Byla 2-307-516/2018
Dėl kainos sumažinimo ir netesybų

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-697-227/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anrestas“ dėl skolos ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Anrestas“ priešieškinį ieškovei dėl kainos sumažinimo ir netesybų, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešieškinio reikalavimams užtikrinti pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltchem“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Anrestas“ 48 666,70 Eur skolą, 7 500 Eur delspinigius ir 8 proc. dydžio metines palūkanas.
  3. Atsakovė UAB „Anrestas“ pateikė priešieškinį, prašydama: 1) sumažinti sutarties kainą 16 216,81 Eur be PVM; 2) priteisti iš ieškovės 53 500 Eur netesybų, skaičiuojamų nuo sutarties pabaigos iki objekto pridavimo dienos; 3) priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės UAB „Baltchem“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 53 500 Eur sumą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti UAB „Baltchem“ pinigines lėšas.
  5. Prašymą atsakovė argumentavo didele priešieškinio suma ir tuo, kad ieškovė sutarties vykdymo metu nesielgė kaip atsakingas ir apdairus asmuo, bet piktybiškai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o tai, atsakovės nuomone, duoda pagrindo manyti, jog ieškovė gali imtis priemonių apsunkinti ar padaryti neįmanomu atsakovei palankaus sprendimo įvykdymą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Anrestas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į aplinkybes, jog atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateiktais dokumentais įrodė, kad sumokėjo 154 301,21 Eur, iš kurių 22 338,63 Eur po ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 13 ir 17 d), teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi sumažino ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui apimtį nuo 56 166,64 Eur iki 26 328,07 Eur.
  3. Tačiau teismas sprendė, kad tik byloje galima bus nuspręsti, ar ieškovė atliko darbus su defektais ir kokį sprendimą (ir ar teisingą) pasirinko atsakovė dėl nekokybiškų darbų, dėl kokių priežasčių ieškovė neatliko darbų sutartu terminu – iki 2017 m. liepos 15 d. Teismas pažymėjo, kad nors priešieškinio suma didelė, tačiau atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą, o duomenų, jog jos finansinė padėtis būtų bloga, nėra. Teismo vertinimu, nėra ir duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieškovė ketintų turtą paslėpti ar kitaip jį paveikti, sumažinant ar panaikinant galimybę atsakovei patenkinti jos reikalavimus. Todėl, teismo įsitikinimu, šioje bylos stadijoje nėra pagrindo priešieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovė UAB „Anrestas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
    1. Priešieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės priešieškinis yra pagrįstas. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad vėlavo atlikti sutartimi sulygtus darbus, tai patvirtina ir paskutinis atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra, kurie buvo pateikti jau gerokai po darbų atlikimo termino pabaigos. Be to, iš kartu su priešieškiniu pateiktų dokumentų akivaizdu, kad apie darbų trūkumus ir neatliktus darbus ieškovė buvo informuota tinkamai ir laiku, jai buvo nustatyti protingi terminai darbams atlikti, kurie dėl ieškovės vengimo ne kartą buvo pratęsti. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Priešingai, visi įrodymai patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei kaltę, tuo labiau, kad ieškovė ieškinyje nenurodė jokių ne nuo jos priklausančių priežasčių, dėl kurių buvo vėluojama atlikti darbus. Atsižvelgiant į Sutarties 9.3 punktą, atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti netesybų. Ginčo dėl to, kad darbai pagal sutartį nebuvo užbaigti laiku, byloje nėra, todėl atsakovės priešieškinis yra prima facie pagrįstas.
    2. 2016 m. ieškovė gavo 31 915 Eur grynojo pelno. Nutartyje teismas konstatavo, kad atsakovės priešieškinio reikalavimo suma yra 69 716 Eur (įskaitant sumą, kuria prašoma sumažinti sutarties kainą). Taigi, akivaizdu, kad reikalavimo suma dvigubai viršija ieškovės 2016 m. gautą grynąjį pelną. 2016 m. ieškovė turėjo turto iš viso už 96 866 Eur, tačiau iš jų 36 458 Eur – per vienerius metus gautinos sumos. Taigi, tenkinus atsakovės priešieškinį, ieškovės turimo turto vos užtektų priešieškinio reikalavimams patenkinti, o tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    3. Nutartimi yra pažeidžiamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. 2017 m. spalio 13 d. atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nors ieškovės reikalavimas buvo net mažesnis nei atsakovės reikalavimas, o atsakovės finansinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės. Ieškovės reikalavimams užtikrinti taikius laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės reikalavimams užtikrinti atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vienai iš bylos šalių, t. y. ieškovei, yra suteikiamas prioritetas – jos galimai pažeisti interesai yra ginami labiau nei atsakovės. Ši situacija yra visiškai nesuderinama su šalių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais, o taip pat su pamatiniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
  2. Ieškovė UAB „Baltchem“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Panevėžio apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ir įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas, civilinė atsakomybė ieškovei nekilo. Atsakovės priešieškinis atsirado tik tada, kai ieškovė, atsakovei nesąžiningai vengiant atsiskaityti pagal sutartį, pareiškė ieškinį priteisti skolą už tinkamai, kokybiškai atliktus darbus. Jokiame atsakovės dokumente (laiške, rašte ir kt.), iki ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį, nebuvo net menkiausios užuominos, kad ieškovė esą vėluoja vykdyti sutartį. Taigi, atsakovės priešieškinis vertintinas kaip spaudimo ieškovei priemonė. Atsakovė pati savo veikimu pripažino, kad darbai po 2017 m. liepos 15 d. užsitęsė ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Į bylą pateikti įrodymai rodo, kad atsakovė vilkino sprendimų priėmimą, todėl darbus baigti iki 2017 m. liepos 15 d. buvo neįmanoma.
    2. Būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį iš pradžių nurodė, jog likusi nesumokėta ieškovei suma sudaro 26 328,07 Eur, o vėliau, kad – 10 111,26 Eur. Be to, atsakovė tik po ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei dalį sumos: 2017 m. spalio 13 d. – 10 256,96 Eur, o spalio 17 d. – 12 081,67 Eur.
    3. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes. Šioje byloje būtina atsižvelgti į atsakovės priešieškinio reikalavimo pobūdį, o taip pat į aplinkybes, kurias nurodo pati atsakovė dėl to, kiek dar yra nesumokėta ieškovei, tuo labiau, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
    4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi yra pažeistas lygiateisiškumo principas. Atsakovė nenori matyti akivaizdaus skirtumo tarp ieškovės atsakovei pareikšto reikalavimo pobūdžio bei atsakovės ieškovei pareikšto reikalavimo pobūdžio. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas atsakovei pagrįstas, nes kai tik ieškovė pateikė ieškinį, atsakovė sumokėjo ieškovei 10 256,96 Eur bei 12 081,67 Eur. Be to, ieškovė per 2016 m. gavo 31 915 Eur grynojo pelno, kai atsakovė metus baigė praktiškai be pelno, o jos nekilnojamasis turtas yra įkeistas pagal antstolio pateiktus dokumentus.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  4. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas nekonstatavo, kad atsakovės priešieškinis yra prima facie nepagrįstas, taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina patenkinta ir dėl jos plačiau nepasisakytina. Savo ruožtu atsakovės atskirajame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį dėstomos aplinkybės dėl darbų pagal sutartį atlikimo termino praleidimo priežasčių, darbų defektų ir informavimo apie juos eigą, yra, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo, detalios analizės, kuri negali būti atliekama šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. sprendžiant tik tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
  5. Nepaisant to, kad priešieškinis pripažintas preliminariai pagrįstu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes neįrodytas grėsmės, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, netaikius ieškovės turto arešto, gali būti apsunkintas, tikėtinas egzistavimas. Nors atsakovė, siekdama įrodyti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, akcentuoja, kad atsakovės reikalavimo į ieškovę suma dvigubai viršija ieškovės už 2016 metus gautąjį grynąjį pelną, o ieškovės viso turimo turto vertės vos užtektų priešieškinio reikalavimams patenkinti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.)
  6. Tačiau vien tik priešieškinyje ir atskirajame skunde atsakovės dėstomos sutarties vykdymo eigos aplinkybės, sudarančios atsakovės priešieškinio faktinį pagrindą, kurio pagrįstumas dar bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, nėra pakankamos ieškovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti, t. y. laikyti, jog ieškovė gali vengti atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, o kitų aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl ieškovės galimo nesąžiningumo, atsakovė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos nenustatė.
  7. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad iš atsakovės pateikto UAB „Baltchem“ balanso už 2016 m. matyti, jog vien tik ieškovės materialaus turto vertė sudarė 44 118 Eur sumą, o visas ieškovės turtas įvertintas net 96 866 Eur suma, kai per vienerius metu mokėtinos sumos sudarė tik 10 867 Eur, taigi akivaizdu, kad atsakovės prašoma priteisti iš ieškovės netesybų suma, ypač įvertinus tai, jog ieškovė taip pat reiškia reikalavimus atsakovei (taigi egzistuoja ir dalies reikalavimų įskaitymo teorinė galimybė), nelaikytina didele ieškovei, todėl, priešingai nei mano atsakovė, niekaip nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės reikalavimams užtikrinti būtinumo.
  8. Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu įrodytos abi CPK 144 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pati savaime aplinkybė, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei ieškovės reikalavimams užtikrinti, nereiškia, jog automatiškai turi būti tenkinamas ir atsakovės analogiškas prašymas. Šioje byloje teismas vertina būtent atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą ir negali pasisakyti dėl ieškovės prašymu pritaikytų priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Savo ruožtu šioje byloje atsakovei neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – atsakovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo apsunkinimo) grėsmės, atsakovės prašomų priemonių netaikymas negali būti vertinamas kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas, todėl atsakovės argumentas, kad ieškovei yra suteikiamas prioritetas (jos galimai pažeisti interesai yra ginami labiau nei atsakovės), atmetamas, kaip nepagrįstas.
  9. Remdamasis pirmiau nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai