Byla I-651-279/2016
Dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G., E. J., A.M. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėjos R. G., E. J., A.M. (toliau – ir pareiškėjos), atstovaujamos Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos, patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) solidariaipriteisti 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) neišmokėtas darbo užmokesčio dalis: R. G. – 2 692,45 Eur (9 296,48 Lt), E. J. – 2 559,99 Eur (8 839,13 Lt), A.M. – 2 560,87 Eur (8 842,18 Lt). Pareiškėjos nurodė, kad ginčo laikotarpiu jos dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose ir buvo valstybės tarnautojos. Pagal 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, buvo sumažinti 11-os bei aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o pagal šio įstatymo 1 ir 2 straipsnius - ir priedų už kvalifikacines klases procentinė dalis. Dėl šio įstatymo taikymo ginčo laikotarpiu pareiškėjoms buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Remdamosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybei susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) išvadomis, pareiškėjos teigė, kad ginčo laikotarpiu dalies darbo užmokesčio negavo nepagrįstai (b. l. 33-43).

4Atsakovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų reikalavimus, taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senatį, o sprendimo vykdymą atidėti. VSDFV Utenos skyrius nurodė, kad pareiškėjoms darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojamas ir mokamas pagal tuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus. VSDFV Utenos skyrius pabrėžė, kad jis privalėjo vykdyti galiojančių teisės įstatymų nuostatas ir neturėjo teisės ar pareigos spręsti dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). VSDFV Utenos skyrius teigė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo išvadas, yra įpareigotas priimti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimą reglamentuojantį įstatymą (b. l. 49-52).

5Skundas atmetamas.

6Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčo laikotarpiu dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose ir ėjo valstybės tarnautojų pareigas. R. G. vykdytoms pareigybėms nuo 2007 m. liepos 3 d. buvo nustatytas B lygis 6 kategorija, nuo 2012 m. sausio 1 d. – B lygis 7 kategorija, pareiškėjai nuo 2002 m. liepos 22 d. suteikta trečia kvalifikacinė klasė,o nuo 2006 m. liepos 1 d. pareiškėjai suteikta antra kvalifikacinė klasė. E. J. vykdytoms pareigybėms nuo 2007 m. liepos 3 d. buvo nustatytas B lygis 6 kategorija, pareiškėjai nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo nustatyta pareigybės lygis B kategorija 7. Pareiškėjai 2002 m. liepos 22 suteikta trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2006 m. liepos 1 d. antra kvalifikacinė klasė. A.M. vykdytoms pareigybėms nuo 2007 m. liepos 3 d. buvo nustatytas B lygis 6 kategorija, nuo 2012 m. sausio 1 d. – B lygis 7 kategorija, nuo 2013 m. kovo 6 d. - A lygis 9 kategorija (b. l. 54). VSDFV Utenos skyriaus parengtų Pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį duomenimis, ginčo laikotarpiu buvo neišmokėta: R. G. – 2 692,45 Eur (9 296,48 Lt), E. J. – 2 559,99 Eur (8 839,13 Lt), A.M. – 2 560,87 Eur (8 842,18 Lt) darbu užmokesčio dalį (b. l. 20-25).

7Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.

8Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymas (toliau - Valstybės tarybos įstatymas). Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Įstatymų leidėjas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11-os ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai šiuo įstatymu nebuvo mažinami. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsniais pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį (įsigaliojo atitinkamai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d.), joje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo taikoma papildoma valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė – priedų už kvalifikacinę klasę mažinimas.

9Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10Nagrinėjamoje byloje VSDFV Utenos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, negavo dalies darbo užmokesčio. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjos patirti praradimai.

11Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgęs į šias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginčą, taikomos teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016. Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo nuosekliai laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio bylose (2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.). Pareiškėjų teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, yra iš esmės panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

12Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).

13Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), reglamentuojantį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo bei išmokėtinų sumų finansavimo tvarką. Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas šis įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai).

14Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Atsižvelgus į nurodytą išaiškinimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Grąžinimo įstatymą, būtent ir nustatė konkretų mechanizmą, skirtą kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, VSDFV Utenos skyrius, kuriame ginčo laikotarpiu dirbo pareiškėjos, turi pareigą dėl jų patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti Grąžinimo įstatymo įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka.

15Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas Grąžinimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu.

16Teismas, spręsdamas dėl VSDFV Utenos skyriaus prašymo taikyti senaties terminą, pažymi, kad teisės norma, įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra bendroji. Atsižvelgus į tai, jog įstatymo leidėjas nustatė neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmą ir jį įtvirtino specialiajame teisės akte, t. y. Grąžinimo įstatyme, taikomos pastarojo teisės akto normos. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas taikyti 3 metų senaties terminą netenkinamas.

17Pareiškėjos skundo reikalavimus dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo kėlė dviem atsakovams - Lietuvos valstybei ir VSDFV Utenos skyriui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 išaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011; 2013 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1940/2013). Nagrinėjamoje byloje tinkamas atsakovas yra VSDFV Utenos skyrius. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui aplinkybės dėl Lietuvos valstybės, kaip netinkamo atsakovo, vertinamos kaip neturinčios teisinės reikšmės.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19pareiškėjų R. G., E. J., A.M.skundą atmesti.

20Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,... 2. Teismas... 3. pareiškėjos R. G., E. J., A.M. (toliau – ir pareiškėjos), atstovaujamos... 4. Atsakovas ir Lietuvos valstybei atstovaujantis VSDFV Utenos skyrius atsiliepimu... 5. Skundas atmetamas.... 6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčo laikotarpiu dirbo Valstybinio... 7. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio,... 8. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinius santykius reguliuoja... 9. Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos... 10. Nagrinėjamoje byloje VSDFV Utenos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad... 11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog... 12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 13. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 14. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d.... 15. Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo... 16. Teismas, spręsdamas dėl VSDFV Utenos skyriaus prašymo taikyti senaties... 17. Pareiškėjos skundo reikalavimus dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 19. pareiškėjų R. G., E. J., A.M.skundą atmesti.... 20. Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali...