Byla 2-1450/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus, Donato Šerno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „K. studija“, A. K., J. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2016-259/2011 dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, išlaidų bei turto netekimo nuostolių atlyginimo priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „K. studija“, A. K., J. K., G. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Fugetė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „K. studija“, A. K., J. K., G. K. ir prašė: prievoles, kylančias iš 2007-12-21 projektavimo darbų sutarties (toliau Sutartis) pripažinti bendra atsakovų A. K. ir J. K. prievole bei išieškojimą nukreipti į bendrą šių atsakovų turtą; pripažinti Sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, ir taikyti CK 1.191 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, priešingu atveju, pripažinti, kad Sutartis sudaryta dėl suklydimo ir taikyti restituciją; priteisti jam iš UAB „K. studija“ ir subsidiariai iš A. K. ir J. K. 565 950 Lt dėl apgaulės sumokėtų už netinkamai atliktus ir neatliktus darbus, 3 205 121,42 Lt patirtų išlaidų bei turto netekimo nuostolių, 8,18 proc. dydžio procesines palūkanas; pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą 2009-11-27 tarp atsakovų A. K. bei G. K. ir taikyti restituciją.

6Nurodė, kad Sutartis 2007-12-21 buvo sudaryta tarp UAB „Fugetė“ ir A. K. įmonės (pertvarkius individualią įmonę teisių/pareigų perėmėjas yra UAB „K. studija“). Šis atsakovas įsipareigojo parengti daugiafunkcinio pastato techninį ir darbo projektus, juos suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas ekspertizes, vykdyti statinio autorinę priežiūrą. Sutarties apimtis ir kaina buvo sumažinta 2008-09-12 tarpusavio susitarimu. Ieškovas tikėjosi, kad pagal atsakovo parengtą projektą bus galima pastatyti apie 16 700 kv. m bendro ploto pastatą, tačiau darbų eigoje 2008-09-23 paaiškėjo, kad atsakovo parengtas projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, detaliojo plano, o pagal esamą situaciją nėra įmanoma suprojektuoti tokio dydžio pastato. Dėl to 2010-10-25 kreditorių susirinkimo sprendimu ieškovui buvo iškeltas bankrotas ne teismo tvarka, o 2010-10-28 buvo nutraukta ginčo Sutartis.

7Atsakovas netinkamai atliko darbus, todėl privalo grąžinti 565 950 Lt, nepagrįstai sumokėtus už netinkamai atliktus ir neatliktus darbus bei atlyginti nuostolius: 1 087 621,42 Lt dėl minimos Sutarties pagrindu pasirašytų kitų sutarčių ir 2 117 500 Lt dėl nugriautų statinių, kuriuos ieškovas būtų ne griovęs, bet nuomojęs, žinodamas, kad negalės įgyvendinti nurodyto projekto. Atsakovai A. K. ir UAB „K. studija“ būdami sulygto darbo specialistai tyčia nutylėjo informaciją, turinčią esminę reikšmę Sutarčiai sudaryti, todėl neteisėto sandorio pagrindu (apgaulės būdu) įgijo lėšas. Atsakovai A. K. ir J. K. yra subsidiariai atsakingi pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį už pertvarkyto juridinio asmens prievoles. Teigė, kad atsakovas A. K. Sutarties galiojimo laikotarpiu, tai yra 2009-11-17, dukteriai G. K. nesąžiningai perleido turtą, todėl minėtas turtas turi būti išreikalautas iš nesąžiningos įgijėjos CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu.

8Taip pat prašė atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nepranešus, areštuoti jiems priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), kurį atsakovas A. K. 2009-11-17 perleido atsakovei G. K.. Nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovo UAB „K. studija“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas arba areštuotas, dalis atsakovo A. K. turto yra įkeista, todėl yra reali grėsmė, kad galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teigė, kad taip pat yra grėsmė, jog atsakovams sužinojus apie bylą, butas, esantis ( - ), gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko jo nebebūtų galima išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams UAB „K. studija“, A. K., J. K. nuosavybės teise priklausantį 3 771 071,42 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, uždraudė juo disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, nurodė UAB „K. studija“ pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, areštuoti tik paaiškėjus, kad turto nepakanka, leido iš jų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu, nurodė padaryti įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei G. K. perleisti nuosavybės teises į butą, esantį ( - ). Teismas nustatė, jog yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos ir nėra jokių duomenų apie atsakovams priklausantį turtą, be to, byloje yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Teismas pavedė ieškovų pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą bei nurodė, kad šalys bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu gali kreiptis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas UAB „K. studija“, A. K., J. K., G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas be jokio teisinio pagrindo savo aktyviais veiksmai užtikrino ieškovo kreditorių interesus. Dėl to nėra aišku, kuo remiantis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas gali būti taikomas, jei bankroto byla yra nagrinėjama teisme, tačiau šiuo atveju, tokia byla teisme nėra nagrinėjama.

142. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį, nes neteisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovams UAB „K. studija“, A. K., J. K. priklausančio turto vertę. Ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui tokius duomenis iš viešų registrų, taip pat ir apie juridinio asmens finansinę būklę, tačiau pateikė tik sau naudingą informaciją ir visai neįrodinėjo atsakovų turtinės padėties.

153. Teismas neteisingai gina ieškovo teises, nes priimtas ieškinys yra su trūkumais, t. y. ieškovas savo bankrotą įrodinėja Įmonių bankroto valdymo departamento išrašu, nėra pateiktas kreditorių susirinkimo nutarimas, su informacija apie ieškovo kreditorius ir skolininkus, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, finansinių ataskaitų rinkiniai ir kt.

164. Teismas nepagrįstai apribojo ir suvaržė UAB „K. studija“ ūkinę–finansinę veiklą, sukėlė žalingas pasekmės ir visai neįvertino, kad bankrutuojanti įmonė negali užtikrinti nuostolių atlyginimo.

17Ieškovas BUAB „Fugetė“ atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė jo prašomas priemones, nes ieškinio suma yra didelė, o atsakovo UAB „K. studija“ visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, dalis A. K. turto - įkeista. Dėl to yra reali grėsmė, kad būsimo galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Atsakovų argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, šioje bylos stadijoje neturi reikšmės, o atsakovų nurodytų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkto, 3 straipsnio 5 punkto nuostatos yra nesusiję su nagrinėjama byla. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos yra susiję su viešuoju interesu ir teismas turi būti aktyvus šios kategorijos bylose. Nors bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka, tačiau administratoriui yra taikomos visos ĮBĮ numatytos pareigos, įskaitant ir skolos išieškojimą iš skolininkų. Atsakovai geriausiai žino savo turtinę padėtį, todėl galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių įrodymų su skundu nepateikė. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantams ieškinio suma nėra didelė ir panaikinti teismo nutartį.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Tokių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti jo privalomumą, t. y. užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu nepakistų atsakovo turtinė padėtis.

20Kaip nustatyta aukščiau, ieškovo UAB „Fugetė“ bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, o tokia bankroto procedūra vykdoma taip pat vadovaujantis ĮBĮ normomis (ĮBĮ 13 str. 1 d.). Tai reiškia, kad tokios bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl pačios įmonės, jos kreditorių interesų gynimo, o teismas, kuriam yra pateiktas ieškinys, nagrinėdamas bylą privalo būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas visose šios kategorijos bylose (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 13 str. 2 d.). Esant pareikštam bankrutuojančios įmonės ieškiniui dėl sandorių, kaip teigiama, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, teismas turi teisę, vadovaudamasis CPK 144-145 straipsniuose nustatyta tvarka, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto argumentas, jog minėtas priemones CPK nustatyta tvarka galima taikyti tik iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra atmestinas dėl neteisingo šios normos aiškinimo bei taikymo. Tiek įstatyme, tiek gausioje teismų praktikoje šiais klausimais yra nustatyta, jog ši nuostata taikoma tik įmonės, kuriai keliama bankroto byla, bet ne asmenims, kuriems bankrutuojanti įmonė reiškia materialaus pobūdžio reikalavimus, turtui (CPK 3 str. 1 d.).

21Kaip jau buvo minėta, teismas turi diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar yra pagrindas byloje užtikrinti ieškinį. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi ši aplinkybė gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino, kad 3 771 071,42 Lt ieškinio suma yra didelė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Tuo tarpu apeliantai, nesutikdami su tokia teismo išvada, turėjo pagrįsti, dėl ko, jų nuomone, teismo taikytos priemonės turėtų būti panaikintos, pateikti nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Atsakovai neįrodė, kad ieškovo reikalavimas pagal jų turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė. Tokie įrodymai nepateikti taip pat ir apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto teismui. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė nėra paneigta (CPK 306 str. 3 d., 185, 338 str.). Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik ieškovui pateikus objektyvius įrodymus apie atsakovų turimo turto vertę, teismas galėjo spręsti dėl ieškinio užtikrinimo būtinumo. Kaip jau buvo minėta, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).

22Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad yra pažeisti interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai, kad neproporcingai apribota UAB „K. studija“ ūkinė komercinė veikla. Kaip matyti, teismas minėtais principais vadovavosi, taikydamas tokias priemones, kurios minimaliai riboja juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą, t. y. visų pirma nurodė areštuoti atsakovui UAB „K. studija“, kitiems atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o ne pinigines lėšas, tik turto esant nepakankamai – nurodė areštuoti juridinio asmens pinigines lėšas, iš kurių leido mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės biudžetams (CPK 3, 7 str.). Be to, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovai gali prašyti teismo panaikinti ar pakeisti taikytas priemones (CPK 146, 150 str.).

23Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio trūkumais, nes tai nėra susiję su skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvai neduoda pagrindo spręsti, jog teismas apeliantui neteisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Fugetė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB... 6. Nurodė, kad Sutartis 2007-12-21 buvo sudaryta tarp UAB „Fugetė“ ir A. K.... 7. Atsakovas netinkamai atliko darbus, todėl privalo grąžinti 565 950 Lt,... 8. Taip pat prašė atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas UAB „K. studija“, A. K., J. K., G. K. atskiruoju skundu prašo... 13. 1. Teismas be jokio teisinio pagrindo savo aktyviais veiksmai užtikrino... 14. 2. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnio 1 dalį, 185... 15. 3. Teismas neteisingai gina ieškovo teises, nes priimtas ieškinys yra su... 16. 4. Teismas nepagrįstai apribojo ir suvaržė UAB „K. studija“... 17. Ieškovas BUAB „Fugetė“ atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje... 20. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovo UAB „Fugetė“ bankroto procesas vyksta... 21. Kaip jau buvo minėta, teismas turi diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu... 22. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad yra pažeisti interesų... 23. Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su... 24. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą....