Byla e2-389-460/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidus paciento teises, tretieji asmenys „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas ir B. A

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

2sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,

3dalyvaujant ieškovėms L. Ž., R. K.,

4ieškovių Z. I., L. Ž., R. K. atstovui advokatui Modestui Sriubui,

5atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams Dariui Juciui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. I., L. Ž., R. K. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidus paciento teises, tretieji asmenys „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas ir B. A..

7Teismas

Nustatė

81. Ieškovės 2016-10-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovei Z. I. 30 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovei L. Ž. 30 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovei R. K. 30 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 2.649,22 EUR išlaidų sumą; 4) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovei R. K. ieškovės patirtas 700,00 EUR išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka; 5) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovėms patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės mano, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Teigia, jog ligoninės veiksmai neatitinka gydytojo profesijai keliamų maksimalaus atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir tuo pačiu buvo pažeistos paciento teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 145-6425) 1 str. 2 d. 2 p., 2 str. 8 d., 3 str. 1 d., 5 str. 3 d., 14 str. 1 d., 15 str., 17 str.

92. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovių pateikti argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra visiškai nepagrįsti jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nagrinėdama ieškovių pareiškimą kreipėsi į LR sveikatos apsaugos ministerijos konsultantą. Komisiją konsultavęs specialistas nemano, kad šiuo atveju ERCP galėjo būti ūmaus nekrotinio pankreatito, difuzinio peritronito priežastimi. Po tokios procedūros pankreatitas nesivystė. Paciento sveikatos būklė buvo įvertinta tinkamai. Paciento sveikatos būklė buvo vertinama remiantis ne tik objektyviais klinikiniais požymiais, bet ir savalaikiais klinikiniais, biocheminiais, mokrobiologiniais, laboratoriniais, readiologiniais tyrimais, operacijų metu nustatyta patologija. Vertinant paciento būklę buvo atsižvelgta į lydinčią patologiją – cukrinį diabetą, nutukimą, išeminę širdies ligą. Pacientui išsivysčius difuzinio peritonito klinikai, operacija buvo atlikta laiku ir tinkamai, skubos tvarka. Ligoninės gydytojai ėmėsi visų būtinų ir savalaikių priemonių paciento sveikatos būklei įvertinti ir gydyti. Komisijos išvada konkreti ir vienareikšmė – žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. R. I. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nebuvo padaryta.

103. Trečiasis asmuo „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atsakovė sveikatos paslaugas suteikė kokybiškai, laiku, tinkamai bei žalos nepadarė.

114. Teismo posėdžio metu ieškovės, jų atstovas reikalavimus palaikė.

125. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko.

13Teismas

konstatuoja:

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

156. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-01-05 pacientas A. R. I. buvo hospitalizuotas į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių dėl intensyvaus skausmo pilve, nestabilios hemodinamikos. Pacientas 2015-01-06 buvo operuotas, atliekant jam laparoskopinę cholecistektomiją. Išraše nurodyta, kad pasikartojus panašiems skausmams atvykti skubos tvarka dėl galimos bendrojo tulžies latako (toliau - BTL) akmenligės, kadangi operacijos metu stebėtas platus duetus cysticus (radiologas išvadoje nurodė, kad tulžies latakai neišplėsti ir operacijos metu nustatyta, kad BTL 0,56-0,6 cm) ir smulkūs akmenys tulžies pūslėje (radiologas išvadoje nurodė, kad tulžies pūslėje matėsi drumzlės ir operacijos protokole akmenų buvimas tulžies pūslėje visai nenurodytas (nebuvo). 2015-06-07 apie 9.25 vai. pacientas A. R. I. greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas j VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl įtariamos tulžies pūslės akmenligės. Pacientas stacionarizuotas į Chirurgijos skyrių, nustatant tulžies latakų akmenligės diagnozę, numatytas gydymo planas (ligos istorijoje įrašai neįskaitomi). 2015-06-07 11.30 vai. gydytojai numatė atlikti endoskopinę retrogradinę cholangiografija (tolia - ERC) ir papilosfinkterotomija (toliau - PST), tačiau 2015-08-08 8.00 vai. gydytojų konsiliume buvo nuspręsta atlikti endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją (toliau - ERCP). Pacientas pasirašė ir sutiko dėl ERCP atlikimo. Gydytojas B. A. 2015-06-08 ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientui atliko ERC + PST + įvestas stentas (10 frenčių skersmens 5 cm ilgio). Procedūros aprašyme nurodė, kad dvylikapirštės spenelio divertikulo kaniulizacija buvo apsunkinta, kontrastavus BTL, jo spindis buvo 1 cm, be aiškiai matomų konkrementų, atlikus 3 mm PST pradėjo kraujuoti, todėl įvedė stentą. 2015-06-09 gydantis gydytojas B. A. nurodė klinikinę diagnozę - tulžies latakų obstrukcija, 2015-06-10 išrašė pacientą ambulatoriniam gydymui. Išraše nurodyta pacientui atvykti po mėnesio stento pašalinimui ir kontrolei, tačiau nėra nurodyta atvykti su priešoperaciniais laboratorinių tyrimų rezultatais, nepateiktos stento priežiūros (tiksliau režimo) rekomendacijos. 2015 m. liepos mėnesio pradžioje pacientas susitiko su gydytoju B. A. dėl stento pašalinimo, tačiau gydytojas nurodė, jog reikia atlikti prieš operacinius tyrimus pas savo šeimos gydytoją. UAB Viloja 2015-07-29 siuntimu dėl stento pašalinimo ir kontrolės planine tvarka, pacientas A. R. I. 2015-08-03 buvo hospitalizuotas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Paciento apžiūros protokole nurodyta, kad pacientas kartais jautė spaudimą epigastriume, nurodė pagrindinį susirgimą - mechaninę geltą, numatytas gydymas - ERCP + stento šalinimas. Pacientas 2015-08-03 pasirašė ir sutiko dėl ERC + stento šalinimo atlikimo, apie kitas galimas alternatyvias procedūras, ar papildomas procedūras (diagnostines ar gydymo), kurios būtų atliktos operacijos metu pacientas nebuvo informuotas ir sutikimo neišreiškė, nepasirašė, ir nebuvo supažindintas su galimomis komplikacijomis - tulžies latakų uždegimu, latako prakiurdymu (perforacija), ūmiu pankreatitu bei nebuvo informuotas apie anatominį ypatumą, jog latakai atsivėrė į devertikulą apie kurį gydytojas žinojo po 2015-06-08 procedūros. 2015-08-03 apie 10.40 vai. gydytojo B. A. nurodyta, kad įvedus duodenoskopą. stentas migravęs į BTL, mėginta pašalinti kilpa, nepasisekė, įtariama, kad stentas pateko į divertikulą, kontrastavus aiškios perforacijos nestebėta, paliktas papildomas stentas 7 fr.7 cm. 2015-08-03 Pilvo organų kompiuterinio tyrimo aprašyme nurodyta, kad k/nr kairiosios kepenų skilties latakuose, išpūstos žarnų kilpos po ERCP, skysčio sankaupos aplink dvylikapirštę, būklė po ekstrahepatinių latakų stentavimo (du stentai, skirtingo kalibro vienas šalia kito), duodenum divertikulas (apie 2.1 cm), aiškių perforacijos požymių nestebima. Apie 15.00 vai. konsiliumas sprendė, kad yra pankreatito požymiai, numatė taikyti konservatyvų gydymą skysčių terapija, nuskausminančiais ir antibiotikais. 19.45 vai. pacientas skundėsi stipriais viso pilvo skausmais, pilvo pūtimu, 22.30 vai. budintis gydytojas nurodė, kad pilvo skausmas sumažėjo, įtarė ūminį pankreatitą po ERCP, numatė konsiliumo reikalingumą. Pažymėtina, kad pacientui 2015-08- 03 14 vai., 22 vai. ir 2015-08-04 buvo suleisti narkotiniai nuskausminamieji morfijus (sol. Morphini 1% 1 ml.), 2015-08-03 -Nošpa 1x2 k. tabletės. 2015-08-04 apie 10.00 vai. gydytojų konsiliumas nusprendė atlikti laparoskopiją, toliau pagal radinius, dėl blogėjančios paciento būklės (peritonito klinika). Paciento sutikime įvardinta laparoskopija, toliau pagal radinius, dėl įtariamos perforacijos. 2015-08-04 15.55 vai. (trukmė 2.20 vai.) Operacijos protokole indikacijos operacijai jau nurodytas difuzinis peritonitas, atlikta laparoskopija, kurios metu pilve rado drumstą rusvą skystį, paėmė pasėlį, dėl išpūstų žarnų pilnai apžiūrėti pilvo ertmę negalėjo, todėl pereita į laparotomiją. pagal radinius nurodė pooperacines diagnozes pankreatitis acuta necrotico gravis (ūmus sunkus nekrotinis pankreatitas), dešinio retroperitoninio tarpo flegmona, difuzinis pūlingas peritonitas. 2015-08-05 8.00 vai. Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydantys gydytojai stebi labai sunkią paciento būklę dėl nekrotinio pankreatito, sepsio, septinio šoko, DODS (dauginio organų disfunkcijos sindromo), tęsiamas intensyvus gydymas. 2015-08-08 apie 9.10 vai. stebėta paciento bloga būklė, stebėta 100 ml drumsto sekreto ir apie 200 ml tulžingo sekreto. 2015-08-10 7.00 vai. atžymėta, kad per dreną prie kasos galvos pasirodė 12-ės turinys su žaluma. Pažymėtina, kad pacientui nuo 2015-08-04 iki 2015-08-10 buvo taikomas enterinis maitinimo būdas, o ne parenterinis. 2015-08-10 KT tyrimo protokolo išvadoje nurodyta, kad stebimas nekrotinis pankreatitas <30 proc., 12-ės perforacija (+BTL) - 1. tikėtina perforacijos vieta ties BTL pancreaticus duetus priekine sienele. 2015-08-12 stebėta, kad iš Duglaso ertmės skiriasi turinys, panašus j storosios žarnos turinį. 2015-08-12 8.00 vai. konsiliumas sprendė dėl operacijos skubos tvarka. Atlikta relaparotomija, kurios metu rastas už pilvo sienos pūlingas turinys, skersinėje žarnoje dauginiai iki 0,5 skersmens opos per visą ilgį, kasos galvos nekrozė, dešiniame retroperitoriniame tarpe pūliai su tulžies priemaiša. 2015-08-13 paciento būklė visiškai pablogėjo, vystėsi dauginis organų funkcijos nepakankamumas, išsivystė asistolija, taikytos reanimacinės priemonės buvo be efekto ir pacientas 15.15 vai. mirė. Paciento atstovai 2015-08-18 skundu (pareiškimu) kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, į kurį pastaroji įstaiga pateikė 2015-09-02 raštą Nr. 23-3224, kuriame nepripažino pažeidusi paciento teisių, teikiant nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

16Dėl ieškinio reikalavimų

177. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (taikoma įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

188.Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.250 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, o tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

19Dėl atsakovės darbuotojų veiksmų (ne) teisėtumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas

209. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

2110. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartis Nr. e2A-781-330/2017).

2211.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovių argumentais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pacientui parinktas gydymas, nepriklausomai nuo rezultato, negali būti pripažintas geriausiu ar labiausiai atitinkančiu paciento interesus.

2312. Teismas, aptardamas pirmąjį gydymo epizodą, pažymi kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau - Komisija) 2016-09-12 sprendime Nr. 56-94 pripažino, kad Ligoninė neatliko pakankamos diferencinės diagnostikos, nes 2015-01-05 -2015-01-13 stacionarizavimo laikotarpiu pacientui nebuvo išsiaiškinta kokia gelta, kokia jos priežastis, tačiau šių aplinkybių nevertino pagal civilinės atsakomybės sąlygas proceso aspektu. A. G. 2016-08-16 išvadoje, teiktoje Komisijai, (toliau - Išvada) ir Ekspertizės akte Nr. EDM 20/2017 (01) (toliau - Ekspertizės aktas) aiškiai patvirtina, kad pirmojo gydymosi metu (2015 m. sausį) paciento sveikatos būklė buvo įvertinta nepakankamai (Išvados 1 ir 4 atsakymai), pacientui buvo nepakankama diferencinė diagnostika, kadangi pacientui nebuvo išsiaiškinta kokia geltos priežastis (Ekspertizės akto 20 išvada). Ekspertas A. G. teisme paaiškino (garso įrašo 01.11.00-01.14.00), kad geltos priežastis, kaip nekeista, nebuvo įrašyta, taip ir liko neaiški. Atsakant į klausimą, kokią klinikinę reikšmę turėjo tai, kad nebuvo nustatyta geltos priežastis, ekspertas nurodė, kad be abejo, nenustatymas turėjo įtakos. Jei priežastis būtų nustatyta, galbūt II ir III hospitalizacijos nebūtų buvę, t. y. būtina vertinti Ligoninės neveikimą proceso aspektu, nes nebuvo atliktos maksimalios pastangos, reikiamas rūpestingumas ir atidumas, siekiant reikiamai įvertinti paciento sveikatos būklę ir nustatyti geltos priežastį, kas būtų leidę išvengti antrojo gydymo epizodo (prarasta galimybė pasveikti, išvengti kito stacionarizavimo, lėmusio vėliau sunkias komplikacijas ir paciento mirtį).

2413. Antrojo gydymosi metu (2015 m. birželį) pacientui vėl buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis, neskirtas (nepasiūlytas) obstrukcijos priežasčiai nustatyti alternatyvus diagnostinis kompiuterinės tomografijos tyrimas. Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad yra keli tiksliausi alternatyvūs neinvaziniai tyrimo metodai tulžies latakų obstrukcijai nustatyti ir vienas iš jų yra kompiuterinė tomografija. Bylos duomenimis 2015-06-07 pacientą stacionarizavus į Ligoninę, prieš raštu informuojant ir skiriant chirurginį invazinį ištyrimą endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją (toliau - ERCP), minėtas kompiuterinio tomografijos tyrimas pacientui nebuvo pasiūlytas, skirtas ar atliktas pacientui tulžies latakų obstrukcijos priežasčiai nustatyti. Ekspertas A. G. teisme nurodė (garso įrašo 01.16.00-01.20.00), kad kompiuterinės tomografijos tyrimas yra vienas iš tyrimų reikalingų atlikti esant tulžies latakų obstrukcijos diagnozei. Ekspertas teisme paaiškino, kad žinant visą medicinos dokumentaciją (įrašus) abejoja, ar būtų gavę kokių duomenų, bet pažymėto, kad be abejo negali teigti, kad rekomviuterinio tomoerafiios tyrimo rezultatai nebūtų davę duomenų tuo metu (01.20.07), t. y. būtina Ligoninės neveikimą vertinti ne rezultato, o proceso aspektu, tiksliausio neinvazinio tyrimo (KT) atlikimo būtinumą, bet neatlikimą, nes obstrukcijos priežasties nustatymas tiesiogiai lemia gydymo taktiką ir metodo pritaikymą (Ekspertizės akto 8 išvada).

2514. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas A. G. teisme papildė Ekspertizės akto (garso įrašo 01.20.30-01.23.16) išvadas nurodydamas papildomą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagal gerąją medicinos praktiką galima buvo laukti netaikant pacientui chirurginio ištyrimo ERCP (ne ta liga ir ne ta situacija, kai kraujavimas vyksta, nėra peritonitas) ir gydymo (nesant objektyviai obstrukcijos priežasčiai), taikyti konservatyvę stebėjimo taktiką, kadangi šiam pacientui gelta pranyko taip ir pirmo stacionarizavimo metu (kurios metu nenustatyta geltos priežastis, kaip ir dabar nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis).

  1. Sutiktina su ieškovėmis, jog ypatingai svarbi faktinė aplinkybė, tai gvdvmo metodo taikymo pacientui parinkimas ir pats taikymas. Būtina atkreipti dėmesį į Ekspertizės akto 8 išvadą, kad pagal obstrukcijos priežastį pasirenkamas chirurginio gydymo metodas ir taikomas chirurginis (radikalus, paliatyvus) gydymas. 2015-06-07 - 2015-06-10 paciento stacionarizavimo laikotarpiu tulžies latakų obstrukcijos priežastis nebuvo nustatyta. Ekspertas A. G. teisme paaiškino (garso įrašo 01.30.50-01.31.10), kad obstrukcijos priežastys gali būti įvairios: akmenligė, vėžiai, t. y. visos priežastys, dėl kurių kas nors spaudžia lataką, ir nuo to priklauso gydymo taktika. Būtina Ligoninės neveikimą dėl tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatymo antro stacionarizavimo metu taip pat kaip ir dėl geltos priežasties nenustatymo pirmo stacionarizavimo metu vertinti proceso aspektu, nes nebuvo atliktos maksimalios pastangos, reikiamas rūpestingumo ir atidumo laipsnis siekiant reikiamai įvertinti paciento sveikatos būklę ir nustatyti tulžies latakų obstrukcijos priežastį, kas būtų leidę skirti adekvatų gydymą ir išvengti trečiojo gydymo epizodo (prarasta galimybė pasveikti, išvengti kito stacionarizavimo, lėmusio vėliau sunkias komplikacijas ir paciento mirtį).
  2. Tenka pripažinti, kad pacientą gydęs gydytojas B. A. pacientui tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatė nei prieš skirdamas ERCP, nei atlikęs endoskopinę retrogradinę cholangiografija (tolia - ERC). Gydytojas B. A. teisme duodamas paaiškinimus nurodė (garso įrašo 41.30), kad prieš 2015-06-08 invazinę chirurginę procedūrą iš anksto planavo atlikti ne tik ERC, bet ir papilosfmkterotomiją (toliau - PST). Pasikartotina, kad nenustačius pacientui tulžies latakų obstrukcijos priežasties, buvo atliktas PST ir įvestas stentas (atskira chirurginė procedūra).
  3. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau - Akreditavimo tarnyba) ataskaitoje konstatavo, kad 2015-06-08 (6 psl.) ir 2015-08-03 (7 psl.) pacientas buvo informuotas apie būdingiausias galimas chirurginių operacijų komplikacijas, tarp kurių ERC procedūrų metu galimos komplikacijos - tulžies latakų uždegimas, latakų prakiurdymas. ūmus pankreatitas, nenurodytos. Ekspertizės akto 4 išvadoje nurodoma, kad ūmus pankreatitas po ERC, ERCP, PST ši komplikacija pasitaiko nuo 2 iki 9% atvejų (10% ūminių pankreatitų būna sunkūs, iš jų 10 % baigiasi mirtimi). Taigi, komplikacijos įvardijimas, supažindinimas ir išaiškinimas yra teisiškai ir faktiškai reikšminga aplinkybė.
  4. Iš nurodyto spręstina, kad taikyti chirurginiai gydymo metodai - PST ir stento įvedimas, kompiuterinės tomografijos tyrimo neatlikimas, tulžies latakų obstrukcijos priežasties nenustatymas lėmė pacientui trečiojo gydymo epizodo reikalingumą.
  5. Bylos duomenys patvirtina, jog trečiojo gydymosi metu (2015 m. rugpjūtį) pacientui neefektyviai šalino stentą, netinkamai, tuo sukėlė traumą (uždegimą), kas sąlygojo ūmaus pankreatito, sunkios nekrotinės formos, komplikaciją, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, peritonitą, sveikatos būklės pablogėjimą, papildomas chirurgines operacijas, letalinę išeitį (mirtį).
  6. 2015-08-03 apie 10.40 vai. gydytojo B. A. medicinos dokumentuose nurodyta, kad įvedus duodenoskopą, stentas migravęs į BTL, mėginta pašalinti kilpa, nepasisekė, įtariama, kad stentas pateko į divertikulą, kontrastavus aiškios perforacijos nestebėta, negalėdamas atmesti, kad buvo sužalotas bendras tulžies latakas, paliktas papildomas stentas 7 fr. 7 cm.
  7. Ekspertizės akto 13 išvadoje nurodomos kelios svarbios aplinkybės dėl a) stento nepašalinimo ir b) šalinimo atlikimo trūkumus. A) patvirtinama, kad gydantis gydytojas B. A. pacientui 2015-08-03 invazinės procedūros metu palikto stento nepašalino naudodamas kilpą, tačiau kitų stento šalinimo būdų - žnyplėmis, balioniniu kateteriu nenaudojo, nors kontraindikacijų (draudimo) juos naudoti tuo metu nebuvo. B) Ligoninės specialistas pacientui stentą šalino netinkamai, nors Ekspertizės akto 13 išvados antrame sakinyje nurodoma, kad šalinant stentą įtartas jatrogeninis, t. y. gydytojo veiksmų, latakų sužalojimas, turint omenyje perforaciją (prakiurdimą), kuris po to atliktoje KT nebuvo patvirtintas, tačiau ekspertas A. G. teismo posėdžio metu aiškiai įvardijo (garso įrašo 02.12.40-02.15.30), kad būtent 2015-08-03 stento šalinimas, jo metu sukelta trauma išprovokavo uždegimą ir suponavo ūmaus pankreatito atsiradimą ir vėliau kilusių komplikacijų - peritonito kilimą. A. G. patvirtino Komisijai teiktų 2016-08-16 Išvadų 3 atsakymą, jog po 2015-08-03 atliktos procedūros išsivystęs pankreatitas, difuzinis peritonitas galėjo būti sąlygotas ne pačios ERC, o migravusio stento šalinimo.
  8. Gydančio gydytojo B. A. argumentas apie stento nepašalinimo priežastį - jog tai nulėmė divertikulas, kaip anatominis ypatumas, paneigiama i) tiek Ekspertizės akto 12 išvada, jog divertikulas nėra vertinama kaip kontraindikacija stento šalinimo procedūrai, nors yra papildoma rizika invazinei procedūrai atlikti ir didesnė rizika komplikacijos kilti, ii) tiek ekspertas A. G. teismo posėdyje kelis kartus patvirtinęs( garso įrašo 02.08.00-02.09.00), kad divertikulas nėra patologija, anatominis ypatumas, bet tai nieko nereiškia (ištyrimui ir gydymui).
  9. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas A. G. teisme papildė Ekspertizės akto (garso įrašo 02.17.45-02.23.15) išvadas nurodydamas papildomą išvadą, kad nagrinėjamu atveju po 2015-08-03 pacientui atliktos procedūros buvo patvirtintas latakų pažeidimas, būtent pagal 201K-08-10 10.40 val. atlikto pilvo KT tyrimo rezultatus, kurio išvadose ir konstatuojama dvylikapirštės žarnos perforacija (+BTL) - labiausiai tikėtina vieta ties BTL pankreatine dalimi - priekine sienele. Ekspertas nurodė, kad perforacijos priežastis gali būti ūmus pankreatitas, gali būti ir gydytojo stento šalinimo pasekmė, t. y. neatmetama reali pagal faktinę situaciją galimybė apie netinkamų paslaugų suteikimą pacientui.
  10. Būtina akcentuoti, kad po 2015-08-03 apie 10.40 vai. minėtos nekokybiškai (netinkamai) atliktos stento šalinimo procedūros pacientui kilo būtent ūminio pankreatito, sunkios nekrotinės formos, komplikacija, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas - peritonitą, papildomas chirurgines operacijas, sveikatos būklės pablogėjimą, letalinę išeitį (mirtį).
  11. Ligoninė pacientui pradėjo atlikti laparoskopiją tik 2015-08-04 15.55 vai. (trukmė 2.20 vai.), t. y. po 29 val., nors dar 2015-08-03 apie 22.30 val. budintis gydytojas nurodė, jog įtarė ūminį pankreatitą po ERCP, numatė konsiliumo reikalingumą. Tai, kad 2015-08-04 operacija pacientui atlikta nesavalaikiai iš esmės patvirtino ir ekspertas A. G., kadangi pacientui iš karto po 2015-08-03 taikyta antibiotikoterapija, jau 14.00 val. buvo skirti stiprūs narkotiniai nuskausminamieji (sol. Morphini 1% 1 ml.) (vėliau 22 vai. ir kitą dieną prieš operaciją) ir antispazminiai vaistai, kurie eksperto teigimu galėjo maskuoti peritonito kliniką (eigą) (garso įrašo 01.51.00- 01.51.40), be to, ekspertas A. G. teisme aiškiai nurodė (garso įrašo 01.47.20- 01.48.25), kad operuoti būtina, kai yra ūmaus pankreatito komplikacijos nekrozės, flegmonos, t. y. pacientui buvo konstatuota pooperacinė retroperitoninio tarpo flegmona, nors ji turėjo būti įtarta/nustatyta iki 2015-08-04 laparatominės operacijos, kaip viena iš indikacijų operacijai.
  12. Konstatuotina, kad atsakovės darbuotojų neteisėtais veiksmais (neveikimu) teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūrą, suteikė neteisėtas ir nekokybiškas asmens sveikatos paslaugas, kadangi: 1) pirmojo gydymosi metu (2015 m. sausį) paciento sveikatos būklė buvo įvertinta nepakankamai, pacientui buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nebuvo išsiaiškinta kokia geltos priežastis ir tai lėmė antrojo gydymo epizodo reikalingumą; 2) antrojo gydymosi metu (2015 m. birželį) pacientui vėl buvo nepakankama diferencinė diagnostika, nenustatyta tulžies latakų obstrukcijos priežastis, neskirtas (nepasiūlytas) obstrukcijos priežasčiai nustatyti alternatyvus diagnostinis kompiuterinės tomografijos tyrimas, taikyti chirurginiai gydymo metodai be informuoto paciento sutikimo (raštu) ir tai lėmė trečiojo gydymo epizodo reikalingumą; 3 ) trečiojo gydymosi metu (2015 m. rugpjūtį) pacientui neefektyviai šalino stentą, netinkamai, tuo sukėlė traumą (uždegimą), kas sąlygojo ūmaus pankreatito, sunkios nekrotinės formos komplikaciją, kuri eigoje lėmė kitas sunkias komplikacijas, peritonitą, papildomas chirurgines operacijas, sveikatos būklės pablogėjimą, letalinę išeitį (mirtį).

26Dėl priežastinio ryšio

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
  2. Teismo nuomone, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės (specialistų) neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos (mirties) atsiradimo priežastis (būklė), tačiau akivaizdu ir realu tai, kad nurodytu atsakovės neteisėtu neveikimu (veiksmais) lemiamai buvo prisidėta prie paciento sveikatos būklės pablogėjimo ir ištikusios letalinės baigties, nes jei asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos kokybiškai, leidžiant informuotai pasirinkti, neatmetama, kad būtų galimybė išvengta tokių ypač neigiamų pasekmių (mirties). Spręstina, kad yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net ir pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

2730.Įvertinusi atsakovės darbuotojų (gydytojų) pacientui teiktas sveikatos priežiūros paslaugas jų kokybės, veikimo profesionalumo aspektais, teismas turi pagrindą spręsti, jog šiuo atveju pripažintinas atsakovės darbuotojų nerūpestingumas (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

28Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
  2. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įvertinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). kriterijais).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patyrė ir nurodo šiuos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių - teisė į gyvybę. Ieškovės dėl nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų (iš esmės neveikimo) neteko sutuoktinio ir tėvo (jo letalinė išeitis); 2) pažeista ir kita vertybė - asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Dėl netekties yra pažeisti ieškovų lūkesčiai, kuriuos jie siejo su bendra ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių - teisė turėti visavertę šeimą, palaikyti psichologinius, emocinius, dvasinius ir fizinius ryšius; 3) ieškovės dėl sutuoktinio ir tėvo netekties patyrė ir šiai dienai patiria ypač sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą, nes juos siejo itin glaudūs šeimyniniai ryšiai. Ieškovėms padaryta didelė emocinė žala ir rimti sveikatos sutrikdymai. Pasiruošimo netekčiai laikotarpis buvo trumpas, o mirtis - netikėta, tad jos patyrė didelę dvasinę kančią ir praradimo jausmą, nes neteko galimybės kartu su sutuoktiniu ir tėvu bendrauti, gauti moralinę, o sutuoktinę ir materialinę paramą. Dėl Ligoninės kaltės negrįžtamai nutrūko šeimos dvasinis ir fizinis ryšys; 4) dėl netikėtos ir staigios sutuoktinio mirties ieškovė Z. I. pirmiausia neteko jai artimiausio tiek fizine, tiek dvasine prasme asmens - sutuoktinio, su kuriuo nugyveno daugiau kaip 50 metų ir nesitikėjo tokios tragiškos sutuoktinio netekties; 5 ) paciento dukros net ir sukūrusios savo šeimas išlaikė itin glaudžius ir tvirtus santykius su tėvu.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovių glaudų ryšį su sutuoktiniu (su tėvu), turėtus išgyvenimus gydymo metu, savo bejėgiškumą jam padėti, įvertinęs tai, jog dėl mirties ieškovės patyrė ir itin sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, dėl mirties negrįžtamai nutrūko jų dvasinis ir fizinis ryšys, ieškovės patiria išgyvenimus dėl neišsipildžiusių ateities planų, mano, kad ieškovei Z. I. (sutuoktinei) priteistina 15 000 Eur suma, kitoms ieškovėms (dukroms) po 10 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti ieškovių patirtus emocinius bei fizinius išgyvenimus (CPK 185 straipsnis),

29Dėl turtinės žalos atlyginimo

  1. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padalyti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.).
  2. Bylos duomenys patvirtina, jog dėl netekties ieškovė R. K. patyrė 2 297.50 EUR laidojimo išlaidų ir 351.72 EUR kitų, susijusiu su staigia netektimi, išlaidų, viso iš Ligoninės priteistina 2.649,22 EUR nuostolių, kurie pagrįsti su ieškiniu pateiktais dokumentais.

30Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nustačius, kad atsakovės veiksmai neatitiko profesionalams keliamo kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų, medicinos mokslo principų, tai yra, kad A. R. I. nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo imtasi visų priemonių kad išvengti komplikacijų, ko pasekoje pacientas mirė, konstatuotinas faktinis ir teisinis ryšis tarp žalos (mirtis) ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovių ieškinys materialine prasme pagrįstas, tik prašoma neturtinė žala sumažintina. Dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

3238. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

3339. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtina teismo teisė nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 93 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų proporcingam paskirstymui yra reikšmingos jų atsiradimo priežastys. Jeigu bylinėjimosi išlaidų atsiradimas susijęs su visais byloje spręstais reikalavimais, tai jos paskirstomos tarp šalių proporcingai pareikštų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu jų atsiradimas susijęs su vienu ar keliais reikalavimais, tai jos paskirstomos ir priteisiamos proporcingai šių reikalavimų patenkinimo daliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

3440. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės patyrė ekspertizės ir eksperto dalyvavimo teismo posėdyje 1 058,60 Eur (898,60+160) išlaidas, ekspertizė buvo skirta atsakovės darbuotojų (gydytojų) veiksmų ir (ar) neveikimo teisėtumui įvertinti, o ne žalos faktui bei dydžiui nustatyti, todėl, teismo vertinimu, konstatavus gydytojų veiksmų neteisėtumą, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais ir pirmiau nurodytą kasacinio praktika, pripažintina, kad minėtos išlaidos ieškovėms priteistinos iš atsakovės visa apimtimi.

3541. Konstatuotina, kad ieškiniu patenkinta 39 procentai jo reikalavimų. Ieškovės patyrė 958 EUR advokato pagalbos išlaidų, Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovėms iš atsakovės priteistina 373,62 EUR. Įvertinus tai, kad visus mokėjimus byloje atliko ieškovė R. K., ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei R. K.. Ieškovei iš atsakovės priteistina 1 432,22 EUR (1 058,60 Eur + 373,62 EUR ) bylinėjimosi išlaidų.

36Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

37ieškovių Z. I., L. Ž., R. K. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pažeidus paciento teises, tretieji asmenys „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas ir B. A., tenkinti iš dalies.

38Priteisti ieškovei Z. I. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

39Priteisti ieškovei L. Ž. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

40Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, 2 649,22 EUR turtinės žalos atlyginimą.

41Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovės patirtas 700 EUR išlaidas, susijusias su žalos išieškojimu ne teismo tvarka.

42Kitą ieškinio dalį atmesti.

43Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 1 432,22 EUR bylinėjimosi išlaidų.

44Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra... 2. sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,... 3. dalyvaujant ieškovėms L. Ž., R. K.,... 4. ieškovių Z. I., L. Ž., R. K. atstovui advokatui Modestui Sriubui,... 5. atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. I.,... 7. Teismas... 8. 1. Ieškovės 2016-10-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 9. 2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovių pateikti argumentai... 10. 3. Trečiasis asmuo „Balticums Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas... 11. 4. Teismo posėdžio metu ieškovės, jų atstovas reikalavimus palaikė.... 12. 5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais... 13. Teismas... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. 6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-01-05 pacientas A. R. I. buvo... 16. Dėl ieškinio reikalavimų ... 17. 7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 18. 8.Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį... 19. Dėl atsakovės darbuotojų veiksmų (ne) teisėtumo teikiant sveikatos... 20. 9. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra... 21. 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių... 22. 11.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovių argumentais ir... 23. 12. Teismas, aptardamas pirmąjį gydymo epizodą, pažymi kad Pacientų... 24. 13. Antrojo gydymosi metu (2015 m. birželį) pacientui vėl buvo nepakankama... 25. 14. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ekspertas A. G. teisme papildė... 26. Dėl priežastinio ryšio
  1. Lietuvos... 27. 30.Įvertinusi atsakovės darbuotojų (gydytojų) pacientui teiktas sveikatos... 28. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
    1. CK 6.250 str.... 29. Dėl turtinės žalos atlyginimo
      1. CK 6.249 str. 1... 30. Dėl bylos procesinės baigties
        1. Nustačius, kad... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. 38. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos... 33. 39. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje... 34. 40. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės patyrė ekspertizės ir eksperto... 35. 41. Konstatuotina, kad ieškiniu patenkinta 39 procentai jo reikalavimų.... 36. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,... 37. ieškovių Z. I., L. Ž., R. K. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai... 38. Priteisti ieškovei Z. I. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos... 39. Priteisti ieškovei L. Ž. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos... 40. Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos... 41. Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos... 42. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 43. Priteisti ieškovei R. K. iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...