Byla 1A-162-211-2011

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų A. K., Stasio Punio, sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei, Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui, Artūrui Survilai, gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei, nukentėjusiosioms –civ.ieškovėms T. O., J. D.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. D., T. O. ir nuteistosios R. S.- apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. S.- nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 10 MGL (1300) Lt bauda.

3Iš R. S.– priteisė 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2023 ( du tūkstančius dvidešimt tris) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. D., 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2023 ( du tūkstančius dvidešimt tris) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti T. O..

4Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, Nustatė

5R. S.- nuteista už tai, kad 2008-12-12, apie 16.59 val. (duomenys neskelbtini, vairuodama automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusių pėsčiųjų, partrenkė ir sužalojo per perėją ėjusias pėsčiąsias T. O., padarydama jai kūno sužalojimus kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir J. D., padarydama jai kūno sužalojimus kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Savo veiksmais R. S.–, pažeidė KET 37 p., reikalavimus.

6Nukentėjusioji J. D. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nuteistosios R. S.- 148273, 60 Lt neturtinės žalos, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skirti ne materialinę baudą, o kaip KET pažeidėjai, laikinai (1-3 m.) atimti vairavimo teises. Nurodo, kad ji iki 2008-12-12 gyveno visavertį gyvenimą, tačiau po 2008-12-12 autoįvykio jos gyvenimas staigiai ir negrįžtamai pasikeitė, nes sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat patiria nepatogumus, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, nuolat kankina emocinė depresija. Be to, dėl autoįvykio patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą.

7Fizinis skausmas pasireiškė ir pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu jai buvo nustatyti sekantys kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje ir viršugalvio srityse, sulaužytas antras kaklo slankstelis, padarytas kairio žastikaulio skeveldrinis lūžis kaklelio srityje, padarytas kairiųjų blauzdikaulio bei šeivikaulio atviri kaulų lūžiai. Dėl kaulų lūžių ir kūno audinių plyšimo (nes kairės blauzdos kaulų lūžis buvo atviras) patyrė didelį fizinį skausmą paties autoįvykio metu ir po jo, dėl ko teko vartoti skausmą malšinančius vaistus. Tris savaites po eismo įvykio ji praleido komos būsenoje. Pagal artimųjų žodžius, ji tuo metu dieną - naktį stenėjo, blaškėsi, nuo ilgo gulėjimo ant nugaros atsirado pragulos, kurios sukeldavo papildomą skausmą. Atsigavusi po komos juto stiprius skausmus, kankino nemiga. Ištvėrė dvi sunkias operacijas. Po kai kurio laiko teko ištverti dar dvi papildomas operacijas. Fiziniai skausmai nesiliovė ir reabilitacijos namuose periodu. Ryte atsibunda su skausmu kakle, rankoje, kojoje, o vakare eina gultis irgi su skausmu, netgi naktį atsibunda nuo skausmo. Po ligoninės, beveik tris mėnesius buvo priversta naudotis invalido vežimėliu, ant kaklo nešioti kaklo įtvarą bei fiksuoti operuotą ranką į specialų įtvarą. Per tą laiką teko kentėti įvairaus stiprumo skausmus. Laikui bėgant (po 3 mėn.), nors išlipo iš invalido vežimėlio, atsikratė kaklo ir rankos įtvarų, tačiau skausmą ir kūno sukaustymą jaučia iki šiol, įypač sustiprėja keičiantis orams. Dėl fizinių skausmų patirtą neturtinę žalą vertina 30000 Lt.

8Dėl patirtų traumų, patiria daug įvairaus lygio nepatogumų. Nepatogumai pasireiškia tuo, kad po autoįvykio privalėjo keletą mėnesių naudotis invalido vežimėliu, ant kaklo (dėl slankstelio lūžio) buvo uždėtas įtvaras, operuotą ranką buvo fiksuota į specialų įtvarą. Dėl kaklo, rankos ir kojos skausmų, o tai pat viso kūno nejudrumo negalėjo savim pasirūpinti, t.y. negalėjo nei pati pavalgyti, nei nusiprausti nei apsirengti, dėl to net elementariai savęs priežiūrai buvo būtina kitų žmonių pagalba. Sveikatos būklei gerėjant, dalis nepatogumų išliko iki šiol. Sunku apsirengti, daug judėti, nes kūnas nuolat sukaustytas, todėl po fizinių judesių pastoviai turi kiek laiko pailsėti, suprastėjusi judesių koordinacija, reikalinga pagalba vonioje. Po autoįvykio ant kūno atsirado dideli randai, todėl dar pakankamai jaunai moteriai, tenka apriboti savo nešiojamų drabužių asortimentą, atsisakyti nuo vandens ir saulės malonumų vasaros metu viešosiose vietose, kadangi randai ant kūno atkreipia nesveiką žmonių smalsumą. Dėl sukeltų nepatogumų padarytą neturtinę žalą vertina 30000 Lt.

9Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu patyrė emocinį šoką. Po autoįvykio stipriai pergyveno dėl kaklo slankstelio ir kaulų lūžių. Pergyvenimai dar labiau sustiprėjo kai sužinojo, kad po pirmų būtinų operacijų bus atliekamos dar kitos operacijos - po metų , pusantrų iš kūno reikės pašalinti metalinius kaulų sutvirtinimus bei sraigtus. Ypatingai jaudino kaklo slankstelio lūžis, nes per kaklą eina stuburo nervai. Dėl kaklo slankstelio lūžio ir vėlesniu metu (nešiojant kaklo įtvarą iki slankstelis suaugs) buvo didelė baimė dėl bet kokių judesių. Net neatsargiai krentant ar dėl kt. stuburo nervas galėjo būti pažeistas. Dėl dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų padaryta neturtinę žalą vertina 30000 Lt.

10Ji ramiai augino du vaikus ( Aną - 1986 gimimo ir Andrių - 1992 gimimo). Baigė mokslus Vilniaus kolegijoje ir dirbo mėgstamą kineziterapeutės darbą, vasaros metu dar tvarkėsi sode, keliavo. Apie darbingumą liudija gauta pažyma iš darbovietės. Dėl pasikeitusios sveikatos būklės ir išvaizdos, patyrė daug dvasinių išgyvenimų. Dėl patirtos komos prarado laiko nuovoką. Nuolatiniai artimųjų vizitai ligoninėje, jų ašaros ir nerimas kėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nes suprato, kad jos sveikata ir tolesnės galimybės neaiškios ir priklauso ne tik nuo jos, o nuo kitų žmonių. Itin stiprius dvasinius išgyvenimus patyrė dėl pasikeitusios išvaizdos. Ilgą laiką. t.y. 3 mėnesius, buvo invalido vežimėlyje. Jaunai moteriai, atsisėsti į vežimėlį ir lankytis viešose vietose – buvo sunku. Tik vyro dėka su invalido vežimėliu buvo poliklinikoje, parduotuvėse, kine, ir sode. O dėl kaklo traumos iki šiol negali visiškai išsitiesti, todėl nuolat sulaukia pašaipių žvilgsnių, replikų. Dabar jaučiasi nevisavertė asmenybė –juda sunkiai ir lėtai, šlubuoja, savarankiškai daug ko negali padaryti (riboja nepilna rankos judesių amplitudė), todėl dažnai dėl to kompleksuoja, nenori imtis naujos veiklos, vengia viešumos. Taip pat iki šiol jaučia emocinę įtampą dėl darbo vietos išsaugojimo bei tolimesnės ateities. Dėl patiriamos emocinės depresijos jai padarytą neturtinę žalą vertina 20000 Lt.

11Dėl patirtų traumų ir dvasinių išgyvenimų, sumažėjo bendravimo galimybės. Pabudusi iš komos iš pradžių visiškai nešnekėjo, po to kurį laiką jos kalba buvo nerišli. Dėl ilgo laikotarpio gydymo ligoninėje bei reablitacijos namuose sumažėjo pažįstamų ir draugų ratas. Vėliau, dėl pakitusios sveikatos būklės teko atsisakyti daug laisvalaikio praleidimo būdų, kuriuos anksčiau labai mėgdavo su šeima (krepšinis, tenisas, tinklinis), negalėjo su artimaisiais kartu vykti į keliones, nes tai neatitiko jos fizinių galimybių. Šios bendravimo galimybės suvaržytos iki šiol. Dėl bendravimo galimybių sumažėjimo savo patirtą neturtinę žalą vertina10000 Lt.

12Po autoįvykio įgijo nepilnavertiškumo pojūtį. Nepilnavertiškumo kompleksas pasireiškia tuo, kad juda sunkiai ir lėčiau, savarankiškai daug ko negali padaryti - riboja nepilna rankos judesių amplitudė, negalėjimas pilnai atsitiesti. Gėda dėl išlikusių randų. Priversta rengtis taip, kad jų nesimatytų. Nors stengiasi, daro jai skirtus fizinius pratimus, važinėja pas specialistą, kuris tampo raumenis, bet vyrauja nerimas dėl ateities -išlieka baimė prarasti mylimą darbą. Kamuoja bei neduoda ramybės pasikeitusi aplinka bei pojūčiai: kadangi dabar šlubuoja ir tvirtai nejaučia kojos, todėl vis daugiau laiko praleidžia namie, nebeliko kai kurių draugų, rečiau skambina bendradarbiai. Iki šiol apriboti pirštų jutimai, nejautrios lūpos, kaklas, negali laisvai bei pilnai pasukti galvą, ji sunki, pastoviai svaigsta, užgultos ausys, jaučiasi pečių sunkumas, o kaklas suspaustas taip, lyg kas būtų smaugęs. Dėl autoįvykio įgyto nepilnavertiškumo pojūčio patirtą neturtinę žalą vertina 30000 Lt.

13Visą patirtą neturtinę žalą vertina 148273,60 Lt. Tokia prašoma priteisti neturtinė žala atitinka LAT formuojamą teismų praktika. Pvz., LAT 2008-12-16 nutartimi 2K-560/2008 buvo priteista 74000 Lt neturtinės žalos, LAT 2009-10-20 nutartimi 2K-422/2009 buvo priteista 100000 Lt neturtinės žalos. Panaši neturtinė žala buvo priteista ir kitose bylose (pvz., kasacinėse nutartyse Nr.2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-29/2009). Tačiau jos praradimai ir patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita yra didesni, todėl ir priteistina neturtinė žala turi būti didesnė.

14Teismas neteisingai nusprendė kad prašymas 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisme nepagrįstas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau bylą nagrinėjęs teismas to nepadarė, civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų netaikė. Teismui atmetus civilinio ieškinio dalį dėl 5 proc. palūkanų priteisimo, ji neteko galimybės šio reikalavimo reikšti civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis), t. y. nukentėjusiajai atimta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jos teisė. Todėl reikalavimas dėl palūkanų turi būti patenkintas.

15N. T. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nuteistosios R. S.- 128273, 60 Lt neturtinės žalos, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ji iki 2008-12-12 buvo visą laiką energinga, darbinga, linksma, visur ir visada suspėdavo viską padaryti laiku, bei buvo visiems reikalinga. Į darbą eidavo ir grįždavo laiku, darbą atlikdavo visada su meile. Savo darbą dirbo daugiau kaip 20 metų. Dirbo slaugytojos padėjėjos darbą. 2008-12-12 autoįvykio pasėkoje jos gyvenimas negrįžtamai pasikeitė: autoįvykio metu ir iki šiol patiria didelį fizinį skausmą, patiria dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nuolat patiria nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, nuolat kankina emocinė depresija.

16Fizinis skausmas pasireiškė ir pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu jai buvo nustatyti sekantys kūno sužalojimai: kairės čiurnos sąnario abiejų kulkšnių lūžis, šeivikaulio - blauzdikaulio jungties išsiskyrimas, pėdos panirimas, kairės pusės 1-o šonkaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio vidinio gumburo krašto atskilimas, dešinio blauzdikaulio larpgumburinės pakylos lūžis, galvos plėštinė žaizda (žr. priedą 2 prie ieškinio). Vėliau jai papildomai buvo diagnozuotas kairio peties rotatorių plyšimas (žr. priedą 4 ir 5 prie ieškinio), o dar vėliau diagnozuotas dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės išnirimas. Dėl kaulų lūžių ir galvos sumušimo patyrė didelį fizinį skausmą autoįvykio metu bei po jo. Fizinis skausmas buvo toks didelis, kad jai net teko vartoti skausmą malšinančius vaistus (analgetikus), kas atsispindi priede 3 prie ieškinio. Tačiau ir analgetikai pilnai numalšinti skausmą negalėjo, todėl dėl skausmo negalėjo užmigti net vartodama analgetikus. Dėl to jai buvo paskirti raminamieji vaistai nakčiai . Skausmai nesiliovė ir toliau, jie fiksuojami ir šiuo metu . Skausmus patiria jau daugiau kaip dvejus metus. Dėl fizinių skausmų patirta neturtinę žalą vertina 30000 Lt.

17Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu ji patyrė emocinį šoką. Patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą dėl po autoįvykio jai atliktų visos eilės operacijų: dvi operacijos 2008-12-12 (žr. priedą 3 prie ieškinio), 2009-04-15 (žr. priedą 5 prie ieškinio), 2010-01-26 (žr. priedą 14 prie ieškinio), 2010-05-13 (žr. priedą 16 prie ieškinio) ir gydymo reanimacijoje (žr. priedą 3 prie ieškinio). Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas dar padidėjo dėl to, kad autoįvykio pasėkoje jai buvo padaryta plėštinė galvos žaizda. Ji stipriai pergyveno dėl galvos operacijos, dėl savo išvaizdos be plaukų, kuriuos turėjo pašalinti prieš galvos operaciją. Labai išgyveno ir dėl to, kad į kūną buvo implantuoti svetimkūniai — metalo konstrukcijos kaulams sutvirtinti (žr. priedą 5 prie ieškinio). Vėliau šios konstrukcijos buvo pašalintos (žr. priedą 14 prie ieškinio). Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas dar padidėjo dėl to, kad su minimalia pagalba galėjo nueiti tik 50 m., lipant laiptais jai buvo reikalinga vidutinė pagalba, rengiantis buvo reikalinga minimali pagalba. Buvo reikalinga vidutinė pagalba asmens higienoje ir vonioje , reikalinga pagalba atliekant higienos reikalus. Po taikytos reabilitacijos būklė beveik nepagerėjo: savarankiškai galėjo nueiti tik 50 m. ėjo šlubuodama negreitu žingsniu, ilgesniems atstumams nueiti reikalingos pauzės, lipant laiptais reikalinga minimali pagalba, visiškai negalėjo dirbti jokio fizinio darbo , todėl negalėjo dirbti jokių namų darbų. Po taikyto gydymo ir reabilitacijos sveikatos būklė nei kiek nepagerėjo. Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas dar padidėjo, kai papildomai buvo diagnozuotas kairio peties rotatorių plyšimas, o dar vėliau diagnozuotas dvigalvio raumens ilgosios sausgyslės išnirimas. Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas padidėjo, kai po taikytos reabilitacijos jos būklė negerėjo, o prognozė dėl galimybės pasveikti - tik patenkinama , be to vėliau taikytas gydymas neduodavo efekto . Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas dar padidėjo, kai teko susipažinti su pooperacinėmis galimomis dar kitomis sveikatos komplikacijomis. Pergyvenimai dar labiau sustiprėjo po to, kai sužinojo, kad po pirmų dvejų operacijų jai bus atliekamos dar kitos operacijos. Praėjus 4 mėnesiams po autoįvykio sužinojo, kad reikės atlikti dar vieną operaciją t.y. susiūti plyšusius rankos raumenis ir sausgysles. Labai jaudina dešinės kojos stovis, nes pastoviai jaučia iki šiol skausmą kelyje. Tyrimai parodė, kad ir čia yra plyšimų, todėl ateityje buvo ruošiamasi operuoti ir kelio sąnarį. Vėliau tokia operacija buvo atlikta . Prieš kiekvieną operaciją teko pasirašyti supažindinimą su operacijos pasėkoje galimomis dar kitomis komplikacijomis. Jaudina ant kūno po autoįvykio ir su juo susijusio gydymo atsiradę randai: ant išorinės kulkšnies projekcijoje pooperacinis 3 cm ilgio ir 3 mm pločio randas; vidinės kulkšnies projekcijoje pooperacinis 7 cm ilgio ir 3 mm randas; kairiojo peties srityje pooperacinis 9 cm ilgio ir 4 mm pločio randas; kaktos srityje po buvusios žaizdos 11 cm ilgio ir 3 mm pločio bei viršugalvyje 4 cm ir 4 mm pločio randai . Išgyvena, kad ilgas gydymas nedavė teigiamų rezultatų: liko apriboti kairio peties sąnario judesiai, negali pilnai pakelti kairės rankos, liko apsunkintas savęs aptarnavimas kaire ranka. Buvo sukrėsta, kai sužinojo, kad jai planuojama atlikti dar vieną operaciją - dešinio kelio sąnario artroskopią . Dėl pagrindinių traumų, gautų autoįvykio metu, atsirado komplikacijos, todėl reikėjo lankytis pas neurochirurgą bei neurologą. Dėl išgyvenimų ir sukrėtimų jai buvo reikalinga socialinio darbuotojo ir psichologo pagalba. Dėl dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų jai padarytą neturtinę žalą vertina 30000 Lt.

18Dėl patirtų traumų, patyrė ir patiria daug įvairaus lygio nepatogumų. Nepatogumai pasireiškia tuo, kad po autoįvykio privalėjo dieną ir naktį septynias savaites būti sugipsuota dešine koja ir dėl to naudotis ramentais bei vaikščioti tik su palydovu . Po penkių mėnesių diagnozavus kairio peties sausgyslių plyšimą, dar šešias savaites teko vaikščioti sugipsuota ranka . Vėliau turėjo riboti kairės kojos fizinį krūvį . Dar vėliau buvo sugipsuota dešinė koja ir vėl buvo priversta vaikščioti su ramentais . Dėl to buvo labai apribotas judėjimas, kas sudarė didelius nepatogumus. Dėl galvos operacijos neteko plaukų, galva buvo nuskusta, turėjo ją slėpti po skarele. Su minimalia pagalba galėjo nueiti tik 50 m., lipant laiptais buvo reikalinga vidutinė pagalba, apsitarnaujant buvo reikalinga minimali pagalba rengiantis, vidutinė pagalba asmens higienoje ir vonioje . Ji negalėjo savimi pasirūpinti, t.y. negalėjo nei nusiprausti, nei apsirengti. Dėl to net elementariai savęs priežiūrai buvo būtina ir šiuo metu yra būtina kitų žmonių pagalba. Po taikytos reabilitacijos būklė beveik nepagerėjo: savarankiškai galėjo nueiti tik 50 m., ėjo šlubuodama negreitu žingsniu, ilgesniems atstumams nueiti reikalingos pauzės, lipant laiptais reikalinga minimali pagalba . Po dvejų metų taikyto gydymo ir reabilitacijos sveikatos būklė nepagerėjo , visiškai negalėjo dirbti jokio fizinio darbo , todėl negalėjo dirbti jokių namų darbų, dėl to nuolat buvo reikalinga kitų žmonių pagalba. Net ir po taikyto gydymo liko apriboti kairio peties sąnario judesiai, negali pilnai pakelti kairės rankos, liko apsunkintas savęs aptarnavimas kaire ranka . Tai reiškia, kad ir po dvejų metų gydymo sveikata atstatyta tik iš dalies ir negali gyventi pilnavertiško gyvenimo. Dėl kaulų sutvirtinimo implantais turėjo nepatogumų dėvint avalynę . Dėl patirtų traumų nuolat privalo lankytis poliklinikoje bei tęsti gydymą ligoninėse . Tai atima daug laiko ir jėgų. Autoįvykio pasėkoje ant kūno atsirado dideli randai, todėl dabar tenka apriboti savo nešiojamų drabužių bei batų asortimentą, riboti pasirodymus viešosiose vietose. Randai ant kūno atkreipia į ją nesveiką žmonių smalsumą, Tai trikdo ir sudaro papildomus nepatogumus. Po autoįvykio galva buvo sužalota. Dėl to negalėjo niekur rodytis, negalėjo kur norėjo nueiti, ir iki šiol priekyje ant kaktos liko didelis randas, dėl ko negali padaryti šukuosenos, kurią mėgo. Tai sudaro papildomus nepatogumus. Dėl sukeltų buvusių ir esamų nepatogumų padarytą neturtinę žalą vertina 20000 Lt.

19Dėl patirtų traumų, apriboto judėjimo ir dvasinių išgyvenimų sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl gydymo laikotarpio ligoninėse bei reabilitacijos namuose sumažėjo pažįstamų ir draugų ratas, neteko vyro. Nustojo skambinti draugai iš buvusios darbovietės. Vėliau, dėl pakitusios sveikatos būklės teko atsisakyti daug laisvalaikio praleidimo būdų, kuriuos anksčiau labai mėgdavo su šeima (grybavimas, uogavimas), negalėjo su artimaisiais kartu vykti į keliones, nes tai neatitiko jos fizinių galimybių. Šios bendravimo galimybės suvaržytos iki šiol. Dėl bendravimo galimybių sumažėjimo savo patirtą neturtinę žalą vertina 15000 Lt.

20Po autoįvykio jaučiasi nepilnavertiška asmenybė. Tai pasireiškia tuo, kad juda sunkiai ir lėtai, savarankiškai daug ko negali padaryti - riboja nepilna rankos judesių amplitudė, negali pilnai atsitiesti - skauda nugara, apriboti kairio peties sąnario judesiai, negaliu pilnai pakelti kairės rankos, liko apsunkintas savęs aptarnavimas kaire ranka . Gėda dėl išlikusių randų . Priversta rengtis taip, kad juos paslėptų. Ką nebepaliestum - skauda. Nuolat vartoja analgetikus ir raminamuosius. Lankosi pas neuropalologą. Negali ramiai miegoti kamuoja bei neduoda ramybės pasikeitusi aplinka bei nežinomybė. Išgyveno, kai ją su vaikais paliko vyras. Kas bus toliau, kaip praeis kojos kelio operacija, ar pasikeis rankos stovis neaišku ? Jai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis , tai byloja apie sveikatos pablogėjimą . Autoįvykio pasėkoje dėl įgyto nepilnavertiškumo pojūčio savo patirtą neturtinę žalą vertina 15000 Lt.

21Dėl pasikeitusios sveikatos būklės ir išvaizdos, patiria daug dvasinių išgyvenimų. Labai pergyveno dėl sesers, nes ji buvo komoje ir negalėjo pažinti - jos sesers. Todėl buvo priversta prašyti gydytojų kad išrašytų namo anksčiau. Iki šiol dėl skausmų nugaroje negali pilnai išsitiesti, todėl nuolat mato pašaipius žvilgsnius, girdi replikas. Nors anksčiau buvo savimi pasitikinti moteris, jaučiasi pažeminta ir sužlugdyta - juda lėčiau, šlubuoja, savarankiškai daug ko negali padaryti (riboja nepilna rankos judesių amplitudė), skauda nugara. Taip pat iki šiol jaučia emocinę įtampą dėl darbo praradimo, nes kai nustatė, kad yra darbinga tik iš dalies, ją tiesiog privertė išeiti iš darbo, nors išdirbtas darbo stažas toje pačioje įstaigoje buvo virš 20 metų. Ilgą laiką yra priversta vartoti analgetikus ir vaistus nuo nemigos, nors po autoįvykio praėjo jau daugiau kaip pusantrų metų. Viskas aukščiau aprašyta sukėlė emocinė depresija. Emocinė depresija padidino mintys apie tai, kad negali dirbti ir negauna pajamų, mintys apie tai, kaip atsilieps patirtos traumos ateityje, ar galės apskritai dirbti bet kokį darbą. Šiuo metu jai nustatytas 50 proc. darbingumas.

22Jeigu ne autoįvykis, būtų galėjusi iki šiol dirbti, padėti visiems šeimos nariams, o dabar iš darbo išprašyta, dėl sveikatos negali dirbti, yra niekam nereikalinga tai ją labai žemina ir dėl to yra labai nervinga. Po avarijos pablogėjo jos reputacija. Nukentėjo sveikata. Yra pažeminta ir labai nuskriausta bei niekam nereikalinga. Kai turėjo darbą, galėjo vaikams padėti finansiškai. Nedarbinga buvo 160 dienų. Po to jau reikėjo eiti į darbą. Bet dirbti galėjo tik 3 dienas ir dirbo su didžiuliu skausmu iki ašarų. Jai skaudėjo nugara, ranka ir kojos. Ypač skaudėjo kairę koja, kurioje dar buvo įsukti varžtai ir plokštelė. Darbe jai sakydavo, kad atėjo dirbti, o ne sėdėti. Niekas nekreipė dėmesio, kad jai skauda. Pagrindinis darbas buvo plauti grindis, valyti dulkes, langus, keisti patalynę, nešti tyrimus į laboratoriją į kitą ligininės korpusą, išnešti šiukšles, kilnoti ligonius iš lovos į vežimėlį prieš ir po operacijos. Tai buvo be galo sunku atlikti. Po trijų darbo dienų ji pasijuto nedarbinga. Jos nervų sistema labai sutrikusi. Kas mėnesį eina pas neurologą išsirašyti vaistų ir tikrintis. Pavargo gyventi laukiant naujų operacijų, naujų verdiktų, kuriuos po tyrimų išsako gydantys specialistai - gydytojai. Jos vaikai priversti kentėti dėl to, kad negali tinkamai skirti jiems laiko bei dėmesio, priversta taupyti bei mokėti išgyventi už 300 Lt. nes prarado darbą. Dėl patiriamos emocinės depresijos jai padarytą neturtinę žalą įvertina 20000 Lt.

23Visą patirtą neturtinę žalą vertina 128273.60 Lt. Tokia prašoma priteisti neturtinė žala atitinka LAT formuojama teismų praktika. Pvz.. LAT 2008-12-16 nutartimi 2K-560/2008 buvo priteista 74000 Lt neturtinės žalos. LAT 2009-10-20 nutartimi 2K-422/2009 buvo priteista 100000 Lt neturtinės žalos. Panaši neturtinė žala buvo priteista ir kitose bylose (pvz., kasacinėse nutartyse Nr.2K-830/2007,2K-238/2008, 2K-29/2009). Tačiau jos praradimai ir patirti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita yra didesni, todėl ir priteistina neturtinė žala turi būti didesnė.

24Teismas neteisingai nusprendė kad prašymas 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisme nepagrįstas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau bylą nagrinėjęs teismas to nepadarė, civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų netaikė. Teismui atmetus civilinio ieškinio dalį dėl 5 proc. palūkanų priteisimo, ji neteko galimybės šio reikalavimo reikšti civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis), t. y. nukentėjusiajai atimta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jos teisė. Todėl reikalavimas dėl palūkanų turi būti patenkintas.

25N. R. apeliaciniu skundu prašo 2010-11- 12 Vilniaus l apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo pakeisti ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies: J. D. priteisiant 30 000,00 Lt. Lt. neturtinės žalos atlyginimo, T. O. 15 000,00 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliantė prašo sumažinti priteistas išlaidas advokato teisinei pagalbai kompensuoti J. D. priteisiant 1500,00 Lt. advokato teisinei pagalbai apmokėti, T. O. - 800,00 Lt. išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas tik iš dalies įvertino sunkią nuteistosios materialinę padėtį, be to, proceso metu nuteistosios šeimos pajamos ženkliai sumažėjo jos sutuoktiniui netekus darbo . Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas, priteisdamas vienodas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios nebuvo tolygiai kvalifikuotai atstovaujamos, abi nukentėjusios buvo atstovaujamos vieno advokato vienu metu, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažesnės.

26Sumažindamas prašomą neturtinės žalos atlyginimą , teismas nepakankamai objektyviai įvertino nuteistosios sunkią turtinę padėtį, kadangi, nuteistoji turi du nepilnamečius vaikus iš kurių vienas yra mažametis, jos šeima turi vienintelį nekilnojamą turtą (Šv. Mokolo 10-9, Nemenčinė, Vilniaus raj.), kuris yra šeimos turtas ir vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa. Dėl banko paskolos yra apribotas disponavimas vieninteliu šeimos turtu. Pagal 2005-07-20 kredito sutartį buvo gauta 176700 Lt. kredito paskola šiam butui įsigyti. Šiuo metu, nuteistosios vyrui P. A. netekus darbo, jos darbo užmokestis yra vienintelės šeimos pajamos. Nuteistosios darbo užmokestis yra 1500,00 Lt. per mėnesį. Per mėnesį nuteistosios šeima privalo mokėti 1300 Lt. Kredito, todėl vienam šeimos nariui tenkanti 50 Lt. suma per mėnesį - yra kur kas žemiau nei Lietuvoje nustatytas pragyvenimo minimumas ir negali užtikrinti net minimalių poreikių tenkinimo. Todėl neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas didesne dalimi.

27Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, abiem nukentėjusioms pilnai atlygino jų pateiktas išlaidas advokato pagalbai atlyginti, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kad abi nukentėjusiosios buvo atstovaujamos vieno advokato. Todėl rengimosi bylai sąnaudos turėjo būti mažesnės. Be to nukentėjusios T. O. ieškinys akivaizdžiai nebuvo rengtas advokato, tai rodo daugybė gramatikos ir stiliaus klaidų, dėl kvalifikuotos pagalbos nebuvimo šiai nukentėjusiajai negalima atlyginti jos prašomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalyje dėl ieškinio parengimo. Byla buvo išnagrinėta labai ekonomiškai per vieną neilgai trukusį teismo posėdį. Visi buvę teismo posėdžiai buvo atidėti nukentėjusiųjų prašymu ir nuo jų priklausiusių aplinkybių, todėl nuteistoji nėra atsakinga kompensuoti nukentėjusiųjų išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl jų prašytų atidėti teismo posėdžių.

28Teismo posėdyje nukentėjusiosios J. D., T. O. prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, o nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios R. S. gynėja prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašė atmesti visus apeliacinius skundus.

29Nukentėjusiųjų J. D., T. O. , nuteistosios R. S. apeliaciniai skundai atmestini.

30Pirmos instancijos teismo nuosprendis, skundžiamas dalyje dėl civilinių ieškinių dydžio priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, teismas, pripažindamas nukentėjusiosioms teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas tokios žalos dydį, tinkamai taikė tiek baudžiamuosius, tiek civilinius įstatymus , reglamentuojančius tokios žalos priteisimo pagrindus, kriterijus , lemiančius priteistinos neturtinės žalos dydį.

31Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės įgyvendinimo būdų – civilinio ieškinio veikos kaltininkui baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

32Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos - gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – sveikatos sužalojimo pobūdis ir padariniai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui.

33Nukentėjusiajai J. D. . eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata : II kaklo slankstelio lūžis , kairio žastikaulio skeveldrinis lūžis kaklelių srityje, kairiųjų blauzdikaulio bei šeivikaulio kūnų atviras lūžis, odos nubrozdinimai kaktoje ir viršugalvio srityse, nukentėjusiajai T. O. to paties eismo įvbykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata : muštinės žaizdos kaktoje, momeninėje srityje, odos nurbozdinimas kairėje alkūnėje , dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis su poslinkiu ir tarpkrumplinės pakilos atitrūkimu , kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnių lūžiai. todėl jos teisėtai pasinaudojo įstatymo suteikta teise (BPK 109 straipsnis) ir pareiškė civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji J. D. prašydama priteisti 148 273, 60 Litų , o nukentėjusioji T. O. prašydama priteisti 128 273, 60 Litų. Pirmosios instancijos teismas, išlaikydamas nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat CK 6.282 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, civilinius ieškinius tenkino iš dalies, nukentėjusiajai J. D. priteisdamas 50 000 Litų, nukentėjusiajai T. O. priteisdamas 25000 Litų.. Iš bylos matyti, kad teismas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo padarinius (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus) dėl nukentėjusiosioms J. D., T. O. padarytų kūno sužalojimų, jų pasekmes, kelias atliktas operacijas, atsižvelgė į pakitusį nukentėjusiųjų socialinį gyvenimą, bendravimo galimybių susiaurėjimą ir pan., taip pat į nuteistosios R. S. kaltę – neatsargumą, į tai, kad ji savo veiksmais nesiekė sąmoningai sukelti nukentėjusiosioms fizinių ir dvasinių kančių. Teismas , nustatydamas nukentėjusiosioms priteistinų neturtinės žalos dydžius, įvertino ir nuteistosios R. S. turtinę padėtį: šeimoje ji yra viena dirbanti, jos vyras P. A. nuo 2010-10-25 yra bedarbis , šeimoje auga du mažamečiai vaikai , gimęs 2000-05-04 ir 2005-11-23.

34Apeliacinė instancija, vertindama nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžius, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nesivadovavęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra ir dėl to apskaičiavęs neproporcingai didelį ar per mažą neturtinės žalos dydį, kurį dar reikėtų didinti ar mažinti. Teismas išsamiai aptarė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, juos išanalizavo faktinių bylos aplinkybių kontekste ir motyvuotai pasisakė dėl priteistinų nukentėjusioms neturtinės žalos dydžių.. Kolegija mano, kad visų apeliantų argumentai, jog teismai neįsigilino į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, formaliai juos taikė, jų neatskleidė, nėra teisingi.

35Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl negali būti vienodas. Įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Pavyzdžiui, iš asmenų, kurie eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiesiems buvo priteista 19993,20 Litų ( kasacinė byla 2K-586/2010), 20000 Litų (kasacinė byla 2K-20/2010), 48000 Litų ( kasacinė byla 2K-59/2009), 25 000 Litų (kasacinė byla 351/2009), 18300 Litų ( kasacinė byla 2K - 492/2008), 40000 Litų (kasacinė byla 2K-38/2008), 14000 Litų(kasacinė byla 2K-366/2008), 35000 Litų (kasacinė byla 2K-365/2008), 15000 Litų (kasacinė byla 2K-320/2008) ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje , ką rodo ir pateikti pavyzdžiai , tais atvejais, kai neatsargiais veiksmais eismo įvykio metu sunkiai sužalojomas asmuo, neturtinės žalos dydis sudaro nuo 7000 Litų iki 50000 Litų . Išanalizavus LAT teisminę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kai eismo įvykio metu sužalojamas asmuo nesunkiai , matyti, kad tokia žala yra nuo 2000 Litų iki 40 000 Litų (kasacinės nutartys 2K-586/2010, 2K-186/2010, 2K-20/2011, 2K-179/2010, 2K-321/2010, 2K-352/2010, 2K-55/2007, 2K-268/2007). Šiuo nagrinėjamu atveju iš nuteistosios R. S. priteista 50000 Litų suma už sunkų sveikatos sutrikdymą , 25000 Litų už nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinka teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo neatsargių nusikaltimų bylose, todėl nėra neproporcingai didelė ar neatitinkanti ekonominio gyvenimo rodiklių. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Teismai, nustatydami tokio dydžio pinigines kompensacijas, atsižvelgė ir į realaus išieškojimo iš nuteistosios tikimybę.

36Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismai, nustatydamas 50000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl nusikaltimo nukentėjusiajai J. D. sunkiai sužalojus sveikatą, dydį, nustatydamas 25000 Litų neturtinės žalos, padarytos dėl to paties nusikaltimo nukentėjusiajai T. O. nesunkiai sužalojus sveikatą, dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nenukrypo nuo teismų praktikos, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 109, 113 ir 115 straipsnių reikalavimų, tinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos dydį reglamentuojančias civilinio proceso normas, jų nepažeidė.

37A. J., prašydama priteisti jai didesnę neturtinės žalos sumą, nesąžiningai nurodo savo apeliaciniame skunde , kad tokia teisminė praktika dėl neturtinės žalos dydžio yra formuojama LAT, tokius argumentus nuneigia aukščiau paminėtos kasacinės nutartys analogiškose bylose ir analogiškose situacijoje, o apeliantės paminėtos kasacinės nutartys , kaip pvz. 2K-560/2008, 2K-422/2009, negali būti vertinamos kaip precedentai, nes šiose bylose neturtinės žalos dydžio sprendimas buvo susijęs su žmogaus gyvybės netekimu, o tokiais atvejais sunkus sveikatos sutrikdymas negali būti vertinamas didesne pinigine suma, nei gyvybės netekimas. Apeliantė –nukentėjusioji T. O., pretenduodama į didesnį neturtinės žalos priteisimą, taip pat nesąžiningai apeliuoja į LAT kasacines nutartis Nr. 2K-560/2008,2K-422/2009, 2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-29/2009, nurodydama, kad šiose nutartyse neturtinės žalos dydžio klausimai buvo sprendžiami, kaip kad ji prašo, nors paminėtos nutartys jokiu būdu negali būti vertinami kaip precedentai , kai esant panašioms faktinėms aplinkybėms , neturtinės žalos atlyginimo klausimai turėtų būti sprendžiami vienodai. Šios apeliantės nurodyti sprendimai yra susiję su gyvybės netekimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu , o ne su jos situacija.

38Nukentėjusiųjų J. D. ir T. O. prašymas priteisti palūkanas nuo bylos dėl neturtinės žalos priteisimo iškėlimo teisme iki sprendimo tuo klausimu įvykdymo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.37, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai , o kaip numato CK 6.210 str. , terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą , kurią sumokėti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju nuteistosios R. S. prievolė atlyginti nukentėjusioms neturtinę žalą savo teisine prigimtimi nėgali būti prilyginama prie CK 36.7 str. numatyto palūkanų mokėjimo atvejo , todėl, nesant teisinio pagrindo tokių palūkanų priteisimui, toks prašymas atmestinas. Nuostatos, kad negautos pajamos ( delspinigiai, palūkanos ) baudžiamajame procese nepriteisiami , laikomąsi ir teisminėje praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 8 dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylos 29 p.).

39CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kuri suteikia galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė duomenų, patvirtinančių itin sunkią ar kritišką nuteistosios materialinę padėtį. Tai, kad nuteistosios materialinė bei šeiminė situacija šiuo metu nėra geros, nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėtų būti nustatomas mažesnis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas įvykio aplinkybes, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 148 273, 60 Litų iki 50 000 Litų nukentėjusiosios J. D. atveju, ir nuo 128273,60 Litų iki 25000 Litų nukentėjusiosios T. O. atveju . Apeliacinė instancija , vertinant aukščiau aptartus argumentus, mano, kad nagrinėjamu atveju žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sunkaus ir nesunkaus sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus. Šiuo atveju svarbu yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nuteistoji R. S. yra sveika, darbingo amžiaus, turinti išsilavinimą, specialybę . Šios aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jos turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą.. Dėl šių argumentų atmestinas nuteistosios R. S. skundas, kuriuo apeliuojama į neturtinės žalos dydžio sumažinimą.

40Taip pat atmestinas nuteistosios R. S. s skundas dalyje dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumažinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismo posėdyje nukentėjusiąsias J. D. ir T. O. atstovavo advokatas A. P. , jis paruošė procesinius dokumentus- ieškinius , dalyvavo teismo posėdžiuosse, todėl apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiosioms išlaidas už advokato pagalbą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos ( - ) str. 2 d. nuostatas. Nuteistosios argumentai dėl tokkų išlaidų sumažinimo nėra pagrįsti.

41Nukentėjusioji J. D. savo apeliacinime skunde be kitų reikalavimų kėlė reikalavimą nuteistajai R. S. taikyti ne kriminalinę bausmę , o baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis specialia teise –vairuoti kelių transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, kolegija, varžoma apeliacinio skundo reikalavimų , nesant reikalavimo atleisti nuteistąją R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., negali panaikinti jai nuteisimo pagal šią normą ir paskirti tik uždraudimą naudotis specialia teise (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.3 d.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d. nuostatomis, teismas turi teisę kartu su bausme (nagrinėjamu atveju bauda) paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis specialia teise, kai , naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau, kaip jau buvo paminėta , apeliantė J. D. prašo paskirti tik uždraudimą naudotis specialia teise, panaikinant sprendimą dėl baudos paskyrimo , bet neprašo paskirti prie pagrindinės bausmės - baudos ir baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas, neturėdamas tokio apeliacinio prašymo , pablogintų nuteistosios teisinę padėtį, ką draudžia įstatymas (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d.).

42Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

43Nukentėjusiųjų J. D., T. O. , nuteistosios R. S. apeliacinius skundus atmesti.

44Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš R. S.– priteisė 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei... 4. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, Nustatė... 5. R. S.- nuteista už tai, kad 2008-12-12, apie 16.59 val. (duomenys neskelbtini,... 6. Nukentėjusioji J. D. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nuteistosios R.... 7. Fizinis skausmas pasireiškė ir pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu jai... 8. Dėl patirtų traumų, patiria daug įvairaus lygio nepatogumų. Nepatogumai... 9. Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu... 10. Ji ramiai augino du vaikus ( Aną - 1986 gimimo ir Andrių - 1992 gimimo).... 11. Dėl patirtų traumų ir dvasinių išgyvenimų, sumažėjo bendravimo... 12. Po autoįvykio įgijo nepilnavertiškumo pojūtį. Nepilnavertiškumo... 13. Visą patirtą neturtinę žalą vertina 148273,60 Lt. Tokia prašoma priteisti... 14. Teismas neteisingai nusprendė kad prašymas 5 procentų metinių palūkanų... 15. N. T. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš nuteistosios R. S.- 128273, 60 Lt... 16. Fizinis skausmas pasireiškė ir pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu jai... 17. Dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai pasireiškia tuo, kad autoįvykio metu ji... 18. Dėl patirtų traumų, patyrė ir patiria daug įvairaus lygio nepatogumų.... 19. Dėl patirtų traumų, apriboto judėjimo ir dvasinių išgyvenimų sumažėjo... 20. Po autoįvykio jaučiasi nepilnavertiška asmenybė. Tai pasireiškia tuo, kad... 21. Dėl pasikeitusios sveikatos būklės ir išvaizdos, patiria daug dvasinių... 22. Jeigu ne autoįvykis, būtų galėjusi iki šiol dirbti, padėti visiems... 23. Visą patirtą neturtinę žalą vertina 128273.60 Lt. Tokia prašoma priteisti... 24. Teismas neteisingai nusprendė kad prašymas 5 procentų metinių palūkanų... 25. N. R. apeliaciniu skundu prašo 2010-11- 12 Vilniaus l apylinkės teismo... 26. Sumažindamas prašomą neturtinės žalos atlyginimą , teismas nepakankamai... 27. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, abiem... 28. Teismo posėdyje nukentėjusiosios J. D., T. O. prašė patenkinti jų... 29. Nukentėjusiųjų J. D., T. O. , nuteistosios R. S. apeliaciniai skundai... 30. Pirmos instancijos teismo nuosprendis, skundžiamas dalyje dėl civilinių... 31. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo,... 32. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens... 33. Nukentėjusiajai J. D. . eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata :... 34. Apeliacinė instancija, vertindama nukentėjusiosioms priteistos neturtinės... 35. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių... 36. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismai, nustatydamas 50000 Lt... 37. A. J., prašydama priteisti jai didesnę neturtinės žalos sumą,... 38. Nukentėjusiųjų J. D. ir T. O. prašymas priteisti palūkanas nuo bylos dėl... 39. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kuri suteikia galimybę... 40. Taip pat atmestinas nuteistosios R. S. s skundas dalyje dėl išlaidų už... 41. Nukentėjusioji J. D. savo apeliacinime skunde be kitų reikalavimų kėlė... 42. Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 43. Nukentėjusiųjų J. D., T. O. , nuteistosios R. S. apeliacinius skundus... 44. Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos....