Byla 2K-61/2014
Dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutarties.

2Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, ir bausmė, paskirta Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

4Iš V. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 1765,59 Lt žalai atlyginti.

5J. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nesant mirusio asmens procesinių teisių perėmėjų.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

7Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria išspręstas daiktinių įrodymų klausimas, pakeista. Fotoaparatas „Sony Cyber–Shot“ grąžintas V. K., o fotoaparato atminties kortelė palikta saugoti kartu su baudžiamąja byla.

8Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 11 d., nuo 19.00 iki 23.00 val., tikslus laikas nenustatytas, namuose, esančiuose ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo prieš J. M. fizinį smurtą, t. y. pačiupęs už plaukų, nutempė ją iš kambario į virtuvę, kur, pargriovus nukentėjusiąją ant grindų, buvo išpiltas atliekų kibiras; J. M. tvarkant atliekas, V. K. ne mažiau kaip 15 kartų įspyrė jai į lytinius organus ir kitas kūno vietas, tikslus suduotų smūgių skaičius nenustatytas, ir, uždėjęs ant kaklo nenustatytą medžiagą, smaugė; nukentėjusiajai atsisakius toliau tvarkyti atliekas, V. K. ją pastūmė, dėl to ši galva trenkėsi į suolą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. nuplėšė nukentėjusiosios palaidinę ir liemenėlę ir, puodeliu pasemdamas karštą vandenį, pylė jį nukentėjusiajai į veidą ir ant kūno. Šiais veiksmais V. K. padarė nukentėjusiajai gaktos ir didžiųjų lytinių lūpų sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejose šlaunyse, I laipsnio veido, kairės pilvo pusės ir kairiojo dilbio nudegimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, grasindamas vertė J. M. rašyti ją žeminančius žodžius ir fotografavo nuogą.

11Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

13Anot kasatoriaus, teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Šioje byloje teismai įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes savo išvadas grindė prielaidomis, byloje nepakanka neginčytinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

14Kasatorius nurodo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiama jo kaltė – nukentėjusiosios parodymai, kuriai mirus, jis negalėjo užduoti jai klausimų, nebuvo atlikta akistata prieštaravimams pašalinti, todėl teismas, kasatoriaus manymu, negalėjo kaip neginčijamais remtis nukentėjusiosios parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013). Dėl to teismas privalėjo ypač didelį dėmesį skirti nukentėjusiosios parodymų patikimumui, nuoseklumui ir atitikimui kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. patikrinti visas jos nurodytas aplinkybes (taip pat ir tai, kuo apsirengusi ji išlipo pro langą), nes nukentėjusiosios parodymai kelia daug abejonių, kurios nepašalintos. Kasatorius teigia, kad jis prieš nukentėjusiąją nenaudojo jokio smurto, J. M. pati susižalojo. Beje, ji nenurodė jokių smurtavimo priežasčių (nes jų ir nebuvo), tačiau teismas to nevertino. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiosios parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai jau vien dėl to, kad asmuo, patiriantis tokį smurtą (ypač apipilimą karštu vandeniu), imtųsi veiksmų, siekdamas jų išvengti, pabėgti ir pan. Teismo ekspertizės išvadoje dėl apipylimo karštu vandeniu nurodoma, kad griūnant puodui turi būti vientisa nudegimų lokalizacija. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiosios patirtų nudegimų lokalizacija kaip tik ir patvirtina, kad ji, keldamasi nuo grindų, kaire ranka užkliudė puodą ir apsiliejo kairę ranką, dalį veido ir kairės pusės pilvo, o nevientisiniai nudegimai patvirtina, kad ji tuo metu buvo susilenkusi ar kitoje padėtyje, pavyzdžiui, besikelianti nuo grindų. Kasatoriaus manymu, ekspertų išvados, kad mažai tikėtina, jog šokdama per langą ant malkų jau apdegusi nukentėjusioji galėjo pasidaryti nustatytus sužalojimus, abejotinos, kurios, siejant sužalojimus su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, turėtų būti aiškinamos jo naudai.

15Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nepateikė motyvuotų išvadų dėl didesnės dalies skundo argumentų: kad J. M., patirdama tokį smurtą, nesiėmė jokių veiksmų to išvengti; kad užfiksuoti nevientisiniai nudegimai patvirtina, jog puodą su karštu vandeniu nukentėjusioji užsivertė pati; dėl procesinių teisių pažeidimo; dėl to, kad teismas negalėjo kaip neginčijamais remtis nukentėjusiosios parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui; dėl bylos duomenų prieštaringumo ir nenuoseklumo, jų neaptarimo teismo nuosprendyje; dėl liudytojo M. K. parodymų nenuoseklumo, prieštaringumo. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atsakyti ne į dalį, o į visus jo skundo argumentus ir išdėstyti dėl jų motyvuotas išvadas. To nepadaręs, pademonstravo šališkumą, nes teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-18/2004, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-336/2009). Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo trafaretiniais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo išvados teisingos ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad didžiąją dalį alaus jis (kasatorius) suvartojo vienas ir kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nors tokios išvados nebuvo padaręs netgi pirmosios instancijos teismas, rėmęsis liudytojo M. K. parodymais. Nutartyje nepasisakyta, kad iš karto po įvykio buvo nustatyta, jog jis blaivus. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų šių duomenų, nepagrįstai konstatavo, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Apskritai šis teismas nevertino įrodymų visumos; nutartyje išdėstęs atskiras surinktų duomenų dalis, jų logiškai ir argumentuotai nesusiejo į visumą; nenurodęs jokių motyvų, tik konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu; kad jo versijos, kaip susižalojo nukentėjusioji, pirmosios instancijos teisme buvo žinomos ir nuosprendyje įvertintos. Tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip labiau patikimus, nei jo. Beje, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jo parodymai nuoseklūs. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė visas aplinkybes, kuriomis J. M. susižalojo ir jo parodymai jokiais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl juos vertinti kritiškai vien todėl, kad J. M. nurodė kitaip, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios parodymais kaip absoliučiai teisingais, nurodydamas, kad juos patvirtina specialisto paaiškinimai apie tikėtiną kūno sužalojimų padarymo mechanizmą. Tačiau asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino nuosprendžio pagrįstumo, tai byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam, kad būtų tinkamai įvertinti įrodymai, pašalinti prieštaravimai, išanalizuoti visi esminiai jo skundo argumentai ir pateiktos motyvuotos bei išsamios išvados.

16Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

17Prokurorė atsiliepime nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, ir pagrįstai pripažino V. K. kaltu bei teisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo kaltė pagrįsta tiesiogiai teismo posėdyje išnagrinėtų ir tinkamai įvertintų bylos įrodymų visetu: liudytojų V. V., V. M., M. K., V. K., E. I. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir specialisto H. Daujoto paaiškinimais teisme, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, pagalbos kvietimo garso įrašu, J. M. pareiškimu apie nusikaltimą, jos apklausų protokolų duomenimis ir kita dokumentine bylos medžiaga. Nukentėjusioji J. M. teisiamajame posėdyje negalėjo būti apklausta, nes jau buvo mirusi, todėl teismas perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Nors teismo posėdžio protokole ir nuosprendyje neakcentuota, kad nukentėjusiosios parodymai pagarsinti būtent BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau tai aišku iš bylos aplinkybių ir nelaikytina BPK pažeidimu. Teismai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, kruopščiai vertino ir tikrino nukentėjusiosios J. M. parodymuose nurodytas aplinkybes, kasatoriaus, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus detaliai analizavo, lygino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais, visapusiškai bei objektyviai juos vertino.

18Kasatoriaus argumentai dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, pažeidimų taip pat yra nepagrįsti. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju V. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, o toks teismo sprendimas dėl jo kaltės pripažinimo atitinka BPK 297–307 straipsnių nuostatas.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčijo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir prašė jį išteisinti nurodydamas, kad nukentėjusioji pati susižalojo, būdama girta. Be to, jis ginčijo nukentėjusiosios nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismo medicinos specialisto išvadas dėl nukentėjusiosios kūno nudegimų atsiradimo mechanizmo, teismo sprendimo dėl daiktinio įrodymo fotoaparato konfiskavimo pagrįstumą. Teismas, iš dalies tenkindamas apelianto prašymus ir siekdamas išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausė liudytojus V. M., M. K., apžiūrėjo daiktinius įrodymus. Iš nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas juos įvertino teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų, taip pat ir J. M. parodymų vertinimo, dėl teismo medicinos specialisto išvados, veikos kvalifikavimo, atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir bausmės. Pažymėtina, kad teismas iš dalies patenkino V. K. apeliacinį skundą: pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas daiktinių įrodymų klausimas, ir priėmė sprendimą grąžinti apeliantui fotoaparatą, o šį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, o ne pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Iš Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties ir teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, laikantis BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme tvarką (BPK 320–324 straipsniai).

20Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl BPK 20, 276 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

22Nors kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau skundo turinys ir didžioji dalis argumentų rodo, kad jis nesutinka su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Taigi tokie kasatoriaus V. K. skundo argumentai, kad jis yra nekaltas, nuteistas nepagrįstai, nesant pakankamai neginčijamų jo kaltės įrodymų, remiantis vien tik prielaidomis, kad prieš nukentėjusiąją nenaudojo jokio smurto, ji pati susižalojo ir tai patvirtina nukentėjusiosios patirtų nudegimų lokalizacija, o ekspertų išvados tuo klausimu abejotinos, – paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismų sprendimuose yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė ar kitaip įvertino įrodymus, ar teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis ir pan., ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.

23Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neatsižvelgtų į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priimtas nuosprendis pakankamai motyvuotas. Teismų išvados dėl nuteistojo kaltumo nagrinėjamoje byloje padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą: nukentėjusiosios, liudytojų V. V., V. M., M. K., E. I., V. K. (nuteistojo sūnaus) parodymus, specialisto išvadą Nr. G 307/11 (04), specialisto paaiškinimus, garso įrašą, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis į bendrąjį pagalbos telefoną, kitus rašytinius bylos įrodymus, paties nuteistojo parodymus.

24Kasatorius nurodo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiama jo kaltė – nukentėjusiosios parodymai, kuriai mirus, jis negalėjo užduoti jai klausimų, nebuvo atlikta akistata prieštaravimams pašalinti, todėl teismas, kasatoriaus manymu, negalėjo kaip neginčijamais remtis nukentėjusiosios parodymais, duotais tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

25Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs, atsisako arba vengia duoti parodumus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

26Nukentėjusioji J. M. iš tikrųjų apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrimui pasibaigus ji mirė. Dėl to teismas (nors tiesiogiai nuosprendyje to nenurodė), apklausęs teisiamajame posėdyje visus liudytojus, perskaitęs rašytinius bylos duomenis, perklausęs garso įrašą, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams (liudytojų V. V., V. M., M. K., E. I., V. K. (nuteistojo sūnaus) parodymams, specialisto išvadai Nr. G 307/11 (04), specialisto paaiškinimams, garso įrašui, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios skambutis į bendrąjį pagalbos telefoną ir kt. rašytiniams bylos įrodymams) patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2011 m. kovo 14 d., 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. duotus nukentėjusiosios parodymus. Teismas vertino ir tikrino nukentėjusiosios parodymuose nurodytas aplinkybes, nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus analizavo, lygino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumą ir teisingumą, todėl teismas pagrįstai jais grindė nuteistojo V. K. kaltę. Teismas kaltinamojo prašymu išreikalavo ir ištyrė nukentėjusiosios skambučio bendruoju pagalbos telefonu, kai į įvykio vietą ji kvietė policiją, įrašą. Šiame garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas, kad ji yra užrakinta ir negali pabėgti iš V. K. namų, kad kaltinamasis ją sumušė, suspardė, apliejo karštu vandeniu, kankino, murkdė srutose, liepė rašyti visokius pareiškimus. Garso įrašo duomenys patvirtina teisme apklaustų liudytojų V. V., V. M., M. K., E. I., V. K. parodymus, specialisto išvadą ir jo paaiškinimus teisme. Taigi teismas BPK nustatyta tvarka ištyrė visus bylos duomenis ir galėjo jais remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

27Teismas, išanalizavęs surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, paneigė V. K. versiją, kad prieš nukentėjusiąją nenaudojo jokio smurto, kad ji pati susižalojo ir kad tai patvirtina nudegimų lokalizacija. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nebūdingi traumai, patirtai dėl griuvimo. Teisme specialistas paaiškino, kad sumušimai pagal jų lokalizaciją ir matmenis negalėjo būti padaryti virstant, labiau tikėtina, kad jie buvo padaryti spardant; nudegimų atskiros lokalizacijos paneigia kaltinamojo teiginius, jog nukentėjusioji nudegė apsipylusi, nes tokiu atveju būtų buvusi vientisa lokalizacija. Nuteistasis kasaciniame skunde neigia specialisto išvadas, specialisto paaiškinimus teisme ir teigia, kad nukentėjusiosios patirtų nudegimų lokalizacija kaip tik patvirtina, jog ji nudegė apsipylusi. Pažymėtina, kad pagal BPK duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kasatorius, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.

28Dėl kasacinio skundo argumentų, kad kasatorius negalėjo užduoti nukentėjusiajai klausimų, nebuvo atlikta akistata, pažymėtina, jog tai susiję su ikiteisminio tyrimo taktika ir įrodymų pakankamumo klausimu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. birželio 9 d. nukentėjusioji atsisakė akistatos su V. K. bijodama, jog jį pamačiusi gali susinervinti, jai gali prasidėti priepuolis. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis neturėjo galimybės teisme užduoti nukentėjusiajai klausimų, susijusi ne su jo teisių suvaržymu, o su nukentėjusiosios mirtimi. Kaltinamasis teisme buvo labai aktyvus, pateikė daug prašymų, kurie visi buvo apsvarstyti ir dauguma patenkinti, o kiti motyvuotai atmesti. Taigi jo teisės nebuvo suvaržytos.

29Iš esmės analogiškus argumentus, ginčydamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, nuteistasis nurodė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą pagal nuteistojo skundą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, iš dalies tenkindamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, apklausė liudytojus V. M., M. K., apžiūrėjo fotoaparatą, atminties kortelę, nuotraukas, taip pat uždavė klausimus nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo skundo argumentus – dėl kaltės, nukentėjusiosios parodymų ir kitų bylos įrodymų (tarp jų ir specialisto išvados) vertinimo, dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės – yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Dėl kitų skundo argumentų (kad J. M. nesiėmė priemonių išvengti smurto, nenurodė smurto priežasties ir pan.) teismas nepasisakė, nes apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, o ne pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą.

30Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog didžiąją dalį alaus jis suvartojo vienas, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pirmosios instancijos teismas nebuvo padaręs tokios išvados. Šis argumentas nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, šiuo konkrečiu atveju dėl nuteistojo V. K. girtumo, kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, turi teisę vertinti visus išnagrinėtus bylos duomenis. Nustatęs, kad tokia nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nepablogino nuteistojo padėties BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme.

31Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nuteistojo V. K. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu V. K.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš... 4. Iš V. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 1765,59 Lt žalai atlyginti.... 5. J. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nesant mirusio asmens... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis,... 8. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 9. Teisėjų kolegija... 10. V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 11 d., nuo 19.00 iki 23.00 val.,... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam... 12. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,... 13. Anot kasatoriaus, teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo... 14. Kasatorius nurodo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiama jo kaltė –... 15. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma... 16. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 17. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios... 18. Kasatoriaus argumentai dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir Žmogaus teisių ir... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčijo apkaltinamojo nuosprendžio... 20. Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl BPK 20, 276 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 22. Nors kasatorius teigia, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų,... 23. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 24. Kasatorius nurodo, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiama jo kaltė –... 25. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 26. Nukentėjusioji J. M. iš tikrųjų apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu, nes... 27. Teismas, išanalizavęs surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų... 28. Dėl kasacinio skundo argumentų, kad kasatorius negalėjo užduoti... 29. Iš esmės analogiškus argumentus, ginčydamas pirmosios instancijos teismo... 30. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog... 31. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos byloje... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 33. Atmesti nuteistojo V. K. kasacinį skundą....