Byla e2-959-370/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria teismas panaikino taikytą atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1258-657/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir sutarties pakeitimo, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, Marijampolės savivaldybei, Vilkaviškio rajono savivaldybei, Šakių rajono savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybei,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEG Recycling“ pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė: 1) pripažinti UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro 2018 m. kovo 13 d. atliktą vienašalį 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 nutraukimą neteisėtu bei negaliojančiu ir atkurti sutarties galiojimą; 2) įpareigoti UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą vykdyti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutartį Nr. 2013/4-41 ir atsiimti (išvežti) iš MBA įrenginių teritorijos atliekų rūšiavimo metu atskirtas (atskiriamas) degiąsias atliekas; 3) pakeisti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 priedu esančių Pirkimo dokumentų III Skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 1 skirsnio „Bendrosios techninės specifikacijos“ 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose esančias lenteles, jas išdėstant pagal 2018 m. kovo 19 d. patikslinto ieškinio reikalavimuose (39 punktas, 1.3. papunktis) pateiktas lenteles: „Reikalavimai antrinių žaliavų atskyrimo efektyvumui ir kokybei“ bei „Reikalavimai KAK frakcijos atskyrimui“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui vienašališkai nutraukti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutartį Nr. 2013/4-41 (toliau – Sutartis) pagal UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“

    42017 m. spalio 11 d. pranešimą Nr. (1.13)SD-513 „Dėl vienašališko sutarties nutraukimo prieš terminą“ (toliau – Pranešimas) ir uždrausti vykdyti UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro Pranešimą.

  3. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – uždraudė atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal atsakovės Pranešimą (jame nurodytus pagrindus) ir uždraudė atsakovei vykdyti Pranešimą.
  4. Atsakovė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras pateikė prašymus, kuriuose prašė pareikalauti, kad ieškovė UAB „NEG Recycling“ per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovės UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
  5. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. sausio 23 d. nutartimis atsakovės prašymus patenkino ir įpareigojo ieškovę pateikti teismui nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą – sumokėti teismo nustatytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje e2-299-178/2018 Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės UAB „NEG Recycling“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  7. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ pateikė teismui prašymą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. sausio 23 d. nutartimis taikytą atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą ir leisti nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi buvo panaikintos, todėl nėra tikslinga toliau taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą.
  8. Atsakovė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. sausio 23 d. nutartimis taikytą atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; grąžino ieškovei iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos 150 000 Eur sumą, sumokėtą 2017 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu ir 2018 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu; netenkino ieškovės prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai.
  2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, sprendė, jog Kauno apygardos teismo

    52017 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. sausio 23 d. nutartimis taikytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas prarado tikslingumą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, o atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantės teigimu, CPK 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės gali būti panaikinamos tik įsiteisėjus sprendimui.
  2. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „NEG Recycling“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; skirti atsakovei ir (ar) jos vadovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skirti ieškovei

    6UAB „NEG Recycling“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

    1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dar ginčo nagrinėjimo metu, todėl šioje bylos stadijoje nėra aišku, ar ieškovės ieškinys yra (ne)pagrįstas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės tikrai sukėlė atsakovei nepagrįstus nuostolius. Šiuo metu nėra konstatuota neginčytina atsakovės teisė į jos galbūt patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Šių tariamų nuostolių užtikrinimas negali toliau galioti, ypač dėl to, kad pirmos instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas nėra aiškus, sprendimas gali įsiteisėti tik po ilgo laiko (pavyzdžiui, bet kuriai iš šalių pateikus apeliacinį skundą).
    2. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojasi netinkamai, nesąžiningai ir ne pagal jų paskirtį. Atsakovės veiksmai, susiję su nuostolių užtikrinimo taikymu ir trukdymu šias priemones panaikinti, yra sąmoningai nukreipti į ieškovės teisės naudotis jai priklausančiu turtu pažeidimą ir sukelia ieškovei didelius nuostolius. Nagrinėjamu atveju nuostolių užtikrinimui galiojant iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų plečiamai aiškinama CPK 146 straipsnio 2 dalis, o tai neproporcingai varžytų ieškovės teisę disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, taip pat lemtų ir nuostolius už nepagrįstai išduotą garantiją (apie 3 000 Eur per mėnesį).
  3. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir skundžiamą nutartį, nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neatsižvelgus į CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą.
  3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).
  4. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas CPK 146 straipsnio nuostatas, pažymi, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra neatsiejamas nuo byloje taikytų ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių. Tai patvirtina visų pirma CPK 146 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau, kad ir nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto, kaip vieno iš atsakovo teisių gynimo būdų, taikymui būtina sąlyga – galiojančios ir teismo atsakovui pritaikytos prevencinio poveikio priemonės. Kitaip tariant, ieškovą, kurio prašymu laikinai buvo suvaržytos atsakovo teisės laikinųjų apsaugos priemonių forma, teismas gali įpareigoti užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuo atveju, jeigu yra pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-895-186/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-903-180/2015; 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje e2-227-302/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1978-302/2017).
  5. Apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi CPK 146 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės gali būti panaikinamos tik įsiteisėjus sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 146 straipsnio 2 dalis nustato tik teisę atsakovui reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą nustatytais terminais nepareiškus ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėta teisės norma neįtvirtina pagrindų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą taikyti neatsižvelgiant į byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą. Kadangi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto, kaip vieno iš atsakovės teisių gynimo būdų, taikymas negali toliau tęstis, nes tai neproporcingai suvaržo ieškovės teises (CPK 146 straipsnio 1 dalis,

    8149 straipsnio 3 dalis).

  6. Ieškovė prašo paskirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą teise, kurios pusę prašoma priteisti ieškovės naudai, argumentuodama tuo, kad buvo pareikštas akivaizdžiai nepagrįstas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymo netenkina, atsižvelgiant į tai, kad skųsti atsakovei nepalankią pirmosios instancijos teismo nutartį yra jos procesinė teisė, todėl nenustatytos sąlygos, numatytos CPK 95 straipsnyje.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai