Byla 2K-253/2013
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties.

2Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės laikas. Iš R. G. ir A. G. priteista solidariai 294 680,66 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

3Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6R. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, jo siūlymu A. G. fiktyviai įdarbinus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdys sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ir pasisavins išnuomotą turtą, 2008 m. vasario 19 ar 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) vardu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl dviejų puspriekabių nuomos; 2008 m. vasario 25 d. Kauno r., (duomenys neskelbtini), A. G. UAB (duomenys neskelbtini) vardu su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašius nuomos sutartį Nr. 111, kuria išsinuomojo puspriekabę „Schmitz“ (duomenys neskelbtini), ir nuomos sutartį Nr. 112, kuria išsinuomojo puspriekabę „Schmitz“ (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 28 d. Šiauliuose (duomenys neskelbtini) davė A. G. 13 098 Lt, kuriuos šis pervedė iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje turto perdavimo–priėmimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė abi puspriekabes ir jų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) padarė 294 680,66 Lt turtinės žalos.

7Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tai, anot kasatoriaus, reiškia, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį neturi, esant skirtumų ir prieštaravimų tarp įrodymų, kuriuos asmenys davė atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisme, teismas turi juos išsiaiškinti. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltininko naudai. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra teisingi. Teismas priėmė nuosprendį, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą: nepašalinti liudytojų N. Š. ir R. R. parodymų prieštaravimai. Kasatorius teigia, kad perkant UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo tik A. G., įmonė buvo pirkta jo vardu, atidarant sąskaitas bankuose, gaunant kitus reikalingus dokumentus, aktyviai dalyvavo liudytojas R. R., R. G. atliko tik vairuotojo funkcijas. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklaustas liudytojas V. J., jo parodymai iš dalies paneigia liudytojo R. R. parodymus, kad kasatorius neva dalyvavęs perkant UAB (duomenys neskelbtini), tvarkant kitus dokumentus, susijusius su įmone, buvo nusikaltimo organizatorius. Liudytojo R. R. parodymai, anot kasatoriaus, yra melagingi, jis siekia R. G. apkalbėti. Byloje kasatorius nuteistas iš esmės remiantis tik liudytojo R. R. parodymais, kurie prieštarauja kitų liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams, bei nuteistojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas nepagrįstai vadovavosi anksčiau priimtuose nuosprendžiuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarė išvadą, kad R. G. veikė tuo pačiu metodu, todėl kaltas jis ir šioje byloje.

9R. G. kaltė įrodinėjama ir liudytojų, kurie tiesiogiai teisme nebuvo apklausti, parodymais, t. y. jų parodymai buvo perskaityti balsu BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. Liudytojų M. S. ir A. B. parodymais teismas negalėjo vadovautis, nes jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, nebuvo padarytos akistatos su jais ir kasatoriumi, siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus, jis negalėjo liudytojams užduoti klausimų. Tai, pasak kasatoriaus, vertintina kaip teisės į gynybą pažeidimas. R. G. reiškia nuomonę, kad liudytojų parodymai, perskaityti balsu BPK 276 straipsnio tvarka, neturėtų turėti įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tokiais jie galėtų tapti tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu liudytojai davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant įtariamajam, padarytos akistatos. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, nes neišdėstė aiškių motyvų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

10Remdamasis išdėstytais argumentais kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 11,14 ir 15 straipsnių nuostatas, nes ne jis išsinuomojo dvi puspriekabes dėl kurių negrąžinimo kilo padariniai, todėl nėra jo kaltės.

11Atsiliepimu į nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad teismai išnagrinėjo bylą, laikydamiesi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teismų sprendimai pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais įrodymais: liudytojų parodymais, rašytine medžiaga byloje, nuteistojo A. G. parodymais. Kasatoriaus argumentas, kad neteisėtas toks nuosprendis, kuris pagrįstas ne teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, taip iš esmės pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo remiamasi liudytojų parodymais, kurie nedalyvavo teisiamojo posėdžio metu, yra nepagrįstas. Teismas turi teisę remtis tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme. Teismas šioje byloje ėmėsi įstatymo numatytų priemonių visiems liudytojams iškviesti, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko; atsižvelgdamas į tai, liudytojų M. S. ir A. B. atžvilgiu teismas pasinaudojo BPK 276 straipsnio suteikiama teise balsu perskaityti šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl tai neturėtų būti laikoma esminiu proceso pažeidimu. Teismas, įvertinęs taip pat A. G. parodymų patikimumą visų bylos įrodymų kontekste, pagrįstai atmetė teisiamajame posėdyje duotus jo iš esmės pakeistus R. G. naudai parodymus, nurodydamas, kad tokie parodymai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas ir bandymas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino jo apeliacinio skundo argumentų, skundą išnagrinėjo formaliai ir pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, skunde nenurodo ir tiksliai neargumentuoja, kokie konkrečiai jo apeliacinio skundo argumentai nebuvo išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavo bylos įrodymus, atliko papildomą įrodymų tyrimą, apklausė V. J., kuris nepatvirtino R. G. keliamų versijų dėl jo nekaltumo. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 11, 14 ir 15 straipsnius, nepagrįstas ir, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėtų būti nenagrinėjamas, nes kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, o šio argumento apeliaciniame skunde nebuvo ir apeliacinis teismas šio klausimo tiesiogiai nenagrinėjo.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

15Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma skunde, neatsakė į esminius skundo argumentus ir išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, tačiau skundo turinys ir dauguma argumentų rodo, kad jis nesutinka su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti. Kadangi įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, tai kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

16Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

17BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

18Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

19Kasatorius skunde pagrįstai teigia, kad, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

20Kaltinamasis A. G. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apkalbėjo R. G. dėl jo vaidmens šio nusikaltimo padaryme, o tikrasis nusikaltimo organizatorius – R. R. Liudytojas R. R. teisme paneigė tokius kaltinamojo A. G. parodymus ir parodė, kad būtent R. G. iniciatyva jis tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir siekė iš (duomenys neskelbtini) banko gauti 200 000 Lt paskolą, bet jos negavo, tuomet R. G. prašymu supažindino jį su A. G. Kaltinamasis R. G. ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojui R. R. ir aiškintis visas aplinkybes, taigi jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Siekdamas patikrinti liudytojų R. R., N. Š. nuoseklių parodymų patikimumą, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus įtariamojo A. G. parodymus (tuomet nurodė, kad nusikaltimo organizatorius R. G. ir parodė apie nusikaltimo padarymo mechanizmą), nes jie iš esmės prieštaravo jo parodymams, duotiems teisme. Nepavykus liudytojų M. S. (miręs) ir A. B. (dirba užsienyje) iškviesti į teismo posėdį, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus jų parodymus. Šiems liudytojams kaltinamasis R. G. iš tiesų negalėjo užduoti klausimų, tačiau jo kaltė grindžiama kitų nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma, o šių liudytojų parodymai nebuvo lemiantys R. G. kaltę. Išnagrinėjęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. šioje byloje veikė tuo pačiu metodu kaip ir anksčiau – prisidengdavo fiktyviais įmonės vadovais, realios ūkinės veiklos nevykdančia UAB (duomenys neskelbtini) ir apgaule išsinuomodavo bei pasisavindavo turtą. Kaltinamojo R. G. iškelta versija, kad jis atliko tik vairuotojo funkciją ir jokio turto neužvaldė, motyvuotai atmesta. Taigi teismas, perskaitęs ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus kaltinamojo A. G. parodymus, patikrino kitų bylos įrodymų patikimumą, be to, šie duomenys padėjo formuotis teismo vidiniam įsitikinimui dėl R. G. kaltės.

21Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistasis R. G. teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimą (tenkinant nuteistojo ir jo gynėjo prašymą), apklausė liudytoją V. J. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl R. G. kaltės. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

22BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto R. G. argumentus – dėl procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir jo kaltės – yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

23Dėl kitų skundo argumentų

24Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 11,14 ir 15 straipsnių nuostatas, nes ne jis išsinuomojo dvi puspriekabes, dėl kurių negrąžinimo kilo padariniai, tačiau tai apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šio klausimo nesvarstė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir įstatymo reikalavimus, kad tai, kas nebuvo skųsta ir nagrinėta apeliacinės instancijos teisme, kasacinės instancijos teisme nenagrinėjama, tačiau glaustai į šį argumentą tikslinga atsakyti.

25Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

26Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes būtent R. G. organizavo A. G. fiktyvų įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslą pasisavinti išsinuomotą turtą, R. G. surado UAB (duomenys neskelbtini) ir atvežė A. G. į šią įmonę, kad šis pasirašytų puspriekabių nuomos sutartis, ir davė 13 098 Lt, kurie buvo pervesti už puspriekabių nuomą, ir tik tuomet jos buvo perduotos. Taigi R. G. yra šio nusikaltimo bendravykdytojas, nes savo veiksmais įgyvendino dalį jo objektyviųjų požymių, todėl minėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R. G.... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau ši nuosprendžio dalis... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 6. R. G. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. G., turėdamas tikslą... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti žemesnės instancijos... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 9. R. G. kaltė įrodinėjama ir liudytojų, kurie tiesiogiai teisme nebuvo... 10. Remdamasis išdėstytais argumentais kasatorius teigia, kad teismai netinkamai... 11. Atsiliepimu į nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nurodoma, kad teismai išnagrinėjo bylą, laikydamiesi... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 15. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos... 16. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 17. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir... 18. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 19. Kasatorius skunde pagrįstai teigia, kad, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1... 20. Kaltinamasis A. G. pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus pareiškė,... 21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 22. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 23. Dėl kitų skundo argumentų... 24. Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų... 25. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 26. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes būtent R. G.... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti....