Byla 1-19-383/2018

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajai D. T., jos gynėjams advokatams Gintarui Černiauskui, Laurai Daumantaitei, civilinio ieškovo V. K. firmos „( - )“ atstovei advokatei Eglei Šalūgaitei, UAB „( - )“ atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, specialistei Z. P., ekspertei T. Z., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2D. T. gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti UAB „( - )“ rinkodaros projektų vadove, neteista, deklaruota gyv. vieta ( - ), gyv. vieta ( - ),

3yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir 209 str., 223 str. 186 str. 1 d., ir

Nustatė

4D. T. laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2012-04-19 būdama UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), reg. adresu ( - ), direktore ir būdama atsakinga už UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-02-13:

5- netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, pasirinko buhalterinės apskaitos sistemą, kuri yra neišsami, nėra naudinga sprendimams priimti, netinkamai apskaitė savo, kaip direktorės avansinėse apyskaitose esančias įmonės lėšas, dėl to avansinė apyskaita nesutampa su įrašais atskaitingo asmens apskaitos registruose, avansinėse apyskaitose ir apskaitos registruose netinkamai apskaitė į jos asmeninę sąskaitą 2011-10-10 UAB „( - )“ pervestus 400 Lt (115,85 Eur) įmonės lėšų, nenustatė ir nepatvirtino avansinių lėšų įnešimo į kasą tvarkos ir terminų, nesudarė ir nepateikė tyrimui įmonės sutarčių registro, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 21 straipsnio l ir 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „1) už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2) Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; Kasos darbo organizavimo taisyklių (LR vyriausybės 2000-01-17 nutarimas Nr. 179) 10 punkto reikalavimus;

6- sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ apskaitos registruose nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo atlikti sumų perkėlimai, įrašai padaryti be pateisinamųjų dokumentų, ūkinių operacijų nepagrindžiant apskaitos dokumentais, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 2 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojam pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“;

7- už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metus neatliko ilgalaikio turto inventorizacijos, už 2007, 2009, 2010, 2011 metus neatliko piniginių lėšų kasoje inventorizacijos; už 2008, 2009, 2010, 2011 metus neatliko skolų įmonei (debitorių) ir įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos; už 2009, 2010, 2011 metus neatliko statybinių medžiagų inventorizacijos, todėl nėra galimybės nustatyti ar faktiškai turimas turtas atitiko apskaitos dokumentams, ar bendrovės debitoriniai įsiskolinimai yra realūs, nėra nustatytos skolos kreditoriams kiekvienų metų pabaigai ir kitų buhalterinių straipsnių atitikimas faktiniams duomenims, tuo pažeidė 1999 m. birželio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, nebaigtą statybą... pinigus, gautinas skolas, mokėtinas sumas ne rečiau kaip kartą per metus kartą prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą...“, 9 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „9. Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“;

8- nevedė pajamų ir sąnaudų kiekvienam statybos objektui apskaitos registrų, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais“, taip pat Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinto 25-ojo verslo apskaitos standarto III dalies nuostatomis, kad „kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu“; LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“;

9- nevedė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. XI-574) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės turto;

10šiais veiksmais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11D. T. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

12Nepasitvirtinę kaltinimai

13D. T. yra kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2012-04-19 būdama UAB „( - )“ į. k. ( - ) reg. adr. ( - ), direktore ir pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės valdomu turtu, 2011-05-11 atstovaudama UAB „( - )“ su UAB „( - )“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2011-10S ( - ) kultūros centro pastato vidaus apdailos II-o etapo darbams bendrai 710361,65 Lt (205734,95 Eur) sumai, tuomet 2011-09-20 atstovaudama UAB „( - )“ su UAB „( - )“ pasirašė „Statybos rangos sutartį Nr. 11/09-2“ dėl ąžuolo parketo – 380 m² pagaminimo, sumontavimo, nušlifavimo, nulakavimo ir kitų darbų atlikimo bendrai 53 160,75 Lt (15 392,42 Eur) sumai, kuriuos UAB „( - )“ atliko ( - ) kultūros centro pastate, pridavė UAB „( - )“ ir 2011-10-28 išrašė bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą PKR Nr. 03621 54 612,75 Lt (15 816,95 Eur) sumai, o UAB „( - )“ pagal minėtą sutartį pridavė darbus UAB „( - )“ pagal 2011-10-28 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą RAN Nr. 01001433, 212 317,80 Lt (61 491,48 Eur) sumai, UAB „( - )“ atsiskaičius su UAB „( - )“ pagal sutartį, sumokant už atliktus darbus: 2011-11-11 sumokant grynais į kasą 5000 Lt (1 448,10 Eur); 2011-11-18 sumokant grynais į kasą 10 000 Lt (2896,20 Eur); 2011-12-14 sumokant grynais į kasą 6000 Lt (1737,72 Eur); 2011-12-01 pervedant į AB Ūkio bankas esančią UAB „( - )“ sąskaitą Nr. ( - ) 115693,34 Lt (33507,10 Eur), o taip pat pagal 2011-12-08 kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. 2011/01 padarius 116723,61 Lt. (33805,49 Eur) užskaitą, UAB „( - )“ už tuos pačius darbus faktiškai juos atlikusiai bendrovei „( - )“ nesumokėjo sutartyje sutartos 54612,75 Lt (15816,95 Eur) sumos, o iš UAB „( - )“ gautus apmokėjimus už UAB „( - )“ suteiktus ir atliktus darbus panaudojo kitiems mokėjimams UAB „( - )“ naudai: 2011-11-18 R. T. išmokėjo avansą kaip atskaitingam asmeniui 5880 Lt (1 702,97 Eur); 2011-11-30 A. T. išmokėjo avansą kaip atskaitingam asmeniui 20 100 Lt (5 821,36 Eur); 2011-12-02 išmokėjo darbo užmokestį bendrovės dirbantiesiems 21 597,10 Lt (6 254,95 Eur); pervedė avansą atskaitingam asmeniui A. T. 10 000 Lt (2 896,20 Eur); pervedė VSDFV Kauno skyriui įmokas nuo darbo užmokesčio 8 588,39 Lt (2 487,37 Eur); pervedė VMI prie LR FM – 13 285,41 Lt (3 847,72 Eur); atliko kitus įvairius mokėjimus 27 123,29 Lt (7 855,45 Eur) sumai, tokiu būdu apgaule – lėšas, gautas už UAB „( - )“ atliktus darbus panaudodama kitiems UAB „( - )“ įsiskolinimams apmokėti, o likusias lėšas 35980 Lt (10420,52 Eur) pervesdama kaip avansą atskaitingam asmeniui ir nepalikdama įmonės kasoje ir sąskaitose pakankamai apyvartinių lėšų, tuo pačiu laikotarpiu atsiskaitymams naudodama ne UAB „( - )“ banko sąskaitas, o savo asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, į kurią buvo pervedamos UAB „( - )“ lėšos iš užsakovų, vengė atsiskaityti už UAB „( - )“ atliktus darbus ir bendrovei UAB „( - )“ padarė 54 612,75 Lt (15 816,95 Eur) turtinę žalą.

14D. T. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d.

15D. T. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2012-04-19 būdama UAB „( - )“ į. k. ( - ), reg. adr. ( - ), direktore ir pagal užimamas pareigas turėdama teisę disponuoti bendrovės valdomu turtu, o taip pat būdama vienintele UAB „( - )“ akcininke, 2010-05-28 visuotiniame akcininkų susirinkime nusprendė skirti sau, kaip vieninteliam akcininkui 250 000 Lt (72 405 Eur) dividendų už 2009 metų veiklos rezultatus, po ko, pažeisdama LR Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 60 str. 4 d. reikalavimą, neišmokėjo šios sumos per 1 mėnesį, o laikotarpiu nuo 2010-05-28 iki 2011-01-17 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, sau kaip atskaitingam asmeniui į savo asmeninę AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) per 25 kartus pervedė viso 118 720 Lt (34 383,69 Eur), UAB „( - )“ priklausančių lėšų, šias paminėtas UAB „( - )“ priklausančias lėšas iš savo asmeninės banko sąskaitos išleido ne įmonės naudai ir interesais, į įmonės apskaitą nepateikė jokių šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, o kaip šios avansinių pinigų sumos panaudojimo pagrįstumą pateisinantį dokumentą 2011-01-17 į įmonės apskaitą nepagrįstai pateikė 2010-05-28 vienintelio akcininko sprendimo protokolą Nr. 10/1, kuriuo įformino faktą, kad 2011-01-10 ji, kaip direktorė ir atskaitingas asmuo buvo skolinga bendrovei 109 679,14 Lt (31 765,27 Eur), tokiu būdu savo kaip direktoriaus ir atskaitingo asmens skolą neteisėtai sudengė su jai, kaip įmonės akcininkei paskirta ir iki tol neišmokėta 187 000 Lt (54 158,94 Eur) dividendų suma, kaip UAB „( - )“ trumpalaike skola kreditoriui – jai pačiai;

16be to, ji UAB „( - )“ vardu 2010-03-17 sudarė sutartį Nr. 20100317/KD/1 su UAB „( - )“ 18219,00 Lt (5276,58 Eur) sumai dėl garinės pirties įrengimo, kuri buvo įrengta jos privačiame name, esančiame adresu ( - ), pagal 2010-10-21 d. sąskaitas faktūras SAU Nr. 1016167 ir 1016168 už šios pirties įrengimą ir plytelių mozaiką apmokėjo bendrą 22981,85 Lt (6656,00 Eur) sumą UAB „( - )“ lėšomis, po to tik 2011-12-07, pagal sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001438 pardavė šią pirtį ir plytelių mozaiką sau pačiai, o šią sumą atgaline data – 2011-12-01 įtraukė į savo kaip atskaitingo asmens avansinę apyskaitą;

17be to, ji UAB „( - )“ vardu 2010-06-21 sudarė sutartį Nr. 10/15 su UAB „( - )“ 15 000,00 Lt (4344,30 Eur) sumai dėl požeminio vandens gręžinio įrengimo, kuris buvo įrengtas jos privačiame sklype, esančiame adresu ( - ), pagal 2010-10-24 sąskaitą faktūrą V-124 15000 Lt (4344,30 Eur) sumą apmokėjo UAB „( - )“ lėšomis, po to 2010-10-29, pagal sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001366 už tą pačią kainą pardavė šį gręžinį sau pačiai, o šią sumą tik 2011-02-25 pagal kasos pajamų orderį RAN Nr. 1254 įnešė į UAB „( - )“ kasą;

18be jo, ji pagal sąskaitas faktūras pati sau pardavė UAB „( - )“ turtą:

19- pagal 2011-01-28 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001384 santechnikos ir elektros prekes už 11352,26 Lt;

20- pagal 2011-02-23 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001387 plyteles, šviestuvus, elektros ir santechnikos prekes už 10500,00 Lt ;

21- pagal 2011-04-29 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001401 elektros prekes, grindų dangą, izoliacines medžiagas už 2904,02 Lt;

22- pagal 2011-10-28 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001432 santechnikos prekes už 15778,41 Lt;

23- pagal 2011-10-28 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001431 plyteles už 1197,57 Lt, už šias prekes nesumokėjo, o 2011-12-01 visus šiuos savo asmeninius įsiskolinimus bendroje 41732,26 Lt (12086,49 Eur) sumoje perkėlė į savo, kaip atsakingo asmens avansinę apyskaitą, po ko tik 2011-12-22 pagal kasos pajamų orderį RAN Nr. 1299 įmokėjo į UAB „( - )“ kasą 40400,39 Lt sumą, šia suma mažindama savo avansinėje apyskaitoje esančių įmonės lėšų sumą;

24tokiu būdu ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – lėšas 109 679,14 Lt (31 765,27 Eur) ir padarė UAB „( - )“ tokio pat dydžio turtinę žalą, be to, visais šiais veiksmais, faktiškai naudodama paminėtas įmonės lėšas kaip nuosavas arba kaip neterminuotą beprocentinę paskolą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, atitraukė įmonės apyvartines lėšas bendroje sumoje 189393,25 Lt (54852,07 Eur), kurie galėjo būti panaudoti įmonės veiklai ir pelnui gauti, tuo padarė esminę neigiamą įtaką UAB „( - )“ mokumui, pažeidė teisėtus kreditorių reikalavimus ir lūkesčius, sąmoningai blogai valdydama įmonę atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiu būdu nulėmė UAB „( - )“ bankrotą ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriams.

25D. T. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir 209 str.

26Įrodymai ir jų vertinimas

27Kaltinamoji D. T. parodė, jog į kompiuterinę programą „Pragma“ sutartys neregistruojamos, jos įvedamos į registrus. Sutartys bankroto administratoriui buvo perduotos su registru. Subrangos sutarties 5.3 punktą supratau taip: šitas punktas galioja tik tada, kai abi pusės sąžiningai atlieka savo funkcijas. Tai rizika susijusi su papildomais darbais. Kas numatyta prieduose prie sutarties, tik tie darbai ir turimi omenyje. Generalinis rangovas privalėjo atlyginti subrangovui už papildomus darbus. Jeigu ji atliko darbus, ar nupirko produktus, kurie neatitinka sąlygų reikalavimų, tai rizika yra jos. 7.13 punktas reiškia, kad subrangovas gavęs gen. rangovo nurodymus, privalo atlikti visus papildomus darbus. A. L. paliudijo, kad papildomi darbai buvo atliekami. 9.1 punktas reiškia, kad perskaičiuojamos sutartys būna tada, jeigu yra infliacijos pokytis. Pagal šią sutartį jie galėjo keisti sandorio kainą, nes išaugo, padidėjo apimtys. UAB „( - )“ buvo atsakingas, nes jie turėjo remtis projekto užduotimi ir neišeiti iš šios sumos. UAB „( - )“ ruošė projektą ir derino su užsakovais. UAB „( - )“ atstovas pažymėjo, kad papildomi darbai buvo atliekami, bet negavo papildomų pinigų iš užsakovo, todėl nesumokėjo jiems. UAB „( - )“ planavo gauti 5 procentų pelną nuo visos sumos. Tiksliai negali pasakyti, gal dar ir buvo vienas papildomas susitarimas. Dividendai buvo išmokėti akcininkų priimtu sprendimu, tai buvo pagrindas išmokėti, sprendimas buvo skirti 250 000 litų, o sudengta 187 000 litų. Skolų sudengimas atsispinti skolų registre. Ji žodžiu išreiškė savo valią buhalterei atlikti tokį veiksmą. Padengimas buvo įformintas buhalteriškai ir yra žodinis skolų suderinimo aktas. Apskaita pagal objektus, sąnaudas ir pajamas, įmonėje nebuvo vedama, kadangi tai buvo labai sudėtinga, sudėtinga buvo atskirti darbo užmokestį. Dėl KTU bendrabučio rekonstrukcijos nuostolis yra apie milijonas litų. Nuostolių pagrindimas yra šiandien pateiktais dokumentais, lentelėmis. Lentelės su paskaičiavimais paimtos iš bankroto administratoriaus, šios lentelės buvo siunčiamos užsakovui ir „( - ) ‘. Čia atlikta projekto analizė, kiek trūksta lėšų įgyvendinti projektą. Šį projektą darė UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ kartu, jis buvo siunčiamas užsakovui. UAB „( - )“ buvo subrangovai, o subrangovas nesprendžia su užsakovu finansinių klausimų. Įmonė pinigus už „( - )“ darbus gavo gruodžio 15 d., užaktavo spalio 28 d., buvo sumokėti mokesčiai, Sodra, atlyginimai darbuotojams. 400 litų įmonėje buvo apkaityti registruose tvarkingai. Mokėjimo pavedime techninė klaida. Tie pinigai įmonėje yra apkaityti. Įstatymas neapibrėžia to, kad atskaitingas asmuo negali naudoti savo asmeninės sąskaitos įmonės reikmėms. Jeigu buvo nuimti pinigai su kortele, jie apskaityti kaip esantys pas atskaitingą asmenį. Mėnesio pabaigoje ji atneša į buhalteriją pagrindžiančius dokumentus, kur ji pinigus padėjo. Visoms sumoms buvo pateikti dokumentai. Atskaitingas asmuo buvo skolingas įmonei. Buvo panaikintas kreditorinis reikalavimas 187000 litų sumai akcininkei, ir sudengta kaip atskaitingo asmens skola bendrovei. Skola buvo, tai yra užfiksuota įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Nepanaudoti pinigai buvo panaudoti kaip atsiskaitytina suma įmonei. Kaip pinigai suvaikščiojo matyti pagal buhalterinius dokumentus, specialistai, atlikę tyrimą, trūkumų nenustatė. Dalis nepanaudotų pinigų buvo perduota kasos pajamų orderiais į kasą. Įmonės bankroto dienai, įmonė jai buvo skolinga. Dalis lėšų buvo perduota į kasą pagal kasos pajamų orderius, dalis buvo mokama mokėjimais. Pagal finansinę apyskaitą matosi kaip buvo panaudotos šitos lėšos. Kai kuriuo ataskaitiniu laikotarpiu buvo nepanaudotų lėšų. Įmonės bankroto dienai įmonė jai buvo skolinga virš 9000 litų, tos lėšos buvo įneštos į kasą su kasos pajamų orderiais. Jeigu nebūtų skolos likučio, tai toks sudengimas nebūtų įvykęs. Buvo atliktas vienarūšių skolų įskaitymas, ji tokią teisę turėjo. Įmonė jai buvo skolinga, todėl ji negrąžino įmonei, o padarė įskaitymą. Tuo momentu buvo toks veiksmas atliktas, kuris neprieštarauja įstatymams. Buvo dengiamas tiek kreditorinis, tiek debitorinis įsiskolinimas, skolos buvo nulinamos. Dividendų sudengimo dieną, įmonė turėjo pradelstų skolų, bet jos buvo neženklios. Buvo ir įmonei skolingi, ir įmonė buvo skolinga, tai normali verslo praktika. Jie atliko vienarūšius įskaitymus, su vienu kreditoriumi padarė vienarūšius įskaitymus, kitiems nemokėjo. Savo asmeninę sąskaitą naudojo, nes tai buvo nedraudžiama. Buhalterine apskaita buvo nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Faktiškai visas turtas buvo perduotas bankroto administratoriui. Ji žinojo kokį turtą turi, jai nebuvo tikslo jo vertinti. Inventorizacijos metu vertinama faktiniai kiekiai vienetais. Už 2009 m. įmonės UAB „( - )“ pelnas buvo virš milijono, yra byloje tikslūs skaičiai. Tuo metu įmonės būklė tik gerėjo. Įmonės būklė pradėjo blogėti dėl vieno projekto. Jų įmonė buvo subrangovas, o subrangovas nedalyvauja priimant strateginius sprendimus. M. išvada negali būti priimta kaip konstanta, nes M. išvadą padarė neturėdamas visų dokumentų. Dėl to buvo atliktas papildomas tyrimas. Specialistė P. nepateikė jokių argumentų, kad jai užkliūtų kažkas daugiau nei 400 litų. 2011 m. gegužės mėnesį tapo aišku, kad KTU projektas buvo nuostolingas. Avanso sudengimas neturėjo jokios reikšmės įmonės mokumui. Įmonėje buvo atskaitingų asmenų sąrašas. Be jos buvo dar 3-4 asmenys. Atskaitingų asmenų atsikaitymo tvarka nebuvo nustatyta. Avanso pinigai buvo sudengti su vienarūšiais įsipareigojimais. Visos lėšos, kurios ėjo per jos sąskaitą buvo panaudotos įmonės reikmėms, kiekvieną mokėjimą, išlaidas kokias turėjo kiekvieną mėnesį ji pateikdavo buhalterijai ir buhalterė įtraukdavo į jos avanso apyskaitą. Kiekvieną išlaidų operaciją dokumentavo. Tokio fakto niekas nenustatė, kad įmonės lėšos, atėjusios į įmonės sąskaitą buvo panaudotos kitom reikmėms. Nepanaudotos lėšos buvo jos, kaip atsiskaitytino asmens skola, įmonei. Buvo įskaitymas vienarūšių skolų. Tuo metu kai vyko įskaitymas, ji, kaip UAB „( - )“ direktorė ir atsiskaitytinas asmuo, įmonei buvo skolinga lėšų, tuo pačiu metu įmonė UAB „( - )“ buvo skolinga D. T. kaip įmonės akcininkui, todėl ji davė buhalterei nurodymą atlikti užskaitymą. Su visais kreditoriais buvo ilgalaikiu pasitikėjimu grįstas bendravimas, buvo laikomasi nuostatos, kad visi tiekėjai gautų lėšas. Dividendai buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, tai matėsi kaip bendrovės skola, trumpalaikiai įsipareigojimai. Po mėnesio šie neišmokėti dividendai traktuojami kaip trumpalaikiai įsipareigojimai ir jie perkeliami į kitą sąskaitą. Jos skola įmonei susidarė tik piniginėmis lėšomis. Tai jos, kaip atsikaitytino asmens skola įmonei. Objektai buvo dideli, viskas yra dokumentuota. Lėšos galėjo būti pas ją sąskaitoje, ar duotos kitiems atskaitingiems asmenims, gal panaudojo ir savo reikmėms. Visos lėšos panaudotos įmonės reikmėms ir pagrįstos dokumentais. Tai dienai, 2011 m. sausio mėn. ji buvo skolinga įmonei ir įmonė buvo skolinga jai. Bankroto iškėlimo dienai įmonė buvo skolinga D. T.. 2011 sausio mėn. buvo ir kitų įmonės kreditorių. 2010 ir 2011 metais įmonė“ ( - )“ teikė įmonei „( - )“ medžiagas. „( - )“ ir D. T. buvo tos pačios eilės kreditoriai. D. T. savo skolos pilnai sau nepasidengė. Po užskaitos įmonė dar liko skolinga, tai patvirtina jos dviejų rūšių kreditorinis reikalavimas. Vienas kreditorinis reikalavimas kaip darbuotojui, kitas kaip neišmokėtų dividendų skola ir trečias kaip skola įmonės, atsiskaitytinam asmeniui. Ji kreditorių eiliškumo įstatymo nepažeidė, o tuo metu jos kreditorinis reikalavimas buvo didžiausias. Nei vienas kreditorius įmonėje nebuvo viršesnis. Gamybiniuose pasitarimuose iš ( - ) atstovų dalyvavo A. M.. UAB „( - )“ dalyvavo subrangovo statusu. A. M. žinojo, kad jie atliko daugiau darbų nei jie sumokėjo. Ji savo iniciatyva buvo pas ( - ) rektorių ir apie tai informavo. Jie tą situaciją žinojo. Tas lenteles paėmė iš bankroto administratoriaus ir jis patvirtino, kad kopijos tikros. UAB „( - )“ tas lenteles turėjo teikti ( - ) ir kiek jai žinoma taip buvo padaryta. Suma neišliko ta pati, suma buvo didesnė nei buvo sudaryta sutartis. Šioje situacijoje ji yra apgauta. Gen. rangovas liko skolingas pagal faktines darbų apimtis. Subrangos darbų nesustabdė, nes jai buvo garantuojama, kad už šituos darbus bus atsikaityta. Bankroto priežastis yra ( - ) bendrabutis. Buvo sudaryta 3 mėnesių sutartis su ( - ), projektas buvo finansuojamas iš VIP lėšų, pinigai turėjo būti įsisavinti iki metų pabaigos. Jeigu ji būtų sustabdžiusi darbus, būtų reikėję gražinti lėšas, įmonei skirtos baudos, delspinigiai, prastovos. Tuo metu įmonėje dirbo virš 50 darbuotojų. Nuostoliai būtų buvę dėl įrangos nuomos. Nuostolius patyrė dėl ( - ) nesąžiningų veiksmų, jie permetė jiems visą ( - ) bendrabučio šildymą. Tai irgi įmonės tiesioginiai nuostoliai. Pasitarimuose dėl apmokėjimo UAB „( - )“ nedalyvavo, tik gamybiniuose pasitarimuose kaip subrangovas, atsiskaitymus vykdė UAB „( - )“. A. M. buvo atsakingas už darbus susijusius su ( - ) bendrabučio rekonstrukcija. Nuostolius patyrė UAB „( - )“ dėl papildomų darbų atskilimo, kurie nebuvo suderinti su užsakovu. Dėl pinigų nuimtų bankomatuose, ji duodavo savo kortelę su PIN kodu gamybos direktoriui, jis lėšas naudojo įmonės reikmėms. Pateiktoje kreditorinių skolų detalizacijoje matyti visos UAB „( - )“ skolos įmonės kreditoriams, akcininko skola atsispindi kitoje buhalterinėje sąskaitoje. Apyvartos žiniaraštyje turėtų tai matytis.

28Kaltinamoji D. T. dėl pakeisto naujo kaltinimo kalta neprisipažino. Ji paaiškino, kad dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ji jau parodymus davė ir nieko papildyti neturi. Tyrimo eiga parodė, kad tyrimą atliekantys pareigūnai neteisingai traktavo ir vertino aplinkybės, o tuo pagrindu jai iškelti nepagrįsti kaltinimai. Gal ir yra formalių nusižengimų, bet ji nepadarė nusikaltimų. Buhalterinė programa yra sertifikuota, jos autoriai parduodami šią programą išduoda licenzijas. Dėl neapskaitytų 400 litų, ji gali paaiškinti, kad šios lėšos yra apskaitytos, ši suma buvo mokėtino darbo užmokesčio dalis. Įmonės UAB „( - )“ 2011-01-01 ir 2011-12-31 apyvartos žiniaraštyje Nr. 4461 nurodyta, kad tie 400 litų yra mano atlyginimo mokėtina dalis. 2011-10-10 „( - )“ man pervedė į asmeninę sąskaitą 400 litų, pavedimo paskirtyje parašyta, kad tai avansas atsiskaitytinam asmeniui, o buhalteriniuose registruose buvo užskaityta kaip mokėtino darbo užmokesčio dalis. Tą aš visur nuosekliai ir sakiau. Teismo ekspertė Z. tą ir patvirtino. Įmonės sutarys visos buvo registruojamos, susistemintos, perduotos bankroto administratoriui. Bankroto administratorius nepareiškė jokių pretenzijų, kad nevisi dokumentai perduoti. Mano, kad šis faktas neatitinka fakto. Dėl sąskaitos Nr. 278, davė nuoseklius parodymus, ši sąskaita patvirtinta pavyzdiniame sąskaitų plane. Tai yra kiekvienos programos išpildymo klausimas. Šita aplinkybė, kad yra pateinami dokumentai: sutartys, protokolai, patvirtino ekspertė teismo metu. Dėl 2007-2011 neatliktos ilgalaikio turo inventorizacijos, kaltinamoji paaiškino, kad byloje yra pateikti ilgalaikio turto kartotekos, teismo ekspertė Z. patvirtino, kad kartotekose, tiek turto vienetai, tiek turto sumos atitinka, tik neatitinka užpildymas nustatytos formos. Dėl įmonės skolų, statybinių medžiagų inventorizacijos, kaltinamoji paaiškino, kad iš bankroto administratoriaus negavo nei vieno neatitikimo, kad neatitinka kreditorinės ir debitorinės skolos. Tai yra įrodymas, kad apskaita buvo vykdoma tinkamai, buvo vykdomi skolų derinimo aktai, medžiagų inventorizacijos. Dėl pajamų ir sąnaudų kiekvienam statybos objektui apskaitos registrų, paaiškino, kad verslo apskaitos standartų yra apie 60, pagal šitą verslo apskaito standartą Nr. 25, nori pažymėti, kad jis yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kaltinime yra neteisingai trakuojamas verslo apskaitos standarto Nr. 25, 3 dalies nuostatų taikymas. Įmonė neturėjo sutarčių, kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai. Šio standarto laikymasis ar nesilaikymas, negalėjo iškreipti įmonės buhalterinės apskaitos ir įmonės veiklos rezultatų. Dėl medžiagų nurašymo aktų, paaiškino, kad 2011 metais nurašymo aktai buvo vedami, tai galima pamatyti apskaitos registruose, sąskaitoje 201, pavadinimu „atsargos“, apyvartos žiniaraštyje už 2011 metus, kur matosi medžiagų judėjimas, visa tai buvo perduota bankroto administratoriui A. M.. Byloje nėra tokių dokumentų, kur parašyta, kad sumos neatitinka. Šie pinigai buvo tinkamai apskaityti, ekspertė vertino kasos dokumentus, banko dokumentus, vertindama atskaitingo asmenis piniginius srautus. Nesutampa tik dėl tų 400 litų suma. Jie buvo tinkamai apskaityti, tai buvo neprofesionaliai pažiūrėta ekspertės. P. rėmėsi bankiniu pavedimu. Pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, kad mokama kaip atsikaitytinam asmeniui, tačiau buhalterijoje nurodyta, kad tai atlyginimo dalis. Pavedime buvo elementari klaida, pavedimo paskirtyje buvo klaida. Teismo ekspertė patvirtino, kad ši suma tinkamai apskaityta. Negali atsakyti ar buvo patvirtinta avansinių lėšų įnešimo tvarka ir terminai, įmonė buvo įsteigta daugiau nei prieš 10 metų, negali atsakyti, reikia žiūrėti įmonės archyvus. Sutarčių registras buvo. Ilgalaikio turto inventorizacijų aktų greičiausiai nebuvo, nes buvo naudojamasi kartotekomis. Buvo viskas kartotekose, buvo kreditorių ir debitorių skolos inventorizuotos, sumos atitinka faktiškai buhalterinę apskaitą, tačiau jos neatitiko nustatytos formalaus inventorizacijos akto. Apskaita pagal statybos objektus vedama nebuvo. Už 2011 metus nurašymo aktai buvo padaryti ir perduoti bankroto administratoriui. Buvo derinta debitorinė skola bankroto byloje, „( - )“ atsiskaitė su „( - )“. Atsiskaitymai pagrindiniai vyko per bankus, įmonė su Ūkio banku turėjo pasirašiusi faktoringo sutartį, kad pagreitinti atsiskaitymus su „( - )“. Pinigai buvo išdėstyti kaip ten parašyta, teisingai. Įmonės veikloje ji naudojo savo asmeninę sąskaitą, ji buvau įmonės atsiskaitytinas asmuo, įmonėje buvo 5 atsiskaitytini asmenys. Už įmonės suteiktas paslaugas užsakovui, lėšos buvo pervedamos į jos asmeninę sąskaitą. Yra tai patvirtinantys dokumentai, kur pinigai buvo išnaudoti. Pagal kiekvieną pinigų gavimo atvejį, buvo nustatyta kur tos lėšos buvo panaudotos. Tuo atveju buvo priimtas toks sprendimas, kad lėšos buvo pervedamos į jos asmeninę sąskaitą, tai buvo prieš 10 metų, negali atsakyti kodėl toks buvo jos sprendimas. Toje jos asmeninėje sąskaitoje buvo ir jos asmeninių lėšų. Nuo pat pradžių ji teikė visą informaciją dėl ( - ) bendrabučio remonto. Yra nurašymo aktai, sąskaitos. Ji teikė visą informaciją dėl ( - ) bendrabučio remonto, kodėl tyrimas nebuvo pakreiptas kita linkme, kad išsiaiškinti visas priežastis. Pajamas ir išlaidas galima nustatyti, bet tyrimo metu jai šis klausimas nebuvo užduotas. 2011-01-17 įskaitymas buvo padarytas jos kaip direktorė sprendimu. Tai dienai buvo du kreditoriai, kuriems buvo praterminuota atsikaityti, o su visais kitais kreditoriais buvo atsiskaityta. Mokėjimas turėjo būti, pinigų judėjimas vyko, nes įmonė nebuvo maža. Galėjo būti atsikaityta gruodžio mėnesį ar sausio pradžioje. Šią užskaitą atspindėjo akcininkų sprendimas, pirmos dokumentas įvedant dividendus į apskaitą buvo protokolas, antras pagrindas, po mėnesio iš mokėtinų dividendų persiveda į tam tikrą sąskaitą, mokėtinos sumos per vienerius metus. Tas ir buvo padaryta, čia nereikia jokio pirminio dokumento, tai patvirtino ir ekspertė Z., kad dividendai buvo apskaityti atskiroje sąskaitoje. Paskirti dividendai įvedami į apskaitą pagal akcininko sprendimą, po mėnesio, jeigu jie nėra išmokėti, jie persiveda į buhalterinės apskaitos patvirtintą sąskaitą, todėl ir gaunasi mokėtinos sumos per vienerius metus. Tai buvo vidinis buhalterinis veiksmas, gavosi lygybė, tokiam veiksmui panaudojama 278 sąskaita, darosi dvejybiniai įrašai, vienas įrašas debituojantis, kitas koresponduojantis. Jokio papildomo dokumento, dėl to veiksmo, darant užskaitą, surašyta nebuvo. Įmonė pirko medžiagas, po to įmonė tas medžiagas pardavė man, įmonė neturėjo dėl to jokio nuostolio. Pripažįsta, kad įmonė pirko, po to pardavė jai. Kai sąskaita-faktūra išrašoma, negalima jos įtraukti į atsiskaitytinus asmenis, yra sugeneruotos koresponduojančios sąskaitos ir tuo metu, kai įmonė jai išrašė sąskaitą, ji, kaip fizinis asmuo, tapo įmonės skolininke. Byloje yra pateikti dokumentai, kasos pajamų orderis, kur yra įneštos lėšos už gręžinį. Už pirties įskolinimą dalis buvo įskaityta tarp T. debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų, perkelta per 278 sąskaitą ir įskaityta per 243 sąskaitą. Čia buvo du asmenys. Tai tie du asmenys ir padarė tą užskaitymą. O kita dalis, įnešta per kasos pajamų orderį, 40400 litų. Gali būti, kad ji įnešė kaip atskaitingas asmuo, mažindamas savo avansą. Gręžinys buvo padarytas ir UAB „( - )“ apmokėjo už tą gręžinį. Yra pateikti dokumentai, kasos pajamų orderis Nr. Ran 1254, iš kurio matosi, kad lėšos įneštos į kasą. Šie sandoriai įmonei nedavė nei žalos, nei naudos. Taip buvo elgiamasi, nes įmonė buvo skolinga T. dividendus, buvo trumpalaikiai įsipareigojimai. Dėl santechnikos prekių, jeigu yra sąskaita–faktūra, vadinasi tie 7 sandoriai buvo. Šiuos sandoriuose UAB „( - )“ atstovavo ji pati. Neatsimena ar pinigai buvo sumokėti tą pačią dieną, kada buvo sudaryti sandoriai. Įmonei nėra skirtumo kada sumokėti pinigai. Tai dienai UAB „( - )“ buvo net permoka, jeigu kalbėti apie metų eigą, pirma kreditorinė skola patvirtinta bankroto byloje buvo tik 4000 litų, nes K. atvežė jai raštą, kad skola nuo konkrečios dienos yra perleidžiama UAB ( - ). Su visais buvo atsiskaityta. Nepamena kaip buvo tuo metu su atsiskaitymu. 2011-12-22 yra kasos pajamų orderis, kuris patvirtina, kad ji kaip atsikaitytinas asmuo, įnešė į kasą 40400 litų ir jokios užskaitos nedarė. Negali atsakyti kodėl atsikaitė tik po metų už tas prekes, o gal buvo padarytas užskaitymas, dabar negali atsakyti, čia buvo vienarūšiai reikalavimai, tiek kreditorinis, tiek debitorinis įsiskolinimas. Su UAB „( - )“ bendravo, turėjo ne vieną projektą, kokybė jų buvo gera. Su savininku sutarė dėl tų darbų. Darbų pradžioje buvom pasirašę sutartį, kalbėjomės su generaliniu rangovu „( - )“ ir ( - ) kultūros centru, kad skolą už darbus pervestų tiesiai ( - ) kultūros centrui. Pakruojo parketas šito atsisakė. Tą situaciją vertina kaip verslo situaciją, buvo daug dalykų prie kurių daug prisidėjo ir „( - )“, nes ( - ) įmonė UAB „( - )“ ir iškėlė bankroto bylą. Dėl pasisavinimo kaltinamoji D. T. visiškai nesutinka su šiuo kaltinimu. Ji paaiškino, kad ta suma 109 679,14 litų, (31765,27 Eur) buvo užskaitymas kreditorinių reikalavimų. Visos prekės buvo išrašytos pagal sąskaitas –faktūras, tai yra įvykę pardavimo sandoriai. Yra įvykęs įskaitymas tų 109 679,14 litų, ji buvo skolinga įmonei, o įmonė buvo skolinga jai. Buvo vienarūšio, tiek kreditorinio, tiek debitorinio reikalavimo užskaitymas, skola dingo. Sąskaita-faktūra su reikiamais rekvizitais yra dokumentas, įrodantis sandorio buvimą, jokio kito dokumento nereikia. Čia viskas teisėta. Tai dienai, ji kaip atsikaitytinas asmuo, buvo skolinga įmonei 109679,14 litų. Visi dokumentai, kurie buvo reikalingi buvo pateikti. Dėl šių 109679,14 litų, jeigu ji buvo skolinga įmonei kaip atsikaitytinas asmuo, 2011-01-01 pinigai buvo pas ją. Kodėl pasibaigus buhalteriniams metams jų negrąžino į kasą, negali atsakyti. Jai įsiskolinimą sudarė dividendai, paskirta buvo 250 000 litų, o įskaityta buvo 187000 litų. Įskaitymas sutampa su prokuroro nurodyta 109679,14 litų suma. Likusi dalis buvo atsiskaityta už sąskaitas-faktūras ji pateikė kasos pajamų orderius. Dėl gręžinio buvo išrašyta sąskaita- faktūra ir 2010-10-24 įmonė „( - )“ pardavė „( - )“ gręžinį. Spalio 29 d. įmonė „( - )“ pardavė D. T. tą patį gręžinį. Už tą gręžinį buvo atsiskaityta 2011 m. vasario 25 d. kasos pajamų orderiu, įnešant į kasą 15000, 01 litų. Nesutink su prokuroro pozicija, kad privedė įmonę prie bankroto. Lėšas pervedė į savo asmeninę sąskaitą, nes ji buvo atsiskaitytinas asmuo. Tai nelėmė privedimo prie bankroto. Netiesiogiai prie bankroto prisidėjo valstybė, ji buvo subrangovai, dirbo su ( - ) grupe, atliko darbų daugiau nei mums užaktavo. ( - ) išsireikalavo iš gen. rangovo, o gen. rangovas iš savo subrangovo atlikti darbų daugiau nei buvo sulygta. Liudytojas L., duodamas parodymus, pasakė, kad galėjo būti atlikta papildomų darbų už kuriuos rangovas neapmokėjo, kad su jais niekas neatsikaitė, o jie savo ruoštu neatsikaitė su subrangovu. Šitam objekte galima atsekti kokie darbai buvo padaryti. Visi pavedimai, kurie buvo gauti į jos sąskaitą, buvo atspausdintas bankinis išrašas, kuris leidžia pilnai disponuoti informacija pilna apimtimi. Visi projektiniai pakeitimai kylantys statybų eigoje derinami gamybinių pasitarimų metu, kuriuose dalyvauja visi statybos dalyviai, ir tai turi būti su užsakovo pritarimu. Darbų atlikimo terminai šiame objekte nesikeitė, lėšos buvo naudojamos iš VIP rezervo, buvo fiksuotas darbų atlikimo terminas. Jos įmonė buvo subrangovai ir pagal civilinį kodeksą, jos įmonė buvo apsaugota gen. rangovo, ji juo pasitikėjo, dirbo ne vienus metus. Pasitarimuose dėl finansinių reikalų ji net nedalyvaudavo, ten tik gen. rangovo žmogus būdavo. Ji pasitikėjo žmonėmis, su kuriais buvo ilgalaikis bendradarbiavimas, čia buvo didžiausia jos klaida.

29Kaltinamoji D. T. taip pat paaiškino, kad privačiuose jos namuose UAB „( - )“ darbų neatliko. Pirtį įrenginėjo ji asmeniškai. Yra išrašyta PVM sąskaitą-faktūra. Ji pirkėja, įmonė sumokėjo pinigus, paskui tą daiktą pardavė jai. Sąskaitą-faktūra yra sandorio patvirtinimas. UAB „( - )“ susitarė su UAB „( - )“ ir įrengė pirtį. UAB „( - )“ sumoka įmonei, o UAB „( - )“ išrašė sąskaitą-faktūrą D. T.. Jos sklype yra vandens gręžinys, ji pati mokėjo už jį.

30Liudytoja L. A. parodė, jog dirbo statybinėje įmonėje UAB „( - )“ buhaltere. Direktorė buvo D. T.. Dirbo nuo 2005 m. iki 2012 m. Ji yra baigusi bakalaurą cheminę technologiją, o magistrą ekonomiką, auditas ir apskaita. Įmonėje ji buvo pagrindine buhaltere. Ateidavo vieną kartą į savaitę tvarkyti buhalteriją, taip pat atlikdavo visus buhalterinius darbus. D. T. atlikdavo kai kuriuos darbus, ji darydavo statybinių objektų sąmatas, medžiagų nurašymas buvo jos sritis, geriau žinodavo kokios medžiagos naudojamos objekte, Statybinių medžiagų nurašymo aktai, tai medžiagos kurios sunaudojamos tam tikruose objektuose. D. T. nurašymus atlikdavo, ji jai pasakydavo, kokios medžiagos yra sunaudotos, pateikdavo dokumentą, kad tokios medžiagos sunaudotos, pateikdavo nurašymo aktą. D. T. jį į kompiuterį įvesdavo ir suformuodavo. Medžiagų panaudojimo aktai būdavo prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, būdavo darbų atlikimo aktas ir ten įvardintos medžiagos. Surašymo aktą ne ji sukurdavo, jį suformuotą paduodavo D. T.. Ji pati sudarydavo finansines apyskaitas į kurias įeina pirkimo dokumentai, kuriais apmokėta grynais pinigais. Jai atnešdavo pirkimo dokumentus, jeigu jis nebuvo apmokėtas grynais pinigais, tai eidavo į pirkimų papkę, o jei buvo čekutis, kad apmokėtas grynais pinigais, tai jis eidavo į avansinę apyskaitą ir už jį yra sumokėta, yra skola atskaitingam asmeniui. Šiuos dokumentus vesdavo į buhalteriją, formuodavo avansines apyskaitas ji pati. Ji nurašymo aktų neformavo, nes nežinojo kas ten yra panaudota iš medžiagų. Arba turėjo duoti jai ataskaitą kas panaudota, tada ji būtų įvedusi pagal tą ataskaitą, arba formuotis patys turi tą ataskaitą. Sąskaita perkėlimai yra „278“, normali buhalterinė sąskaita, kuri naudojama pavyzdiniame sąskaitų plane. Ji šią sąskaitą tvarkė. Pirminius apskaitos dokumentus į buhalterinę apskaitą įtraukdavo ji. Tai sąskaitos faktūros, čekiai. Buvo atnešta sąskaita, yra parašai, tai įtraukdavo į apskaitą, netikrino ar pateisinama. Sąskaita „278“ yra naudojama, kai dengi skolas, tada jas naudoji, o ne kaip PVM sąskaitas faktūras, jei yra vienos pusės skola, debitorinis įsiskolinimas ir kreditorinis įsiskolinimas. Tarpusavio sutarimu galima šitą skolą dengti. Šiaip buvo trišalės skolų dengimo sutartys, pagal jas būdavo atliekama kartais dengimai skolų. Ilgalaikio turto inventorizacija, tai visos inventorizacijos yra daromos pagal tam tikrą tvarką, kuri yra numatyta LR Vyriausybės teisiniais aktais ir yra sudaroma inventorizacijos komisija ir ji jas atlieka. Buvo inventorizacija atlikta, atsargų. Ilgalaikio turto nebuvo kažkiek daug įmonėje, tai pastatai, baldai, kompiuterinė technika, transportas. Skolų inventorizacija, tai kai sudaromas skolų suderinimo aktų sąrašas, į aprašą įrašai, kad tai suderinta su ta skola įmonės, su ta įmonės skola. Skolų suderinimo aktai buvo su visomis įmonėmis. Sudaromi buvo skolų suderinimo aktai kas skolingas, jiems buvo siunčiami aktai, jie atsakydavo, kam įmonė skolinga, atsiusdavo aktus, jie suderindavo ir dėdavo parašus. Tai būdavo suderinta, šios skolų inventorizacijos vykdavo ne vieną kartą į metus. Skolų suderinimo aktai vykdavo kas mėnesį, kas ketvirtį, skolos buvo derinamos, tai, kad nebuvo to aprašo padaryta gale metu, gali būti, nes ji ateidavo vieną kartą į savaitę, žmonių įmonėje dirbančių buvo daug, jie keitėsi, tai vos spėdavai atleisti, priimti žmogų, kiek medžiagų būdavo perkama, tai vos spėji atlikti būtiniausius darbus, o tie darbai kuriuos skaitė nebūtinais, jų nedarė. Nebūdavo spėjama jų atlikti. Buhalterijoje yra tokia sąvoka, kaip turinio viršenybė prieš formą, jeigu ji skolas suderina, yra skolų suderinimo aktai, parašai iš suderinimo pusių, tai tas sąrašo sudarymas atima daug laiko, bet nieko nekeičia. Forma, kaip juridiškai žiūrint, tai gal yra koks blogumas, bet faktiškai skolos buvo suderintos, parašai yra iš abiejų pusių, o kad nėra to sąrašo galbūt. Pajamų, sąnaudų kiekvieno statybos objekto apskaitos registras, tai nėra tokio įstatymo, kad vesti pagal objektus kažkokį registrą. Prie kiekvienos sąskaitos faktūros būdavo sąrašas kiek sunaudojama medžiagų. Visos medžiagos būdavo suvedamos bendrai į apskaitą, kuomet atliekamas darbas, abi pusės pasirašo aktą, prie to akto yra segama kokios medžiagos yra tam objektui sunaudojamos, net ir tarpiniam darbui atlikti. Jei daro apdailos darbus, ištinkuoja kažką, tai ir yra rašomas aktas ir prie akto pateikiamas medžiagų sąrašas, iš bendro katilo išimama dalis tų medžiagų ir parašomas nurašymo aktas. Toliau atliekamas antras darbų etapas, atliekama daugiau tų darbų, tarkim apdailos darbai, vėl surašomas darbų atlikimo aktas, vėl išvardijamos medžiagos, nurašomos iš bendro katilo dalis tų medžiagų, tai jie tada žino, kokiame objekte, kokios medžiagos yra sunaudotos. Prie kiekvienos sąskaitos faktūros yra tie darbų atlikimo aktai, nurašymo aktai, sąmatos kas sunaudota. Pirkimo medžiagos buvo vedamos į bendrą katilą, o paskui kaip jos sunaudojamos, tai skirstoma kur tos medžiagos sunaudotos. Atsekti galima pagal pardavimo sąskaitas, darbų atlikimo aktus, medžiagų nurašymo aktus. Daug ataskaitų formuoja pati kompiuterinė programa, einama prie to, kad ne rankomis dirbama, bet pati kompiuterinė programa kažką formuoja. Prie visų objektų tai buvo. Prie kiekvienos sąskaitos faktūros yra tie aktai, o kad koks medžiagų likutis lieka, tai visuomet jų kažkiek lieka, sandėlyje kažkiek tų medžiagų lieka. 2012 m. gegužės mėn. pamatė, kad įmonė yra nepelninga, konkrečiai buhalterija visada vėluoja. 2012 m, gruodį ji pasakė, kad yra nuostolis, tada jai pasakė, kad dar vienur darbą daro, kitur darbą daro, kai išrašys sąskaitas už tą darbų atlikimą ir nebus minuso. Visada buhalterija atsilieka. Iš tikro apskaitai buvo mažas dėmesys skiriamas. Gegužės mėnesį daromas balansas už praeitus metus, gegužės mėnesį buvo padaryti 2012 m. nurašymo aktai už 2011 m. Visas šitas matymas, balansas, buvo 2012 m. Gegužės mėn. už 2011 m. medžiagų nurašymo aktai, atneštos visos sąskaitos faktūros kurias jie išrašo. Ji padarė balansą ir pasakė, kad nemokumu jau kvepia. Buvo matyti, kad blogi įmonės duomenys. Pavėluotai apskaita buvo tvarkoma, nes atlieka darbus, o popieriai vėliau atkeliauja. Darbų vadovai buvo du, o vyrai su popieriais, tai juos visada reikėdavo gaudyti, tiek A. T., R. T., D. T., jie aktus sudarydavo pavėluotai. Bloga padėtis pradėjo matytis 2012 m., blogas balansas buvo 2011 m., o jį padarė 2012 m. gegužės mėn., visada eina už praeitą laikotarpį. Nurašymai medžiagų vėlavo, juos darydavo D. T.. Ji laiku jų nepateikdavo. Pirminiai apskaitos dokumentai, sąskaitos faktūros buvo pateikiamos maždaug laiku, nes iki sekančio mėn. 25 d. reikia pateikti PVM VMI deklaraciją ir reikalaudavau, kad iki sekančio mėn. 25 d. jai pateiktų. Dėl ko buvo bloga įmonės padėtis, ji negali pasakyti, kadangi tos visos virtuvės nematė, bet kiek žino iš kalbų, tai buvo pasirinktas blogas objektas ( - ) bendrabučiai, buvo didelis ant jų nuostolis. Buvo dalyvauta konkurse ir pasirinkta labai maža kaina. Ji įsivaizduoja, kad buvo sutarta labai žema kaina ir tikimasi, kad kažkiek ji augs. Tačiau tai buvo nuostolingas objektas. Kiek maždaug nuostolių ten buvo negali atsakyti, reikia kelti dokumentus. Nežino kas derino nuostolius, atsiskaitymus, papildomus darbus šiame objekte, visiems įmonėms statybiniams darbams vadovavo A. T. ir D. T.. Kažkas iš jų tuos klausimus turėjo nagrinėti. Įmonės veikloje atsiskaitymams buvo naudojama direktorės D. T. asmeninė banko sąskaita. Būdavo tokių atveju, kai VMI užblokuodavo einamąją įmonės sąskaitą, tai kiek įdėsi pinigų į ją, tiek VMI nusirašys. Tuomet ateidavo pinigai į D. T. asmeninę sąskaitą ir iš jų būdavo atsikaitoma darbuotojams ir t.t. Sąskaita būdavo atspausdinama ir ji matydavo kiek pinigų įplaukė į sąskaitą, kiek jų sunaudota įmonės reikmėms. Asmeninė sąskaita naudojama tuomet kai VMI blokuodavo įmonės sąskaitas. Mano, kad su įmone negerai matėsi 2012 metais, dabar yra įvestas statybos įmonėms atvirkštinis PVM, tai reiškia, kad dabar jau nebereikia mokėti PVM, išrašai sąskaitą ir ne tu sumoki PVM, o tas kas iš tavęs perka paslaugą. O čia būdavo, kad jie išrašo sąskaitą kam atliko darbus, dar jiems pinigai nėra sumokėti, o jie iki sekančio mėn. 25 d. turi sumokėti PVM. Daug atveju buvo, kaip negalėjo jo mokėti, jis kaupėsi, nuo 2011 m. 12 mėn. kauptis pradėjo darbuotojams skolos. Įmonė turi skolų, VMI, nesumokamas PVM, darbuotojams algos, areštuojamos sąskaitos, tai ką daryti tokiu atveju, stengiesi suktis. Nėra įprasta praktika, kad naudojama įmonės atsiskaitymams direktorės asmeninė sąskaita, bet ieškant kompromiso pasirenki geresnę blogybę, nei visai nieko. D. T. sąskaita būdavo atspausdinama, nuėmimai bankomatuose grynais pinigais, tai jie buvo žymima kaip skola įmonei. Apskaitoma, kaip atskaitingo asmens skola įmonei, kad ji skolinga įmonei. Avansas yra, kai pinigai sumokami iš anksto, o čia išduodami pinigai kaip atskaitingam asmeniui ir po to turi duoti atskaitą kam ji jas panaudojo, jei atneša sąskaitas, tada skola mažinama. Pirminis dokumentas yra lėšų padengimo faktas, turi atnešti juridinę galią turinčius dokumentus. Skola augo, buvo blogai. Kiekvienų metu gale turėtų būti atsiskaitoma, turėtų tokia praktika būti, kad atskaitingo asmens skola gale metų yra nulis, kad grąžini skolą įmonei, o kad skola kaupias įmonei, tai nėra gerai. Atsiskaitoma pilnai nebuvo, dalis buvo atsiskaitoma, bet ne pilnai. Įmonės finansinė padėtis nuo 2009 m. iki pabaigos bankroto leido paskirti dividendus. Vienais metais išsimokėti, kitais metais, trečiais kažkiek, tačiau dividendai buvo dedami į įmonę, su sąlyga, kad pasiims vėliau, o paskui taip jau buvo, kad išmokami dividendai ne palaipsniui, o išmokami per kartą. Dividendus įstatymas reikalauja išmokėti, kaip paskiri per 3 mėn. Akcinių bendrovių įstatyme rašo, kad turėtų būti išmokėti, o kaip ar per banką ar kaip nerašo. Vėlgi buhalteriniu požiūriu tas išmokėjimas yra ir skolų dengimas, buhalterinėje praktikoje taip yra naudojama, kad jei viena įmonė skolinga ir tu kažkam skolingas, tai taip dengi tą skolą. Tai taip buvo sudengta jos skola, tai logiškai ir praktiniu požiūriu viskas yra teisinga, o ar juridiniu požiūriu yra teisinga, tai reikia žiūrėti akcinių bendrovių įstatymą. Buhalteriniu požiūriu tokia praktika yra. Laiku išmokėti dividendus problema buvo tokia, kad visada buvo problemų su mokesčiais, PVM, pas juos buvo ir tais metais kaip buvo geri balansai, jie visuomet turėjo skolų VMI. Išmokėsi dividendus, augs skola VMI, truks apyvartinių lėšų, jų visada trūko, nors balansas buvo geras, pelno būdavo, tačiau pinigų nebuvo. Jei būtų išsimokėję 2011-2010 m. tai jie praktiškai laisvų pinigų grynų nebūtų turėję. D. T. kaip atskaitingam asmeniui kiek buvo išduota pinigų iš viso negali atsakyti, bet žino, kad dividendai buvo 250 tūkst. litais, tai jei šita suma dengia skolą, nes dividendais buvo dengta jos skola. Tai reiškia tiek tai dienai buvo prisikaupę per kelis metus tokia suma. Tie pinigai visose firmose Lietuvoje, yra visokių operacijų, kažkokių kur reikalingi gryni pinigai, galbūt tų pinigų jau pas D. T. nebuvo. Kaip jau ji minėjo, D. T. darydavo sąmatas, ji buvo direktorė, bet kartu darydavo sąmatas, kaip padaro tarpinį darbą objekte ar užbaigia objektą, tai ji su A. T. žinojo kokias medžiagas panaudojo. Ji iš karto sėsdavo prie kampo, iš karto suformuodavo tą nurašymo aktą. Mokėjimo pavedimai irgi jos būdavo daromi. Inventorizacijas darydavo A. T., R. T., ji pati tik sutvarkydavo, sutikrindavo faktą ką jai atnešdavo su duomenimis, su popieriais. Daugiau popierius tvarkydavo, neidavo į objektą skaičiuoti medžiagų. Pinigų neatsirado, pinigų faktiškai nebuvo, buvo sudengta skola D. T. Kai įvyko sudengimas, jau buvo aišku, kad įmonės situacija blogėja, bet, kad bus bankrotas ir bus nemoki įmonė, tai viskas paaiškėjo gegužės mėn., jai buvo aišku, ji rodė, buvo viliamasi, kad dar išsikapstys. Ji nemananti, kad D. T. turėjo tuos pinigus ir juos būtų galėjusi grąžinti į skolą, kaip matoma problema įmonėje ir yra žmogus pas kurį turi būti virš 100 000 įmonės pinigų ir jie yra negrąžinami, o nurašomi ir tuo lengvinam įmonės padėtis. Dėl skolų mokėjimo sprendė D. T., ji pati pasiūlymų neteikė, skolų sąrašus D. T. atspausdindavo, ji skolininkus matė. Sutartis su ( - ), dėl ( - ) kultūros centro grindų klojimo, tai buvo tokia įmonė, skola nebuvo sumokėta. Mokėjimo terminas būdavo 30-60 dienų. Užsakovas „( - )“ ar atsiskaitė, galbūt, kad būdavo pažeistas kreditorinis eiliškumas, būdavo gauni 10 000 Lt, turi 5 skolininkus kam esi skolingas, tai pagal visus reikalavimus visiems skolininkams turėjo duoti po lygiai, bet būdavo sumokama kažkuriam, o ne visiems po truputį. Pinigai eidavo į bendrą kasą, pirma būdavo gesinami gaisrai, kam labiausiai reikia, tam ir mokama, o labiausiai reikėjo atsiskaityti su VMI, nes jie užblokuos sąskaitą ir greičiausiai reikėjo sumokėti darbuotojams, kad jie kažką dirbtų, tai tie pinigai buvo naudojami svarbiausioms įmonės reikmėms. Pinigai gauti už ( - ) kaip buvo konkrečiai panaudoti, ji to negali pasakyti. Visi pinigai eidavo į banko sąskaitą ir nebuvo aiškinamasi, kad tai už konkretų darbą ir reikia sumokėti konkrečiam žmogui, juridiniam asmeniui, kuris atliko darbus. Mano, jog Bankroto administratoriui pilnai buvo atiduoti dokumentai, nes buvo net atiduotas kompiuteris su buhalterine programa, kaip ji pati matė, administratorius padarė finansinę analizę, o be visų dokumentų jos nebūtų galėję padaryti. Kada jie bankrutavo, tai tas skolas turėjo išmokėti buhalterė, tai jos paprašė ruošti tas skolas, tai ji jas ruošė, dar pilnai procedūra su garantiniu fondu nebuvo užbaigta, tai ji įrašė laikmeną buhalterei, todėl buhalterė turėjo visą apskaitą. Perduodant buhalterinius dokumentus administratoriui, ji tą dieną buvo, nes rašė tuos aktus, o jos parašas buvo ar ne nepamena, jai atrodo tik D. T. parašas buvo ir M., bet patį aktą tai dar ji spausdino. Jokių kitų įmonės dokumentų pas direktorių, ir pas ją nebuvo likę. Ji turėjo vieną etatą, bet kadangi buhalteriams moka nedaug, tai turėjo 5 įmones, vieną dieną į vieną važiuoja, kitą dieną į kitą. Turėjo dieną per savaitę šioje įmonėje. Daug darbo buvo, tai stengdavosi atlikti pačius juodžiausius darbus kur mokesčiai prašo kažkokių tai deklaracijų, priimti žmogų, atleisti žmogų, priimti sąskaitas į apskaitą. Su tokiu užimtumu vesti tvarkingai apskaitą, tai ji buvo vedama tvarkingai. Finansinė analizė neįėjo į jos darbą, finansinę analizę daro finansininkai įmonėse. Inventorizacijas darė paprastai R. T. su kažkuo, meistras atlikdavo gal A. T.. Jie juodraštį tokį darė. Ji faktiškai nėjo į vietą ir nežiūrėjo, kaip jie daro inventorizaciją. „( - )“ sutarčių registras ar buvo, tai ji skaitė, kad tai bereikalingas darbas, jų nebuvo. Sutartimis užsiėmė D. T. Vedama apskaita pagal objektus, tai pirkimas medžiagų nebuvo vedamas pagal objektus, nes labai sunku atskirti, nes dalis iš vienos sąskaitos eis į vieną objektą, kita dalis į kitą objektą, dalis į trečią. Medžiagos pirktos vedamos į bendrą katilą, nurašymo aktai daromi ir skirstomi pagal objektus. Buvo atskiras pirkimų segtuvas, avansinių apyskaitų segtuvas, mokėjimų segtuvas, pardavimų segtuvas, pardavimo sąskaitų ir buvo nurašymų aktų segtuvai. Pagal objektus buvo galima atskirti. Akto pavadinimas, būdavo užkoduotas prie kokio jis objekto yra. Programa Pragnum apskaito tik tai ką įvedi į ją, jei neįvedi kokio dokumento, tai jis programoje ir neatsispindės. Įmonės kasoje grynų pinigų nebuvo laikoma. Įmonei pinigų reikėjo visuomet, apyvartinių lėšų trūko, jeigu atnešdavo, išrašydavo kasos išlaidų orderį ir kažkam atiduodavo tuos pinigus. Kasoje gale metų būdavo 0 litų. Grynųjų pinigų inventorizaciją, jos manymu, gal ir reikėjo atlikti, nes prieita iki teismo. Ar D. T., kaip atskaitingam asmeniui, išduotos pinigų sumos grynais būdavo grąžinamos į kasą, kaip nepanaudotos, ji negali atsakyti, bet šiaip ji atsikaitydavo konkrečiomis sąskaitomis. Kai reikėdavo išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, tada būdavo grynais įnešama į kasą, ir iš karto jie išmokami žmonėms. Gal ji ir įnešdavo į kasą grynais, bet tie pinigai iškarto būdavo atiduodami kitam atskaitingam asmeniui, pvz. A. T.. Įnešama buvo su tam tikru tikslu kur tos lėšos bus panaudotos, ar tai mokamas darbo užmokestis, ar tai atiduodama A. T., kad jis pirktų medžiagas. Kad stovėtų dieną ar dvi tos lėšos, tai taip nebūdavo. Lėšos eidavo per kasą, jos būdavo grąžinamos, bet iškarto kažkam panaudojamos. Dokumentų dėl skolų, arba papildomų išlaidų derinimo dėl ( - ), su ( - ), būdavo. Bendros skolos eidavo pagal tam tikras sąskaitas faktūras. Šitos skolos buvo derinamos telefonu, skambinama. Atskirai kaupiami dokumentai dėl papildomų išlaidų ( - ) objektui, kad po to derinti pagal sutartį perviršytus darbus, tai būdavo kiekvienam objektui atskiras segtuvas, kur segamos sutartys, darbų atlikimo aktai, šitos sąmatos. Sąmatininkė buvo D. T. ir ji tvarkydavo tai. D. T. objektui sudaro sąmatą, paskui yra tarpinės sąmatos, tai tarpiniams atliktiems darbams, kažkokiems nenumatytiems darbams, arba kažkas blogai atlikta ir reikia tvarkyti defektus, vėl šiems darbams daromos papildomos sąmatos. Bet tai tvarkydavo D. T. Jai D. T. pateikdavo galutinį rezultatą, kokias medžiagas nurašyti, arba ji pati sėsdavo prie kompiuterio. Ta visa virtuvė, derinamos kainos, darbai, papildomi darbai, defektai, tai būdavo jos darbas, D. T.. Sutartys turi visą juridinę galią, jei yra vienos įmonės rekvizitai, kitos įmonės rekvizitai, arba trijų įmonių rekvizitai ir tų įmonių parašai atstovų, tai jos manymu, tai yra normalaus dokumentas, kad jie dengs. Kad įmonės finansinė padėtis bloga, tai jau 2012 m. pamatė, kad 2011 m. balansas yra praktiškai blogas, daugiau skolų nei pinigų. 2012 m. padarė balansą, jį reikia VMI pateikti iki birželio 1 d. Jos manymu, 2010 m., 2011 m. balansas buvo labai geras. Dividendai išmokėti jai atrodo buvo kaip dar buvo geras balansas už 2009 m. ar 2010 m. 2009-2010 m. balansas buvo labai geras, o 2011 m. buvo staigus žemėjimas balanso, įmonės daugiau įsiskolinimų nei turto. Už bendrovės banko sąskaitas atsakinga buvo, mokėjimo pavedimus ir generatorių turėjo D. T., ji turėjo priėjimą prie sąskaitų. Ji galėdavo tik atsispausdinti sąskaitas, o ji atlikdavo mokėjimo pavedimus. Įmonėje atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka nebuvo nustatyta, kaip kas mėnesį turėjo atsiskaityti. Įsakymas ar buvo ar ne negali pasakyti. Blogai, kad skola direktorės kaupėsi įmonei, kad ji neatsiskaitė kiekvieną mėnesį, ar kiekvienais metais. Kad ji grąžintų skolą nieko nepadarė, ką ji gali padaryti prieš direktorių. Užskaitymo aktus tarp įmonės ir D. T. surašiau ji, kad yra užskaitomas įsiskolinimas. Apskaitą vedu ji. Suderinimo aktą, kad D. T. nebeskolinga įmonei, tai buvo akcininkų sprendimas sumokėti dividendus. Už 2009 m. sprendimas buvo 2010 m., o skolų suderinimo aktas atsirado 2011 m., kaip ji prisiėmė grynų pinigų ir negalėjo jų į įmonę grąžinti, padarė užskaitą. Kas tą aktą surašė negali pasakyti ar ji rašė, ar D. T. rašė. Ji turėjo teisę išsimokėti dividendus 2009 m., 2010 m. ir ji padarė klaidą, kad laukė ir neišsimokėjo laiku. Pinigai jei buvo imti, tai jie buvo panaudoti. Nemano, kad paėmė ir laikė juos kažkur seife. Jei paėmė pinigus, tai juridiškai D. T. turėjo atnešti į buhalteriją sąskaitas, čekiukus, parodyti ką nupirko. Dalį tokių dokumentų atnešė, bet dalį ne. Yra įmonės reikmių, kurios nėra apiformintos. Įmonės reikmės, kurios neapiforminamos dokumentais, tai kuriais mokama neoficialiai. Įmonėje paprastai gali būti tokių reikmių, kurios gali būti nepagrįstos oficialiais dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad turi apskaityti visus įmonės dokumentus, o jei jų nėra, tai jų ir neapskaitai. Ji nežino kur lėšos buvo panaudotos, negali atsakyti. „Kervita“ pateikė dažus 2010 m. ir 2011 m., kodėl buvo neatsikaitoma su firma jei 2010 m. buvo gera finansinė įmonės padėtis, tai skolos tempėsi, įmonei apyvartinių lėšų trūko visuomet. Kad pelnas yra didelis, tai nereiškė, kad įmonei užtenka apyvartinių lėšų. Dažai buvo nurašyti kokiose objektuose negaliu pasakyti, reikia žiūrėti sąskaitas faktūras. Įmonėje nustatytas trūkumas piniginių lėšų, kad pinigai ir prekės nesueina, tai buhalterinė apskaita buvo vedama teisingai, skolos buvo apskaitomos teisingai, piniginės lėšos tiek banko sąskaitoje, tiek kasoje buvo apskaitomos teisingai. Nesutapimo tarp įmonės piniginių lėšų, turto, skolų ir įmonės debitorinių įsipareigojimų nėra. Atskaitingi asmenys ima iš įmonės lėšas tam, kad atlikti tam tikrus darbus įmonei, už šituos darbus įmonės reikmėms D. T. neatsiskaitė, nepristatė dokumentų. Už kokius darbus nepateikė dokumentų D. T., ji negali įvardinti, žino, kad buvo išduotos lėšos atskaitingam asmeniui ir skola už jas augo. Skola nebuvo kiekvienais metais atsikaitoma. Kaip bankroto byla buvo iškelta, tada D. T. skolų neturėjo, viskas suėjo. O iki bankroto iškėlimo, 2012 m. dar sausį jos skola įmonei buvo, ji buvo dengta dividendais. Gal 2011 m. sausį šita skola buvo panaikinta, o bankrotas iškeltas 2012 m. balandį. Tai jau metai buvo, kaip ta skola buvo panaikinta. 2010 m. metais įmonės balansas buvo teigiamas. Kaip akcininkė D. T. turėjo pilną teisę išsimokėti dividendus. Kai priimamas akcininko sprendimas išmokėti dividendus ir kai laiku jie nėra išmokami, tai skola, kad įmonė skolinga akcininkui kaip ir lieka, yra apskaitoma, dividendai tampa skola akcininkui. 2011 m. sausio mėn. ar buvo finansinių sutrikimų įmonės veikloje, kad akcininkas negalėtų išsimokėti dividendų, tai nebuvo, nes 2010 m. balansas buvo sudaromas tik 2011 m. gegužės mėn., reiškia jie tą gerą balansą pamatė tik po dividendų išmokėjimo. 2009 m. balansas buvo labai geras. Įmonės atskaitingas asmuo gali gauti pinigus iš kasos, čia viskas normalu, kad D. T. paėmė pinigus. Kad atskaitingas asmuo gauna iš įmonės pinigus yra normalu, jis gali gauti pagal visus įstatymus. Ar išmokami grynais, ar padaromas pavedimas į sąskaitą jokio skirtumo, jis gali išsiimti pinigus, išleisti įmonės reikmėms ir pagrįsti savo išlaidas pagal dokumentus įmonei. Įmonė naudojosi buhalterine programa Pragma. Sunku tvarkyti apskaitą įmonės su šia programa, būtent įmonės kuri užsiima statybos darbais. Dabar yra padaryta Pragma 4.0 versija, ten yra valdymo apskaita įdiegta ir apskaita pagal atskirus atsakomybės centrus. Jei įvesi tą objektą, kaip atskirą atsakomybės centrą, tai tuomet galima vesti, o jie dar dirbo su senąja Pragma 3.2 versija, su ja galima vesti apskaitą, bet pagal objektus sunku. VMI šią buhalterinę programą pripažįsta, yra išduotos licencija. Jie šia programa teisėtai naudojosi, ji teisėtai įsigyta. Pagal šią programą įmonės buhalteriniai duomenys yra apskaityti teisingai. Net jei ir dokumentų nebūtų, būtų buhalteriniai duomenys tikslūs, kad būtų galima susidaryti apie visą įmonės veiklą vaizdą, galima atsispausdinti visas sąskaitas, apyvartas. Įmonės buhalterija VMI buvo tikrinama, kokiais metais nepamena, atrodo PVM buvo tikrintas. Buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo. Pastabų, priekaištų dėl buhalterinės apskaitos programos nebuvo. Darbai pradedami būdavo sudarius rangos sutartį, atsakyti kaip vyko darbai, ne jos kompetencija. Sutartyse būdavo numatyta, kad sumokamas yra avansas įmonei už pradedamus darbus, bet ne visais atvejais. Sąlygos dėl konkurso, sutartys, tai jas reikia skaityti, žiūrėti kas ten numatyta. Už atliktus darbus išrašius PVM sąskaitą faktūrą užsakovas turėdavo apmokėti iš karto pagal sutartį, bent faktiškai, 30-60 d. laikotarpyje. Jei ji užsakovui išrašo kaip buhalterė PVM sąskaitą faktūrą pagal suderintus ir priimtus darbus, kurie buvo užaktuoti, užsakovas galėdavo ne iš karto apmokėti, būdavo atidėjimas. Įmonė valdydavo savo piniginius srautus, tada būdavo rašomi skolų suderinimo aktai, skambinama kas jiems yra skolingi, reikalaujama skola iš jų. Jei yra atidėjimas mokėjimo, tai iš abiejų pusių laikomasi sutarčių, jie apmoka įmonei, įmonė apmokam jiems. Kadangi įmonei nebuvo apmokama laiku, tai ji kitiems negalėdavo apmokėti laiku savo skolininkams. Su ( - ) gavus sąskaitą taip pat buvo atidėjimas kažkoks. 60 d. galima laikyti pinigus, juos galima sumokėti po 60 d., pinigus gali naudoti savo įmonės reikmėms. Įmonė tada, kaip nesuėjo dviejų mėnesių mokėjimo terminas mokėti ( - ), tai galėjo lėšas naudoti savo reikmėms ir tai nebuvo pažeidimas. Dėl buhalterinės apskaitos vedimo pagal objektus, ar tai įmanoma užperkant medžiagas, jas atskirti pagal tam tikrą objektą, jei yra trys objektai, kuriuose turi atlikti betonavimo darbus. Medžiaga betonas perkamas vieną kartą ir nebuvo tokio atvejo, kad dirbama tik viename objekte, visada keliuose objektuose ir dar ne viename mieste. Medžiagos užperkamos būdavo iš prekybos centro SENUKAI ir stengiamasi užpirkti kuo didesnį kiekį, nes tada gauni didesnę nuolaidą, užpirkimai daromi urmu ir atskirti pirkimo sąskaitoje kam tai bus panaudota praktiškai neįmanoma. Būna ir papildomi darbai, nėra įmonė garantuota, kad šios medžiagos nueis tik į tą objektą, nes būna papildomų darbų, defektų taisymų, todėl pagal objektus sunku numatyti ir tai yra praktiškai neįmanoma. Sandėlį įmonė turėjo. Iš sandėlio medžiagų panaudojimas ir nurašymas vyko pagal konkretų objektą, kuriame būdavo atliekami darbai, panaudotos medžiagos, būdavo surašomi aktai, darbų vykdytojas pasirašo aktą ir jį pateikia įmonės vadovui. Buhalterija šiuo atveju įpareigota tikrinti ar tokie darbai atlikti, ar panaudotos tokios medžiagos, tikrinti ar teisingai surašytas aktas nebuvo įpareigota to daryti. Jei yra atsakingo žmogaus parašas, tai buhalterija tiki, kad yra dokumentas teisingas, kad tą dokumentą galima įtraukti į tą apskaitą. Įmonėje dirbo maždaug 80 žmonių, įmonėje būdavo maždaug vis po 2-4 objektus darbų, objektai būdavo ir ne viename mieste. Už medžiagų panaudojimą ir jų apskaitą pagal objektą konkrečia būdavo atsakingas darbų vadovas. Jis privalėdavo prižiūrėti atliekamus darbus, kokios medžiagos naudojamos. Medžiagos būdavo nurašomos pagal konkretų objektą, nurašomos konkrečios medžiagos, likutis būdavo kažkoks lieka, jį panaudosi kitam objektui. Gale metų būdavo atliekama inventorizacija. Likučius galima naudoti kitam objektui. Įmonė faktoringu naudojosi. Tai reiškia, kad tau kažkas skolingas ir delsia sumokėti skolą, tada tu kreipiesi į banką, kad jis nupirktų skolą, kad sumokėtų jis tau iš karto, o paskui po kiek laiko tas įmonės skolininkas sumokės bankui. Bankas užtikrindavo tam tikrą pinigų srautą tam tikram laikotarpiui, jis reiškia sumokėdavo, o skolininkas atsikaitydavo vėliau, o bankas turėdavo teisę nusirašyti tuos pinigus. Įmonė mokėdavo dar bankui už tai, kad jis sumoka įmonei anksčiau nemažus pinigus. Tai buvo viena iš tokių išeičių, kad kuo greičiau atsiskaityti su skolininkais. Kas konkrečiai lėmė, kad įmonė tapo nemoki, tai visų pirma, tai, kad vėlavo įmonei atsikaityti užsakovai ir įmonė savo ruoštu vėlavo atsiskaityti savo rangovams. Su viena įmone buvo neatsiskaitoma keli metai, darbai atlikti už kažkiek tūkstančių, o nebuvo išrašytos sąskaitos ir atsiskaitoma. Įmonė ne visada dalyvavo tik naujoje statyboje, būdavo ir senos statybos rekonstrukcijos. ( - ) buvo renovacija. Ar įmonė visada tiksliai nustatydavo darbų apimtis, medžiagų kiekius, ar teisingai pasiūlydavo kainą, tai tą padaryti yra sunku. Buvo apsiskaičiuota šitoje vietoje. Tai gali įtakoti ir užsakovo klaidos. Jeigu pasiūloma rinkos kaina, bet konkurencinga, tai dėl papildomų darbų, nustatytų darbų trūkumų objektas gali tapti nuostolingas. Būtent taip ir atsitiko, kad šis ( - ) objektas stapo nuostolingas. Išaiškėjo kitos darbų apimtys ir t.t. Įmonėje kasininkas buvo direktorė D. T.. 2011 m. antroje pusėje įmonė turėjo objektų ir iš jų buvo planuojamos gauti tam tikros piniginės lėšos. 2012 m. pradžioje įmonė turėjo objektų, vyko darbai, planuojamos lėšos buvo. Kas konkrečiai nulėmė, kad įmonė negalėjo atsikaityti su savo kreditoriais ir lėmė bankrotą, tai, kad iš karto neatsiskaitė užsakovai, vėlavo atsikaitymai iš jų. Direktorės D. T. tyčinių finansinių veiksmų dėl bankroto atsiradimo, nebuvo. Lėšos būdavo panaudotos objektams, darbams atlikti, būdavo iki galo stengiamasis atlikti darbus. Įmonė turėjo kelis užsakovus rimtesnius, kurie buvo skolingi įmonei, kadangi jiems buvo bloga padėtis, jie neatsiskaitė, o dar ( - ) nuostolingas objektas, visas šitas lėmė įmonės padėtį. Jei ( - ), ( - ) būtų atsiskaitęs, jeigu dar papildomą objektą būtų gavę ir jis būtų sėkmingas, ir laiku gavę lėšas iš užsakovo, tai tuomet būtų atsikaitę. Jei būtų debitoriai atsikaitę, tokia situacija nebūtų iškilusi. Priemonių buvo imamasi, kad debitoriai laiku atsiskaitytų. Būdavo skambinama, važiuojama pas juos. Kaip bankas sutinka užtikrinti apyvartinių lėšų panaudojimą banko lėšomis, tai įmonės turtinė finansinė padėtis yra tikrinama, bankui pateikiamas balansas ir jis puikiai mato, kad įmonė yra moki, gali atsiskaityti su banku jei kažkas iškiltų, jei bankas negautų lėšų iš užsakovo, tada įmonė garantuoja, laiduoja savo turtu, net atrodo D. T. asmeniškai savo turtu laidavo, kad tikrai bus atsiskaityta su banku. Visa apskaita, visi piniginiai srautai vyko per to banko sąskaitą, kad jis matytų piniginius srautus. Bankas reikalavo, kad būtų pateiktas skolininkų ir debitorių sąrašas. Bankas vertindavo, kaip tam tikrus mokėtojus potencialius debitorius įmonei tam tikrų piniginių įsipareigojimų. Pas juos šios įmonės buvo gan garsios. Naujus statybos projektus bankas vertindavo. Santykiai su banku, bankui įkeičiamas turtas, piniginiai srautai, atrodo, kad tik laidavimo užteko. Laiduotoja D. T. būdavo. Laidavimas reiškia, kad jei užsakovas neatsiskaitys su banku, tada D. T. savo asmeniniu turtu bankui atsiskaitys. D. T. sąmoningai įmonės bankroto nesiekė. ( - ) su ( - ) pilnai neatsiskaitė. Paaiškėjus, kad nėra pateisinančių dokumentų išduotai pinigų sumai, kuri yra išduota atskaitingam asmeniui atsiskaitymui, tai yra ne paskola, paskolai kitokie dalykai, sutikimas turi būti abiejų pusių. Skola neišmokėta vienu kartu, paskola išmokama vienu kartu, o čia ta skola keitėsi, tai didėjo, tai mažėjo, ji visada buvo judėjime. Ar buvo sudaryti ilgalaikio turto inventorizacijos aktai už 2007-2011 m. negali konkrečiai atsakyti, nes dokumentų su savimi neturi. Atsargų inventorizacija tikrai buvo daroma, o ilgalaikio turto galbūt kokie metai ir buvo praleisti. Ilgalaikio turto nebuvo daug, tai pastatai, baldai, transportas, kompiuterija, juos suskaičiuoti puse valandos darbo. Už 2010 m. įmonė gavo pelną, už 2011 m. nuostolį, už 2012 nuostolį. Naudojantis faktoringu bankui reikia pristatyti balansą. Išmokant dividendus balansas įmonės pagerėja. 2011 m. faktoringas įmonėje buvo naudojamas, balansą bankui reikėjo pateikti. Šiuo atveju panaikinat skolą balansas pagerėja. Bankas žiūri vienos pusės skolas ir kitos pusės skolas. Įmonei visą laiką trūko apyvartinių lėšų. 2009 m. su rangovais taip pat buvo atsiskaitoma, nors įmonė ir turėjo apyvartinių lėšų trūkumą. Įmonės sugriuvimą ir bankrotą lėmė užsakovų skolos, patirti nuostoliai, jai atrodo 2012 m. skolingas buvo ( - ) ir ( - ), kokios sumos ten įmonei buvo skoloje, to dabar nepamena. Ten skolos ėjo didelės apie 100-200 tūkst. Objektai buvo jai atrodo ( - ) vaikų raidos centras, ( - ) bendrabutis, dabar tikrai tiksliai to neįvardins. Kokius nuostolius bendrovei atnešė ( - ) bendrabutis, gali atsakyti direktorė D. T.. 2012 m. buvo jau baisu, kad kažkas gali būti blogai, 2011 m. sausį dar nebuvo, kad skolos viršija turtą. Įmonės bankrotą lėmė užsakovų skolos, patirti nuostoliai.

31Liudytojas A. L. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „( - )“. Įmonę ( - ) žino. D. T. pažįsta kaip ( - ) direktorę. Jie buvo gen. rangovas, o ( - ) subrangovas. Tokie ir buvo jų santykiai. Įmonė ( - ) buvo ( - ) subrangovas. Jie užsiėmė statyba, objektai ( - ) viešbutis, Lietuvos viešbutis, jų apdailos darbai. ( - ) darbus užbaigė. Visi aktai yra priduoti valstybinei komisijai, jie sumokėjo ( - ), su ja atsiskaitė. ( - ) jie buvo gen. rangovai, ( - ) subrangovai. Jie baigė tuos darbus, visi su viskuo atsiskaitė. Neprisimena ar atsiskaitymai buvo vykdomi į įmonės sąskaitą, ar į asmeninę D. T. sąskaitą. Gal kokia dalis ir buvo į asmeninę jos sąskaitą vykdoma atsiskaitymų, bet viskas įmonėje parodoma, tas pavedimas atsispindėdavo. Jis kai išėjo prieš kokius metus iš ( - ), tada tai dienai viskas ( - ) buhalterinėje apskaitoje buvo gerai, rodė, kad jie pilnai yra atsiskaitę, darbus pilnai atlikę. ( - ) buvo rengiamas viešas konkursas, jie jį laimėjo. Paskui samdė subrangovą ( - ). Kiek pamena, kiek buvo darbų apimtis, tiek ją laimėjo, jie analogišką darbų apimtį pateikė ( - ). Kaip jie įverto kainą nežino. Jie buvo atvykę pasižiūrėti į objektą. ( - ) neatliko darbų, kurie nebuvo nurodyti sutartyje. Ar buvo teikiama pretenzijų iš ( - ), jis nežino. Broko buvo ( - ). Kiek žino, dar pernai jie taisė broką, jie kaip garantiją darė, kadangi ( - ) netaisė broko, tai gal broko didelio ir nebuvo, eurais gal 2-3 tūkst. suma. Kokiais pinigais ( - ) mokėjo už objektą nežino, gal buvo ES kažkokie pinigai. Vykdant statybas, atliktų darbų žurnalas buvo vedamas. Kokia informacija jame nepasakys, užpildomi vykdomi darbai, panaudotos medžiagos, sertifikatai, pasirašo techninis prižiūrėtojas, darbų vadovai, rangovas, užsakovas, projektuotojas, visi. Mano, kad nelabai galėjo būti tokia situacija, kad pagal žurnalą daugiau atlikta darbų negu pagal suderintus aktus. To žurnalo jis realiai nepildė, žurnalą matė, tačiau kiek sienos nudažė tarkim, o kiek kvadratų įrašė, kiek reikia rašyti nepasakys, jis yra direktorius, ir to žurnalo nepildydavo. Jis vedamas dėl statybos apskaitos, priežiūros, fiksuoti realiai atliktus darbus. Jei vietoje 10 kvadratų reikia nudažyti 15 kvadratų, tai į žurnalą turbūt ir įrašoma 15 kvadratų. Ar tai vienetinė sutartis, ar fiksuotos kainos sutartis daroma, priklauso nuo to, kad jei vienetinė, jei sutarta už kvadratą, tai mokam už faktą, o jei sutarta už fiksuotą kainą, tai mokama už fiksuotą kainą. Šiuo atveju ( - ) buvo lyg fiksuota kaina, bet nėra tikras, nes nepamena. Ar iš ( - ) buvo kreiptasi su papildomų atliktų darbų aktais, prašant pripažinti šiuos atliktus darbus ir įtraukti juos į apskaitą, kad už juos būtų apmokėta, tai iš principo gal ir buvo, bet pasakyti tiksliai negali. Pas juos viskas buvo dokumentuojama. Techninė užduotis dėl darbų atlikimo buvo pateikta užsakovams. Kiek pamena užsakovo buvo jiems teikiama užduotis ir jie įsipareigojo atlikti darbus už fiksuotą kainą ir jie lygiai taip pat samdė atlikti darbus ( - ) už fiksuotą kainą. Tiek užsakovas nemokėjo už papildomus darbus, tiek jie ( - ) nemokėjome už papildomus darbus. Koks buvo susitarimas su užsakovu, toks buvo susitarimas su subrangovu. Užduotyje buvo tarkim parašyta pakeisti langus, tiek jie, tiek subrangovas matavosi, vertino riziką, kaip ( - ) darė tai jis nežino, bet ateiti pasimatuoti buvo galima. Jie įvertino, pateikė kainą. Darbų eigoje korekcijų buvo, tai galėjo įtakoti darbus. ( - ) pirko rezultatą, jie taip pat pirko rezultatą iš ( - ). Ar logiška reikšti pretenzijas dėl papildomų išlaidų darbams, jei yra fiksuota kaina, tai reikia detaliai skaityti sutartį, iš principo tai nelabai. Jis kaip įmonės vadovas dirbant tame pačiame objekte kažką daryti ketvirtadaliu brangiau ir tikėtis, kad už jį bus apmokėta, tai nesitikėtų to. Jei pagal rangos sutartį yra numatytas statybos objektas, yra numatyta suminė kaina, iškilus tam tikriems nenumatytiems darbams, rangovas kreipiasi į užsakovą, pateikia įrodymus dar kažką, remiasi sutarties punktais. Darbus nebūtinai stabdo. Čia konkrečiai ( - ) pirko darbus pakeisti langus, tai jie atsakingi už projektą su ( - ). Jie darė techninį projektą, sutartyje buvo ir techninio projekto parengimas. Sutartyje buvo vienas iš darbų parengti techninį projektą. Jei matai, kad atliekant papildomus darbus netelpi į sąmatoje numatytą kainą, tai yra teikiamas užsakovui raštas, pridedami dokumentai, kalbama su užsakovu. Dėl papildomų darbų jei jie vykdomi sutartis turi būti pasirašyta. Šiuo atveju ar buvo pasirašyta su užsakovu papildomų darbų sutartis nepamena. ( - ) darbai buvo viešasis pirkimas. Nesvarbu kaip pirkimas vyksta ar viešuoju būdu, ar uždaruoju, ar atviruoju, kainą nustato darbų apimtis, jei keičiasi darbų apimtis ir sutartis leidžia pasikeitus darbų apimčiai keisti kainą, tai galima. Jų sutartis ar leido keisti kainą nepamena. Jei nustatomas brokas, užsakovas už jo pašalinimą nemoka, moka rangovas, rangovas pašalinti turi broką.

32Liudytojas A. Ž. parodė, jog dirba UAB ( - ), jo pareigos komercijos direktorius. Su ( - ) kiek pamena yra pasirašę tris sutartis. Dėl ( - ) centro sutartis buvo. Sutartį pasirašė, darbus padarė, darbai buvo parketo montavimo, šlifavimo, lakavimo. Sutartyje buvo aptarta darbų apimtis, pinigų suma už darbus, suma už medžiagas. Suma netoli sutarta 60 tūkst. litų. Darbus jie atliko. Dėl atsiskaitymo, tai suėjus terminui nebuvo atsiskaityta, jis asmeniškai skambino pačiai direktorei, klausė kada bus atsikaityta, tai jam D. T. sakydavo, kad dabar neturi pinigų, perves mums, mes su jumis atsiskaitysim, netrukus perves pinigus. Tai taip ir liko neatsiskaityta. Įmonė mūsų kreipėsi į teismą. Šiai dienai iš įmonės neišskaityta suma. Apie teismo sprendimą nieko nežino, nesidomėjo. Kiek pamena, pagal sutartį ( - ) turėjo sumokėti per 30 d. nuo sąskaitos išrašymo. ( - ) sakė, kad atsikaitė su ( - ). Kad tai buvo sumokėta įmonei. Su ( - ) yra bendradarbiavę ir anksčiau, tada atsiskaitė, įgavo jų pasitikėjimą. Juos tenkino sąlygos, apmokėjimas, gavo darbą, jiems tuo metu buvo gerai. Kai sužinojo, kad ( - ) gavo pinigus iš užsakovo, tai jiems ( - ) sakė kiek pamena, kad dar negavo pinigų. Su D. T. bendravo telefonu, ne vieną ir ne du kartus, buvo dėl atsiskaitymo skambinta, vis sakė ryt, ryt, gavosi katės ir pelės žaidimas. Jo nuomone, jie yra apgauti, nes su jais neatsiskaitė už padarytus darbus. ( - ) arba D. T. jiems nesumokėjo be sąskaitų ar grynais pinigais už atliktus darbus. ( - ) jiems yra vienintelis skolininkas. Šiuo metu nėra skolininkų, dar nesuėjo terminas kitiems, tačiau jų pasitaiko. ( - ) apgavo jų įmonę, jiems nesumokėjo pinigų. Sutartį pasirašant gavo tinkamą objektą darbams atlikti. Šioje sutartyje, kuri liko neatsiskaityta, avanso nebuvo numatyta. Prašė, kad darytų darbus be avanso, prieš tai kiek turėjo sutarčių avansas buvo. ( - ) sakė, kad jai niekas nepravedė avanso, tai jie paprašė pradėti darbus be avanso. Sutartis dėl ( - ) nebuvo vienintelė su ( - ), prieš tai kelias turėjo, buvo atsikaityta su jais.

33Liudytojas V. K. parodė, kad prekiavo statybinėmis medžiagomis, daugiau dažais, firma UAB „( - )“ įsikūrusi ( - ). 2008 metais pradėjo bendradarbiauti su UAB „( - )“, sutartis buvo pasirašyta neterminuota. Sutartyje buvo numatytas 30 dienų atsiskaitymo laikotarpis. 2010 metais pradėjo strigti UAB „( - )“ atsiskaitymai, bendra įsiskolinimo suma siekė 148 000 litų. Sekė situaciją, teiravosi, viskas atrodė normaliai. Iš įmonės direktorės visada būdavo kažkoks paaiškinimas. 2009-2010 metais įmonės turėjo sunkumų, galėjo būti taip, kad ir ši įmonė turėjo sunkumų su atsiskaitymais. Bendraujant telefonu įmonės direktorė įtikindavo, kad bus atsikaityta. Didesnius kiekius prekių veždavo jų įmonė, mažesnius pasiimdavo ( - ) žmonės. Nuvežę prekes pasirašydavo dokumentus, viskas buvo dokumentaliai tvarkingai daroma. Daug prekių vežė į Druskininkus, ten buvo sanatorija remontuojama. Tai buvo normali prekyba, nieko neišsiskirianti. Buvo pasirašę atrodo ir skolos grąžinimo grafiką, bet direktorė nieko neaiškino, nesakė, kad nemoki, kad atsiskaitymas stringa dėl bankroto. Tuo momentu buvo daug stringančių atsikaitymų su bendrovėmis. D. mokėjo įtikinti, kad atskaitys, kad viskas bus gerai, tas ir įtakojo, kitaip nebūtų duota tiek daug prekių, jos asmeniniai gebėjimai įtikinti nulėmė tai. Bandė skolą išsiieškoti per skolų išieškojimo įmonę UAB „( - )“, jie atsakė, kad sumokėti pinigai nebus, kad tokį turi atsakymą. UAB „( - )“ UAB „( - )“ per tą laikotarpį sumokėjo 5000 litų. 2013 m. UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla. Pradžioje ( - ) bankroto byloje dalyvavo labai aktyviai, paskui tik raštu. 2010 m. ir 2011 m. strigo apmokėjimai, o 2012 m. pastatomas D. T. nuosavas namas. D. T. buvo UAB „( - )“ vienintelė akcininkė ir direktorė. Į jos statomą namą statybinių medžiagų nevežė. Tai buvo normali, veikianti įmonė, kodėl neapmokėjo sąskaitų negali atsakyti. ( - ) visada atsiskaitydavo pavedimais, gal per kasą ir pirko kokią prekę smulkią. Dividendai D. T. buvo išmokėti, šitą jis žino. Tai tas pats laikotarpis, kada jau buvo įsiskolinimai jam. Per bankroto administratorių sužinojo, kad yra daugiau kreditorių. Žino, kad atsikaitė su kitomis įmonėmis, o su juo neatsikaitė. 148905,70 litų arba 43 126,08 eurų yra tokia ieškinio suma išminusavus tuos 5000 litų, kuriuos išieškojo ( - ), tokią sumą prašo priteisti. Ši suma pagrįsta dokumentais. Noras ar nenoras, nepaisymas ar lengvabūdiškumas lėmė, kad buvo neatsiskaitoma už prekes. Skola susidarė nuo 2010 metų, kai pradėjo strigti atsiskaitymai. Jeigu dokumentuose taip parašyta, vadinasi taip ir buvo. Betarpiškai bendravo su direktore dėl skolos, kai suprato, kad apmokėjimo nebus, tada kreipėsi į UAB „( - ). Kokių veiksmų jie ėmėsi nežino, pavyko išieškoti 5000 litų. Jam buvo pasakyta, kad daugiau pinigų man nesumokės. Negali atsakyti ar ( - ) kreipėsi į teismą, jie savo metodų neatskleidžia. Jie jam pasakė, kad išieškojimas negalimas, tada abipusiu susitarimu sutartį nutraukė. Po 2007-2008 metų ekonomikos kilimo buvo nuosmukis, todėl firmos vėluodavo atsiskaityti, jie partęsdavo atsiskaitymų terminą. UAB „( - )“ skola susidarė 90 procentų už dažus. Tai suma už paimtas prekes, jeigu jo parodymuose suma kinta, matyt buvo imta dar medžiagų, skaičiai turėtų sueiti. Jau esant įsiskolinimui, jau po to dar buvo imta prekių. Ieškinio suma paskaičiuota su PVM. Dėl PVM užskaitos nesikreipė, nes kol procesas nebaigtas, jie negali kreiptis. Jis nederino su ( - ), kad išpirkti UAB „( - )“ akcijas. Tokios firmos, teikiančias tokias paslaugas, neviešina savo ketinimų. 2011-2012 metais darbai vyko, UAB „( - )“ turėjo statybos objektų, atlikinėjo darbus. Nesikreipė į teismą dėl skolos ieškojimo, nes turi tame patirties. Civilinė byla buvo užvesta, kai UAB „( - )“ atsisakė išieškoti skolą. Jis kreipėsi pas advokatus, o jie į teismą. Nemokumas įmonės atsirado dėl D. T. statomo namo, tai jo prielaida. Jam užkliuvo dividendų išsimokėjimai. Kad daryti tokią prielaidą buvo pakankamai informacijos ir jo loginė išvada. Po susitikimo su ( - ), D. T. buvo pas jį atvykus ir jie kalbėjo. Po to susitiko, jis padarė išvadą, kad pinigai jam nebus sumokėti. Apie barterinį pasiūlymą jis neprisimena nieko, jeigu būtų buvęs toks pasiūlymas, būtų apsvarstytas.

34Liudytojas A. M. parodė, kad buvo paskirtas UAB „( - )“ bankroto administratoriumi UAB „( - )“. Viskas buvo senai, 2012 ar 2013 metais buvo iškelta bankroto byla, buvo areštuotos sąskaitos, paimti dokumentai, viską vykdė pagal įmonių bankroto įstatymą. UAB „( - )“ bankroto administratoriumi jis buvo iki 2015 m. gruodžio mėn. Šiuo metu UAB „( - ) nebedirba. Tikrino UAB „( - )“ sandorius, pateikė ataskaitą kreditoriams, kreditoriai patvirtino tą ataskaitą. Pateikė visą sąrašą sandorių, kuriuos reikėjo patikrinti, ginčytinų sandorių buvo apie 15. Vienas buvo dėl dividendų išmokėjimo. Buvo kreiptasi į teismą ir laimėjo teisme procesą, suma buvo apie 180 000 litų. Šią sumą kaip dividendus išsimokėjo buvusi direktorė, kaip akcininkė. Kiti sandoriai buvo trišalės sutartys, pavyzdžiui su UAB „( - )“. Buhalteriai dokumentai, kurie buvo išimti pagal apyrašą, buvo tvrakingi. Visi dokumentai buvo, jokių dėl to problemų nebuvo. Kompiuteris turbūt buvo perimtas, bet buvo ir popierinė apskaita. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad sutarčių registrai, kreditorių sąrašai buvo pateikti. Dokumentai per kelis kartus buvo pateikti. Užginčyti buvo kai kurie sandoriai, buvo sudarytos taikos sutartys, dalis pinigų atėjo, laimėta byla dėl žalos atlyginimo už išsimokėtus dividendus. Su darbuotojais yra atsiskaityta, o su kitais kreditoriais nežino, neturi informacijos. Prieš bankrotą, 2011 ar 2012 metais, nežino ar įmonė buvo patyrusi didelių nuostolių, reikia pasižiūrėti, negali dabar atsakyti. Buvo prašoma pateikti ikiteisminiam tyrimui dokumentus, žiniaraščius, sutarčių registrus. Viską ką turėjo, tą ir pateikė. Ką prašė ekonominė policija, tą ir perdavė. Tą ką gavo iš UAB „( - )“ tą ir pateikė. Kauno apygardos teismas nagrinėjo bylą dėl dividendų, nežino ar sprendimas pateiktas vykdyti. Yra kitas UAB „( - )“ įgaliotas asmuo, kuris yra UAB „( - )“ bankroto administratorius, jis dabar ten nedirba. Jis susipažino su įmonės dokumentais kai juos gavo. Jis negalėjo daryti tokios išvados, kad tai tyčinis bankrotas. Jeigu būtų nustatytas tyčinis bankrotas, dėl to būtų kreiptasi į teismą. Nusikalstamų veiksmų jie nepastebėjo, jie savo veiksmus darė civiline tvarka, tam tikri veiksmai jiems kėlė įtarimus, ten kur buvo išmokėti pinigai, bet nebuvo padengimo, buvo atliktas auditas ir pateiktos audito išvados. Kreditoriams buvo pateikta santrauka kokie sandoriai kėlė įtarimą, paskui 5-6 ieškinius pateikėm. Nepasakys nieko apie ( - ) bendrabučio remontą, nepamena. Negaliu atsakyti ar kreipėsi į teismą dėl UAB „( - )“ padarytos žalos išieškojimo. Reikėtų atgaminti tą informaciją, nepamena. Kreditorių ir debitorių sąrašai buvo išsamūs, keli debitoriai buvo įtraukti neturint pagrindo. Nebuvo perdavimo priėmimo akto, ten nedidelė suma apie 10 000 litų.

35Liudytojas A. T. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2012 m. dirbo UAB „( - )“ darbų vadovu. Jo manymu, viename projekte juos apgavo ir situacija šiandien yra tokia. Turėjo projektą ( - ), tai buvo bendrabučio rekonstrukcija, jie buvo subrangovai, kurie darė apdailos darbus. Generalinis rangovas buvo UAB „( - )“. Atsirado papildomi darbai, kuriuos rangovas žadėjo pasirašyti ir apmokėti. Neatlikus šitų darbų, jie negalėjo atlikti savo darbų pagal sutartį. Jis vis žadėdavo pasirašyti, ko pasėkoje nepasirašė. Pasirašė sutartį su generaliniu rangovu UAB „( - )“. 2010 m. turėjo rekonstruoti 4 bendrabučio visą vidų, atlikti išorės darbus. Statybos medžiagas teikė patys. Jiems medžiagas tiekė kelios įmonės, tarp jų ir UAB „( - )“, iš ten ėmė gaistus, dažus, iš Lemora - stambesnes statybines medžiagas. Atsikaitymas vyko per banką, pavedimais. Užsakovas UAB „( - )“ surado papildomų darbų už kuriuos žadėjo sumokėti. UAB „( - )“ jiems sumokėjo, bet ne viską. Suma buvo didelė. Už atliktus darbus atsikaitoma pagal sutartį. D. T. ir jis tuos klausimus keldavo, kad kai yra papildomi darbai reikia pasirašyti, jie žadėdavo, kad bus pasirašyta ir sumokėta. Sakydavo, kad bus patvirtintos sąmatos. Papildomi darbai trukdė atlikti pagrindinius sutartinius darbus, be jų negalėjome atlikti pagrindinių darbų. Pradėjus darbus pamatė, kad laiptai netinkami, jie savo medžiagų negalėjo dėti. Jie samdė kitą įmonę, kuri atliko darbus dėl spartesnio interneto. Darbų apimtis siekė arti milijono. Papildomų darbų sąmatos buvo daromos ir pateikdavo jas gen. rangovui. Tie dokumentai, sąmatos buvo laikomi UAB „( - )“ ir siųsdavom gen. rangovui, bet jos nebuvo pasirašytos. Tiems darbams atlikti pirko medžiagas iš tų pačių įmonių su kuriomis turėjo sutartis. Laiptai, internetas, vedinimo sistemos, tai darbai, kurie buvo atlikti papildomai. Derybas vedė su direktoriumi L. ir su pavaldžiais asmenimis. Dėl interneto, darbus darė „( - )“, o dėl vėdinimo sistemų įrengimo „( - )“. Nežino ar šioms firmoms buvo sumokėta už atliktus darbus. ( - ) atsakingas asmuo buvo, bet pavardės nepamena, bendravo su juo kiekvieną savaitę. Jie žadėjo ieškoti finansavimo šaltinio, patvirtinti sąmatas. Įmonėje buvo nustatyta atsiskaitymo tvarka. Visos sąskaitos turėjo būti pateiktos buhalterijai mėnesio pabaigoje. Nežinojo, kad D. T. asmeninė atsikaitomoji sąskaita buvo naudojama ūkinėje UAB „( - )“ veikloje. Medžiagos iš UAB „( - )“ to bendrabučio rekonstrukcijoje buvo naudojamos. 50-60 procentų naudojamų medžiagų buvo iš ( - ). Darbus užbaigė tame bendrabutyje, ar įformino, nepamena. Statybos darbai pradedami nuo užsakovo, skiriamas techninis prižiūrėtojas, mėnesio gale surašomas atliktų darbų aktas ir priduodamas techninei priežiūrai. Jie darbus tikrina. Yra statybos darbų žurnalas, kuriame surašomi visi atlikti darbai nuo mėnesio pradžios iki galo. Visi atlikti darbai fiksuojami statybos darbų žurnale. Šalia pagrindinių atliktų darbų, turėjo būti fiksuojami ir papildomi darbai, nes kitaip neina priduoti objekto. Pradėjo darbus su vienu projektu, o baigė su kitu. Eigoje vyko projektavimas, buvo atliekami darbai. Jie matė techninį projektą, įvertino. Statybos eigoje projektas kito ir statybų darbai išaugo. Jie pildė visą eigą žurnale, nurodė atliktus papildomus darbus. Jie informuodavo generalinį rangovą, kad negali atlikti savo darbų, kol nebus atklikti papildomi. Rašė žurnale. Bendrabutis buvo renovuojamas iš Europinių pinigų. Jiems žadėjo, kad bus apmokama už papildomai atliktus darbus, ( - ) atsisakė pasirašyti už papildomus darbus generaliniam rangovui, o šis jiems. 2011 m. turėjo darbų, tai garantavo jų pajamas, atsiskaitymus. Jeigu būtų gavę tuos pinigus, būtų atsiskaitę su tiekėjais. D. T. namo statybai iš įmonės nebuvo statybinės medžiagos vežamos.

36Liudytojas T. K. parodė, kad dirbo UAB „( - )“, projektų valdymo direktoriumi. Buvo sudaryta su UAB „( - )“ statybos subrangos sutartis dėl ( - ) bendrabučio rekonstrukcijos. Darbų apimtis buvo didelė, „( - )“ turėjo atlikti griovimo darbus, pakeisti santechniką, pakeisti langus, suvedžioti elektrą, užbaigti aplinką, visi darbai išskyrus fasadą. Darbai vyko normaliai, atsiskaitinėjama laiku. Lėšas jiems pervesdavo užsakovas, o jie atsiskaitydavo su „( - )“. Buvo kažkiek defektų, kuriuos reikėjo taisyti, nebūdavo statybos darbų be defektų. Paskui, kai darbai jau buvo baigti, reikėjo tvarkyti defektus, prasidėjo „( - )“ bankrotas ir jie jau jų neprisikvietė, taisė savo sąskaita. „( - )“ užbaigė visus darbus, objektą pridavė. Įmonėje buvo prasidėjęs bankrotas, jie ėjo į kompromisus, sudarinėjo trišales sutartis, užskaitymus, dalį medžiagų pirko patys, siekė, kad darbai butų užbaigti. Jiems užsakovas sumokėjo visus pinigus, o jie sumokėjo „( - )“ viską pagal sutartį. Darbų apimtys buvo įvertintos kartu su „( - )“. Jie buvo kaip partneriai, žinojo, kad juos ims. „( - )“ jiems davė pasiūlymą, jie sakė, kad jiems tinka, jeigu už tokią kainą laimės konkursą. Jie sutiko būti jų pagrindiniu subrangovu, tada jie dalyvavo konkurse. Esminio broko, kad neužbaigti objekto, nebuvo. Jie su „( - )“ nieko nederino dėl broko taisymo darbų apmokėjimo. Projekto pradžioje buvo numatyti fasado keitimo darbai, apšiltinimas, vėliau užsakovas tų darbų atsisakė ir už tuos pinigus paprašė kitų darbų. Darbai buvo perskirstyti. Iš kokių lėšų buvo atliekami rekonstrukcijos darbai nežino. Objekto viduje darbų padaugėjo. Darbai „( - )“ nuo to nepabrango, pinigai buvo palikti, darbai perskirstyti. „( - )“ grindė tariamai atsiradusiais papildomaiss darbais, jie grindė, kad sutartis buvo pasirašyta su UAB „( - )“ fiksuota, kad jie prisiėmė riziką ir negali atsirasti jokių papildomų darbų, todėl jie jokių pretenzijų nepriėmė, nors toks kreipimasis iš „( - )“ pusės buvo. Jie ėjo kartu su jais ir nuo pat pradžių matė visas darbų apimtis, dalyvavo derybose su ( - ), apsiėmė viską daryti, todėl jie traktavo, kad jokių papildomų darbų nėra. Papildomų darbų sąmatos nebuvo derinamos. Ventiliacija buvo keičiama, kad atitiktų reikalavimus, tai buvo aišku nuo pat pradžių ką reikia padaryti. Jiems buvo svarbu galutinis rezultatas, jie projektavo, „( - )“ projektavimo eigoje tiesiogiai dalyvavo ir galėjo įnešti į projektą pageidavimus, pakeitimus, jeigu tai atitinka specifikacijas, bet konkrečių specifikacijų nebuvo, buvo užduotis renovuoti. Jie galėjo daryti bet ką, kas jiems yra pigiausia. Buvo tvarkomi laiptų turėklai, pastatytas invalidų keltuvas, kiek atsimena laiptų konstrukcijos daromos iš naujo nebuvo. Buvo prašoma papildomų pinigų žodžiu. „( - )“ kreipdavosi į „( - )“ direktorių, į jį, į gamybos direktorių, įvairiai būdavo. Jie traktuoja, kad papildomų darbų nebuvo. Jeigu jie sutarė, kad visi darbai bus padaryti, buvo techninėje užduotyje nurodyta atlikti viską, ko reikia rekonstrukcijai. Techninis projektas nebuvo keičiamas, buvo smulkmenų, kurias keitė, bet esminio projekto keitimo nebuvo. Tokio kaip atskiro projekto laiptams nebuvo. Interneto parametrai buvo keičiami į geresnį. Finansavimas nebuvo sumažintas atsisakius fasado apdailos darbų. Jiems kontraktas liko fiksuotas, todėl ir jie „( - )“ pinigų nemažino. Jie sumokėjo viską, kas buvo apibrėžta kontrakte su UAB „( - )“. Darbai, medžiagos nepabrango taip, kad taip išaugtų sąnaudos keliais šimtais tūkstančių. „( - )“ buvo pakviesta į konkursą, jai buvo pateikta visa konkurso medžiaga, specifikacijos, konkurso sąlygos, techninis aprašymas, ko reikalaujama. Paties techninio projekto nebuvo. Rekonstrukcijos dabai buvo vykdomi kartu su techniniu projektavimu. Konkurse buvo pateikta užsakovo techninė užduotis. Darbų atlikti be techninio projekto negalima, bet darbus įsivertini galima. Techninis projektas reikalingas, kad apibrėžti kokius darbus reikia atlikti. Techninėje užduotyje buvo apibrėžta ko užsakovas nori iš rekonstrukcijos, surašytos užduotys. Techninėje užduotyje nebuvo parašyta kaip reikia sutvarkyti pastato vidų. Techniniame projekte viskas numatyta, griovimo darbai, statybos darbai, medžiagiškumas. Darbų apimtis galima apskaičiuoti iš patirties ir išeinat iš statistinės kvadrato kainos. Techninis projektas buvo parengtas statybos darbų eigoje, po sutarties pasirašymo su UAB „( - )“. Pasirašius rangos sutartį prasidėjo griovimo darbai. Darbai buvo pradėti be techninio projekto, techninis projektas buvo rengiamas darbų eigoje. Techninis projektas daromas taip, kaip buvo padaryta rekonstrukcija, kaip „( - )“ darė, jie darė iš paskos, pritempinėjo. Jie į projektą ėjo kartu su „( - )“ kaip partneriai, sutarė, kad prisiima riziką ir daro darbus pagal techninę užduotį. Jie turėjo teisę teikti pasiūlymus, kad įtilptų į kainą. Darbai vyko dalinai lygiagrečiai, jie atsižvelgdami į jų norus, darė techninį projektą. Jie derinosi eigoje kaip turi būti, kad nenukrypti nuo įstatymo, kad projektas vėliau atitiktų įstatymus. Techninę užduotį nustatė užsakovas, bet medžiagų kainą nusistatė pati „( - )“, šito techninė užduotis neapibrėžė. Sienų kvadratų skaičių nustatė užsakovas, su užsakovu bendravo ir jie, o realiai kartu su „( - )“, nes vyko pasitarimai, o pasitarimuose dalyvavo ir „( - )“. Gamybiniuose pasitarimuose aptariami projektavimo ir gamybos klausimai, darbų apimtis ir kokybė. Statybos darbų žurnale, statybos darbai buvo fiksuojami, kadangi dabai vyko lygiagrečiai, darbai kartais buvo fiksuojami vėliau, vėliau suforminami. Techninę priežiūrą atlikto ( - ) atstovai, etatiniai darbuotojai, turintys licenzijas. Atlikti darbai fiksuojami statybų atliktų darbų žurnale, kuriame pasirašo gen. rangovas, rangovas ir techninę priežiūrą atliekantis asmuo. Darbų apimtys nebuvo aktuojamos. Kadangi buvo fiksuotos kainos kontraktas, jie maždaug įsivertindavo kiek darbų padaryta procentaliai ir atitinkamai pildydavo aktus. Atliktų darbų aktai ir statybos atliktų darbų žurnale užfiksuoti darbai gali skirtis. Skiriasi tarpiniais atvejais, galutiniame etape turi sutapti. Kodėl „( - )“ prašė papildomų pinigų nežino, kiekvieną kartą kai prašo, jie apeliuodavo į kontrakto sąlygas, nes buvo fiksuotos kainos sutartis, todėl aktavimas galimas ir viena eilute atliktų darbų žurnale, neapibrėžiant nei kvadratų, nei metrų. Gali būti fiksuojami santechnikos darbai. Darbų apimtis nei metrais, nei kvadratais nebuvo apibrėžta, buvo kambarių skaičius, kad prie kiekvieno bloko turėjo būti tualetas su vonia. Kvadratų skaičius savikainą gali įtakoti, bet prieš konkursą visi konkurso dalyviai galėjo apsižiūrėti objektą, pasiskaičiuoti kambarių kiekius, perskaičiuoti kvadratus, nes nei kambarių, nei koridorių nepadaugėjo, užsakovas žiūrėjo lanksčiai, jeigu kai, kurie kambariai buvo geros kokybės, jie sutiko, kad nei grindys, nei plytelės nebūtų klijuojamos. Buvo aukštų kur plytelių neklijavo, buvo avarinė laiptinė, kurioje plytelių neklijavo. Oficialiai UAB „( - )“ į ( - ) administraciją dėl papildomų darbų apmokėjimo kreiptasi nebuvo, neoficialiai pokalbiai buvo. Jie aiškiai „( - )“ pasakė, kad yra fiksuota sutarties kaina ir jokių papildomų pinigų jie negaus. Sakė, kad jie patys eitų kalbėti su ( - ), įrodytų, kad yra papildomi darbai ir jeigu ( - ) pinigų duos, jie juos atiduos „( - )“. ( - ) pasakė, kad į tokias kalbas nesileis, todėl jie oficialia ir nesikreipė. Medžiagiškumas nebuvo nustatytas. Techninė užduotis kalba apie galutinį rezultatą, kad visi koridoriai turi būti iškloti plytelėmis, jie į plytelių kaną nesigilino. Pagal techninį projektą nebuvo galima apskaičiuoti kvadratų, bet „( - )“ ėjo su jais kartu į konkursą, jie perėjo per bendrabutį, apžiūrėjo kokia yra egzistuojanti apdaila, pasižiūrėjo ką reikia pakeisti, jie viską matė. Statybos leidimas buvo išduotas, kada buvo parengtas techninis projektas. Statybos darbų be statybos leidimo faktiškai nebuvo galima pradėti. Jie, kaip generalinis rangovas neskatino „( - )“ pradėti statybos darbų be statybos leidimo. „( - )“ žinojo galutinį darbų atlikimo terminą, todėl darbus pradėjo be statybos leidimo. Terminus nustatė užsakovas. Žodžiu kalbėjosi su užsakovu apie darbų atlikimo terminus, jiems neoficialiai terminus nukėlė, bet darbų atlikimas buvo susijęs su finansavimu, terminų nukelti negalėjo, todėl nenukėlė. Jų įmonėje yra sąmatininko etatas. Sąmatos sudaromos įvairiai, gali būti detalios, gali būti sustambintais įkainiais. Sąmatos sudarymui techninis projektas nebūtinai reikalingas. Tais atvejais jeigu nėra techninio projekto, reikia pateikti komercinį pasiūlymą sąmatos forma, ir sąmata bus sudaryta be techninio projekto. Techninis projektas, sąmatos sudarymui nebūtinas. Be techninio projekto tiksli sąmata nebus sudaroma. Tiksli sąmata galima tik tada, kada yra detalus darbo projektas. Techninis projektas irgi yra orientacinis dokumentas. Įkainiuose yra automatiškai numatytas nenumatytų darbų atlikimas. Nėra tokio nenumatytų darbų procento. Kiekvienas rangovas įsivertina tai, ką nori įtraukti sąmatose. Sąmatos sudarymas nėra valstybės reglamentuotas, kiekvienas rangovas ruošdamas sąmatą įsivertina kaip jam atrodo, kiekvieno rangovo sąmata nėra identiška. Generalinio rangovo funkcijos, kad jis atsako už visą objektą pilnumoje, o subrangovas atsako už sutartimi patikėtą darbų dalį. Dėl pasikeitusios darbų apimties turėtų derinti subrangovas, jeigu tai numato kontraktas. Darbų apimtys nedidėjo, kaina nedidėjo, todėl į užsakovą nesikreipėme dėl papildomų darbų apmokėjimo. Kontraktas su UAB „( - )“ buvo fiksuotos kainos, jie apsiėmė su visa rizika atlikti darbus. Neįgaliesiems liftas nebuvo numatytas projekte. Užsakovas atsisakydamas fasado darbų paprašė atlikti kitus vidaus darbus, tame tarpe ir invalidų liftą. Fasado darbus ir kitus vidaus darbus vertino pati „( - )“, jie atliko tik projektavimo darbus. Kokia buvo to kaina nežino, reikia žiūrėti sąmatą. „( - )“ dalyvavo rengiant techninį projektą. Tam, kad įtilptų į kainą jiems buvo leista įtakoti techninį projektą. „( - )“ jokių statybos darbų neatliko, visą objektą turėjo „( - )“. Griovimo darbai buvo pradėti dar iki techninio projekto ir statybos leidimo gavimo. Juos atliko „( - )“ „( - )“ kreipdavosi dėl papildomų pinigų skyrimo, jų reikalas buvo žiūrėti, kad atliekami darbai atitiktų sutarties sąlygas. Atliktų darbų kainos derinti nebuvo galima, nes kontraktas buvo fiksuotos kainos, ir derinti jau nieko nebuvo galima. Pokalbiuose dėl papildomų pinigų skyrimo iš „( - )“ dalyvavo 2 žmones, tai D. T. ir gamybos ar techninis direktorius. Dėl darbų jie kartu dalyvavo, o dėl pinigų D. T. kreipdavosi. Pastato brėžinių neturėjo, turėjo tik išplanavimą. Teikdami pasiūlymą, darė preliminarius brėžius, tame dalyvavo ir „( - )“. „( - )“ dalyvavo pasitarimuose dėl fasadinių darbų atsisakymo, visuose pasitarimuose dėl darbų apimčių dalyvavo visos šalys. „( - )“ sutiko su tokiu pakeitimu projekto. Nežinau iš kokių lėšų finansuojamas šis projektas. Terminų nukelti nebuvo galima, nes tai buvo susiję su objekto finansavimu. „( - )“ dalyvavo teikdami techninius pasiūlymus, statinio projektuotuoju buvo jie - UAB „( - )“. Projektuoti turi teisę atestuoti asmenys. „( - )“ turėjo tokias teises. Projektą derino su užsakovu jeigu oficialiai, jeigu neoficialiai tai ir su statybininku. Prieš braižant, priimat techninį sprendimą buvo derinama su „( - )“ , susiderinus su jais derindavo su užsakovu, tai normali praktika. Jie vadovavosi statybų įstatymo 14 str. UAB „( - )“ buvo subrangovas, kuris daro visus darbus. Techninė užduotis buvo abstrakti, kiekvienas sprendimas, kuris buvo susijęs su finansais, buvo derinamas su subrangovu UAB „( - )“. Statybos darbai prasidėjo pasirašius statybos darbų sutartį. Statybos darbai buvo pradėti neturint techninio projekto ir statybos leidimo. Už tai atsakingas generalinis rangovas. Nežino ar sutartyje su „( - )“ buvo įformintas darbų apimčių, pobūdžio pasikeitimas. Tame susitarime su užsakovu kai jis prašė nedaryti vienų darbų, o atlikti kitus, dalyvavo ir „( - )“, skaičiavimus atliko pati „( - )“, jie skaičiavimų neatliko. Prie sutarties buvo pridėta techninė užduotis, darbai išvardinti nebuvo. Pasikeitus techniniai užduočiai, kaip visa tai buvo įforminta sutartyje neatsimena. Sutarties kainos neatsimena, gali būti apie 3 milijonai, kaip nurodyta sutartyje. Jis galvoja, kad trečdaliu sutartis, pagal atliktus darbus, „( - )“ negalėjo pabrangti.

37Specialistė A. S. parodė, jog yra kriminalistinių tyrimų centro specialistė. Konsultavo tyrėją dėl dividendų išmokėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo susipažinusi, tik jai buvo pateiktas UAB „( - )“ bankroto administratoriaus M. raštas, kuriame buvo rašoma apie dividendų išmokėjimą. Kalba buvo apie dividendų mokėjimą, kada priėmus akcininkams sprendimą išmokėti, nebuvo išmokėta, o išsimokėta po kelių metų, neišmokėta pinigais, tik padaryti perdengimai buhalterinėje apskaitoje. Esmė bankroto administratoriaus M. 2012-10-18 rašto buvo, pareiškimas dėl bylos iškėlimo. Tie faktai rodo, bankroto administratoriaus nuomone, kad šie veiksmai turėjo įtakos įmonės bankrotui, dėl to buvo pradėta ikiteisminio tyrimo byla. Tam, kad atlikti tyrimą dėl bankroto bylos ir atsakyti į šiuos klausimus, reikia atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą, padaryti vertinimą, reikia specialisto išvados. Tyrėjos pradėjo nuo fakto, ar akcininkai priėmė teisingą sprendimą dėl dividendų išmokėjimo. Ji pati ūkinės finansinės veiklos tyrimo neatliko, todėl jai nebuvo užduoti klausimai ar įmonė buvo moki ar nemoki. Konsultavo dėl akcinių bendrovių įstatymo taikymo. Atsakymas buvo toks, kad reikia atlikti tyrimą. Buvo skirta užduotis, kurią atliko FNTT specialistai. Ji konsultavo tik dėl įstatymo taikymo to straipsnio, buvo nusižengta 4-5 daliai, buvo pažiedimas. Įmonė turėjo mokėti dividendus per mėnesį pinigais, o ne dengti skolą. Perdengimas skolos prieštaravo įstatymui. Akcininkų sprendimai neša pasekmes. Direktorė perdengė savo skolas, bet taip neturėjo daryti, turėjo išmokėti, ne dengti skolas. Negali atsakyti kaip atsirado direktoriaus skola įmonei, nes nematė buhalterinių dokumentų, tą gali paaiškinti specialistė kuri atliko tyrimą. Jos išsilavinimas aukštasis ekonominis. Įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, reiškia, kad įmonė turi turėti apyvartinių lėšų ir atsiskaitinėti už trumpalaikius įsipareigojimus. Kalba apie likvidumo rodiklius. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 d. Neišmokėti dividendai per mėnesį, įmonė tampa skolinga akcininkui.

38Liudytojas V. V. parodė, jog dirba bankroto administratoriumi, yra įgaliotas vesti bankroto bylą UAB „( - )“ nuo 2016-05-02. Su visais dokumentais dar nėra susipažinęs. UAB „( - )“ bankroto procedūrą administravo A. M., jis jau nebedirba, po to V. J. ir nuo 2016-05-02 V. V.. V. J. nieko kito nepasakys. Jis neturii žinių apie UAB „( - )“ neperduotus buhalterinius dokumentus. Bylinėjimosi dėl neperduotų dokumentų nebuvo. Jis nesusidūrė su tokiais faktais, kad dokumentai būtų išieškomi per jėgą. Neturi informacijos, kad UAB „( - )“ savininkė buvo piktybiškai nepateikusi duomenų. Kiek jam žinoma buvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai, kitų duomenų neturi. Nežino ar buvo perduota buhalterinė programa, bet tarp dokumentų nerado atsisakymo perduoti, tai suprato, kad buvo perduota. Mano, kad UAB „( - )“ kreditorių ir debitorių sąrašai buvo perduoti, bet tikslių duomenų neturi. Negali atsakyti kas dirbo su UAB „( - )“ skolininkais. Atliktų darbų patikrinimai, atsiskaitymai, finansiniai judėjimai buvo tikrinami, kokioje apimtyje pasakyti negali. Nežino ar tuo metu kai buvo iškelta bankroto byla UAB „( - )“ turėjo nebaigtų darbų, objektų. Kokia apimtimi buvo perduotas ilgalaikis turtas nežino, mano, kad visas, ir visas yra realizuotas. Objektas ( - ) bendrabutis jam nėra žinomas. Nuo bankroto iškėlimo, sandoriai buvo tikrinami už 3 metus. UAB „( - )“ dėl vykdytų statybos darbų ( - ) bendrabutyje buvo tikrinama, ar buvo nustatyti neatsikaitymo faktai jam nėra žinoma. Iš kaltinamosios buvo bandoma išieškoti pinigines lėšas, yra ieškinys dėl dividendų išieškojimo. Buvo daug neatsiskaitymų su kreditoriais, o įmonės vadovė priėmė sprendimą išsimokėti sau didelę sumą dividendų. Dividendais sudengė skolą, o tai buvo neleistina. Kodėl UAB „( - )“ gavosi tokia situacija negali pasakyti. Nuo kada UAB „( - )“ tapo nemoki pasakyti negali. Nemokumo nustatymas gana sudėtingas dalykas. Daugiau klausimų liudytojui nepateikta.

39Specialistė Z. P. parodė, kad po specialisto M. išvados pateikimo buvo pateikti papildomai dokumentai ir ji įvertino papildomai dokumentus. Su M. išvada yra susipažinusi. Ji UAB „( - )“ mokumo netyrė, tai yra pateikta specialisto M. išvadoje. Imant UAB „( - )“ mokumo rodiklius nuo 2008 m. jie buvo žemesni, 2009 m. mokumo koeficientas buvo 0,45 leistina riba 0,5 reiškia jau netoli tos ribos buvo. Bendrasis likvidumo koeficientas buvo 1,3 tai yra teigiamas, įsiskolinimo koeficientas 0,68, leistina riba yra 0,7. Vertinat visumą rodikliai dar nebuvo blogi. Bendrovė dirbo turėjo 360 000 grynojo pelno, paskirstyto pelno apie milijoną. 2009 m. UAB „( - )“ atitiko akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. UAB „( - )“ akcininkai dividendus turėjo teisę paskirti už 2009 m., finansinės, ūkinės sąlygos leido. 2010 priimtas sprendimas kada svarstyta finansinė atskaitomybė. Akcininkų sprendimas atitiko tuos išvardintus įmonės koeficientus ir buvo galima mokėti dividendus. Kapitalas nebuvo nuosavas, įmonė dirba pelningai. Įmonės privalo išmokėti per mėnesį dividendus, jeigu neišmoka akcininkas turi teisę išsireikalauti, taip nurodyta akcinių bendrovių įstatyme. Jeigu neišmoka, jie apskaitomi kaip įsipareigojimas akcininkui, akcininkas tampa įmonės kreditoriumi, o įmonė tampa skolininke. Akcinių bendrovių įstatyme parašyta, kad dividendai išmokami pinigais, jokių skolų užskaitymas nenumatytas. Kodėl įmonė neišmokėjo dividendų negali atsakyti, tai turi atsakyti pati akcininkė ir direktorė. 2010 m. į sąskaitas ir į kasą bendrai gauta 5029420 litų, išleista 4943765 litų. Likutis kasoje ir sąskaitose yra 85625 litai, kur jie panaudoti negaliu pasakyti, nebuvo užduotas toks klausimas, nebuvo tyrimo kaip jie buvo panaudoti. Sutarčių registras nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Jis nebuvo pateiktas, todėl nebuvo galima nustatyti kiek iš viso buvo sudaryta sutarčių per tuos metus, ar jos visos įvykdytos. Dėl inventorizacijų, nebuvo pateikta ilgalaikio turto inventorizacijų 2007-2011 dokumentų.

40Jai buvo pateiktos tik 2007 m. įmonės skolų ir įmonei skolų inventorizacijos, o 2008-2011 nebuvo pateiktos. 4 str. buhalterinės apskaitos įstatymo reikalauja, kad pateikta informacija būtų išsami vidaus ir išorės naudotojams, šiuo atveju pateikta informacija nėra išsami. Finansinės atskaitomybės įstatymo 15 str. 10 p. nurodo, finansinėje atskaitomybėje pateikti turto likučiai turi būti patvirtinti inventorizacijos duomenimis. Informacija turi būti išsami, todėl negali pilnai patvirtinti koks buvo turtas ir įsipareigojimai. Nuo 2009 m. kasoje buvo realių pinigų, finansiniuose apyskaitose tai matosi. Direktorei buvo išduodama kaip atskaitingam asmeniui, įformintas išdavimas, avansinėse apyskaitose rodo. Yra kasos taisyklės, 9 p. nurodyta (cituojama). Nepanaudotos atskaitingos lėšos, mėnesio gale kasos pajamų orderiu turi būti grąžinamos į kasą. ( - ) nebuvo taip daroma. Nebuvo įrašomos visos įvykusios ūkinės finansinės operacijos, mėnesio pabaigoje į avansinę apyskaitą. Avansinė apyskaita sudaroma gegužės 29 d., o ūkinės operacijos dar vyksta ir 29 ir 30, 31 dienomis ir tai neįrašoma finansinėje apyskaitoje, o registre įrašoma. Tuo jos ir skiriasi, kad likučiai avansinėse apyskaitose nesutinka su registrais, registrų duomenimis. Vadovaujamasi 25 verslo apskaitos standartu, mokesčių inspekcijos išaiškinimu. Kada nevesta pagal objektus, sąnaudų negalima nustatyti, ar tas objektas buvo pelningas ar nuostolingas. Išlaidų ( - ) bendrabučiui įvertinti negaliu. UAB „( - )“ vedant buhalterinę apskaitą padarė tokius pažeidimus: apskaita nevedama kaip reikalauja 25 verslo apskaitos standartas, nepateikti medžiagų nurašymo aktai, nebuvo galima nustatyti įsipareigojimų, neatliktos inventorizacijos ilgalaikio turo ir piniginių lėšų, kas yra privaloma. Neapkaityta buvo 400 litų. Jie buvo pervesti į D. T. asmeninę sąskaitą kaip atskaitingam asmeniui, tai buvo 2011-10-12. Pagrindinis pažeidimas, kad nepateikė 2011 m. medžiagų nurašymo aktų kas liečia bendrabučio rekonstrukciją. Iš M. išvados, matyti, kad iš UAB „( - )“ pateiktų apskaitos dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2013, nes bendrovė apskaitos registrus vedė ne pagal pirminius apskaitos dokumentus. Apskaitos dokumentuose nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, neatlikto metinių inventorizacijų, neteisingai vedė atskaitingų asmenų apskaitą, bei naudojosi direktorės banko sąskaita, su tiekėjais nesiderino atsiskaitymo likučių bei apmokėjimo datos. Įstatymai nereglamentuoja, kur lėšos turi būti pervestos, bet į tą sąskaitą sueina bendros lėšos ir jos turi būti naudojamos įmonės reikmėms. Ji negalėjo atskirti kur įmonės lėšos, kur asmeninės. Tos lėšos buvo naudojamos įvairiai, ir asmeniniams poreikiams taip pat. Jai kaip atskaitingam asmeniui buvo pervedamos įvairios lėšos, viskas suplakama į vieną. Lėšos turi būti apskaitomos įmonės sąskaitoje iš tiekėjų, iš užsakovų. Nei Sodra, nei mokesčių inspekcija tų lėšų nemato. Nebuvo tirta ar D. T. išleido daugiau pinigų nei gavo atlyginimo per tuos metus. Nebuvo galima atskirti, šito nebuvo tirta. Visa, kas jai buvo pervesta kaip atskaitingas asmeniui, apskaityta avansinėse apyskaitose. Į avansines apyskaitas sukrenta visi pinigai ir rodoma kaip jos skola įmonei. Sąskaitoje susilieja bendri pinigai, nėra jokių pateisinamų dokumentų. Tai fizinio asmens sąskaita, nėra registro. Viskas apkaityta įmonėje kiek pinigų jai išduota, bet panaudojimo ji nenustato. Susilieja iš užsakovų gauti pinigai, jos darbo užmokestis, įnešimas grynais ir kiti pervedimai. Išlaidų dokumentų nėra, nebuvo pinigų panaudojimo dokumentų, tai fizinio asmens sąskaita. Pagal atskaitingą asmenį, 2010-01-01 nepanaudotas lėšų likutis, D. T. buvo skolinga įmonei 99 910,61 Lt, dar bendrovė jai išdavė 35000 litų kaip atskaitingam asmeniui ir sausio 17 d. ji išleido 5231,47 litų ir sausio 17 d. buvo sudengti dividendai. Įmonės pinigai buvo užskaityti kaip skola įmonei. Įmonės pinigai buvo likutis, jie buvo nepanaudoti. Dėl ( - ), tyrė M., UAB „( - )“ galėjo sumokėti, atsiskaityti, lėšų įmonėje buvo. Vadovas lėšas skirstė. Kada M. davė šią išvadą jie neturėjo rekomendacijų kaip skaičiuojamas įmonės mokumas, iki 2014 m. birželio mėn. Rekomendacijos patvirtintos 2014-06-11. Jai jau darant apklausą, ji jomis vadovavosi ir pateikė savo išvadą, kada įmonė pripažįstama nemoki. M. dar neturėjo tų rekomendacijų, jeigu jis negalėjo nustatyti pradelstų įsipareigojimų, tai jis taip ir parašė. Negali sakyti vienašališkai ar M. išvada yra teisinga, ar neteisinga, ji vertino kitaip. Ji vertino, kad 2009 m. UAB „( - )“ atitiko akcinių bendrovių keliamus reikalavimus skiriant dividendus, įmonė buvo moki. Įmonės rodikliai blogėjo, bet dar nebuvo kritinės ribos. Įmonės rodikliai gali būti blogėjantys, gali būti gerėjantys, priklauso nuo situacijos. UAB „( - )“ 2009 m. atitiko visus akcinėms bendrovėms keliamus reikalavimus. Likęs nepaskirstytas pelnas 2008 metais 729308 litų. 2009 m. UAB „( - )“ gavo 360825 Lt grynojo pelno. 2009-12-31pelnas paskirstymui buvo 1090133 litai, pasiskyrė 250000 Lt dividendams. Vertinant 2009 m. rezultatus, šis sprendimas įstatymo nepažeidė. 2010 m. gegužės mėn. akcininkas priimdamas sprendimą pasiskirti dividendus nepažeidė akcinių bendrovių įstatymo 60 str., prieš tai turėjo sumokėti mokesčius valstybei, ko reikalauja 59 str. Tarp dviejų kreditorių yra galimas sudengimas ir užskaita. Dividendai išmokami pinigais, apie užskaitas nepasakyta, plačiau pakomentuoti negali. Buhalterinės apskaitos įstatymas nenumato kaip tarpusavyje turi atskaityti kreditoriai. D. T. buvo skolinga bendrovei, pinigai buvo išduoti ūkio reikmėms, įmonės reikmėms, kiekvieną mėnesį atskaitingo asmens nepanaudotas likutis turėjo būti grąžintas į kasą. Dividendai skiriami pagal finansinės atskaitomybės rodiklius. UAB „( - )“ 2010-12-31 likvidumo rodiklis buvo 0.97, leistina vienetas, virš vieneto, 2011 m. 0.32 , 2009 m. likvidumo rodiklis 1,3. D. T. asmeninės sąskaitos pajamas matė, bet išlaidų negalėjo nustatyti. Avansinėje apyskaitoje atsispindi, kad yra nepanaudotas likutis. Kiek iš viso D. T. yra gavusi pinigų į asmeninę sąskaitą, kiek grynais išduota, matosi avansinėse apyskaitose, matosi ir panaudojimas. Ji negaliu pasakyti ar D. T. padarė nuostolį įmonei, kadangi netyrė kiek ji buvo skolinga bankroto dienai. A. K. išvados, negali nei jos patvirtinti, nei paneigti, mokumo rodiklius už 2009 m. jis vertino taip pat kaip ir ji. Už 2010 m. jis vertino ilgalaikį turtą, vertino su ilgalaikiais įsipareigojimais ir skaitė, kad įmonė buvo moki. Ji šio rodiklio nenaudojo. Mokumo rodiklių skaičiavimo metodų yra daug, tai priklauso nuo įmonės šakos, nuo specifikos. Jie skaičiuoja trumpalaikį mokumą tam tikrai datai pagal metodines rekomendacijas. Ji įmonės ilgalaikio turto neskaičiavo, kadangi nebuvo pateiktas nei vienas inventorizacijos aktas. Atlikdama tyrimą ji naudojosi LR VRM specialisto atliekamos ūkinės finansinės veiklos nuostatais. Banko išrašas ir apskaitos registras buhalterinėje apskaitoje yra vienodai svarbūs. Dėl 1500 litų išsiaiškino, o dėl 400 litų ji vertino pagal tai, kas buvo pateikta. Turi būti surašyta buhalterinė pažyma, turi būti įforminta ūkinė finansinė operacija. Ūkio banko sąskaitos išraše yra nurodyta, kad atskaitingam asmeniui buvo pervesta į asmeninę sąskaitą, tačiau nebuvo tai įtraukta į apskaitos registrus. Iš Ūkio banko sąskaitos matosi, kad išmokėti atlyginimai, todėl reikalingi mokėjimo žiniaraščiai. Įmonės naudoja buhalterinės apskaitos programas, o jie atlieka dokumentinį tyrimą. Jeigu pinigai panaudoti darbo užmokesčiui, jie avansinėje apyskaitoje neturi likti. Dividendai yra išmokami pinigais. Akcininkas yra eilinis kreditorius. Akcininkų sprendimas išmokėti dividendus, laikomas buhalteriniu dokumentu, jo pagrindu atliekamos finansinės operacijos. Ji matė tik avansinėje apyskaitoje, kad yra sudengimas, dokumentas pateiktas nebuvo. Bankroto dienai skaitoma, kad visi įsipareigojimai pradelsti.

41Liudytoja V. G. parodė, kad dirba UAB „( - )“, yra teisininkė. Jų įmonė vykdo UAB „( - )“ bankroto procedūrą. Bankrotą administruojančioje įmonėje, kai prasidėjo UAB „( - )“ bankroto procedūra nedirbo. Su „( - )“ dirba nuo 2015 m. Dokumentų analizės neatliko, bet su byla yra susipažinusi. Tuo metu analizę atliko A. M. su teisininkų pagalba. Buvo atlikta įmonės finansinė analizė, sandorių analizė. Tuo metu vyko statybų nuosmukis, buvo prisiimti įsipareigojimai, kurių nebuvo galima įvykdyti, arba atliekami nekokybiški darbai, pirminė išvada buvo - verslo nesėkmė. Rinka, tokia kaip statybų sektorius, patyrė nuostolius. Jie ginčijo tam tikrus sandorius, žiūrėjo kreditorių interesus. UAB „( - )“ buvo „( - )“ subrangovas, o „( - )“ gen. rangovas viename projekte. 2010 m. buvo vykdomi ( - ) bendrabučio renovacijos darbai. Kauno technologijos universiteto 4 bendrabučio rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursui pateiktos dokumentacijos ir darbo projektinių sprendinių pakeitimo darbų ir jų kiekių skirtumų ji pati neanalizavo. Ji neturi tokių žinių, kad darbai buvo pradėti neturint techninio projekto ir statybų leidimo. Jų veiksmai derinami su kreditoriais ir atsižvelgiama į ekonomiškumą. Įmonės įsipareigojimai buvo virš milijono litų, jeigu tokia suma būtų gauta, tada neatitiktų nemokumo sąlygų. Įmonės turto vertinti rinkos kaina ji negali. Balansine verte, visas bendras turtas buvo apie milijonas. Dalį turto sudarė įsipareigojimai, kurie nėra vertinami, skolos įmonei, dauguma iš jų buvo nurašytos bankroto proceso metu, nes skolininkai buvo nemokūs, arba bankrutavę. Ji tikrina duomenų bazes, ar nebankrutavę skolininkai, kiek laiko veikia įmonė, žiūri balansus, įvairius finansinius duomenis. Dokumentai buvo perimti visi iš UAB „( - )“, pagal finansinius duomenis galėjo nustatyti visą trumpalaikį ir ilgalaikį įmonės turtą. Jie rėmėsi perduotais dokumentais, trūkstamų duomenų neaptiko. Dokumentai buvo perduoti tvarkingai, turtas taip pat perduotas, kuris nurodytas buhalteriniuose dokumentuose. Bankroto procedūra dar nebaigta, dokumentai saugomi pas juos. Nuostolių, susijusių su ( - ) bendrabučio rekonstrukcija, nebuvo bandoma išieškoti. Buvo atliktas auditas ir nustatyta, kad buvo pažeisti dividendų išsimokėjimo terminai ir pats faktas, nes buvo atliktas užskaitymas ir dėl tos aplinkybės jie kreipėsi į teismą. Kodėl laiku nebuvo išmokėti dividendai, priežasties nenustatė. Tuo metu iki bylos iškėlimo dar negaliojo kreditorių eiliškumas. Jie kreipėsi į teismą dėl kai kurių sandorių panaikinimo. Buvo keturios bylos, trijose buvo sudarytos taikos sutartys, vienoje jų ieškinys atmestas. Skolos perleidimo sutartis ginčijo, atsakovai buvo kiti asmenys, atsakovai buvo „Lemora“, „( - )“. Turtas įmonės parduotas, konkrečių sumų nežino. Dalinai tenkina kreditorių nuostolius. Jeigu tai būtų naudinga įmonės kreditoriams, tik tada kreipiasi į teismą, pirmiausia žiūri įmonės kreditorių interesus. D. T. yra UAB „( - )“ kreditorius. Iš ko susideda D. T. skola nežino, nenagrinėjo kreditorinių reikalavimų. Negali atsakyti ar visi dividendai buvo išmokėti D. T..

42Ekspertė T. Z. dėl atliktos ekspertizės į užduotus klausimus paaiškino, kad 13, 14 klausimų atsakymai yra pilnai aprašyti išvadoje. Ji žiūrėjo pinigų santykį tarp užsakovo ir rangovo, būtent pagal tą sutartį. Ji pinigų judėjimo nežiūrėjo, todėl negali atsakyti į pateiktą klausimą. Užskaita daroma tarp sąskaitų, o kaip turi būti apiforminta, tai teisinis klausimas, tai ne jos kompetencija. Ekspertizės akte aprašyta kaip dividendai buvo išmokėti. Ekspertizės akto 7, 8 punktuose atsakyta, kad dividendai išmokėti pagal kasos išlaidų orderius ir padaryta užskaita. Sumos nebūtinai turi sutapti, tada lieka skolinga direktorė įmonei, gali būti ir priešingai. Tai galima pavadinti skola atskaitingam asmeniui. Dėl įmonės būklės rodiklių viskas aprašyta ekspertizės akte, ten matosi kaip keitėsi įmonės rodikliai. Kreditorių reikalavimai buvo sudaryti jau po bankroto bylos iškėlimo, ji to laikotarpio netyrė. Tą sąrašą sudarė administratorius, kai buvo paskelbta bankrotas. Avanso apyskaitoje nebuvo atvaizduota 100 000 litų suma, tie pinigai taip ir liko asmeninėje sąskaitoja. Ji nedarė tyrimo, neišvedinėjo kiekvienos dienos pinigų likučio. Pagal pateiktas avansines apyskaitas, jos buvo sudaromos kiekvieną mėnesį. Pinigai buvo išduodami kiekvieną mėnesį atskaitingam asmeniui, ar jie buvo grąžinami, negali atsakyti, atrodo, kad ne. UAB „( - )“ nevedė apskaitos pagal statybos objektus, negalima apskaičiuoti pelno arba nuostolio, sunaudotų medžiagų konkrečiam objektui. Yra nustatyta, kad atskaitingas asmuo turi atsiskaityti už išduotus pinigus kiekvieną mėnesį, bet atsiskaitymo tvarka nenustatyta, turėjo sudaryti avanso apyskaitą, o ką daryti su nepanaudotais pinigais, tvarka nenustatyta. Kiekvieną mėnesį buvo sudaroma avanso apyskaita už panaudotas lėšas, bet niekur neparašyta, kad nepanaudotus pinigus turi grąžinti į kasą. Pagal pateiktus dokumentus ekspertė negalėjo nustatyti kiek buvo sunaudota medžiagų, kokios buvo sąnaudos pinigų, tai turėjo daryti pati įmonė. Sumų buvo daugiau po 100 000, kurios buvo neatvaizduotos avanso apyskaitoje. Dėl to susidarė skirtumas tarp apyvartos žiniaraščio ir avansinės apyskaitos. 27 išvados puslapyje parašyta dėl tų 100 000. Jie atvaizduoti suvestiniame registre, bet neatvaizduota avansinėje apyskaitoje. Jie apskaityti, bet faktiškai jų nėra, jie liko asmeninėje sąskaitoje. Negalima atskirti jos asmeninių lėšų nuo įmonės lėšų, viskas aprašyta ekspertizės akte. Buvo pinigų likutis sąskaitoje, buvo bandyta išskirti lėšas, bet nieko neišėjo, nebuvo galima nustatyti. Pagal įstatymą numatyta, kad paskirti dividendai turi būti išmokėti per 30 dienų. Tai įstatymo pažeidimas, jeigu įmonė neišmoka, tada bendrovė lieka skolinga akcininkui. Tas nesilaikymas įstatymo aprašytas ekspertizės akte. Jeigu dividendai neišmokami per 30 dienų, teisė išlieka į dividendus. Balanse turi būti atvaizduota ta skola neišmokėtų dividendų. Balansas sudaromas kartą per metus, tie neišmokėti dividendai buvo atvaizduoti balanse. Įmonės nuosavo kapitalo pokyčio balanse atvaizduota kaip keičiasi įmonės turtas, ten atvaizduota atskira eilute ir dividendai. Balanse atskiros eilutės dėl dividendų nėra, jie atvaizduoti kitaip. Neišmokėti dividendai tampa įmonės skola. Akcininkai priimdami sprendimą išmokėti dividendus nebūtinai turi nurodyti išmokėjimo būdą. Į 8 klausimą taip atsakyta, nes taip buvo užduotas kausimas. Ekspertė mano, kad tai nėra įstatymo pažeidimas, jeigu dividendų išmokėjimo būdas nėra nurodytas. Buhalterinės apskaitos įstatyme parašyta, kad turima vadovautis verslo apskaitos standartais. Įmonė turi turėti savo sąskaitą, įstatymu nereglamentuota ar galėjo lėšas pervesti į asmeninę sąskaitą. Kur buvo panaudoti tie 100000 negalima nustatyti, nes daugiau piniginių lėšų buvo pervesta į asmeninę sąskaitą. Dėl to susidarė skirtumas tarp avansinės apyskaitos ir apyvartos žiniaraščio. Ekspertizės akto 27 puslapyje parašyta iš kur lėšos buvo pervestos, 4 priede nurodyta kur buvo panaudota, lieka skirtumas, neaišku kur tie pinigai. Grąžinimo į kasą neįtraukė, nes nebuvo avansinėje apyskaitoje tokių duomenų. Naudojausi visais dokumentais, kurie jai buvo pateikti. Nebuvo klausimo dėl kasos pinigų judėjimo analizės. Norint nustatyti kiek pinigų buvo grąžinta į kasą, tyrimui kasos dokumentų neužteks, reikalingi banko dokumentai, avanso apyskaita, apyvartos žiniaraščiai. Turi būti nustatyta tvarka grynų pinigų įnešimo tvarka, pinigų gautų iš klientų. Ta tvarka, įnešimas per mėnesį išlieka. Nesutampa avanso apyskaitos likučiai iš vieno mėnesio į kitą, tam sudaryta lentelė, 17-18 išvados puslapis, dėl nesutapimo sudaryta ta lentelė. Turi būti akcininkų sprendimas, kad įmonė galėtų išmokėti dividendus.

432012-02-09 UAB „( - )“ pareiškimas dėl nusikalstamos veikos, kuriame teigiama, kad 2011-09-20 UAB „( - )“ pasirašė su UAB „( - )“ Statybų rangos sutartį Nr. 11/09-02, Tačiau iki pareiškimo pateikimo dienos UAB „( - )“ neatsiskaitė (1 t. b. l. 25-39).

442012-09-25 V. K. firmos „( - )“ savininko V. K. prašymas pradėti IT dėl nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo, kuriame teigiama, kad V. K. firma „( - )“ pateikė UAB „( - )“ prekių 2010-2011 metų laikotarpyje už 148 905,73 Lt, tačiau už prekes UAB „( - )“ neatsiskaitė (1 t. b.l. 52-194).

452012-10-18 raštu Nr. RG-582 BUAB „( - )“ bankroto administratorius pranešė, kad perėmė bendrovės turtą už 563 418,56 Lt, iš kurių ilgalaikis turtas sudaro 276 334,92 Lt, trumpalaikis – 287 083,64 Lt, tame skaičiuje atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 13 110,07 Lt, debitoriniai įsiskolinimai – 273 973,57 Lt. Administratoriaus nuomone, akcininkės sprendimas išmokėti (sudengti skolas) dividendus galėjo prieštarauti LR AB įstatymo 60 str. 3 d. 1 p. Atliekant UAB „( - )“ būtinus bankroto proceso darbus, nebuvo nustatytas tyčinis bankrotas. 2010-2011 m. bendrovė pirko statybines medžiagas iš V. K. firmos „( - )“. Statybinių medžiagų išlaidavimas (panaudojimas) yra pagrįstas buhalteriniais dokumentais (2 t. b. l. 13-14).

46012-11-21 raštu Nr. RG-689 BUAB „( - )“ bankroto administratorius pateikė 2010-04-14 sutartį tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ Nr. 2010-19S bei 2011-05-11 sutartį tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ Nr. 2011-10S, pirkėjų skolų apyvartos žiniaraščius, AB „Ūkio bankas“ sąskaitos išrašus, UAB „Creditreform Lietuva“ informaciją apie turto arešto registrą (2 t. b. l. 26-210).

472012-09-19 raštu Nr. RG-448 BUAB „( - )“ bankroto administratorius pateikė 2012-02-21 UAB „( - )“ ieškinio ir pareiškimo Kauno miesto apylinkės teismui kopijas, bei Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl ieškinio tenkinimo (3 t. b. l. 1-8).

482013-12-04 raštu Nr. RG-2259 BUAB „( - ) bankroto administratorius pateikė reikalaujamų perduotų UAB „( - )“ bylų rejestrų kopijas (3 t. b. l. 86-90).

492013-12-16 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu BUAB „( - )“ bankroto administratorius pateikė perduodamų UAB „( - )“ dokumentų sąrašų originalus (3 t. b. l. 92-124).

502013-12-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji D. T. pateikė perduodamų UAB „( - )“ bylų rejestrų kopijas (3 t. b. l. 125-134).

512014-01-03 pareikalauta, o 2014-01-28 BUAB „( - )“ bankroto administratorius papildomai pateikė BUAB „( - )“ buhalterinius dokumentus (3 t. b. l. 135-145).

522014-01-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji D. T. pateikė UAB „Auditoriaus konsultacijos“ specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad 2009-12-31 UAB „( - )“ akcininkai galėjo paskirstyti 1 090 133 Lt pelno, 2010-12-31 bendrovės finansinės ataskaitos rodo, kad bendrovė buvo moki, todėl 2010-05-28 ji taip pat buvo moki, kai skirstė 2009 metų uždirbtą pelną. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą matyti, jog nė viena sąlyga, nurodyta LR AB 60 str. 3 d., kuriai esant negalėjo būti priimtas 2010-05-28 sprendimas dėl UAB „( - )“ pelno dalies skyrimo dividendams, šiuo atveju neegzistavo. Priskaičius dividendus, bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 853 133 Lt, o įstatinio kapitalo ir privalomojo rezervo suma tik 11 000 Lt. Pagal UAB „( - )“ pateiktas tyrimui finansines ataskaitas už 2009 metus, matyti, kad likvidumas dividendų skirstymo metu buvo saugus ir bendrovė buvo moki. Pagal pateiktas tyrimui finansines ataskaitas už 2010 metus matyti, kad 2010 metų pabaigoje bendrovės rodikliai blogėjo. Tačiau vertinant 2010 metų pabaigos finansinius rodiklius, reikia atsižvelgti ir į turimą ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė sudaro 362 882 Lt, kai tuo tarpu ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 36 550 lt. Šiuo atveju realizavus visą bendrovės turimą turtą, galima buvo padengti visus įsipareigojimus. Šis faktas rodo, kad 2010-12-31 bendrovė taip pat buvo moki. 2011-01-17 buvo likviduotas įsiskolinimas akcininkei, t. y. išmokėti dividendai, kurie buvo kaip trumpalaikė skola, todėl šis išmokėjimas negalėjo sukelti bendrovės mokumo problemų (3 t. b. l. 150-156).

532014-04-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji D. T. pateikė J. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2006-2011, 2013 metus (3 t. b. l. 157-191).

542014-10-08 daiktų dokumentų pateikimo protokolu UAB „( - )“ direktorė pateikė 2009-06-09 užsakymo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ir atsiskaitymo su partneriais kopijas, kuriose matyti, kad pirkėjas D. T. užsisakė gipso karnizų viso už 4 729 Lt, už kuriuos 2009-06-12 pavedimu apmokėjo avansą 2 400 Lt, ir 2009-07-09 apmokėjo likusią 2 329 Lt sumą (4 t. b. l. 10, 6 t. b. l. 158-160).

552014-10-13 daiktų dokumentų pateikimo protokolu UAB „( - )“ direktorius pateikė PVM sąskaitos faktūros kopiją, kurioje matyti, kad pirkėjas D. T. įsigijo nugeležinimo – minkštinimo filtrą ir šalto vandens skaitiklį viso už 4 675 Lt. (4 t. b. l. 12, 6 t. b. l. 148).

562014-10-08 raštu Nr. 292 UAB „( - )“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje matyti, kad pirkėjas D. T. įsigijo kampą Perla, viso už 2 050 Lt, už kurį atsiskaitė pavedimais per du kartus (6 t. b. l. 154-155).

572014-10-07 raštu Nr. 10-07-1 UAB „( - )“ pateikė dienos pardavimų ataskaitos, banko išrašo, pardavimo operacijos kopijas, kuriose matyti, kad D. T. įsigijo minkštą kampą „Faustas“, viso už 2 400 Lt. (6 t. b. l. 149-153).

582015-01-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „( - )“ pateikė kompiuterinės programos „Pragma“ duomenis, kurie buvo naudojami UAB „( - )“ įmonės veikloje (4 t. b. l. 19-22).

592015-02-12 apžiūrėta UAB „( - )“ naudota buhalterinė programa „Pragma“ ir nustatyta, kad sudarytų sutarčių registrai nebuvo vedami minėtoje programoje. UAB „( - )“ ilgalaikio turto inventorizacijos dokumentų ir duomenų neužfiksuota. 2007 m., 2009-2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos duomenų taip pat nėra, skolų įmonei ir įmonės skolų inventorizacijos aktų programoje neaptikta. Bendrovės medžiagų nurašymo aktų pagal objektus nėra, yra tiesiog polapis „Išlaidos“, kuriame nėra galimybės nustatyti kokiame objekte panaudotos medžiagos. Taip pat pajamų ir patirtų išlaidų duomenyse nėra galimybės nustatyti kokiame objekte panaudotos medžiagos. Avansinėse apyskaitose duomenys suvesti mėnesio priešpaskutinę dieną. Avansinės apyskaitos duomenyse ir apskaitos registruose nėra duomenų apie 2011-05-02 1500 Lt ir 2011-10-10 400 Lt pavedimus (4 t. b. l. 23-25).

602015-02-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „( - )“ pateikė visus dokumentus, susijusius su UAB „( - )“ pasirašyta statybos subrangos sutartimi Nr. 243/S-10-288 dėl ( - ) bendrabučio rekonstrukcijos (4 t. b. l. 28-199).

612014-04-22 iš AB „Swedbank“ gauta D. T. asmeninės banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 (5 t. b. l. 7-21).

62Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl tyrimui nepateiktų anksčiau išvardintų dokumentų daroma išvada, kad UAB „( - )“ nebuvo atliekamos: 2007-2011 metais ilgalaikio turto inventorizacijos; 2007, 2009-2011 metais piniginių lėšų kasoje inventorizacijos; 2008-2011 metais skolų įmonei (debitorių) ir įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos (6 t. b. l. 14). Papildomam tyrimui buvo pateikti 2007-2012 metų skolų suderinimo aktai, tiriamojo laikotarpio analitiniai apskaitos registrai, 2010 metų sausio-birželio mėnesių D. T. avansinės apyskaitos. Sutikrinus papildomam tyrimui pateiktas D. T. avansines apyskaitas nustatyta, kad į avansines apyskaitas neįrašė ūkinių operacijų, vykusių mėnesio 30 arba 31 dieną (t. y. avansinės apyskaitos surašytos kiekvieno mėnesio priešpaskutinei dienai, tuo tarpu apskaitos registruose yra įrašai apie operacijas, vykdytas mėnesių 30-31 dienomis), todėl atskaitingų asmenų apskaitos registrų duomenys (likučiai ir apyvartos) nesutampa su įrašais avansinėse apyskaitose. UAB „( - )“ tiriamuoju laikotarpiu apskaita buvo vedama nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuoroda, nes sutikrinus tyrimui pateiktas D. T. avansines apyskaitas ir atskaitingo asmens apskaitos registrus nustatyta, kad minėtuose dokumentuose neapskaitė iš viso į jos asmeninę sąskaitą pervestų 1900 Lt (1500 Lt pervedė 2011-05-02 ir 400 Lt pervedė 2011-10-10). Tyrimui nepateikė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, UAB „( - )“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. nuoroda, t. y. Tyrimui pateikta informacija nėra išsami. Dėl nurodytų aplinkybių iš UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-02-13 tvarkomos buhalterinės apskaitos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (6 t. b. l. 15).

63Ekspertizės akto išvada nustatyta, kad pagal UAB „( - )“ balansus ir Pelno (nuostolių) ataskaitas nustatyta, kad 2007-2009 metais įmonė dirbo pelningai, o nuo 2010 metų iki 2012-04-30 įmonė pradėjo dirbti nuostolingai. Pagal UAB „( - )“ 2011-12-31 balansą ir byloje esančią neapmokėtų skolų suvestinę nustatyta, kad 2011 metais įmonė tapo nemoki.

64Tiriamuoju laikotarpiu UAB „( - )“ vienintelei akcininkei D. T. buvo paskirta 217.215,01 EUR (750.000,00 Lt) ir išmokėta 177.247,45 EUR (612.000,00 Lt) dividendų.

65Išmokant paskirstytus dividendus nesilaikyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr.VIII-1835 su vėlesniais pakeitimais) 60 str. 4 punkto reikalavimų, kadangi dividendai buvo išmokėti vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.

662010-05-28 įvyko UAB „( - )“ visuotinis akcininkų susirinkimas ir buvo nutarta iš ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno ir 2009 metų pelno dividendams skirti 72.405 EUR (250.000,00 Lt).

67UAB „( - )“ akcininkei D. T. išmokėjo 177.247,45 EUR (612.000 Lt), iš jų 123.088,51 EUR (425.000 Lt) iš UAB „( - )“ kasos pagal kasos išlaidų orderius ir 54.158,94 eurams (187.000 litams) padaryta užskaita atskaitingam asmeniui D. T. išduotoms piniginėms lėšoms.

68Kasos pajamų orderiai apiforminti sutinkamai su Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LRV 2000-02-17 nutarimu Nr.179) 4 ir 5 punkto reikalavimais.

69Piniginių lėšų išmokėjimas iš kasos ir piniginių lėšų užskaita atitinka Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr.VIII-1835 su vėlesniais pakeitimais) 60 str. 5 p. reikalavimus, t.y. bendrovė dividendus išmoka pinigais.

702010-05-28 įvyko UAB „( - )“ visuotins akcininkų susirinkimas ir buvo nutarta iš ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno ir 2009 metų pelno dividendams skirti 72.405 EUR (250.000,00 Lt).

71Tačiau 2010-05-28 sprendime nenurodyta dividendus D. T. išmokėti užskaitymo būdu (esant ir kreditoriniam, ir debitoriniam įsiskolinimui).

72Pagal 2011-01-30 D. T. avanso apyskaitą jos, kaip atskaitingo asmens, likutis įmonei 2011-01-01 sudaro 28.936,11 EUR (99.910,61 Lt), atsiskaitymams buvo gauta 10.136,70 EUR (35.000,00 Lt), iš jų:

73-

74iš pirkėjų gauta 5.792,40 EUR (20.000,00 Lt),

75-

76iš banko gauta 4.344,30 EUR (15.000,00 Lt).

77Iš 39.072,81 EUR (134.910,61 Lt) buvo panaudota 59.965,37 EUR (207.048,45 Lt), iš jų:

78-

792.900,39 EUR (10.014,50 Lt) grąžintinas avansas į kasą,

80-

812.900,78 EUR (10.015,80 Lt) atsiskaityta su kreditoriais,

82-

835,26 EUR (18,15 Lt) mokėtinas soc.draudimas,

84-

8554.158,94 EUR (187.000,00 Lt) išmokėti dividendai.

86Tokiu būdu UAB „( - )“ skola D. T. sudarė 20.894,56 EUR (72.137,84 Lt).

872010 m. gegužės 28 d. akcininkai priėmė sprendimą paskirti dividendams 72.405 EUR (250.000 Lt), tačiau jų neišmokėjo per įstatymo nustatytą 30 dienų terminą. Dėl neišmokėtų dividendų nebuvo sumažinta apyvartinių lėšų suma.

88Tačiau, jeigu ir būtų išmokėta dividendų suma per 30 dienų terminą, tai UAB „( - )“ vis tiek liktų moki.

89D. T. įsiskolinimas įmonei „( - )“ susidarė dėl jos žinioje esančių įmonės lėšų, perduotų jai kaip atskaitingam asmeniui (avansinė apyskaita). Ar šios lėšos buvo panaudotos, ar realiai (faktiškai) buvo pas D. T. ekspertas nenustato, kadangi tai neįeina į jo kompetenciją.

90Ar šių lėšų D. T. neprivalėjo grąžinti į įmonės kasą periodiškai, arba prieš išmokant dividendus ekspertas neturi galimybės nustatyti, kadangi nebuvo nustatyta ir patvirtinta pinigų sumokėjimo tvarka.

91Ekspertas nesprendžia vienuoliktojo klausimo „Ar tiriamuoju laikotarpiu, atliekant mokėjimus (užskaitymus) UAB „( - )“ kreditoriams, buvo išskirtas vienas ar keli kreditoriai, tenkinant tik jų arba pirmiausia jų kreditorinius reikalavimus?“ kadangi po to, kai įmonei 2012-02-13 buvo iškelta bankroto byla ir iki 2012-04-30 (tyrimo laikotarpio pabaiga) nebuvo sudarytas ir tyrimui nebuvo pateiktas kreditorių mokėjimo eiliškumas.

92UAB „( - )“ tapusi nemoki 2011 metais nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

932011-09-20 tarp UAB „( - )“ (Rangovas) ir UAB „( - )“ (Užsakovas) sudaryta rangos sutartis Nr.11/09-2 ( - ) centro objekte 15.816,96 EUR ( 54.612,75 Lt) sumai. Ši suma iki 2012-04-30 nesumokėta.

942011-09-20 tarp UAB „( - )“ (Rangovas) ir UAB „( - )“ (Užsakovas) sudaryta rangos sutartis Nr.11/09-2 Birštono kultūros centro objekte 15.816,96 EUR (54.612,75 Lt) sumai.

95UAB „( - )“ neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „( - )“ už atliktus darbus pagal 2011-10-28 PVM sąskaitą faktūrą PKR Nr.03621 – 15.816,95 EUR (54.612,75 Lt ).

96Kadangi UAB „( - )“ dėl darbų atlikimo ( - ) centro objekte buvo kaip subrangovas, o UAB „( - )“ – užsakovas, tai už atliktus darbus buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 61.491,49 EUR (212.317,80 Lt) sumai, kuri buvo pilnai apmokėta.

97Vadinasi, UAB „( - )“ iš piniginių lėšų, gautų iš UAB „( - )“ galėjo pilnai atsiskaityti su UAB „( - )“.

98Tačiau, 15.816,95 EUR (54.612,75 Lt) liko neapmokėti 2012-04-30 dienai, t.y. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

99Pagal 2007 m. 2012-04-30 laikotarpio UAB „( - )“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

1001.

101Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr.VIII-1835 su vėlesniais pakeitimais) 60 str. 3 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų - dividendai buvo išmokėti vėliau, negu per 30 dienų laikotarpį.

1022.

103Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su vėlesniais pakeitimais) 3str. 4 punkto reikalavimų ir 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ reikalavimų – kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu.

104Kadangi pajamų ir sąnaudų apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskiras statybos sutartis, vadinasi, nebuvo laikomasi aukščiau minėtų reikalavimų.

1053.

106Kasos darbo organizavimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr.179) 10 punkto reikalavimų – nebuvo patvirtinta pinigų sumokėjimo tvarka.

1074.

108Inventorizacijos tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719) 3 punkto reikalavimų, jeigu bendrovėje nebuvo atliekamos inventorizacijos:

109-

1102007, 2009, 2010, 2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos;

111-

1122009-2011 m. statybinių medžiagų inventorizacijos;

113-

1142007-2011 m. ilgalaikio turto inventorizacijos;

115-

1162008-2011 m. kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei) inventorizacijos.

117Į bylą gynybos pateikti UAB „( - )“ sąskaitų Nr.443 „Skolos tiekėjams“, Nr.2411 „Pirkėjų skolos“ apyvartos žiniaraščiai sutampa su UAB „( - )“ šių sąskaitų apyvartos žiniaraščiais. Tačiau, kadangi jų įforminimas neatitinka Inventorizacijos tvarkos (1999-03-07 LRV nutarimas Nr.719) VII dalies 51. 52, 58, 60, 61 punktų reikalavimų, tai jie negali būti prilyginti inventorizacijos aktams.

118Pateikti tyrimui UAB „( - )“ nurašymo aktai surašyti laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su vėlesniais pakeitimais) 13 straipsnio reikalavimais.

119Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti reikalaujami UAB „( - )“ inventorizacijos aprašai:

120-

1212007, 2009, 2010, 2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos;

122-

1232009-2011 m. statybinių medžiagų inventorizacijos;

124-

1252007-2011 m. ilgalaikio turto inventorizacijos;

126-

1272008-2011 m. kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei) inventorizacijos.

128Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) II dalyje „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu.

129Kadangi apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus objektus, tai pagal pateiktus medžiagų nurašymo aktus, nėra galimybės nustatyti į kokį objektą nurašytos medžiagos, taip pat nėra galimybės nustatyti kiekvieno objekto pelno (nuostolio).

130Atsižvelgiant į aukščiau minėtus reikalavimus į bylą gynybos pateikti UAB „( - )“ sąskaitų Nr.443 „Skolos tiekėjams“, Nr.2411 „Pirkėjų skolos“ apyvartos žiniaraščiai, Ilgalaikio turto kartotekos išrašai (baudž. bylos 8 tomas, 55-76 lapai) negali būti prilyginti inventorizacijos aktams, kadangi nėra visų privalomų rekvizitų, numatytų Inventorizacijos tvarkoje (1999-06-03 LRV nutarimas Nr.719). Todėl UAB „( - )“ turtą galima nustatyti iš dalies.

131UAB „( - )“ atsiskaitymams ir lėšų pervedimams naudojo D. T. asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią AB Swedbank.

132Į šią sąskaitą UAB „( - )“ 2009-01-01 – 2012-05-11 laikotarpiu pervedė 13.844,88 EUR (47.803,59 Lt) atlyginimų ir 74.805,95 EUR (258.290,00 Lt) avansų. UAB „( - )“ pirkėjai į minėtą sąskaitą pervedė 195.329,03 EUR (674.432,09 Lt).

1332009-08-31 UAB „( - )“ pirkėjo – bendrovės „( - )“ sumokėti 28.962 EUR (100.000,00 Lt) pervesti į D. T. asmeninę sąskaitą ir atvaizduoti apskaitos registre pagal sąskaitą Nr.2435 „Atskaitingi asmenys“, tačiau neatvaizduoti D. T. avanso apyskaitoje.

134Asmeninės banko sąskaitos naudojimas įmonės veikloje nereglamentuotas norminių aktų reikalavimais.

135Į D. T. asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią AB Swedbank, UAB „( - )“ 2009-01-01 – 2012-05-11 pervedė 13.844,88 EUR (47.803,59 Lt) atlyginimų ir 74.805,95 EUR (258.290,00 Lt) avansų. UAB „( - )“ pirkėjai į minėtą sąskaitą pervedė 195.329,03 EUR (674.432,09 Lt).

136Pagal UAB „( - )“ prašymus buvo pervesta 182.742,91 EUR (630.974,72 Lt).

137Dar buvo panaudota 107.793,60 EUR (372.189,73 Lt) iš D. T. asmeninių lėšų ir UAB „( - )“ lėšų.

138Atriboti mokėjimus iš D. T. asmeninių lėšų ir UAB „( - )“ lėšų nėra galimybės.

139Kadangi nėra galimybės nustatyti dėl ko susidarė aukščiau minėti skirtumai, tai tuo pačiu negalima nustatyti, ar visos šios lėšos buvo apskaitytos ir ar buvo pateiktos visos avanso apyskaitos.

140Nustatyti ar Kauno technologijos universiteto bendrabučio rekonstrukcijos projektas (2010-09-17 subrangos sutartis Nr.243/S-10-288) UAB „( - )“ atnešė nuostolių ir ar tai įtakojo bendrovės nemokumą nustatyti nėra galimybės, kadangi apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ reikalavimais - apskaita nebuvo tvarkoma pagal kiekvieną statybos sutartį ir kiekviena statybos sutartis nebuvo pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu.

141Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su vėlesniais pakeitimais) 3str. 4 punkto reikalavimus „Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Verslo apskaitos standartus rengia, tvirtina ir „Valstybės žiniose“ skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti“ (galiojo nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 LR įstat. Nr.X-1679 iki 2012-04-30, panaikinta 2011-09-22 LR įstat. Nr.XI-1601).

142Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalimi „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu.

143Kadangi UAB „( - )“ netvarkė pajamų ir sąnaudų apskaitos pagal kiekvieną statybos sutartį, tai įvertinti ( - ) 3-čio bendrabučio renovacijos projekto išlaidas ir pelną (nuostolį) nėra galimybės.

144Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne. Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis, kritinis, absoliutus. Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams. Likvidumas - Vertybinių popierių arba materialiųjų vertybių pavertimo (be žymių nuostolių iš anksto numatyta kaina) grynaisiais pinigais galimybė; įmonių, bankų sugebėjimas laiku atsiskaityti su partneriais.

145Bendrasis likvidumo koeficientas, dar vadinamas einamuoju likvidumo koeficientu parodo įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Labai svarbu įvertinti įmonės trumpalaikio turto kokybę. Verte parodo kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų litas dengiamas trumpalaikiu turtu. Reikšmė mažesnė nei vinetas leidžia daryti prielaidą, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų.

146Laikoma, kad rodiklio reikšmė tarp 1.2 ir 2.0 yra priimtina. Aukšta reikšmė taip pat gali rodyti nesugebėjimą efektyviai panaudoti įmonės turtą.

147Kritinio likvidumo koeficientas, dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu, parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, tam iš trumpalaikio turto yra atimamos atsargos kaip mažai likvidus turtas. Manoma, kad neturėtų būti didelių skirtumų tarp einamojo ir kritinio likvidumo rodiklių. Koeficiento dydis parodo kiek 1-nas trumpalaikių įsipareigojimų litas dengiamas greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu (atėmus atsargas). Vertinant šį rodiklį labai svarbu žinoti kiek kokybiškai yra apskaitomos pirkėjų skolos įmonėje.

148Žemesnė nei 0.5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1.0 ir 1.5 normali.

149Absoliutus likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą piniginėmis ar joms prilyginamomis lėšomis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, faktiškai - kaip įmonė šiuo metu galėtų padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Skaičiuojant šį rodiklį iš turto atimame ne tik atsargas, bet pirkėjų įsiskolinimą. Koeficiento dydis parodo kiek 1-nas trumpalaikių įsipareigojimų litas dengiamas pinigais ir jiems prilygintomis lėšomis.

150Sumažėjusios pajamos ir santykinis savikainos padidėjimas 2010 metais, lyginant su 2009 metais, galėjo būti priežastimi susidaryti blogesnei UAB „( - )“ finansinei situacijai.

151Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalimi „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu.

152Kadangi UAB „( - )“ netvarkė pajamų ir sąnaudų apskaitos pagal kiekvieną statybos sutartį, tai įvertinti ar įmonės sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai naudingi nėra galimybės.

153Pagal byloje esančią neapmokėtų skolų suvestinę nustatyta, kad UAB „( - )“ pradelsti įsiskolinimai 2009 metais sudarė 4.807,34 EUR (16.598,80 Lt) ir 2010 metais sudarė 27.738,71 EUR (95.776,23 Lt).

154Pagal UAB „( - )“ balansus ir byloje esančią neapmokėtų skolų suvestinę nustatyta, kad 2009 ir 2010 metais pradelsti įsiskolinimai sudarė mažiau, negu į balansus įrašyta įmonės turto.

1552010-05-28 įvyko UAB „( - )“ visuotinis akcininkų susirinkimas ir buvo nutarta iš ankstesnių metų nepaskirstytojo pelno ir 2009 metų pelno dividendams skirti 72.405 EUR (250.000,00 Lt).

156Neišmokėtų dividendų suma nesumažino įmonės apyvartinių lėšų dydžio ir 2010 metų UAB „( - )“ mokumui neturėjo įtakos.

157UAB „( - )“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010 metus lyginant su 2009 metais sumažėjo 290.398,52 EUR (1.002.688,00 Lt), t.y. 41%.

158Didžiausią įsiskolinimų mažinimo sumą turėjo apmokėjimai tiekėjams iš banko sąskaitos Nr.( - ), esančios AB Swedbank, kurių suma sudaro 817.613,50 EUR (2.823.055,88 Lt).

159Vadinasi, UAB „( - )“ 2010 metais turėjo lėšų sumažinti savo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus.

160Visos D. T. pervestos pinigų sumos turėjo būti atvaizduotos apskaitos registre Nr.2435 Atskaitingi asmenys.

161Pagal UAB „( - )“ 2009 metų finansinę atskaitomybę, t.y. balansą ir Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, kurie pateikiami VĮ Registrų centrui, nustatyta, kad 72.405 EUR (250.000,00 Lt), dividendų neatvaizduoti 2009 metų finansinėje atskaitomybėje, kadangi sprendimas dėl dividendų paskirstymo buvo priimtas 2010-05-28.

162Pagal UAB „( - )“ 2010 metų finansinę atskaitomybę, t.y. balansą ir Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, kurie pateikiami VĮ Registrų centrui, nustatyta, kad 72.405 EUR (250.000,00 Lt), dividendų atvaizduoti 2010 metų finansinėje atskaitomybėje ir 2010 metų apskaitos registruose.

163Pagal UAB „( - )“ 2010 metų finansinę atskaitomybę, kuri pateikiama VĮ Registrų centrui, t.y. balansą ir Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą nustatyta, kad 72.405 EUR (250.000,00 Lt), skirti dividendams, atvaizduoti 2010 metų apskaitos registruose.

164Kadangi D. T. už gautas ir išnaudotas pinigines lėšas atsiskaitydavo kiekvieną mėnesį, vadinasi, UAB „( - )“ vadovavosi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LRV 2000-02-17 Nr.179) 9 punkto reikalavimais.

165D. T. avansines apyskaitas sudarinėjo kas mėnesį, tačiau, pinigų sumokėjimo tvarka ir terminai nebuvo nustatyti vyriausiojo buhalterio ir nebuvo patvirtinti ūkio subjekto vadovo dėl ko buvo nesilaikyta Kasos darbo organizavimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr.179) 10 punkto reikalavimų.

166D. T., kaip atsakingas asmuo 2007-01-01 turėjo 71.073,97 EUR (245.404,20 Lt) nepanaudotą likutį, 2007-01-01 – 2012-04-30 laikotarpiu gavo 724.710,36 EUR (2.502.279,92 Lt) ir sunaudojo 795.798,32 EUR (2.747.684,11 Lt). D. T. sąskaitoje likučio 2012-04-30 dienai nebuvo.

167Pagal UAB „( - )“ 2010-01-01 ir 2011-01-01 balansų duomenis D. T. skolos buvo atvaizduotos sąskaitoje Nr.243 „Kitos gautinos sumos“ ir 2010-01-01 dienai sudarė 9.066,48 ERU (31.304,74 Lt) ir 2011-01-01 dienai sudarė 26.619,15 EUR ( 91.910,61 Lt).

168Pagal 2011-01-30 D. T. avanso apyskaitą 54.158,94 EUR (187.000,00 Lt) buvo užskaityti kaip išmokėti dividendai, t.y. 54.158,94 EUR (187.000,00 Lt) užskaita UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentuose atvaizduota tinkamai.

169UAB „( - )“ piniginės lėšos pervestos į D. T. asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią AB Swedbank, sutampa su įrašais avansinėse apyskaitose bei apskaitos registruose.

170Tačiau, tyrimo metu nustatyta, kad 2009-08-31 UAB „( - ) pirkėjo – bendrovės „( - )“ į D. T. asmeninę sąskaitą sumokėti 28.962 EUR (100.000,00 Lt) neatvaizduoti avanso apyskaitoje.

171UAB „( - )“ neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „( - )“ už atliktus darbus pagal 2011-10-28 PVM sąskaitą faktūrą PKR Nr.03621 – 15.816,95 EUR (54.612,75 Lt ) (t.10, b.l.4-88).

172Teismo nutartis, kuri patvirtina, kad patenkintas UAB „( - ) „ civilinis ieškinys (t.9., b. l. 53).

173Teismo nutartis, kuri patvirtina, kad UAB „( - )“ iškelta bankroto byla (t. 9, b. l. 60).

174Kasacinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad šalys- D. T. ir UAB „( - )“ turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir šiuo aspektu kliūčių įskaityti įsiskolinimų nebuvo (t.9, b. l. 112).

175Civilinė byla Nr. 2-1234-258/2017 sprendimas, kuriuo UAB V. K. firmos „( - ) civilinis ieškinys patenkintas visiškai (t.11. b. l. 143).

176Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

177Dėl pasitvirtinusio kaltinimo - Aplaidus apskaitos tvarkymas

178Kaltinamoji D. T. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę patvirtina aukščiau ištirti įrodymai.

179Teismas kaltinamosios D. T. kaltę grindžia teismo buhalterinės ekspertizės išvada ir specialisto išvada.

180Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl tyrimui nepateiktų anksčiau išvardintų dokumentų daroma išvada, kad UAB „( - )“ nebuvo atliekamos: 2007-2011 metais ilgalaikio turto inventorizacijos; 2007, 2009-2011 metais piniginių lėšų kasoje inventorizacijos; 2008-2011 metais skolų įmonei (debitorių) ir įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos. Į avansines apyskaitas neįrašyta ūkinių operacijų, vykusių mėnesio 30 arba 31 dieną (t. y. avansinės apyskaitos surašytos kiekvieno mėnesio priešpaskutinei dienai, tuo tarpu apskaitos registruose yra įrašai apie operacijas, vykdytas mėnesių 30-31 dienomis), todėl atskaitingų asmenų apskaitos registrų duomenys (likučiai ir apyvartos) nesutampa su įrašais avansinėse apyskaitose. UAB „( - )“ tiriamuoju laikotarpiu apskaita buvo vedama nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuoroda, nes sutikrinus tyrimui pateiktas D. T. avansines apyskaitas ir atskaitingo asmens apskaitos registrus nustatyta, kad minėtuose dokumentuose neapskaitė iš viso į jos asmeninę sąskaitą pervestų 1900 Lt (1500 Lt pervedė 2011-05-02 ir 400 Lt pervedė 2011-10-10). Tyrimui nepateikė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, UAB „( - )“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. nuoroda, t. y. tyrimui pateikta informacija nėra išsami. Dėl nurodytų aplinkybių iš UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-02-13 tvarkomos buhalterinės apskaitos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

181Teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje yra konstatuota, kad pagal 2007 m. 2012-04-30 laikotarpio UAB „( - )“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr.VIII-1835 su vėlesniais pakeitimais) 60 str. 3 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų - dividendai buvo išmokėti vėliau, negu per 30 dienų laikotarpį. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su vėlesniais pakeitimais) 3str. 4 punkto reikalavimų ir 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ reikalavimų – kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu. Kadangi pajamų ir sąnaudų apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskiras statybos sutartis, vadinasi, nebuvo laikomasi aukščiau minėtų reikalavimų. Kasos darbo organizavimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr.179) 10 punkto reikalavimų – nebuvo patvirtinta pinigų sumokėjimo tvarka. Inventorizacijos tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719) 3 punkto reikalavimų, jeigu bendrovėje nebuvo atliekamos inventorizacijos: 2007, 2009, 2010, 2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos; 2009-2011 m. statybinių medžiagų inventorizacijos; 2007-2011 m. ilgalaikio turto inventorizacijos; 2008-2011 m. kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei) inventorizacijos. Į bylą gynybos pateikti UAB „( - )“ sąskaitų Nr.443 „Skolos tiekėjams“, Nr.2411 „( - )“ apyvartos žiniaraščiai sutampa su UAB „( - )“ šių sąskaitų apyvartos žiniaraščiais. Tačiau, kadangi jų įforminimas neatitinka Inventorizacijos tvarkos (1999-03-07 LRV nutarimas Nr.719) VII dalies 51. 52, 58, 60, 61 punktų reikalavimų, tai jie negali būti prilyginti inventorizacijos aktams. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti reikalaujami UAB „( - )“ inventorizacijos aprašai: 2007, 2009, 2010, 2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos; 2009-2011 m. statybinių medžiagų inventorizacijos; 2007-2011 m. ilgalaikio turto inventorizacijos; 2008-2011 m. kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei) inventorizacijos. Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) II dalyje „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu. Kadangi apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus objektus, tai pagal pateiktus medžiagų nurašymo aktus, nėra galimybės nustatyti į kokį objektą nurašytos medžiagos, taip pat nėra galimybės nustatyti kiekvieno objekto pelno (nuostolio). Atsižvelgiant į aukščiau minėtus reikalavimus į bylą gynybos pateikti UAB „( - )“ sąskaitų Nr.443 „Skolos tiekėjams“, Nr.2411 „Pirkėjų skolos“ apyvartos žiniaraščiai, Ilgalaikio turto kartotekos išrašai (baudž. bylos 8 tomas, 55-76 lapai) negali būti prilyginti inventorizacijos aktams, kadangi nėra visų privalomų rekvizitų, numatytų Inventorizacijos tvarkoje (1999-06-03 LRV nutarimas Nr.719). Todėl UAB „( - )“ turtą galima nustatyti iš dalies. 2009-08-31 UAB „( - )“ pirkėjo – bendrovės „( - )“ sumokėti 28.962 EUR (100.000,00 Lt) pervesti į D. T. asmeninę sąskaitą ir atvaizduoti apskaitos registre pagal sąskaitą Nr.2435 „Atskaitingi asmenys“, tačiau neatvaizduoti D. T. avanso apyskaitoje. Nustatyti ar ( - ) bendrabučio rekonstrukcijos projektas (2010-09-17 subrangos sutartis Nr.243/S-10-288) UAB „( - )“ atnešė nuostolių ir ar tai įtakojo bendrovės nemokumą nustatyti nėra galimybės, kadangi apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 25-ojo Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ reikalavimais - apskaita nebuvo tvarkoma pagal kiekvieną statybos sutartį ir kiekviena statybos sutartis nebuvo pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su vėlesniais pakeitimais) 3str. 4 punkto reikalavimus „Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Verslo apskaitos standartus rengia, tvirtina ir „Valstybės žiniose“ skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga. Verslo apskaitos standartų rengimo klausimais įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Apskaitos standartų komitetas. Verslo apskaitos standartai turi būti parengti vadovaujantis Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais apskaitos standartais. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais tuo atveju, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti“ (galiojo nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 LR įstat. Nr.X-1679 iki 2012-04-30, panaikinta 2011-09-22 LR įstat. Nr.XI-1601). Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ (patvirtinta Viešosios įstaigos LR apskaitos instituto standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr.5) III dalimi „Statybos sutarčių apskaitos objektai“ nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu. Kadangi UAB „( - )“ netvarkė pajamų ir sąnaudų apskaitos pagal kiekvieną statybos sutartį, tai įvertinti ( - ) 3-čio bendrabučio renovacijos projekto išlaidas ir pelną (nuostolį) nėra galimybės. D. T. avansines apyskaitas sudarinėjo kas mėnesį, tačiau, pinigų sumokėjimo tvarka ir terminai nebuvo nustatyti vyriausiojo buhalterio ir nebuvo patvirtinti ūkio subjekto vadovo dėl ko buvo nesilaikyta Kasos darbo organizavimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr.179) 10 punkto reikalavimų. Tyrimo metu nustatyta, kad 2009-08-31 UAB „( - )“ pirkėjo – bendrovės „( - )“ į D. T. asmeninę sąskaitą sumokėti 28.962 EUR (100.000,00 Lt) neatvaizduoti avanso apyskaitoje.

182Teismas, vertindamas specialisto išvadą, konstatuoja, kad tarp pateiktų tyrimui įmonės dokumentų nėra šių inventorizacijos aktų: už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metų ilgalaikio turto inventorizacijų, už 2007, 2009, 2010, 2011 metus piniginių lėšų kasoje inventorizacijų; už 2008, 2009, 2010, 2011 metus skolų įmonei (debitorių) ir įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijų; už 2009, 2010, 2011 metus statybinių medžiagų inventorizacijų, todėl nėra galimybės nustatyti ar faktiškai turimas turtas atitiko apskaitos dokumentams, ar bendrovės debitoriniai įsiskolinimai yra realūs, nenustatytos skolos kreditoriams kiekvienų metų pabaigai ir kitų buhalterinių straipsnių atitikimas faktiniams duomenims. Nesant šių dokumentų, yra pagrindas teigti, kad šios inventorizacijos nėra atliktos ir tai yra LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir inventorizacijos taisyklių 3 p. ir 9 p. pažeidimas, už kurį, pagal įstatymo 21 str. 1 d. atsakingas įmonės vadovas – direktorė D. T.. Dėl įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos išvadoje paminėtų trūkumų negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl pirminiam ir papildomam tyrimui nepateiktų dokumentų, daroma išvada, kad UAB „( - )“ nebuvo atliekamos: 2007-2011 metais ilgalaikio turto inventorizacijos; 2007, 2009-2011 metais piniginių lėšų kasoje inventorizacijos; 2008-2011 metais skolų įmonei (debitorių) ir įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos. Finansinės atskaitomybės sudarytos pagal apskaitos registrus, kurių duomenų patikrinti nėra galimybės, nes neatlikus inventorizacijų nenustatyta ar faktiniai duomenys sutampa su įrašais apskaitos registruose. Specialistui papildomam tyrimui buvo pateikti 2007-2012 metų skolų suderinimo aktai, tiriamojo laikotarpio analitiniai apskaitos registrai, 2010 metų sausio-birželio mėnesių D. T. avansinės apyskaitos. Sutikrinus papildomam tyrimui pateiktas D. T. avansines apyskaitas nustatyta, kad į avansines apyskaitas neįrašė ūkinių operacijų, vykusių mėnesio 30 arba 31 dieną (t. y. avansinės apyskaitos surašytos kiekvieno mėnesio priešpaskutinei dienai, tuo tarpu apskaitos registruose yra įrašai apie operacijas, vykdytas mėnesių 30-31 dienomis), todėl atskaitingų asmenų apskaitos registrų duomenys (likučiai ir apyvartos) nesutampa su įrašais avansinėse apyskaitose.

183Specialistė yra nurodžiusi, kad sutikrinus tyrimui pateiktas D. T. avansines apyskaitas ir atskaitingo asmens apskaitos registrus nustatyta, kad minėtuose dokumentuose neapskaitė iš viso į jos asmeninę sąskaitą pervestų 1900 Lt (1500 Lt pervedė 2011-05-02 ir 400 Lt pervedė 2011-10-10). Vėliau, jau apklausus specialistę Z. P. teismo posėdyje, buvo išsiaiškinta, kad 1500 Lt visgi buvo apskaityta kaip darbo užmokestis, o 400 Lt buvo apskaityti netinkamai, nes įmonėje apskaityta kaip darbo užmokestis, o pavedime į sąskaitą įvardinta avansu atskaitingam asmeniui. Tai pripažino ir pati kaltinamoji. Tai labiau formalus pažeidimas, bet tai parodo bendrą apskaitos tvarką įmonėje. Tarp papildomų dokumentų tyrimui nepateikti 2011 metų medžiagų nurašymo aktai, todėl UAB „( - )“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str., t. y. pateikta informacija nėra išsami. Dėl nurodytų aplinkybių iš UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-02-13 tvarkomos buhalterinės apskaitos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

184Kaip akcentavo specialistė, LR buhalterinės apskaitos įst. (2001-11-06 Nr. IX-574) 3 str. 4 d. nustatyta, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinto 25-ojo verslo apskaitos standarto III dalyje nustatyta, kad kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu. Kadangi UAB „( - )“ buvo pelno siekiantis juridinis asmuo, jis privalėjo vadovautis Verslo apskaitos standartais ir kiekvienam statybos objektui vesti pajamų ir sąnaudų apskaitos registrą. Kaltinamosios pozicija šiuo klausimu yra kintanti, pradžioje kaltinamoji teigė, kad statybos sutartys neturi būti laikomos ilgalaikėmis, vėliau, matyt pamačiusi aiškiai nurodyta, kad būtent statybos sutartys yra laikomos ilgalaikėmis, ji ėmė aiškinti, kad šio reikalavimo neįmanoma laikytis, nes medžiagas galima pirkti tik keliems objektams kartu (pvz. cementą), be to, per sudėtinga suskaičiuoti išlaidas darbo užmokesčiui, galop gynėjas, užduodamas klausimus ekspertei, ėmė teigti savo nuomonę, kad viešoji įstaiga apskritai neturi teisės nustatyti jokių norminių reikalavimų, o paskutinės apklausos metu kaltinamoji vėl grįžo prie pirminės savo pozicijos, kad jos nuomone, statybų sutartys nelaikytinos ilgalaikėmis. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju reikalavimai yra aiškūs ir turi būti vykdomi, o juos nustato buhalterinės apskaitos įstatymas, blanketiniu būdu ir tai niekaip nepanaikina jo privalomumo. Specialistė, ištyrusi kaltinamosios asmeninės banko sąskaitos išrašą, nurodė, kad į D. T. asmeninę sąskaitą laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2012-06-26 gauta 993 210,69 Lt įplaukų. Kokią sumą tiriamuoju laikotarpiu sąskaitoje sudarė D. T. asmeninės lėšos nėra galimybės nustatyti, nes neaišku kokia buvo 2009-01-01 nurodyto sąskaitos išraše likučio 9947,66 Lt lėšų struktūra, be to, pagal sąskaitos išrašus nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu atlikti lentelėje nurodyti „Kiti pervedimai“ (išskyrus pervedimą iš UAB „( - )“). Nustatyta, kad iš viso laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-09-31 UAB „( - )“ iš V. K. firmos „( - )“ įsigijo įvairių statybinių medžiagų už 541 215,68 Lt. Įsigytas statybines medžiagas UAB „( - )“ bendromis sumomis pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras apskaitė 2009-2011 metų 20110 s-tos „statybinių medžiagų įsigijimo savikaina“ ir 443 sąskaitos - „skolų tiekėjams apskaitos registruose“. Tyrimui pateikti 2009-2010 metų medžiagų nurašymo aktai, tačiau nurašymo aktuose nenurodyta kokiam objektui sunaudotos medžiagos, be to iš nurašymo aktuose pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti iš kokio tiekėjo įsigytos medžiagos nurašytos. 2011 metų medžiagų nurašymo aktai tyrimui nepateikti. Dėl nepateiktų 2011 metų medžiagų nurašymo aktų nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės turtą.

185Ekspertizės akte buvo nustatyti ir konkretūs avansinių lėšų, buvusių D. T. žinioje, neatitikimai pagal avansinę apyskaitą ir apskaitos registrą: skola įmonei yra pagal avanso apyskaitą 632,66 Lt didesnė; išduotų lėšų pagal apskaitos registrą 245 632,81 Lt daugiau nei pagal avanso apyskaitą; sunaudota lėšų pagal apskaitos registrą 383 949,76 daugiau. Taigi, šia prasme apskaita yra daugiau nei netiksli. Mėnesių likučiai taip pat nesutampa. Avanso apyskaitos net nėra sunumeruotos, todėl neaišku ar visos jos yra pateiktos. Ekspertizės akte taip pat pacituoti Kasos darbo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimai, kad įmonėje turi būti direktoriaus nustatyta atsiskaitymo už avansą tvarka, atsiskaitymas turi įvykti ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir nepanaudotų pinigų grąžinimas įforminamas kasos pajamų orderiu. Teisme ekspertė paaiškino į klausimą - kas įeina į sąvoką „atsiskaito“, - kad tai dokumentų už panaudotas lėšas pateikimas ir nepanaudotų pinigų grąžinimas. Beje, 10 punkto nuostatos net nepalieka čia jokių abejonių, nes nurodo, kad gautas iš fizinių asmenų ir ūkio subjektų lėšas pagal sandorius su tai patvirtinančiais dokumentais atskaitingas asmuo ne vėliau kaip per mėnesį privalo perduoti į kasą. Kaip nustatyta, didžiulę dalį D. T. avansinių lėšų sudarė apmokėjimai pagal įmonės sandorius, dauguma jų atlikti į jos asmeninę sąskaitą, vadinasi jie privalėjo būti perduoti į kasą. Kitaip tariant, įstatymas reglamentuoja avansines lėšas tokiu būdu, kad jos netaptų beprocentine neterminuota įmonės paskola atskaitingam asmeniui ir jos kas mėnesį būtų realiai apskaitomos. Taip pat analogiškai ekspertizės akte pasisakyta ir apie inventorizacijos aktų trūkumą, traktuojant, kad jei nėra atitinkamų inventorizacijos aktų, vadinasi ir inventorizacijos nebuvo atliktos. Ekspertas papildomai dar įvertino gynybos pateiktus apyvartos žiniaraščius, ilgalaikio turto kartotekų išrašus ir nurodė, kad jie negali būti prilyginti inventorizacijoms, kadangi juose neatsispindi ar tas turtas faktiškai yra įmonėje, be to, nevedus apskaitos pagal objektus, nėra jokio kito būdo šiam turtui apskaičiuoti. Atliekant ekspertizę, buvo nustatyta dar viena nauja aplinkybė, kad 2009-08-31 UAB „( - )“ į D. T. asmeninę banko sąskaitą pervesti 100 000 litų nebuvo apskaityti jos avansinėje apyskaitoje, buvo įtraukti į apskaitos registrą, tačiau niekaip nėra atvaizduotas šių lėšų perdavimas įmonei arba jų panaudojimas įmonės reikmėms. Tai labai aiškiai ekspertė išdėstė duodama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodydama, kad tie pinigai liko pas D. T.. Visgi, jei žiūrėti bendrą atskaitingų asmenų apskaitos registrą, matyti, kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą, nebuvo per mėnesį grąžinta į kasą, kaip ir kiti mokėjimai į jos asmeninę sąskaitą, o buvo perkelta į D. T. avansą. Iš to vėlgi matyti, kad D. T. avansinė apyskaita nesutampa su kitais įmonės apskaitos registrais, ką jau buvo pažymėję ir specialistai, ir ekspertas. Ekspertizės akte nagrinėtas ir asmeninės D. T. sąskaitos panaudojimas įmonės veikloje. Akte yra kategoriškai pasisakyta, kad negalima nustatyti konkrečių įmonės lėšų panaudojimo aspektų, duodama paaiškinimus teisme, ekspertė laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir specialistė Z. P., kad tiksliai nustatyti nieko negalima, kadangi įmonės lėšos sumaišytos su asmeninėmis.

186Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas ir jų pagrindu padarytos teismo išvados yra pakankamas pagrindas D. T. pripažinti kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

187Dėl nepasitvirtinusių kaltinimų pagal LR BK 183 str. 2 d. 186 str. 1 d. 209 str.

188BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui.

189Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012, Nr. 2K-517/2014).

190Šioje byloje D. T. kaltinimas kaltinamajame akte dėl pasisavinimo svetimo turto buvo suformuotas, kad ji kaip direktoriaus ir atskaitingo asmens skolą neteisėtai sudengė su jai, kaip įmonės akcininkei paskirta ir iki tol neišmokėta 187 000 Lt (54 158,94 Eur) dividendų suma, kaip UAB „( - )“ trumpalaike skola kreditoriui – jai pačiai, tokiu būdu ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – lėšas ir padarė UAB „( - )“ 109 679,14 Lt (31 765,27 Eur) žalą, padarydama užskaitą dėl dividendų, pasisavino svetimą turtą. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras keitė kaltinimą dėl svetimo turto pasisavinimo ir suformavo, kad D. T. sudarė sutartis su UAB „( - )“ dėl pirties statybos, dėl šulinio gręžinio, kad pirko statybos prekęs iš UAB „( - )“, bet D. T. neatsiskaitė su UAB „( - )“, tapo kreditore, o paskui padarė užskaitą dėl dividendų neišmokėjimo.

191Taigi, darytina išvada, kad jau kaltinimo formavimas šios bylos tyrimo eigoje patvirtina, kad nebuvo nustatyta ar iš vis buvo pasisavintas svetimas turtas, ir kokiu būdu. Iš pakeisto kaltinimo suformuotų faktinių aplinkybių seka, kad kaltinimas grindžiamas įvykdytais sandoriais tarp D. T. ir UAB „( - )“ bei sąskaitomis faktūromis. Šie sandoriai ir sąskaitos faktūros patvirtina civilinius teisinius santykius tarp D. T. ir UAB „( - )“. Sudaryti sandoriai yra galiojantys, sąskaitos faktūros atitinka tikruosius buhalterinius duomenis. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ buvo skolinga dėl neišmokėtų laiku dividendų D. T.. Tuo pačiu D. T. buvo skolinga UAB „( - )“. Byloje taip pat yra nustatyta, kad dėl abipusių įsiskolinimų buvo padaryta užskaita. Aukščiausias teismas konstatavo, kad šalys- D. T. ir UAB „( - )“ turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir šiuo aspektu kliūčių įskaityti įsiskolinimų nebuvo.

192Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, jog bendrovė 2010 m. dar buvo moki, bendrovės bendrasis mokumo koeficientas 2010 m. buvo normalus. Ekspertas nustatė, kad išmokėjus dividendus 2010 m. bendrovės mokumo tokia operacija nebūtų neigiamai įtakojusi – bendrovė nebūtų tapusi nemoki, o bendrovė nemoki tapo tik 2011 m. bėgyje. Kaltinimas šiuo atveju grindžiamas aplinkybėmis, jog dividendų išmokėjimas yra neteisėtas nes buvo atliktas praėjus daugiau laiko nei reikalauja įstatymas ir taip sumažintas bendrovės mokumas. Tačiau įvardinant dividendų išmokėjimo neteisėtumą pabrėžiamas tik dividendų išmokėjimo formalios procedūros pažeidimas, o ne reali ir neigiama sprendimo įtaka bendrovės mokumui. Kaip nustatė ekspertas dividendai išmokėti (užskaityti) po sprendimo priėmimo praėjus daugiau laiko nei reikalauja įstatymas (pažeidus Akcinių bendrovių įstatyme numatytą 30 dienų terminą dividendams išmokėti), tačiau sprendimas dėl dividendų priimtas teisėtai, laikantis įstatymų normų, dividendų išmokėjimas nebūtų paveikęs juridinio asmens būklės – 2010 m. išmokėjus dividendus UAB „( - )“ būtų likusi moki. Būtent nenustačius tokio sprendimo priėmimo neteisėtumo, nėra pagrindo ir konstatuoti, jog buvo atliktas neteisėtas veiksmas, ypač įvertinus tai, jog dividendai nebuvo išmokėti iš apyvartinių lėšų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienintelė Akcinių bendrovių įstatyme numatyto 30 dienų termino praleidimo pasekmė yra tai, jog dividendų suma atitinkamai buhalteriniuose dokumentuose yra įrašoma į pradelstų įsipareigojimų grafą. Kitų neigiamų padarinių toks dividendų išmokėjimo termino pažeidimas nesukelia, jeigu akcininkas nesikreipia į teismą atsakovu traukdamas bendrovę. Taigi BK dividendų išmokėjimo pradelsimo nekriminalizuoja. Itin atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės akcininkams priėmus sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, šis sprendimas jau savaime sukelia teisines pasekmes ir privalo būti vykdomas. Nuspręsta išmokėti dividendų suma atsispindi bendrovės buhalteriniuose dokumentuose – įsipareigojimų grafoje, o tarp akcininko ir bendrovės dėl dividendų išmokėjimo susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai bei bendrovei nevykdant šio įsipareigojimo akcininkas gali jį reikalauti vykdyti priverstinai.

193Darytina išvada, kad dividendai buvo paskirti teisėtai. Buvo tarp D. T. ir UAB „( - )“ susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai ir pagrįstai buvo padaryta įsiskolinimų užskaita.

194Teismas daro išvadą, kad D. T. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 dalyje ir ji išteisintina.

195BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos tyčinį bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis Civilinio kodekso, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2014). Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017, ir kt.). Nustačius asmens kaltumą dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2014).

196Teismas nenustatė jokių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad D. T. sąmoningai blogai valdė įmonę. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo neatsižvelgta į objektyvias aplinkybes, neginčijamai nustatytas, kad įvyko pasaulinė ekonominė-ūkinė-finansinė krizė, kuri prasidėjo 2008 metais ir baigėsi 2013-2014 metais. Ypatingai skaudžiai palietė Lietuvos ekonomiką, ypač palietė statybų verslą, su kuriuo tiesiogiai buvo susijusi UAB „( - )“ veikla. Įmonė įsteigta prieš daug metų, visada dirbo pelningai, jokių nei mokestinių, nei kitokių pažeidimų neturėjo.

197Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes šiuo atveju kreditorių teisėtų interesų užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinės teisės normų uždavinys. Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyvių ir subjektyvių šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma. Šiame konstekste svarbi kasacinio teismo formuojama praktika tyčinio bankroto bylose. Lietuvos Respublikos BK 209 str. (tyčinis bankrotas) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelės žalos kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės, t.y. pvz. trečiųjų asmenų savalaikis neatsiskaitymas, vengimas atsiskaityti ir pan. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2014). Analizuojant šio kaltinimo pagrįstumą, akcentuojama tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas patvirtino dividendų sudengimo (užskaitymo) teisėtumo faktą. Tai prejudicinis faktas, tai objektyvi tiesa, todėl iš naujo nevertinama. Taigi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji neatliko jokių neleistinų, tyčinių veiksmų, rodančių blogą įmonės valdymą, lėmusių įmonės bankrotą ar žalą kreditoriams. Paprastai kreditoriai įrodinėja žalą, kai dividendai yra paskiriami ir išmokami lygiagrečiai su kreditoriais sudarytoms sutartims, kad galimai daro įtaką jų vykdymui. Tačiau šioje byloje dividendai buvo paskirti bei įskaityti iki sutarčių su civiliniais ieškovais sudarymo dienos, kas suponuoja išvadą, kad dividendų išmokėjimo faktas jau buvo įvykęs iki tol ir tai neturėjo tiesioginės įtakos nei sutarties sudarymui, nei jų vykdymui. Pažymėtina tai, kad UAB „( - )“ bankroto byla yra baigta, o civilinėje byloje nėra konstatuota, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 str. bankrotą tyčiniu pripažįsta bankroto bylą nagrinėjantis teismingas apygardos teismas savo inciatyva arba administratoriaus arba kreditorių reikalavimu. Tačiau, UAB „( - )“ bankroto byloje toks faktas nebuvo nustatytas, nebuvo priimta nutarties dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

198Bylos duomenys ir teisiamojo posėdžio metu apklausti bankroto administratoriaus UAB „( - )“ įgalioti atstovai patvirtino, kad tyčinio bankroto požymių nenustatė. BUAB “ ( - )“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. M. nuosekliai teikė ikiteisminio tyrimo tyrėjams informaciją bei parodymus. 2012 m. spalio 18 d. rašte Dėl informacijos pateikimo Nr. RG-582 (t. 2, b.l. 13) konstatuota, kad atliekant UAB“ ( - )“ būtinus bankroto proceso darbus, nebuvo nustatytas tyčinis bankrotas. Šias išvadas A. M. patvirtino ir liudytojo apklausos metu: atlikus pirminį sandorių patikrinimą tyčinio bankroto nebuvo nustatyta (Liudytojo 2013 m. gruodžio 16 d. apklausos protokolas, t. 3, b. l. 48). Pažymėtinai tai, kad viena iš objektyvių aplinkybių – 2010 metų gale vykdytas nesėkmingas ( - ) 4-ojo bendrabučio projektas - padarė esminę neigiamą įtaką UAB „( - ) mokumui, nulėmė UAB „( - )“ bankrotą. Tai patvirtina dokumentai (t. 9, b. l. 90-111).

199Teismas daro išvadą, kad UAB „( - ) bankrotą lėmė pasaulinė ekonominė krizė ir jos sukelti nepalankūs verslo pokyčiai, o ne tyčiniai D. T. veiksmai, valdant įmonę. Todėl, D. T. pagal LR BK 209 straipsnį išteisintina nepadarius nusikalstamos veikos.

200Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paminėtina, kad paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pavyzdžiui, išaiškinta, kad vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008).

201Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijamas faktas, kad UAB „( - )“ gavo apmokėjimą už UAB „( - )“ (kaip subrangovo) atliktus darbus iš generalinio rangovo UAB „( - )“. Baudžiamojoje byloje taip pat neginčijamas faktas, kad gautos lėšos, iki termino atsiskaityti su UAB „( - )“ dienos, buvo panaudotos Valtybinės mokesčių inspekcijos įmokoms, darbuotojų darbo užmokesčiams, UAB „( - )“ išankstiniams apmokėjimams tiekėjams ir kt. privalomiems įmonės mokėjimams atlikti. Pažymėtina tai, kad sutartis su UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo sudaryta pasaulinės ekonominės-finansinės krizės metu. UAB „( - )“ gautas pinigines lėšas iš UAB „( - )“ panaudojo apmokėdama svarbiausiems kreditoriams: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socialinio draudimo įmokas, darbuotojams darbo užmokestį, išankstiniams apmokėjimams tiekėjams ir kt. privalomiems įmonės mokėjimams atlikti, kad būtų užtikrinta tolesnė įmonės ūkinė finansinė veikla.

202Kaltinimas šiame epizode yra pareikštas dėl Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. (turtinės žalos padarymas apgaule). Šiame kontekste yra svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje aiškiai apibrėžti esminiai BK 186 str. uždraustos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės elementai, tik kuriems esant gali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas (1) apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti (2)besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K426/2013). Kasacinis teismas taip pat formuoja reikšmingą praktiką dėl Lietuvos Respublikos BK 186 str. taikymo, nurodant: „paprastas privalomų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 19 d. (nutartis Nr. 2K-426/2013). Taigi šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015).

203Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. T., sudarydama Statybos rangos sutartį Nr. 11/09-2, sąmoningai nesiekė ir objektyviai neapsunkino sudarytos civilinės sutarties vykdymo, juo labiau, neturėjo ketinimo neatsiskaityti. Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino UAB „( - )“ komercijos direktorius A. Ž., juridinius asmenis siejo pasitikėjimu grįsti tarpusavio santykiai, įmonę tenkino UAB „( - )“ bendradarbiavimo pasiūlymas, atsiskaitymo tvarka. Be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 str. nuostatomis, UAB „( - )“ finansinių ataskaitų rinkinius skelbė viešai. Su jais galėjo susipažinti visi potencialūs verslo partneriai, įvertinti juridinio asmens mokumą, galimą verslo riziką. Sutarties pasirašymo aplinkybės atitiko įprastinę verslo vystymo praktiką. Kaltinamoji neturėjo pareigos apsaugoti kreditorių, šiuo atveju UAB „( - )“, nuo nuostolių, kurie galimi sąžiningai bei rūpestingai vadovaujant bendrovei. Pats neatsiskaitymo ar bet kokių nuostolių atsiradimo faktas kreditoriui dar nereiškia, kad teisiškai reikšminga žala buvo padaryta. Šiuo klausimu yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: „vadovas taip pat turi fiduciarines pareigas bendrovei, ir vertindamas, ar vadovas nepažeidė bendrosios pareigos nedaryti kitam asmeniui žalos, teismas turi nustatyti, ar pareiga nedaryti žalos individualiam kreditoriui nepaneigia vadovo pareigos pačiai bendrovei. Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę. Vadovas gali nuginčyti kaltės prezumpciją, įrodydamas, kad veiksmas buvo pareigų bendrovei vykdymo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 9 d. nutartis Nr. E3K-3-114-378/2017).

204Kasacinės instancijos teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp sandorio šalių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo suvaržymu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008). Baudžiamosios atsakomybės ultima ratio pobūdis akcentuotinas: sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

205Teismas daro išvadą, kad šioje byloje buvo absoliučiai visos sąlygos spręsti civiliniam ginčui civilinio proceso tvarka. Taigi galimybė civiliniam ieškovui pareikšti pretenzijas UAB „( - )“ civilinio proceso tvarka nebuvo apsunkinta. Tą civilinis ieškovas ir yra padaręs, vyksta civilinis procesas dėl žalos priteisimo.

206Teismas daro išvadą, kad D. T. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 186 str. 1 dalyje, ir ji dėl šio kaltinimo išteisintina.

207Dėl civilinių ieškinių

208UAB "( - )" pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ieškinio suma 15 816,95 € (54 612,76 Lt) (3 t., b. l. 30-37)

209V. K. firmos "( - )" pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ieškinio suma 43 126,08 € (148 905,73 Lt) (7 t. b. l. 151-152).

210Teismas padarė išvadą, kad D. T. išteisintina iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 186 str. 1 d., 209 str., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str.5 d. 1 punktas), todėl civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti ( LR BPK 115 str. 3d. 2p.).

211Teismas pažymi taip pat, kad civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus yra ir kitas pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kur nurodyta, jeigu ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjama teisme.

212Bausmės skyrimas

213Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. T., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais LR BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, šeiminę padėtį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

214D. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama ir į tai, kad pirmą kartą teisiama už nusikaltimą. Charakterizuojama teigiamai. Turi šeimą, yra dirbanti. Kadangi už nusikaltimą (BK 223 str. 1 d.) numatytos alternatyvios bausmės, tai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jai skiriama bauda.

215Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–308 str.,

Nutarė

216D. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir ją nubausti 100 MGL dydžio bauda – 3766 eurų.

217D. T. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 186 str. 1 d., 209 str. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str.5 d. 1 punktas).

218Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

219Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. T. turtui.

220Nuteistoji D. T. paskirtąją baudą savanoriškai turi sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos banke į sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitus pristatyti baudžiamųjų bylų raštinei. Nuteistajai savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

221Daiktinį įrodymą – CD plokštelę – saugoti su byla.

222Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas... 2. D. T. gim. ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi,... 3. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir 209 str., 223 str.... 4. D. T. laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2012-04-19 būdama UAB „( - )“,... 5. - netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, pasirinko buhalterinės apskaitos... 6. - sąskaitos Nr. 278 „Perkėlimai“ apskaitos registruose nenurodyti... 7. - už 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metus neatliko ilgalaikio turto... 8. - nevedė pajamų ir sąnaudų kiekvienam statybos objektui apskaitos... 9. - nevedė 2011 metų medžiagų nurašymo aktų, tuo pažeidė 2001-11-06 LR... 10. šiais veiksmais aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę... 11. D. T. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 12. Nepasitvirtinę kaltinimai... 13. D. T. yra kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2012-04-19 būdama... 14. D. T. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikalstamą veiką, numatytą... 15. D. T. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2012-04-19 būdama UAB... 16. be to, ji UAB „( - )“ vardu 2010-03-17 sudarė sutartį Nr. 20100317/KD/1... 17. be to, ji UAB „( - )“ vardu 2010-06-21 sudarė sutartį Nr. 10/15 su UAB... 18. be jo, ji pagal sąskaitas faktūras pati sau pardavė UAB „( - )“ turtą:... 19. - pagal 2011-01-28 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001384 santechnikos ir... 20. - pagal 2011-02-23 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001387 plyteles, šviestuvus,... 21. - pagal 2011-04-29 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001401 elektros prekes,... 22. - pagal 2011-10-28 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001432 santechnikos prekes... 23. - pagal 2011-10-28 sąskaitą faktūrą RAN Nr. 01001431 plyteles už 1197,57... 24. tokiu būdu ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“... 25. D. T. kaltinama šiais veiksmais padariusi nusikalstamas veikas, numatytas... 26. Įrodymai ir jų vertinimas... 27. Kaltinamoji D. T. parodė, jog į kompiuterinę programą „Pragma“ sutartys... 28. Kaltinamoji D. T. dėl pakeisto naujo kaltinimo kalta neprisipažino. Ji... 29. Kaltinamoji D. T. taip pat paaiškino, kad privačiuose jos namuose UAB „( -... 30. Liudytoja L. A. parodė, jog dirbo statybinėje įmonėje UAB „( - )“... 31. Liudytojas A. L. parodė, kad anksčiau dirbo UAB „( - )“. Įmonę ( - )... 32. Liudytojas A. Ž. parodė, jog dirba UAB ( - ), jo pareigos komercijos... 33. Liudytojas V. K. parodė, kad prekiavo statybinėmis medžiagomis, daugiau... 34. Liudytojas A. M. parodė, kad buvo paskirtas UAB „( - )“ bankroto... 35. Liudytojas A. T. parodė, kad nuo 2005 m. iki 2012 m. dirbo UAB „( - )“... 36. Liudytojas T. K. parodė, kad dirbo UAB „( - )“, projektų valdymo... 37. Specialistė A. S. parodė, jog yra kriminalistinių tyrimų centro... 38. Liudytojas V. V. parodė, jog dirba bankroto administratoriumi, yra įgaliotas... 39. Specialistė Z. P. parodė, kad po specialisto M. išvados pateikimo buvo... 40. Jai buvo pateiktos tik 2007 m. įmonės skolų ir įmonei skolų... 41. Liudytoja V. G. parodė, kad dirba UAB „( - )“, yra teisininkė. Jų... 42. Ekspertė T. Z. dėl atliktos ekspertizės į užduotus klausimus paaiškino,... 43. 2012-02-09 UAB „( - )“ pareiškimas dėl nusikalstamos veikos, kuriame... 44. 2012-09-25 V. K. firmos „( - )“ savininko V. K. prašymas pradėti IT dėl... 45. 2012-10-18 raštu Nr. RG-582 BUAB „( - )“ bankroto administratorius... 46. 012-11-21 raštu Nr. RG-689 BUAB „( - )“ bankroto administratorius pateikė... 47. 2012-09-19 raštu Nr. RG-448 BUAB „( - )“ bankroto administratorius... 48. 2013-12-04 raštu Nr. RG-2259 BUAB „( - ) bankroto administratorius pateikė... 49. 2013-12-16 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu BUAB „( -... 50. 2013-12-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji D.... 51. 2014-01-03 pareikalauta, o 2014-01-28 BUAB „( - )“ bankroto... 52. 2014-01-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji D.... 53. 2014-04-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamoji D.... 54. 2014-10-08 daiktų dokumentų pateikimo protokolu UAB „( - )“ direktorė... 55. 2014-10-13 daiktų dokumentų pateikimo protokolu UAB „( - )“ direktorius... 56. 2014-10-08 raštu Nr. 292 UAB „( - )“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą,... 57. 2014-10-07 raštu Nr. 10-07-1 UAB „( - )“ pateikė dienos pardavimų... 58. 2015-01-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „( -... 59. 2015-02-12 apžiūrėta UAB „( - )“ naudota buhalterinė programa... 60. 2015-02-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „( -... 61. 2014-04-22 iš AB „Swedbank“ gauta D. T. asmeninės banko sąskaitos... 62. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl tyrimui nepateiktų anksčiau... 63. Ekspertizės akto išvada nustatyta, kad pagal UAB „( - )“ balansus ir... 64. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „( - )“ vienintelei akcininkei D. T. buvo... 65. Išmokant paskirstytus dividendus nesilaikyta Lietuvos Respublikos akcinių... 66. 2010-05-28 įvyko UAB „( - )“ visuotinis akcininkų susirinkimas ir buvo... 67. UAB „( - )“ akcininkei D. T. išmokėjo 177.247,45 EUR (612.000 Lt), iš... 68. Kasos pajamų orderiai apiforminti sutinkamai su Kasos darbo organizavimo ir... 69. Piniginių lėšų išmokėjimas iš kasos ir piniginių lėšų užskaita... 70. 2010-05-28 įvyko UAB „( - )“ visuotins akcininkų susirinkimas ir buvo... 71. Tačiau 2010-05-28 sprendime nenurodyta dividendus D. T. išmokėti užskaitymo... 72. Pagal 2011-01-30 D. T. avanso apyskaitą jos, kaip atskaitingo asmens, likutis... 73. -... 74. iš pirkėjų gauta 5.792,40 EUR (20.000,00 Lt),... 75. -... 76. iš banko gauta 4.344,30 EUR (15.000,00 Lt).... 77. Iš 39.072,81 EUR (134.910,61 Lt) buvo panaudota 59.965,37 EUR (207.048,45 Lt),... 78. -... 79. 2.900,39 EUR (10.014,50 Lt) grąžintinas avansas į kasą,... 80. -... 81. 2.900,78 EUR (10.015,80 Lt) atsiskaityta su kreditoriais,... 82. -... 83. 5,26 EUR (18,15 Lt) mokėtinas soc.draudimas,... 84. -... 85. 54.158,94 EUR (187.000,00 Lt) išmokėti dividendai.... 86. Tokiu būdu UAB „( - )“ skola D. T. sudarė 20.894,56 EUR (72.137,84 Lt).... 87. 2010 m. gegužės 28 d. akcininkai priėmė sprendimą paskirti dividendams... 88. Tačiau, jeigu ir būtų išmokėta dividendų suma per 30 dienų terminą, tai... 89. D. T. įsiskolinimas įmonei „( - )“ susidarė dėl jos žinioje esančių... 90. Ar šių lėšų D. T. neprivalėjo grąžinti į įmonės kasą periodiškai,... 91. Ekspertas nesprendžia vienuoliktojo klausimo „Ar tiriamuoju laikotarpiu,... 92. UAB „( - )“ tapusi nemoki 2011 metais nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30... 93. 2011-09-20 tarp UAB „( - )“ (Rangovas) ir UAB „( - )“ (Užsakovas)... 94. 2011-09-20 tarp UAB „( - )“ (Rangovas) ir UAB „( - )“ (Užsakovas)... 95. UAB „( - )“ neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „( - )“... 96. Kadangi UAB „( - )“ dėl darbų atlikimo ( - ) centro objekte buvo kaip... 97. Vadinasi, UAB „( - )“ iš piniginių lėšų, gautų iš UAB „( - )“... 98. Tačiau, 15.816,95 EUR (54.612,75 Lt) liko neapmokėti 2012-04-30 dienai, t.y.... 99. Pagal 2007 m. 2012-04-30 laikotarpio UAB „( - )“ pateiktus dokumentus... 100. 1.... 101. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr.VIII-1835 su... 102. 2.... 103. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su... 104. Kadangi pajamų ir sąnaudų apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskiras statybos... 105. 3.... 106. Kasos darbo organizavimo taisyklių (patvirtinta Lietuvos Respublikos... 107. 4.... 108. Inventorizacijos tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 109. -... 110. 2007, 2009, 2010, 2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos;... 111. -... 112. 2009-2011 m. statybinių medžiagų inventorizacijos;... 113. -... 114. 2007-2011 m. ilgalaikio turto inventorizacijos;... 115. -... 116. 2008-2011 m. kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei)... 117. Į bylą gynybos pateikti UAB „( - )“ sąskaitų Nr.443 „Skolos... 118. Pateikti tyrimui UAB „( - )“ nurašymo aktai surašyti laikantis LR... 119. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti reikalaujami UAB „( - )“... 120. -... 121. 2007, 2009, 2010, 2011 metų piniginių lėšų inventorizacijos;... 122. -... 123. 2009-2011 m. statybinių medžiagų inventorizacijos;... 124. -... 125. 2007-2011 m. ilgalaikio turto inventorizacijos;... 126. -... 127. 2008-2011 m. kreditorių (įmonių skolų) ir debitorių (skolų įmonei)... 128. Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos... 129. Kadangi apskaita nebuvo tvarkoma pagal atskirus objektus, tai pagal pateiktus... 130. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus reikalavimus į bylą gynybos pateikti... 131. UAB „( - )“ atsiskaitymams ir lėšų pervedimams naudojo D. T. asmeninę... 132. Į šią sąskaitą UAB „( - )“ 2009-01-01 – 2012-05-11 laikotarpiu... 133. 2009-08-31 UAB „( - )“ pirkėjo – bendrovės „( - )“ sumokėti 28.962... 134. Asmeninės banko sąskaitos naudojimas įmonės veikloje nereglamentuotas... 135. Į D. T. asmeninę sąskaitą Nr.( - ), esančią AB Swedbank, UAB „( - )“... 136. Pagal UAB „( - )“ prašymus buvo pervesta 182.742,91 EUR (630.974,72 Lt).... 137. Dar buvo panaudota 107.793,60 EUR (372.189,73 Lt) iš D. T. asmeninių lėšų... 138. Atriboti mokėjimus iš D. T. asmeninių lėšų ir UAB „( - )“ lėšų... 139. Kadangi nėra galimybės nustatyti dėl ko susidarė aukščiau minėti... 140. Nustatyti ar Kauno technologijos universiteto bendrabučio rekonstrukcijos... 141. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 Nr.IX-574 su vėlesniais... 142. Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos... 143. Kadangi UAB „( - )“ netvarkė pajamų ir sąnaudų apskaitos pagal... 144. Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius... 145. Bendrasis likvidumo koeficientas, dar vadinamas einamuoju likvidumo koeficientu... 146. Laikoma, kad rodiklio reikšmė tarp 1.2 ir 2.0 yra priimtina. Aukšta... 147. Kritinio likvidumo koeficientas, dar vadinamas skubaus padengimo koeficientu,... 148. Žemesnė nei 0.5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1.0 ir 1.5 normali.... 149. Absoliutus likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą piniginėmis ar... 150. Sumažėjusios pajamos ir santykinis savikainos padidėjimas 2010 metais,... 151. Sutinkamai su 25-uoju Verslo apskaitos standarto „Statybos ir kitos... 152. Kadangi UAB „( - )“ netvarkė pajamų ir sąnaudų apskaitos pagal... 153. Pagal byloje esančią neapmokėtų skolų suvestinę nustatyta, kad UAB „( -... 154. Pagal UAB „( - )“ balansus ir byloje esančią neapmokėtų skolų... 155. 2010-05-28 įvyko UAB „( - )“ visuotinis akcininkų susirinkimas ir buvo... 156. Neišmokėtų dividendų suma nesumažino įmonės apyvartinių lėšų dydžio... 157. UAB „( - )“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2010 metus lyginant su... 158. Didžiausią įsiskolinimų mažinimo sumą turėjo apmokėjimai tiekėjams iš... 159. Vadinasi, UAB „( - )“ 2010 metais turėjo lėšų sumažinti savo... 160. Visos D. T. pervestos pinigų sumos turėjo būti atvaizduotos apskaitos... 161. Pagal UAB „( - )“ 2009 metų finansinę atskaitomybę, t.y. balansą ir... 162. Pagal UAB „( - )“ 2010 metų finansinę atskaitomybę, t.y. balansą ir... 163. Pagal UAB „( - )“ 2010 metų finansinę atskaitomybę, kuri pateikiama VĮ... 164. Kadangi D. T. už gautas ir išnaudotas pinigines lėšas atsiskaitydavo... 165. D. T. avansines apyskaitas sudarinėjo kas mėnesį, tačiau, pinigų... 166. D. T., kaip atsakingas asmuo 2007-01-01 turėjo 71.073,97 EUR (245.404,20 Lt)... 167. Pagal UAB „( - )“ 2010-01-01 ir 2011-01-01 balansų duomenis D. T. skolos... 168. Pagal 2011-01-30 D. T. avanso apyskaitą 54.158,94 EUR (187.000,00 Lt) buvo... 169. UAB „( - )“ piniginės lėšos pervestos į D. T. asmeninę sąskaitą Nr.(... 170. Tačiau, tyrimo metu nustatyta, kad 2009-08-31 UAB „( - ) pirkėjo –... 171. UAB „( - )“ neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti su UAB „( - )“... 172. Teismo nutartis, kuri patvirtina, kad patenkintas UAB „( - ) „ civilinis... 173. Teismo nutartis, kuri patvirtina, kad UAB „( - )“ iškelta bankroto byla... 174. Kasacinio teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad šalys- D. T. ir UAB „( -... 175. Civilinė byla Nr. 2-1234-258/2017 sprendimas, kuriuo UAB V. K. firmos „( - )... 176. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.... 177. Dėl pasitvirtinusio kaltinimo - Aplaidus apskaitos tvarkymas... 178. Kaltinamoji D. T. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo kalta neprisipažino,... 179. Teismas kaltinamosios D. T. kaltę grindžia teismo buhalterinės ekspertizės... 180. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl tyrimui nepateiktų anksčiau... 181. Teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje yra konstatuota, kad pagal 2007 m.... 182. Teismas, vertindamas specialisto išvadą, konstatuoja, kad tarp pateiktų... 183. Specialistė yra nurodžiusi, kad sutikrinus tyrimui pateiktas D. T. avansines... 184. Kaip akcentavo specialistė, LR buhalterinės apskaitos įst. (2001-11-06 Nr.... 185. Ekspertizės akte buvo nustatyti ir konkretūs avansinių lėšų, buvusių D.... 186. Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas ir jų... 187. Dėl nepasitvirtinusių kaltinimų pagal LR BK 183 str. 2 d. 186 str. 1 d. 209... 188. BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai... 189. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei... 190. Šioje byloje D. T. kaltinimas kaltinamajame akte dėl pasisavinimo svetimo... 191. Taigi, darytina išvada, kad jau kaltinimo formavimas šios bylos tyrimo eigoje... 192. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, jog bendrovė 2010 m. dar buvo... 193. Darytina išvada, kad dividendai buvo paskirti teisėtai. Buvo tarp D. T. ir... 194. Teismas daro išvadą, kad D. T. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR... 195. BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą... 196. Teismas nenustatė jokių duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad... 197. Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma... 198. Bylos duomenys ir teisiamojo posėdžio metu apklausti bankroto... 199. Teismas daro išvadą, kad UAB „( - ) bankrotą lėmė pasaulinė ekonominė... 200. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule... 201. Baudžiamojoje byloje nustatyta neginčijamas faktas, kad UAB „( - )“ gavo... 202. Kaltinimas šiame epizode yra pareikštas dėl Lietuvos Respublikos BK 186 str.... 203. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji D. T., sudarydama Statybos rangos... 204. Kasacinės instancijos teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad sudarant... 205. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje buvo absoliučiai visos sąlygos... 206. Teismas daro išvadą, kad D. T. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 186 str.... 207. Dėl civilinių ieškinių... 208. UAB "( - )" pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ieškinio... 209. V. K. firmos "( - )" pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti,... 210. Teismas padarė išvadą, kad D. T. išteisintina iš kaltinimų pagal Lietuvos... 211. Teismas pažymi taip pat, kad civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus yra... 212. Bausmės skyrimas... 213. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai D. T., vadovaujasi bendraisiais... 214. D. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.... 215. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 216. D. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 217. D. T. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2... 218. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –... 219. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. T. turtui.... 220. Nuteistoji D. T. paskirtąją baudą savanoriškai turi sumokėti per šešis... 221. Daiktinį įrodymą – CD plokštelę – saugoti su byla.... 222. Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt...