Byla 2A-1377-153/2014
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimato Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-90/2013 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui D. G., tretieji asmenys UAB „Lietuvos draudimas“, R. J., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl atsakovo D. G. pareigos atlyginti už 2010-11-01–2013-08-31 laikotarpį išmokėtą netekto darbingumo 23 295,78 Lt pensiją trečiajam asmeniui R. J., ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė už 2010-08-01–2013-08-31 laikotarpį iš atsakovo D. G. 23 295,78 Lt žalos atlyginimą regreso tvarka ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu atsakovas D. G. pripažintas kaltu dėl 2003 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. J.. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji neteko 75 procentų darbingumo. Teismas nurodė, kad ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, remdamasis darbingumo lygio pažymomis, invalidumo pažymėjimu, savo sprendimais, paskyrė ir moka valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją trečiajam asmeniui R. J.. Teismas konstatavo, kad atsakovas D. G. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenų apie išmokėtų R. J. socialinio draudimo išmokų pagrįstumą bei teisėtumą, atsižvelgęs į nukentėjusios netekto darbingumo laipsnį ir jo laikotarpį, teismas sprendė, kad ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus mokama netekto darbingumo pensija neviršija nukentėjusiajai padarytos žalos, kompensacijos dydis nustatytas laikantis specialių tokią veiklą reguliuojančių teisės normų (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų) reikalavimų. Teismo vertinimu, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, atsakovui tenka pareiga ieškovei padarytą žalą (nuostolius) atlyginti, todėl teismas ieškinį patenkino visiškai, iš atsakovo priteisė 23295,78 Lt ieškovei. Teismas vadovavosi sprendime Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu, kuriame išaiškintas CK 6.290 str. 1 d., 3 d. taikymas, taip pat suformuota kasacine praktika dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, CK 6.249 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Teismas, nustatęs, kad byloje yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai): nukentėjusioji buvo sužalota dėl atsakovo kaltės (nepriklausomai nuo kaltės formos), dėl sužalojimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą; atsakovo veiksmus ir trečiojo asmens R. J. sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, taip pat tai, kad ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo trečiajam asmeniui R. J. netekto darbingumo draudimo išmokas, vertino, kad ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius įgijo regreso teisę į šių išmokų susigrąžinimą iš kalto asmens – atsakovo. Bylos duomenimis, ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už laikotarpį nuo 2010-11-01 iki 2013-08-31 yra išmokėjusi R. J. 23295,78 Lt valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl šią sumą teismas priteisė iš atsakovo D. G., taigi ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą, todėl nepagrįstą.

10Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino apelianto byloje išsakytų argumentų bei pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o tik formaliai rėmėsi CK 6.290 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, visiškai neanalizuodamas apelianto civilinės atsakomybės sąlygų.

11Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė kokiu nors pagrindu nukentėjusiosios R. J. atžvilgiu kartu su apeliantu tapo bendraskoliu. Byloje liko nenustatytos absoliučiai jokios apelianto atsakomybės sąlygos, nors tai turėjo būti neatsiejama teismo sprendimo dalis.

12Teismas visiškai neanalizavo ne tik regresinės prievolės, kaip civilinės atsakomybės, taikymo sąlygų, bet ir nesiaiškino, ar šioje byloje nesusiklostė subrogacijos teisiniai santykiai.

13Teismas, iš esmės nekreipdamas dėmesio nė į vieną apelianto atsiliepime ir triplike nurodytą teiginį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, kad „bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama“.

14Tarp apelianto ir ieškovės susiklostęs teisinis ginčas atitinka subrogacijos instituto, o ne regreso požymius – ieškovė, perėmusi R. J. reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, yra ne skolininkė, bet trečiasis asmuo prievolės atžvilgiu, ir (ii) šiame teisiniame santykyje ieškovė nėra atsakinga už apelianto (žalą padariusio asmens) veiksmus.

15Teismas privalėjo tirti (nors ieškovė jų net neįrodinėjo) apelianto civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Alytaus rajono apylinkės teismas nepagristai pačią išmokėtą išmoką sutapatino su ieškovės pagal viešosios teisės aktus apskaičiuotu pensijos (anot teismo, „žalos“) dydžiu.

16Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, neteisėtai ir nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, kuriuose nustatyti mokėjimo pagrindai ir žalos dydžio nustatymo kriterijai niekaip nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis.

17Alytaus rajono apylinkės teismas negalėjo padaryti išvados, kad apeliantas privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio išmoką.

18Apelianto atsakomybės apimtis turėjo būti nustatoma pagal Civilinio kodekso normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir apskaičiavimo, pagrindus.

19Teismas realios žalos dydžio nenustatinėjo ir apelianto nurodytų aplinkybių pagrįstumo neanalizavo, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nuo teismų formuojamos praktikos nukrypstantį sprendimą.

20Teismas, priimtoje nutartyje ieškovės mokamą netekto darbingumo pensiją dėl sveikatos sutrikdymo sutapatinęs su žala sveikatai civilinės atsakomybės prasme, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.290 straipsnį. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi apelianto civilinės atsakomybės apimtis turėjo būti nustatyta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.

21Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose, CK 6.290 str. išaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Apelianto vertinimu, teismas pažeidė apelianto teisę tikėtis objektyvaus ir nešališko sprendimo.

22Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, ne tik neatskleidė baudžiamosios ir civilinės bylos įrodinėjimo dalyko skirtumų, bet ir netyrė ir nevertino visų byloje esančių aplinkybių kaip bendros visumos, siekdamas tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį (nes tik tai būtų padėję tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą).

23Pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu ir visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl žalos dydžio. Teismas apskritai nekreipė dėmesio į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, nors apeliantas pateikė savo itin sunkios finansinės padėties įrodymus.

24Alytaus rajono apylinkės teismas, priimto sprendimo praktiškai neargumentuodamas ir tik paviršutiniškai pacituodamas įstatymo normas, neįgyvendino jam suteiktos teisingumo vykdymo funkcijos, taip pažeisdamas pagrindines žmogaus turimas teises, kurių pažeidimas, be kita ko, sudaro prielaidas juo remtis kaip prejudiciniu faktu, o apeliantui visam laikui užkerta kelią susikurti įprastai reikalingas gyvenimo sąlygas.

25Ieškovė kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo 2013 m. rugsėjo 12 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris nagrinėjamoje byloje prasidėjo 2009 m. gruodžio 1 d. (2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo pagrindu) ir baigėsi 2012 m. gruodžio 1 d., praleido, todėl ieškovė žalą ieškiniu turėjo pradėti skaičiuoti tik nuo 2012 m. gruodžio 1 d. esant tam teisėtam pagrindui, t. y. yra priimtas sprendimas nuo 2011 m. lapkričio 30 d. pratęsti netekto darbingumo pensijos mokėjimą trečiajam asmeniui. Tačiau to neįrodžius šioje byloje, reikalavimas dėl žalos atlyginimo nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. taip pat yra nepagrįstas, todėl ir šiuo pagrindu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas dėl šios ieškinio reikalavimų dalies keistinas.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. G. Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 2003 m. rugsėjo 27 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota R. J.. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji neteko 75 proc. darbingumo, jai nustatytas specialus transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

30Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas taikė ginčo nuostatams netinkamą įstatymą, dėl to suklydo vertindamas ieškovės teisę į ieškinio reikalavimo patenkinimą. Remiantis paminėta įstatymo nuostata, ieškovė už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. trečiajam asmeniui R. J. išmokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo 23 295,78 Lt pensiją.

31Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Ieškovė 2013-09-13 (reg. Nr. IP-2998) kreipėsi į teismą dėl priteisimo iš atsakovo žalos atlyginimo. Byla teisme iškelta teisėjos rezoliucija 2013-09-16 (b. l. 1). Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009-11-30 sprendime (b. l. 22) nurodytos 2009-12-01 datos, nuo kurios nuspręsta mokėti pensiją trečiajam asmeniui R. J., kadangi ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl nuo 2009-12-01 išmokėtų trečiajam asmeniui išmokų priteisimo, o dėl priteisimo išmokų, kurios buvo išmokėtos trečiajam asmeniui 2010 m. lapkričio 1 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu. Bylos duomenimis, ieškovė ieškinį pareiškė teisme iki 2013 m. lapkričio 1 d., tad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo teisme pareikšti praleidus įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalyje), toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

32CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir pagrįstai vadovavosi šia įstatymo nuostata ir Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu ginčo santykiams išaiškinti ir kvalifikuoti, todėl atmestinas apelianto motyvas dėl formalaus ginčo santykių vertinimo ir svarbių aplinkybių neišaiškinimo skundžiamame sprendime.

33CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo.

34Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas tokių duomenų byloje nepateikė.

35Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 22), kad R. J. (a. k. ( - ) buvo sužalota 2003-09-27 (būdama 21 m. amžiaus). Vadovaudamasi VSDPĮ (1994 m., Nr. 59-1153 su vėlesniais pakeitimais), VSDP skyrimo ir mokėjimo nuostatais (žin. 1994, Nr. 91 su vėlesniais pakeitimais), remiantis išduotais trečiajam asmeniui invalidumo pažymėjimu (b. l. 30), darbingumo lygio pažymomis (27-29), sprendimais 2003-12-20 Nr. 6863, 2005-11-30 Nr. 711, 2007-12-11 Nr. 10.33PK-30809 ir 2009-11-30 Nr. 10.33.C-37140 (b. l. 22–25) ieškovė nuo 2003-11-18 trečiajam asmeniui R. J. apskaičiavo ir mokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Ieškovės 2009-11-30 sprendimu nuspręsta (b. l. 22) nuo 2009-12-01 iki 2042-12-31 trečiajam asmeniui R. J. mokėti 685,17 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytą 1,1244 m. trukmės stažą bei metais turėtas draudžiamasis (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuojamas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 0,4853. Pagal šiuos stažo ir pajamų duomenis bei 2009 m. lapkričio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360,00 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1488,00 Lt) apskaičiuotos pensijos dydis šių metų lapkričio mėnesį yra 685,17 Lt. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo ginčo išmokas, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi procesiniame dokumente ieškovės sprendimu (2009-11-30 Nr. 10330-37140) dėl 685,17 Lt pensijos dydžio nustatymo trečiajam asmeniui R. J., nes pensijos suma nėra nuginčyta jokiais objektyviais apelianto skaičiavimais. Remiantis ieškovės 2009-11-30 sprendimu (b. l. 22), trečiajam asmeniui 2010-11-01–2013-08-31 laikotarpiu buvo išmokėta (invalidumo / netekto darbingumo) 23 295,78 (b. l. 16–21) Lt pensija, todėl šią sumą pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės apskaičiuotu ginčo išmokų dydžiu, todėl laiko šią sumą teisinga, taigi apelianto motyvas dėl netinkamai nustatyto žalos atlyginimo išmokos dydžio atmestinas kaip neįrodytas.

36Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (atsakovams).

37Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

38Byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. G. 2003-09-27 vairuodamas automobilį padarė avariją, kurios metu sunkiai sužalojo trečiąjį asmenį. Atsakovo kaltė nustatyta Prienų rajono apylinkės teismo 2004-03-19 nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2004-06-09 nutartimi (b. l. 10–15). Teisėjų kolegija vadovaujasi šiais procesiniais dokumentais byloje ir laiko įrodyta atsakovo kaltę dėl trečiajam asmeniui R. J. eismo įvykio metu padarytų sveikatos sužalojimų, dėl ko ieškovė trečiajam asmeniui R. J. išmokėjo (invalidumo / netekto darbingumo) 23295,78 (b. l. 16–21) Lt pensiją (CPK 182 str. 1 d., 3 p.). Atsakovas nenuginčijo byloje savo pareigos atlyginti išleistas ieškovės lėšas trečiojo asmens R. J. pensijai, tad jis privalo atlyginti padarytą ieškovei žalą ne subrogacijos tvarka, kaip nurodo apeliantas, o regreso tvarka (CPK 185 str.).

39Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas privalėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo sunkią turtinę padėtį. Byloje yra pateikta antstolės A. K. kontoros pažyma (b. l. 55), kad pagal išduotą 2008-02-04 vykdomąjį raštą dėl 49 920,69 Lt išieškojimo iš D. G. išieškotojai R. J., nuo 2013-01-01 iki pažymos išdavimo dienos (2013-10-08) išieškota 62,31 Lt. VSDFV Alytaus skyriaus 2013-10-08 pažyma Nr. L12-2305, patvirtinanti, kad D. G. laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-10-08 priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos po 650 Lt į mėnesį, iš viso 2564,25 Lt. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta dėl žalos mokėjimo išduota antstolės A. K. kontoros 2012-11-09 pažymos Nr. S-751 (b. l. 109) nepatvirtinta kopija, kur nurodyta, kad pagal išduotą 2008-02-04 vykdomąjį raštą dėl 49 920,69 Lt išieškojimo iš D. G. išieškotojai R. J., išieškota 12 980,45 Lt žalos, neišieškota 36 940,24 Lt; „Swedbank“ nepatvirtintoje banko sąskaitos kopijoje nurodyta, kad 2013-03-25–2014-03-03 esančių atsakovo banko sąskaitoje lėšų debeto apyvarta sudarė 5 663,33 Lt, o lėšų kredito apyvarta sudarė 5 328,81 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. G. nuo 2008-02-04 sumokėjo 12 980,45 Lt žalos pagal teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo išieškojimo, kad atsakovas nuo 2013-05-01 iki 2013-10-08 gavo nedarbo draudimo išmokas po 650 Lt ir kad atsakovo vardu „Swedbank“ sąskaitoje 2013-03-25–2014-03-03 buvo 5 663,33 Lt, taip pat kad nurodytu laikotarpiu iš šios sąskaitos panaudota 5 328,81 Lt, likutis pradžiai 2013-03-25 sudarė 334,52 Lt. Tad remiantis bylos medžiaga, atsakovas 2013-03-25–2014-03-03 laikotarpiu gavo 5663,33 Lt pajamų, dalį gaunamų atsakovo pajamų nuo 2013-05-01 iki 2013-10-08 sudarė nedarbo draudimo išmokos, atsakovas iki 2012-11-09 atlygino 12 980,45 Lt žalos išmokų pagal teismo sprendimą. Minėti rašytiniai dokumentai (skirtingų laikotarpių duomenys), teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina atsakovo sunkios turtinės padėties, nes vertinant atsakovo turtinę padėtį reikšminga yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus (gimęs 1982 m.), duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti ir gauti bent minimalų darbo užmokestį, byloje nepateikta, pažymėta, kad nusikaltimo įvykdymo metu atsakovas mokėsi Vadybos fakultete kompiuterių programavimo specialybės, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas turi galimybę įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją ir gauti darbą bei darbo užmokestį, atlyginti teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimą. Taigi ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str.).

40Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam byloje ginčui arba pakartoja jau anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, taip pat nesutinkama su apelianto motyvais dėl vadovavimosi nagrinėjamojoje byloje kasacinės teismo praktikos išaiškinimais, kadangi minėtų apeliaciniame skunde kasacinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos apeliacinė tvarka civilinės bylos, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų apelianto motyvų plačiau procesiniame dokumente nepasisako.

41Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti nei su vienu iš apelianto argumentų, kad ieškovei priteista žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai nukrypstanti nuo teisminės praktikos. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

42Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-04-01 nutartimi (b. l. 113) atleido atsakovą nuo 599 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos (b. l. 113). Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina nesumokėta už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis – 599 Lt (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 80 str. 4 d.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Nutarė

44Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo nekeisti.

45Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Alytuje, 599,00 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt devynis Lt 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodžius įmokos kodą 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo D. G. pareigos atlyginti už... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 19 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės... 10. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino apelianto... 11. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė kokiu nors pagrindu... 12. Teismas visiškai neanalizavo ne tik regresinės prievolės, kaip civilinės... 13. Teismas, iš esmės nekreipdamas dėmesio nė į vieną apelianto atsiliepime... 14. Tarp apelianto ir ieškovės susiklostęs teisinis ginčas atitinka... 15. Teismas privalėjo tirti (nors ieškovė jų net neįrodinėjo) apelianto... 16. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, neteisėtai ir... 17. Alytaus rajono apylinkės teismas negalėjo padaryti išvados, kad apeliantas... 18. Apelianto atsakomybės apimtis turėjo būti nustatoma pagal Civilinio kodekso... 19. Teismas realios žalos dydžio nenustatinėjo ir apelianto nurodytų... 20. Teismas, priimtoje nutartyje ieškovės mokamą netekto darbingumo pensiją... 21. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo teismų formuojamos... 22. Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, ne tik neatskleidė baudžiamosios... 23. Pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m.... 24. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimto sprendimo praktiškai... 25. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo 2013 m.... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje... 29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. G. Prienų rajono apylinkės... 30. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje... 31. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo... 32. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio... 33. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo... 34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo... 35. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 22), kad R. J. (a. k. ( - ) buvo sužalota... 36. Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti... 37. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti... 38. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. G. 2003-09-27 vairuodamas automobilį... 39. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas privalėjo... 40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam... 41. Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti nei su vienu iš apelianto... 42. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-04-01 nutartimi (b. l. 113) atleido... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 44. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo nekeisti.... 45. Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Alytuje, 599,00 Lt...