Byla 2-1230/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Donato Šerno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Litbana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria, civilinėje byloje Nr. L2-2051-123/2009 pagal kreditoriaus laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Litbana“, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3kreditorius LKAB „Klaipėdos smeltė“ CPK XXXIII skyriuje (dėl teismo įsakymo išdavimo) nustatyta tvarka kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolininko UAB ,,Litbana” 279 011,81 Lt skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, skolininkas apie įsiskolinimą buvo įspėtas, tačiau sumokėti skolą vengia, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti – reikalavimo sumai areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir pinigines lėšas.

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – 279 011,81 Lt sumai areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad pareiškimo suma didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo, galimai kreditoriui palankaus, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

5Skolininkas UAB ,,Litbana” atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas – kreditorius nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. UAB ,,Litbana” finansinė padėtis yra gera, įmonė turi didelės vertės turto, todėl grėsmės tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra. Skolininkas taip pat nurodo, jog pareiškimo reikalavimai nepagrįsti, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakenks įmonės vykdomai veiklai.

6Kreditorius LKAB „Klaipėdos smeltė“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininko pateikta dalis finansinės atskaitomybės dokumentų nepaneigia didelės reikalavimo sumos, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, prezumpcijos.

7Atskirasis skundas netenkinamas.

8Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK144 str. 1 d.). Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas (skolininkas) gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas (skolininkas) turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo (skolininko) finansines galimybes. Atsakovo (skolininko) turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas (skolininkas) paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

9Nagrinėjamoje byloje kreditorius prašo priteisti 279 011,81 Lt sumą, 6 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimo įvykdymą pareiškimo (ieškinio) patenkinimo atveju.

10Atsakovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudaryti ir patvirtinti įmonės finansiniai dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. Apeliantas teismui pateikė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2009 metų I pusmetį. Šios paties apelianto sudarytos finansinės ataskaitos, sudaro tik dalį Juridinių asmenų registrui privalomos pateikti finansinės atskaitomybės (Juridinių asmenų registro nuostatų 90 punktas). Be to, iš pateikto balanso matyti, kad ,,per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ sudaro 12 971 505 Lt, didžiają dalį trumpalaikio turto (11 599 612 Lt) sudaro ,,pirkėjų įsiskolinimas“ (8 847 056 Lt), o ilgalaikis materialusis turtas sudaro 5 973 800 Lt. Vien tik šie finansinės atskaitomybės duomenys, neįrodo geros ir stabilios įmonės finansinės padėties ir nepaneigia teismo išvados dėl didelės reikalavimo sumos, kaip grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, buvimo. Kitų duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

11Atskirajame skunde ir atsiliepime šalys nurodo argumentus dėl šalių sąžiningumo ir pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Todėl apelianto argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo negali būti sprendžiami šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

12Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai