Byla 2-1981/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai „Atviro kodo sprendimai“. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „CORDAX“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CORDAX“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3466-781/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai „Atviro kodo sprendimai“. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „CORDAX“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiraisiais skundais keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovui VšĮ „Atviro kodo sprendimai“ bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas UAB ,,Inter Credit“ pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė atsakovui VšĮ „Atviro kodo sprendimai“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“. Nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 7 040 Lt.

6Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovui VšĮ „Atviro kodo sprendimai“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Stinkoma“.

7Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu prašė bankroto bylą iškėlusį teismą panaikinti 2014 m. vasario 27 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla, bei atmesti ieškovo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2013 m. spalio 25 d. UAB ,,CORDAX“ ir UAB ,,Inter Credit“ sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria skolininko VšĮ ,,Atviro kodo sprendimai“ 7 040 Lt skola perleista ieškovui. Atskirajame skunde atsakovas teigė, kad UAB ,,CORDAX“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, todėl ir negalėjo perleisti nesamos teisės. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą patenkino – pats panaikino savo 2014 m. vasario 27 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.

8Trečiasis asmuo UAB „CORDAX“ teismui pateiktą ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo palaikė. Nurodė, kad jokie sutartiniai santykiai su atsakovu nebuvo susiklostę, atsakovas teismui nėra pateikęs sutarties savo argumentams įrodyti. Tvirtino, jog atsakovo gauta iš trečiojo asmens 7 040 Lt suma yra avansas, sumokėtas būsimai sutarčiai sudaryti. Nesudarius sutarties ir atsakovui neatlikus jokių darbų, avanso suma turi būti grąžinta ieškovui, kaip naujajam kreditoriui.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui VšĮ „Atviro kodo sprendimai“.

11Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovui buvo prašoma iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu, tačiau atsakovas nesutiko su įsiskolinimo ieškovui faktu, nusprendė ginčijamos skolos neįskaityti į bendrą pradelstų atsakovo įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendė pagal kitus byloje esančius duomenis. Teismas, ištyręs atsakovo finansinę padėtį atspindinčius įrodymus, nustatė, jog atsakovo turtas sudaro 17 611 Lt, o jo kreditoriniai įsipareigojimai – 3 037 Lt. Be to, teismas nenustatė, jog atsakovas turėtų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, jog atsakovui būtų iškelta bylų, jog jam pareikšta turtinių reikalavimų. Remdamasis šiais duomenimis pirmosios teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, kad atsakovas esąs nemokus.

12Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas, siekdamas išsiieškoti skolą iš atsakovo, negali taikyti bankroto bylos atsakovui inicijavimo proceso, kaip paslėpto būdo skolos išieškojimui.

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Ieškovas UAB „Inter Credit“ ir trečiasis asmuo UAB „CORDAX“ identiškais savo turiniu atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį dėl baudos paskyrimo UAB „CORDAX“ vadovui R. Š. už rašytinių įrodymų nepateikimą. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo įrodymus ir argumentus dėl atsakovo skolos ir jos susidarymo aplinkybių. Atsakovas nepagrįstai teigė, jog ginčo lėšos buvo gautos pagal jo ir trečiojo asmens sudarytą ir vykdytą sutartį. Atsakovas neįrodė, jog trečiajam asmeniui suteikė paslaugas pagal sutartį.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko atsakovo turtinės padėties vertinimą, nebuvo pakankamai aktyvus. Atsakovo balanso duomenys leidžia manyti, jog ieškovo, kaip trečios eilės kreditoriaus, reikalavimai bankroto procese nebūtų patenkinti.
  3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas nuo 2011 metų neteikia duomenų juridinių asmenų registrui. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas realiai nevykdo veiklos. Teismas galėjo duomenis apie įmonės mokumą išsireikalauti iš valstybės institucijų.
  4. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi nepagrįstai paskyrė baudą trečiojo asmens UAB „CORDAX“ atstovui. Trečiasis asmuo prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau teismas šio prašymo nesprendė. Trečiasis asmuo pateikė visus reikalautus duomenis, todėl nebuvo pagrindo skirti baudą.

15Ieškovas UAB „Inter Credit“ su trečiojo asmens UAB „CORDAX“ atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Ieškovas sutikimą trečiojo asmens su atskiruoju skundu grindžia jame nurodytais argumentais.

16Trečiasis asmuo UAB „CORDAX“ su ieškovo UAB „Inter Credit“ atskiruoju skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Sutikimą su ieškovo skundu grindžia atskirajame skunde nurodytais argumentais. Trečiojo asmens atsiliepimas į ieškovo į atskirąjį skundą savo turiniu analogiškas ieškovo pateiktam atsiliepimui į trečiojo asmens atskirąjį skundą.

17Atsakovas VšĮ „Atviro kodo sprendimai“ su atskiraisiais skundais nesutinka, prašo juos atmesti, taip pat prašo paskirti ieškovui 7 040 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, skiriant 50 procentų šios baudos atsakovo naudai. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo sąmoningai klaidina teismą. Nesutinka su skundų argumentais, jog teismui nebuvo pateikti atsakovo kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų sąrašai. Kartu su atsakovo atsiliepimu į atskiruosius skundus teismui pateiktas išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, jog atsakovas realiai disponuoja į balansą įrašytomis piniginėmis lėšomis. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu paneigia atskirųjų skundų argumentus, jog paslaugos trečiajam asmeniui esą nebuvo teikiamos. Atsakovo teigimu, atskiruosiuose skunduose minimo įsiskolinimų sąrašo atsakovas negalėjo pateikti dėl tos priežasties, jog jis neturi tokių įsiskolinimų. Atsakovas nurodė manąs, jog bankroto procedūrų inicijavimas ieškovo naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovas aiškina, jog pagal jo teisinę formą jis nėra įpareigotas teikti finansinių ataskaitų rinkinio. Nurodo, jog ieškovui paskirta bauda padengtų atsakovo nuostolius dėl nepagrįsto civilinio proceso pradėjimo.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui VšĮ „Atviro kodo sprendimai“ iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

20Dėl (ne) mokumo vertinimo

21Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

22Pažymėtina, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

23Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nusprendęs, kad šis yra mokus, t. y. jo finansinė padėtis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos nemokumo būsenos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas ginčija ieškovo nurodytą įsiskolinimą – neigia jo buvimo faktą, šios skolos neįskaitė į bendrą atsakovo įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendė pagal kitus byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas, be ginčijamos skolos ieškovui, turėjo kitų pradelstų įsipareigojimų, todėl sprendė, jog ieškovo argumentai dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįsti. Apeliantai (ieškovas ir trečiasis asmuo) su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, teigdami, jog teismas netinkamai vertino atsakovo skolą ieškovui pagrindžiančius įrodymus.

24Apeliacinis teismas nesutinka su atskirųjų skundų argumentais bei pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria konstatuotas atsakovo mokumo faktas. Kaip minėta, ĮBĮ nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš atskirųjų skundų turinio, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovo nurodytą atsakovo įsiskolinimą įtraukti į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą ir įvertinti jo siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą, nes gavęs tokio turinio pareiškimą teismas turi ir gali patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius (turi pagrįstą kreditorinį reikalavimą), bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo. Nurodytos teisminės praktikos kontekste apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, net ir atsakovui ginčijant įsiskolinimo ieškovui faktą, pagal kitus bylos duomenis atliko atsakovo (ne) mokumo analizę. Netgi pakankamai detaliai atsakovo išdėstytos aplinkybės, esą paneigiančios įsiskolinimo ieškovui egzistavimo faktą, teismui nesutrukdė atklikti išsamų atsakovo mokumo būsenos vertinimą. Ta aplinkybė, jog atsakovas ginčija įsiskolinimo ieškovui faktą, taip pat neapribojo ieškovo teisės inicijuoti bankroto bylos kėlimą. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2013). Apeliacinis teismas pažymi, jog apskųstos nutarties turinys įgalina daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo atliktas atsakovo (ne) mokumo vertinimas visiškai atitinka paminėtą teisminę praktiką, t. y. nežiūrint, jog atsakovas nesutiko su ieškovo deklaruojamu įskolinimo faktu, teismas visgi (ne) mokumo vertinimą atliko, tačiau ginčijamos skolos neįtraukė į bendrą atsakovo pradelstų įsiskolinimų masę. Nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybės, jog atsakovas be ginčijamos skolos ieškovui dar turėjo ir kitų pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams (tokių duomenų nepateikta ir atskiruosiuose skunduose), pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra mokus, laikytina pagrįsta. Nenustačius pradelstų įsiskolinimų buvimo fakto, apeliantų argumentai dėl į atsakovo balansą įrašytų duomenų apie turimą turtą ir lėšas pagrįstumo bei realumo tampa teisiškai nereikšmingais, kadangi nenustačius pradelstų įsiskolinimų buvimo fakto, netenka prasmės tokių įsiskolinimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykio vertinimas. Kita vertus, atsakovo kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikti įrodymai apie banko sąskaitose esančias lėšas pašalina apeliantų abejones dėl lėšų turėjimo realumo.

25Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotais ir nepagrįstais pripažįsta apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas juridinio asmens (ne) mokumą, nebuvo pakankamai aktyvus. Šiuos argumentus paneigia bylos medžiaga, kuri patvirtina, jog teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, ex officio išsireikalavo ir/ar gavo sprendžiamam klausimui būtinus ir aktualius duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Centrinės hipotekos įstaigos ir VĮ Registrų centro registrų, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos. Apeliantai nenurodė, kokių konkrečiai duomenų trūko išsamiam atsakovo mokumo būsenos vertinimui.

26Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties

27Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „CORDAX“ vadovui R. Š. buvo paskirta 1 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus neįvykdymą (t. 1, b. l. 153). Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė baudą trečiojo asmens UAB „CORDAX“ atstovui. Pasak apeliantų, trečiasis asmuo prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau teismas šio prašymo nesprendė.

28Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik tas asmuo, kuriam paskirta bauda (CPK 107 straipsnio 1-2 dalys). Apeliacinis teismas pastebi, jog asmuo, kuriam paskirta bauda – R. Š. 2014 m. birželio 18 d. pateikė prašymą teismo paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti (t. 1, b. l. 164-167). Šis R. Š. prašymas buvo išnagrinėtas ir baudą paskyrusio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi atmestas (t. 1, b. l. 171-172). Šios nutarties kopija įteikta asmeniškai pareiškėjui (t. 1, b. l. 174). Įvertinęs nurodytus duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantų argumentas, jog R. Š. prašymas dėl paskirtos baudos nebuvo išspręstas, yra nepagrįstas.

29Kaip minėta, atskiraisiais skundais, be kita ko, prašoma panaikinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį, kuria R. Š. paskirta bauda. Pažymėtina, jog pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tik CPK numatytais atvejais arba tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutarčių apskundimo galimybė tam tikrais atvejais yra numatyta ir specialiuose įstatymuose (pvz., ĮBĮ). Tačiau jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato nei konkreti CPK, nei specialaus įstatymo norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK įtvirtintu reglamentavimu, teismo nutartis dėl baudos paskyrimo nėra apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas (prašymas) panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą (CPK 107 straipsnio 2 dalis). Minėta, jog prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo buvo atmestas pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, tačiau asmuo, kuriam paskirta bauda, nepasinaudojo procesine teise dėl šios (2014 m. birželio 20 d.) nutarties paduoti atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų atskiruosius skundus dalyse dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo UAB „Inter Credit“ ir trečiojo asmens UAB „CORDAX“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

30Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi jie nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei neturi esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

31Dėl baudos skyrimo

32Atsakovo nuomone, ieškovas UAB „Inter Credit“ pateikęs teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo skirti 7 040 Lt baudą, pusę šios sumos skiriant atsakovui nuostoliams, patirtiems dėl nesąžiningai pradėto civilinio proceso, kompensuoti.

33Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012, kt.).

34Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė ieškinį, prašydamas atsakovui iškelti bankroto bylą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas iš trečiojo asmens įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Tačiau pastebėtina ir tai, jog šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (dokumentų) nei trečiasis asmuo, nei ieškovas teismui nepateikė. Be to, iš ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo, vykusio dar iki ieškovo kreipimosi į teismą, ieškovas aiškiai turėjo suprasti, jog atsakovas įsiskolinimo nepripažįsta, kategoriškai neigia jo egzistavimo faktą, nurodo konkrečias ginčijamų santykių su trečiuoju asmeniu buvimo aplinkybes. Todėl tai, jog ieškovas, neatsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, be kita ko, neturėdamas duomenų apie atsakovo nemokumą, nesikreipė į teismą bendra ginčų nagrinėjimo tvarka dėl jo deklaruojamos, bet atsakovo ginčijamos skolos (avansinių lėšų) priteisimo, o inicijavo bankroto bylos atsakovui iškėlimo procesą, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas siekė ĮBĮ nenumatyto ir nesąžiningo tikslo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesąžiningais ieškovo veiksmais vertina tai, jog ieškovas, iki kreipimosi į teismą aktyviai bendravęs su atsakovu ir žinodamas aktualius jo kontaktus (adresą korespondencijai, elektroninio pašto adresą ir kt.), šių duomenų nenurodė teismui, todėl procesas pirmosios instancijos teisme buvo apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, teikdamas nepagrįstą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Tokie veiksmai lėmė nepagrįstą ieškovo įtraukimą į teisminį procesą, jo turtinius suvaržymus, susijusius su šios bylos nagrinėjimu, kitus nepatogumus. Konstatavus tokias aplinkybes, apeliacinis teismas turi pagrindą ieškovui skirti 5 000 Lt baudą, pusę jos skiriant atsakovo naudai (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „CORDAX“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties.

38Paskirti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Inter Credit“ (juridinio asmens kodas 301687760) 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą. Išieškotos baudos dalį – 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) paskirti atsakovo viešosios įstaigos „Atviro kodo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 300581455) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiraisiais skundais keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta kelti... 5. Ieškovas UAB ,,Inter Credit“ pirmosios instancijos teismui pateiktu... 6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovui VšĮ... 7. Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu prašė bankroto bylą iškėlusį teismą... 8. Trečiasis asmuo UAB „CORDAX“ teismui pateiktą ieškovo pareiškimą dėl... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė... 11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovui buvo... 12. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškovas, siekdamas... 13. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Ieškovas UAB „Inter Credit“ ir trečiasis asmuo UAB „CORDAX“... 15. Ieškovas UAB „Inter Credit“ su trečiojo asmens UAB „CORDAX“... 16. Trečiasis asmuo UAB „CORDAX“ su ieškovo UAB „Inter Credit“ atskiruoju... 17. Atsakovas VšĮ „Atviro kodo sprendimai“ su atskiraisiais skundais... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui VšĮ... 20. Dėl (ne) mokumo vertinimo... 21. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 22. Pažymėtina, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių... 23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti... 24. Apeliacinis teismas nesutinka su atskirųjų skundų argumentais bei pritaria... 25. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotais ir nepagrįstais pripažįsta... 26. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties... 27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2014... 28. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmuo,... 29. Kaip minėta, atskiraisiais skundais, be kita ko, prašoma panaikinti ir... 30. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas plačiau... 31. Dėl baudos skyrimo... 32. Atsakovo nuomone, ieškovas UAB „Inter Credit“ pateikęs teismui ieškinį... 33. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, piktnaudžiaujančia... 34. Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 36. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti... 37. Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 38. Paskirti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Inter Credit“ (juridinio...