių materialiųjų pareigų ir neapribojo (nepanaikino) jų teisių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija netenkinti apelianto prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, kadangi jų interesų šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo (draudiko) ir apelianto (draudėjo) neįtakoja (CPK 47 str.).

23Konstatuotina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nėra. Nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

24Dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimo bei taikymo

25Reikalavimai, byloje nukreipti apeliantui, grindžiami TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, kurioje ir yra nustatyta draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad draudikas šia TPVCAPDĮ nuostata gali naudotis, jeigu draudimo sutartis yra galiojanti, t. y. ji yra sudaryta, įsigaliojusi ir nenustojusi galios. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, atlygintinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalį draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos. Toks draudimo sutarties teisinis reguliavimas nustatytas nukentėjusio asmens interesais, nes draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, net ir jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas, nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-124/2013).

26Pirmiau minėta, kad tarp šalių buvo sudarytos trys draudimo sutartys, kuriose nurodyta konkreti jų įsigaliojimo data: 2008-12-02 sudaryta draudimo sutartis Nr. 01 7111522 įsigaliojo 2008-12-14; 2009-01-13 sudaryta draudimo sutartis Nr. 01 7137980 įsigaliojo 2009-01-14; 2011-10-26 sudaryta draudimo sutartis Nr. 01 8167368 įsigaliojo 2011-10-26 (t. 1, b. l. 42, 145, 147). Taigi remiantis TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri yra imperatyvi, pripažintina, kad šalių sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys įsigaliojo nepriklausomai nuo to, ar apeliantas buvo sumokėjęs pagal sutartis mokėtinas draudimo įmokas ar ne. Galiojant šalių sudarytoms draudimo sutartims, draudikas, įvykus draudiminiam eismo įvykiui, kurio metu buvo padaryta žala, neturėjo teisės nesuteikti draudiminės apsaugos, todėl apelianto transporto priemonėms draudimo apsauga suteikta buvo.

27Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai galiojant, tačiau nesant sumokėtai pagal draudimo sutartį mokėtinai draudimo įmokai, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, yra pripažįstama, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų padarinių taikymas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Todėl esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-314/2012). Nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės buvo nustatytos, t. y. apeliantas iki sutartyse nustatytų terminų draudimo įmokoms sumokėti jų nesumokėjo (draudimo įmokos buvo mokamos dalimis), o per laikotarpius, kai draudimo įmokos dar nebuvo sumokėtos, atsitiko draudžiamieji įvykiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų padarinių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios materialinės teisės normos taikymo sąlygos nagrinėjamoje byloje susiklostė.

28Dėl priteistinos išmokos dydžio ir teismų praktikos šiuo klausimu

29Apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką, kurioje pasisakyta dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu reikalaujamos grąžinti sumos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji yra santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės, kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-524/2012), sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-205/2013). Todėl teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su draudikui grąžintinos sumos dydžiu, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grąžinamos sumos dydžio, nepakankamai įvertino minėtus įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus bei neatsižvelgė į visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes (nesumokėtos sumų dydis, praleistų terminų trukmė, tarp šalių susiklosčiusių sutartinių draudimo teisinių praktika, šalių statusas ir kt.).

30Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo sutarčių Nr. 01 8167368, Nr. 01 7137980 bei Nr. 01 7111522 1.5.2 punktuose reglamentuojamų draudimo įmokų mokėjimo terminas buvo pažeistas. Nagrinėjamoje byloje susidėjusių faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal draudimo sutartį Nr. 01 8167368 1 454 Lt dydžio draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2011-10-26, tačiau jos dalis (727 Lt) buvo sumokėta tik 2011-12-05 (t. 1. b. l. 145-146), t. y. vos trys dienos prieš 2011-12-08 draudiminį įvykį. Tuo tarpu pirmosios įmokos pagal kitas dvi draudimo sutartys buvo sumokėtos jau įvykus draudiminiams įvykiams. Antai pagal draudimo sutartį Nr. 01 7137980 2 700 Lt dydžio draudimo įmoka turėjo būto sumokėta iki 2009-01-14 bei tokio pat dydžio (2 700 Lt) įmoka iki 2009-07-14, tačiau apeliantas nedidelę šios įmokos dalį (730 Lt) sumokėjo tik 2009-04-03, t. y. sekančią dieną po 2009-04-02 eismo įvykio (t. 1, b. l. 147-148). Pagal trečiąją draudimo sutartį Nr. 01 7111522 apeliantas 5 400 Lt draudimo įmoką turėjo sumokėti dalimis po 2 700 Lt, atitinkamai jas sumokant iki 2008-12-14 bei iki 2009-06-14, tačiau pirmąją draudimo įmoką apeliantas sumokėjo taip pat gerokai pavėlavęs ir tik 2009-03-27, t. y. jau po 2009-03-26 eismo įvykio Vokietijoje. Apeliantui, kurio veikla yra susijusi su transporto paslaugų teikimu, neabejotinai turi būti žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Todėl apelianto pasirinktą elgesio modelį, pirmąsias draudimo įmokas sumokant iškart po draudiminių įvykių, teisėjų kolegiją vertintina kaip nepateisinamą piktnaudžiavimą, ketinant naudotis draudimo apsauga, tačiau akivaizdžiai siekiant išvengti bet kokių materialinių sąnaudų už apsaugos teikimą, laiku neteikiant finansinių įplaukų draudikui, kurio pajamos gaunamos bei sutartinės prievolės pagal draudimo sutartis vykdomos būtent iš draudėjų įmokų. Toks elgesys vertintinas kaip neteisėtas neveikimas (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.), suponuojantis pareigą atlyginti antrajai sutarties šaliai nuostolius (CK 6.256 str. 2 d. ir 4 d.).

31Apelianto skundo teiginiai, jog draudikas, nors ir pavėluotai, tačiau draudimo įmokas priėmė, draudimo sutarčių nenutraukė, nesustabdė draudimo apsaugos, nesiuntė raštiškų priminimų dėl vėluojamų mokėti draudimo įmokų, kaip yra pripažinta kasacinio teismo praktikoje, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo, kadangi šios aplinkybės nėra nurodytos kaip teisės normos taikymo (netaikymo) sąlygos ir draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas, savaime nėra ribojama (sąlygojama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-314/2012, 2013-03-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-124/2013), tačiau sprendžiant dėl draudikui priteistinos išmokos dydžio šios aplinkybės priimtinos domėn.

32Kaip matyti, šalis siejantys draudimo teisiniai santykiai nebuvo epizodiniai, bylos duomenimis, tarp jų buvo sudarytos mažiausiai trys byloje nagrinėjamos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Nors apeliantas netinkami vykdė visas tris draudimo sutartis, o pažeidimai, kaip kolegija nurodė, buvo nuolatinio pobūdžio, byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kuriam draudimas yra įprasta komercinė veikla ir kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, būtų siuntęs apeliantui pranešimus apie vėluojamas mokėti įmokas už draudimo apsaugą, būtų raginęs sumokėti likusias draudimo įmokos dalis. Ieškovo pasyvūs veiksmai trijų draudimo sutarčių galiojimo laikotarpiu, kuomet šis nereikalavo savalaikio draudimo įmokų sumokėjimo, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pavėluotas įmokų sumokėjimas draudiko buvo toleruojamas. Ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas grąžintinos sumos dydžio klausimas šiuo atveju yra nepagrįsti, tokius argumentus paneigia apelianto procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) išdėstyta pozicija (t.1, b. l. 136- 143, 162-165). Kiti ieškovo argumentai, jog iš apelianto buvo priteista ne visa draudimo kompanijos išmokėta išmoka (154 298,96), o tik jos dalis (70 028,71 Lt) šiuo atveju taip pat yra nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog dėl dalies reikalavimų draudikas 2014-03-03 ir 2014-09-08 pateikė atsisakymus nuo ieškinio (CPK 140 str.), kadangi 74 270,25 Lt draudimo išmokos sumą jam sumokėjo trečiasis asmuo Aktia Vahinkovakuutus Oy Insurance Company, o 10 000 Lt atlygino apeliantas. Vadinasi, ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą dėl visos jam nekompensuotos draudimo išmokos dalies 70 028,71 Lt priteisimo (t. 4, b. l. 122, 130), o ne dėl gera valia sumažintos sumos.

33Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, šioje byloje nustatytas grąžinamos sumos dydžiui reikšmingas faktines aplinkybes, į vienodą abiejų šalių, savo srities profesionalų, statusą, laiku nesumokėtų draudimo įmokų rizika šiuo konkrečiu atveju tenka abiems ginčo šalims po lygiai, dėl ko yra pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti 1/2 jo dalį (t. y. 35 014,36 Lt, kas atitinka 10 140,86 Eur) ir procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmesti, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str.).

34Dėl ieškinio senaties termino

35Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas, nuo kada ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ieškiniui, kurį draudimo įmonė reiškia draudėjui tuo pagrindu, kad jis pažeidė transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatas, dėl ko draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, regreso tvarka siekia išieškoti išmokėtą draudimo išmokos iš draudėjo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino eigos pradžią, kadangi dėl 2009-03-26 eismo įvykio dalis išmokų nukentėjusiems asmenims buvo išmokėta dar 2009-08-13, 2010-05-17, 2011-09-01, be to, žalos administravimo procedūra Vokietijoje oficialiai buvo baigta 2011-07-05, todėl jam neabejotinai jau tuo metu turėjo būti žinoma apie tai, kad gali įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę.

36Imperatyvūs padariniai - draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką, reglamentuojami TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje. Jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, tai ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Reikalavimas dėl išmokėtos išmokos grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Pagal CK 127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.) ir tuomet atsiranda draudiko teisė reikšti regresinį reikalavimą.

37Lietuvos Aukščiausiais Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012-11-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, yra konstatavusi, kad transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena ar yra jo buveinė, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės buvimo vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos valstybės, šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad pats draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo.

38Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija, kai žalą pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį administravo Vokietijos draudimo bendrovė. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžios momentą, 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o 4 dalyje – kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi draudikui teisė reikalauti sugrąžinti draudimo išmoką iš apelianto atsirado nuo to momento, kai jis galutinę draudimo išmokos sumą sumokėjo žalą administruojančiai Vokietijos draudimo bendrovei. Nustatyta, kad ieškovas dėl eismo įvykio metu (2011-12-08) padarytos žalos draudimo išmoką 5 136, 97 Lt sumai sumokėjo 2012-01-19 (t. 1, b. l. 27), dėl eismo įvykio Vokietijoje metu (2009-04-02) padarytos žalos draudimo išmoką 621,50 Lt sumai sumokėjo 2012-01-19 (t. 1, b. l. 40), o dėl 2009-03-26 eismo įvykio, kurio metu žala buvo padaryta net 16 transporto priemonių, draudimo išmokos buvo atliekamos atskirais mokėjimais žalą administruojančiai Vokietijos bendrovei, kurio paskutinė data - 2013-06-14 (t. 4, b. l. 66). Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys Klaipėdos apygardos teismui pateiktas 2012-09-06 (t. 1, b. l. 1). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas ieškinio senaties termino šioje byloje nepraleido.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

40Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui, kurias šis patyrė dėl to, kad naudojosi advokato teisine pagalba bei atliko dokumentų vertimus. Įvertinus išnagrinėtos bylos duomenis, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų apmokėti atlyginimo dydį.

41Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taigi pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį, proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan.

42Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Be to, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies neprotingo išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

43Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas (t. 1, b. l. 6), kuriam už ieškinio parengimą sumokėta – 701,80 Lt (t. 1, b. l. 7-9); už įrodymų atrinkimą vertimui – 800 Lt; už dubliko parengimą – 484 Lt; už pasirengimas bylos nagrinėjimui – 1 200 Lt; atstovavimas teismo posėdžiuose – 1 993 Lt, t. y viso 5 178,80 Lt (t. 3, b. l. 111-113). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija galiojusi iki 2015-03-20) 8.2 punktas numato, kad už ieškinio parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri 2012-09-05 ieškinio parengimo metu buvo 850 Lt), už dubliko parengimą maksimalus koeficientas lygus 1,75 (8.3 p.). Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikytinas maksimalus koeficientas lygus 0,12. Rekomendacijų 8.18 punkte už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0,15 koeficientas. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2012 metų, byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 3 valandos (t. 3, b. l. 146-152, 183-186, t. 4, b. l. 5-7, 138-141). Taigi bendra atlyginimo už advokatui suteiktą teisinę pagalbą (paslaugas) ieškovui maksimalus dydis nagrinėjamoje byloje neviršija tuo metu galiojusių Rekomendacijų nuostatų ir patvirtintų dydžių.

44Ieškovas pateikė įrodymus apie jo pirmosios instancijos teisme turėtas dokumentų vertimo išlaidas, kurių bendra suma 5 415,20 Lt (t. 1, b. l. 58-59; t. 3, b. l. 111, 114-115, t. 4, b. l. 56-57, (t. 4, b. l. 69-70). Kadangi vertimo išlaidos yra įstatymo priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, jos ieškovui kompensuotinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

45Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

46Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ½, t. y. 50 proc. ieškovo reikalavimų, pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina 1 200,50 Lt (2 401 Lt x 50 proc.) žyminio mokesčio dalis, 2 589,40 Lt (5 178,80 Lt x 50 proc.) advokato pagalbos išlaidų ir 2 707,60 Lt (5 415,20 x 50 proc.) dokumentų vertimo išlaidų, t. y. iš viso 6 497,50 Lt, kas atitinka 1 881,81 Eur.

47Dėl bylinėjimosi paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

48Apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

49Apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies atveju, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, t. y. 2029 Lt žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 166), todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 1 014,50 Lt (2029 x 50 proc.), kas atitinka 293,82 Eur (CPK 96 str. 1 d.).

50Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio dalį (t. 4, b. l. 164), atitinkamai iš ieškovo jam priteistina 50 proc. šių išlaidų dalis – 36 Lt, kas atitinka 10,43 Eur.

51Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra neparemtas tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

52Ieškovas savo prašymo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 149,50 Lt už atsiliepimo surašymą) taip pat nepagrindė tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl šių jos išlaidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 98 str. 1 d.)

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

54Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

55Ieškinį patenkinti iš dalies.

56Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ 10 140 (dešimt tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt) eurų 86 euro centus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 140 (dešimties tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties) eurų 86 euro centų sumos nuo bylos iškėlimo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 881 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną) eurą 81 euro centą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

57Kitą ieškinio dalį atmesti.

58Išdėstyti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ 10 140 (dešimties tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties) eurų 86 euro centų sumokėjimą 1 (vieneriems) metams lygiomis dalimis nuo nutarties priėmimo dienos.

59Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ (juridinio asmens kodas 141721617) turto areštą, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 10 140 (dešimties tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties) eurų 86 euro centų, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60Kitą sprendimo dalį, kuria išspręstas dalies civilinės bylos nutraukimo ir žyminio mokesčio grąžinimo uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ klausimai, palikti nepakeistą.

61Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ valstybei 293 (du šimtus devyniasdešimt tris) eurus 82 euro centus žyminio mokesčio išlaidų.

62Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ 10 (dešimt eurų) ir 43 euro centus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ 2012-09-05 kreipėsi į teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-09 sprendimu (t. 4, b. l. 143-148)... 7. Teismas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės... 8. Atsižvelgdamas į atsakovo finansinę padėtį, kuriai įtakos turi ir Europos... 9. Patenkinęs ieškinį dėl ieškovo palaikomų reikalavimų, ieškovui iš... 10. Taip pat teismas pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą priėmė ieškovo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „Autotentas“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 150-163)... 13. Ieškovas UAB DB „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl draudėjo nesumokėtų draudimo... 17. 2009-03-26 Vokietijoje dėl apelianto UAB „Autotentas“ automobilio Scania (... 18. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šalių sudarytų draudimo sutarčių... 19. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 20. Apeliantas, kvestionuodamas dėl to priimtą pirmosios instancijos teismo... 21. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo... 22. Apelianto civilinės atsakomybės faktiniu ir teisiniu pagrindu šioje byloje... 23. Konstatuotina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus... 24. Dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies aiškinimo bei taikymo ... 25. Reikalavimai, byloje nukreipti apeliantui, grindžiami TPVCAPDĮ 11 straipsnio... 26. Pirmiau minėta, kad tarp šalių buvo sudarytos trys draudimo sutartys,... 27. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 28. Dėl priteistinos išmokos dydžio ir teismų praktikos šiuo klausimu... 29. Apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką,... 30. Bylos duomenys patvirtina, kad draudimo sutarčių Nr. 01 8167368, Nr. 01... 31. Apelianto skundo teiginiai, jog draudikas, nors ir pavėluotai, tačiau... 32. Kaip matyti, šalis siejantys draudimo teisiniai santykiai nebuvo epizodiniai,... 33. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad,... 34. Dėl ieškinio senaties termino... 35. Nagrinėjamoje byloje taip pat keliamas klausimas, nuo kada ieškinio senaties... 36. Imperatyvūs padariniai - draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo... 37. Lietuvos Aukščiausiais Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2012-11-28... 38. Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija, kai žalą pagal... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme... 40. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl... 41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 42. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtos prie... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą pirmosios instancijos teisme atstovavo... 44. Ieškovas pateikė įrodymus apie jo pirmosios instancijos teisme turėtas... 45. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 46. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ½, t. y. 50 proc. ieškovo reikalavimų,... 47. Dėl bylinėjimosi paskirstymo apeliacinės instancijos teisme... 48. Apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų... 49. Apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies atveju, iš ieškovo priteistinos... 50. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio dalį (t.... 51. Prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra... 52. Ieškovas savo prašymo priteisti jam apeliacinės instancijos teisme turėtas... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti.... 55. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 56. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU... 57. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 58. Išdėstyti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ 10 140... 59. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi taikytas... 60. Kitą sprendimo dalį, kuria išspręstas dalies civilinės bylos nutraukimo ir... 61. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos... 62. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos...