Byla 2K-399/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Iš N. A. nukentėjusiajai R. B. priteista 3307 Lt turtinei žalai atlyginti, o 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, kurią nuteistojo N. A. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

6N. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 18 d., apie 7.50 val., kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 8,950 km, Rokiškio rajone, Obeliuose, vairuodamas automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. ( - )) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 164, 172, 180.3 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, apvažiuodamas dešinės pusės kelkraštyje stovintį automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su tuo metu jam priešais savo eismo juosta važiavusiu dviratininku P. B., todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo dviratininkas P. B.

7Kasaciniu skundu nuteistasis N. A. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir jį išteisinti, civilinio ieškinio netenkinti.

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini, nes priimti išsamiai neištyrus visų bylos aplinkybių. Bylą nagrinėję teismai deramai neištyrė priežastinio ryšio tarp eismo įvykio kilimo ir kitų eismo įvykio dalyvių veiksmų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad liudytoja A. Č. savo automobilį buvo pastačiusi taip, kad jis didesne ar mažesne dalimi užėmė kelio važiuojamąją dalį. Kelių eismo taisyklių 187 punkte yra nurodyta, kad neapšviestuose kelių ruožuose tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik aikštelėse arba už kelio ribų, todėl teismas turėjo ištirti, ar liudytojos A. Č. veiksmai nebuvo eismo įvykio priežastis, bet to nepadarė. Iš liudytojų A. K., nukentėjusio P. B. dviračio apžiūros protokolo matyti, kad ant dviračio priekio nebuvo sumontuotas baltos šviesos žibintas. Kelių eismo taisyklių 103 punkte nustatyta, kad dviratininkui leidžiama važiuoti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, kai priekyje dega baltos šviesos žibintas, todėl nukentėjęs P. B. pažeidė šį taisyklių punktą. Be to, P. B. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 50 punktą, kuriame nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, nes visiškai ignoruodamas savo saugumą jis lengvabūdiškai pasielgė, neįrengdamas ant savo dviračio žibinto, taip nesudarydamas galimybės kitiems eismo dalyviams jį matyti ir iš anksto numatyti galimus veiksmus išvengiant susidūrimo. Iš to išplaukia, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti ir dviratininko P. B. veiksmų ryšį su kilusiu eismo įvykiu, bet to nepadarė. Kasatorius pažymi, kad byloje yra dvi specialisto išvados, kurių teiginiai dėl to, kas yra techninė eismo įvykio priežastis, skirtingi, tačiau teismas netyrė, kodėl šie teiginiai skiriasi. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvados ir paaiškinimai dėl techninės įvykio priežasties prieštarauja liudytojų parodymams.

9Kasatorius pabrėžia, kad jam pareikštas kaltinimas yra prieštaringas, nes, viena vertus, teismas nustatė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 164 punktą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kartu pripažindamas, kad jam nereikėjo lenkti A. Č. automobilio, o kita vertus, pripažino, kad jis pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 180.3 punktą, įpareigojantį vairuotoją įsitikinti, jog lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva, taip sudarydamas pagrindą išvadai, kad lenkimo manevrą dėl stovinčio A. Č. automobilio jam vis dėlto buvo būtina atlikti.

10Kasatorius nurodo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, neįrodytas, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, jo turtinės padėties.

11Be to, paduotame skunde nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu autoavarijos vietos plano vertinimu, nes šis planas sudarytas praėjus beveik metams po įvykio.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji R. B. prašo nuteistojo N. A. kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai netyrė liudytojos A. Č. veiksmų ryšio su eismo įvykio kilimu, nes iš specialisto išvados, liudytojų parodymų matyti, kad jos veiksmai jokios reikšmės eismo įvykiui neturėjo. Net ir tuo atveju, jei dalis liudytojos A. Č. vairuoto automobilio buvo pastatyta ant kelio važiuojamosios dalies, pagal Kelių eismo taisykles N. A. privalėjo sustoti ir praleisti iš priešakio atvažiuojančią transporto priemonę ir tik po to baigti manevrą. Nukentėjusioji pažymi, kad liudytojos A. Č. automobilis stovėjo su įjungtomis trumposiomis šviesomis, todėl buvo matomas iš tolo ir nuteistajam, norint išvengti susidūrimo, nereikėjo staiga jo apvažiuoti. Iš liudytojos V. P. parodymų matyti, kad ji pereidama gatvę pamatė, kad nuo miestelio atvažiuoja dviratininkas, todėl jį pamatyti turėjo ir N. A.. Nuteistojo teiginį, kad nukentėjęs P. B. važiavo be priekyje įrengto baltos šviesos žibinto, paneigia jos parodymai, duoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš to darytina išvada, kad nukentėjęs P. B. Kelių eismo taisyklių 50, 53, 103 punktų, kaip tvirtina kasatorius, nepažeidė. Nukentėjusiosios nuomone, N. A. važiavo daug didesniu, nei leistina, atsižvelgus į metereologines sąlygas, greičiu. Išvadą apie tai leidžia daryti pats susidūrimo mechanizmas ir faktas, kad po susidūrimo N. A. nuvažiavo dar gana toli nuo įvykio vietos, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog N. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 164, 172 punktus. Apibendrinus aptartas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad N. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 164, 172, 180.3 punktų reikalavimus ir todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo P. B. Nukentėjusioji mano, kad jai priteistas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, nes šeimoje be tėvo liko penki vaikai. Jie patyrė didelių dvasinių išgyvenimų dėl tėvo mirties. Ji taip pat dėl šio įvykio patyrė ne mažesnį dvasinį išgyvenimą, kaip nukentėjusiojo žmona, auginusi bendrai su juo penkis sūnus, ir kaip motina, kuri šiuo metu patiria, ką reiškia vienai auklėti ir rūpintis penkiais sūnumis.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras Gintautas Paškevičius prašo nuteistojo N. A. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodomi motyvai dėl įrodymų vertinimo, dėl paskirtos bausmės, dėl neturtinės žalos dydžio yra išsamiai ir aiškiai išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamuosiuose aktuose. Jokių naujų argumentų N. A. nepateikia, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14Kasacinis skundas netenkintinas.

15Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

16Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

17Iš šių BPK normų matyti, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, iš naujo byloje surinktų įrodymų nevertina ir tuo pagrindu nepateikia išvadų apie faktines bylos aplinkybes. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

18N. A. kasaciniame skunde yra ginčijamas įvykio vietos plano vertinimas motyvuojant tuo, kad jis sudarytas praėjus beveik metams po įvykio ir todėl nepatikimas įrodymas. Minėtas kasacinio skundo motyvas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

19Dėl BPK 20 straipsnio taikymo

20N. A. paduotame kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktą įrodymų vertinimą motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėjusių teisėjų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir teismų baigiamuosius aktus teisėjų kolegija su šiuo teiginiu sutikti negali. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo skiriamas didelis dėmesys tam, kad būtų nustatyta, kur stovėjo liudytojos A. Č. automobilis, ar ant nukentėjusio dviračio priekio degė baltos šviesos žibintas, ar buvo įrengtas atšvaitas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apie šias aplinkybes buvo detaliai, užduodant klausimus, kur konkrečiai stovėjo liudytojos A. Č. automobilis, ar ant P. B. dviračio buvo įrengtas baltos šviesos žibintas, ar įvykio vietoje buvo jo likučių, apklaustas tiek pats N. A., tiek nukentėjusioji R. B., liudytojai A. Č., V. P., S. J., V. K., L. Š. Be to, pirmosios instancijos teismas ištyrė liudytojų A. Č. ir V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolus, nukentėjusio P. B. dviračio pakartotinės apžiūros protokolą, iškvietė į teisiamąjį posėdį ir jo metu apklausė specialisto išvadas byloje pateikusį ekspertą I. G. Šie veiksmai buvo atlikti būtent siekiant patikrinti N. A. teiginius, kad jis privalėjo apvažiuoti A. Č. automobilį, nes jis stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, kad ant nukentėjusio P. B. dviračio nedegė baltos šviesos žibintas, ir abi šios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad kiltų eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą proceso šalių pageidaujama apimtimi, apžiūrėdamas N. A. gynėjo pateiktus privalomojo civilinio draudimo liudijimus. Atlikti kokius nors kitus papildomus tyrimo veiksmus, kuriais būtų siekiama nustatyti ar patikslinti eismo įvykio aplinkybes, nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei kiti proceso dalyviai nepageidavo. Kolegija taip pat nenustatė pagrindų, kurie būtų lėmę apeliacinės instancijos teismo pareigą šioje byloje atlikti platesnės apimties įrodymų tyrimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo kasacinio skundo motyvas dėl neišsamaus bylos aplinkybių tyrimo teisme prieštarauja bylos medžiagai.

21Dar galima būtų sutikti su nuteistojo kasacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl remiasi autotechninį tyrimą atlikusio specialisto 2008 m. liepos 29 d. išvada Nr. 11-189 (08) ir kritiškai vertina tokio pat pobūdžio tyrimą atlikusio specialisto 2007 m. spalio 18 d. išvadą Nr. 11-1337 (07), todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tačiau šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, nes iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme protokolų (užduodamų klausimų, baigiamųjų kalbų turinio) matyti, kad tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo gerai suprantama, kodėl specialisto išvados yra skirtingos, todėl ir nėra pagrindo pripažinti, kad tik fragmentiškai nurodyti teismo motyvai suvaržė kaltinamojo N. A. įstatymų garantuotas teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.

22Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir tas nuteistojo kasacinio skundo motyvas, kad specialisto išvada Nr. 11-189 (08) įvertinta neatsižvelgus į byloje surinktą įrodymų visetą, ypač į liudytojų parodymus. Priešingai, iš liudytojų A. Č., V. P., S. J., V. K., L. Š. parodymų, liudytojų A. Č., V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad N. A. prasilenkiant su stovinčiu liudytojos A. Č. automobiliu nebuvo būtina išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Ginčijamoje specialisto išvadoje būtent ir remiamasi tokia faktine aplinkybe, todėl laikytina, kad specialisto išvada ir liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, o teismai, įvertindami specialisto išvadą Nr. 11-189 (08), įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

23Dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies taikymo

24Nuteistasis teigia, kad jam pateiktas kaltinimas yra prieštaringas, nes teismas, viena vertus, pripažino, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, o kita vertus, nustatė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą, reglamentuojantį lenkimą, taip pripažindamas, kad lenkimo manevrą jam vis dėlto buvo būtina atlikti. Šis nuteistojo argumentas yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojos A. Č. automobilis stovėjo ant kelkraščio, netoli kelio važiuojamosios dalies, todėl prasilenkiant su juo buvo būtina laikytis tam tikro atstumo, tačiau tam nebuvo būtina išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, pakako tik pasukti automobilį į kairę, arčiau kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos. N. A. ne tik pasuko automobilį arčiau ašinės linijos, bet atliko lenkimo manevrą, neįsitikinęs, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva. Iš šių aplinkybių matyti, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, kad N. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 164 punktą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taip pat Kelių eismo taisyklių 180.3 punktą, įpareigojantį vairuotoją įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva, ir tarp šių teismų išvadų nėra prieštaravimų.

25Dėl BPK 115 straipsnio taikymo

26Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos neįrodytas ir nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad N. A. yra nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjęs P. B. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinė ieškovė R. B. įvykio metu buvo nukentėjusio P. B. žmona, kartu su juo vedė bendrą ūkį ir augino penkis sūnus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų, kad R. B. ir jos vyro P. B. santykiai iki įvykio nebūtų artimi, jų nesietų glaudūs dvasiniai – emociniai ryšiai. Visa tai leidžia teigti, kad staigi P. B. mirtis, įvykusi dėl N. A. sukelto eismo įvykio, neabejotinai sukėlė R. B. skaudžių dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų. Civilinės ieškovės patirta neturtinė žala neabejotinai suteikia teisinį pagrindą civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato galimos priteisti neturtinės žalos dydžio minimumo ar maksimumo, nereglamentuoja konkrečios tvarkos, kaip turi būti apskaičiuojama neturtinė žala, todėl konkretus neturtinės žalos dydis, įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, kiekvienu atveju yra parenkamas bylą nagrinėjančio teismo. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais yra vertybinis sprendimas, todėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio įrodinėjimui negali būti keliami tokie patys konkretumo reikalavimai, kaip įrodinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Svarbu, kad būtų atsižvelgta į visas reikšmingas patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, šis reikalavimas nagrinėjamoje byloje nepažeistas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas.

27Kasatorius nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pažeidė teisingumo principą, nes neatsižvelgė į tai, kad N. A., išgyvendamas dėl įvykio, parėmė nukentėjusio šeimą pinigais, deramai neįvertino nuteistojo turtinės padėties. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų matyti, kad teismai atsižvelgė į nuteistojo atlygintą žalą apskaičiuodami nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė nėra pakankamai reikšminga tam, kad būtų pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Kolegija pažymi, kad žmogaus gyvybė yra itin svarbi vertybė, nes, pažeidus ją, kitos žmogaus teises nebetenka prasmės, todėl jos apsaugai turi būti skiriamas deramas dėmesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors N. A. turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, tačiau jis yra jauno amžiaus, gimęs 1981 m., darbingas, gali gauti turto paveldėjimo ar kitu keliu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad iš jo priteisto civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti neatitinka jo turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. prašė priteisti iš nuteistojo N. A. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau bylą nagrinėję teismai priteisė per pusę mažesnę sumą, be kitų aplinkybių, atsižvelgdami ir į nuteistojo N. A. turtinę padėtį. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į protingumo, sąžiningumo principus, tačiau nenurodo jokių konkrečių aptariamų principų pažeidimų, todėl šie jo kasacinio skundo motyvai vertintini kaip deklaratyvūs.

28Konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą nenustatyta, todėl kasacinis skundas jame išdėstytais motyvais netenkinamas.

29Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo N. A. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš N. A. nukentėjusiajai R. B. priteista 3307 Lt turtinei žalai atlyginti, o... 4. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 6. N. A. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 18 d., apie 7.50 val., kelio... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis N. A. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai... 9. Kasatorius pabrėžia, kad jam pareikštas kaltinimas yra prieštaringas, nes,... 10. Kasatorius nurodo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 11. Be to, paduotame skunde nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu autoavarijos... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusioji R. B. prašo nuteistojo N. A.... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras Gintautas Paškevičius prašo... 14. Kasacinis skundas netenkintinas.... 15. Dėl BPK 376 straipsnio taikymo... 16. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina... 17. Iš šių BPK normų matyti, kad kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių... 18. N. A. kasaciniame skunde yra ginčijamas įvykio vietos plano vertinimas... 19. Dėl BPK 20 straipsnio taikymo... 20. N. A. paduotame kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės... 21. Dar galima būtų sutikti su nuteistojo kasacinio skundo motyvu, kad pirmosios... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir tas nuteistojo kasacinio skundo... 23. Dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies taikymo... 24. Nuteistasis teigia, kad jam pateiktas kaltinimas yra prieštaringas, nes... 25. Dėl BPK 115 straipsnio taikymo... 26. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės... 27. Kasatorius nurodo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pažeidė... 28. Konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 30. Nuteistojo N. A. kasacinį skundą atmesti....