Byla 2S-842-480/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3182-848/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autologistic“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieškinį atsakovams V. M., A. B., A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Autologistic“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir V. M., priteisti solidariai iš atsakovų V. M., A. B. ir A. B. 26219,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, atsakovų gautinas sumas, turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams ar esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 26216,15 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių kilęs itin didelės vertės turtinis ginčas, atsakovai yra fiziniai asmenys, vengiantys geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, atsakovai nereaguoja į raginimus perduoti asministratoriui įmonės turtą ir dokumentus, taip pat nereaguoja į teismų sprendimus, įpareigojančius atlikti šiuos veiksmus, todėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškovės BUAB „Autologistic“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovų V. M., A. B., A. B. nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ne didesnei kaip 26219,15 Eur sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti; nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant 26219,15 Eur sumos, nurodė areštuoti atsakovų V. M., A. B., A. B. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei ir atlikti operacijas susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu; atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti atsakovų panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma (26219,15 Eur) laikytina didele, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Ieškovės išdėstytos aplinkybės, susijusios su atsakovų turtine padėtimi nėra pakankamos, tačiau nurodyta ieškinio suma sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos ieškovo reikalavimų sumai užtikrinti. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia skolininkui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje komercinėje veikloje.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovė A. B. atskirajame skunde (b. l. 59-61) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

81. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimus, neįvertino visų reikšmingų tokiam sprendimui priimti aplinkybių, nepakankamai įsigilino į pareikšto ieškinio ypatybes ir šių laikinųjų priemonių taikymo būtinybę, todėl nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieškovo prašymą.

92. Teismas neįvertino ieškovės ieškinio pagrįstumo, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos suma nepagrįsta jokiais įrodymais ir pažeidžianti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovės ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Atsakovė, kaip akcininkė, veikė tinkamai. Ieškovė ieškinyje nenurodo, kad A. B. būtų pažeidusi kokius nors konkrečius teisės aktų reikalavimus, vien prielaidomis grįstų teiginių pagrindu atsakovei negali būti taikoma tokia pati civilinė atsakomybė, kuri pagal Civilinį kodeksą taikytina juridinio asmens valdymo organams, todėl ieškinio reikalavimas dėl solidaraus žalos atlyginimo A. B. atžvilgiu yra neteisėtas ir pažeidžiantis Civilinio kodekso nuostatas bei neatitinkantis suformuotos teismų praktikos.

103. Teismui nebuvo pateikta ir nebuvo žinoma jokia informacija apie atsakovės turtinį pajėgumą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimo suma būtų pakankamai didelė atsakovei ir galėtų padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

114. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas A. B. turės galimai neproporcingai neigiamos įtakos jos turtiniams interesams, o vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį, turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui.

12Ieškovė BUAB „Autologistic“, atstovaujama advokato S. B., atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 65-68) prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

131. Apeliantės argumentai dėl žalos padarymo/nepadarymo ir dėl atsakovės atsakomybės sąlygų nebuvimo yra išimtinai susiję su ieškinio materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Atsakovės skundo argumentai yra susiję ne su priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o su ieškinio reikalavimų ginčijimu, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

142. Atsakovė nepateikė jokių jos gerą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, todėl nepaneigė prezumpcijos, kad didelė reikalavimo suma sukelia grėsmę teismo sprendimo vykdymui.

153. Teismas atsižvelgė į šalių pusiausvyrą bei atsakovų teisėtus interesus, parinko tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nevaržytų atsakovų teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad toks areštas pažeidžia jos turtinius interesus, tačiau šios aplinkybės plačiau nedetalizavo ir jos nepagrindė įrodymais.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).

20Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.

21Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio, ieškovė BUAB „Autologistic“, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiškė ieškinį atsakovams - įmonės akcininkei A. B. ir buvusiems įmonės vadovams V. M. ir A. B., kuriame prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų A. B. ir V. M., priteisti solidariai iš atsakovų V. M., A. B. ir A. B. 26219,15 Eur žalos atlyginimo. Bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra atlikę neteisėtus ir įmonei žalingus veiksmus, dėl kurių BUAB „Autologistic“ ir jos kreditoriai patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo. Šiuo atveju apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl apeliantės A. B., kaip įmonės akcininkės, galimai padarytos žalos ieškovei padarymo ir žalos dydžio, taip pat apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – atsakovų bei ieškovės pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu. Kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kurio tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.

22Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė ir galėtų padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kadangi teismui nebuvo pateikta ir nebuvo žinoma jokia informacija apie atsakovės turtinį pajėgumą.

23Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-138-186/2015). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Atsakovas privalo pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti prezumpciją tuo atveju, kai teismas pritaiko areštą (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovas siekia šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014). Apeliantė atskirajame skunde neginčijo aplinkybės, jog ieškiniu pareikšto reikalavimo suma jai yra didelė, nepateikė jokių duomenų savo gerai turtinei padėčiai pagrįsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuojant grėsmei būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nėra pagrindo.

24Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jai turės galimai neproporcingai neigiamos įtakos jos turtiniams interesams, o turi būti siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti kitų šalių interesų labiau, nei reikia teisėtų tikslų pasiekimui.

25CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, t. y. areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip ieškinio sumai, o tik nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos, nurodė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei ir atlikti operacijas susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu; atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti atsakovų panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones apeliantės turtui, vadovavosi ekonomiškumo principu, nepažeidė šalių teisėtų interesų pusiausvyros.

26Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 98 str.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš apeliantės A. B. (asmens kodas ( - ) 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „Autologistic“ (juridinio asmens kodas 303156609), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ (juridinio asmens kodas 300152018).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė BUAB „Autologistic“, atstovaujama bankroto administratoriaus... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atsakovė A. B. atskirajame skunde (b. l. 59-61) prašo panaikinti Kauno... 8. 1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias... 9. 2. Teismas neįvertino ieškovės ieškinio pagrįstumo, neįvertino tos... 10. 3. Teismui nebuvo pateikta ir nebuvo žinoma jokia informacija apie atsakovės... 11. 4. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos... 12. Ieškovė BUAB „Autologistic“, atstovaujama advokato S. B., atsiliepime į... 13. 1. Apeliantės argumentai dėl žalos padarymo/nepadarymo ir dėl atsakovės... 14. 2. Atsakovė nepateikė jokių jos gerą finansinę padėtį patvirtinančių... 15. 3. Teismas atsižvelgė į šalių pusiausvyrą bei atsakovų teisėtus... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo... 19. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 20. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia... 21. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų... 22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo... 23. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai... 24. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios... 25. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi... 26. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines... 27. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovei iš apeliantės priteistinos išlaidos... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 29. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš apeliantės A. B. (asmens kodas ( - ) 200,00 Eur bylinėjimosi...