Byla 1A-175-319/2019

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų vieno mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

3Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš A. B. konfiskuoti negrąžintų akinių „Prada“ ir valstybinių numerių rėmelio vertę atitinkančią sumą – 143,86 eurus.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6A. B. nuteistas už tai, kad, dirbdamas V. S. įmonės „P.“ vadybininku, būdamas atsakingu už sulaikytų automobilių saugojimą ir pagal darbo pobūdį turėdamas galimybę patekti į V. S. įmonės „P.“ automobilių saugojimo aikštelę, kurioje saugomi ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato sulaikyti ir pagal 2017 m. gegužės 12 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugų teikimo sutartį V. S. įmonei „P.“ perduoti saugoti automobiliai, nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. spalio 17 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytas, ( - ), V. S. įmonės „P.“ automobilių saugojimo aikštelėje, nuėmęs sulaikyto saugomo automobilio Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC166, VIN ( - ), kurį užplombuotą 2017 m. rugsėjo 4 d. saugojimui perdavė ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, durelių ir bagažinės plombas, įsibrovė į šį automobilį ir iš jo slapta pagrobė ten buvusius automobilio savininkui Vokietijos kompanijai „MD B. G.“ priklausančius daiktus: saulės akinius „Prada“ su dėklu, kurių vertė – 140 eurų, automobilio „Mercedes Benz“ ratų varžtų ir atsukimo galvutės komplektą, kurio vertė – 85,42 eurų, vaistinėlę-pirmosios pagalbos rinkinį, kurio vertė – 85,13 eurų, šviesą atspindinčią liemenę, kurios vertė – 9,26 eurų, avarinį sustojimo ženklą su dėklu, kurio vertė – 41,61 eurų, 2 USB laidus, kurių bendra vertė – 43,33 eurų, taip pat 2017 m. spalio 17 d. apie 13.10 val. nuo minėto automobilio atsuko ir slapta pagrobė galinį valstybinio numerio ženklo rėmelį, kurio vertė 3,86 eurų, iš viso slapta pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 408,61 eurų.

72.

8Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta, skirdamas bausmę, vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

93.

10Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendį ir išteisinti jį kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

113.1.

12Skunde keliamos abejonės apylinkės teismo priimto nuosprendžio pagrįstumu ir teisingumu. Nuteistojo kaltė iš esmės yra grindžiama tik suinteresuotų asmenų, t. y. pasienio pareigūnų ir policijos pareigūnų parodymais, visiškai nevertinant nei jo paties, nei liudytojo A. O. nurodytų aplinkybių ir duotų parodymų, kurie pagrindžia, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

133.2.

14Skunde keliamas ir teisėjo, priėmusio skundžiamą nuosprendį šališkumo klausimas. Apelianto nuomone, teisėjas buvo šališkas, nes nagrinėjant bylą teisme pagarsino liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad galėtų remtis tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai liko neįvertinti.

153.3.

16Skunde pabrėžiama, kad pati ikiteisminio tyrimo medžiaga yra prieštaringa, todėl teismas negalėjo ja remtis ir priimti pagrįstą nuosprendį. Kaip matyti iš 2017 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolo, jame aprašyti automobilyje MB GLE 3 4MATIC166 buvę daiktai nedetalizuoti, nurodyta tik jų rūšinė priklausomybė, t. y. „akiniai nuo saulės?, „akinių dėklas?. Tačiau kaltinime šie daiktai jau tampa „saulės akiniai „Prada? su dėklu?. Šiuo atveju vien tik dėl to, kad ant rasto akinių dėklo buvo užrašas „Prada?, nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad saulės akiniai taip pat buvo „Prada?. Tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės apraše išvardijami daiktai, buvę automobilyje MB GLE 350 D 4MATIC166, yra pirmos pagalbos rinkinys ir avarinio sustojimo ženklas, jokių kitų daiktų, kurie nurodyti kaltinime nėra aprašyta. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuriuo iš šių dokumentų vadovavosi teismas, grįsdamas apelianto kaltę. Teismas tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad įvykio dieną po automobilio apžiūros automobilyje buvo pašaliniai asmenys ir jį vairavo. Tai teisme parodė liudytojas S. E. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo ekspertai nesugebėjo identifikuoti A. B. paimtus daiktus, todėl tokiais galimais ir abejotinais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

173.4.

18Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrindė kuo pasireiškė apelianto tyčia pagrobti svetimą turtą. Vien turto paėmimas dar nereiškia jo pasisavinimo arba pagrobimo baigtumo. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai siekia pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia pasisavinti, tokia veika nesudaro vagystės sudėties požymių. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis ne tik, kad neužvaldė svetimo turto, bet ir juo nesinaudojo. Daiktai visą laiką buvo saugomi IĮ „P.? patalpose. Todėl šiuo atveju, nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio - tyčios pavogti turtą, nėra ir pačio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

194.

20Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

215.

22Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

236.

24Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

257.

26Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

278.

28Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, subjektyviai vertino apelianto parodymus, kaip gynybinę versiją, o apelianto kaltę grindė tik byloje surinktais prieštaringais duomenimis ir suinteresuotų liudytojų parodymais, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes susijusias su A. B. inkriminuota nusikalstama veika, tinkamai ir išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Apylinkės teismo nuosprendyje aiškiai ir pagrįstai išdėstyti motyvai, kuriais apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi jokios teisinio pagrindo.

299.

30Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, tas kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nors tiksli turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama, tačiau teismų praktikoje turto pagrobimas traktuojamas, kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš nukentėjusiojo asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2010, Nr. 2K-6/2012). Be to teismų praktikoje pabrėžtina, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-517-303/2015).

3110.

32Nuteistasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neprisipažino, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. B. įsibrovęs į automobilį pagrobė svetimą turtą siekdamas turtinės naudos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik suinteresuotų liudytojų (pasienio pareigūnų ir policijos pareigūnų) nenuosekliais parodymais, o liudytojų A. O. ir S. E. parodymai, teisinantys apeliantą net nebuvo įvertinti, tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad liudytojas R. B. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė nuoseklius parodymus apie tai, kad kartu su ekspertu T. S. apžiūrint surastą automobilį Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC166, jo viduje buvo rasti kaltinime nurodyti daiktai, tame tarpe ir akiniai nuo saulės bei jų dėklas. Visus rastus daiktus surašė įvykio vietos apžiūros protokole. Taip pat surašė transporto priemonės aprašą. Automobilis po apžiūros su visais jame buvusiais daiktais buvo perduotas IĮ „P.“ atstovui A. B. Įvykio vietoje automobilis nebuvo užplombuotas, tai buvo padaryta nuvykus vėliau į saugojimo aikštelę dalyvaujant apeliantui. Prieš plombuojant dar kartą automobilio neapžiūrėjo. Liudytojas pažymėjo, kad plombas galima nuimti tik gavus tyrėjo, pas kurį atliekamas ikiteisminis tyrimas, leidimą, tačiau dėl plombų nuėmimo niekas nesikreipė. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas T. S. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis parodė, kad rastą automobilį įvykio vietoje apžiūrėjo kartu su tyrėju R. B. Automobilio daiktadėžėje tarp priekinių sėdynių buvo tamsios spalvos saulės akiniai su užrašu „Prada“, taip pat priekinėje daiktadėžėje, keleivio pusėje buvo pilkos spalvos akinių dėklas su užrašu „Prada“. Salone buvo USB laidas, bagažinėje pilkos spalvos balionėlis, dėžutė su varžtais. Kas dar buvo, neprisimena. Jie automobilį perdavė apeliantui kartu su daiktais, tais pačiais ir paliktais tose pačiose vietose, kaip užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Apklausos metu jam buvo parodyti juodos spalvos akiniai su užrašu „CĖBĖ“, tačiau tai ne tie akiniai, kurie buvo sulaikytame automobilyje. Liudytojas V. S., saugomos automobilių aikštelės savininkas, patvirtino, kad su policijos komisariatu yra sudaręs sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, saugojimo paslaugų teikimo. Įmonės teritorija, tuo pačiu ir automobilių saugojimo aikštelė yra aptverta, vartai užrakinami. Jam paskambino ( - ) užkardos pareigūnas ir informavo, kad įmonė atvežė automobilį, kuriame trūksta daiktų. Liudytojas klausė A. B. apie šią situaciją, pastarasis patikino, kad viskas sutvarkyta. Pagal sutartį darbuotojai negali su automobiliais atlikinėti veiksmų (atidarinėti, įlipti, kažką paimti ar įdėti), nedalyvaujant policijos pareigūnui. Liudytojas A. O. patvirtino, kad apeliantas prašė jo padėti užkrauti automobilį, automobilis sunkiai krovėsi, buvo užblokuoti ratai. A. B. atidarė vairuotojo dureles, kad galėtų pasukti vairą. Automobilis buvo užplombuotas. A. B. buvo užlipęs ant platformos ir iš automobilio paėmė kažkokį lapą bei pirštines juodos spalvos, kurias paprašė nunešti į servisą. Liudytojas R. V. parodė, kad 2017 m. spalio 17 d. IĮ „P.“ darbuotojas A. B., į ( - ) pasienio rinktinę pristatė sulaikytą automobilį Mercedes-Benz. Jis automobilį priėmė. Pristatytas automobilis praktiškai buvo tuščias, jame matėsi tik keletas čekių, knygelių, pradarytas gumos pakelis, jokių kitų daiktų nebuvo. A. B. paklausus, ar buvo kokių nors daiktų automobilyje, jis kategoriškai pareiškė, kad jokių daiktų jame nebuvo, kad pristatė tokį automobilį, koks jam buvo perduotas. Matėsi, kad automobilio vairuotojo durelių plomba buvo dalinai atsilupusi, jas užplombavo pasienio pareigūnai. Liudytojas S. E. nurodė, kad apeliantas jo paprašė padėti parvaryti miške surastą automobilį. Šį automobilį jis vairavo tik kol išvažiavo iš miško, ar buvo kokių daiktų automobilyje nepamena. Nors apelianto nuomone liudytojai R. B. ir T. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytam šių liudytojų parodymų vertinimui. Sutinkama, kad šių asmenų parodymai iš esmės viso proceso metu buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, o tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti laikomi pagrindu jais nesivadovauti teismui priimant baigiamąjį aktą. Netikėti šiais parodymais nėra jokio teisinio pagrindo, duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą byloje nenustatyta, tokių duomenų A. B. nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui.

3311.

34Be aukščiau nurodytų liudytojų parodymų apelianto kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: iš V. S. įmonės „P.“ paimtas vaizdo įrašas (įrenginys „viSar“, Nr. ( - )), 2017 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2017 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės aprašas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pateikti duomenys, 2017 m. gruodžio 7 d. daiktų apžiūros protokolas, 2017 m. spalio 18 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2017 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokolas, 2017 m. lapkričio 20 d. tarnybinis pranešimas. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje aptarti, atlikta išsami jų analizė, kuriais teisėjų kolegija iš esmės pritaria. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas ,,in dubio pro reo“ principas, nes teismas vadovavosi prieštaringais rašytiniais įrodymais (2017 m. rugsėjo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti vieni daiktai rasti automobilyje, tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės perdavimo protokole nurodyti kiti daiktai, vaizdo įrašę užfiksuoti duomenys neleido ekspertams identifikuoti apelianto paimtų daiktų), tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą bei patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas visus minėtus įrodymus vertino kitų byloje surinktų duomenų kontekste, juos susiejo į vieną logišką grandinę, vertino juos sistemiškai.

3512.

36Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl A. B. kaltės nepagrįstai yra grindžiama liudytojų ir paties A. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, apklausdamas liudytojus teisiamajame posėdyje, siekdamas patikrinti ir objektyviai įvertinti liudytojų parodymus, perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Byloje esantys teisiamųjų posėdžių protokolai patvirtina, kad visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas, siekiant pašalinti bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones, buvo patikrintas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, apeliantas ir jo gynėjas dalyvavo tiriant įrodymus, turėjo teisę reikšti prašymus, užduoti klausimus liudytojams, todėl priešingai, nei teigia apeliantas įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai yra perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus, šiuos liudytojų parodymus turėjo perskaityti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors apylinkės teismas ir tiksliai nesilaikė byloje esančių įrodymų tyrimo tvarkos, t. y. suklydo nurodydamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotų parodymų pagarsinimo pagrindą, tačiau tai neturėjo įtakos pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Šie liudytojų parodymai nepripažįstami savarankišku įrodymu, tačiau nagrinėjamu atveju padėjo teismui suformuoti vidinį įsitikinimą vertinant kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Pažymėtina, kad apelianto kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra grindžiama vien tik šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

3713.

38A. B. skunde nurodo, kad teismas vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais ir nepagrįstai atmetė jo paties parodymus, kad jis neturėjo tyčios pavogti automobilyje buvusių daiktų, o paėmė juos iš automobilio salono ir sudėjo į dėžę, norėdamas juos išsaugoti, nes automobilis neužsirakino ir nebuvo užplombuotas. Teisėjų kolegija atmeta tokius nuteistojo argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė įrodymų visuma, o ne selektyviai atrinktais tik kaltinamaisiais įrodymais. Apylinkės teismas analizuodamas A. B. parodymus nustatė akivaizdžius ir reikšmingus prieštaravimus tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams, nustatė, kad apeliantas keitė parodymus jam palankia linkme, todėl pagrįstai abejojo jų patikimumu ir vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad A. B. veiksmuose nėra nustatyta tyčia pagrobti kaltinime nurodytus daiktus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog apeliantas, neteisėtai ir sąmoningai pažeidė perduoto saugoti automobilio plombas, tyčia ir slapta pasiėmė automobilyje buvusius daiktus, išgabeno juos iš teisėtos jų buvimo vietos ir galiausiai dalį jų realizavo, o kitą dalį tik pareikalavus pasienio pareigūnams sugrąžino. A. B. suvokė, kad neturėjo jokio teisinio pagrindo savo nuožiūra paimti svetimus daiktus iš saugomo automobilio, nepriklausomai nuo to ar jis automobilių stovėjimo aikštelėje buvo plombuotas ar ne, tuo labiau negalėjo pažeisti policijos pareigūnų uždėtų plombų. Tai galiausiai pats pripažino apklausiamas pirmos instancijos teisme. Nors apeliantas teigia, kad kaltinime nurodytus daiktus paėmė pasaugoti, kad šie nedingtų, tačiau atvykusio užplombuoti automobilį policijos pareigūno R. B. apie tai neinformavo. Gavęs nurodymus pristatyti automobilį į ( - ) užkardą, neva pamiršo į automobilį daiktus sudėti, o nuimtą numerio rėmelį vėl pritvirtinti ir perdavė automobilį, neperduodamas kartu ir paimtųjų daiktų. Kai pasienio pareigūnai pareikalavo grąžinti visus daiktus, juos sugrąžino, tačiau ne visus – negrąžino akinių „Prada” ir valstybinio numerio rėmelio ir vietoje jų gražino kitus daiktus. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad A. B., siekdamas pasipelnyti, tyčia slapta įsibrovė į saugomą automobilį ir pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, t. y. A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad apylinkės teismo padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo netenkina apelianto, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu, priimtu pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas.

3914.

40Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad A. B., dirbdamas įmonėje ir būdamas atsakingu už sulaikytų automobilių saugojimą ir pagal darbo pobūdį turėdamas galimybę patekti į automobilių saugojimo aikštelę, kurioje saugomi policijos sulaikyti automobiliai, minėtoje aikštelėje, nuėmęs sulaikyto saugomo automobilio Mercedes-Benz GLE 350 D 4MATIC166 durelių ir bagažinės plombas, įsibrovė į šį automobilį ir slapta pagrobė ten buvusius automobilio savininkui priklausančius daiktus: saulės akinius „Prada“ su dėklu, ratų varžtų ir atsukimo galvutės komplektą, vaistinėlę-pirmosios pagalbos rinkinį, šviesą atspindinčią liemenę, avarinį sustojimo ženklą su dėklu, 2 USB laidus, galinį valstybinio numerio ženklo rėmelį. Taigi apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

4115.

42Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

45Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš A. B. konfiskuoti negrąžintų... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1.... 6. A. B. nuteistas už tai, kad, dirbdamas V. S. įmonės „P.“ vadybininku,... 7. 2.... 8. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai, priimdami apkaltinamąjį... 9. 3.... 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti skundžiamą... 11. 3.1.... 12. Skunde keliamos abejonės apylinkės teismo priimto nuosprendžio pagrįstumu... 13. 3.2.... 14. Skunde keliamas ir teisėjo, priėmusio skundžiamą nuosprendį šališkumo... 15. 3.3.... 16. Skunde pabrėžiama, kad pati ikiteisminio tyrimo medžiaga yra prieštaringa,... 17. 3.4.... 18. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrindė kuo pasireiškė... 19. 4.... 20. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 21. 5.... 22. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.... 23. 6.... 24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 25. 7.... 26. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20... 27. 8.... 28. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė... 29. 9.... 30. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, tas kas atvirai pagrobė svetimą... 31. 10.... 32. Nuteistasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos... 33. 11.... 34. Be aukščiau nurodytų liudytojų parodymų apelianto kaltę patvirtina ir... 35. 12.... 36. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl A. B. kaltės... 37. 13.... 38. A. B. skunde nurodo, kad teismas vadovavosi tik jį kaltinančiais įrodymais... 39. 14.... 40. Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 41. 15.... 42. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.... 45. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....