Byla 2K-332/2013
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Ž. ir nuteistosios G. M. bei jos gynėjo advokato Giedriaus Baziulio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nuteistos:

3G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 a) punktu, 66 straipsniu, laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir suėmime nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2008 m. rugpjūčio 19 d., prilygintas sumokėtai 18 MGL (2340 Lt) dydžio baudai.

5A. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio blanko CMR Nr. 0923357 (toliau – ir CMR Nr. 0923357) panaudojimas) – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutinė subendrinta bausmė A. Ž. paskirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (užsakymų lapų suklastojimas ir jų panaudojimas) išteisinta.

8Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį nuteistas S. V. S. (S. V. S.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

9Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistosios A. Ž. ir nuteistosios G. M. gynėjo advokato Giedriaus Baziulio apeliaciniai skundai atmesti.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11G. M. ir A. Ž., padedant S. V. S., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Nustatytos šios nusikaltimo padarymo aplinkybės:

122008 m. liepos 17 d. A. Ž. pranešė G. M. apie į UAB „U“ muitinės sandėlį, esantį ,,duomenys neskelbtini“, iš Rygos atvykusį Rusijos ribotos atsakomybės bendrovei „A“ (toliau – RAB ,,A“) priklausantį 66 698,27 JAV dolerių (144 068,26 Lt) vertės tranzitinį krovinį su vaikiškais drabužiais. G. M. pasiūlė UAB „T“ vadybininkui S. V. S. surasti šiam kroviniui pirkėją. Šiam sutikus įvykdyti G. M. pasiūlymą ir suradus kroviniui pirkėją ,,duomenys neskelbtini“, taip pat parūpinus kroviniui gabenti transporto priemonę, G. M. pareikalavo iš S. V. S. iš anksto sumokėti jai 3000 eurų (10 350 Lt). S. V. S. šiuos pinigus G. M. sumokėjo. Po to G. M. paprašė muitinės sandėlio UAB „U“ komercijos direktoriaus šiam kroviniui garanto ir jį gavo. Padėdamas vykdyti nusikalstamą sumanymą, S. V. S. per UAB „T“ vairuotoją M. J. perdavė UAB „U“ krovinių skyriaus viršininkei A. Ž. lapelį su užrašytais krovinio gavėjo duomenimis, iškrovimo vietos adresu, kuriuos A. Ž. nurodė muitinės tarpininkei D. Š. įrašyti į rusišką CMR 0923357 su vežėjo „G“ antspaudais. Po to A. Ž. tą pačią dieną savo darbovietėje UAB „U“ atgaline data (2008 m. liepos 17 d.) užpildė užsakymo lapą dėl rusų vežėjo, vežusio RAB „A“ krovinį, automobilio papildomo pakrovimo ir užsakymo lapą (2008 m. liepos 23 d.) dėl RAB „A“ krovinio perkrovimo iš rusų vežėjo transporto priemonės į Lietuvos vežėjo automobilį, kuriuos G. M., vykdydama nusikalstamą sumanymą, 2008 m. liepos 23 d. savo darbo vietoje, esančioje Vilniuje, Panerių g. 56, pateikė V. V. pasirašyti; šiuos lapus V. V. pasirašė. Vėliau G. M. šiuos užsakymų lapus faksu išsiuntė A. Ž. į muitinės sandėlį UAB „U“. 2008 m. liepos 23 d., vakare po 19.00 val., tranzitinis krovinys UAB „T“ vairuotojo M. J. buvo išgabentas iš muitinės sandėlio UAB „U“, esančio ,,duomenys neskelbtini“, ir pagrobtas.

13A. Ž. taip pat nuteista už tai, kad, turėdama tikslą suklastoti dokumentą ir jį panaudoti, 2008 m. liepos 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš Rusijos vežėjo įmonės „G“ vairuotojo gavusi tuščią CMR blanką Nr. 0923357, kuriame buvo tik rusų vežėjo „G“ antspaudai, be RAB „A“ atstovų žinios savo darbo vietoje muitinės sandėlyje UAB „U“, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, 2008 m. liepos 23 d. pateikė muitinės tarpininkei D. Š. užpildyti rusišką tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 0923357 su vežėjo „G“ antspaudais, lietuviško UAB „T“ vežėjo duomenis ir popieriaus lapelį, ant kurio buvo surašyti krovinio gavėjo duomenys, iškrovimo vietos adresas, ir nurodė jai užpildyti tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 0923357, įrašyti jos pateiktus duomenis, tą D. Š. ir padarė. Po to šį suklastotą dokumentą A. Ž. panaudojo, pateikdama tranzito procedūrą tikrinančiai muitinės pareigūnei.

14Kasaciniu skundu nuteistoji A. Ž. prašo teismų sprendimus panaikinti ir ją išteisinti.

15Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies l, 2 punktų pažeidimų, t. y. bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, nes vertino tik jos kaltę patvirtinančius įrodymus ir jais vadovavosi darydami išvadas, o jos nekaltumą patvirtinančių įrodymų nevertino; nuosprendį grindė prielaidomis, neatsižvelgdami į reikalavimą visus prieštaravimus vertinti kaltinamojo naudai.

16Kasatorės įsitikinimu, tinkamai įvertinti įrodymus teismai galėjo tik atsižvelgdami į jos darbo funkcijų apimtį, tačiau teismai jos funkcijų apimties nenustatė, o darydami išvadas, kad jos veiksmai yra nusikalstami, vadovavosi samprotavimais, ką ji turėjo arba neturėjo daryti. Byloje nustatyta, kad kiekvieną kartą į muitinės sandėlį atvykus kroviniui ji turėjo išsiaiškinti, kas yra krovinio savininkas arba jo atstovas, ir operacijas su kroviniu privalėjo vykdyti pagal krovinio savininko arba jo atstovo nurodymus (liudytojų A. O., F. S. parodymai). Žinodama, kad šiuo atveju krovinio savininkų atstovas yra V. V., apie atvykusį krovinį ji privalėjo informuoti būtent V. V. ir gauti iš jo nurodymus, kuriuos šis formindavo užsakymų lapais, kurių pildymas numatytas UAB „U“ generalinio direktoriaus įsakymu (liudytojo F. S. parodymai). Kasatorė nurodo, kad V. V. davė jai nurodymus, surašydamas užsakymų lapus. Teismas išteisino ją dėl užsakymų lapų klastojimo, t. y. pripažino faktą, jog krovinio atstovas davė jai nurodymus išvežti krovinį (2008 m. liepos 23 d. užsakymo lapas), kurį ji privalėjo įvykdyti. Taigi neatsižvelgę į visas nurodytas aplinkybes, neįvertinę jos darbinių funkcijų, teismai krovinio išvežimą pagal užsakymo lapą įvertino kaip vagystę. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. V. nedavė nurodymo perkrauti krovinio ir jį pervežti, nes tokių nurodymų jam nebuvo davę krovinio savininkai, nepagrįsta, nes krovinio savininkai teisme neapklausti; taip pažeistos BPK 301 straipsnio nuostatos. Šios instancijos teismo išvada apie užsakymo lapų pildymą taip pat tėra prielaida, nes nepagrįsta jokiais duomenimis, byloje nėra UAB „U“ generalinio direktoriaus įsakymo dėl užsakymo lapų pildymo tvarkos, nėra ir kitokių įrodymų, kurių pagrindu būtų nustatyta, kaip turėjo būti išreiškiama krovinio savininko valia. Tačiau teismas sprendė, kad 2008 m. liepos 23 d. V. V. pasirašytas užsakymo lapas nelaikytinas tinkamu krovinio savininko valios išreiškimu. Taip pat prielaidomis pagrįsta išvada, kad ji neteisėtai liudytojui A. O. davė patvirtinti užsakymo lapus UAB „V“ antspaudu. Taigi teismo išvados nepagrįstos duomenimis, kurie būtų pakankami teigti, kad užsakymo lapuose nebuvo išreikšta krovinio savininko atstovo valia, o ji veikė prieš krovinio savininko arba jo atstovo valią. Kilus abejonių dėl V. V. įgalinimų apimties, teismai galėjo jas pašalinti tik apklausę krovinio savininkus; to nepadarę, visas abejones privalėjo vertinti jos naudai. Beje, 2008 m. liepos 31 d. V. V. parodė, kad jis bendravo su vairuotoju, kuris atvežė tranzitinį krovinį ir vairuotojas patvirtino, jog jam žinoma apie krovinio perkrovimą į kitą mašiną ir, vairuotojo žodžiais, tai buvo žinoma krovinio savininkams Maskvoje.

17Kasatorė tvirtina, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo, ir tai patvirtina krovinio atstovo V. V. pasirašyti užsakymų lapai, kuriuose atsispindėjo jo nurodymai, kuriuos ji pagal savo pareigas privalėjo vykdyti. Byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų jos veiksmus laikyti neteisėtu turto paėmimu ir pasisavinimu. Teismų išvados šiuo klausimu pagrįstos prielaidomis. Be to, kasatorė nurodo, kad teismai nepasisakė dėl ją teisinančių įrodymų, t. y. dėl liudytojų A. O. ir F. S. parodymų, jog ji neturėjo pagrindo nevykdyti užsakymo lape duotų nurodymų. Taip pat teismas kaltinimą grindė teisiamajame posėdyje nepatvirtintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas atmetė jos skundo argumentus, kad krovinio perkrovimas į kitą automobilį nesukėlė įtarimų N. A. G. įmonės vairuotojui, nors pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) Konvencijos 17 straipsnio nuostatas būtent vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo jo paėmimo pervežti momento iki pristatymo gavėjui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai yra jos subjektyvus teiginys, nesudarantis pagrindo daryti priešingas skundžiamam nuosprendžiui išvadas, nes vairuotojas neapklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Kasatorės nuomone, tai, kad vairuotojas neapklaustas, yra pagrindas šią aplinkybę vertinti jos naudai, o ne atmesti.

18Be to, kasatorė nurodo, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas jos kaltę grindė prieštaringais suinteresuoto asmens – liudytojos D. Š. parodymais, neatsižvelgdamas į jų patikimumą. Liudytojas F. S. parodė, kad būtent deklarantai (šiuo atveju D. Š.) yra atsakingi už CMR važtaraščių pildymą. Vilniaus teritorinės muitinės 2010 m. gruodžio 2 d. rašte taip pat nurodyta, kad deklarantas yra atsakingas už dokumentuose teikiamos informacijos teisingumą ir kartu su deklaracija pateiktų duomenų autentiškumą. Beje, teismai šio rašto nevertino. Taigi, tikėtina, neteisėti deklarantės D. Š. veiksmai inkriminuojami jai (kasatorei). Byloje nustatyta, kad D. Š. nėra pavaldi krovinių skyriaus viršininkui, bet teismai padarė įrodymais nepatvirtintą išvadą, kad ji (kasatorė) liepė D. Š. užpildyti CMR važtaraštį.

19Kasatorė teigia, kad taip pat byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, jog ji turėjo rusišką CMR blanką arba, kaip teigiama nuosprendyje, gavo jį iš N. A. G. įmonės vairuotojo. Kadangi N. A. G. įmonės vairuotojas neapklaustas, todėl darytina išvada, kad rusiško CMR blanko įforminimo, perdavimo ir užpildymo faktas nenustatytas. Be to, 2008 m. rugpjūčio 1 d. slapto sekimo protokole užfiksuotame pokalbyje tarp G. M. ir V. V., pastarasis sako, kad CMR yra rusiškas, ir kelia klausimą, ar ji (kasatorė) nepradės aiškintis. Tai, kasatorės manymu, netiesiogiai patvirtina, kad ne ji, o V. V. žinojo, jog su dokumentais deklarantei buvo perduodamas rusiškas CMR blankas. Teismas, nepašalinęs prieštaravimų šiuo klausimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad tai ji ir suklastojo ir panaudojo CMR važtaraštį.

20Kasatorė nurodo, kad teismai nepasisakė dėl jos argumentų, jog ji niekada nepildė CMR važtaraščių, todėl nežinojo šio dokumento pildymo tvarkos. Krovinį lydinčių dokumentų pildymo tvarka byloje nustatyta iš specialisto L. Ž. parodymų, t. y. kad už tinkamą dokumentų pildymą atsakingas krovinio siuntėjas – UAB „U“. Taigi teismas, įvertinęs šio liudytojo parodymus, privalėjo nustatyti, kokie UAB „U“ vidiniai dokumentai priskyrė jai (kasatoriai) CMR važtaraščių pildymą. Kadangi išvadą dėl jos kaltės teismai grindė tik liudytojos D. Š. parodymais, nepasisakydami dėl šios liudytojos galimo suinteresuotumo siekiat išvengti atsakomybės, teismai, kasatorės manymu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą išsamiai ir nešališkai įvertinti visus, o ne atskirus įrodymus, taikant įrodymų leistinumo ir patikimumo kriterijus.

21Taip pat kasatorė nurodo, kad teismo išvada, jog D. Š. užpildytus dokumentus, tarp jų ir CMR važtaraštį, ji panaudojo pateikdama tranzito procedūrą tikrinančiai muitinės pareigūnei, yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštarauja liudytojų M. J. ir A. P. parodymams, kurie teigė, kad su ja (kasatore) dėl krovinio ar jo dokumentų nebendravo. Kasatorė prašo atkreipti dėmesį į D. Š. parodymus, kad ji, pastebėjusi rusišką CMR blanką, kurį turėjo pildyti, kreipėsi į savo skyriaus vadovę, kuri jai patvirtino, jog taip gali būti. Tokiu atveju teismų sprendimuose turėjo būti nurodyti teisės aktai, kurie nustatytų draudimą Lietuvos vežėjui krovinį vežti naudojant kitam vežėjui išduotą CMR blanką. Nesant aiškiai suformuluoto draudimo, nėra pagrindo teigti, kad rusiškas CMR blankas negalėjo būti užpildytas. Pagaliau CMR važtaraščių įgijimo ir naudojimo tvarkos teismas netyrė, o fakto, kad krovinį su rusišku CMR važtaraščiu išleido muitinės pareigūnai, kurie pagal savo funkcijas tikrina krovinio išleidimą ir yra atsakingi už lydinčių dokumentų tikrumą, teismai nevertino kaip įrodymo, paneigiančio jos kaltę. Rusiško CMR blanko pildymas nesukėlė įtarimų nei deklarantų skyriaus vadovei, nei vairuotojui M. J., tačiau, teismo manymu, tik ji (kasatorė) privalėjo žinoti, kad krovinio pervežimas pagal rusišką CMR važtaraštį yra draudžiamas.

22Taigi, kasatorės nuomone, teismai nenurodė svarbiausių šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teismų išvados neargumentuotos, nepatvirtintos jokiais bylos įrodymais, priešingai, jiems prieštarauja. Teismo išvada, kad klastodama dokumentus ji turėjo tikslą užmaskuoti krovinio išvykimą, niekuo nepagrįsta. Teismai nepasisakė nei dėl jos kaltę paneigiančių įrodymų, nei dėl jų prieštaringumo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), vertindami tik jos kaltę patvirtinančius įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių.

23Kasaciniu skundu nuteistoji G. M. ir jos gynėjas prašo teismų sprendimus panaikinti ir dėl G. M. priimti išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingus sprendimus ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Kasatoriai teigia, kad prieš G. M. buvo jaučiamas išankstinis nusistatymas, buvo tikima jos kaltumu, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Dėl to visi bylos įrodymai buvo vertinami neišsamiai, šališkai (išimtinai jos nenaudai), pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, neįsigilinus į bylos esmę, neteisingai vertinant faktines aplinkybes, neįžvelgiant kasatorę teisinančių aplinkybių. Teismai visas abejones vertino G. M. nenaudai, kaltę grindė prielaidomis. Be to, atmesdami G. M. prašymus dėl įrodymų rinkimo, liudytojų iškvietimo, teismai pažeidė rungimosi principą (BPK 7 straipsnis) ir neužtikrino jos teisės į gynybą (BPK 10 straipsnio 2 dalis).

25Kasatoriai nurodo, kad liudytojų parodymai, kuriais pagrįsta G. M. kaltė, prieštaringi, o V. V. – dar ir nenuoseklūs, be to, tik iš dalies pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nors V. V. parodymai ir nenuoseklūs, tačiau iš jų matyti, kad jis buvo vienintelis teisėtas RAB „A“ atstovas Lietuvoje. Beje, V. V. neigė savo, kaip įgaliotinio, pareigas iki tol, kol RAB „A“ pateikė raštą, patvirtinantį visas atstovavimo teises, suteiktas V. V., įskaitant krovinio pervežimą į Rusiją. Beje, šis dokumentas gautas G. M. pastangų dėka. Kasatorių manymu, esminis bylos klausimas – ar V. V. prašė G. M. surasti kroviniui pirkėją ir jį pervežti. Teismai nenustatė, ar buvo duotas V. V. nurodymas surasti kroviniui pirkėją (nes liudytojų parodymai prieštaringi ir jie liko nepašalinti), ir konstatavo tik tai, jog nebuvo V. V. nurodymo išsiųsti krovinį į Austriją. Liudytojas S. P. parodė, kad V. V. ar UAB „U“ nebuvo duotas nurodymas išvežti krovinį į Austriją. Tačiau tai nereiškia, kad tokio nurodymo nedavė V. V.. Kasatoriai nurodo, kad G. M., A. Ž. parodymai, taip pat V. V. pasirašyti užsakymų lapai patvirtina, kad V. V. davė nurodymą surasti kroviniui pirkėją ir išvežti jį į Austriją. Teismas nepaneigė, kad V. V. tokį nurodymą davė G. M. ar A. Ž., tačiau šią aplinkybę įvertino G. M. nenaudai, padarytą išvadą grįsdamas prielaidomis, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas. Taip pat V. V. ginčijo užsakymų lapus tvirtindamas, kad jam nebuvo žinoma, ant ko jis pasirašo, neva pasitikėjo G. M. ir A. Ž., o šios jį apgavo. Kasatoriai prašo atkreipti dėmesį į tai, kad V. V. buvo UAB „V“, užsiimančios tranzitinių krovinių perkrovimu, akcininkas. Taigi tranzitinių krovinių srityje jis turėjo patirties ir puikiai suvokė, ką pasirašo. Be to, kitą dieną jis nusiuntė A. O. į UAB „U“ uždėti UAB „V“ antspaudą ant užsakymo lapų. Akivaizdu, kad V. V. buvo žinoma, ant kokių dokumentų jis pasirašė, ir kad davė leidimą krovinį pervežti. Be to, pirminių apklausų metu V. V. teigė, kad, pasirašydamas užsakymų lapus, nežinojo, kur turi būti išgabentas krovinys ir kad apskritai jį rengiamasi išgabenti. Apklausiamas 2011 m. gegužės 5 d., parodė, kad tikėjosi, jog krovinys bus išgabentas į Rusiją.

26Pagal teismų praktiką, jei byloje yra ir žodinių ir rašytinių įrodymų, tačiau jei žodiniai parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, tai rašytiniams įrodymams teikiama pirmenybė ir jie laikomi svaresniais įrodymais negu žodiniai įrodymai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Nagrinėjamoje byloje, esant rašytiniams (užsakymų lapai) ir žodiniams įrodymams (G. M., A. Ž. parodymai), teismas, remdamasis prieštaringais vienintelio šališko liudytojo V. V. parodymais, konstatavo, kad nebuvo V. V. nurodymo išsiųsti krovinį. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nepatikrino prieštaringų V. V. parodymų, nepašalino prieštaravimų dėl V. V. nurodymo surasti kroviniui pirkėją ir jį pervežti. Apskritai, kasatorių manymu, V. V. negalėjo būti liudytoju šioje byloje arba jo parodymai turėjo būti vertinami itin kritiškai, nes jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi.

27Teismai nepagrįstai S. V. S. G. M. perduotų pinigų (10 000 Lt) faktą įvertino kaip užmokestį už deklaracijų ir kitų dokumentų parengimą, o ne už buto nuomą. Darydami tokią išvadą, teismai vadovavosi S. V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis yra Bulgarijos pilietis, todėl sulaikytas, nesuprasdamas kalbos, jis išsigando ir elgėsi taip, kaip jam buvo „patariama“ daryti norint kuo greičiau išeiti į laisvę. Todėl jis apkalbėjo G. M., o vėliau bijojo pabloginti savo, kaip kaltinamojo, padėtį. Kasatoriai tvirtina, kad pinigų paskirtį už buto nuomą patvirtina keletas įrodymų, t. y. S. V. S. faktiškai gyveno G. M. motinai priklausančiame bute, turėjo buto raktus, kratos metu bute buvo rastas S. V. S. seifas su jam priklausančiais apie 100 000 Lt. Be to, slapto sekimo protokole yra užfiksuota, kaip G. M. ne kartą pakartoja, kad S. V. S. nuomoja iš jos butą. Teismai atsisakė gauti atitinkamus duomenis, patvirtinančius šią versiją, ir ją atmetė, taip pažeisdami rungimosi principą ir teisę į gynybą (BPK 7, 10 straipsniai).

28Taigi, kasatorių manymu, teismai tinkamai neįvertino esminių bylos aplinkybių (V. V. įgaliojimų veikti RAB „A“ naudai ir interesais, jo duoto nurodymo surasti kroviniui pirkėją ir jį pervežti, S. V. S. G. M. perduotų 10 000 Lt paskirties), turėjusių įtakos sprendžiant G. M. kaltės klausimą, nepašalino prieštaravimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kadangi V. V. parodymais besąlygiškai tikėta, tai G. M. net neturėjo realios galimybės įrodyti savo nekaltumo. Dėl to neįgyvendintas teisingumo principas (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), pažeista teisė į gynybą. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino G. M. prašymo apklausti transporto priemonės, su kuria buvo vykdomas užsakymas, vairuotoją ir RAB „A“ direktorių. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą apklausti RAB „A“ direktorių. Taip teismai suvaržė jos teisę į gynybą.

29Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai 2008 m. rugpjūčio 1 d. slapta darytą pokalbį įvertino paviršutiniškai, netinkamai suprato jo turinį, nes neatsižvelgė į tam tikras svarbias aplinkybes, vertino atskiras frazes, o ne visumą. Pirmiausia, kasatorių manymu, yra labai svarbu, kad V. V. buvo žinoma, jog pokalbis įrašinėjamas. Taigi jis galėjo parinkti žodžius ir pakreipti pokalbį norima linkme. Pasak V. V., jis buvo apgautas, juo buvo pasinaudota, tačiau iš pokalbio turinio matyti, kad apie tai nekalbama, V. V. G. M. dėl to nereiškia jokių priekaištų, bendrauja draugiškai, abu stebisi, kaip galėjo įvykti toks nesusipratimas. Beje, V. V. ir negalėjo priekaištauti G. M. dėl jo įtraukimo apgaule į nusikalstamą veiką, nes jis pats savo veiksmais ir nurodymais prisidėjo prie šio nesusipratimo, suklaidino nuteistuosius. G. M. iš V. V. veiksmų (prašymas surasti pirkėją, užsakymų lapų pasirašymas) suprato, kad jis žino apie krovinio pervežimą. Kadangi krovinys muitinės sandėlyje stovėjo jau šešias dienas, tai, vadovaujantis muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, septintą dieną nuo krovinio atvykimo į muitinės sandėlį buvo būtina atlikti tam tikrus veiksmus, priešingu atveju būtų fiksuojama muitinės skola. Taigi nuteistieji ir vykdė V. V. duotą nurodymą surasti kroviniui pirkėją ir jį pervežti, nes kito jo nurodymo nebuvo, o jis pats tomis dienomis buvo dingęs. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. M. žinojo apie daromą nusikaltimą ir jame dalyvavo kaip bendrininkė, nepagrįsta, nes pokalbio metu nekalbama apie nusikaltimo padarymą, apskritai iš pokalbio matyti, kad G. M. neplanavo, nerengė ir nevykdė jokio nusikaltimo. Teismams įtarimą sukėlė G. M. pagalbos (advokato paslaugų kompensavimo) siūlymas V. V.. Kasatoriai nurodo, kad G. M. pasiūlė V. V. finansinę pagalbą dėl to, kad jis tuo metu neturėjo lėšų net telefono sąskaitai papildyti, be to, ji buvo įsitikinusi, kad V. V. padėtis yra prasčiausia, nes juk dėl jo veiksmų krovinys buvo pervežtas ne tuo adresu. Kasatoriai tvirtina, kad G. M. nesiūlė V. V. prisiimti kaltės – tai teismo iškraipytas faktas, pavienė iš konteksto ištraukta frazė. Teismas nesuprato pokalbio turinio. Akivaizdu, kad pokalbio dalyviai patys nesuprato, kas įvyko, buvo pasimetę, todėl suprantama, jog jie svarstė įvairias gynybos alternatyvas.

30Kasatoriai teigia, kad G. M. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymių, ji nuteista neteisėtai, taip pažeidžiant BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Nuteistųjų veiksmuose nėra nei svetimo turto pasisavinimo, nei paėmimo požymių. Krovinio pasisavinimo ir paėmimo tikslas – materialinis suinteresuotumas, nauda, gaunama iš svetimo daikto valdymo kaip savo. Kasatoriai pažymi, kad šiuo atveju G. M. iniciatyva kroviniui buvo suteiktas UAB „U“ garantas, be to, nė vienas iš nuteistųjų neįgijo galimybės neteisėtai valdyti, naudoti ir disponuoti kroviniu pagal savo valią. Krovinys buvo tinkamai įformintas, įvestas į duomenų bazę, Prahoje buvo tinkamai ir teisėtai išmuitintas. Taigi jis niekur nedingo, neatiteko nuteistiesiems, jie negavo iš jo jokios materialinės naudos. Krovinys grąžintas savininkams. Taip pat nuteistųjų veiksmuose nėra ir neatlygintinumo požymio. Iš bylos duomenų matyti, kad krovinio savininkams RAB „A“ būtų atlyginta visa krovinio vertė, nes krovinio pervežimo dokumentuose buvo nurodytas tikrasis jo savininkas. Be to, krovinio žuvimo, jo vertės sumažėjimo ar kitokiu atveju už krovinį sumokėtų UAB „U“, išdavusi garantą. Jei krovinį būtų planuojama pavogti, tai jam nebūtų suteiktas garantas.

31Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo skundo argumentų dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Kasatorių manymu, G. M. tiesioginę tyčią paneigia bylos duomenys: 1) G. M. savo kaltės nepripažino; 2) G. M. prašymu kroviniui buvo užtikrintas UAB „U“ garantas; 3) iš slapto sekimo protokolo matyti, kad G. M. nesiekė užvaldyti svetimo turto ir neatlygintinai jį pasisavinti; 4) iš skambučių išklotinės matyti, kad atliekant visus veiksmus buvo bandoma tartis su įgaliotiniu V. V., kuriam buvo skambinama net ir išvežus krovinį. Jei nusikaltimas būtų daromas pasinaudojus V. V., tai nei A. Ž., nei G. M. nebūtų jo taip intensyviai ieškojusios. Nuteistųjų pastangos informuoti V. V. apie jo nurodymų vykdymą patvirtina, kad joks nusikaltimas nebuvo daromas; 5) pervežimo dokumentuose pardavėju buvo nurodyta RAB „A“, taigi pirkėjas už krovinį turėjo atsiskaityti būtent su RAB „A“. Teisme S. V. S. parodė, kad už pervežimą negavo jokių pinigų; 6) teismų išvada, kad kaltinamieji suklydo manydami, jog krovinys bešeimininkis ir todėl jį realizavo, kasatorių manymu, patvirtina, kad jų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasisavinti krovinį. Tiesiog neišlaukę atitinkamo termino bei situaciją įvertinę savo nuožiūra jie nusprendė, kad krovinio niekam nereikia, jie nesiekė neteisėtai užvaldyti svetimo krovinio, nenorėjo ir nenumatė, kad savininkas jo neteks, kad savo veiksmais gali padaryti kam nors žalos, ir to nesiekė. Tokie nuteistųjų veiksmai turėtų būti įvertinti kaip nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis), o ne tiesioginė tyčia. Teismai taip pat neanalizavo veikos tikslų ir motyvų. Vagystė dažniausiai padaroma dėl savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamoje byloje nė vienas nuteistasis negalėjo pasakyti, kokią naudą būtų gavę iš krovinio pagrobimo. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų taręsi dėl iš vagystės gautų pajamų pasidalijimo būdo, kokią pelno dalį būtų gavę po krovinio realizacijos.

32Kasatorių įsitikinimu, bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp RAB „A“ ir įgaliotinio V. V. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių tinkamai neįgyvendinus buvo atlikti veiksmai, panašūs į nusikalstamus. Jau minėta, kad spaudžiant teisės aktuose nustatytiems terminams, o V. V. neatsiliepiant į telefono skambučius, buvo vykdomas pirminis jo nurodymas – surasti kroviniui pirkėją ir jį pervežti. V. V. sutikus pasirašyti ant užsakymo lapų tapo aišku, kad jo nurodymas tebegalioja. Niekam nebuvo žinoma, kad V. V. nepavyksta susisiekti su RAB „A“, kad iš tiesų krovinys turėjo būti pervežtas ne S. V. S. surastam pirkėjui į Prahą, o į Maskvą. Taigi pats V. V. nurodė netinkamą krovinio siuntimo kryptį ir užsakymą patvirtino savo parašu, tačiau nė vienas asmuo, dalyvavęs organizuojant krovinio gabenimą, neturėjo tikslo jo pagrobti ir negrobė jau vien dėl to, kad krovinys buvo gabenamas paprašius garanto, be to, su visais teisėtais dokumentais. Jeigu krovinys būtų išgabentas neteisėtai ar būtų padarytas bent koks pažeidimas, tai iš karto būtų matoma muitinės duomenų bazėse. Kadangi krovinys išgabentas teisėtai, tai jis greitai surastas ir grąžintas savininkams, RAB „A“ nepatyrė jokios žalos. Taigi krovinys nepavogtas, tiesiog įvyko nesusipratimas dėl krovinio siuntimo vietos. Šalys netinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nuteisti nekalti asmenys.

33Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

34Prokuroras nurodo, kad kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, teismo išvadų pagrįstumas, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl jie paliktini nenagrinėti. Prokuroro nuomone, teismų sprendimų turinys patvirtina, kad esminių BPK pažeidimų šioje byloje nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

35Dėl nuteistosios A. Ž. skundo prokuroras nurodo, kad nėra jokio pagrindo sutikti su šios nuteistosios skundo argumentais, jog teismai buvo šališki, nes kasatorė nepateikia tai patvirtinančių duomenų. Bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių. Jeigu nuteistajam apeliacinio bylos nagrinėjimo metu kyla abejonių dėl teisėjo ar teisėjų kolegijos nešališkumo, jis turi teisę pareikšti nušalinimą (BPK 57–59 straipsniai), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nušalinimų teismui nepareikšta. Taigi šie skundo argumentai vertintini kaip subjektyvi kasatorės nuomonė. Prokuroras, įvertinęs skundžiamus teismų sprendimus, jų išvadas, tvirtina, kad nėra pagrindo sutikti su A. Ž. skundo teiginiu, jog teismai nesilaikė reikalavimo išsamiai ir teisingai įvertinti byloje surinktus visus įrodymus. Teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti ir surašyti laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų bei kitų teisės normų. Teismų išvados dėl paties nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistosios A. Ž. kaltumo ir kitų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ištirtais ir įvertintais įrodymais, nepažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimų. Skundžiami teismų sprendimai surašyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, pasisakius dėl visų jas pagrindžiančių įrodymų ir jų vertinimo, vadovaujantis įrodymų leistinumo ir patikimumo kriterijais, todėl atitinka BPK 305, 332 straipsnių reikalavimus, keliamus nuosprendžio aprašomajai daliai ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Kasacinio skundo argumentai, kad teismų sprendimai grindžiami tik prielaidomis, o ne teisme tinkamai ir visapusiškai ištirtais įrodymais, atmestini. Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai aiškiai išdėstė, kokiais argumentais vadovaujantis pripažįsta apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir jo teisėtumą, taip pat kokiais duomenimis vadovaudamasis pripažino įrodyta, kad A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteista. Nors apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, tačiau nutartyje įvertinęs bylos duomenų visumą, jų tarpusavio ryšį, patikimumą ir pakankamumą, padarė teisingą išvadą, kad šie duomenys patvirtina A. Ž. kaltę. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad teismai vertino ne atskirus, tik A. Ž. kaltinančius įrodymus, o byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visumą ir padarė tinkamai motyvuotas išvadas dėl kasatorės A. Ž. kaltės.

36Dėl nuteistosios G. M. ir jos gynėjo kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad šiame skunde taip pat deklaratyviai, nepateikiant jokių faktinių duomenų, teigiama, jog teismai G. M. buvo šališki, kad įrodymai buvo vertinami aplaidžiai ir išimtinai jos nenaudai, apskritai prieš ją nuo pat įtarimų pareiškimo momento iki nuosprendžio priėmimo buvo jaučiamas išankstinis nusistatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nekaltumo prezumpcijos principą įtvirtinanti BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostata šio principo niekaip nesieja su įrodymų vertinimu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti nei kurio nors konkretaus teisėjo asmeninio tendencingumo, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Be to, kasatoriai skunde nenurodo, kokiu BPK 58, 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių pagrindu teismas laikytinas šališku. Byloje nėra jokių duomenų, kad abiejų instancijų teismų teisėjai turėjo išankstinę nuomonę apie kaltinamųjų kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjų elgesio proceso metu. Kaltinamiesiems, nuteistiesiems buvo išaiškintos teisės nušalinti teisėją, teisėjų kolegiją, tačiau nušalinimų nepareikšta. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Tokių faktų byloje nėra, pagrindo abejoti bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu taip pat nėra.

37Prokuroras nurodo, kad skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo taip pat deklaratyvūs, siejami su tariamai neteisingu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Prokuroro manymu, teismai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję ir įvertinę bylos duomenis, kasatorės G. M. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nustatė remdamiesi tinkamai įvertintais, leistinais ir patikimais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3, 4 dalys). Teismai įvertino visus įrodymus atskirai ir jų visumą, savo išvadose pasisakė dėl byloje surinktų visų įrodymų visumos ir jų vertinimo, nesuteikdami, kaip teigia kasatoriai, nepagrįsto pranašumo G. M. kaltinantiems įrodymams (liudytojo V. V. parodymams), priešingai, pasisakė ir dėl tų įrodymų, kurių nebuvo objektyvios galimybės dar kartą patikrinti teisiamajame posėdyje (RAB „A“ direktoriaus šaukimas ir jo apklausa teisme, liudytojo S. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jų perskaitymas teisme bei vertinimas kitų įrodymų kontekste, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), motyvuotai vertino ir paneigė pakeistus kasatorės G. M. naudai kito nuteistojo S. V. S. parodymus, atmesdami nuteistosios ir jos gynėjo prašymus dėl gynybos pateiktų duomenų prijungimo prie bylos. Prokuroras teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais dėl rungimosi principo pažeidimo bylos teisminio nagrinėjimo metu, taip pat dėl nuteistosios G. M. teisės į teisminę gynybą neužtikrinimo, juolab sieti šių nepasitvirtinusių aplinkybių su teismų neįvykdytu ar netinkamai įvykdytu teisingumu ir nekalto asmens nuteisimu (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis).

38Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nuteistosios G. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. G. M., veikusios bendrininkų grupe su dar dviem nuteistaisiais, kaltė pagrįsta teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tinkamai įvertintais įrodymais, skundžiamų teismų sprendimų išvadose atskleidžiant, tinkamai motyvuojant ir įvertinant G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Didelės vertės svetimo turto vagystės objektyvieji privalomieji požymiai teismų nustatyti ir sprendimuose nurodyti bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie visų nuteistųjų bendrininkų turėtą vieningą nusikalstamą sumanymą pasisavinti krovinį, jų suvokimą apie vėliau pagrobto krovinio statusą ir savanaudiškas paskatas jį pasisavinti, iš esmės ir pagrindė G. M. kaltę, jos formą (veikimą tiesiogine tyčia), nors formaliai to ir nenurodė. Skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip prieštaraujantys teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jų įvertintiems įrodymams, kuriais buvo pagrįsta tiek kasatorės G. M., tiek kitų nuteistųjų kaltė. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, privalomų kroviniui išgabenti procedūrų pagal krovinių gabenimą ir muitinės procedūras reglamentuojančius teisės aktus atlikimas nešalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės. Taigi nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat apeliacinės instancijos teismas, patvirtinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Skundo argumentai, kad tarp RAB „A“ ir jos įgaliotinio V. V. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, vertintini kaip nepagrįsti. Šiuos argumentus visiškai paneigia teismų nustatytos bylos faktinės aplinkybės, pagrįstos tinkamai įvertintais bylos įrodymais. Taigi nėra pagrindo išteisinti kasatorę G. M. ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

39Nuteistųjų A. Ž. ir G. M. bei šios gynėjo advokato G. Baziulio kasaciniai skundai atmestini.

40Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

41Nors kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma skunduose, neatsakė į esminius skundo argumentus ir išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, tačiau skundų turinys ir dauguma argumentų rodo, kad jie nesutinka su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Šie kasatorių teiginiai nepagrįsti. Kadangi įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, tai kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

42Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad bylos aplinkybės išsamiai neišnagrinėtos, nes neapklaustas tranzitinio krovinio savininkas. Pats krovinio savininkas iš tiesų neapklaustas, tačiau jo valia, t. y. ar su jo žinia krovinys išvežtas, išsiaiškinta apklausus jo įgaliotą asmenį – S. P., kuris veikdamas pagal RAB ,,A“ 2008 m. liepos 22 d. generalinį įgaliojimą atvyko į Lietuvą aiškintis dėl tranzitinio krovinio ir paaiškėjus, kad šis dingo, kreipėsi į policiją pranešdamas šį faktą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo apklaustas kaip liudytojas. Liudytojo S. P. parodymais nustatyta, kad krovinio savininką Maskvoje apie tai, jog krovinys iš automobilio, atvežusio jį į Vilnių, perkrautas į kitą automobilį ir išvežtas į Prahą, informavo krovinį į Vilnių atvežusio automobilio vairuotojas. Taigi kasatorė A. Ž. nepagrįstai teigia, kad krovinio perkrovimas į kitą automobilį nesukėlė įtarimų jį atvežusiam vairuotojui.

43BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

44Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

45Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

46Kaltinamasis S. V. S. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apkalbėjo G. M., nes 3000 eurų jis jai sumokėjo už buto nuomą. Siekdamas patikrinti liudytojų V. V., D. Š. nuoseklių parodymų patikimumą, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus įtariamojo S. V. S. parodymus dėl G. M. duotų pinigų paskirties (tuomet nurodė, kad G. M. prašant perdavė 3000 eurų už dokumentų parengimą), nes jie iš esmės prieštaravo jo parodymams, duotiems teisme. Nepavykus liudytojo S. P. (gyvena užsienyje) iškviesti į teismo posėdį, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus jo parodymus, siekdamas patikrinti liudytojo V. V. nuoseklių parodymų patikimumą, kad V. V. tranzitinio krovinio savininkas – RAB ,,A“ nedavė nurodymo krovinį išsiųsti į Austriją. Taigi teismas, perskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus kaltinamojo S. V. S. ir liudytojo S. P. parodymus, patikrino kitų bylos įrodymų patikimumą, be to, šie duomenys padėjo formuotis teismo vidiniam įsitikinimui dėl G. M. ir A. Ž. kaltės. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių G. M. ir jos gynėjo dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama pagal BPK nuostatas, o ne remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, kurias kasatoriai siūlo taikyti vertinant žodinius ir rašytinius bylos įrodymus. CPK nuostatos bei jų pagrindu suformuota teismų praktika taikomos tik nagrinėjant civilines bylas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Ar duomenys patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, galima spręsti ne tik juos išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, bet ir sprendžiant proceso dalyvių prašymus atlikti vieną ar kitą veiksmą. Jeigu prašymai atmetami tinkamai motyvuota teismo nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatuoja baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-393/2005).

47Kasatorė A. Ž. pagrįstai nurodo, kad teismas ją išteisino dėl krovinio užsakymo lapų klastojimo, tačiau ji neteisingai tai interpretuoja, teigdama, jog teismas pripažino faktą, kad krovinio savininko atstovas (V. V.) davė jai nurodymą išvežti krovinį, kurį ji ir įvykdė. Teismas A. Ž. dėl krovinio užsakymo lapų klastojimo išteisino ne dėl to, kad nenustatė paties klastojimo fakto, o todėl, kad minėtų lapų nepripažino dokumentu.

48Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistoji A. Ž. ir nuteistosios G. M. gynėjas teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų A. Ž. ir G. M. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

49BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apeliantų argumentus – dėl procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir jų kaltės – yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

50Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Taigi žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

51Dėl kasatorių skundų argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu ir teismo šališkumu

52Kasatoriai G. M. ir jos gynėjas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą argumentuoja tuo, kad teismai turėjo išankstinę nuomonę dėl jos kaltumo, dėl to netinkamai, t. y. šališkai, vertino surinktus įrodymus. Kasatorė A. Ž. teismų šališkumą iš esmės taip pat argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu.

53Byloje nėra jokių duomenų, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų teisėjai turėjo išankstinę nuomonę apie kaltinamųjų kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti kiti proceso dalyviai dėl teisėjų elgesio proceso metu. Ta aplinkybė, kad kai kurie teisiamųjų ir jų gynėjų prašymai buvo motyvuotai atmesti, nėra teisinis pagrindas daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas (BPK 270 straipsnis).

54Nepagrįsti ir kiti kasatorių teiginiai dėl teismų šališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania), no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; kaip naujesnį šaltinį žr. Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta), no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Vertinant subjektyviuosius aspektus byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti konkretaus teisėjo asmeninį tendencingumą. Kaltinamiesiems, nuteistiesiems buvo išaiškintos teisės nušalinti teisėją, teisėjų kolegiją, tačiau nušalinimų nebuvo pareikšta. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Tokių faktų kasatoriai nenurodo.

55Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo

56Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

57G. M. ir A. Ž., padedant S. V. S., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Taigi nustatyta, kad šio nusikaltimo bendrininkai turėjo vieningą nusikalstamą sumanymą pagrobti tranzitinį krovinį ir šį sumanymą įvykdė: G. M. (įvykio metu dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje UAB „U“ terminale muitininke) ir A. Ž. (dirbo UAB „U“ krovinių skyriaus viršininke) sužinojusios, kad į UAB „U“ muitinės sandėlį, esantį ,,duomenys neskelbtini“, 2008 m. liepos 17 d. pristatytą RAB „A“ tranzitinį krovinį patikrino muitinės darbuotojai (G. M. per V. V. iš krovinio savininko pareikalavo 3500 eurų teigdama, kad yra problemų dėl krovinio, nors jų nebuvo) ir savininkas ilgą laiką juo nesidomi (neduoda nurodymo, kur jį išsiųsti), taip pat žinodamos, kad muitinės tikrinimo maksimalus laikas yra šešios dienos, po to turi būti forminama kita deklaracija – tranzito ar laikino saugojimo, sumanė krovinį pagrobti. G. M. pasiūlė S. V. S. surasti šiam kroviniui pirkėją, šis su pasiūlymu sutiko, surado kroviniui pirkėją, parūpino kroviniui gabenti transporto priemonę, G. M. pareikalavus sumokėjo jai 3000 eurų už dokumentų parengimą. G. M. paprašė UAB „U“ komercijos direktoriaus A. N. garanto tranzitiniam kroviniui ir jį gavo, be to, paprašė V. V. pasirašyti ant neužpildytų užsakymo lapų, ant kurių šis ir pasirašė. G. M. ir A. Ž. žinojo, kad nesuklastojus tranzito dokumentų krovinys iš muitinės sandėlio negalės išvykti, todėl A. Ž. su D. Š. pagalba, šiai to nesuvokiant, suklastojo tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. 0923357, įrašydama A. Ž. pateiktus duomenis. 2008 m. liepos 23 d., vakare po 19.00 val., 144 068,26 Lt vertės tranzitinis krovinys UAB „T“ vairuotojo M. J., pateikus suklastotus dokumentus, buvo išgabentas iš UAB „U“ muitinės sandėlio ir tokiu būdu pagrobtas.

58Taigi nustatyta, kad tranzitinis krovinys, jį patikrinus muitinės darbuotojams, buvo UAB „U“ žinioje ir tik pagal krovinio savininko įgalioto asmens – V. V. nurodymą jis galėjo būti išsiųstas kitam gavėjui. G. M. paprašė UAB „U“ komercijos direktoriaus A. N. garanto tranzitiniam kroviniui ir šį gavo, be to, paprašė V. V. pasirašyti ant neužpildytų užsakymo lapų, ant kurių šis pasirašė. Taip G. M. ir A. Ž., pasinaudodamos pažintimis ir pasitikėjimu, o A. Ž. ir klastodama dokumentus atliko veiksmus, kuriais tranzitinis krovinys be jo savininko ar jo įgalioto asmens valios buvo išsiųstas kitam gavėjui, kuris, gavęs krovinį, net nepasirašė jo gavimo dokumentų. Be to, tai buvo padaryta ir prieš krovinio siuntėjo – UAB „U“ valią ir be jo žinios, todėl tokie veiksmai vertintini kaip disponavimas svetimu turtu.

59G. M. ir A. Ž., atlikdamos minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. M. ir A. Ž. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji kvalifikuotos vagystės požymiai, todėl jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Ta aplinkybė, kad paaiškėjus nusikaltimui krovinys buvo grąžintas, vertintina kaip žalos atlyginimas ir nedaro nusikalstamų veiksmų teisėtų. Aplinkybė, kad nenustatyta, kaip bendrininkai būtų pasidaliję gautą pelną, neturi jokios reikšmės bendrininkų veiksmų kvalifikavimui. A. Ž. versija, kad ji tik vykdė krovinio savininko atstovo V. V. užsakymo lapuose pasirašytus nurodymus, paneigta byloje surinktais įrodymais.

60Dėl kitų skundų argumentų

61Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra daug apeliaciniam skundui būdingų argumentų – ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

62Kasatorė A. Ž. teigia, kad nepagrįstai nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau tai argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, o tai, kaip jau buvo minėta, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kitų teisinių argumentų, kaip tai numatyta BPK 368 straipsnio 2 dalyje, dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, kasatorė nenurodo.

63Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64Nuteistųjų A. Ž. ir G. M. bei šios gynėjo advokato Giedriaus Baziulio kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžiu... 3. G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 4. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 a) punktu, 66 straipsniu, laikas,... 5. A. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutinė... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį... 9. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Teisėjų kolegija... 11. G. M. ir A. Ž., padedant S. V. S., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė... 12. 2008 m. liepos 17 d. A. Ž. pranešė G. M. apie į UAB „U“ muitinės... 13. A. Ž. taip pat nuteista už tai, kad, turėdama tikslą suklastoti dokumentą... 14. Kasaciniu skundu nuteistoji A. Ž. prašo teismų sprendimus panaikinti ir ją... 15. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip... 16. Kasatorės įsitikinimu, tinkamai įvertinti įrodymus teismai galėjo tik... 17. Kasatorė tvirtina, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo, ir tai patvirtina... 18. Be to, kasatorė nurodo, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 300... 19. Kasatorė teigia, kad taip pat byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų,... 20. Kasatorė nurodo, kad teismai nepasisakė dėl jos argumentų, jog ji niekada... 21. Taip pat kasatorė nurodo, kad teismo išvada, jog D. Š. užpildytus... 22. Taigi, kasatorės nuomone, teismai nenurodė svarbiausių šios nusikalstamos... 23. Kasaciniu skundu nuteistoji G. M. ir jos gynėjas prašo teismų sprendimus... 24. Kasatoriai nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių... 25. Kasatoriai nurodo, kad liudytojų parodymai, kuriais pagrįsta G. M. kaltė,... 26. Pagal teismų praktiką, jei byloje yra ir žodinių ir rašytinių įrodymų,... 27. Teismai nepagrįstai S. V. S. G. M. perduotų pinigų (10 000 Lt) faktą... 28. Taigi, kasatorių manymu, teismai tinkamai neįvertino esminių bylos... 29. Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai 2008 m. rugpjūčio 1 d. slapta darytą... 30. Kasatoriai teigia, kad G. M. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK... 31. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo skundo argumentų dėl... 32. Kasatorių įsitikinimu, bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina,... 33. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 34. Prokuroras nurodo, kad kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamos... 35. Dėl nuteistosios A. Ž. skundo prokuroras nurodo, kad nėra jokio pagrindo... 36. Dėl nuteistosios G. M. ir jos gynėjo kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad... 37. Prokuroras nurodo, kad skundo teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies... 38. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nuteistosios G. M. padaryta nusikalstama... 39. Nuteistųjų A. Ž. ir G. M. bei šios gynėjo advokato G. Baziulio kasaciniai... 40. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 41. Nors kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos... 42. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 43. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir... 44. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 45. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais... 46. Kaltinamasis S. V. S. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus... 47. Kasatorė A. Ž. pagrįstai nurodo, kad teismas ją išteisino dėl krovinio... 48. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 49. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 50. Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir... 51. Dėl kasatorių skundų argumentų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos... 52. Kasatoriai G. M. ir jos gynėjas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą... 53. Byloje nėra jokių duomenų, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės... 54. Nepagrįsti ir kiti kasatorių teiginiai dėl teismų šališkumo. Lietuvos... 55. Dėl BK 178 straipsnio 3 dalies taikymo... 56. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:... 57. G. M. ir A. Ž., padedant S. V. S., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė... 58. Taigi nustatyta, kad tranzitinis krovinys, jį patikrinus muitinės... 59. G. M. ir A. Ž., atlikdamos minėtus veiksmus, suvokė pavojingą savo veiksmų... 60. Dėl kitų skundų argumentų... 61. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra... 62. Kasatorė A. Ž. teigia, kad nepagrįstai nuteista ir pagal BK 300 straipsnio 1... 63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 64. Nuteistųjų A. Ž. ir G. M. bei šios gynėjo advokato Giedriaus Baziulio...