Byla e2A-1354-258/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), ir Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Macuda ir ko“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Macuda ir ko“ ieškinį atsakovams P. B., G. R., V. Ž. ir E. C. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6ieškovas BUAB „Macuda ir ko“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. B., G. R., V. Ž. ir E. C., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. B., G. R., V. Ž. ir E. C. ieškovo naudai 8262,76 EUR žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad 2015-10-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Macuda ir ko“ bankroto bylą. Šia įsiteisėjusia teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo UAB „Macuda ir ko“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius nustatė, kad nuo 2012-01-20 iki 2013-12-04 ieškovo direktoriumi ir 50 proc. akcininku buvo G. R., nuo 2012-01-20 iki 2013-12-04 50 proc. akcijų turintis įmonės akcininkas E. C.. 2013-12-04 G. R. ir E. C. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir savo turimas akcijas perdavė V. Ž.. Nuo 2013-12-09 atsakovas V. Ž. tapo įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku, po kelių dienų (2013-12-17), savo turimas įmonės akcijas perdavė P. B., kuris buvo įmonės direktoriumi ir akcininku iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Bankroto administratorius įvairiais būdais bandė susisiekti su paskutiniu įmonės vadovu P. B., kad šis perduotų bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus ir tokiu būdu įvykdytų jam teismo nustatytas pareigas, tačiau to padaryti nepavyko. Administratorius susisiekė ir su buvusiu įmonės direktoriumi G. R., kuris nurodė, kad jokių įmonės dokumentų nebeturi, kadangi jie akcijų pirkimo-pardavimo metu buvo perduoti naujajam įmonės savininkui. Po tam tikro laiko, bankroto administratoriui paskambino pats P. B., kuris nurodė, kad jokių įmonės dokumentų neturi, nes akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi, o už akcijų nupirkimą jis nemokėjo, pats gavo 300 Lt sumą.

72.

8Ieškovo manymu, bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto bylos iškėlimo dienai ir finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą, šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atžvilgiu. Pažymėjo, jog kadangi ieškovo bankroto administratoriui nėra perduotos piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovų kaltų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, kad įmonė turi turto, kurį būtų galima perduoti ar debitorių skolų, kurias būtų galima išieškoti, kreditorių reikalavimai liks nepasikeitę. Dėl šio, atsakovų padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (5262,76 EUR) ir kreditorių susirinkimo metu patvirtinta administravimo išlaidų suma (3000 EUR). Šią žalą atsakovai turi atlyginti solidariai, kadangi atsakovai G. R. ir E. C. buvo ieškovo akcininkais, turinčiais po 50 proc. akcijų. Nors šių atsakovų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais – atsakovo G. R. kaip įmonės vadovo, atsakovo E. C. – kaip dalyvio, tačiau laikytina, kad šie asmenys bendrais veiksmais padarė žalą ieškovui ir privalo atsakyti kaip solidarūs skolininkai, kartu su tariamais akcijų pirkėjais V. Ž. ir P. B.. Visus atsakovus sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu – fiktyvių akcijų pirkimo-pardavimo sandorių dėl įmonėje atsiradusių skolų sudarinėjimu, kuriais buvo siekiama išvengti civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius.

93.

10Atsakovas G. R. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad jo sudarytas bendrovės akcijų pirkimo-pardavimas nebuvo fiktyvus. 2013-12-04 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 01, jis perdavė V. Ž.. 2013-12-04 UAB „Macuda ir ko“ vienintelio akcininko V. Ž. sprendimu jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Be to, pažymėjo, kad akcijų pardavimo metu UAB „Macuda ir ko“ turėjo kreditorinių įsipareigojimų, tačiau jie nebuvo beviltiški, kadangi įmonė dar turėjo ir skolininkų, kurių grąžintos skolos būtų padengę didžiąją dalį kreditorinių įsipareigojimų, tuo labiau įmonė ir toliau sėkmingai vykdė autoserviso veiklą, kuri nešė pelną. Įmonę parduoti visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta tik dėl to, kad įmonei autoserviso patalpas nuomoje nuomotojai nutraukė nuomos sutartį ir liepė skubiai išsikraustyti iš nuomojamų patalpų. Įmonei tuo metu išsinuomoti bei įsirengti tinkamų autoserviso paslaugoms teikti patalpų nebuvo įmanoma surasti, kadangi tuo metu Kauno mieste nebuvo autoserviso veiklai vykdyti tinkamų nuomojamų patalpų pasiūlos. Atsakovas neturėjo jokio tikslo apgaule neatsiskaityti su kreditoriais, nesiekė iš įmonės pardavimo naudos ir tyčia nedidino įsiskolinimų kreditoriams.

114.

12Atsakovas E. C. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad šiuo atveju akcijų pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo fiktyvus kaip tai nurodo ieškovas. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė pagrindinio tariamo sandorio elemento – jog sandoris nebuvo vykdomas, jog pardavėjai G. R. ir E. C. neperdavė įmonės akcijų ir su įmone susijusių dokumentų akcijų pirkėjui. Be to, pažymėjo, kad remiantis teismų praktika ir įstatymų analize, iškėlus bankroto bylą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui privalo ne bendrovės savininkas (akcininkas), o vadovas (arba keli vadovai). Todėl nėra aišku, kokias pareigas pažeidė atsakovas E. C., būdamas bendrovės akcininku, tačiau ne įmonės vadovu. Atsakovo manymu, atsakomybė dėl žalos, kilusios neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto, bei nesilaikius buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, gali kilti tik bendrovės vadovui. Ginčo situacijoje bendrovės vadovu nuo 2012-01-20 iki 2013-12-04 buvo G. R., o nuo 2013-12-09 bendrovės vadovu tapo V. Ž., kuriam buvo perduoti visi bendrovės dokumentai, todėl reikalavimai jo ir G. R. atžvilgiu keliami be jokio pagrindo.

135.

14Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad ieškovas teisingai nurodo, jog atsakovai pardavė UAB „Macuda ir Ko“ akcijas V. Ž., o šis vėliau P. B.. Pats atsakovas V. Ž. įmonės akcijas nuosavybės teise valdė 9 kalendorines dienas – nuo 2013-12-09 iki 2013-12-17. Jokių tariamų sandorių atsakovai nesudarė, kadangi atsakovo teigimu, P. B. turėjo tikslą iš jo įsigyti šią įmonę, tapti jos vadovu ir realiai vykdyti šios bendrovės veiklą, ją tęsiant. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, atsakovas susimaišė ir supainiojo UAB „Macuda ir Ko“ akcijų pirkimo-pardavimo sudarymo sandorio aplinkybes su kitos įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybėmis. Jokių pinigų buvę akcininkai jam nemokėjo, taip pat ir jis nemokėjo jokių pinigų P. B.. Įmonės akcijos buvo perleistos neatlygintinai, nes įmonė turėjo skolų.

156.

16Atsakovas P. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui BUAB „Macuda ir ko“ iš atsakovo V. Ž. 3 704,53 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 704,53 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313,81 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė ieškovui BUAB „Macuda ir ko“ iš atsakovo G. R. 243,66 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (243,66 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,65 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

208.

21Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad atsakovas E. C., o ne G. R., buvo faktinis UAB „Macuda ir ko“ vadovas iki 2013-12-04, nurodė, kad atsakovas E. C. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo UAB „Macuda ir ko“ akcininkas bei darbuotojas, su kuriuo tuometinis bendrovės vadovas – atsakovas G. R., tardavosi dėl tam tikrų kasdienės veiklos sprendimų. Teismas sprendė, kad vien tai, kad atsakovas E. C. dalyvavo bendrovės veikloje, su juo tarėsi vadovas, negali būti vertinama kaip įrodymas, jog ne G. R., bet E. C. vadovavo UAB „Macuda ir ko“. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad E. C. nuolat ir sistemingai atliko valdymo organo veiksmus vietoje paskirto vadovo – atsakovo G. R.. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei dalyvių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas E. C., o ne G. R., buvo ieškovo faktinis vadovas iki 2013-12-04 (CPK 178 straipsnis).

229.

23Teismas, vertindamas 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. C. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų bei 2013 m. gruodžio 4 d., tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. R. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų, pažymėjo, kad atsakovai G. R., E. C. ir V. Ž. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad G. R. ir E. C. per skelbimą surado V. Ž., kuriam pardavė savo turimas akcijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja I. G., buvusi UAB „Macuda ir ko“ buhalterė (2017-10-30 teismo posėdžio garso įrašas), kuri ir surado akcijų pirkėją V. Ž. per skelbimą bei el. paštu derino akcijų perleidimo sutartis. Minėta, kad 2013-12-04 tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kokius dokumentus G. R. perduoda V. Ž.. 2013-12-04 atsakovo V. Ž., kaip vienintelio akcininko, sprendimu atsakovas G. R. buvo atleistas iš UAB „Macuda ir ko“ direktoriaus pareigų. UAB „Macuda ir ko“ Juridinių asmenų registro išraše bendrovės vadovo pasikeitimo faktas registruotas 2013-12-09, taip pat nuo 2013-12-09 atsakovas V. Ž. registruotas kaip vienintelis UAB „Macuda ir ko“ akcininkas. Ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta, kad atsakovų G. R. ir E. C. turimos akcijos perleidžiamos atsakovui V. Ž. po 50 Lt (iš viso 100 Lt) (sutarčių 2.1 punktai), o nuosavybės teisė į parduodamas akcijas pereina po visiško atsiskaitymo už parduodamas akcijas (sutarčių 1.4 punktai). 2017-10-30 teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. pripažino, kad jis mokėjo tiek atsakovui G. R., tiek atsakovui E. C. po 50 Lt už įsigyjamas UAB „Macuda ir ko“ akcijas. Teismo vertinimu, tai, kad viešajame registre nuo 2013-12-09 atsakovas V. Ž. buvo registruotas kaip UAB „Macuda ir ko“ akcininkas taip pat patvirtina, kad nuosavybės teisė į akcijas buvo perleista. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti sudarytas Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tariamaisiais sandoriais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

2410.

25Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas P. B. sumokėjo atsakovui V. Ž. 300,00 Lt už akcijas. Atsakovas V. Ž. perleido ieškovo akcijas P. B. po 9 dienų nuo sutarčių su atsakovais G. R. ir E. C. sudarymo. Byloje yra pateiktas 2013-12-17 perdavimo-priėmimo aktas tarp atsakovų V. Ž. ir P. B., kuriame nurodytų perduodamų UAB „Macuda ir ko“ dokumentų sąrašas yra identiškas 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodytiems dokumentams. 2014 m. birželio 9 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnai atliko kratą patalpose, esančiose ( - ), Vilniuje, dalyvaujant atsakovui V. Ž., kur kratos metu, be kita ko, rasti UAB „Macuda ir ko“ dokumentai (1 dėžė), dokumentai, paimti pas atsakovą V. Ž., o ne pas atsakovą P. B.. Nustatytų aplinkybių dėl akcijų sudarymo pagrindu teismas ex officio konstatavo, kad 2013 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. Ž. pardavė P. B. jam priklausančias 100 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų yra tariamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.86 straipsnio 2 dalis). Kadangi tariamojo sandorio atveju šalys tik sudaro sandorio regimybę, o teisinių pasekmių nesiekia ir nesukuria, tai šiuo atveju pripažinus 2013 m. gruodžio 17 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tariama, restitucija kaip sandorių negaliojimo pasekmė, netaikytina, nes šalys šio sandorio nevykdė. Teisinė pasekmė šiuo atveju yra tokia, kad atsakovas V. Ž. yra laikomas UAB „Macuda ir ko“ akcininku ir vadovu nuo 2013-12-04 iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Dėl to ieškovo ieškinys atsakovo P. B. atžvilgiu yra atmestinas kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas, nes P. B. negali būti laikomas UAB „Macuda ir ko“ paskutiniu vadovu ir akcininku.

2611.

27Teismas nustatė, kad 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodyti dokumentai iš tikrųjų buvo perduoti atsakovui V. Ž., todėl teisinę pareigą perduoti ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, dokumentus ir turtą bankroto administratoriui turėjo atsakovas V. Ž., kaip paskutinis realus UAB „Macuda ir ko“ vadovas. Teismas sprendė, kad ieškovo bankroto administratoriaus argumentai, kad atsakovas G. R. faktiškai neperdavė UAB „Macuda ir ko“ dokumentų V. Ž., nes 2014 m. ikiteisminio tyrimo metu pas G. R. buvo rasta dalis UAB „Macuda ir ko“ dokumentų, yra atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad 2017-09-15 teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus atsakovas G. R. nurodė, kad V. Ž. perdavė mobiliuosius telefonus, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šis faktas nebuvo atspindėtas 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bylos dalyvis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, teismas konstatavo, jog atsakovas G. R. neįrodė, kad perdavė UAB „Macuda ir ko“ pagal sutartį su UAB „Omnitel“ įsigytus mobiliuosius telefonus V. Ž..

2812.

29Teismas nurodė, kad atsakovas V. Ž. nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio turtas buvo bendrovėje 2013-12-04 ar vėliau (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus atsakovas V. Ž., kaip paskutinis realus ieškovo vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo teisinę pareigą perduoti bankroto administratoriui ieškovo turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis sudarytą bendrovės balansą. Atsakovui V. Ž. nevykdant šios pareigos nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vėliausi patikimi duomenys apie ieškovo turėtą turtą ir jo vertę atsispindi 2012 m. balanse, todėl atsakovas V. Ž. laikytinas atsakingu už 12 791,00 Lt (3 704,53 EUR) vertės ieškovo turto neperdavimą ieškovo bankroto administratoriui. Dėl to ieškovo ieškinį teismas tenkino iš dalies iš V. Ž. priteisiant 3 704,53 EUR žalos atlyginimą.

3013.

31Teismas nustatė, kad atsakovas G. R. 2013 m. spalio mėn. iš UAB „Omnitel“ ieškovo vardu įsigijo 2 mobiliuosius telefonus. Atsakovas G. R. neįrodė, kad perdavė UAB „Macuda ir ko“ pagal sutartį su UAB „Omnitel“ įsigytus mobiliuosius telefonus V. Ž. (CPK 178 straipsnis). Ieškovo BUAB „Macuda ir ko“ bankroto byloje Nr. eB2-1511-866/2017 yra patvirtintas UAB „Omnitel“ kreditorinis reikalavimas, kurio faktinis pagrindas, be kita ko, yra ir kompensacija už parduotą įrangą. Atsižvelgdamas į tai, kad mažiau nei po dviejų mėnesių nuo telefono aparatų įsigijimo pasikeitė ieškovo vadovas, kuriam G. R. privalėjo perduoti UAB „Macuda ir ko“ turtą, todėl iš atsakovo G. R. priteisė šio turto vertę 243,66 EUR kaip žalos atlyginimą už neperduotą turtą. Kadangi telefono aparatai turėjo būti perleisti naujam vadovui mažiau nei po dviejų mėnesių nuo jų įsigijimo, šio turto nusidėvėjimas buvo minimalus, neturėjęs esminės reikšmės nuostolių dydžiui, todėl nustatant nuostolių dydį teismas nurodė, kad vadovaujasi ieškovo pateikta sąskaita. Teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies iš G. R. priteisiant 243,66 EUR žalos atlyginimą.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3414.

35Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų P. B., G. R., V. Ž., E. C., ieškovo UAB „Macuda ir ko“ naudai 8019,10 EUR (5262,76 EUR kreditorinių reikalavimų ir 2756,34 EUR įmonės administravimo išlaidų) dydžio žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovų P. B., G. R., V. Ž., E. C. ieškovo UAB „Macuda ir ko“ naudai bylinėjimosi išlaidas; solidariai priteisti iš atsakovų P. B. G. R., V. Ž., E. C. ieškovo UAB „Macuda ir ko“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

3614.1.

37Abu G. R. ir E. C. buvo ne tik įmonės akcininkais, bet ir abu faktiškai vadovavo įmonei. G. R. buvo oficialus įmonės vadovas ir šias savo funkcijas atliko, tačiau taip pat de facto vadovu buvo ir atsakovas E. C.. Jis buvo įmonės darbuotojas, buvo įmonės kasininkas, svarbiais įmonės klausimais jie tardavosi su G. R., šias aplinkybes nurodė ir 2017-09-15 teismo posėdžio metu atsakovas G. R.. 2017-10-30 teismo posėdyje liudytoja I. A. nurodė, kad E. C. spręsdavo dėl darbuotojų priėmimo, jis arba G. R. darydavo pavedimus. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-05 liudytoja apklausta I. A. nurodė, kad įmonės veiklą realiai organizavo kartu G. R. ir E. C..

3814.2.

39Byloje yra pateikta 2016-02-23 Specialisto išvada Nr. 5-1/11 dėl UAB „Macuda ir Ko“ ūkinės finansinės veiklos. Šioje išvadoje FNTT specialistai nurodo, kad tyrimui nėra pateikti visi įmonės dokumentai, negalima nustatyti, ar VMI teiktose deklaracijose nurodyti teisingi duomenys, negalima nustatyti kokio dydžio ir kokios struktūros UAB „Macuda ir Ko“ turėjo turtą bei debitorinius įsipareigojimus 2013-12-06 ir vėlesniais laikotarpiais. Įmonės kreditoriniai įsiskolinimai, kurie patvirtinti bankroto byloje, susidarė įmonei vadovaujant G. R. ir de facto E. C., nes nėra duomenų, kad po 2013-12-04 akcijų perleidimo įmonė būtų vykdžiusi kokią nors veiklą. Neturint dalies esminių įmonės dokumentų, nėra galimybės atskirti, individualizuoti kiekvieno atsakovo atsakomybės, todėl buvo pareikštas solidarus reikalavimas visiems atsakovams.

4014.3.

412013-12-04 akcijų perleidimo sandorių metu, atsakovas G. R. ir E. C. norėjo parduoti įmonę ir jos akcijas, tačiau tai darė siekdami nesąžiningų tikslų. 2013-12-04 įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, prieš akcijų pardavimą buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, o kito atsakovo V. Ž. veiksmai įsigyjant įmonę su skolomis, neatliekant įmonės teisinio/finansinio patikrinimo, netgi elementariai netikrinant perduodamų dokumentų, nėra paaiškinami verslo logika. G. R. ir E. C. 2013-12-04 akcijų pirkimo pardavimo sandorius sudarė siekdami išvengti įsipareigojimų prieš įmonės kreditorius (tikslios įmonės kreditorinių įsipareigojimų struktūros nepavyko nustatyti nei bankroto administratoriui nei FNTT, todėl nors formaliai 2013-12-04 sandoriai ir atitiko įstatymo reikalavimus (buvo sudarytos sutartys, perduoti dokumentai, įregistruotas akcininkų pasikeitimas), tačiau šie veiksmai buvo atliekami tik dėl akių, iš tiesų siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius ir/ar paslėpti įmonės turtą.

4214.4.

43Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu duotų atsakovų parodymų, tokiu būdu pažeisdamas procesinę pareigą išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, ištirti visus byloje esančius įrodymus, juolab oficialius rašytinius įrodymus, turinčius padidintą įrodomąją galią (CPK 197 str.). Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. pripažino, kad ne mokėjo už akcijas, bet pats gavo už įmonės akcijų perrašymą 2000-3000 Lt, G. R. pripažino, kad nei jis, nei E. C. jokių piniginių lėšų už akcijas iš V. Ž. negavo.

4414.5.

45Bylos nagrinėjimo metu, G. R. iš esmės neneigė, kad dalis dokumentų buvo pas jį rasta, tačiau nurodė, kad tie dokumentai buvo neesminiai, o sutartys – pasibaigusios. Pas G. R. buvo rasti originalūs VĮ „Registrų centras“ 2013-12-11 sąskaita ir 2013-12-12 sąskaitos apmokėjimo grynaisiais pinigais čekis, kurie buvo išduoti jau po 2013-12-04 įmonės akcijų perleidimo. Šie dokumentai patvirtina, kad po įmonės akcijų perleidimo V. Ž., G. R. toliau mokėjo už įmonę sąskaitas, sumokėjo už jos buveinės registracijos vietos pakeitimą į Vilnių, nors tokiems veiksmams atlikti nebebuvo jokio pagrindo. Jei 2013-12-04 akcijų perleidimo sandoriai būtų įvykę realiai, įmonės buveinės registracija adresu ( - ), Vilnius, ir apmokėjimas už tai, būtų tik V. Ž. rūpestis.

4614.6.

47UAB „Macuda ir Ko“ vertėsi automobilių remontu, o šioje sferoje dažniausiai atsiskaitymai vyksta grynaisiais pinigais, per įmonės kasą. Dingus įmonės kasai už 2013 metus nėra galimybės nustatyti įmonės turto ir piniginių lėšų likučio buvusio kasoje, ištirti atsiskaitymų per kasą. Dingo esminiai įmonės dokumentai už 2013 metus, kuomet įmonės vadovas buvo G. R., taip pat de facto įmonei vadovavo ir E. C.. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenys VMI ir Sodrai nėra teikiami nuo 2013 m. gruodžio mėnesio, o neteikiant duomenų, nėra priskaičiuojami mokesčiai, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus įsipareigojimų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams.

4814.7.

49Patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris apskaičiuotas pagal pateiktų kreditorinių reikalavimų sumą (5262,76 EUR) ir įmonės administravimo išlaidas (3000 EUR), o ne dėl neperduoto įmonės turto, nurodyto įmonės balanse už 2012 metus. Įmonė vykdė veiklą beveik visus 2013 metus, veiklos apimties, kreditorinių įsipareigojimų, įmonės turto neįmanoma tiksliai nustatyti, kadangi yra dingusi esminė dalis dokumentų už 2013 metus. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, jei priteistinos žalos dydis turi būti apskaičiuojamas pagal 2012 m. balansą, tuomet žalos atlyginimas turėjo būti priteistas ir iš atsakovo G. R. ir de facto vadovo E. C., o ne tik iš atsakovo V. Ž., kuriam turtas pagal 2012 m. balansą neturėtų būti perduotas. Įmonė nesudarė balanso nei bankroto bylos iškėlimo dienai, nei įmonės akcijų fiktyvių perleidimų dienai, įmonėje nebuvo atliekamos pinigų ir turto inventorizacijos, todėl žalos dydis apskaičiuotinas pagal pateiktus kreditorinius reikalavimus ir įmonės administravimo išlaidas (jos bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstos dokumentais).

5014.8.

51Spręsdamas dėl 2013-12-17 akcijų perleidimo ir dokumentų perdavimo P. B. fiktyvumo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. parodymų yra prieštaravimų, nors atsakovų prieštaravimų dėl 2013-12-04 sandorių niekaip nevertino. Duodami paaiškinimus apie 2013-12-04 sandorius, atsakovai skirtingai nurodė jų sudarymo aplinkybes.

5214.9.

53Skirtingus reikalavimus pirmosios instancijos teismas kėlė ir aplinkybėms, susijusioms su pinigų už įmonės akcijas sumokėjimu: dėl 2013-12-17 akcijų perleidimo, teismas nurodė, jog nėra rašytinio įrodymo, kad V. Ž. sumokėjo P. B. 300 Lt už akcijas; „byloje nėra neabejotinų įrodymų apie kainos (300,00 Lt) už akcijas sumokėjimą.“. Tuo tarpu nagrinėdamas 2013-12-04 sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tokių reikalavimų, kad būtų rašytiniai įrodymai apie kainos (po 50 Lt G. R. ir E. C. sumokėjimą) teismas nekėlė, sprendime teismas vadovavosi V. Ž. paaiškinimu duotu 2017-10-30 teismo posėdžio metu. 2017-10-30 teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad „.. man atrodo, kad sumokėjau po 50 Lt“ (2017-10-30 teismo posėdžio garso įrašo 21:48 min.), tuo tarpu G. R. nurodė, kad neprisimena, ar gavo pinigus už vienintelį kartą gyvenime parduotas įmonės akcijas (2017-09-15 teismo posėdžio garso įrašo 13:02 min.), E. C. apskritai beveik nieko negalėjo prisiminti. Taigi teismas vienu atveju rašytinių įrodymų apie akcijų kainos sumokėjimą nebuvimą vertino kaip būtiną ir reikšmingą sąlygą, kitu atveju, teismui pakako vienos iš sandorių šalių žodinio paaiškinimo, kad jam: „atrodo, kad sumokėjau“. Šis įrodymų vertinimas yra svarbus ir tuo aspektu, kad 2013-12-04 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse, akcijų nuosavybė pirkėjui turėjo pereiti po kainos sumokėjimo (1.4. p.), tuo tarpu 2013-12-17 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, nuosavybės teisė į akcijas perėjo nuo sutarties pasirašymo.

5415.

55Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

5615.1.

57Atsakovo kaip buvusio įmonės direktoriaus veiksmai vertintini kaip atsakingi ir apdairūs, kadangi jis suorganizavo įmonės akcijų pardavimą, nepaliko įmonės likimo valiai, atleido ir atsiskaitė su įmonės darbuotojais, perdavė akcijų pirkėjui V. Ž. visus įmonės dokumentus, išregistravo įmonę iš savo buto adreso.

5815.2.

59Apeliaciniame skunde nurodytu laikotarpiu UAB „Macuda ir ko“ akcininku buvo ne atsakovas G. R. vienas. Tai, kad UAB „Macuda ir ko“ akcijų pardavimai V. Ž. nėra fiktyvūs patvirtina 2013-12-04 įvykusio UAB „Macuda ir ko“ akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu visi akcininkai nusprendė parduoti UAB „Macuda ir ko“ akcijas. Tuo pagrindu 2013-12-04 buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią, atsakovas G. R. kaip UAB „Macuda ir ko“ direktorius, vykdydamas akcininkų susirinkime išreikštą akcininkų valią, V. Ž. pardaviau UAB „Macuda ir ko“ akcijas. Įmonę parduoti visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta tik dėl to, kad įmonei autoserviso patalpas nuomoję nuomotojai nutraukė nuomos sutartį ir liepė skubiai išsikraustyti iš nuomojamų patalpų. Įmonei tuo metu išsinuomoti bei įsirengti tinkamų autoserviso paslaugoms teikti naujų patalpų nebuvo įmanoma, kadangi tuo metu Kauno mieste nebuvo autoserviso veiklai vykdyti tinkamų nuomojamų patalpų pasiūlos. V. Ž. susirado per skelbimą internetiniuose skelbimų portaluose.

6015.3.

61Apeliaciniame skunde nepagrįstai konstatuojama, kad UAB „Macuda ir ko“ akcijų pardavimai V. Ž. yra fiktyvūs ir atlikti nesiekiantys įgyvendinti tikrąją tokių sandorių valią, o tik išvengti civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius iš esmės paremtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos NVTS atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00099-13 duomenimis. Šio ikiteisminio tyrime metu atliktomis apklausomis ir kita surinkta medžiaga, apeliantas rėmėsi konstatuodamas, kad atsakovas G. R. padarė nusikalstamas veikas, nors šis ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas iki šiol ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas šio atsakovo atžvilgiu nepriėmė galutinio sprendimo.

6216.

63Atsakovas E. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti BUAB „Macuda ir ko“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

6416.1.

65Ieškovas neįrodė, kad atsakovų sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra fiktyvios, t. y. kad atsakovai G. R. ir E. C. nesiekė parduoti jiems priklausiusios nuostolingai veikusios įmonės, taip pat neįrodė, kokias teisines pasekmes sukelia šių sandorių pripažinimas negaliojančiais.

6616.2.

67Tiek teismų praktikos, tiek įstatymų analizė patvirtina išvadą, kad iškėlus bankroto bylą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui privalo ne bendrovės savininkas (akcininkas), o vadovas (arba keli vadovai).

6816.3.

69Atsakomybė dėl žalos, kilusios neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto, bei nesilaikius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, gali kilti tik bendrovės vadovui. Ginčo situacijoje bendrovės vadovu nuo 2012-01-20 iki 2013-12-04 buvo G. R., nuo 2013-12-09 bendrovės vadovu tapo V. Ž., kuriam buvo perduoti visi bendrovės dokumentai. Taigi, atsakomybė dėl neva žalos atlyginimo pagal teismų praktiką galėtų kilti nebent šiems dviem bendrovės vadovams (kitų dviejų atsakovų atžvilgiu reikalavimai reiškiami visiškai neturint teisinio pagrindo). Visgi svarbu paminėti, kad bankroto bylos iškėlimo dieną V. Ž. dispozicijoje buvo visi bendrovės dokumentai ir turtas, todėl būtent jam kilo pareiga šiuos dokumentus ir turtą perduoti bankroto administratoriui (buvęs vadovas nei dokumentų, nei turto neturėjo nuo 2013 m. gruodžio 4 d.), todėl reikalavimai G. R. atžvilgiu taip pat keliami be jokio pagrindo ir yra atmestini. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70VI.

71Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

72Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7317.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

75Dėl tarp atsakovų sudarytų akcijų pirkimo – pardavimo sandorių fiktyvumo

7618.

77Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pripažinti 2013 m. gruodžio 4 d. UAB „Macuda ir ko“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (CK 1.86 str. pagrindu) tarp buvusio akcininko atsakovo E. C. ir V. Ž. bei buvusio akcininko G. R. ir V. Ž..

7819.

79Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo, kaip neįrodyto ir nepagrįsto.

8020.

81Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.

8221.

83Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Mažoji svajonė“ v. BUAB „Svajonių pilis“, bylos Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

8422.

85Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

8623.

87Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, t. y. su tuo, kad sandoriai sudaryti tarp atsakovų V. Ž. ir G. R. bei V. Ž. ir E. C. nėra fiktyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė šių sandorių fiktyvumą, o atsakovai nepaneigė, kad iš tikrųjų siekė realaus sandorių vykdymo.

8824.

89Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Byloje pateiktas UAB „Macuda ir ko“ akcininkų 2013-12-04 protokolas patvirtina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu du akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, nusprendė parduoti UAB „Macuda ir ko“ akcijas. Tuo pagrindu 2013-12-04 buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartys. 2013-12-04 tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kokius dokumentus G. R. perduoda V. Ž.. 2013-12-04 atsakovo V. Ž. kaip vienintelio akcininko sprendimu atsakovas G. R. buvo atleistas iš UAB „Macuda ir ko“ direktoriaus pareigų. 2013-12-04 VĮ „Registrų centras“ atliktas duomenų apie vadovą ir akcininkus pakeitimas UAB „Macuda ir ko“. Formaliai žiūrint šalys atliko tam tikrus veiksmus reikalingus akcijų pirkimui pardavimui (pasirašė sutartį, perdavė įmonės dokumentus sutartyje nurodytam pirkėjui, direktoriumi paskirtas naujasis pirkėjas įregistravo VĮ „Registrų centras“ faktų apie akcininko ir vadovo pasikeitimą). Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie kainos sumokėjimą, o šalių parodymai dėl kainos sumokėjimo yra prieštaringi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti duomenys ir pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, nesiekiant realaus sandorių vykdymo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir atsižvelgdama į sekančius pateiktus byloje įrodymus.

9025.

91Byloje pateiktas FNTT 2014-06-10 įtariamojo apklausos protokolas tvirtina, kad atsakovas V. Ž. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad 2012-2013 metais (tikslių datų neprisimena) jis vertėsi įmonių pirkimo pardavimo veikla. Vienas įmones šis atsakovas pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus, tačiau tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į atsakovą su prašymu, kad įmonę atsakovas nupirktų su skolomis arba kažkokiomis problemomis, tačiau būdavo taip, kad už tokias įmones ne jis mokėdavo pinigus, o atsakovui buvę įmonių vadovai sumokėdavo. Pasak atsakovo tokios įmonės turėjo kažkokių problemų (skolos arba gręsiantis bankrotas). Atsakovas taip pat nurodė, kad dirbdavo su P. B.. Atsakovas V. Ž. P. B. vardu užrašydavo įmonę ir už tai, kad P. B. bus įmonės direktoriumi sumokėdavo P. B. 300 Lt. Atsakovas V. Ž. FNTT apklausos metu nurodė įmones, kurios yra jam sumokėjusios pinigus, už tai, kad V. Ž. būtų perrašyta įmonė, taip pat įvardijo kiekvienos įmonės sumokėtą jam sumą už įmonės perėmimą savo nuosavybėn. Daugelį šių įmonių atsakovas V. Ž. vėliau perrašė P. B.. Pasisakydamas dėl UAB „Macuda ir ko“ sudarymo aplinkybių, atsakovas V. Ž. nurodė, kad nepamena, kas atstovavo šią įmonę, tačiau nurodė, kad tai buvo autoservisas, už perrašymą V. Ž. buvo sumokėta apie 2000-3000 Lt. Pažymėjo, kad bendrovė turėjo skolų. Bendrovė galutiniame variante buvo perrašyta P. B.. 2014-06-09 įtariamojo apklausos protokole apklaustas įtariamuoju P. B. nurodė, kad jis jokių akcijų realiai nepirkdavo, o atvirkščiai V. Ž. sumokėdavo po 300 Lt už tai, kad akcijos būtų užrašytos P. B. vardu. 2014-08-07 įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad P. B. nurodęs, kad gavo 300 Lt iš V. Ž. už UAB „Macuda ir ko“ perrašymą P. B. vardu. Atsakovas V. Ž. 2014-10-30 teismo posėdžio metu, nagrinėjant šią bylą, jau nurodė kitokią nei FNTT apklausos metu pateiktą versiją dėl UAB „Macuda ir ko“ sudarymo aplinkybių. Teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. nurodė, kad jam atrodo, jog už akcijas buvę akcininkai jam sumokėjo po 50 Lt. Atsakovas G. R. nurodė, kad jis nepamena ar gavo pinigus už vienintelį kartą savo gyvenime parduotas akcijas. E. C. taip pat negalėjo prisiminti ar gavo pinigus iš pirkėjo. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie pinigų už akcijas sumokėjimą, o šalių parodymai dėl pinigų sumokėjimo yra prieštaringi. Nei viena iš sandorio šalių negalėjo tiksliai nurodyti esminės akcijų pirkimo-pardavimo sąlygos – kainos, o tiksliau jos sumokėjimo pardavėjui. G. R. nurodo, kad V. Ž. sutiko pirkti įmonės akcijas ir perimti įmonės buhalterinę apskaitą su visais kreditoriniais įsipareigojimais bei įsipareigojo juos padengti iš savo vykdomos veiklos, bei iš likusių UAB „Macuda ir ko“ skolininkų grąžintų skolų. Tuo tarpu atsakovas V. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tikslas buvo nupirkti įmonę ir perparduoti ją. Taigi, V. Ž. net neturėjo tikslo vykdyti veiklos ir iš jų dengti kreditorinius įsipareigojimus. Be to, byloje apklaustas P. B. nurodė, kad nei V. Ž. nei jam tos įmonės nereikėjo. Jiems su V. Ž. nebuvo pirmas kartas užsiimti fiktyviais įmonių pirkimais pardavimais, pažymėjo, kad jie ne vieną kartą bendradarbiavo ir sudarinėjo fiktyvius įmonių pirkimo sandorius.

9226.

93Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į FNTT pateiktus duomenis, kur V. Ž. nurodęs, kad jo veikla buvo įmonių perėmimas už jam sumokamus pinigus, labai tikėtina, kad ir parduodant UAB „Macuda ir ko“ akcijas ne pirkėjas mokėjo pinigus, o pirkėjui buvo sumokėti pinigai už tai, kad UAB „Macula ir ko“ akcijos būtų užrašytos V. Ž. vardu, kurias vėliau atsakovas V. Ž. perleido P. Ž., sumokėdamas ženkliai mažesnę sumą nei pats gavo iš buvusių UAB „Macuda ir ko“ akcininkų. Kaip jau minėta, paaiškindamas savo motyvus įsigyti įmonę atsakovas V. Ž. nurodė, kad jo tikslas buvo įmonę UAB „Macuda ir ko“ perparduoti. Tačiau byloje nustatyta ir sprendimo dalis, kuria akcijų pirkimo pardavimo sutartis V. Ž. ir P. B. pripažinta fiktyvia ir negaliojančia įsiteisėjusi. Teismas, pripažindama fiktyvia sutartimi, kuri buvo sudaryta tarp P. B. ir V. Ž., padarė tokią išvadą, nes nebuvo atsiskaityta tarp šalių už akcijas ir nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Ši aplinkybė leidžia daryti aukšto tikėtinumo išvadą, jog V. Ž. nebuvo jokio tikslo pirkti įmonės, kurios 2012 m. balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (17 279 Lt) viršijo į balansą įrašytą turto vertę (12 791 Lt), akcijas po 50 Lt ir po 9 dienų jas perrašyti P. B., šiam sumokant 300 Lt. Kitaip tariant nėra pagrindo tikėti, kad atsakovas V. Ž. turėjo tikslą pirkti akcijas tam, kad jas nuostolingai perrašytų P. B..

9427.

95Teisėjų kolegijos vertinimu akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių fiktyvumą patvirtina ir teismo posėdyje V. Ž. nurodyti parodymai, kad jis pasirašęs 2013-12-04 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, perduotų dokumentų nuodugniai netikrino. Toks asmens elgesys neatitinka jokios verslo logikos, o priešingai, labiau tikėtina, kad jis įmonės akcijas iš akcininkų pirko tam, kad iš šio sandorio gautų asmeniškai finansinę naudą (2000 – 3000 Lt). Be to, nors atsakovai E. C. ir G. R. perdavė atsakovui kaip akcijų pirkėjui dalį dokumentų, FNTT kratos metu dalis įmonės dokumentų (originalūs VĮ „Registrų centras“ 2013-12-11 sąskaita ir 2013-12-12 sąskaitos apmokėjimo grynaisiais pinigais čekis, kurie buvo išduoti jau po 2013-12-04 akcijų perleidimo) vis dėl to liko pas G. R..

9628.

97Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo argumentus dėl atsakovų E. C. ir V. Ž. bei G. R. ir V. Ž. sandorio tariamumo, t. y. jog sandoriai dėl akcijų buvo įgyvendinti ir atsakovas sumokėjo kainą už įsigytas akcijas. Iš išdėstytų aplinkybių ir pateiktų į bylą įrodymų teismas sprendžia, kad sandoris yra niekinis (fiktyvus) dėl sandorio šalių valios ydingumo, nes jame išreikšta valia nėra tikra ir neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Tikrasis ginčijamo sandorio dalykas ir tikslas buvo ne atsakovui priklausančių UAB „Makuda ir ko“ akcijų pirkimas-pardavimas, o akcijų perleidimas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais esant įmonei nemokiai ir atsakomybės už turto išvaistymą. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria E. C. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų ir 2013 m. gruodžio 4 d., tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria G. R. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų pripažintinos tariamomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (lot. ab initio) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai prieštarauja ir geros moralės reikalavimams, todėl yra negaliojantis ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9829.

99Pripažinus sandorį tariamu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis).

10030.

101Kadangi ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kaip niekinis sandoris, nesukelia teisinių pasekmių ir negalioja nuo sudarymo momento, turėtų būti taikoma restitucija (CK 1.78 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.). Tačiau nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šio sandorio pagrindu šalys būtų ką nors realiai perleidusios ir įgijusios, išskyrus V. Ž. perduota įmonės dokumentų dėžė, kuri yra perimta FNTT ir šiuo metu yra jos žinioje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tikslinga taikyti restituciją.

102Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

10331.

104Ieškovas byloje įrodinėjo, kad nors įmonės formalus vadovas abu G. R. ir E. C. buvo ne tik įmonės akcininkais, bet ir abu faktiškai vadovavo įmonei. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vadovu iki V. Ž. buvo G. R.. Ieškovo teigimu, G. R. buvo oficialus įmonės vadovas ir šias savo funkcijas atliko, tačiau taip pat de facto vadovu buvo ir atsakovas E. C.. Ieškovas šias nurodomas aplinkybes grindė tuo, kad pats G. R. tą patvirtino, kad su E. C. G. R. tardavosi svarbiais klausimais. 2017-10-30 teismo posėdyje liudytoja I. A. taip pat nurodė, kad E. C. spręsdavo dėl darbuotojų priėmimo, jis arba G. R. darydavo pavedimus. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-05 liudytoja apklausta I. A. nurodė, kad įmonės veiklą realiai organizavo kartu G. R. ir E. C..

10532.

106Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Barker textiles“ v. I. A., bylos Nr. 3K-3-427/2013).

10733.

108Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, tiek į FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakingais už įmonės veiklą laikytinas ne tik formalusis įmonės vadovas G. R., bet ir kitas įmonės akcininkas E. C., kuris taip pat de facto dalyvavo įmonės valdyme ir atliko dalį įmonės vadovo funkcijų.

10934.

110Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

11135.

112Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Macuda ir ko“ iškelta bankroto byla. Šioje įsiteisėjusioje nutartyje teismas konstatavo, kad pagal pateiktą balansą matyti, kad įmonės turtas sudarė 3 704,53 EUR (12 791 Lt), tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 004, 34 EUR (17 279 Lt), taigi įmonės įsiskolinimas viršija viso į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad įmonė veikė nuostolingai, nuostoliai sudarė 4 196, 01 EUR (14 488 Lt) sumą. Pateikti patvirtinantys duomenys, jog atsakovas turi nepriemokas valstybei (2 495, 55, 07 EUR) ir Socialinio draudimo fondo valdybai (168, 80 EUR).

11336.

114Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam įmonės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

11537.

116Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žala įmonei kilo dėl įmonės vadovų de jure ir de fakto neteisėtų veiksmų. Įmonės vadovai, veikdami rūpestingai turėjo ir galėjo numatyti, kad jų priimtas sprendimas ir veiksmai praktiškai nemokią įmonę (kad akcijų pardavimo metų įmonė buvo moki aplinkybė paneigta nebuvo) perleisti asmeniui rastam pagal skelbimą, kuris už užmokestį perima įmones negali būti laikomi teisėtais ir sąžiningais. Atsakovai G. R. ir E. C. perleidę įmonę V. Ž. elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai kreditorių atžvilgiu. Būdami įmonės vadovais jie negalėjo nesuprasti, kad tokiam asmeniui kaip V. Ž. akcijų perleidimas ir visų įmonės dokumentų perdavimas nesiekiant V. Ž. jokio įmonės valdymo neabejotinai sukels žalą ir apsunkins atsiskaitymą su kreditoriais (CK 6.247 str.). Tuo tarpu V. Ž., taip pat turėjo elgtis rūpestingai ir sąžiningai – imtis veiksmų dokumentuose užfiksuotam turtui surasti, jį išsaugoti, o nustatęs, kad turto nėra, nedelsiant veikti ir siekti, kad jis (turtas) būtų surastas ir grąžintas bendrovei. Tuo tarpu atsakovas V. Ž. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad perėmęs visus įmonės dokumentus, jų nuodugniai nepatikrino, o po 9 dienų perrašė akcijas P. B.. Todėl V. Ž. taip pat solidariai atsakingas už šio turto praradimą. Teismui nustačius, kad atsakovai (vadovai) kartu su V. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą dėl turto neperdavimo, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

11738.

118Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, kuris tiksliai atsakovas prisidėjo prie žalos atsiradimo – ar atsakovai jau perdavė V. Ž. ne visus dokumentus (V. Ž. patvirtino, kad netikrino nuodugniai jam perduotų dokumentų), ar V. Ž., gavęs dokumentų perdavimo akte nurodytus dokumentus, juos pradangino. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad FNTT rado 1 dėžę dokumentų pas V. Ž., tačiau joje nebuvo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m. Darytina išvada, kad dėl atsakovų de jure ir de fakto vadovų bei V. Ž. neteisėtų veiksmų nebuvo perduoti bankroto administratoriui dokumentai ir turtas. P. B. atsakomybė šiuo atveju nekonstatuotina, kadangi byloje nebuvo ginčo dėl to, kad jam nebuvo perduoti jokie UAB „Macuda ir ko“ dokumentai ir turtas. P. B. tik pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dokumentai perduoti nebuvo, tą patvirtina ir FNTT pateikti duomenys apie atliktą kratą, kuomet dalis ieškovo dokumentų buvo rasta pas V. Ž.. Dėl šių priežasčių, spręstina, kad V. Ž. neperdavus jokių dokumentų P. B., šis neturėjo objektyvios galimybės perduoti bankroto administratoriui dokumentų ir turto. Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp P. B. ir V. Ž. pirmosios instancijos teismo pripažinta niekine konstatuojant, kad šalys nevykdė šios sutarties ir ši sprendimo dalis įsiteisėjusi.

119Dėl žalos dydžio

12039.

121Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė pagal 2012 metų įmonės finansinėje atskaitomybėje nurodytą įmonės turtą 3704,53 EUR (12 791 Lt). Nurodo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, kuris apskaičiuotas pagal pateiktų kreditorinių reikalavimų sumą (5262,76 EUR) ir įmonės administravimo išlaidas (3000 EUR), o ne dėl neperduoto įmonės turto, nurodyto įmonės balanse už 2012 metus.

12240.

123Kasacinio Teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK numatytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

12441.

125Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydis, kuomet ieškinys grindžiamas dėl įmonei padarytos žalos neperduodant turto ir dokumentų neįrodo įmonei padarytos žalos dydžio, kadangi atsiradę įmonės kreditoriniai reikalavimai a priori nereiškia, kad jie yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėta veika, neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Tai reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti. Nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma būtų aktuali tik tuo atveju, jei ieškovas būtų prašęs priteisti žalą dėl įmonei patirtos žalos nesikreipiant vadovams dėl bankroto bylos iškėlimo ir įrodžius pradelstų kreditorinių reikalavimų sumas vadovų valdymo laikotarpiu. Tačiau šiuo pagrindu ieškinys reiškiamas nebuvo.

12642.

127Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šioje byloje, pagrįstai sprendė, kad ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies, t. y. pagal 2012 m. buvusį turtą, nes tai paskutinis oficialiai žinomas ieškovo balansas. Bendrovės turtas pagal šį balansą nebuvo perduotas, todėl buvo pagrindas priteisti pagal balanse įrašytą turto vertę iš atsakovų E. C., G. R. ir V. Ž., nes būtent dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų turtas bankroto administratoriui perduotas nebuvo, o naujesnių duomenų apie balansą 2013 m. nėra žinoma. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui žalą pagal 2012 m. išlikusį balansą. Pažymėtina, jog toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

12843.

129Teisėjų kolegija, įvertinusi materialinės teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojama teismų praktiką, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo priteisti žalą tokio dydžio, kokia suma teismas patvirtino bankroto administratoriaus sąmatą bankroto byloje. Pažymėtina, jog ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, perdavė ar neperdavė įmonės turtą bankroto administratoriui ar tinkamai nevykdė kitų administracijos vadovui (direktoriui) nustatytų pareigų, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, o iš bankroto bylos, nepaisant minėtų aplinkybių (Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1004-330/2017, Nr. e2A-464-178/2017, Nr. 2A-412-180/2016).

13044.

131Nustačius, kad atsakovai E. C., G. R. ir V. Ž. bendrais veiksmais sukėlė ieškovui žalą dėl neperduoto bankroto administratoriui turto, todėl teismo sprendimas pakeistinas priteisiant ne iš vieno V. Ž. žalą, o iš atsakovų E. C., G. R. ir V. Ž. solidariai 3 704,53 EUR žalą.

132Dėl bylinėjimosi išlaidų

13345.

134CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

13546.

136Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. C. prašė priteisti 1000 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kiti atsakovai pirmosios instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinta ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 47,78 procentų. Iš atsakovų solidariai priteistinas žalos dydis sudaro 44,83 proc. Atsižvelgiant į tai E. C. iš ieškovo kompensuojama 448,30 EUR jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 700,00 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, rengiant procesinius dokumentus, todėl kompensuojamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nesikeičia (334,46 EUR), tačiau 313,81 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisiama iš atsakovų V. Ž., G. R., E. C. lygiomis dalimis, t .y. po 104,60 EUR. Kadangi sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo iš G. R. nekeičiama, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šio atsakovo taip pat neperskirstytinos. Tokiu būdu iš šio atsakovo priteisiama viso 125,25 EUR (104,60 + 20,65).

13747.

138Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 186 EUR. Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 83,38 EUR žyminio mokesčio, t. y. po 27,79 EUR. Kadangi iš atsakovo G. R. į valstybės biudžetą buvo priteista 5,49 EUR žyminio mokesčio, iš viso iš šio atsakovo priteisiama 33,28 EUR.

13948.

140Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir sudaro 23,92 EUR, kurios atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 3,57 EUR. Iš atsakovo G. R. paliekama nepakeisto priteista procesinių dokumentų išlaidų suma – 0,71 EUR. Viso iš G. R. priteisiama suma sudaro 4,28 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

14149.

142Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas E. C. patyrė 800 EUR atstovavimo išlaidų. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė iš atsakovų solidariai priteisti žalą 8019,10 EUR ir ne iš vieno atsakovo, o iš visų. Spręstina, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 46,20 proc., o atmestas 53,80 EUR proc. Atsižvelgiant į tai, atsakovui E. C. priteisiama 430,40 EUR (800 x 53,80 proc.).

143Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

144Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

145„ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

146Pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 4 d. atsakovo E. C. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. C. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų.

147Pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 4 d., atsakovo G. R. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. R. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB „Macuda ir ko“ akcijų.

148Priteisti solidariai iš atsakovų V. Ž., a. k. ( - ), G. R., a. k. ( - ) E. C., a. k. ( - ) ieškovo UAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, naudai 3 704,53 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 704,53 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

149Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. ( - ), ir E. C., a. k. ( - ) ieškovo UAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, naudai po 104,60 EUR bylinėjimosi išlaidų, o iš G. R., a. k. ( - ) ieškovo naudai priteisti 125,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.

150Priteisti ieškovui BUAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, iš atsakovo G. R., a. k. ( - ) 243,66 EUR žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (243,66 EUR), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

151Kitą ieškinio dalį atmesti.

152Priteisti iš BUAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, administravimui skirtų lėšų atsakovo E. C., a. k. ( - ) naudai 448,30 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

153Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. ( - ) ir atsakovo E. C. į valstybės biudžetą po 31,36 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

154Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 37,56 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui“.

155Priteisti iš BUAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, administravimui skirtų lėšų atsakovo E. C., a. k. ( - ) naudai 430,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. ieškovas BUAB „Macuda ir ko“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 7. 2.... 8. Ieškovo manymu, bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto... 9. 3.... 10. Atsakovas G. R. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu... 11. 4.... 12. Atsakovas E. C. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu... 13. 5.... 14. Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštu... 15. 6.... 16. Atsakovas P. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį... 20. 8.... 21. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad atsakovas E. C., o ne G.... 22. 9.... 23. Teismas, vertindamas 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž.... 24. 10.... 25. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra rašytinio įrodymo,... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodyti... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad atsakovas V. Ž. nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad atsakovas G. R. 2013 m. spalio mėn. iš UAB... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. 14.... 35. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 36. 14.1.... 37. Abu G. R. ir E. C. buvo ne tik įmonės akcininkais, bet ir abu faktiškai... 38. 14.2.... 39. Byloje yra pateikta 2016-02-23 Specialisto išvada Nr. 5-1/11 dėl UAB... 40. 14.3.... 41. 2013-12-04 akcijų perleidimo sandorių metu, atsakovas G. R. ir E. C. norėjo... 42. 14.4.... 43. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo... 44. 14.5.... 45. Bylos nagrinėjimo metu, G. R. iš esmės neneigė, kad dalis dokumentų buvo... 46. 14.6.... 47. UAB „Macuda ir Ko“ vertėsi automobilių remontu, o šioje sferoje... 48. 14.7.... 49. Patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą,... 50. 14.8.... 51. Spręsdamas dėl 2013-12-17 akcijų perleidimo ir dokumentų perdavimo P. B.... 52. 14.9.... 53. Skirtingus reikalavimus pirmosios instancijos teismas kėlė ir aplinkybėms,... 54. 15.... 55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo atmesti ieškovo... 56. 15.1.... 57. Atsakovo kaip buvusio įmonės direktoriaus veiksmai vertintini kaip atsakingi... 58. 15.2.... 59. Apeliaciniame skunde nurodytu laikotarpiu UAB „Macuda ir ko“ akcininku buvo... 60. 15.3.... 61. Apeliaciniame skunde nepagrįstai konstatuojama, kad UAB „Macuda ir ko“... 62. 16.... 63. Atsakovas E. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti BUAB... 64. 16.1.... 65. Ieškovas neįrodė, kad atsakovų sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys... 66. 16.2.... 67. Tiek teismų praktikos, tiek įstatymų analizė patvirtina išvadą, kad... 68. 16.3.... 69. Atsakomybė dėl žalos, kilusios neperdavus bankroto administratoriui... 70. VI.... 71. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 72. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 73. 17.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 75. Dėl tarp atsakovų sudarytų akcijų pirkimo – pardavimo sandorių fiktyvumo... 76. 18.... 77. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pripažinti 2013 m.... 78. 19.... 79. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo, kaip neįrodyto ir... 80. 20.... 81. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka,... 82. 21.... 83. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio... 84. 22.... 85. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti... 86. 23.... 87. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo... 88. 24.... 89. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d.... 90. 25.... 91. Byloje pateiktas FNTT 2014-06-10 įtariamojo apklausos protokolas tvirtina, kad... 92. 26.... 93. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į FNTT pateiktus duomenis, kur... 94. 27.... 95. Teisėjų kolegijos vertinimu akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių fiktyvumą... 96. 28.... 97. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo... 98. 29.... 99. Pripažinus sandorį tariamu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 100. 30.... 101. Kadangi ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kaip niekinis sandoris,... 102. Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės... 103. 31.... 104. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad nors įmonės formalus vadovas abu G. R. ir... 105. 32.... 106. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio... 107. 33.... 108. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir šalių... 109. 34.... 110. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10... 111. 35.... 112. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Macuda ir ko“... 113. 36.... 114. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant civilinės... 115. 37.... 116. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žala įmonei kilo dėl įmonės vadovų... 117. 38.... 118. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, kuris tiksliai atsakovas... 119. Dėl žalos dydžio... 120. 39.... 121. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kad... 122. 40.... 123. Kasacinio Teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 124. 41.... 125. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės patvirtintų kreditorių finansinių... 126. 42.... 127. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šioje byloje, pagrįstai... 128. 43.... 129. Teisėjų kolegija, įvertinusi materialinės teisės aktų nuostatas bei šiuo... 130. 44.... 131. Nustačius, kad atsakovai E. C., G. R. ir V. Ž. bendrais veiksmais sukėlė... 132. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 133. 45.... 134. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 135. 46.... 136. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. C. prašė priteisti 1000 EUR išlaidų... 137. 47.... 138. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis... 139. 48.... 140. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės... 141. 49.... 142. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas E. C. patyrė 800... 143. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 144. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti... 145. „ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 146. Pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 4 d. atsakovo E. C. ir V. Ž.... 147. Pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 4 d., atsakovo G. R. ir V. Ž.... 148. Priteisti solidariai iš atsakovų V. Ž., a. k. ( - ), G. R., a. k. ( - ) E.... 149. Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. ( - ), ir E. C., a. k. ( - ) ieškovo UAB... 150. Priteisti ieškovui BUAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, iš atsakovo... 151. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 152. Priteisti iš BUAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, administravimui... 153. Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. ( - ) ir atsakovo E. C. į valstybės... 154. Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 37,56 EUR... 155. Priteisti iš BUAB „Macuda ir ko“, j. a. k. 302712921, administravimui...