Byla 2S-341-516/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priteisti 20 114,36 Lt Lt skolos, 1603,38 Lt delspinigių, 499,26 Lt palūkanų, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Norfos mažmena“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant arba esant nepakankamai- lėšas, esančias kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų. Nurodė, kad atsakovo skola jam sudaro 22 216,99 Lt, o pareikšto reikalavimo suma atsakovui laikytina didele ir tai gali objektyviai padidinti jam galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Aplinkybė, kad atsakovas yra ūkinę- komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, nereiškia, jog skolos suma jam nelaikytina didele. Atsakovas vengia grąžinti ieškovui skolą, nesikreipia dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai jam palankų sprendimą būtų sunku arba neįmanoma įvykdyti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

9Teismas konstatavo, kad teismui pateikti dokumentai galėtų būti įrodymai, kad atsakovas yra skoliningas ieškovui, tačiau šis faktas suteikia ieškovui tik teisę kreiptis į teismą. Nors įsiskolinimo suma yra nemaža, tačiau skola susidarė neseniai. Be to, teismas atkreipė dėmėsį į tai, kad neapmokėtos per vieną dieną išrašytos kelios sąskaitos faktūros. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas bando nuslėpti turtą, ar perleisti kitiems asmenims, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki, todėl ieškovo prašymo netenkino.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pingines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos.

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovo reikalaujama 22 216,99 Lt suma yra didelė, todėl yra didelė grėsmė, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu;
  2. vien tai, kad atsakovas yra ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, nereiškia, jog skolos suma jo atžvilgiu nelaikytina didele, nes iš prie skundo pridedamų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų galima matyti, kad jo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 mln. litų, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96,3 milijonais litų, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo beveik dvigubai nuo 64,8 mln. Lt iki 37,2 mln. Lt. Atsakovo skolos tiekėjams sudarė apie 98,6 mln. Lt ir buvo didesnės už prekių atsargas (89,3 mln. Lt). Taigi visi pridedami finansiniai dokumentai patvirtina, kad bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsilieps atsakovo ūkinei – komercinei veiklai, todėl iškils grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas pažymi, kad atsakovas daugelį savo veiklos vykdo svetimuose nuomojamose patalpose, turi trumpalaikio turto, o ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis. Be to, iš pridedamos UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad aakovas šiuo metu turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų;
  3. teismas neturėdamas pakankamai išsamios informacijos apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, atsakovo įsiskolinimus, negali objektyviai įvertinti, ar atsakovas iš tikrųjų yra moki įmonė. Apeliantas pažymi, kad visas atsakovo įsiskolinimas ieškovui siekia 1 101 730,61 Lt, dėl kurio priverstinio išieškojimo ieškovas jau kreipėsi į teismą, ir šis argumentas gali būti vertinamas tik kaip pagrindžiantis įrodymus, kad dabartinė atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga;
  4. iš Hipotekos registro išrašo matyti, kad atsakovas didžiąją dalį savo turimo turto daugiau kaip už 86 800 000 Lt yra įkeitęs už UAB „Rivona“ paskolas bankams. Paminėta bendrovė už įkeistą atsakovo turtą yra gavusi 47 mln. Lt paskolų. Viena iš UAB „Rivona“ paskolų, kurios suma siekia 19 999 999,36 Lt kreditoriui Swedbank, AB turėjo būti grąžinta 2011-02-28, tačiau šiai dienai ji nėra laiku grąžinta. UAB ,,Rivona“ 2011 m. kovo 31 d. turėjo grąžinti 14 358 400,00 Lt kreditą UniCredit Bank, todėl tikėtina, kad skola bus išieškoma ir iš atsakovui priklausančio įkeisto turto. Be to, 2011-10-31 sueis terminas grąžinti 14 358 400 Lt dydžio paskolą kreditoriui UniCredit Bank.Atsakovas turi daugiau kaip 40 pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, o didžioji turto dalis (prekių atsargos, prekybinė įranga esamos ir būsimos lėšos) įkeista bankams, užtikrinant kitos bendrovės įsipareigojimus. Apelianto teigimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga ir nėra stabili, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Teigia, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kadangi pareikšto ieškinio suma nėra didelė lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikia jo finansinės atskaitomybės duomenis, kurie įrodo, kad atsakovo finansinė būklė yra gera ir jis yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui. Kadangi atsakovo turto vertė žymiai viršija ieškinio sumą, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas stengsis slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas stengsis sumažinti turto vertę ar mokumo galimybes. Todėl atsižvelgus į atsakovo turimą prekybos centrų tinklą, įstatinio kapitalo dydį, gaunamą pelną bei apyvartą teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

18Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-18 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

19Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

20Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 144 str. 1 d. redakcija numatė, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikę asmenys tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

21Teismas taip pat pažymi, kad juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė,(ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė), į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį ir kt. Aplinkybės siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui ieškinio patenkinimo atveju, kad priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

22Nagrinėjamu atveju iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti iš esmės atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį.

23Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Tačiau net ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikštų reikalavimų suma atsakovui (skolininkui) kaip juridiniam asmeniui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jo įsipareigojimais, nėra didelė, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi gera atsakovo (skolininko) turtinė padėtis yra aplinkybė, kuri paneigia didelės reikalavimų sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civ. byloje laivų LKAB „Klaipėdos smeltė“ v. UAB „Litbana“, bylos Nr. 2-1230/2009, 2010 m. balandžio 1 d. nutartį, priimta civ. byloje UAB „ABB“ v. UAB „Autobela“ ir T. B., bylos Nr. 2-432/2010 ir kt.). (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

24Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 22 216,99 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovui - juridiniam asmeniui - tai nėra ženkli suma, jog leistų daryti pagrįstą prielaidą apie padidintą teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas pažymi, jog šiuo atveju, siekiant nustatyti, ar reikalaujama priteisti suma yra didelė, būtina atsižvelgti į atsakovo finansinę padėti bei jo galimybes patenkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Iš papildomai atsakovo pateiktų 2010-12-31 finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) matyti, kad 2010-12-31 bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 30 530 605 Lt, trumpalaikis turtas – 104 199 704 Lt, viso turto – už 134 730 309 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 93 388 595 Lt, o ilgalaikių skolų atsakovas neturėjo. Pagal 2010-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas siekė 13 651 744 Lt. Be to, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis turi kilnojamojo turto (prekybos centrų įrangos), kurio vertė yra 9 814 776,58 Lt. Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikšto reikalavimo sumą. Kitaip tariant atsakovo pateikti turimo ilgalaikio turto suvestinė ir finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina jo argumentus apie įmonės ekonominį pajėgumą, gaunamas pajamas, lyginant su ieškinio reikalavimų suma. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareikšto ieškinio suma, lyginant su atsakovo UAB „Norfos mažmena“ turimu turtu, pastarajam tikrai nėra didelė, todėl nagrinėjamu atveju manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas įtakotų būsimo sprendimo realų įvykdymą nebuvo.

25Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovo finansinę būklę vertino 2009 metų finansiniais rodikliais, kurie šiai dienai yra pakitę ir nebeatitinka įmonės finansinės padėties. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje Nr. 2-902/2011 yra išanalizavęs UAB „Norfos mažmena“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. 2009 m. balansą, 2010 m. 9 mėn. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, ir yra nurodęs, jog pagal 2009 metų balansą atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo, kuris turi turto iš viso už 145646797 Lt, iš jo materialaus turto 26 051 578 Lt sumai, grynasis pelnas sudaro 2805215 Lt, pagal 2010 metų 9 mėnesių balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynasis pelnas už 9 mėnesius sudaro 15 754 365 Lt, konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-902/2011). Tokios pačios pozicijos dėl atsakovo turtinės padėties Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir savo 2011-05-12 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2-1393/2011 ir 2-1389/2011. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-20 nutartyje, kuria paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011-08-17 nutartį atsisakyti iškelti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ bankroto bylą, nurodė, jog atsakovas yra aktyvus rinkos dalyvis, plėtojantis savo ūkinę – komercinę veiklą, kurio pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai neviršija pusės jo turimo turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2569/2011).

26Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turi daugiau kaip 40 kreditorių bei atsakovo visa skola ieškovui sudaro 1 101 730,61 Lt, nepaneigia fakto, kad šioje byloje ieškinio suma palyginti su atsakovo turimo turto verte bei gaunamu pelnu yra labai maža ir neigiamai neįtakojanti jo finansinės padėties, nes, kaip minėta, atsakovo turto vertė daug kartų viršija ieškovo pareikšto reikalavimo dydį. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, nes atsakovas laidavo už trečiąjį asmenį UAB „Rivona“, kuris nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, ieškovas privalėjo įrodyti šią savo prielaidą, tačiau to nepadarė (CPK 12 ir 178 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1576/2011 ir 2011 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1571/2011 taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas neįrodė analogiškų teiginių, o teismas negali remtis vien ieškovo išdėstytomis prielaidomis.

27Teismas taip pat pabrėžia, jog apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys būtų patenkintas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti visiškai nebeįmanomas. Vien ta aplinkybė, jog ginčas tarp šalių - turtinio pobūdžio ir tai, kad ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

28Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina įvertinti abiejų šalių teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Kaip teigia pats apeliantas, atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, didžiąją įmonės turto dalį sudaro prekių atsargos, komercinės veiklos įranga, apyvartinės lėšos. Todėl prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas iš esmės siekia areštuoti atsakovo turtą, būtiną įmonės veiklai vykdyti, o tokio nesant - ir pinigines lėšas. Tokiomis aplinkybėmis būtina atsižvelgti ir į galimus padarinius, kurie kiltų apeliantui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Kaip minėta, atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis prekybinę komercinę - ūkinę veiklą. Patenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali būti sutrikdyta atsakovo, kaip įmonės, kasdienė veikla, tokiu atveju būtų pasiektas priešingas laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai tikslas.

29Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.

30Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su... 6. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo... 9. Teismas konstatavo, kad teismui pateikti dokumentai galėtų būti įrodymai,... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. ieškovo... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo... 14. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kadangi... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo... 20. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi 21. Teismas taip pat pažymi, kad juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos... 22. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 23. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 24. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 22 216,99 Lt sumos priteisimo iš... 25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad... 26. Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turi daugiau... 27. Teismas taip pat pabrėžia, jog apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie... 28. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina... 29. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios... 30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti...