Byla e2-260-798/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Gardūs pyragėliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti MB ,,Gardūs pyragėliai“ bankroto bylą.

72.

8Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, privalomų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, įmonei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. 2018 m. spalio 2 d. duomenimis MB „Gardūs pyragėliai“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui sudarė 5 620,34 Eur (už apdraustuosius – 4436,19 Eur ir 198,22 Eur delspinigių, už savininką – 252,00 Eur ir 733,93 Eur įmokų). Įmonėje dirba 12 darbuotojų, kuriems kas mėnesį skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, skola biudžetui didėja. Atsakovė 2018 m. birželio 21 d. pateikė garantinį raštą dėl skolos sumokėjimo, tačiau savo įsipareigojimų per nurodytą terminą neįvykdė. VĮ Registrų centro ir VĮ „REGITRA“ duomenimis atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Apie kitą atsakovei priklausantį turtą pareiškėjas duomenų neturi. MB „Gardūs pyragėliai“ Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., t. y. reali įmonės turtinė padėtis šiai dienai yra nežinoma, pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė jau 2016 m. buvo nemoki. Tai, kad atsakovės įsiskolinimas vien tik VSDF pareiškimo teikimo datai yra 5 620,34 Eur, darytina prielaida, kad įmonė ir šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais.

93.

10Atsakovė MB „Gardūs pyragėliai“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

134.

14Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė MB ,,Gardūs pyragėliai“ bankroto bylą.

155.

16Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VĮ Registro centro duomenimis, nustatė, jog atsakovė paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2016 m. Įmonės balanso už 2016 m. duomenimis turtas sudarė 2 640 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 46 172 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė 2016 m. patyrė 46 196 Eur nuostolių. Viešais duomenimis įmonėje dirba 9 apdraustieji, skola VSDF siekia 6 109,77 Eur. Įmonė neturi nekilnojamojo turto, atsakovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomos 5 bylos, kurių bendra suma sudaro 10 852,79 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, bei į tai, kad atsakovė jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, teismas padarė išvadą, kad įmonė nors galimai ir vykdo veiklą, tačiau nuostolingai, įmonė neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi yra nemoki.

17III.

18Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

196.

20Atsakovė MB ,,Gardūs pyragėliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

216.1.

22Atsakovės vadovė dėl patirtos traumos ir išduoto nedarbingumo neturėjo galimybės visapusiškai pasiruošti tinkamo atskirojo skundo ir jį pateikti.

236.2.

24Atsakovė vykdo pelningą veiklą, finansinių sunkumų neturi. Pareiškėjo nurodyta atsakovės skola neegzistuoja. Atsakovė mokesčius pareiškėjai mokėjo per Lietuvos pašto sistemą PAYPOST, tačiau bendradarbiaujant su pareiškėjos darbuotojais išsiaiškinta, kad dalis mokėjimų buvo atlikti nurodant netinkamą įmokos kodą, todėl sumokėtos lėšos nepasiekė pareiškėjos. Atskirojo skundo pateikimo dienai atsakovės skola pareiškėjai sumažėjo iki 1 184,15 Eur. Atsakovė ir toliau bendradarbiaus su pareiškėja, siekdama nustatyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo apskaitytos kitos sumokėtos lėšos, ir sieks įrodyti, kad nėra skolinga pareiškėjai.

256.3.

26Atsakovė nežinojo apie iškeltą bylą bei priimtą ginčijamą nutartį, nes J. Č., kuri neva priėmė teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, nedirba MB ,,Gardūs pyragėliai“ ir neperdavė atsakovei teismo pranešimo. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

277.

28Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

297.1.

30Pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta teise inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimą dėl nuo 2017 m. liepos mėn. nevykdomų mokestinių prievolių, o ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti nėra pagrindo.

317.2.

32Atsakovės skola VSDF biudžetui susidarė nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Pareiškimo teikimo datai atsakovės įsiskolinimas siekė 5 620,34 Eur. AB Lietuvos pašto pateiktais ir pareiškėjos turimais duomenimis atsakovė 2018 m. sausio 1 d. – gruodžio 19 d. laikotarpiu sumokėjo 17 361,51 Eur. 2018 m. gruodžio 19 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui siekė 2 909,36 Eur. MB ,,Gardūs pyragėliai“ dirba 9 darbuotojai, kuriems kas mėnesį skaičiuojamos VSD įmokos, draudėjas vis dar negali atsiskaityti su pareiškėju, taigi įsiskolinimas yra ilgalaikio pobūdžio, todėl atsakovei keltina bankroto byla.

337.3.

34Atsakovė apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuota tinkamai. Pareiškėja prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui šio pareiškimo ir priedų nuorašus 2018 m. spalio 8 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovės buveinės adresu ir atsakovės vadovės gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas, siųstas įmonės registracijos adresu, buvo įteiktas asmeniškai vadovei I. B.. Teismo išsiųsti procesiniai dokumentai 2018 m. spalio 31 d. buvo įteikti J. Č. atsakovės buveinės adresu. Atsakovė negavo teismo siųstų dokumentų dėl savo kaltės, netinkamai organizuojant buveinės adresu siunčiamos korespondencijos priėmimą. Atsakovė žinojo ar turėjo žinoti apie pradelstus įsipareigojimus ir kreditorių galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes antstolė J. B., vykdydama pareiškėjo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, per visą laikotarpį išieškojo 5,29 Eur. Visais taikytais priverstinio skolos išieškojimo būdais ir priemonėmis VSD įmokų skolos išieškoti nepavyko.

358.

36Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 17 d. gautas apeliantės MB ,,Gardūs pyragėliai” prašymas atidėti 2019 m. sausio 17 d. paskirtą posėdį anksčiausiai iki 2019 m. vasario 12 d. Kartu su prašymu pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus ataskaitą, mokėjimo čekį, kuriais grindžia visos skolos apmokėjimą VSDF biudžetui, ir UAB „Accounting experts LT“ raštą, kuriuo grindžia tai, kad ši įmonė šiuo metu ruošia naujus apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentus, paaiškėjus, jog anksčiau apskaitą vedęs asmuo tai atliko netinkamai.

37Teismas

konstatuoja:

38IV.

39Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

409.

41Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4210.

43Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei MB „Gardūs pyragėliai“ iškelta bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

4411.

45CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes.

4612.

47Apeliantė MB ,,Gardūs pyragėliai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos išrašus, apeliantės vadovės nedarbingumo pažymėjimą, 2018 m. spalio 3 d. valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius taip pat pateikė naujus įrodymus – UAB „Lietuvos paštas“ 2018 m. gruodžio 11 d. Nr. 3-06413 pažyma apie sumokėtas įmokas ir UAB „Gardūs pyragėliai“ preliminari finansinė ataskaita už 2018 m. 4 ketvirtį. Naujai pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, gali turėti reikšmės vertinant apeliantės mokumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nusprendžia apeliantės ir pareiškėjo naujus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

4813.

49Teismų praktikoje išaiškinta, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2006-330/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018 ir kt.)

5014.

51Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Taigi įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Pažymėtina, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

5215.

53Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad yra pelningą veiklą vykdanti įmonė, neturi įsiskolinimų pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui, per klaidą nebuvo užskaityta dalis apeliantės sumokėtų mokesčių, kuriuos pareiškėjas apskaičiavo kaip skolas. Taip pat apeliantės teigimu galioja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes apie iškeltą bylą bei priimtą skundžiamą nutartį nebuvo informuota (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

5416.

55ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo jo išsiuntimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮB 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis).

5617.

57Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prieš teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantės MB ,,Gardūs pyragėliai“ buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, ir įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu registruotu paštu išsiuntė 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus 5 173,85 Eur skolos. Šis pranešimas, AB Lietuvos pašto duomenimis, 2018 m. rugpjūčio 7 ir 9 d. buvo įteiktas asmeniškai MB ,,Gardūs pyragėliai“ vadovei I. B.. Taip pat registruotu paštu išsiuntė 2018 m. spalio 8 d. pranešimą apie teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris, AB Lietuvos pašto duomenimis, buvo įteiktas asmeniškai 2018 m. spalio 10 d. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo pareiškimą, 2018 m. spalio 26 d. taip pat išsiuntė MB ,,Gardūs pyragėliai“ buveinės adresu procesinius dokumentus. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2018 m. spalio 31 d.

5818.

59Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

6019.

61Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pareiškėjas laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – dokumentai buvo išsiųsti registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu, taip pat ir įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu, todėl pareiškėjo siųsti dokumentai laikytini tinkamai įteiktais. Teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat apeliantei buveinės adresu buvo išsiųsti ir priimti, tačiau apeliantės teigimu, dokumentų ji negavo. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką dėl juridinio asmens buveinės atskleidimo reikšmės, apeliantė, neužtikrinusi, kad registruotu įmonės buveinės adresu siunčiami dokumentai būtų priimti, pati prisiėmė su tuo susijusią riziką. Kita vertus, apie inicijuotą procesą apeliantė ir jos vadovė turėjo žinojo iš pareiškėjo pateiktų dokumentų. Atitinkamai, apeliantės argumentas dėl absoliutaus nutarties negaliojimo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

6220.

63Iš apeliantės nurodomų aplinkybių skola pareiškėjui susidarė iš esmės per klaidą, vykdant mokėjimus nurodant klaidingą įmokos kodą. AB Lietuvos pašto 2018 m. gruodžio 11 d. pažymoje nurodyta, jog 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu į VSDFV sąskaitą buvo pervesta 13 981,22 Eur suma. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog patikrinus duomenis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. iš apeliantės buvo gauti 17 361,51 Eur sumos mokėjimai ir 2018 m. gruodžio 19 d. duomenimis apeliantės įsiskolinimas VSDF biudžetui yra 2 909,36 Eur. Viešai prieinamais VSDFV informacinės sistemos 2019 m. sausio 11 d. duomenimis apeliantės skola VSDFV biudžetui siekė 1 750,34 Eur, 2019 m. sausio 14 d. duomenimis – 1650,34 Eur, įmonėje yra 9 apdraustieji asmenys.

6421.

65Taigi, lyginant skundžiamoje nutartyje nustatytą ir šios nutarties priėmimo metu skolos VSDF biudžetui dydį, skola sumažėjo nuo 6 109,77 Eur iki 1 650,34 Eur. Be to, apeliantė kartu su prašymu atidėti posėdį pateiktais duomenimis, nurodė, kad 2019 m. sausio 16 d. sumokėjo VSDFV Vilniaus skyriui 598,55 Eur. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, jog apeliantė aktyviai siekia įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditorei ir didžiąja dalimi įsiskolinimą padengė – sumokėjo daugiau nei pusę buvusios skolos.

6622.

67Atitinkamai galima daryti išvadą, jog apeliantė siekia įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditorei ir dalinai įsiskolinimą padengė – sumokėjo daugiau nei pusę buvusios skolos.

6823.

69Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas MB ,,Gardūs pyragėliai“ nemokumą, rėmėsi įmonės Juridinių asmenų registre pateiktais 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, viešų registrų duomenimis apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, antstolių informacinės sistemos duomenimis, bei atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė atsiliepimo, įrodymų, patvirtinančių bendrovės realiai gaunamas pajamas, turimą materialų turtą, lėšas banko sąskaitoje ar kasoje. Atitinkamai galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas sprendė dėl apeliantės nemokumo, neturėdamas aktualių bendrovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių sąrašo, įrodymų, pagrindžiančių bendrovės vykdomą veiklą, gaunamas bei planuojamas gauti pajamas ir pan.). Sprendžiant klausimą dėl bendrovės mokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindo aktualūs įmonės finansinę padėtį nurodantys duomenys yra ypatingai svarbūs. Teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis. Pareiga įrodyti mokumą kyla bendrovei, teigiančiai, jog yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų.

7024.

71Be to, bankroto bylos pasižymi viešuoju interesu, taigi teismo aktyvumas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą taip pat reikšmingas. Teismas, nagrinėdamas šį klausimą iš naujo ir siekdamas išsiaiškinti nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes bei duomenis, turi teisę įmonės vadovui be pateisinamos priežasties per atitinkamą terminą nepateikus teismui dokumentų, skirti baudą, taip pat įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta, jog teismas būtų ėmęsis nurodytų veiksmų.

7225.

73Tačiau akcentuotina, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014). Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

7426.

75Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).

7627.

77Laikinų finansinių sunkumų turinčiai bendrovei prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui ir „antro šanso“ („second chanse“) suteikimui pagal ES nemokumo doktrinoje vyraujančią tendenciją (https://books.google.lt/books?id=u6rfDQAAQBAJ&printsec=frontcover&source=gbs_ge_su mary_r&cad=0#v=onepage&q=second%20chance&f=false).

7828.

79Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog apeliantė didžiąją dalį skolos pareiškėjai sumokėjo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria nuspręsta iškelti apeliantei bankroto bylą, priimta neįvertinus visų aktualių ir reikšmingų įmonės finansinę padėtį nurodančių duomenų, ir tai galėjo lemti neteisingą klausimo dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

8029.

81Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

82Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

83Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos mažajai bendrijai ,,Gardūs pyragėliai“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 7. 2.... 8. Nurodė, kad atsakovė yra nemoki, privalomų valstybinio socialinio draudimo... 9. 3.... 10. Atsakovė MB „Gardūs pyragėliai“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė MB... 15. 5.... 16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VĮ Registro centro duomenimis,... 17. III.... 18. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 6.... 20. Atsakovė MB ,,Gardūs pyragėliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 21. 6.1.... 22. Atsakovės vadovė dėl patirtos traumos ir išduoto nedarbingumo neturėjo... 23. 6.2.... 24. Atsakovė vykdo pelningą veiklą, finansinių sunkumų neturi. Pareiškėjo... 25. 6.3.... 26. Atsakovė nežinojo apie iškeltą bylą bei priimtą ginčijamą nutartį, nes... 27. 7.... 28. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV Vilniaus... 29. 7.1.... 30. Pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta teise... 31. 7.2.... 32. Atsakovės skola VSDF biudžetui susidarė nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m.... 33. 7.3.... 34. Atsakovė apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuota tinkamai.... 35. 8.... 36. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. sausio 17 d. gautas apeliantės MB... 37. Teismas... 38. IV.... 39. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 40. 9.... 41. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 42. 10.... 43. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 44. 11.... 45. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 46. 12.... 47. Apeliantė MB ,,Gardūs pyragėliai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį... 48. 13.... 49. Teismų praktikoje išaiškinta, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš... 50. 14.... 51. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 52. 15.... 53. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad yra... 54. 16.... 55. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo... 56. 17.... 57. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prieš... 58. 18.... 59. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens... 60. 19.... 61. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pareiškėjas laikėsi ĮBĮ 6... 62. 20.... 63. Iš apeliantės nurodomų aplinkybių skola pareiškėjui susidarė iš esmės... 64. 21.... 65. Taigi, lyginant skundžiamoje nutartyje nustatytą ir šios nutarties priėmimo... 66. 22.... 67. Atitinkamai galima daryti išvadą, jog apeliantė siekia įvykdyti finansinius... 68. 23.... 69. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas MB ,,Gardūs pyragėliai“... 70. 24.... 71. Be to, bankroto bylos pasižymi viešuoju interesu, taigi teismo aktyvumas... 72. 25.... 73. Tačiau akcentuotina, jog klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti... 74. 26.... 75. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės... 76. 27.... 77. Laikinų finansinių sunkumų turinčiai bendrovei prioritetas teikiamas... 78. 28.... 79. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog apeliantė didžiąją... 80. 29.... 81. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir... 82. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 83. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir...