Byla e2-956-241/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės KASDAIRAS bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-563-432/2020)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės KASDAIRAS bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-563-432/2020).

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) KASDAIRAS iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas“.

82.

9Pareiškėjas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) KASDAIRAS kreditorius, D. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Bankrotas“ pateikti BUAB KASDAIRAS PVM deklaracijas už 2017 m., pagal 2017 m. liepos 31 d. UAB KASDAIRAS direktoriaus K. K. pasirašytas popierines formas, 2017 m. rugsėjo 5 d. persiųstas S. G.

103.

11Nurodė, kad susisiekęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sužinojo, kad nemokumo administratorė nėra pateikusi BUAB KASDAIRAS PVM deklaracijų už 2017 m., o deklaracijas turi teisę pateikti tik nemokumo administratorės įgalioti asmenys. Kadangi nemokumo administratorė nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. turi visas reikalingas VMI pateikti deklaracijas, o nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. valdo visus įmonės pirminės apskaitos dokumentus, todėl įpareigotina šias deklaracijas pateikti VMI. To nepadarius lieka nepatikslintas VMI finansinis reikalavimas (apie 26 000 Eur sumai) ir nemokumo procesas vyksta ne pagal realių kreditorių valią.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. prašymą dėl BUAB KASDAIRAS PVM deklaracijų pateikimo VMI.

165.

17Iš prašymo turinio teismas sprendė, kad pareiškėjas prašo atlikti BUAB KASDAIRAS nemokumo administratorės veiklos kontrolę. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 132 straipsnio nuostatas nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, prižiūri priežiūros institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba). Atsižvelgęs į tai, teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme.

18III.

19Atskirojo skundo argumentai

206.

21Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir išsprendžiant klausimą iš esmės – įgalioti UAB „Bankrotas“ ir D. K. pateikti PVM deklaracijas VMI. Skundas grindžiamas tuo, kad:

226.1.

23Teismas ignoruoja kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo bankroto (nemokumo) bylose ir JANĮ nuostatas, kuriose nurodyta, kad teismas turi būti aktyvus, vadovauti bankroto (nemokumo) procesui, tikrinti kiekvieną administratoriaus pateikiamą informaciją, kontroliuoti situaciją.

246.2.

25Nekontroliuojama nemokumo administratorė iki šiol neatliko eilės savo pareigų, pradedant pavedimo sutarties nepasirašymu ir baigiant PVM deklaracijų nepateikimu VMI, todėl patvirtinti kreditorių reikalavimai neatitinka realios situacijos, administratorė įmonės vardu veikia be jokio įgaliojimo, neatlieka savo pareigų, o teismas mano, kad viską turi kontroliuoti ir prižiūrėti Tarnyba.

266.3.

27Susidariusi situacija reiškia, kad teismas toleruoja iškreiptą kreditorių reikalavimų proporciją ir sąžiningumo bei teisingumo principų pažeidimą, neužtikrina bankroto procedūrų sklandumo ir atsisako (neįvykdo) savo, kaip proceso vadovo (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis), pareigų bankroto procese. Skundžiama nutartimi teismas skatina nemokumo administratorių ir toliau nevykdyti savo pareigų, vilkinti procedūras, pažeisti kreditorių interesus (šios aplinkybės nurodytos 2020 m. balandžio 6 d. skunde).

286.4.

29Teismas ignoravo 2020 m. balandžio 6 d. naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl nepasirašytos pavedimo sutarties su nemokumo administratore, kad UAB „Bankrotas“ ir S. G., neturėdami įgaliojimo (pasirašytos pavedimo sutarties), administruoja BUAB KASDAIRAS ir jau išleido apie 2 kartus daugiau lėšų, negu buvo skirta įmonei administruoti, kas vienareikšmiškai pažeidžia kreditorių interesus ir rodo teismo nesugebėjimą vadovauti procesui.

306.5.

31Nemokumo administratorė iki 2020 m. kovo 10 d. viršijo administravimui skirtų lėšų sąmatą (beveik 2 kartus, nes vietoje 9 500 Eur jau buvo išleidusi 17 940,54 Eur), apie tai neįformavo kreditorių ir savo ataskaitoje melagingai nurodė, kad sąmata nėra viršyta. Taip pat administratorė neinformavo kreditorių apie kreditorių komiteto susirinkimą ir nei vienam kreditoriui iki 2020 m. kovo 9 d. nepateikė medžiagos apie susirinkimo turinį, grubiai pažeisdama susirinkimo sušaukimo tvarką. Šios aplinkybės įrodo, kad bankroto procesas vyksta chaotiškai, nes jo visiškai neprižiūri ir jam nevadovauja teismas, kas nesuderinama nei su JANĮ, nei su kasacinio teismo praktika.

326.6.

33Teismas skundžiamoje nutartyje suklydo nurodydamas, kad prašymu apeliantas siekė, jog teismas atliktų BUAB KASDAIRAS nemokumo administratoriaus veiklos kontrolę, nes prašymu buvo siekiama, kad vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi teismas tik įpareigotų proceso dalyvį atlikti konkrečius veiksmus, siekiant užtikrinti veiksmingą, teisingą ir stabilų nemokumo procesą.

34Teismas

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

377.

38Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

39Dėl naujų įrodymų

408.

41Apeliantas D. K. prie atskirojo skundo pridėjo 2020 m. balandžio 6 d. VMI atstovės laiško kopiją: 2020 m. balandžio 7 d. Valstybės įmonės Turto banko atstovės laiško kopiją; nepasirašytą pavedimo sutartį; K. K. 2020 m. balandžio 14 d. skundo kopiją; D. K. 2020 m. balandžio 6 d. skundo kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3036-432/2020; skundžiamą nutartį ir 2020 m. balandžio 9 d. prašymą.

429.

43Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

4410.

45Visų pirma, apeliantas, pateikdamas įrodymus, kuriais grindžia savo skundo argumentus, neprašo šių įrodymų priimti, nenurodo argumentų, kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas ir skundžiama nutartis yra byloje, todėl nėra poreikio juos pakartotinai priimti. Kituose apelianto pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (prašymo dėl įpareigojimo nemokumo administratoriui priėmimu), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prie skundo pridėti dokumentai neturi sąsajos su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis bei nedaro įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimo rezultatui, todėl jie nepriimami. Be to, kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus; teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais, teismų procesiniais sprendimais, gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

46Dėl ginčo esmės

4711.

48Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas kaip nenagrinėtiną teisme atsisakė priimti pareiškėjo prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus – pateikti VMI bankrutuojančios įmonės PVM deklaracijas. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, kad nekontroliuojama nemokumo administratorė iki šiol neatliko eilės savo pareigų, todėl patvirtinti kreditorių reikalavimai neatitinka realios situacijos; administratorė įmonės vardu veikia be jokio įgaliojimo, su ja nepasirašyta pavedimo sutartis; administratorė neatlieka savo pareigų ir jau išleido apie 2 kartus daugiau lėšų, negu buvo skirta įmonei administruoti; bankroto procesas vyksta chaotiškai, nes jo visiškai neprižiūri ir jam nevadovauja teismas, kas nesuderinama nei su JANĮ, nei su kasacinio teismo praktika.

4912.

50Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tos pačios taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateikto pašymo bei atskirojo skundo turinį akivaizdu, kad atskirajame skunde apeliantas nurodo naujas aplinkybės dėl pavedimo sutarties su administratoriumi nepasirašymo, administravimo išlaidų viršijimo, kitų administratoriaus kompetencijai priskiriamų veiksmų netinkamo atlikimo. Tokios aplinkybės nebuvo nurodytos pateikiant prašymą pirmosios instancijos teismui, kita vertus jos nėra susijusios su pateikto prašymo priėmimo klausimo išsprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

5113.

52Atskirojo skundo turinys leidžia spręsti, jog nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės argumentuoja tuo, kad atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą teismas: 1) neįvykdė savo kaip proceso vadovo pareigų bankroto procese; 2) neteisingai nurodė apelianto siekį, kad teismas atliktų BUAB KASDAIRAS nemokumo administratorės veiklos kontrolę. Tuo tarpu apeliantas prašymu siekė, kad vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi teismas tik įpareigotų proceso dalyvį atlikti konkrečius veiksmus tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas, teisingas ir stabilus nemokumo procesas. Tokie atskirojo skundo argumentai lemia teisinio reguliavimo dėl teismo vaidmens juridinio asmens bankroto procese aiškinimo poreikį.

5314.

54Pagal šiuo metu galiojančio JANĮ 2 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens bankroto procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Taigi įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant JANĮ nuostatas.

5515.

56Vienas iš nemokumo proceso principų reglamentuotas JANĮ 3 straipsnio 4 punkte, pagal kurį teisėjo vadovavimo procesui principas reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Taigi, teismo aktyvumas siejamas su trimis atskirais procesiniais veiksmais: 1) nemokumo proceso dalyvių įpareigojimu atlikti procesinius veiksmus, 2) įrodymų rinkimu ir 3) nemokumo proceso šalių veiksmų kontrole. Apelianto teigimu, pareikštu prašymu jis siekė, kad teismas įpareigotų nemokumo proceso dalyvį atlikti procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl šio teisėjo vadovavimo procesui principą sudarančio veiksmo aiškinimo ir taikymo.

5716.

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

5917.

60Teismo teisė įpareigoti proceso dalyvius atlikti veiksmus tiesiogiai detalizuota JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę: 1) įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti; 2) kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla. Iš esmės analogiškai buvo reglamentuota ir anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, kuriuos taikant suformuotoje teismo praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas atlikti procesinius veiksmus siejamas su teismo aktyvumu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įrodymų pakankamumo vertinimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1247/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2006-330/2017; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-260-798/2019; kt.). Pažymėtina, kad šios nutarties 15 punkte išdėstytos JANĮ 3 straipsnio 4 punkto nuostatos, viena vertus, nėra imperatyvios, jose nurodytų veiksmų atlikimas paliekamas teismo diskrecijai atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kita vertus, taip pat nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, negali nustatyti ir kitų įpareigojimų nemokumo proceso dalyviams, tačiau kiekvienu atveju tai turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

6118.

62Kreditoriai bankroto byloje turi apibrėžtas įstatyme nustatytas teises. JANĮ 43 straipsnis, reglamentuojantis kreditorių teises nemokumo procese, numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis. Nei minėtas straipsnis, nei kitos JANĮ nuostatos nenumato galimybės kreditoriui tiesiogiai teismui paduoti prašymą įpareigoti nemokumo administratorių atlikti tam tikrus veiksmus, kaip šiuo atveju pateikti deklaracijas VMI. Be to, apeliantas neteikė įrodymų, kad tokį prašymą (pateikti deklaracijas VMI) buvo pareiškęs tiesiogiai nemokumo administratorei, o administratorė atsisakė tai padaryti, taip pat nėra duomenų, kad toks klausimas buvo pasiūlytas kreditorių susirinkimui. Apelianto šiuo prašymu siekiami materialiniai teisiniai padariniai, jog pateikus deklaracijas būtų patikslintas VMI finansinis reikalavimas, pernelyg nutolę nuo tokio prašymo galimo patenkinimo, be to, kreditorių reikalavimų tikslinimas nagrinėjamoje byloje, iškeltoje iki JANĮ įsigaliojimo, turėtų būti atliekamas pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis, pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020; 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-705-450/2020) ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.

6319.

64Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų.

6520.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (pvz., subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019 23 punktas).

6721.

68Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad specialiame įstatyme (JANĮ), reglamentuojančiame bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, nenumatyta galimybė kreiptis į teismą su pašymu dėl įpareigojimo nemokumo administratoriui nustatymo bei kad apelianto prašymu siekiami materialiniai teisiniai padariniai pernelyg nutolę nuo tokio prašymo galimo patenkinimo, toks apelianto prašymas yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nepaisant JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto teisėjo vadovavimo procesui principo, be kita ko reiškiančio, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus. Apeliantas, kaip kreditorius, savo teises gali realizuoti siūlydamas įtraukti PVM deklaracijų pateikimo VMI klausimą į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo darbotvarkę (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylos procesinės baigties

6922.

70Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai įvertino pateikto prašymo turinį, tačiau atsisakydamas priimti kreditoriaus prašymą kaip nenagrinėtiną teisme, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

72Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi uždarajai akcinei... 8. 2.... 9. Pareiškėjas, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB)... 10. 3.... 11. Nurodė, kad susisiekęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti... 16. 5.... 17. Iš prašymo turinio teismas sprendė, kad pareiškėjas prašo atlikti BUAB... 18. III.... 19. Atskirojo skundo argumentai... 20. 6.... 21. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m.... 22. 6.1.... 23. Teismas ignoruoja kasacinio teismo praktiką dėl viešojo intereso buvimo... 24. 6.2.... 25. Nekontroliuojama nemokumo administratorė iki šiol neatliko eilės savo... 26. 6.3.... 27. Susidariusi situacija reiškia, kad teismas toleruoja iškreiptą kreditorių... 28. 6.4.... 29. Teismas ignoravo 2020 m. balandžio 6 d. naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl... 30. 6.5.... 31. Nemokumo administratorė iki 2020 m. kovo 10 d. viršijo administravimui... 32. 6.6.... 33. Teismas skundžiamoje nutartyje suklydo nurodydamas, kad prašymu apeliantas... 34. Teismas... 35. IV.... 36. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. 7.... 38. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti... 39. Dėl naujų įrodymų... 40. 8.... 41. Apeliantas D. K. prie atskirojo skundo pridėjo 2020 m. balandžio 6 d. VMI... 42. 9.... 43. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 44. 10.... 45. Visų pirma, apeliantas, pateikdamas įrodymus, kuriais grindžia savo skundo... 46. Dėl ginčo esmės... 47. 11.... 48. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl... 49. 12.... 50. Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi,... 51. 13.... 52. Atskirojo skundo turinys leidžia spręsti, jog nesutikimą su skundžiama... 53. 14.... 54. Pagal šiuo metu galiojančio JANĮ 2 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens... 55. 15.... 56. Vienas iš nemokumo proceso principų reglamentuotas JANĮ 3 straipsnio 4... 57. 16.... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto... 59. 17.... 60. Teismo teisė įpareigoti proceso dalyvius atlikti veiksmus tiesiogiai... 61. 18.... 62. Kreditoriai bankroto byloje turi apibrėžtas įstatyme nustatytas teises.... 63. 19.... 64. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme... 65. 20.... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą... 67. 21.... 68. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad specialiame įstatyme (JANĮ),... 69. 22.... 70. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos... 71. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 72. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį palikti...