Byla 2-1247/2010
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verspas Baltic“ iškelti bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-639-460/2010)

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verspas Baltic“ iškelti bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-639-460/2010).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 m. liepos 14 d. ieškinio pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „Verspas Baltic“ bankroto bylą ir jos bankroto administratoriumi paskirti S. G.. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdo teisės aktais nustatytų privalomųjų mokėjimų. Atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui 2009 m liepos 1 d. buvo 172 802,55 Lt, jis neturi registruotino turto. Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis atsakovo turto vertė – 1 030 135 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 109 169 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 741 396 Lt.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo iškėlęs bankroto bylą UAB „Verspas Baltic“, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi dar kartą UAB „Verspas Baltic“ iškėlė bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi šią teismo nutartį panaikino ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Verspas Baltic“ klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi (skundžiama nutartis) atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Verspas Baltic“. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas atsakovo UAB „Verspas Baltic“ nemokumą nustatinėjo pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame nurodyta, jog atsakovo turtas yra 2 960 114 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 1 811 890 Lt. Tačiau į bylą pateiktame UAB „Verspas Baltic“ 2009 m. liepos 31 d. balanse nurodyta, jog įmonė turėjo 2 198 974 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 1 429 352 Lt. Be to, į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovas UAB „Verspas Baltic“ nebeliko skolingas AB „Swedbank“, todėl jo kreditoriniai įsipareigojimai sumažėjo 823 248,57 Lt suma. Esant tokiems įrodymams teismas nematė pagrindo teigti, kad įmonė nemoki, nes jos einamųjų metų įsiskolinimas neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės.

7Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Verspas Baltic“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios svarbios ištirti atsakovo mokumą, neatskleidė bylos esmės ir pažeidė ĮBĮ normas. Teismas neįvertino to, kad atsakovo pateiktame 2009 m. liepos 31 d. debitorių sąraše jo debitoriui UAB „HRH“, kurio skola sudaro 280 250,57 Lt, iškelta bankroto byla. Debitoriniai įsiskolinimai reiškia ne realų įmonės turtą, o tik galimybę išreikalauti skolą.

92. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas lemia teismui pareigą ex officio rinkti atsakovo finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus. Pagal 2009 m. spalio 31 d. UAB „Verspas Baltic“ balanso duomenis jos turtas buvo 1 254 352 Lt, o skolos siekė 883 676 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai – 606 961 Lt ir Klaipėdos apskrities VMI skola – 326 715,98 Lt). Teismas nesiaiškino, kokia Klaipėdos apskrities VMI 2009 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (12.5) D2-14077 nurodytos 326 715,98 Lt nepriemokos dalis įtraukta į UAB „Verspas Baltic“ 2009 m. spalio 31 d. balansą bei 2009 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše nurodytas sumas.

103. UAB „Verspas Baltic“ deklaruotas įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2009 m. liepos 1 d. sudarė 172 802,55 Lt. Iki 2010 m. balandžio 1 d. šis įsiskolinimas dar padidėjo 19 860,29 Lt suma. Atsakovas nesumoka skolos. Teismas nevertino UAB „Verspas Baltic“ 2009 m. spalio 31 d. buhalterinio balanso ir jo korektiškumo, neatsižvelgė į tai, jog įmonė neturi materialaus turto ir suteikė 820 000 Lt paskolą bendrovės akcininkui E. S.. Teismas nenustatė UAB „Verspas Baltic“ pradelstų įsipareigojimų sumos. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams. Teismas, neišsiaiškinęs šių finansinių dokumentų, negalėjo spręsti apie įmonės pradelstus įsipareigojimus, todėl neišsiaiškinęs atsakovo finansinės padėties ir nenustatęs turto, įrašyto į įmonės balansą, realios vertės bei pradelstų įsipareigojimų dydžio, padarė neteisingas išvadas dėl atsakovo gebėjimo įvykdyti savo įsipareigojimus.

11Atsakovo UAB „Verspas Baltic“ atstovas atsiliepime į ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai, kuriuos reikalaujama apmokėti, neviršija pusės įmonės balanse įrašyto turto vertės. Byloje nepateikta duomenų, kad VMI būtų pareiškusi reikalavimą dėl jos pažymoje nurodytų sumų sumokėjimo. Reikalavimo teisė laikoma įmonės debitoriniu reikalavimu ir įeina į įmonės turto apimtį net ir tuo atveju, jeigu toks reikalavimas pareikštas bankrutuojančiam debitoriui. Apie VSDFV įsiskolinimo padidėjimą nėra pateikta įrodymų. Atskirasis skundas tenkintinas.

12Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Verspas Baltic“, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

13Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas siekia iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Verspas Baltic“, motyvuodamas tuo, jog šis nemoka teisės aktais nustatytų privalomųjų mokėjimų. Paduodamas ieškinį ieškovas atsakovo nemokumą grindė 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (t. 1, b. l. 4-5, 13-15). Teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Verspas Baltic“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 26). Dėl šios nutarties atsakovas teikė atskirąjį skundą, nurodydamas, jog bankas svarsto galimybę suteikti kreditą UAB „Relinvestus“, kurio paskirtis būtų perskolinimas UAB „Verspas Baltic“ su tikslu refinansuoti banko suteiktas paskolas (t. 1, b. l. 38, 96). Iš „Swedbank“, AB pateiktų duomenų matyti, kad „Verspas Baltic“ 2009 m. spalio 8 d. visiškai grąžino suteiktus kreditus ir įvykdė įsipareigojimus pagal nurodytas sutartis (t. 1, b. l. 103). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 107-109) panaikino teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Verspas Baltic“ klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti vertinami vėliausi duomenys apie įmonės ūkinę ir finansinę būklę. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2009 m. liepos 31 d. UAB „Verspas Baltic“ balanso duomenimis, nors į bylą yra pateiktas ir vėlesnio laikotarpio įmonės veiklos balansas. Pagal UAB „Verspas Baltic“ 2009 m. liepos 31 d. balanso duomenis įmonės turtas iš viso sudarė 2 198 974 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 1 429 352 Lt (t. 1, b. l. 77-78). Pagal pateiktą 2009 m. liepos 31 d. kreditorių sąrašą matyti, kad įmonė buvo skolinga 1 429 351,58 Lt (t. 1, b. l. 82-83). Skundžiamos nutarties priėmimo dieną teismui buvo pateiktas vėlesnis 2009 m. spalio 31 d. UAB „Verspas Baltic“ balansas. Pažymėtina tai, kad byloje pateikti du šios dienos balansai, tačiau juose nurodytos sumos skiriasi (pagal vieną iš jų įmonės turtas siekia 1 254 352 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 606 961 Lt (t. 1, b. l. 116-118); pagal kitą įmonės turtas viso sudaro 1 253 910 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 607 632 Lt (t. 1, b. l. 180-182)). Į bylą taip pat pateiktas įmonės 2009 m. spalio 31 d. debitorių sąrašas (t. 1, b. l. 120) bei kreditorių sąrašas. Tačiau pateiktuose tos pačios dienos kreditorių sąrašuose taip pat nurodyta skirtinga kreditorinių reikalavimų suma (pagal vieną iš jų įsiskolinimo suma yra 159 690,08 Lt, kitos mokėtinos sumos siekia 447 270,51 Lt, o visa įsiskolinimo suma sudaro 606 960,59 Lt (t. 1, b. l. 121-122); pagal kitą - įmonės įsiskolinimai yra 159 687,52 Lt, kitos mokėtinos sumos siekia 447 941,68 Lt, o visas įsiskolinimas - 607 629,20 Lt (t. 1, b. l. 184-185). Klaipėdos apskrities VMI pateikė duomenis, jog 2009 m. gruodžio 7 d. UAB „Verspas Baltic“ nepriemoka biudžetui siekia 326 715,98 Lt (t. 1, b. l. 130). Teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi dar kartą iškėlė bankroto bylą UAB „Verspas Baltic“ (t. 1, b. l. 139-140), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi (t. 1, b. l. 159-161) ji buvo panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verspas Baltic“ perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Verspas Baltic“ yra nemoki įmonė (t. 1, b. l. 190-191).

15Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-823/2008).

16Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą, sutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios yra svarbios atsakovo faktinio mokumo nustatymui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį. Kaip jau išdėstyta aukščiau, teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą UAB „Verspas Baltic“, turėjo vadovautis vėliausiais duomenimis apie įmonės finansines galimybes (mokumą), teismo posėdyje pašalinti įmonės tos pačios dienos balansuose ir kreditorių sąrašuose esančius prieštaravimus. Darant išvadas dėl atsakovo faktinio mokumo ar nemokumo, būtina išanalizuoti aplinkybes, kurios leistų spręsti apie atsakovo turtinės padėties, turinčios tiesioginę įtaką jo finansinėms galimybėms, realumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neturi jokio ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto. Beveik visą jo trumpalaikį turtą (2009 m. spalio 31 d. balanse jis atvaizduojamas 1 254 352 Lt verte) sudaro tik išankstiniai apmokėjimai, sudarantys 1 252 037 Lt. Išankstiniai apmokėjimai – tai įmonės padaryti avansinio pobūdžio mokėjimai kitiems asmenims (paprastai – tiekėjams pagal sudarytas sutartis), kurie dar neįvykdė savo prievolių avanso mokėtojui (nepardavė prekių, neatliko darbų, nesuteikė paslaugų ir pan.). Balanso eilutėje „išankstiniai apmokėjimai“ iš esmės fiksuojamas įmonės finansinis turtas, išankstiniu (avansiniu) mokėjimu perduotas kitiems asmenims, kurie turi įvykdyti tam tikras prievoles mokėtojui. Balanso eilutėje „Išankstiniai apmokėjimai“ fiksuojamas trumpalaikis turtas prilygintinas įmonės turtinėms teisėms į tuos asmenis, kuriems buvo atlikti išankstiniai mokėjimai. Tai reiškia, kad šioje balanso eilutėje fiksuojamas ne faktiškai turimas trumpalaikis (paprastai – finansinis) turtas, o tik įmonės turtinės teisės į avansinį mokėjimą gavusius asmenis. Tokiu atveju, sprendžiant apie įmonės faktinio mokumo aplinkybes, reikia aiškintis, kokios realios yra tokių turtinių teisių įgyvendinimo galimybės. Iš bylos duomenų matyti, kad beveik visą UAB Verspas Baltic“ balanse fiksuotą išankstinių apmokėjimų sumą sudaro mokėjimai dviem asmenims – UAB „HRH“ – 281 481,72 Lt, E. S. – 759 143,05 Lt (t. 1, b. l. 120). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. kreditorių susirinkime nutarta iškelti bankroto bylą skolininkui UAB „RHR“ (t. 1, b. l. 131-133). Iš ieškovo pateiktų UAB „HRH“ balanso duomenų matyti, kad šios įmonės turimas turtas siekė vos 1 259 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 362 673 Lt (t. 1, b. l. 134-136). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertės masę, nesiaiškino galimybės išieškoti pačiam atsakovui turimas įsiskolinimų sumas. Pagal bylos medžiagą, išankstinius mokėjimus gavusių asmenų sąraše nurodytą UAB „HRH“ sumokėtą sumą tikimybė atgauti yra labai nedidelė, o tokia aplinkybė yra svarbi sprendžiant apie atsakovo turimo turto faktinę vertę bei dėl jo mokumo ar nemokumo. Šiuo atveju pagal pateiktus duomenis turtinės teisės į UAB „HRH“ negali būti vertinamos kaip realiai turimas turtas. Taigi teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės mokumo, neįvertino aplinkybių dėl UAB „HRH“ skolos ir galimybės ją realiai susigrąžinti, nors tam tikri duomenys jau buvo pateikti byloje iki skundžiamos nutarties priėmimo. Aukščiau paminėtas kitas išankstinį mokėjimą gavęs asmuo E. S. yra glaudžiai susijęs su atsakovu UAB „Verspas Baltic“ (byloje esančiais duomenimis – jis yra vienintelis UAB „Verspas Baltic“ akcininkas, t. y. įmonės savininkas). Ieškovo atskirajame skunde nurodoma, kad UAB „Verspas Baltic“ realiai neturi materialaus turto, tačiau yra suteikusi 820 000 Lt paskolą bendrovės akcininkui E. S.. Detaliai analizuotinos ir šio asmens galimybės įvykdyti skolines prievoles UAB „Verspas Baltic“, pagal tai įvertintinos atsakovo turtinių teisių įgyvendinimo perspektyvos ir spręstina dėl atsakovo faktinės mokumo būsenos. Taigi, sprendžiant dėl atsakovo (ne)mokumo fakto, būtina išaiškinti jo turtinių teisių įgyvendinimo galimybių realumą ir tik tada spręsti, ar balanse įrašyto turto vertė atspindi tikrąją įmonės turtinę ir finansinę būklę.

17Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas pagal vėliausiai pateiktus dokumentus neišsiaiškino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, kokia Klaipėdos apskrities VMI 2009 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (12.5) D2-14077 nurodytos 326 715,98 Lt nepriemokos dalis įtraukta į UAB „Verspas Baltic“ 2009 m. spalio 31 d. balansą bei 2009 m. spalio 31 d. kreditorių sąraše nurodytas mokėtinas sumas, koks bankroto bylos iškėlimo metu yra paties ieškovo kreditorinio reikalavimo dydis, koks yra realiai turimas atsakovo turtas. Pagal 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenis visus atsakovo kreditorinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Skundžiamoje nutartyje teismas apsiribojo abstrakčia nuoroda, kad įmonės nemokumą įstatymas sieja su įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymu, tačiau šios sumos nenustatė ir nenurodė. Kartu su 2009 m. spalio 31 d. balansu pateiktame UAB „Verspas Baltic“ kreditorių sąraše (t. 1, b. l. 121-122) yra nurodytos ne tik įsiskolinimų sumos, bet ir skolinių įsipareigojimų atsiradimo laikas bei jų įvykdymo (apmokėjimo) terminai. Tai reiškia, kad teismas turėjo galimybę išaiškinti ir nustatyti pradelstų finansinių įsipareigojimų santykį su visais įmonės trumpalaikiais (einamųjų metų) įsipareigojimais, tačiau to nepadarė.

18Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo pakankamai aktyvus, neišsiaiškino svarbių bylos aplinkybių sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Verspas Baltic“, todėl šiuo atveju nebuvo įgyvendintas viešasis interesas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas jau trečią kartą, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė į ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nurodytas aplinkybes ir pateiktus išaiškinimus.

19ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su faktiniu atsakovo (ne)mokumu pagal pateiktus į bylą įrodymus, o apeliacinės instancijos teismui įstatyme įtvirtintas jurisdikcinis ribojimas bankroto bylų iškėlimo klausimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir UAB „Verspas Baltic“ bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

21Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui uždarosios akcinės bendrovės „Verspas Baltic“ bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2009 m. liepos 14 d. ieškinio pareiškimu... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi ( 7. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 8. 1. Teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios svarbios ištirti atsakovo... 9. 2. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas lemia teismui pareigą 10. 3. UAB „Verspas Baltic“ deklaruotas įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2009 m.... 11. Atsakovo UAB „Verspas Baltic“ atstovas atsiliepime į ieškovo VSDFV... 12. Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK... 14. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo... 15. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 16. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį bei bylos medžiagą,... 17. Sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą būtina nustatyti ir... 18. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas,... 19. ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas,... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir...