Byla 1A-633-327-2013

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Olego Šibkovo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistajam T. Ž., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam D. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo T. Ž. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Iš T. Ž. priteista 67,35 Lt proceso išlaidų Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

2Šiuo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d., o pagal BK 182 str. 2 d. – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

4T. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesio tiksliai nenustatytą dieną Kauno mieste, turėdamas išankstinį tikslą neatsiskaityti už pirktas prekes ir apgaulės būdu įgyti (užvaldyti) svetimą turtą savo naudai, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, tikslu be išankstinio apmokėjimo įgyti didelės vertės UAB ( - ) priklausantį turtą – prekes (įvairią skerdieną), nurodė D. B. kreiptis į Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išduoti Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. D. B., įgyvendindamas T. Ž. nusikalstamą sumanymą, 2012-08-20 kreipėsi į Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kuri 2012-08-21 išdavė jam pažymą Nr. ( - ), maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninei prekybai kioskuose ir prekyvietėse. Po to T. Ž., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, paėmė D. B. gautą pažymą Nr. ( - ) ir 2012-08-29, degalinėje ( - ), esančioje ( - ), siekdamas suklaidinti UAB ( - ) vadybininką J. K. Ž., prisistatė D. B. vardu ir neketindamas vykdyti įsipareigojimų, t.y. atsiskaityti už įsigytą iš UAB ( - ) produkciją, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) su UAB ( - ), ir 2012 m. rugsėjo mėnesį pagal UAB ( - ) D. B. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras įgijo įvairios skerdienos viso už 49487,90 Lt, t.y. 2012-09-04 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 574,1 kg skerdienos už 5765,69 Lt; 2012-09-05 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 452,4 kg skerdienos už 4543,45 Lt; 2012-09-06 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 421,3 kg skerdienos už 4231,12 Lt, 2012-09-11 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 690,9 kg skerdienos už 6938,71 Lt; 2012-09-12 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 698 kg skerdienos už 7010,01 Lt; 2012-09-13 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 707,8 kg skerdienos už 7108,44 Lt; 2012-09-14 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 607,8 kg skerdienos už 6104,14 Lt; 2012-09-18 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įgijo 775,3 kg skerdienos už 7786,34 Lt, kurią realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus už skerdienos pardavimą pasisavino, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą – UAB ( - ) priklausantį didelės vertės turtą – įvairią skerdieną, padarydamas UAB ( - ) 49487,79 Lt turtinę žalą.

5Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skunde nurodo, kad buvo nuteistas nepagristai. Apylinkės teismo nuosprendis paremtas prielaidomis. Nei kito nuteistojo parodymai, nei byloje apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys nepatvirtina nuosprendyje tariamos jo kaltės. Jis nei vienas, nei su kitu nuteistuoju nesukčiavo, nesirengė sukčiauti ar kokiu nors kitu neteisėtu būdu pasipelnyti. Norėjo uždirbti iš šio verslo, tačiau dėl apylinkės teismui nurodytų priežasčių verslas strigo, todėl jie vėlavo atsiskaityti su tiekėju. Visa tai tebuvo ir tėra tik civiliniai teisiniai santykiai. Visus veiksmus su sutarties kontrahentais atlikinėjo atvirai, nesislapstydami, nevartodami apgaulės priemonių. Skolos neginčijo, galiausiai ji buvo apmokėta. Svetimo turto įgijimas apgaule gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tuo tarpu jis neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios sukčiauti. Taip pat pažymi, kad nei jis, nei kitas nuteistasis nesudarė situacijos, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. Savo asmenybių nenuslėpė, sandorio faktas lengvai įrodinėjamas, taip pat jų veikoje nebuvo apgaulės elemento. Pažymima, kad ir pagal LAT formuojamą praktiką paprastas pažado netesėjimas (nagrinėjamu atveju – dėl konkrečių jau nurodytų priežasčių netesėjimas įpareigotu laiku), nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis.

6Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog net jeigu nebūtų pagrindo jį išteisinti, apylinkės teismo nuosprendį vis tiek nebūtų galima laikyti esant pilnai pagrįstu. Jam be pagrindo inkriminuota tęstinė veika. Atskiri mėsos priėmimai, neatsiskaitymai nesudaro jokio didelio masto, nebuvo jokios tyčios ne tik apskritai sukčiauti, bet juo labiau sukčiauti dideliu mastu. Todėl nėra teisinga ir jo veikos kvalifikacija (per sunki), o to pasėkoje jam paskirta aiškiai per didelė, neatitinkanti ir BK bendrosios dalies nuostatų (54 str., 41 str.), bausmė.

7Teismo posėdyje nuteistasis T. Ž. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

8Nuteistasis D. B. iš dalies palaiko nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą.

9Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Nuteistojo T. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

12Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo T. Ž. nusikalstamą veiką.

13Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę tuo pagrindu, kad jis neturėjo tikslo apgaule gauti svetimą turtą, tik nesugebėjo laiku įvykdyti sutartį.

14Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pav., kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-322-2013).

16Sukčiavimą nuo civilinių deliktų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-309-2013).

17Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo T. Ž. kaltė padarius BK 182 str. 2 d. numatytą veiką yra įrodyta bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais – T. Ž. inicijavo veiklą ir veikė kito asmens (D. B., neturinčio savo turto ir galimybės atsiskaityti už gautas prekes) vardu – įkalbėjo D. B. gauti verslo liudijimą, pasirašė D. B. vardu produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį su UAB ( - ) nuslėpdamas savo duomenis, pakankamai didelio kiekio ir nemažos vertės partijomis gaudavo produkciją, perkraudavo produkciją iš tiekėjo automobilio į kitą automobilį ir tik tada gabeno ją į realizavimo vietą (ar neaišku kur), teismui nenurodė asmenų, su kuriais, jo tvirtinimu, pats palaikė verslo santykius – perdavė mėsą perdirbimui, rūkymui, nurodė praradęs mėsą jai sugedus, tačiau ir toliau ją ėmė iš tiekėjo, už gautas pajamas pirko automobilį žmonos vardu, po mėsos tiekimo nutraukimo vengė ryšių su tiekėju. Per palyginti trumpą laiką – laikotarpį, per kurį galėjo gauti produkciją neatsiskaitydamas, gavo didelės vertės produkcijos kiekį, nė už vieną produkcijos partiją neatsiskaitė. Visos šios aplinkybės teikė pakankamą pagrindą apylinkės teismui daryti išvadą, kad T. Ž. siekė be apmokėjimo gauti kuo daugiau produkcijos ir neketinant už ją atsiskaityti.

18Apeliacinio skundo argumentą, kad T. Ž. nevykdė komercinės veiklos savo vardu todėl, kad turėjo įsiskolinimą vaikų išlaikymui, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Kaip matyti iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 147-155), iš esmės jokia buhalterinė apskaita apie D. B. individualią veiklą nebuvo atliekama, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad veiklos organizatoriumi buvo ne D. B., kurio vardu buvo sudaryta produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis, o T. Ž. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartis svetimu vardu buvo sudaryta ne siekiant išvengti galimos antstolių kontrolės, o tikslu užmaskuoti savo tapatybę santykiuose su produkcijos tiekėju.

19Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik savo tikro vardo pasakymas, telefono numerio bendravimui pateikimas, pasirašymas kai kuriose sąskaitose faktūrose, esant visoms kitoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, negali būti pripažintas kaip savo tapatybės deklaravimas neapsunkinant civilinių teisinių santykių tarp sutarties šalių.

20Savo veiksmais T. Ž. sukūrė legaliai veikiančio ūkio subjekto įvaizdį ir taip nulėmė nukentėjusios bendrovės atstovo apsisprendimą sudaryti produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį ir pagal ją tiekti skerdieną D. B.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, už T. Ž. realizuotą produkciją gautos lėšos nebuvo apskaitomos D. B. tariamo verslo buhalterinėje apskaitoje, o buvo panaudojamos T. Ž. nuožiūra, kas tik patvirtina išankstinį jo ketinimą neatsikaityti su UAB ( - ).

21Skundo argumentas, kad nusikalstama veika nepagrįstai buvo kvalifikuojama kaip tęstinė, taip pat nėra pagrįstas. Byloje nustatyta, kad visa tęstine veika pirmiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgyto turto vertė – 49487,79 Lt. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito paprastai nenutolusių, padarytų analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis veiksmų, kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia) dėl to paties objekto. Neteisėto turto įgijimo atveju turtas paprastai gaunamas iš to paties šaltinio, analogišku būdu ir padarant žalą tam pačiam savininku. Nagrinėjamu atveju panaudojant vieną UAB ( - ) ir D. B. sutartį, surašytą 2012 m. rugpjūčio 29 d., kuri galiojo iki 2013 m. sausio 31 d., ir kurioje nebuvo numatytas joks produkcijos (marinuotų gaminių, šviežios mėsos ir kt.) kiekio ar patiekimo kartų apribojimas, nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki 18 d. per aštuonis kartus, kasdien su keliomis kelių dienų pertraukomis (iš esmės savaitgalių pertraukomis), tuo pačiu būdu (pagal PVM sąskaitas faktūras) buvo neatlygintinai paimta produkcija – skerdiena iš to paties šaltinio (UAB ( - )). Pažymėtina, kad kiekvieną kartą buvo paimta skerdienos, kurios vertė sudarė nuo 4231,12 Lt iki 7786,34 Lt. Kaip nustatė apylinkės teismas, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad nuteistasis turėjo vieningą tyčią per tam tikrą laikotarpį tuo pačiu būdu, iš vieno šaltinio apgaule įgyti mėsos. Nusikalstami veiksmai nutrūko tik kai bendrovė, negavusi atsiskaitymo už pateiktą produkciją, nutraukė produkcijos tiekimą. Taigi, T. Ž. jau prieš darydamas jam inkriminuotą veiką turėjo vieningą tyčią atlikti pasikartojančius veiksmus, įgyjant svetimą UAB ( - ) priklausantį didelės vertės turtą. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad T. Ž. veika turi būti kvalifikuota kaip tęstinė, pagal BK 182 str. 2 d.

22Apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. Ž., jos dydį motyvavo tik faktais, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo noru atlygino padarytą žalą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos neįvertino T. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir jo asmens pavojingumo, ir paskyrė sankcijoje numatytą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui.

23BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Iš tikrųjų, nuteistojo T. Ž. padaryta nusikalstama veika priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams numato įvairių rūšių bausmes. Tik susiję su prievarta arba smurtu, arba kvalifikuoti dėl kitokių aplinkybių šios rūšies nusikaltimai priskirti prie sunkių. T. Ž. inkriminuotas nusikaltimas priskirtas prie sunkių dėl jo apgaule įgyto turto didelės vertės. Tačiau ir sunkius nusikaltimus padaro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi.

24BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 54 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nereikia suprasti, jog įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-45/2007, 2K-390/2011, 2K-382/2012, 2K-137/2013, 2K-348/2013).

26T. Ž. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika truko palyginti trumpą laikotarpį – dvi savaites, apgaule įgytas vienos bendrovės turtas. Nors padaryta santykinai didelė žala, tačiau ji palyginti greitai buvo atlyginta – 2013 m. sausio 11 d., ir nukentėjusi bendrovė T. Ž. neturi jokių pretenzijų (t. 4, b. l. 140). Nėra duomenų, kad nusikalstama veika būtų sutrikdžiusi bendrovės veiklą ar padariusi kitokio pobūdžio žalą. Nuteistasis yra sąlyginai jauno amžiaus ir turi keturis mažamečius vaikus (t. 4, b. l. 57-60), taigi T. Ž. materialinis išlaikymas ir pagalba yra svarbūs šeimai. T. Ž. anksčiau nebuvo nusikaltęs (t. 4, b. l. 61), nors buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nuo T. Ž. inkriminuotos sunkios nusikalstamos veikos nuosavybei padarymo praėjo jau daugiau kaip metai, ir nėra duomenų, kad per tą laiką jis būtų dar nusikaltęs. Nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai – gyvenamojoje vietoje juo nusiskundimų nėra gauta (t. 4, b. l. 74). Sulaikytas ir apklausiamas įtariamuoju T. Ž. pripažino ir detaliai paaiškino visas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pas jį yra susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, kad nusikaltimas būtų loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė.

27Byloje nėra duomenų, kad nuteistajam paskyrus įstatyme numatytą bausmę nebūtų kam prižiūrėti jo mažamečius vaikus. Teisėjų kolegija byloje nemato ir kitokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima svarstyti BK 62 str. 2 d. taikymo tikslingumą. Šioje byloje teisinio pagrindo taikyti BK 62 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas nėra.

28Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį nuteistojo T. Ž. asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad T. Ž. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra per griežta. Tiek nusikalstamos veikos pobūdis, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 54 str. 3 d. taikymo sąlygas, ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes tai turėtų neigiamos įtakos tiek nuteistojo, tiek ir mažamečių vaikų ateičiai ir duoda pagrindą paskirti švelnesnę bausmę, kartu apsaugant nuteistojo bei jo šeimos svarbius socialinius interesus.

29Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos nuteistojo asmenybę, jo šeiminę padėtį bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius jam BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei nustatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje, bausmę – baudą (BK 47 str.), o jos dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 61 str.).

30Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. Ž. bausmę, turėjo pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą, todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

31Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu T. Ž. buvo sulaikytas, jam buvo paskirtas kardomasis kalinimas (t. 4, b. l. 2, 39-40, 44-46, 132-134), sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., 66 str.).

32Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., 331 str. 1 d. ir 4 d.

Nutarė

34Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

35T. Ž., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti 250 MGL (trisdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

36Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaičius laiką, T. Ž. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-11-22 iki 2013-01-21, pagal BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp. vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai – viso šešiasdešimt vieną dieną – 122 MGL, galutinę bausmę nustatyti 128 MGL (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

37Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Šiuo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,... 4. T. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesio tiksliai... 5. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės... 6. Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog net jeigu nebūtų pagrindo jį... 7. Teismo posėdyje nuteistasis T. Ž. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį... 8. Nuteistasis D. B. iš dalies palaiko nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą.... 9. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.... 10. Nuteistojo T. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305... 12. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra... 13. Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę tuo pagrindu,... 14. Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esminis... 16. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad... 18. Apeliacinio skundo argumentą, kad T. Ž. nevykdė komercinės veiklos savo... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tik savo tikro vardo pasakymas, telefono... 20. Savo veiksmais T. Ž. sukūrė legaliai veikiančio ūkio subjekto įvaizdį ir... 21. Skundo argumentas, kad nusikalstama veika nepagrįstai buvo kvalifikuojama kaip... 22. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. Ž., jos dydį motyvavo tik faktais,... 23. BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio... 24. BK 54 str. 1 d. nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal BK 54 str. 3 d.... 26. T. Ž. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.),... 27. Byloje nėra duomenų, kad nuteistajam paskyrus įstatyme numatytą bausmę... 28. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodytos nuteistojo asmenybę, jo... 30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 31. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu T. Ž. buvo... 32. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2... 34. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį.... 35. T. Ž., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str.... 36. Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaičius laiką, T. Ž. išbūtą... 37. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....