Byla 2A-1276/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-968-123/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rausidas“ ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsiskolinimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Rausidas“ prašė pripažinti jo banko sąskaitoje ( - ), AB bankas SNORAS, esančias lėšas valstybės nuosavybe ir priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste ir VSDFV) Šilalės skyriaus 648 866 Lt dydžio įsiskolinimą. Šie reikalavimai buvo grindžiami tuo, jog ieškovas viešo konkurso būdu buvo pasirinktas pensijų ir kitų išmokų pristatymo paslaugas teikiančia įmone, t.y. ieškovas pagal 2009 m. gruodžio 10 d. Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutartį Nr. KS-1038 (toliau tekste ir Sutartis) įsipareigojo teikti pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, paslaugas. Išmokoms skirtas lėšas atsakovas pervesdavo į ieškovo banko sąskaitą, esančia AB banke SNORAS.

62011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba sustabdė AB banko SNORAS veiklą, todėl ieškovas neteko galimybės išgryninti iš banko sąskaitos atsakovo į ją pervestus pinigus ir perduoti gavėjams šalių sutartyje nustatytais terminais. Siekdamas apsaugoti išmokų gavėjų interesus ir nesukelti jiems neigiamų išgyvenimų ieškovas pristatė jiems priskirtas išmokas iš nuosavų ir skolintų lėšų, kurių bendra suma sudaro 648 866 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo banko sąskaitoje ( - ), AB bankas SNORAS, esančias lėšas valstybės nuosavybe, priteisė ieškovui iš atsakovo 648 866 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomu sprendimu Klaipėdos apygardos teismas iš atsakovo ieškovui taip pat priteisė 10 489 Lt žyminio mokesčio.

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 16, 28 dalys, 5 straipsnis; CK 6.716, 6.718 straipsniai; Sutarties 2. punktas). Teikdamas paslaugas ieškovas paimdavo iš atsakovo jam priklausantį turtą (pinigines lėšas) ir atsakovo vardu pristatydavo jas nurodytiems gavėjams, t. y. paslaugų teikimo metu ieškovas išmokų gavėjams pristatydavo būtent atsakovui priklausančias lėšas. Anot teismo, jei pristatymo paslaugų teikėjas turėtų pristatyti jam priklausantį turtą gavėjui, o paskui to paties reikalauti iš kliento, tai paneigtų pristatymo paslaugų teikimo esmę. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų pristatydamas išmokas veikė atsakovo interesais (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 10 dalis; atsakovo Nuostatų 10.1.3. punktas), jo pavedimu, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas 648 866 Lt sumai (CK 6.720 straipsnio 6 dalis).

10Pripažinti, kad AB banko SNORAS sąskaitoje esančios lėšos yra ieškovo nuosavybė, negalima, nes ieškovas atliko tik pinigų mokėjimą, bet negalėjo pinigais disponuoti, naudoti ir valdyti kaip savus. Teismas prašymą pripažinti ginčo sąskaitoje esančias lėšas valstybės nuosavybe tenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovo veikla buvo reglamentuota šalių nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybė, priėmusi nutarimą nacionalizuoti banką ir tapusi jo kreditore, turės pirmumo teisę atgauti ginčo pinigines lėšas ir tokiu būdu bus išvengta didesnių nuostolių. Valstybė ir atsakovas, anot teismo, šiuo atveju yra stipresnė šalis, dėl kurios veiksmų ieškovas pateko į tokią situaciją, ir nenorėdamas neįvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. pristatyti pensijas, elgėsi tiek valstybės, tiek atsakovo atžvilgiu pareigingai ir teisingai, pensijų gavėjai pensijas gavo, todėl šių nuostolių negalima priskirti ieškovo rizikai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas VSDFV Šilalės skyrius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pervedus ginčo lėšas į ieškovo sąskaitą, atsakovas prarado galimybę jas valdyti, jomis naudotis ir disponuoti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, CK 6.913 straipsnio 1 dalis, Indėlininkų ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau ir IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 9 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-682/2001). Aplinkybė, jog ieškovas neturi galimybės naudotis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, neatleidžia jo nuo verslo rizikos ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

14Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sudarė ieškovui sąlygas nepagrįstai praturtėti, t.y. teismas ignoravo aplinkybes dėl ieškovo teisės gauti draudimo išmoką bei pasitvirtinti savo kreditorinį reikalavimą AB banko SNORAS bankroto byloje. Ieškovui nuosavybės teise Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšos perėjo jas pervedus į ieškovo banko sąskaitą šalių sudarytos sutarties pagrindu.

152. Ieškovas, pasirinkęs sutartinių įsipareigojimų vykdymui AB banką SNORAS, kartu prisiėmė ir visas iš to išplaukiančias pasekmes, tame tarpe ir galimą piniginių lėšų disponavimo apribojimą dėl banko veiklos apribojimo ar bankroto.

163. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi neatsakyta į esminius apelianto ir trečiojo asmens argumentus.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rausidas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai atsikirtimai:

181. Pensijoms ir kitoms išmokoms iki tol, kol jos nėra tinkamai išmokėtos jų gavėjams, skirtos piniginės lėšos yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir yra apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis). Išmokų pristatymo pagal pensijos ar kitų išmokų gavėjo gyvenamąją vietą laikomas įvykdytu, kai gavėjas išmokos gavimą patvirtina išmokų išmokėjimo kvite (Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos aprašo 10. punktas). Taigi iki tol, kol išmokos gavėjas nepatvirtina jos gavimo savo parašu kvite, išmokas sudarančios lėšos yra valstybės nuosavybė patikėjimo teise valdoma Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos.

19Ieškovas pažymi, jog jį su apeliantu siejo teisiniai santykiai, turintys pavedimo bruožų, todėl ieškovui perduotos išmokos niekada netapo ieškovo nuosavybe (CK 6.756, 6.761 straipsniai). Faktą, jog lėšos, skirtos pensijoms ir kitoms išmokoms, pervestos į ieškovo sąskaita, nebuvo jo nuosavybė patvirtina ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gruodžio 13 d. raštas.

20Pristatydamas išmokas, ieškovas realiai pagal visus veiklos požymius ir Lietuvos Banko vertinimą, vykdė pinigų perlaidų operacijas. Todėl Sutartis turi būti vertinama atsižvelgiant į mokėjimo įstaigos veiklos ir mokėjimo paslaugų teikimo teisinį reguliavimą ir principus. Kadangi ieškovas teikė pinigų perlaidos paslaugą, akivaizdu, kad apelianto pervesto lėšos, skirtos išmokos, nebuvo ir nėra ieškovo nuosavybė (Mokėjimo įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog ieškovas apeliantui teikė atlygintines paslaugas

212. Ieškovas teigia, jog jis teikia tik fizinę išmokų pristatymo paslaugų jų gavėjams, todėl išmokų praradimo rizika jam tenka tik nuo to momento, kai jis išgrynina pinigus iki to momento, kol išmoka yra perduodama gavėjui (CK 4.49 straipsnio 1 dalis, 4.52 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl tokios specifinės veiklos rizikos ieškovas turi būti apsidraudęs arba turėti atitinkamą garantiją (Sutarties 5.1.2. punktas).

22Išmokoms skirtų lėšų perdavimo ieškovui būdą apeliantas numatė iš anksto kaip dalyvavimo Konkurse sąlygą, todėl jam ir tenka išmokoms skirtų lėšų iki jų išgryninimo praradimo rizika, t. y. ieškovas neturėjo galimybės pasirinkti Sutarties įvykdymo būdų ir priemonių. Be to, Sutartis buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo, o ne dėl išmokoms skirtų lėšų nuosavybės perėjimo.

233. Ieškovas į jo vardu AB banke SNORAS apelianto pervestų išmokoms skirtų lėšų niekada nelaikė savo nuosavybe, todėl draudimo išmokos negavo, į AB banko SNORAS bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu nesikreipė.

244. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek kitų bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, o taip pat glausta forma sprendimo motyvuojamojoje dalyje įvardijo reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą. Taigi skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VSDFV prašo apeliacinį skundą tenkinti. Jis teigia, kad po bankroto bylos iškėlimo AB bankas SNORAS būtent ieškovas įgijo teisę į indėlių draudimo išmoką, nes jis yra banko sąskaitos, į kurią buvo pervestos išmokoms išmokėti skirtos lėšos, savininkas (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nei apeliantas, nei trečiasis asmuo VSDFV nenurodė ieškovui į kokią sąskaitą turi būti pervedamos išmokoms skirtos lėšos. Taigi apeliantas ir trečiasis asmuo VSDFV neturi prisiimti lėšų žuvimo rizikos ir kompensuoti jas ieškovui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Apeliantui negalėjo kilti civilinė atsakomybė, kadangi šioje byloje nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, bet ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo realizavimo procesinių formų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o apeliacijos funkciją teismas vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė apeliacine tvarka realizuojama patikrinant teismo išvadų dėl ginčo esmės pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus teisingumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius, išaiškino jų tarpusavio teises ir pareigas, tiksliai identifikavo ginčo objektą.

28Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo

29Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Suchodolski firma „Elestra“ v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012).

30Byloje nustatyta, kad vadovaujantis atviro konkurso sąlygomis, paskelbtomis 2009 m. rugsėjo 11 d. (pirkimo Nr. 78857), ir VSDFV Tauragės skyriaus pirkimo komisijos 2009 m. lapkričio 19 d. protokolu Nr. ŪV-10-256 ieškovas ir VSDFV Tauragės skyrius 2009 m. gruodžio 10 d. sudarė Pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams sutartį Nr. KS-1038. Šalys Sutartyje susitarė dėl pensijų ir kitų išmokų pristatymo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, paslaugų už atlyginimą teikimo (Sutarties 1.2. punktas). Toks Sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimas už atlygį, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo Sutartį atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinės paslaugos pobūdis – pensijų ir kitų išmokų pristatymas gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, suponuoja tai, kad paslaugų teikėjui tenka pareiga pasirūpinti, kad išmokos jų gavėjams būtų pristatytos laiku bei reikiamo dydžio.

31Nagrinėjamu atveju pagal iš anksto VSDFV Tauragės skyriaus parengtas sąlygas buvo nustatyta, kad ieškovas išmokas jų gavėjams pristatys pagal su VSDFV Tauragės skyriumi suderintą ir pastarojo patvirtintą grafiką (Sutarties 3.8. punktas), mokėjimai bus atliekami pagal VSDFV Tauragės skyriaus pateiktus elektroninius išmokų mokėjimo duomenis (Sutarties 3.2., 3.5. punktai) iš lėšų, VSDFV Tauragės skyriaus pervestų į ieškovo banko sąskaitą (Sutarties 3.9. punktas). Lėšų poreikis turėjo būti nustatomas pagal išmokamų sumų kalendorinį žiniaraštį (Sutarties 3.10. punktas), o neišmokėtų lėšų likutį ieškovas įsipareigojo grąžinti VSDFV Tauragės skyriui ne vėliau kaip iki mokėjimo mėnesio paskutinės mėnesio dienos (Sutarties 3.21., 6.1. punktai). Tokios sutarties sąlygos patvirtina, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo teikdamas paslaugas pasiekti tam tikrą rezultatą – pristatyti išmokų gavėjams jiems paskirtas socialinio draudimo išmokas, t. y. užtikrinti VSDFV teritoriniams skyriams priskirtos pareigos įvykdymą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, VSDFV Tauragės skyrius (šio teises perėmęs apeliantas) savo įstatyminės pareigos įvykdymui pasitelkė ieškovą. Pagal nustatytą prievolių vykdymo mechanizmą, apeliantas socialinio draudimo išmokoms skirtas sumas pervesdavo į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, ieškovas lėšas išsiimdavo ir pagal apelianto pateiktą sąrašą pristatydavo jas išmokų gavėjams. Savo esme tokia paslauga yra kurjerio – fizinio lėšų pristatymo, paslauga. Tokio sutartinių santykių kvalifikavimo nekeičia aplinkybė, jog lėšos, skirtos išmokoms, ieškovui būdavo perduodamos ne grynaisiais pinigais, bet pervedamos į banko sąskaitą. Pagal Sutarties sąlygas apeliantas prisiėmė prievoles priimti paslaugų įvykdymą (Sutarties 4.1. punktas), už jas atsiskaityti (Sutarties 2.2. punktas) bei sudaryti sąlygas ieškovui įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. laiku pateikti išmokų mokėjimo asmenų duomenis (Sutarties 3.2. - 3.3. punktai), pervesti išmokoms skirtas lėšas į ieškovo banko sąskaitą (Sutarties 3.9. punktas) ir kt. Taigi tam, kad ieškovas galėtų suteikti mokėjimų pristatymo paslaugą, apeliantas įsipareigojo ne tik pateikti išmokų gavėjų sąrašus, bet ir pervesti ieškovui lėšas, kurios turėjo būti išmokėtos kaip socialinio draudimo išmokos.

32Dėl paslaugų teikimo tvarkos ir atsakomybės paskirstymo

33Nustatyta, kad ieškovo banko sąskaitoje, esančioje BAB banke SNORAS, 2011 m. lapkričio 16 d., kai Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“ buvo paskelbtas BAB banko SNORAS veiklos moratoriumas, buvo 648 866 Lt dydžio lėšos, skirtos išmokoms išmokėti (b. l. 16-20). Atsižvelgęs į šią aplinkybę, ieškovas 2011 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į VSDFV dėl 648 866 Lt dydžio sumos išmokėjimo į kitą įmonės sąskaitą (b. l. 21). Atsakydama į šį prašymą VSDFV 2011 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (1.11)-1-7159 informavo ieškovą, kad 648 866 Lt lėšos laikomos jo nuosavybe ir jis privalo įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (b. l. 22-23). Ieškovas 648 866 Lt jų gavėjams pristatė iš savų lėšų.

34Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti ieškovui socialinio draudimo išmokoms skirtas lėšas, tačiau dėl BAB banko SNORAS bankroto ieškovas neteko galimybės jas išgryninti, dėl ko ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymui buvo būtinos papildomos lėšos, kurias padengė pats ieškovas.

35Paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos paslaugos pobūdis – pensijų ir kitų išmokų pristatymas gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, kaip minėta, reiškia, kad ieškovui teko pareiga pasirūpinti tinkamu ir savalaikiu jam apelianto pervestų lėšų pristatymu socialinio draudimo išmokų gavėjams bei jų administravimu (apskaitymu ir neišmokėto lėšų likučio grąžinimu) už Sutartyje numatytą kainą. Taigi bet kokios papildomos ieškovo patirtos sąnaudos vykdant Sutartį, kurių nepadengia paslaugų kaina, laikytinos jo nuostoliais.

36Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį, jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai. Tuo tarpu, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 straipsnio 5 dalis). Toks įstatymų leidėjo nustatytas atlygintinų paslaugų teikimo teisinis reglamentavimas suponuoja, jog paslaugų teikėjui, kuriam tam tikrų paslaugų teikimas yra jo profesinė veikla (verslas), yra taikoma išplėstinė atsakomybė už prisiimtas prievoles, kuri reiškia, kad vykdydamas sutartis, numatančias jo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, jis prisiima ne tik jų neįvykdymo, bet ir nuostolių, kylančių iš Sutarties vykdymo, atsiradimo riziką. Tokia teisių ir pareigų pusiausvyra nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo paslaugų teikimas yra ieškovo verslas, suponuoja, kad apeliantui pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius - 648 866 Lt, galėtų būti konstatuojama nustačius, kad nuostoliai buvo patirti dėl ypatingų aplinkybių, nors jos ir nelaikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

37Aptariamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, susiklostė tokia situacija, kai paslaugų teikėjas negalėjo paskirstyti į jo banko sąskaitą paslaugų gavėjo pervestų lėšų jų gavėjams dėl banko veiklos moratoriumo, o vėliau bankroto. CK ypatingų aplinkybių – nurodytų CK 6.720 straipsnio 6 dalyje, apibrėžtis nėra paaiškinta. Taigi įvertinti, kas paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose turėtų būti laikoma ypatingomis aplinkybėmis, įstatymų leidėjas priskyrė teismų diskrecijai. Savo esme aplinkybė galėtų būti traktuojama kaip ypatinga, jeigu ji būtų susijusi su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai tam tikrų paslaugų teikimo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai numatyti bei valdyti. Tokiomis aplinkybėmis priklausomai nuo paslaugų teikimo rūšies galėtų būti laikomos metereologinės sąlygos, streikai ir kt. Asmenų bankrotas, dėl kurių yra sutrikdoma paslaugų teikėjo veikla, įskaitant ir paslaugų teikimą, yra įprastas, nors ir nepageidaujamas, kiekvienos verslo srities įvykis, kuris negali būti laikomas ypatinga aplinkybe ne tik dėl savo pobūdžio, bet ir dėl galimybės jį numatyti bei jo išvengti. Iš šio konteksto neišskirtinas ir bankų bankrotas. Vadinasi, banko, kuriame yra atidarytos paslaugų teikėjo banko sąskaitos, skirtos tam tikrų paslaugų teikimui, bankrotas negali būti kvalifikuojamas kaip ypatingas įvykis, kuris nebūdingas įprastai verslo veiklai (rizikai).

38Dėl nuostolių atlyginimo pareigos

39Iš bylos medžiagos aišku, jog vykdydamas Sutartį ieškovas patyrė 648 866 Lt dydžio neplanuotų išlaidų, kurios laikytinos jo nuostoliais. Nuostolių patyrimo priežastis – banko, kuriame atidaryta ieškovo sąskaita, skirta Sutarčiai vykdyti, bankrotas. Nustatyta, kad ieškovo teisė pasirinkti, kuriame banke atidaryti sąskaitą, į kurią apeliantas turėjo pervesti išmokoms skirtas lėšas, nebuvo apribota. Taigi ieškovas, nuspręsdamas banko sąskaitos sutartį sudaryti su BAB banku SNORAS, kaip paslaugų teikėjas kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, įskaitant ir banko bankrotą, t.y. galimybės išgryninti ir išnešioti lėšas netekimą. Faktą, jog lėšų praradimo rizika nuo jų pervedimo į ieškovo banko sąskaitą teko būtent jam, patvirtina ir Sutarties 5.1.2. punkte nustatyta pareiga ieškovui pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją.

40Apeliantas savo pareigą Sutartyje nustatytais terminais pervesti į ieškovo sąskaitą reikiamą lėšų sumą įvykdė. Būtent nuo jų įskaitymo į ieškovo banko sąskaitą momento ieškovui perėjo ir jų praradimo rizika, be to, ir atsakomybė už prievolės išmokėti išmokas neįvykdymą. Faktas, jog banko sąskaitoje esančios lėšos priklauso valstybei ir jos šiai dienai (iki nėra baigtos BAB bankas SNORAS bankroto procedūros) negali būti laikomos besąlygiškai prarastomis, nepaneigia tokios galimybės. Atsižvelgusi į tai, jog ginčo paslaugų teikimas buvo ieškovo profesinė veikla, papildomas išlaidas, kurios esant normalioms sąlygoms nebūtų buvusios patirtos, ieškovas turėjo dėl to, kad neteko galimybės disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis dėl banko bankroto, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš apelianto išlaidų (nuostolių) atlyginimo, kuriuos patyrė dėl įvykio, būdingo įprastai verslo rizikai (CK 6.720 straipsnio 6 dalis).

41Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija naikina teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 648 866 Lt dydžio nuostolių suma ir šioje dalyje ieškinį atmeta.

42Dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į lėšas ir procesinės bylos baigties dėl šio reikalavimo

43Vienas ieškinyje suformuluotų reikalavimų – pripažinti ieškovo banko sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje BAB banke SNORAS, lėšas valstybės nuosavybe. Į šią banko sąskaitą pagal Sutartį apeliantas pervesdavo socialinio draudimo išmokoms skirtas lėšas, tačiau dėl BAB banko SNORAS bankroto ieškovas neturėjo galimybės lėšas išgryninti bei pristatyti jų gavėjams. Dėl šio įvykio tarp šalių kilo ginčas dėl tolimesnio Sutarties vykdymo -. iš kokių lėšų turėtų būti pristatomos išmokos. Pagal savo pobūdį ir turinį ginčas yra kilęs dėl to, kuriai iš šalių nuosavybės teise priklauso minėtoje sąskaitoje esančios lėšos, kitaip tariant, sprendžiamas paslaugų teikimo sąnaudų paskirstymo klausimas.

44Šioje nutartyje jau yra aptarta, kad Sutartimi apeliantas pasitelkė ieškovą pensijų ir kitų išmokų išmokėjimo gavėjams, gyvenantiems miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, prievolės įvykdymui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo). Taigi Sutartimi buvo vykdomas išmokų pristatymas pagal gavėjų gyvenamąją vietą (VSDFV direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo II skirsnis). Sutarties bei atviro konkurso „Pensijų ir kitų išmokų pristatymo paslaugų pirkimas“ sąlygų turinys patvirtina, kad lėšų, skirtų išmokoms, perdavimo paslaugų teikėjui formą parinko klientas, tačiau paslaugų teikėjui suteikta teisė nurodyti konkrečią banko sąskaitą lėšų pervedimui. Vadinasi, būtent ieškovas nurodė apeliantui, jog pastarasis išmokoms skirtas lėšas pervestų į jo banko sąskaitą, esančią BAB banke SNORAS. Taigi Sutarties vykdymui ieškovas pasitelkė BAB banką SNORAS, su kuriuo sudarė banko sąskaitos sutartį.

45Banko sąskaitos sutartis (CK 6.913 straipsnio 1 dalis) savo esme yra finansinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu atliekant banko operacijas klientas turi galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (papildyti sąskaitą grynaisiais pinigais ar juos išimti, atlikti mokėjimus, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas finansines operacijas). Į banko sąskaitą įnešti kliento grynieji pinigai, taip pat jo ar trečiojo asmens nurodymu į sąskaitą pervesti negrynieji pinigai yra kliento lėšos (finansinis turtas), kuriomis šis turi teisę laisvai disponuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Ž. v. I. Ž., bylos Nr. 3K-3-259/2013). Byloje nustatyta, kad BAB bankas SNORAS veiklos moratoriumo paskelbimo dieną ieškovo banko sąskaitoje buvo apskaitoma 648 866 Lt lėšos, pervestos apelianto. Taigi formaliai pagal su BAB bankas SNORAS sudarytą banko sąskaitos sutartį minėtomis lėšomis teisę laisvai disponuoti galėjo ieškovas, kuris kartu turėjo ir prievolinę reikalavimo teisę į banką dėl lėšų nurašymo (CK 6.913 straipsnio 2 dalis, 6.922 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto iš banko sąskaitos teisinių santykių turinio negalima identifikuoti kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti banko sąskaitoje esančių lėšų ryšio su sąskaitos savininku bei kitomis lėšomis.

46Finansinis turtas pagal Lietuvoje galiojančias daiktinės teisės normas priskirtinas CK 4.38 straipsnyje nurodyto „kito turto“ kategorijai. CK ketvirtosios knygos normos ir kitos CK normos reglamentuojančios daiktus, jų apyvartą ir daiktinių teisių į šį turtą gynimą kito turto teisiniam statusui apibrėžti ir jo apyvartai bei gynimui reglamentuoti taikomos bendra tvarka, išskyrus, kai tai prieštarauja šio turto pobūdžiui ar iškreipia šio turto teisinę prigimtį. Tai galioja ir finansinio turto teisiniam režimui, todėl jei specialūs finansų rinkų įstatymai ar jų lydimieji aktai nenustato kitaip, šio turto perleidimui taikytina CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji daiktinės teisės norma, pagal kurią turto nuosavybės teisė pagal sandorius pereina įgijėjui nuo turto perdavimo momento (lot. traditio) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. ir kt. v. BAB bankas SNORAS ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2013), jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės į finansinį turtą perėjimo momentą nustatančios daiktinės teisės normos nustatinėjant negrynųjų pinigų, esančių bankuose atidarytose sąskaitose, savininką yra aktualios tuo požiūriu, jog ne tik nustato kriterijus, remiantis kuriais galima identifikuoti reikalavimo teisės, kaip nuosavybės teisės turinį, į šias lėšas įgijimo momentą (kiek jo nenustato specialieji finansų rinkų įstatymai), bet ir tikrąjį banko sąskaitoje esančių lėšų savininką (reikalavimo teisės į banką turėtoją), kuris negali būti tapatinamas su banko sąskaitos savininku (CK 6.913 straipsnio 1 dalis). Taigi kilus ginčui dėl tam tikro asmens banko sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės (reikalavimo teisės į banką turėjimo), būtina tiksliai nustatyti teisinio prievolinio santykio, kurio pagrindu lėšos buvo pervestos į sąskaitą turinį.

47Sutarties 3.9. punkte nustatyta, kad „Išmokoms skirtos lėšos pervedamos į <ieškovo> sąskaitą banke ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki išmokamų sumų kalendoriniame žiniaraštyje numatytų mokėjimo dienų. Pervedama tai dienai reikalinga išmokėti suma“. Apelianto ieškovui mokėtų lėšų tikslinę paskirtį patvirtina ne tik įvardinta Sutarties nuostata, Sutarties dalykas, bet ir griežta lėšų panaudojimo apskaita (Sutarties 3.11. – 3.20. punktai), ieškovo pareigos grąžinti neišmokėtų lėšų likutį apeliantui nustatymas (Sutarties 3.21. punktas). Šios Sutarties sąlygos suponuoja, jog lėšos, skirtos išmokoms, ieškovui būdavo perduodamos ne nuosavybės teise. Tą tvirtina ne tik nustatyti disponavimo, valdymo ir naudojimo lėšomis apribojimai, aiški jų panaudojimo paskirtis ir tvarka, bet ir pareiga grąžinti nepanaudotą jų likutį. Iš paminėto akivaizdu, kad nors Sutartyje ir nebuvo nurodyta expressis verbis, tačiau bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į lėšas pereina nuo jų perdavimo momento, šalių sutarimu nėra taikoma (CK 6.193 straipsnis). Ši išvada grindžiama tuo, jog Sutartimi ne tik buvo apribota ieškovo teisė savo nuožiūra naudoti lėšas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), bet ir nustatyta pareiga grąžinti jų likutį. Be to, Sutarties vykdymo aplinkybės rodo, kad lėšas apeliantas pervesdavo į tuo tikslu ieškovo atidarytą banko sąskaitą, o lėšas ieškovas neįskaitydavo nei į savo turto, nei į pajamų balansą.

48Taigi pagal Sutarties sąlygas apeliantas ieškovui į jo banko sąskaitą pervesdavo lėšas, skirtas išmokoms, o pastarasis ne tik jas paskirstydavo pagal apelianto nurodymus, bet ir jų likutį grąžindavo apeliantui. Vadinasi, greta paslaugų teikimo – lėšų pristatymo gavėjams, tarp šalių susiklostė šalutinis teisinis santykis, reglamentuojantis lėšų panaudojimo tvarką ir sąlygas bei savo turiniu atitinkantis išvestinius pavedimo prievolinius santykius (CK 6.756 straipsnio 1 dalis), remiantis kuriais ieškovas įsipareigojo atlikti su valstybei priklausančiomis bei apelianto patikėjimo teise valdomomis lėšomis konkrečius veiksmus.

49Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog reikalavimo teisę į banko sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje BAB banke SNORAS, esančias 648 866 Lt lėšas kaip jų savininkė turi valstybė. Nors pagal bendrą taisyklę reikalavimo teisę išmokėti joje esančius negrynuosius pinigus į banką turi banko sąskaitos savininkas, į kurio turto masę įskaitomas toks reikalavimas, tarp kurių vidiniai teisiniai santykiai atsiranda banko sąskaitos sutarties pagrindu, tačiau tai nereiškia, jog į šį santykį negali įstoti trečiasis asmuo remiantis tarp jo ir banko sąskaitos savininko susiklosčiusiais šalutiniais teisiniais santykiais, kurių turinys suponuoja realiai reikalavimo teisę į banką išmokėti sąskaitoje esančias lėšas turint trečiąjį asmenį.

50Nors šiuo atveju susiklosto dviprasmiška situacija, kai ginčo lėšos negali būti laikomos prarastos ir dar gali būti grąžintos jų savininkui, tačiau tokiu atveju ieškovas įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo BAB banko SNORAS bankroto proceso metu atgautų ginčo lėšų sumai pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237 – 6.242 straipsniai).

51Vis dėlto, apeliacinio teismo vertinimu, reikalavimas pripažinti valstybės nuosavybės teisę į ieškovo banko sąskaitoje esančias lėšas, nagrinėjamos bylos atveju negalėtų būti vertinamas kaip sudarantis savarankišką ieškinio dalyką, nors iš principo ieškiniai dėl pripažinimo gali būti formuluojami kaip savarankiškas pažeistų teisų gynimo būdas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

52Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013). Ieškovas pareikštų reikalavimų tarpusavio sąsajumą grindė tuo, jog pripažinus sąskaitoje esančias lėšas valstybės nuosavybe, jis (ieškovas) įgyja teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių, kuriuos patyrė vykdydamas sutartį, atlyginimo (t.y. reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo patenkinimas ieškovo nuomone sąlygoja prejudicinio fakto reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo nustatymą). Taigi, ieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į sąskaitoje esančias lėšas buvo suformuluotas kaip savarankiškas ieškinio dalykas, nors iš tiesų juo, kaip faktinį ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, buvo siekiama pagrįsti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Taigi, šis reikalavimas, nepaisant jo suformulavimo ieškinyje būdo, realiai sudarė ieškinio pagrindą, bet ne savarankišką jo dalyką. Tokį reikalavimą vertinti kaip savarankišką pažeistos ieškovo teisės gynimo būdą šiuo atveju negalima dėl to, jog tokiu pripažinimu nėra išsprendžiamas joks ieškovo materialiųjų teisių ar pareigų klausimas, t.y. juo nėra įgyvendinama ieškovo teisė į konkrečios pažeistos teisės teisminę gynybą.

53Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Iš esmės patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą – nepalankų ieškovui, naikinamas ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui klausimas. Šiuo sprendimu iš ieškovo taipogi priteisiama valstybei 10 489 Lt žyminio mokesčio, turėto sumokėti už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

57panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, 2012 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą ir bylą dalyje pripažinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rausidas“ banko sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje bankrutavusioje akcinėje bendrovėje banke SNORAS, lėšas valstybės nuosavybe nutraukti, likusioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

58Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rausidas“ 10 489 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Rausidas“ prašė pripažinti jo banko... 6. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba sustabdė AB banko SNORAS... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo šalis siejo atlygintinų... 10. Pripažinti, kad AB banko SNORAS sąskaitoje esančios lėšos yra ieškovo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas VSDFV Šilalės skyrius prašo panaikinti Kauno... 13. 1. Pervedus ginčo lėšas į ieškovo sąskaitą, atsakovas prarado galimybę... 14. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 15. 2. Ieškovas, pasirinkęs sutartinių įsipareigojimų vykdymui AB banką... 16. 3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Rausidas“ prašo... 18. 1. Pensijoms ir kitoms išmokoms iki tol, kol jos nėra tinkamai išmokėtos... 19. Ieškovas pažymi, jog jį su apeliantu siejo teisiniai santykiai, turintys... 20. Pristatydamas išmokas, ieškovas realiai pagal visus veiklos požymius ir... 21. 2. Ieškovas teigia, jog jis teikia tik fizinę išmokų pristatymo paslaugų... 22. Išmokoms skirtų lėšų perdavimo ieškovui būdą apeliantas numatė iš... 23. 3. Ieškovas į jo vardu AB banke SNORAS apelianto pervestų išmokoms skirtų... 24. 4. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino tiek ieškovo, tiek kitų bylos... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VSDFV prašo apeliacinį... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 28. Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo ... 29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių... 30. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis atviro konkurso sąlygomis, paskelbtomis... 31. Nagrinėjamu atveju pagal iš anksto VSDFV Tauragės skyriaus parengtas... 32. Dėl paslaugų teikimo tvarkos ir atsakomybės paskirstymo... 33. Nustatyta, kad ieškovo banko sąskaitoje, esančioje BAB banke SNORAS, 2011 m.... 34. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas tinkamai įvykdė savo... 35. Paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas kliento interesų... 36. Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį, jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų... 37. Aptariamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, susiklostė tokia situacija, kai... 38. Dėl nuostolių atlyginimo pareigos ... 39. Iš bylos medžiagos aišku, jog vykdydamas Sutartį ieškovas patyrė 648 866... 40. Apeliantas savo pareigą Sutartyje nustatytais terminais pervesti į ieškovo... 41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija naikina teismo... 42. Dėl reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į lėšas ir procesinės bylos... 43. Vienas ieškinyje suformuluotų reikalavimų – pripažinti ieškovo banko... 44. Šioje nutartyje jau yra aptarta, kad Sutartimi apeliantas pasitelkė ieškovą... 45. Banko sąskaitos sutartis (CK 6.913 straipsnio 1 dalis) savo esme yra... 46. Finansinis turtas pagal Lietuvoje galiojančias daiktinės teisės normas... 47. Sutarties 3.9. punkte nustatyta, kad „Išmokoms skirtos lėšos pervedamos į... 48. Taigi pagal Sutarties sąlygas apeliantas ieškovui į jo banko sąskaitą... 49. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 50. Nors šiuo atveju susiklosto dviprasmiška situacija, kai ginčo lėšos negali... 51. Vis dėlto, apeliacinio teismo vertinimu, reikalavimas pripažinti valstybės... 52. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad materialiųjų... 53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Iš esmės patenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą –... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, 2012... 58. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rausidas“...