Byla 2A-503/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Vaidai Sasnauskaitei, Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei, atsakovo atstovei advokatei R. P. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. O. , A. O. , D. O. , V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3111-258/2009 pagal ieškovų A. O. , A. O. , D. O. , V. P. ieškinį atsakovui V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai A. O. , A. O. , D. O. , V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. , prašydami priteisti iš atsakovo neturinės žalos atlyginimą: A. O. – 294 618,88Lt, A. O. – 300 000 Lt, D. O. – 300 000 Lt, V. P. – 49 654,72Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. liepos 13 d. apie 20.44 val. atsakovas V. B. , vairuodamas automobilį ( - ) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius-Kaunas 15,2 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 ir 172 punktų reikalavimus: buvo neatsargus, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos, atsitrenkė į metalinį atitvarą, po ko įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešingos krypties antra eismo juosta Grigiškių link važiavusiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. ( - ) vairuojamu R. O. . Ieškovai pažymėjo, kad automobilio VW Passat vairuotojas R. O. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006 m. liepos 14 d. apie 20.15 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, o šio automobilio keleiviui V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino V. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nubaudė jį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Ieškovų teigimu, dėl atsakovo V. B. nusikalstamų veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuri atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovai A. O. , A. O. ir D. O. nurodė, kad neteko sutuoktinio ir tėvo. Ieškovai nurodė, kad sutuoktinio netektis A. O. sukėlė dvasinės netekties skausmą, finansinių sunkumų, ieškovai A. O. ir D. O. tėvo netektį išgyveno itin skaudžiai: tapo labai uždari, jautrūs, blogai miegojo, pablogėjo sveikatos būklė, D. O. prasidėjo širdies skausmai. Ieškovai ieškinyje pažymėjo, kad draudikas AB Lietuvos draudimas, kuris buvo apdraudęs atsakovo vairuojamą automobilį išmokėjo A. O. 1 381,12Lt (400 eurų) neturtinės žalos draudimo išmoką bei pats atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jai pervedė 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atitinkamai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo mažintina iki 294 618,88Lt. Ieškovas V. P. nurodė, kad eismo įvykio metu jam buvo padaryti nubrozdinimai ir žaizda veide, plėštinė dešinio dilbio žaizda su alkūninės arterijos, alkūninio nervo, 5-o piršto lenkiamosios sausgyslės, 4-o piršto paviršinio lenkiamojo, alkūninio lenkiamojo ir stipininio lenkiamojo riešo bei ilgojo lenkiamojo rankos nykščio raumenų pažeidimai. Ieškovas pažymėjo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas ieškovui padarytus sužalojimus įvertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovo teigimu, dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jam teko iškęsti didelį fizinį skausmą, gerti stiprius nuskausminančius vaistus, iškęsti sudėtingą operaciją, gulėti ligoninėje, o po išrašymo iš ligoninės du mėnesius dešinė ranka buvo įtvirtinta gipse, dėl to negalėjo dirbti, buvo sunku apsitarnauti, atlikti namų ūkio darbus, pasirūpinti šeima ir mažamečiu sūnumi, ko pasėkoje patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, jautėsi bejėgis. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nėra aišku, kaip patirta trauma atsilieps sveikatai ateityje. Dėl to, ieškovo teigimu, iš atsakovo priteistina 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad draudikas AB Lietuvos draudimas, kuris buvo apdraudęs atsakovo vairuojamą automobilį išmokėjo V. P. 345,28Lt (100 eurų) neturtinės žalos draudimo išmoką, atitinkamai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo mažintina iki 49 654,72Lt.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo V. B. ieškovams A. O. , A. O. , D. O. po 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo 2009 m. kovo 16 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Lt advokato atstovavimo išlaidų; priteisti iš atsakovo V. B. ieškovui V. P. 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo 2009 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 Lt advokato atstovavimo išlaidų; priteisti iš ieškovės A. O. atsakovui V. B. 1800 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 20 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovo V. P. atsakovui V. B. 625 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 10 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą išieškoti 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

5Teismas nurodė, kad pagal ieškovų A. O. , A. O. ir D. O. reikalavimus, teismo nagrinėjamas dalykas šioje bylos dalyje - faktinių aplinkybių, leidžiančių nustatyti teisingą kompensaciją dėl neturtinio pobūdžio išgyvenimų, įvertinimas ir teismų praktikos bei teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo gyvybės atėmimo didesnio pavojaus šaltiniu, atlyginimą nukentėjusiojo artimiesiems - mirusio nukentėjusiojo žmonai ir vaikams, taikymas. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo V. P. reikalavimą, teismo nagrinėjamas dalykas šioje bylos dalyje - faktinių aplinkybių, leidžiančių nustatyti teisingą kompensaciją dėl neturtinio pobūdžio išgyvenimų, įvertinimas ir teismų praktikos bei teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos, dėl jo lengvo sveikatos sužalojimo didesnio pavojaus šaltiniu, atlyginimą, taikymas. Dėl to teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dviejų savarankiškų ieškovų yra pateikti reikalavimai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo vienam atsakovui V. B. laikytini vienarūšiais.

6Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovė A. O. su R. O. 1989 m. birželio 16 d. registravo civilinės santuokos sudarymą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų, jog santuoka buvo nutraukta ar pradėtas procesas santuokai nutraukti žalos padarymo metu. Teismas nurodė, kad pora pragyveno santuokoje 17 metų, susilaukė dviejų sūnų, ieškovės teigimu, vienas kitą mylėjo ir gerbė, suprato ir padėjo vienas kitam. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, po sutuoktinio netekties ją prislėgė dvasinė netektis ir finansiniai sunkumai. Teismo nuomone, netikėti šiais faktinį emocinį ryšį tarp ieškovės ir nukentėjusiojo nusakančiais duomenimis, kurie atspindi šių santykių nuolatinumą (nepertraukiamumą), emocinį tvirtumą, nuoširdumą, nėra pagrindo, be to, pastarieji teiginiai nėra kitos šalies nuginčyti bendra tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė A. O. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

7Teismas nurodė, kad gimimo liudijimas Nr. 13, išduotas 1990 m. vasario 8 d., patvirtina, kad A. O. yra nukentėjusiojo R. O. vyresnysis sūnus, kuriam buvo suėję 16 metų žalos padarymo metu, o gimimo liudijimas Nr. 10, išduotas 1993 m. balandžio 30 d. patvirtina, kad D. O. yra nukentėjusiojo R. O. jaunesnysis sūnus, kuriam, žalos padarymo metu buvo suėję 13 metų. Teismas pažymėjo, kad tiek A. O. , tiek D. O. nuo gimimo gyveno kartu su motina ir tėvu šeimoje. Teismas nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad tėvas R. O. abu sūnus mylėjo, o šie jį laikė dideliu autoritetu, savo santykius su tėvu apibūdina kaip labai šiltus ir glaudžius, abu sūnūs po tėvo mirties juto dvasinę netektį, dvasinį sukrėtimą, dėl ko jie tapo uždari, blogai miegodavę, pablogėjo sveikatos būklė. Teismas nurodė, kad teismui netikėti šiais faktinį emocinį ryšį nusakančiais duomenimis, kurie atspindi šių santykių nuolatinumą (nepertraukiamumą), emocinį tvirtumą, nuoširdumą, nėra pagrindo, be to, pastarieji teiginiai nėra kitos šalies nuginčyti bendra tvarka, todėl laikytina, kad A. O. ir D. O. , pastarojo įstatyminė atstovė yra A. O. , turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

8Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje konstatavo, kad 2006 m. liepos 13 d. apie 20.44 val. atsakovas V. B. , vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Vilnius - Kaunas 15,2 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 ir 172 punktų reikalavimus: buvo neatsargus, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos, atsitrenkė į metalinį atitvarą, po ko įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su priešingos krypties antra eismo juosta Grigiškių link važiavusiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. O. ; automobilio VW Passat vairuotojas R. O. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2006 m. liepos 14 d. apie 20.15 vai. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, šio automobilio keleiviui V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas pažymėjo, kad teismas V. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad atsakovas V. B. neįvykdė įstatymuose (Kelių eismo taisyklėse) nustatytų pareigų, ko pasėkoje tiesiogiai sukėlė žalą ieškovams.

9Dėl ieškovo V. P. neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijų nustatymo ir įvertinimo teismas nurodė, kad žala buvo padaryta įstatymais saugomai vertybei - žmogaus sveikatai. Teismas nurodė, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas specialisto išvadoje Nr. G 4531/06(01), atliktoje 2006 m. liepos 31 d. - 2006 m. spalio 13 d., nurodyta kad V. P. nustatyti sugiję nubrozdinimai ir žaizda veide, plėštinė dešinio dilbio žaizda su alkūninės arterijos, alkūninio nervo, 5-o piršto lenkiamosios sausgyslės, 4-o piršto paviršinio lenkiamojo, alkūninio lenkiamojo ir stipininio lenkiamojo riešo bei ilgojo lenkiamojo rankos nykščio raumenų pažeidimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad specialistas išvadoje šiuos sužalojimus kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai nėra sunkus ar itin sunkus sveikatos sužalojimas. Teismas nurodė, kad išrašas iš medicinos dokumentų Nr. 2006/12998 patvirtina, kad ieškovas 2006 m. liepos 13 d. skubos tvarka buvo operuotas, pati operacija tetruko 5 minutes, kurios metu susiūtos sausgyslės, arterija ir nervas. Teismas nurodė, kad išraše pažymima, jog pooperacinė eiga buvo sklandi, taikytas medikamentinis gydymas, ne tik antibiotikai, bet ir analgetikai skausmui malšinti, mobilizuota ranka, atlikti perrišimai, antrą parą po operacijos pašalintas drenas ir, esant gerai paciento būklei, 2006 m. liepos 17 d. išrašytas į namus ambulatoriniam gydymui. Teismas pažymėjo, kad po išrašymo iš stacionaro pacientas toliau nesigydė. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, nurodė, jog ieškovas po eismo įvykio juto fizinį skausmą, kuris ligoninėje buvo malšinamas, kentė neilgą, tačiau pagal savo pobūdį sudėtingą operaciją, 4 dienas buvo ligoninėje, 12 parą po operacijos buvo pašalinti siūlai, 6 savaites ranka mobilizuota longete, esant skausmui rekomenduota naudoti analgetikus Dolmen, kurie vartojami lengvam ir vidutiniam skausmui malšinti (7 dienoms). Teismo teigimu, šios aplinkybės patirtina, kad ieškovas patyrė nepatogumų kasdieniniame gyvenime (buityje), tačiau ne tokių, kad bendraujant su šeima, nepilnamečiu sūnumi, kuriam buvo suėję 5 metai, keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, riboja jo judėjimo galimybes. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas po išrašymo iš stacionaro toliau nesigydė, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad dėl šio nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovas patirs neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ar net skausmą ateityje, dėl ko jam reikėtų toliau vartoti medikamentus, turės tęstines gydymo ar reabilitacijos paslaugas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis dėl neteisėtos atsakovo veikos neteko darbingumo ar kitų vertintinų dalykų, o iki autoįvykio ieškovas savo sveikatą buvo apsidraudęs minimalia 70 Lt įmokos suma.

10Teismas nurodė, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje V. B. neteisėtas veikimas pripažintas neatsargiu nusikaltimu.

11Teismas nurodė, kad atsakovas yra fizinis, jaunas (gimęs 1984 m.) asmuo, 2009 m. rugpjūčio 5 d. sudarė santuoką, žmona laukiasi kūdikio. Teismas pažymėjo, kad svarbu atsakovo teigiamas elgesys, žalos atlyginimas po jos padarymo yra kriterijus, turintis įtakos, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad draudikas AB Lietuvos draudimas, kuriame buvo apdrausta V. B. vairuojamo automobilio civilinė atsakomybė, išmokėjo V. P. draudimo sutartyje nustatytos 345,28 Lt (100 eurų) neturtinės žalos draudimo išmoką.

12Teismas nurodė, kad atsakovas turi nuolatinį darbą ir jo vidutinio mėnesinio atlyginimo vidurkis siekia 2 500 Lt, atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, tačiau turi sutartinių įsipareigojimų (180,98 Lt/mėn.) pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį iki 2010 m. gegužės 7 d., vartojimo kreditą (387,24 Lt/mėn.) pagal sutartį ir mokosi, mokėdamas už studijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto mechanikos fakultete. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovo siekiamas aukštasis išsilavinimas leis ateityje jam didinti savo pajamas, kurių pagrindu kartu su sutuoktine galės aprūpinti šeimą, planuoti gyvenamojo būsto įsigijimą nuosavybės ar kitais sutartiniais pagrindais.

13Teismas, vertindamas ieškovo, kitus teismo nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatyto kriterijus, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007) ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, jog iš atsakovo V. B. priteistina ieškovui V. P. 4 500 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimo.

14Dėl ieškovų A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijų nustatymo ir įvertinimo teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas yra dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl artimo asmens gyvybės atėmimo didesnio pavojaus šaltiniu, atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems - mirusio nukentėjusiojo žmonai ir vaikams.

15Teismas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė A. O. neteko sutuoktinio, A. ir D. O. tėvo, t.y. pirmiausia nutrūko fizinis ryšys (pasiekiamas kontaktas) su jiems emociškai artimu žmogumi, patirta neapčiuopiama, tačiau stipri dvasinė netektis, emocinis išgyvenimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai kaip neturtinės žalos pasekmes dėl artimo mirties įvardija sukeltą dvasinės netekties skausmą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą ir finansinius sunkumus. Teismas nurodė, kad teismui nėra pagrindo nepripažinti aplinkybių, kurios įvardintinos kaip dvasinės kančios, tačiau tik tų, kurios „neperaugusios" į trečiųjų asmenų pamąstymus. Teismas nurodė, kad Širvintų rajono Musninkų vidurinės mokyklos pateiktos charakteristikos apie A. ir D. O. patvirtina, jog vaikai gedi tėvo, kiekvienas savaip, individualiai, pagal brandą ir asmenines savybes, tačiau šios aplinkybės - dvasiniai išgyvenimai, kaip reakcija į jų neturtinių vertybių pažeidimą, yra adekvati, nesąlygoti tokio laipsnio ir sunkių išgyvenimų, kad reikėtų konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais (psichologais ar psichiatrais). Teismas pažymėjo, kad ieškovai teismui nepateikė šių aplinkybių patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė dokumentų įrodančių aplinkybę, kad ieškovas D. O. dėl neteisėtos atsakovo veikos patyrė fizinį skausmą, t.y. tam tikrų sveikatos pablogėjimų, kurie vertintini kaip neturtinė žala.

16Teismas nurodė, kad draudikas AB Lietuvos draudimas, kuris buvo apdraudęs atsakovo V. B. vairuojamą automobilį, išmokėjo A. O. 6 417,00Lt turtinės žalos ir 1 381,12Lt (400 eurų) neturtinės žalos draudimo išmoką, pats nukentėjusysis savo sveikatos ir gyvybės nebuvo apsidraudęs. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovės argumentas dėl finansinių sunkumų dėl sutuoktinio netekties nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis byloje. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis laikotarpyje nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. R. O. vardu socialinio draudimo įmokų negauta, eismo įvykio datai R. O. nedirbo (verslo liudijimas galiojo nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki 2006 m. liepos 4 d.), byloje nėra duomenų apie tai jog jos sutuoktinis išlaikė šeimą, Sodra kiekvienam vaikui moka po 157,65 Lt našlaičių pensiją.

17Teismas, vertindamas tiek ieškovės pateiktus, kitus teismo nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatyto kriterijus, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-390/2007), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, jog iš atsakovo V. B. priteistina ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. po 6 000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimo.

18Teismas nurodė, kad ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimas atitinka CPK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6,210 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl priteistinos procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Teismas pažymėjo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.), kad ieškinys patenkinamas iš dalies ir nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų (beveik 2 % ir 1 %) daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų (atitinkamai 98 % ir 99 %) daliai (CPK 93 str. 2 d.) ir kad iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai (CPK 92 str.).

20Teismas nurodė, kad ieškinio pareiškimas, pasirašytas advokatės tvirtina, jog ji atstovavo ieškovus, ieškovės A. O. buvo sumokėta 1 000 Lt, ieškovo V. P. – 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovo turėtos 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidos kompensuotinos iš ieškovų proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

21Apeliaciniu skundu ieškovai A. O. , A. O. , D. O. , V. P. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiama tokiais argumentais:

221.

23Teismas netinkamai vertino kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos nustatymui, juos tik formaliai nurodydamas, tačiau neatsižvelgdamas į bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir visiškai neargumentuodamas, kodėl nagrinėjamu atveju ieškovės A. O. dėl sutuoktinio mirties bei ieškovų A. O. bei D. O. dėl tėvo mirties patirtą neturtinę žalą vertina tik po 6 000 Lt. Dėl kiekvieno asmens patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio teismas privalėjo spręsti individualiai, įvertinti ne tik visas nukentėjusių asmenų pažeistas nematerialines vertybes kompleksiškai, bet ir kiekvieną jų atskirai, tačiau to nepadarė, kiekvieno ieškovų atskirai patirtos neturinės žalos neindividualizavo.

242.

25Teismas, nustatydamas ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į dėl atsakovo V. B. padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, kurios yra negrįžtamos, ieškovų dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, į pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį.

263.

27Teismas nepakankamai įvertino atsakovo kaltę, formaliai nurodydamas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje V. B. neteisėtas veikimas pripažintas neatsargiu nusikaltimu. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalėjo atsižvelgti, kad V, B. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. buvo labai neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, dėl ko įvyko eismo įvykis, sukėlęs labai skaudžias ir negrįžtamas pasekmes.

284.

29Teismas nepagrįstai kaip kriterijų, turintį įtakos nustatant neturtinės žalos dydį pažymėjo atsakovo teigiamą elgesį žalos atlyginimą po jos padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dalį padarytos žalos ieškovei A. O. atlygino tik prasidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, t.y. praėjus daugiau nei metams nuo žalos padarymo, todėl toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip teigiamas, kadangi tokios dalies žalos atlyginimo aplinkybės terodo atsakovo norą palengvinti savo padėtį baudžiamajame procese, siekiant minimalios bausmės.

305.

31Teismas pažeidė ieškovų, kaip nukentėjusių asmenų teises bei interesus, o kartu ir teisingumo principą, kadangi nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis dėl atsakovo V. B. kaltės kilusiems padariniams,

326.

33Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų nutartimis, kurios priimtos bylose, kurių aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Analizuojant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose matyti, kad nustatomas daug didesnis priteisiamos neturtinės žalos dydis, negu teismas priteisė ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. .

347.

35Teismas, nustatydamas V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį 4 500 Lt, nepakankamai atsižvelgė į jam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir dėl patirtus dvasinius išgyvenimus.

368.

37Teismas, nustatydamas V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi pakankamai sena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nutartimi. Analizuojant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose matyti, kad ieškovams dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiamos kur kas didesnės nei sumos neturtinei žalai atlyginti. Teismo ieškovui V. P. priteista neturtinės žalos 4 500 Lt suma neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros ir yra aiškiai per maža.

389.

39Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir tuo buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

40Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, teismas priėmė pagrįstą sprendimą, pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs ieškovų reikalavimus, teismas tinkamai įvykdė įstatymų nustatytą pareigą nustatyti kiek galima teisingą kompensaciją asmenims už jų patirtą neturtinę žalą, vadovavosi neturtinės žalos nustatymo kriterijumi, suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, nustatė ir įvertino visas ginčo santykiui reikšmingas faktines aplinkybes.

41Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas pakeistinas.

42Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas. V. B. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.

43Nurodytame nuosprendyje konstatuota, kad V. B. 2006 m. liepos 13 d. apie 20.44 val., vairuodamas K. B. priklausantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniuje keliu Vilnius-Kaunas Savanorių prospekto link, apie 80-90 km/h greičiu atviroje vietovėje, lyjant, su įjungtais valytuvais, temstant, esant neapšviestai važiuojamai daliai, su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, esant šlapiai asfaltuotai be defektų kelio dangai, esant 200 m matomumui, tiesiame kelio ruože, kuriame leistinas ne didesnis kaip 80 km/h greitis, esant 23,3 m važiuojamosios dalies pločiui, 8 m pločio žole apaugusiai skiriamai juostai su tvorele, važiuojamajai daliai esant paženklintai horizontaliojo ženklinimo linijomis Nr. 1.1, 1.5, 1.16, esant kelio ženklams Nr. 507 ir Nr. 527, esant dvejoms jo važiavimo krypties eismo juostoms, kurių plotis – 3,0 m ir 3,6 m, vienai eismo juostai, skirtai sukti į dešinę, kurios plotis 3,0 m, bei vienai eismo juostai, skirtai sukti į kairę, kurios plotis – 3,4 m, važiuodamas antra eismo juosta ties įvažiavimu į ,,EMSI“ degalinę, esančią kelio Vilnius-Kaunas 15,2 km, pažeidė Kelių eismo taisyklių 162, 172 punktų reikalavimus: buvo neatsargus, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, dėl ko vairuojamas automobilis slydo, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos, atitrenkė į metalinį atitvarą, po ko įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur galine dalimi susidūrė su priešingos krypties antra eismo juosta Grigiškių link važiavusiu P. R. priklausančiu automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. O. , dėl ko pastarajam buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kaktos kairėje, muštinė žaizda kaktoje, kairiosios akies obuolio sumušimas ir kiaurinė kairiosios akies odenos ir ragenos žaizda, akytkaulio lūžis, III-io laipsnio difuzinis aksoninis pažeidimas, dešiniųjų III-V-o, kairiųjų II-IV-o šonkaulių ir dvigubas krūtinkaulio lūžiai, odos nubrozdinimas kairiajame dilbyje, pjautinės žaizdos kairiosios plaštakos nugariniame paviršiuje, pjautinės žaizdos dešiniosios plaštakos II-ame, III-iame pirštuose; automobilio ,,VW Passat“ keleiviui V. P. padaryti nubrozdinimai ir žaizda veide, plėštinė dešiniojo dilbio žaizda su alkūninės arterijos, alkūninio nervo, 5-o piršto lenkiamosios sausgyslės, 4-o piršto paviršinio lenkiamojo, alkūninio lenkiamojo ir stipininio lenkiamojo riešo bei ilgojo lenkiamojo rankos nykščio raumenų pažeidimais; automobilio ,,(duomenys neskelbtini) keleiviui M. J. padaryti abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžiai, o automobilio ,,(duomenys neskelbtini) keleiviui A. M. padaryta muštinė dešinės kaktos pusės žaizda, stuburo krūtininės dalies 3-io ir 5-o slankstelių lūžiai. R. O. 2006 m. liepos 14 d. apie 20.15 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė nuo kūno sumušimo, kurio metu labiausiai sužalota galva: konstatuota muštinė žaizda kaktoje, buvo sumuštas kairiosios akies obuolys, esant kiaurinei kairiosios akies odenos ir ragenos žaizdai lūžo akytkaulis, įvyko difuzinis aksoninis pažeidimas, ko pasekoje išsivystė neurogeninė koma, galvos smegenų ir kamieno pabrinkimas: antrinės kraujosruvos smegenų kamiene bei galvos smegenų kamieno strigimas; V. P. dėl plėštinės dešiniojo dilbio žaizdos, alkūninės arterijos alkūninio nervo, 5-o piršto lenkiamosios sausgyslės, 4-o piršto paviršinio lenkiamojo, alkūninio lenkiamojo ir stipininio lenkiamojo riešo bei ilgojo lenkiamojo rankos nykščio raumenų pažeidimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; M. J. dėl gaktikaulių lūžių buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; A. M. dėl slankstelių lūžių buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. V. B. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

44Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentus.

45Dėl ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo

46CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais tremdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Taigi teismo sprendime kiekvienu atveju turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).

47Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime kriterijus, reikšmingus ieškovų Oršauskų neturtinės žalos atlyginimo nustatymui, vertino nepakankamai bei netinkamai, juos tik formaliai nurodydamas, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nepakankamai argumentavo, kodėl šiuo konkrečiu atveju ieškovės A. O. dėl sutuoktinio mirties bei ieškovų A. O. bei D. O. dėl tėvo mirties patirtą neturtinę žalą vertina tik po 6 000 Lt.

48Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo V. B. kaltų veiksmų 2006 m. liepos 13 d. eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas ieškovės A. O. vyras ir ieškovų A. O. bei D. O. tėvas R. O. , kuris nuo patirtų sužalojimų po paros, tai yra 2006 m. liepos 14 d. apie 20.15 val. mirė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į dėl atsakovo V. B. padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, kurios šiuo konkrečiu atveju yra negrįžtamos, ieškovų dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, į pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirus R. O. ieškovė A. O. prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su kuriuo santuokoje pragyveno septyniolika metų, o ieškovai A. O. ir D. O. neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė. Po vyro mirties A. O. liko su dviem nepilnamečiais sūnumis, viena turėjo rūpintis jų auklėjimu ir išlaikymu. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad A. O. ir jos sutuoktinio R. O. santykiai iki įvykio buvo artimi ir juos siejo glaudūs ryšiai. Tėvo mirties dieną abu sūnūs buvo paaugliai, A. O. 16 metų amžiaus, D. O. 13 metų amžiaus, tai yra tokio amžiaus kai tėvo buvimas šalia, jo patarimai bei autoritetas yra labai reikalingi. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti tėvą ir sūnus siejusį stiprų dvasinį ryšį. Taigi staigi R. O. mirtis, įvykusi dėl atsakovo V. B. sukelto eismo įvykio, neabejotinai sukėlė A. O. , A. O. ir D. O. skaudžius dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus. Kuo aukštesnė teisės ginama vertybė, tuo intensyviau ji turi būti ginama. Gyvybė – fundamentaliausia ir brangiausia konstitucinio lygmens vertybė, užimanti išimtinę vietą kitų asmeninių neturtinių vertybių kontekste, todėl artimo asmens gyvybės atėmimo atveju tretiesiems asmenims turi būti priteisiamos didžiausios sumos neturtinės žalos atlyginimo aspektu.

49Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino atsakovo V. B. kaltę, tik formaliai nurodydamas, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje V. B. neteisėtais veiksmais pripažintas neatsargiu nusikaltimu. Nors atsakovo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių ir atsakovas savo veiksmais nesiekė ieškovams sukelti dvasinių išgyvenimų, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalėjo atsižvelgti, kad V. B. grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, užvažiavo ant skiriamosios juostos, atsitrenkė į metalinį atitvarą, po ko įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su R. O. vairuojamu automobiliu), taigi buvo labai neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, dėl ko įvyko eismo įvykis, sukėlęs labai skaudžias ir negrįžtamas pasekmes.

50Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvuotai kaip kriterijų, turintį įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėjo atsakovo teigiamą elgesį ir žalos atlyginimą po jos padarymo, kadangi atsakovas dalį padarytos žalos – 4000 Lt ieškovei A. O. atlygino tik prasidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, tai yra praėjus daugiau nei metams nuo žalos padarymo, todėl toks jo elgesys negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip teigiamas.

51Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis neturi būti lemiamas kriterijus sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais, tačiau teismas būtent šį kriterijų nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį labai akcentavo, pabrėždamas, kad atsakovas yra fizinis asmuo, jaunas, 2009 m. rugpjūčio 5 d. sudarė santuoką, sutuoktinė laukiasi kūdikio, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, tačiau turi sutartinių įsipareigojimų pagal dvi vartojimo kredito sutartis, taip pat moka už studijas, todėl sprendžiant priteistinos žalos atlyginimo dydžio klausimą į jo turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama. Pabrėždamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ieškovų, kaip nukentėjusiųjų asmenų, teises ir interesus, o kartu ir teisingumo principą, kadangi nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti lemiamos ir esminės įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis dėl atsakovo V. B. kaltės kilusiems padariniams. Byloje nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, turi pastovias gana nemažas pajamas, ateityje gali įgyti turtą darbo užmokesčio ir kitais būdais.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose svarbus bei reikšmingas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus – suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiško pobūdžio bylose, tai yra bylose dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems.

53Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ ir 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai nurodė, kad ,,teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas“. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų pareigą siekti, kad analogiškos situacijos būtų vertinamos ir analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad tam, jog būtų galima remtis teismų praktika, nepakanka nurodyti kaip precedentą vieną ar kelis teismų sprendimus tokio paties pobūdžio bylose, tačiau būtina analizuoti kuo daugiau teismų praktikos analogiškose bylose pavyzdžių. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems formuojama tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, nagrinėjant šiose bylose pareikštus civilinius ieškinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).

54Pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi keliomis nutartimis, kaip nuorodomis į teismų praktikos precedentus bylose dėl neturtinės žalos artimo žmogaus gyvybės atėmimo atveju, tai yra Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimu, kuriuo teismas priteisė ieškovei dėl sutuoktinio žūties 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-390/2007, kurioje teismas ieškovei priteisė dėl motinos žūties 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytų kitų bylų aplinkybės turi skirtumų. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimu neturtinės žalos dydis buvo nustatomas atsižvelgiant į tai, kad teismas į priteistiną neturtinės žalos kompensaciją įskaitė ieškovei išmokėtą 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartyje, skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kad aukštesnės instancijos teismas vertinęs šią bylą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodė, kad teismai neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, ir nutarė perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007). Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-390/2007, kuria, kaip minėta, taip pat remiasi pirmosios instancijos teismas, buvo konstatuotas didelis nukentėjusiųjų neatsargumas ir ši aplinkybė buvo vienu iš esminių pagrindų, kuriais remiantis paminėtoje byloje buvo nustatytas ieškovams padarytos neturtinės žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo R. O. didelis neatsargumas nebuvo konstatuotas, taip pat ieškovei A. O. nebuvo išmokėta laidojimo pašalpa, todėl nepakankamai tinkamai bei pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtais teismų sprendimais. Pažymėtina, kad minėtuose sprendimuose, net nustačius didelį nukentėjusiojo neatsargumą bei išmokėtą vienkartinę laidojimo pašalpą, neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas didesnis negu Vilniaus apygardos teismas ją nustatė šioje byloje.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apeliaciniame skunde nurodomą teismų praktiką analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, tai yra bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems nukentėjusiojo mirties dėl kito asmens sukelto eismo įvykio atveju, teismų buvo nustatomas ženkliai didesnis priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis negu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. . Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-399/2009 (sutuoktinei priteista 50 000 Lt neturtinė žala); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-243/2008 (po 50 000 Lt neturtinės žalos priteista sutuoktinei ir suaugusiai bei atskirai gyvenusiai dukrai); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-380/2008 (nepilnamečiui sūnui žuvus tėvui priteista 70 000 Lt neturinės žalos atlyginimo); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-151/2008 (dukrai dėl motinos žūties priteista 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2008 (žuvus tėvui dviem pilnamečiams, atskirai gyvenusiems vaikams priteista po 30 000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-353/2009 (dėl tėvo mirties dukrai priteista 150 000 Lt neturtinės žalos). Vilniaus apygardos teismas analogiško ar panašaus pobūdžio bylose yra priteisęs žymiai didesnes sumas, negu nagrinėjamoje byloje. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1158-28/2007 sutuoktinei dėl sutuoktinio mirties priteisė 40 000 Lt; Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1910-553/2008 ieškovei dėl sutuoktinio žūties iš atsakovo fizinio asmens priteisė 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovams dėl tėvo žūties priteisė po 150 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį (po 6000 Lt kiekvienam) netinkamai vertino įstatyme numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei netinkamai taikė teisingumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsniu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į nurodytą ir kitą teismų praktiką analogiškose bei panašaus pobūdžio bylose, pagal nagrinėjamos bylos duomenis bei byloje nustatytas konkrečias aplinkybes sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos, padarytos atsakovo V. B. kiekvienam ieškovų A. O. , A. O. , D. O. , dydis yra po 40 000 Lt. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B. atlygino ieškovei A. O. 4000 Lt neturtinę žalą ir draudikas AB Lietuvos draudimas atlygino ieškovei A. O. 1381,12 Lt neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas V. B. turi prievolę atlyginti ieškovei A. O. 34 618,88 Lt, ieškovui A. O. 40 000 Lt ir ieškovui D. O. 40 000 Lt neturtinę žalą.

57Dėl ieškovo V. P. neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, tai yra savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimosiomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmes yra realus ir suprantamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

59Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovui V. P. priteistinos 4500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į draudiko AB Lietuvos draudimas atlygintą V. P. 345,28 Lt neturtinę žalą, teisingai įvertino jam padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Ieškovui V. P. dėl atsakovo V. B. kaltų veiksmų eismo įvykio metu buvo padaryta nubrozdinimai ir žaizda veide, plėštinė dešiniojo dilbio žaizda su alkūninės arterijos alkūninio nervo, 5-o piršto lenkiamosios sausgyslės, 4-o piršto paviršinio lenkiamojo, alkūninio lenkiamojo ir stipininio lenkiamojo riešo bei ilgojo lenkiamojo rankos nykščio raumenų pažeidimais, t. y. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad V. P dėl patirto sužalojimo nepatyrė tokių nepatogumų, kurie jam bendraujant su šeima keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą, ir kad nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rūpintis savimi.

60Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus bylose yra suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiško pobūdžio bylose. Vadovaudamasis šiuo kriterijumi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. P. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006, kurioje ieškovui dėl patirto nesunkus sveikatos sutrikdymo teismas priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, analizuojant teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose matyti, kad ieškovams dėl eismo įvykio metu patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiamos ir didesnės nei 5000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti, kad pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-320/2009 rodo, kad teismas eismo įvykio metu patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus nukentėjusiesiems priteisė 20 000 Lt ir 14 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nors eismo įvykio kaltininko turtinė padėtis buvo kur kas sunkesnė negu atsakovo šioje byloje V. B. turtinė padėtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės nagrinėjamoje byloje ir apeliaciniame skunde nurodomoje byloje nėra tapačios ir yra pakankamai skirtingos. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis, byloje nustatytas konkrečias aplinkybes ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui V. P. 4500 Lt neturtinės žalos suma atitinka CK 6.250 straipsnio reikalavimus, proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, užtikrina skirtingų interesų pusiausvyrą ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

61Dėl bylinėjimosi išlaidų

62Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovės A. O. atsakovo V. B. naudai 1800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ir priteisė iš ieškovo V. P. atsakovo V. B. naudai 625 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio bylose toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tokią poziciją 2009 m. gruodžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-656/2009 yra išdėstęs Lietuvos apeliacinis teismas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat pakeistinas.

63Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas pakeistinas suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, priteisimo iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 34 618,88 Lt, ieškovui A. O. 40 000 Lt, ieškovui D. O. 40 000 Lt, ieškovui V. P. 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, kitos ieškinio dalies atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį ir aplinkybę, kad sprendimas yra priimamas iš esmės ieškovų naudai, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 1 000 Lt, ieškovui V. P. 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir kad ieškovai neturi pareigos atlyginti atsakovui V. B. išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 3382 Lt žyminio mokesčio ir 30 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį ir aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama iš esmės ieškovų A. O. , A. O. , D. O. naudai, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir kad ieškovai neturi pareigos atlyginti atsakovui V. B. išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 2 898 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

69Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti taip:

70,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

71Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 34 618,88 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika litų aštuoniasdešimt aštuonis centus), ieškovui A. O. 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų), ieškovui D. O. 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų), V. P. 4 500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

72Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovams A. O. , A. O. , D. O. , V. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. kovo 16 d. ir teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73Kitą ieškinio dalį atmesti.

74Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) ir ieškovui V. P. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

75Priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 3 382 Lt (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 30 Lt (trisdešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.“

76Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

77Priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 2 898 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai A. O. , A. O. , D. O. , V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė... 5. Teismas nurodė, kad pagal ieškovų A. O. , A. O. ir D. O. reikalavimus,... 6. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad... 7. Teismas nurodė, kad gimimo liudijimas Nr. 13, išduotas 1990 m. vasario 8 d.,... 8. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21... 9. Dėl ieškovo V. P. neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijų nustatymo... 10. Teismas nurodė, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas yra fizinis, jaunas (gimęs 1984 m.) asmuo, 2009... 12. Teismas nurodė, kad atsakovas turi nuolatinį darbą ir jo vidutinio... 13. Teismas, vertindamas ieškovo, kitus teismo nustatytus neturtinės žalos... 14. Dėl ieškovų A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 15. Teismas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė A. O. neteko... 16. Teismas nurodė, kad draudikas AB Lietuvos draudimas, kuris buvo apdraudęs... 17. Teismas, vertindamas tiek ieškovės pateiktus, kitus teismo nustatytus... 18. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 5... 19. Teismas pažymėjo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 20. Teismas nurodė, kad ieškinio pareiškimas, pasirašytas advokatės tvirtina,... 21. Apeliaciniu skundu ieškovai A. O. , A. O. , D. O. , V. P. prašo apeliacinės... 22. 1.... 23. Teismas netinkamai vertino kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos... 24. 2.... 25. Teismas, nustatydamas ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos... 26. 3.... 27. Teismas nepakankamai įvertino atsakovo kaltę, formaliai nurodydamas, kad... 28. 4.... 29. Teismas nepagrįstai kaip kriterijų, turintį įtakos nustatant neturtinės... 30. 5.... 31. Teismas pažeidė ieškovų, kaip nukentėjusių asmenų teises bei interesus,... 32. 6.... 33. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų nutartimis, kurios priimtos bylose,... 34. 7.... 35. Teismas, nustatydamas V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį 4 500... 36. 8.... 37. Teismas, nustatydamas V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai... 38. 9.... 39. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir tuo buvo pažeisti... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinės... 41. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 42. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21... 43. Nurodytame nuosprendyje konstatuota, kad V. B. 2006 m. liepos 13 d. apie 20.44... 44. Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo... 45. Dėl ieškovams A. O. , A. O. ir D. O. neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 46. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 47. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime... 48. Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo V. B. kaltų veiksmų 2006 m. liepos 13 d.... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai... 50. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvuotai kaip kriterijų, turintį... 51. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad žalą... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose svarbus bei... 53. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime ,,Dėl... 54. Pirmosios instancijos teismas sprendime remiasi keliomis nutartimis, kaip... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apeliaciniame skunde nurodomą teismų... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsniu, sąžiningumo,... 57. Dėl ieškovo V. P. neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad fiziniam asmeniui... 59. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą yra... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbus neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 62. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš ieškovės A. O. atsakovo... 63. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, teisingumo,... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, teisingumo,... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 69. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir... 70. ,,Ieškinį tenkinti iš dalies.... 71. Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 34 618,88 Lt (trisdešimt keturis... 72. Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovams A. O. , A. O. , D. O. , V. P. 5... 73. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 74. Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 1 000 Lt (vieną tūkstantį... 75. Priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 3 382 Lt (tris... 76. Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei A. O. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų)... 77. Priteisti iš atsakovo V. B. į valstybės biudžetą 2 898 Lt (du...