Byla I-762-279/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovams Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės , dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Nustatė

2šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

3Pareiškėja teismui pateiktu skundu ( b.l. 1-6 ) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 20 370,23 Lt ( 5904,41 Eur) tarnybinio atlyginimo nepriemoką už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. birželio mėn. Nurodė, kad ji dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėjo padėjėja (A lygis 12 kategorija), jai suteikta 3 kvalifikacinė klasė. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau- ir Seimas) 2008-12-19 priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, ( toliau- ir Bazinis dydis) įstatymo 3 str. Bazinis dydis nuo 2009-01 iki 2009-07-31 buvo sumažintas nuo 490 iki 475 litų, o 2009-07-17 šio įstatymo pakeitimo įstatymu Bazinis dydis nuo 2009-08-01 buvo dar kartą sumažintas iki 450 litų ir toks dydis galiojo 2009-2012 m. Be to, Seimo priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2009-08-01, buvo sumažinti tarnybinio atlyginimo priedai už kvalifikacines klases, taip pat buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai. Be to, VTĮ 3 priede (2008-12-09 įstatymo Nr.XI-53 redakcija, galiojusi nuo 2008-12-13) buvo numatyta, kad teisėjo padėjėjo pareigybės mažiausia kategorija prasideda nuo A 13, o nuo 2010 m. – A 14, tačiau ši įstatymo nuostata neįsigaliojo, 2009-12-02 VTĮ 3 priedo pakeitimo įstatymu Nr.IX-512 VTĮ 3 priedas dar kartą buvo pakeistas, nustatant teisėjo padėjėjo pareigybės mažiausią kategoriją nuo A 12. Mano, kad teisės aktai, kurių pagrindu jai buvo sumažintas darbo užmokestis, priimti nepagrįstai, todėl netekta pareiginės algos dalis dėl Bazinio dydžio sumažinimo, aukštesnės pareigybės kategorijos netaikymo, neteisėto pareiginės algos koeficiento sumažinimo jai turi būti priteista iš atsakovų.

4Atsakovas savo atsiliepime teismui (b.l.73 ) prašė pareiškėjos reikalavimą spręsti teismo nuožiūrą. Nurodė, jog atsakovas apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį , vadovavosi galiojančiais įstatymais.

5Skundas atmestinas.

6Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas- dirbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėjo padėjėja (A lygis 12 kategorija), jai buvo suteikta 3 kvalifikacinė klasė (b.l.8-9).

7Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.

8Pagal VTĮ 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą; pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis.

92008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas 475 litų bazinis dydis. 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2009 m. liepos 31 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo inter alia nustatyta, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bazinis dydis yra 450 litų.

10Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė VTĮ 1 priedą, daliai valstybės tarnautojų – aukštesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė VTĮ 1 priedą, sumažindamas pareiginių algų koeficientus 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams, tarp jų 12 kategorijos- nuo 5,7 iki 5,64.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog pareiginės algos priedai už kvalifikacines klases bei pareiginės algos koeficientai sumažinti nepagrįstai, bei šias VTĮ nuostatas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau- ir Konstitucija), tačiau nepripažino Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatų, kuriomis buvo sumažintas Bazinis dydis iki 450 litų, teismui taip pat nekyla abejonių dėl jų teisėtumo. Pareiškėja savo skundo reikalavimą dėl nenustatytos aukštesnės pareigybės kategorijos grindžia negaliojančiomis (neįsigaliojusiomis) teisės normomis, be to, ji niekada nebuvo priimta į A 13 ar A 14 kategorijos pareigybę, todėl teisėtų lūkesčių neįgijo, ir jie negalėjo būti pažeisti. Pareiškėjai darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas, taikant teisės aktais numatytą Bazinį dydį bei teisės aktais numatytą jos užimamos pareigybės kategorijos koeficientą, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį dėl Bazinio dydžio sumažinimo bei aukštesnės pareigybės kategorijos nenustatymo atmestini kaip nepagrįsti.

12Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo (A 12 kategorijos pareigybės pareiginės algos koeficiento sumažinimo nuo 2009-08-01) pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Tai patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo pažyma apie Joanai Gladkai nepriskaičiuotą darbo užmokestį dėl mažintų pareiginių algų koeficientų (b.l.35-37).

13Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriame buvo išaiškintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos. Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

14Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

15Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016, Nr. eA-281-552/2016 ir kt.). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjo teisinė padėtis ir jo teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau- ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

17Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymą, paminėtuose LVAT sprendimuose suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas vertina, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Vilniaus apygardos administraciniam teismui) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus.

18Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini visa apimtimi.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

20J. G. skundą atsakovams Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

21Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė... 2. šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą... 3. Pareiškėja teismui pateiktu skundu ( b.l. 1-6 ) prašė priteisti solidariai... 4. Atsakovas savo atsiliepime teismui (b.l.73 ) prašė pareiškėjos reikalavimą... 5. Skundas atmestinas.... 6. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu,... 7. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja... 8. Pagal VTĮ 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas... 9. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Valstybės politikų, teisėjų,... 10. Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių... 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas)... 12. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo... 13. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus... 14. Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d.... 15. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 17. Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo... 18. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjos skundo reikalavimai... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 20. J. G. skundą atsakovams Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos... 21. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...