Byla e2-142-196/2016
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-495-210/2015 pagal kreditoriaus reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teisėtumo ir pagrįstumo.

4BUAB „Gedonas“ kreditorius RUAB „Vėtrūna“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Kreditoriaus teigimu, egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 4 punkte numatyti bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai.

5Siekdamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pareiškėjas nurodė, kad bendrovės direktorius S. G. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, kas turėjo įtakos bendrovės bankrotui, o būtent: nuo 2011 m. sausio 1 d. pasididino sau atlyginimą iki 4000 Lt per mėnesį; savavališkai, nesant bendrovės valdybos sprendimų, sudarė eilę ekonomiškai nepagrįstų ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo sandorių; S. G. nevykdė 2012 m. vasario 27 d. akcininkų sprendimo ir nesikreipė į banką dėl kreditų grąžinimo termino pratęsimo su AB DNB banku, tokiu būdu siekdamas įmonės bankroto.

6Siekdamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjas nurodė, kad įmonei vadovaudamas S. G. sudarė eilę nuostolingų ir bendrovei ekonomiškai nenaudingų sandorių, o būtent: 2011 m. pirko įvairias su bendrovės veikla nesusijusias, bet savo namo statybos įrengimui reikalingas prekes; 2011 m. kovo 31 d. iš UAB „Grand partners“ už 18 000 Lt įsigijo konsultacines paslaugas, nors jokių dokumentų, jog šios pasaugos būtų suteiktos, nėra; S. G. švaistė, savinosi ir savo reikmėm naudojo UAB „Gedonas“ turtą, tokiu būdu blogino jos finansinę padėtį; per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo S. G. nurašė ilgalaikio turto už 33 192,60 Lt, sunaikinti iš jų buvo tik trys objektai, tuo tarpu visų likusių objektų likimas taip ir liko neaiškus.

7Siekdamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškėjas nurodė, kad S. G. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą lėšų paskirstymo eiliškumą, suteikdamas pirmenybę vienam kreditoriui pažeidė likusių kreditorių teises ir CK 6.66 str. nuostatas, o būtent: nepaisydamas, kad kreditorių reikalavimai jau yra pradelsti nuo 2008 metų, 2011 m. balandžio 18 d. S. G. iš bendrovės kasos pasiėmė sau 81 000 Lt, tokiu būdu tariamai susigrąžindamas bendrovės naudai patirtų išlaidų sumą; 2012 m. gegužės 30 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo iškelta bankroto byla, S. G. UAB „Sanistal“ pateikė UAB „Gedonas“ prekių už 99 491,24 Lt, kadangi šiai bendrovei UAB „Gedonas“ buvo skolingas apie 99 500 Lt. Tokiu būdu S. G. sąmoningai grąžino skolą vienam kreditoriui, nors tos pačios eilės ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai tuo metu buvo (dalis ir iki šiol liko) nepatenkinti.

8Bankroto administratorius atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu BUAB „Gedonas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad neįžvelgia tyčinio bankroto požymių. Bendrovės vadovas S. G. negalėjo tyčia siekti privesti įmonę prie bankroto, nes jam priklausė 50 procentų akcijų, už gautą kreditą jis laidavo savo turtu. Iškėlus bankroto bylą, direktorius perdavė visus dokumentus, bankroto procedūros metu aktyviai padėjo ieškoti potencialių pirkėjų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Bankroto procedūros metu buvo patenkinti 80,6 procentų kreditorių reikalavimų, be to nėra nustatyta, kad sutarčių pagrindu prisiimti įsipareigojimai ar kiti S. G. veiksmai būtų galėję ženkliai pabloginti įmonės finansinę būklę, jog ji dėl to taptų nemoki. Priešingai, S. G. veiksmai inicijuojant bankroto procedūrą UAB „Gedonui“ buvo savalaikiai, ką akivaizdžiai patvirtina visa bankroto procedūra ir patenkintų kreditorinių reikalavimų apimtis.

9Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais ir pažymėjo, kad visą laiką dirbo UAB „Gedonas“ interesais. Nurodė, kad jam 4000 Lt atlyginimas buvo mokamas su bendrovės valdybos žinia ir pritarimu. Prasidėjus sunkmečiui, S. G. savo iniciatyva susimažino sau atlyginimą, o nuo 2011 m. sausio 1 d. atlyginimo dydis buvo grąžintas iki 4000 Lt dydžio. S. G. bendradarbiavo ir su AB DnB banku dėl kredito grąžinimo, tačiau kredito grąžinimo terminas nebuvo pratęstas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Taip pat nurodė, kad jo namas buvo statomas iš asmeninių lėšų, buvo paimta paskola iš AB SEB banko, kurios dalis buvo investuota į BUAB „Gedonas“, panaudotos gautos lėšos už parduotą miško žemės sklypą, 120 000 Lt lėšų buvo pasiskolinta iš A. G.. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2011 m. balandžio 18 d., išsimokėdamas sau 81 000 Lt, jis pagrįstai susigrąžino skolą. UAB „Gedonas“ tuo metu vykdė savo veiklą ir atsiskaitinėjo su kreditoriais. Taip pat UAB „Gedonas“ pagrįstai atsiskaitė ir su kreditoriumi UAB „Sanistal“, kadangi BUAB „Gedonas“ buvo skolinga UAB „Sanistal“ 99 500 Lt ir dėl šios priežasties buvo pasirašytas skolų sudengimo aktas, todėl tokiu būdu nebuvo pažeistas CK 6.9301 straipsnis.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (kreditoriaus) RUAB „Vėtrūna“ prašymą pripažinti BUAB „Gedonas“ bankrotą tyčiniu. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. papildoma nutartimi priteisė S. G. iš pareiškėjo RUAB „Vėtrūna“ 868,86 EUR bylinėjimosi išlaidų.

12Teismas nustatė, kad bendrovė buvo įsteigta 2005 m. liepos 11 d., įmonėje buvo du akcininkai – S. G. ir V. B.. Įmonės direktoriumi nuo pat jos įsteigimo momento iki bankroto bylos iškėlimo, dirbo S. G.. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Gedonas“ iškėlė bankroto bylą. Pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliko UAB „Gedonas“ buhalterinę ekspertizę ir 2015 m. kovo 30 d. surašė ekspertizės aktą Nr. 11-2578 (14). Teismas, įvertinęs ekspertizės akto išvadas apie UAB „Gedonas“ nemokumą, įmonės finansinės veiklos rodiklius minėtu laikotarpiu, ieškovo argumentus dėl netinkamos UAB „Gedonas“ nemokumo nustatymo metodikos Įmonių bankroto įstatymo prasme, padarė išvadą, kad UAB „Gedonas“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. laikotarpiu buvo nemoki. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad ši išvada nėra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl BUAB „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes šiuo atveju būtina nustatyti, ar įmonės bankrotas atsirado dėl verslo nesėkmės, ar yra sąmoningai blogo valdymo pasekmė.

13Dėl S. G. atlyginimo pakėlimo iki 4000 Lt. Teismas nurodė, kad formalus S. G. padarytas pažeidimas, atlyginimo pasididinimas nuo minimalaus iki 4000 Lt per mėnesį, nesilaikant nustatyto teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į įmonės dydį bei veiklos apimtis, apyvartos dydį, nebuvo direktoriaus sąmoningas veiksmas, siekiant privesti įmonę prie tyčinio bankroto, šį veiksmą teismas vertino kaip direktoriaus siekį mokėti atlyginimą, atitinkantį atsakomybės dydį bei rinkos sąlygas.

14Dėl ilgalaikio turto pirkimo – pardavimo sandorių. Pareiškėjas nurodė, kad S. G. už žymiai mažesnę nei rinkos kainą pardavė įmonės automobilius. Ekspertizės akto išvadoje septintuoju klausimu nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 2 d. UAB „Gedonas“ pardavė ilgalaikio turto už 26 494,22 Lt (be PVM), o parduoto turto likutinė vertė sudarė 26 567,40 Lt. Kadangi vieną turtą pardavė pigiau, o kitą brangiau, bendrai turto buvo parduota 73,18 Lt pigiau. Todėl teismas nurodė, kad šis veiksmas negalėjo privesti įmonės prie bankroto, t. y. nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja priežastinis vadovo neteisėto veikimo ir bendrovės nemokumo ryšys.

15Dėl statybinių prekių įsigijimo S. G. namo statybai. Pareiškėjas nurodė, kad S. G. 2011 m. pirko įvairias su bendrovės veikla nesusijusias, o būtent savo namo statyboms ir įrengimui reikalingas prekes (sieninius šviestuvus, cementą; vandens filtrą ir pan.). Šias ir kitas įsigytas statybines prekes netrukus už 50 % vertės S. G. pardavė R. M., tokiu būdu R. M. buvo parduota statybinių medžiagų ir namų interjero detalių už 14 131,25 Lt, nors jų įsigijimo kaina ir vertė buvo 28 262,50 Lt. Buvęs UAB „Gedonas“ vadovas paaiškino, kad sunkmečiu bendrovei teko sudarinėti eilę barterinių sandorių, už savo patiektą produkciją įsigyti kitų įmonių prekių ir patiems šias prekes pardavinėti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nors šie sandoriai bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi, tačiau dėl tuo metu buvusio ekonominio sunkmečio, tokių sandorių negalima vertinti kaip kryptingo įmonės bankroto siekio. Teismas taip pat atmetė ir ieškovo argumentus dėl mokymo paslaugų įsigijimo iš UAB „Grand partners“, nes 18 000 Lt vertės mokymai vadovui negali būti vertinami kaip sąmoningas bendrovės vadovo bankroto siekimo veiksmas, o priešingai, tik kaip bandymas kelti savo kvalifikaciją ir tobulintis bei siekis toliau tęsti sėkmingą bendrovės veiklą.

16Dėl UAB „Gedonas“ turto ir resursų naudojimo statant S. G. namą. Liudytojas V. Š. nurodė, kad 2010 – 2011 metais UAB „Gedonas“ darbuotojai dirbo buvusio direktoriaus S. G. namo statybose. Liudytojo teigimu, jie specialiai į darbą buvo priimami tam, kad galėtų atlikti statybos darbus, nes įmonei tokie darbuotojai nebuvo reikalingi. Tačiau teismas šiuos liudytojo parodymus vertino tik kaip jo nuomonę ir pripažino nepakankamais ieškovo tvirtinamoms aplinkybėms įrodyti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojas buvo RUAB „Vėtrūna“ darbuotojas, po to kai baigė darbo santykius su UAB „Gedonas“. Teismas, įvertinęs S. G. ir jo sutuoktinės pajamas 2009-2010 metais, bei 2009 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartį, konstatavo, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų namo statybai.

17Dėl įmonės turto nurašymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 2 d. UAB „Gedonas“ nurašė ilgalaikio turto už 33 192,60 Lt. Įmonė turėjo nemažą teritoriją, kuri buvo šienaujama ir tvarkoma. Todėl teismas konstatavo, kad nusidėvėjusių vejapjovių, krūmapjovių ir panašaus turto nurašymas negalėjo turėti įtakos įmonės nemokumui, kadangi kaip buvo minėta, ekspertai atlikę įmonės buhalterinę ekspertizę nustatė, jog įmonė buvo nemoki jau nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 30 d.

18Dėl kredito sutarties su AB DNB banko pratęsimo. Pareiškėjas nurodė, kad S. G. nevykdė 2012 m. vasario 27 d. akcininkų sprendimo ir nesikreipė į banką dėl kreditų grąžinimo termino pratęsimo. Tačiau teismas nustatė, kad faktas, jog nebuvo pratęstas kredito grąžinimo terminas priklausė ne nuo bendrovės vadovo veiksmų, nes sprendimą neatidėti termino grąžinimo priėmė bankas. Teismo nuomone, AB DNB banko sprendimas neatidėti kredito mokėjimų buvo nulemtas ne per mažų bendrovės direktoriaus pastangų, o dėl sunkmečio susiklosčiusių banko vykdomų atsargesnių kreditavimo teisinių santykių, didesnių kredito užtikrinimo reikalavimų, kurių įvykdyti nesutiko nė vienas iš dviejų bendrovės akcininkų.

19Dėl tarpusavio skolos užskaitos, 2012 m. gegužės 30 d. atliktos tarp UAB „Gedonas“ ir UAB „Sanistal“. Teismas nustatė, kad UAB „Gedonas“ pristatinėjo specifinę produkciją pagal tarpusavio susitarimą ir konkrečius užsakymus su UAB „Sanistal“. Produkcija UAB „Sanistal“ buvo perduota stengiantis gauti UAB „Gedonas“ kuo didesnės naudos, kuo mažiau pažeisti įmonės kreditorių interesus, nes tokia produkcija, kaip įvairūs ortakiai, ventiliavimo įrenginiai, jų jungiamosios dalys bankroto procedūros metu tikėtina būtų buvusios parduotos kaip metalo laužas, formaliai šių dviejų įmonių skolos užskaita buvo atlikta jau iškėlus įmonei bankroto bylą. Įvertinęs įmonės gamintos produkcijos specifiką, siauras pritaikymo galimybes, susiklosčiusius UAB „Gedonas“ ir UAB „Sanistal“ tarpusavio prekybinius santykius, teismas nepritarė pareiškėjo nuomonei, kad tokiais savo veiksmais S. G. sąmoningai tyčia privedė įmonę prie bankroto. Teismas vertindamas šiuos veiksmus protingumo kriterijais sprendžia, jog toks sprendimas buvo logiškas ir pagrįstas, siekiant naudos įmonei ir jos kreditoriams.

20Dėl S. G. sau išmokėtų 81 000 Lt lėšų. Nustatyta, kad S. G. 2011 m. balandžio 18 d. sau išsimokėjo 81 000 Lt sumą. Teismas, įvertinęs išmokėtos sumos dydį, aplinkybes, kad buvęs įmonės direktorius S. G. asmeniškai buvo laidavęs pagal kreditavimo sutartis su DnB Nord bankas, kuriomis laiduotojas S. G. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Gedonas“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles banku, sprendė, kad šis lėšų išmokėjimas atskaitingam asmeniui, įvykęs daugiau negu vieneri metai iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti vertinamas kaip sąmoningas buvusio bendrovės vadovo veiksmas, siekiant UAB „Gedonas“ privesti prie bankroto.

21Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra nustatyta jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog įmonės vadovas savo sąmoningais veiksmais siekė UAB „Gedonas“ bankroto. Visi S. G. atlikti sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, dėl ekonominio sunkmečio kartais labiau nuostolinga nei pelninga. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nenustatė aplinkybių, jog įmonės vadovas akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, sudarė įmonei nuostolingus sandorius žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, kitaip labiau pablogino įmonės finansinę padėtį, ar kad tai buvo atlikta dėl įmonės vadovo tikslingų tyčinių veiksmų.

22III. Atskirojo skundo argumentai

23Pareiškėjas (apeliantas) RUAB „Vėtrūna“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Gedonas“ bankrotą tyčiniu, kilusiu dėl vadovo S. G. veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

241. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad įmonė nemoki jau buvo 2010 m. sausio 1 d. Iš 2011 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2010 m. bendrovė užbaigė pelningai ir uždirbo 35 094 Lt grynojo pelno. Nei 2010 m, pabaigoje, nei 2011 m. pabaigoje Bendrovė nebuvo nemoki, nes jos per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma neviršijo pusės turimo turto vertės. Apelianto nuomone, UAB „Gedonas“ 2011 metų pabaigoje buvo moki ir turėjo galimybę veikti toliau.

252. Padidindamas sau atlyginimą 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P-10/17 S. G. pažeidė tiek Akcinių bendrovių įstatymą (toliau - ABĮ), tiek bendrovės įstatų normas. Šios aplinkybės neginčija ir S. G.. Tačiau byloje yra kilęs ginčas, ar toks neteisėtas veikimas turėjo įtakos Bendrovės mokumui. Suinteresuotas asmuo nuslėpdamas nuo bendrovės valdybos faktą, kad savavališkai pasididino sau atlyginimą, tokiu būdu tyčia esmingai blogino bendrovės finansinę padėtį. Dėl neteisėtai pasididinto S. G. atlyginimo, įmonė nuo 2011 m. sausio 1 d. patyrė 64 526,80 Lt žalą. Iš įmonės finansinių dokumentų matyti, kad būtent 2011 metais bendrovės finansinė padėtis suprastėjo, todėl tuo metu įmonės vadovo pasididintas atlyginimas turėjo įtakos įmonės bankrotui. UAB „Gedonas“ nuostolius lėmė neefektyvus įmonės valdymas ir jos veiklos sąnaudų augimas.

263. Apelianto nuomone, S. G. neteisėtai 2011 m. kovo 8 d. be valdybos žinios įsigijo transporto priemonę MB 413 cdi, nes tokiu būdu įmonės lėšos buvo panaudotos neefektyviai. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino ilgalaikio turto pardavimo sandorius, kadangi S. G. automobilius Ford Transit, MB 208, VW Transporter bei kilnojamąjį namelį pardavė praktiškai už pusę kainos. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, kad net dabar, jau praėjus 4 metams nuo sudarytų automobilių pardavimo sandorių, minėtų transporto priemonių kainos yra didesnės. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo, pardavęs transporto priemonę VW Trasnporter, išsimokėjo sau 1938 Lt.

274. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trumpalaikio turto įsigijimo sandoriai ir buvo įmonei nenaudingi, tačiau nurodė, jog jie nenulėmė įmonės bankroto. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad tokiu būdu S. G. padarė įmonei žalą už 14 131,25 Lt, nes įvairių prekių pirko už 28 262,50 Lt, o R. M. pardavė už 14 131,25 Lt. Be to, S. G. nepagrįstai mokymų įsigijimui išleido 18 000 Lt. Bendrovei turint finansinių sunkumų ir trūkstant apyvartinių lėšų, apelianto nuomone, 2011 m. kovo 31 d. mokymų pirkimas laikytinas nepagrįstu bendrovės lėšų švaistymu.

285. Teismas nevertino aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo savo asmeniniams poreikiams naudojo įmonės resursus ir už bendrovės pinigus įsigijo šviestuvus, vandens filtrus, vonią, plyteles ir pan. Taip pat nepagrįstai nurašė ilgalaikį įmonės turtą, pvz. vejapjovę, krūmapjovę, plovimo įrenginį Kercher ir pan. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo V. Š. parodymus, kuris patvirtino aplinkybes, jog S. G. statėsi sau namą ir už įmonės lėšas samdyti darbininkai atliko įvairius statybos darbus. Tai, kad bendrovės trumpalaikis turtas ir atsargos buvo naudojamos neekonomiškai, kad jų panaudojimas buvo susijęs ne tik su bendrovės tiesiogine veikla, t. y., ne tik gamybos reikmėms, patvirtina ir bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys. 2011 m. bendrovės balansas parodo, kad 2011 m., lyginant su 2010 m. (t.y. kaip tik tuo metu, kai S. G. statė ir/ar įsirenginėjo savo asmeninį namą), 1,8 karto sumažėjo bendrovės atsargų likutis, nors apyvartai didėjant, pardavimų savikaina netgi sumažėjo.

296. S. G. nevykdė 2012 m. vasario 27 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, nes net ir esant pakartotiniam įpareigojimui buvęs BUAB „Gedonas“ vadovas S. G. kredito sutarčių su AB DNB banku pratęsimo neinicijavo. To jis nedarė tikslingai, siekdamas, kad bendrovei būtų iškelta bankroto byla, t. y. siekdamas, kad bendrovės finansinė padėtis atitiktų ĮBĮ 2 str. 8 p. numatytą nemokumo požymį.

307. 2012 m. gegužės 30 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo dieną, S. G. pateikė UAB „Sanistal“ bendrovės UAB „Gedonas“ prekių už 99 491,24 Lt, kadangi bendrovė buvo skolinga UAB „Sanistal“ 99 500 Lt. Šiuo sandoriu buvo pažeista Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, areštuotas jos turtas ir uždrausta vykdyti bet kokius įsipareigojimus (ĮBĮ 4 str. 2 d.).

318. S. G. nepagrįstai 2011 m. balandžio 18 d. sau išsimokėjo 81 000 Lt iš bendrovės kasos, nors bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams jau nuo 2008 metų. S. G., būdamas ne tik bendrovės direktoriumi, tačiau ir akcininku, elgėsi nesąžiningai, nes sau, kaip tariamam kreditoriui, suteikė pirmenybę visų kitų kreditorių atžvilgiu, trūkstant apyvartinių lėšų, stringant atsiskaitymams su kitais kreditoriais, jis išsimokėjo grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos itin didelę sumą, tokiu būdu kitiems kreditoriams padarydamas didelę žalą ir to neabejotinai siekė. Taip pat jis pasielgė ir tuomet, kai 2011 m. gruodžio 29 d. iš kasos išsiėmė R. M. sumokėtus 14 131,25 Lt.

329. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nepagrįstai kiekvieno neteisėto ir/ar neracionalaus S. G. poelgio įtaką vertino atskirai, taip ir neatskleisdamas, kokią gi įtaką bendrovės nemokumui ir bankrotui turėjo visų išvardintų veiksmų visuma. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, turėjo vertinti visų aplinkybių visumą. Apeliantas nurodo, kad atskiri suinteresuoto asmens veiksmai lėmė, kad įmonė patyrė 241 636 Lt, o įmonės blogas valdymas lėmė ir pačios įmonės bankrotą. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp S. G. sąmoningo blogo įmonės valdymo ir jos bankroto egzistuoja priežastinis ryšys.

3310. Nors teismas konstatavo, kad bankroto proceso metu su įmonės kreditoriais yra atsiskaityta 80 procentų, tačiau apeliantas pažymi, kad teismo minimų 80 proc. kreditorių reikalavimų sudarė pirmosios eilės kreditorių reikalavimai ir kreditorių, kurių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas turto įkeitimu (73,7 proc. visų reikalavimų sumos), reikalavimai. Vien faktas, kad buvo padengti tie reikalavimai, kurie buvo užtikrinti hipoteka ir įkeitimu, visiškai nepatvirtina teismo išvados, kad bendrovės valdymas atitiko kreditorių interesus. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius BUAB „Gedonas“ bankroto byloje yra šališkas ir veikė išimtinai tik S. G. interesais.

34IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

36Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

37Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

38Apeliantas teigia, kad pateiktame pareiškime dėl BUAB „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, jis nurodė daugybę aplinkybių, kurios laikomos tyčinio bankroto požymiais ĮBĮ prasme, nors pagal kasacinio teismo praktiką, užtenka nustatyti egzistuojant bent vieną įmonės tyčinio bankroto požymį, jog įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, jog BUAB „Gedonas“ bankrotas nėra tyčinis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto nuomone nesutinka ir pažymi, kad įvertinus bylos medžiagą bei apelianto argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog 2010 – 2012 metais įmonė buvo nemoki, tačiau teismas šias išvadas padarė remdamasis 2015 m. kovo 30 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-2578 (14), kur vienuoliktuoju klausimu buvo nustatyta, kad UAB „Gedonas“ jau laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-05-30 buvo nemoki (t. 2, b. l. 170). Tai patvirtina ir Pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, jog UAB „Gedonas“ 2010 metais turėjo 35 053 Lt pelno, tačiau 2011 metais jau 96 032 Lt nuostolių. Nors apeliantas nurodė, kad įmonės Balansai, sudaryti 2010-2012 metais rodė gerą įmonės finansinę padėtį, tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantui nepaneigus Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos įmonės finansinės – buhalterinės ekspertizės teisėtumo ir pagrįstumo, šis ekspertizės aktas laikytinas pagrįstu įrodymu, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu yra nustatyti ne tiek įmonės nemokumo faktą, bet ar visa įmonės veikla buvo sąmoningai organizuota taip, jog dar labiau pablogintų įmonės finansinę padėtį. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėjo, nurodydamas, jog, S. G. netinkamai valdė įmonę, atliko jai nenaudingus sandorius bei nesilaikė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 4 p.).

39Netinkamą buvusio BUAB „Gedonas“ vadovo S. G. valdymą, apeliantas grindė aplinkybėmis, jog S. G. nuo 2011 m. sausio 1 d. pasididino sau atlyginimą iki 4000 Lt per mėnesį; savavališkai, nesant bendrovės valdybos sprendimų, sudarė eilę ekonomiškai nepagrįstų ilgalaikio ir trumpalaikio turto pirkimo ir pardavimo sandorių; S. G. nevykdė 2012 m. vasario 27 d. akcininkų sprendimo ir nesikreipė į banką dėl kreditų grąžinimo termino pratęsimo su AB DNB banku, tokiu būdu siekdamas įmonės bankroto (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto argumentus ir byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog S. G. netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, nes jo veiksmuose nėra nustatyta sąmoningai nukreipto valdymo, siekiant dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

40Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „Gedonas“ 2010-12-28 įsakymas Nr. P-10/17, kuriuo bendrovės direktoriui S. G. nuo 2011-01-01 buvo padidintas darbo užmokestis iki 4000,00 Lt, priimtas nesilaikant UAB „Gedonas“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2007-08-03, 7.2 punkto, t. y. nesant bendrovės valdybos sprendimo. Akivaizdu, kad S. G. šiuo atveju pažeidė atlyginimo didinimo įmonėje nustatytą tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad 2005 metais įmonėje vienintelis akcininkas buvo S. G. ir jam buvo skaičiuojamas 4500 Lt darbo užmokestis, kurio pagrindas buvo 2005-12-20 akcininko sprendimas. Nuo 2009 metų, kuomet buvo ekonominis sunkmetis, įmonės vadovo S. G. atlyginimas buvo sumažintas iki 990 Lt, todėl jo pakėlimas iki 4000 Lt nuo 2011-01-01 turėtų būti traktuojamas, kaip atlyginimo sugrąžinimas į iki tol buvusį lygį. Kadangi S. G. atlyginimas, kuris buvo nustatytas dar 2005 metais buvo žinomas bendrovės valdybai, tikėtina, kad jos nariai žinojo ir apie atlyginimo padidinimą nuo 2011-01-01 bei jam neprieštaravo. Be to, pažymėtina ir tai, kad atlyginimo padidinimas S. G. neturėjo jokios lemiamos įtakos bendrovės nemokumui ar įmonės bankrotui, nes kaip buvo minėta, pagal eksperto išvadas, įmonė jau buvo nemoki. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien tik vadovo atlyginimo padidinimo faktas nesilaikant formalių įmonėje nustatytų procedūrų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai galėjo lemti įmonės bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

41Apeliantas nurodė, kad S. G. pažeidė bendrovės Direktoriaus pareiginius nuostatus, nes įmonės ilgalaikį turtą pirko be įmonės valdybos narių sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad minėtų Nuostatų II skyriaus 3 punkte numatyta, kad direktorius veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, kurių vertė neviršija 100 000 Lt. Tačiau tų pačių nuostatų II skyriaus 5 punkte yra nustatyta, kad visus sandorius dėl bendrovės ilgalaikio turto perleidimo direktorius gali sudaryti tik tuomet, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Kadangi pačiuose bendrovės nuostatuose yra įtvirtintos prieštaraujančios taisyklės, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad S. G., būdamas įmonės vadovu, ir vykdydamas įmonės ūkinę komercinę veiklą bei įsigydamas įmonės vardu automobilius, nevykdė įmonės interesams priešingos veiklos. Nors apeliantas teigia, kad įmonės automobiliai buvo parduoti už ženkliai mažesnę nei jų likutinė vertė kainą, tačiau Lietuvos ekspertizės centro 2015-03-30 ekspertizės akto išvadoje septintuoju klausimu konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-07-02 UAB „Gedonas“ pardavė ilgalaikio turto už 26 494,22 Lt (be PVM), o parduoto turto likutinė vertė sudarė 26 567,40 Lt. Akivaizdu, kad vieną turtą UAB „Gedonas“ pardavė pigiau, kitą brangiau, negu likutinė vertė, tačiau iš viso turtas buvo parduotas 73,18 Lt pigiau, kas tikrai negalėjo reikšti sąmoningai blogo įmonės valdymo, nuostolingų įmonei sandorių atlikimo, dėl kurių įmonė tapo nemoki. Buvęs įmonės direktorius pardavė tuos automobilius, kurie nebuvo tinkami naudoti ir buvo nusidėvėję, o už gautus pinigus įgijo automobilį Mercedes Benz, kuris buvo būtinas įmonei veiklai vykdyti. Todėl šis sandoris, nors ir įvykdytas pažeidžiant formalią bendrovės įstatuose nustatytą tvarką, negali būti vertinamas, kaip sąmoningas buvusio vadovo veiksmas, siekiant privesti įmonę prie bankroto. Priešingai, tokiais veiksmais, įmonės vadovas stengėsi racionaliai panaudoti netinkamą įmonės ilgalaikį turtą ir jį pardavęs nupirkti įmonės poreikius atitinkantį ilgalaikį turtą.

42Taip pat nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad įmonės vadovas S. G. nevykdė 2012 m. vasario 27 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir nesikreipė į AB DNB banką dėl kreditų gražinimo termino pratęsimo. Tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. bendradarbiavo su AB DNB banku dėl kredito sutarties pratęsimo. Sprendimą netęsti kredito sutarties su UAB „Gedonas“ priėmė bankas, o S. G. šio sprendimo negalėjo įtakoti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kredito sutarties nepratęsimą galėjo lemti aplinkybė, jog kitas UAB „Gedonas“ akcininkas V. B. laiku nepasirašė ir taip nepatvirtino UAB „Gedonas“ 2011 metų finansinių ataskaitų (t. 2, b.l. 43-45). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. G. veiksmuose nenustatyta netinkamo įmonės valdymo požymių, kurie leistų BUAB „Gedonas“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

43Apeliantas nurodė, kad S. G. švaistė įmonės lėšas, pirkdamas įmonės vardu įvairų trumpalaikį turtą, o vėliau parduodamas jį įmonei nenaudinga kaina. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad S. G. už 28 262,50 Lt įmonės lėšų pirko įvairių prekių, kurias vėliau pardavė R. M. už 14 131,25 Lt, t.y. už pusę kainos. Byloje nėra ginčo, kad tokie sandoriai įmonei buvo nenaudingi, tačiau byloje nenustatyta, kad jie buvo atliekami turint tikslą pasipelnyti ar sąmoningai siekiant UAB „Gedonas“ bankroto. Kadangi įmonė per sunkmetį turėjo finansinių sunkumų, kai kurias prekes buvo priversta parduoti pigiau arba išmainyti į kitas prekes. Nors apeliantas teigia, kad S. G. šias iš R. M. gautas lėšas pasisavino sau, ir nurodė, kad tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tačiau šiuo atveju apeliantas nutyli, kad Šiaulių apygardos prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-201-12, buvo priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 2, b. l. 100-119). Nutarime nurodyta, kad atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo surinkta duomenų, jog S. G. iššvaistė UAB „Gedonas“ turtą. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad 2011 m. kovo 31 d. buvo išrašyta sąskaita 18 000 Lt sumai UAB „Grand partners“, bet nėra duomenų, jog tokie mokymai buvo vykdomi. Kad tokie mokymai buvo, patvirtina UAB „Grand patners“ 2009 m. rugpjūčio 27 d. išduotas pažymėjimas. Sąskaita buvo išrašyta 2011 m. kovo 31 d. tik todėl, jog būtent ši data tėra galutinė atsiskaitymo už mokymus diena. Kadangi S. G. pateikė pagrįstus įrodymus, kad jis tikrai dalyvavo UAB „Grand Partners“ mokymų programoje, nėra pagrindo konstatuoti, jog 18 000 Lt suma buvo panaudota ne įmonės interesais.

44Atmestini ir apelianto argumentai, kad S. G., nurašydamas įmonės nusidėvėjusį turtą, pasisavino jį sau, nes tuo metu kaip tik statėsi namą. Pats S. G. neneigia fakto, kad jis statėsi sau namą, tačiau namo statyboms turėjo pakankamai lėšų (tai patvirtina S. G. pateiktos metinės pajamų deklaracijos, t. 2, b.l. 54-72), o trūkstamą sumą pasiskolino iš SEB banko ir A. G. (šį faktą patvirtina 2009 m. gruodžio 22 d. notarinė sutartis, t. 2, b.l. 52). Nors apeliantas skunde teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo savo asmeniniams poreikiams naudojo įmonės resursus ir už bendrovės pinigus įsigijo šviestuvus, vandens filtrus, vonią, plyteles ir pan. bei savo asmeniniams poreikiams nurašė ilgalaikį įmonės turtą, pvz. vejapjovę, krūmapjovę, plovimo įrenginį Kercher ir pan., tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, jog S. G. šį UAB „Gedonas“ turtą naudojo būtent asmeniniams poreikiams. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Gedonas“ teritorija buvo pakankamai didelė, todėl jos priežiūrai ir buvo pirkta vejapjovė bei kiti įrankiai, kurie ir buvo naudojami įmonės poreikiams, o nusidėvėję buvo nurašyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad liudytojo V. Š. parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra susijęs su pareiškėju RUAB „Vėtrūna“, kadangi jį su šia įmone sieja darbiniai santykiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustatytus faktus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors kai kurie S. G. atlikti veiksmai nebuvo įmonei naudingi, tačiau nenustačius S. G. veiksmuose sąmoningo veikimo prieš UAB „Gedonas“ interesus, nėra pagrindo BUAB „Gedonas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

45Pareiškėjas BUAB „Gedonas“ bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi S. G. nepagrįstai 2011 m. balandžio 18 d. sau išsimokėjo 81 000 Lt iš bendrovės kasos, nors bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams jau nuo 2008 metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. G. į UAB „Gedonas“ įnešdavo grynųjų pinigų, todėl 2011 m. balandžio 18 d. išsimokėjo sau 81 000 Lt, o 2011 m. gruodžio 30 d. išsimokėjo sau 14 200 Lt. Kad S. G. į įmonės kasą yra įnešęs savo asmeninių lėšų, neneigė ir pats apeliantas, tačiau jo nuomone, S. G. negalėjo išsimokėti sau pinigų, nes apeidamas kitus kreditorius, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Įvertinęs šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015 m. kovo 30 d. ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti, ar UAB „Gedonas“ 2011 m. balandžio 18 d., išmokėdamas S. G. 81 000 Lt, nepažeidė kitų kreditorių reikalavimų eiliškumo, nėra galimybės, kadangi tuo laikotarpiu norminiais aktais nebuvo reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarka, kai įmonės kasoje trūksta piniginių lėšų. Ten pat nurodyta, kad S. G. minėtų lėšų išmokėjimas negalėjo sumažinti UAB „Gedonas“ mokumo, kadangi UAB „Gedonas“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. jau buvo nemoki.

46Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentu, kad S. G., 2012 m. gegužės 30 d., kai buvo iškelta UAB „Gedonas“ bankroto byla, pateikdamas UAB „Sanistal“ UAB „Gedonas“ pagamintų prekių už 99 491,24 Lt, nepagrįstai vienam kreditoriui suteikė prioritetą kitų kreditorių atžvilgiu. Akivaizdu, kad S. G. neturėjo atlikti šio prekių perdavimo, tačiau vertinant sandorį, atsižvelgtina į tai, kad UAB „Gedonas“ gamino specifines prekes, kurių realizavimas nėra paprastas. Todėl visiškai tikėtina, kad administratorius šias prekes nebūtų pardavęs ir tokiu būdu su kreditoriumi UAB „Sanistal“ iš vis nebūtų atsiskaityta. Šie S. G. nors ir neteisėti veiksmai, nelaikytini sąmoningais, siekiant įmonės bankroto. Šiuos apeliacinio teismo argumentus patvirtina ir aplinkybė, kad pats S. G., būdamas UAB „Gedonas“ vadovu, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o vėliau, jau vykdant bankroto procedūras, aktyviai bendradarbiavo su administratoriumi, rūpinosi pelningu bendrovės turto pardavimu, dėl ko bankroto procedūros metu buvo patenkinta 80 procentų visų kreditorių reikalavimų.

47Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atskirus S. G. neteisėtus veiksmus (neteisėtą atlyginimo pasididinimą, ilgalaikio turto pardavimą už mažesnę kainą, nepaisant kreditorių eiliškumo lėšų sau iš įmonės kasos išsimokėjimą ir pan.), nenustatė jų visumos, nes būtent visuma sudaro pagrindą, įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutikęs, jog S. G. nepagrįstai bankroto iškėlimo dieną perdavė UAB „Gedonas“ gaminius UAB „Sanistal“, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad BUAB „Gedonas“ bankrotas nebuvo tyčinis. Kaip jau ir buvo minėta, bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, tik jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės ūkinei – finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Tai yra, kad bendrovės vadovai, turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia veikla būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, taip pat nenustatyta, kad dėl įmonės valdymo organų sprendimų turtas būtų tyčia paslėptas, iššvaistytas ar pasisavintas. Teismo vertinimu, priešingai, bendrovės vadovas, galbūt kartais ir ydingais, tačiau visais būdais siekė stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, gauti papildomų apyvartinių lėšų, buvo suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu, į įmonę investavo savo asmenines lėšas ir ieškojo potencialių investuotojų. Todėl visi šie veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. G. neveikė priešingais įmonei interesais. Pažymėtina, kad siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, svarbu, jog nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti, kadangi versle nebūna absoliučiai visi sandoriai tik pelningi, dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. Be to, pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog įmonės valdymo organo sudarytas tam tikras sandoris galbūt kada nors bus pripažintas žalingas pelno prasme, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks valdymo organo sprendimas turi tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

48Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kreditorius UAB „Vėtrūna“ visas aplinkybes dėl BUAB „Gedonas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė UAB „Vakarų auditas“ parengta ataskaita apie faktinius pastebėjimus dėl UAB „Gedonas“. Nors šią ataskaitą pareiškėjas pateikė kaip įrodymą, kuriuo remiantis yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau apeliacinės instancijos teismui šios ataskaitos įrodomoji reikšmė kelia pagrįstų abejonių, kadangi pačioje ataskaitoje yra nurodyta, kad ji yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti panaudota kitu tikslu ar perduota kitoms šalims. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesutikimą su BUAB „Gedonas“ bankroto pripažinimu tyčiniu pasisakė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (t. 2, b. l. 14), VĮ Turto bankas (t. 2, b. l. 15) bei pats bankroto administratorius (t. 2, b. l. 11-13). Nors apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą dėl BUAB „Gedonas“ administratoriaus nešališkumo, kadangi administratorius nepateikė kreditoriui visų su BUAB „Gedonas“ valdymu susijusių finansinių dokumentų, tačiau tokia apelianto išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi bankroto proceso pradžioje, kreditorių susirinkimas leido kreditoriui UAB „Vėtrūna“ patikrinti visą įmonės dokumentaciją, atliktus sandorius ir kitus dokumentus. Kreditorius audito kompanijai UAB „Vakarų auditas“ perdavė UAB „Gedonas“ akcininkų ir valdybos sprendimus, finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus, su BUAB „Gedonas“ veikla susijusius dokumentus, o audito kompanija, gavusi šiuos dokumentus, atliko įmonės dokumentų finansinį auditą (t. 2, b. l. 21-29). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorius UAB „Vėtrūna“ bankroto procese nekėlė administratoriaus atstatydinimo klausimo, todėl šio argumento iškėlimas atskirajame skunde nėra pagrįstas ir negali būti nagrinėjamas, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas.

49Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu... 4. BUAB „Gedonas“ kreditorius RUAB „Vėtrūna“ kreipėsi į teismą,... 5. Siekdamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2... 6. Siekdamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2... 7. Siekdamas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2... 8. Bankroto administratorius atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu BUAB... 9. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „Gedonas“... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė... 12. Teismas nustatė, kad bendrovė buvo įsteigta 2005 m. liepos 11 d., įmonėje... 13. Dėl S. G. atlyginimo pakėlimo iki 4000 Lt. Teismas nurodė, kad formalus S.... 14. Dėl ilgalaikio turto pirkimo – pardavimo sandorių. Pareiškėjas nurodė,... 15. Dėl statybinių prekių įsigijimo S. G. namo statybai. Pareiškėjas nurodė,... 16. Dėl UAB „Gedonas“ turto ir resursų naudojimo statant S. G. namą.... 17. Dėl įmonės turto nurašymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo... 18. Dėl kredito sutarties su AB DNB banko pratęsimo. Pareiškėjas nurodė, kad... 19. Dėl tarpusavio skolos užskaitos, 2012 m. gegužės 30 d. atliktos tarp UAB... 20. Dėl S. G. sau išmokėtų 81 000 Lt lėšų. Nustatyta, kad S. G. 2011 m.... 21. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra nustatyta jokių veiksmų, iš kurių... 22. III. Atskirojo skundo argumentai... 23. Pareiškėjas (apeliantas) RUAB „Vėtrūna“ atskirajame skunde prašo... 24. 1. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad įmonė... 25. 2. Padidindamas sau atlyginimą 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P-10/17 S.... 26. 3. Apelianto nuomone, S. G. neteisėtai 2011 m. kovo 8 d. be valdybos žinios... 27. 4. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trumpalaikio turto... 28. 5. Teismas nevertino aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo savo asmeniniams... 29. 6. S. G. nevykdė 2012 m. vasario 27 d. bendrovės visuotinio akcininkų... 30. 7. 2012 m. gegužės 30 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo dieną, S. G.... 31. 8. S. G. nepagrįstai 2011 m. balandžio 18 d. sau išsimokėjo 81 000 Lt iš... 32. 9. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, nepagrįstai kiekvieno neteisėto... 33. 10. Nors teismas konstatavo, kad bankroto proceso metu su įmonės kreditoriais... 34. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 36. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. (įstatymo... 37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 38. Apeliantas teigia, kad pateiktame pareiškime dėl BUAB „Gedonas“ bankroto... 39. Netinkamą buvusio BUAB „Gedonas“ vadovo S. G. valdymą, apeliantas grindė... 40. Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „Gedonas“ 2010-12-28 įsakymas Nr.... 41. Apeliantas nurodė, kad S. G. pažeidė bendrovės Direktoriaus pareiginius... 42. Taip pat nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad įmonės vadovas S. G.... 43. Apeliantas nurodė, kad S. G. švaistė įmonės lėšas, pirkdamas įmonės... 44. Atmestini ir apelianto argumentai, kad S. G., nurašydamas įmonės... 45. Pareiškėjas BUAB „Gedonas“ bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ir... 46. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentu, kad... 47. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atskirus S.... 48. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad... 49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 51. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą....