Byla 2K-517/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžių.

2Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš E. S. priteista 55 996,64 Lt žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini).

3Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6E. S. nuteistas už tai, kad nuo 1998 m. gruodžio 11 d. iki 2004 m. liepos 16 d., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju buhalteriu, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003 m. birželio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 502 iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės „A“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2000 Lt kaip avansinį mokėjimą pagal įmonės „A“ išrašytą 2003 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 5895175 už jo paties asmeniškai perkamą baldų komplektą. Taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 2000 Lt;

7tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003 m. birželio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 525 iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1955 Lt kaip mokėjimą pagal UAB „B“ išrašytą sąskaitą Nr. 4/05 už jo paties asmeniškai perkamus baldus. Taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 1955 Lt;

8tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003 m. liepos 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 556 iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „C“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 Lt, kaip mokėjimą pagal UAB „C“ 2003 m. birželio 27 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 5151806 už jo paties asmeniškai perkamą slenkančių sistemų rinkinį. Taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 700 Lt;

9tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. 460 iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2300 Lt avanso, tyčia iš savo darbo užmokesčio už 2003 m. rugpjūtį neišskaičiavo, taip pasisavino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 2300 Lt;

10tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 196, pats jį pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, iš bendrovės kasos neteisėtai nurašė 33 152,06 Lt ir šiuos pinigus pasisavino;

11tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004 m. birželio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 199, pats jį pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, iš bendrovės kasos neteisėtai nurašė 500 Lt ir šiuos pinigus pasisavino;

12tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 885 neteisėtai sau kaip avansą nurašė 4000 Lt;

13tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, pagal 2004 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. 190, kurį pasirašė kaip pinigų gavėjas ir vyriausiasis buhalteris, gavo 2389,58 Lt avanso, tyčia iš priskaičiuoto už 2004 m. gegužę iš savo darbo užmokesčio neišskaičiavo, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 2389,58 Lt;

14tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, pagal 2004 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. 858 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „D“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmeninį avansinį mokėjimą, 1000 Lt, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 1000 Lt;

15tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004 m. liepos 16 d. iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) – AB „Hansabanke“ mokėjimo pavedimu Nr. 886 į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, pervedė 2000 Lt, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 2000 Lt ir UAB (duomenys neskelbtini) padarė 2000 Lt turtinę žalą;

16tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 906 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė kaip avansą 1000 Lt, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 1000 Lt;

17tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 907 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė kaip avansą 5000 Lt, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 5000 Lt. E. S. nuo 1998 m. gruodžio 11 d. iki 2004 m. liepos 16 d. bendrais veiksmais padarė UAB (duomenys neskelbtini) didelę 55 996,64 Lt turtinę žalą.

18Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 nuosprendžiu E. S. procesą dėl kaltinimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog E. S. ir R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu galiojęs įstatymas numatė trumpesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, jiems kaip tik ir turi būti taikomas nusikalstamos veikos metu galiojęs senaties terminas; patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, penkerių metų senaties terminas suėjo 2009 m. liepos mėnesį, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, dešimties metų senaties terminas suėjo 2012 m. gegužės 7 d.

19Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir iš jo priteista 55 996,64 Lt dydžio žalos atlyginimo UAB (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda.

20Kasatorius prašo E. S. bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 183 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, 15 straipsnį). Kasatorius, cituodamas kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2013, 2K-106/2013, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.), teigia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą rodo tai, jog kaltininkas sąmoningai sudarė tokią situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos būtų neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.

22Nuteistasis E. S. pabrėžia, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė taikytina kaip kraštutinė priemonė – ši nuostata atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Byloje esanti situacija susijusi vien tik su darbo teisiniais santykiais ir turėtų būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Nepanaudojus apgaulės, nebuvo atlikti jokie sąmoningi veiksmai, patikėto ar žinioje esančio buvusio svetimo turto pasisavinimas, perdavimas tretiesiems asmenims, suvokiant veikos prieštaravimą teisės normoms, todėl E. S. atlikti veiksmai turėtų būti vertinami, vadovaujantis civilinės teisės normomis.

23Anot kasatoriaus, inkriminuodamas BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, neatliko įrodymų analizės. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kaltinimo pagrįstumą, padarė nepagrįstas ir byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias, prieštaringas ir neteisingas išvadas. Byloje esantys dokumentai – pajamų ir išlaidų žurnalas bei direktoriaus R. M. įsakymai – patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nusistovėjusi praktika darbuotojams mokėti avansus, kurie kartais žymiai viršydavo atlyginimo dydį. 2004 m. liepos 16 d. 8000 Lt dydžio avansas buvo sumokėtas ir baudžiamąjį persekiojimą prieš E. S. inicijavusiam K. P. Tai konstatuota ir 2005 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/54. E. S. iki ginčo sandorių pagal kaltinimą ne kartą taip pat buvo sumokėtas avansas. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nusistovėjusi praktika ne tik dėl avansų mokėjimo tiesiogiai darbuotojams, bet ir dėl atsiskaitymo už darbuotojus su trečiaisiais asmenimis. 2003 m. kovo 31 d. E. S. teigia visiškai grąžinęs jam bendrovės išmokėtus avansus ir 2003 m. birželio 16 d. R. M. vėl paprašė išmokėti 7000 Lt avansą (tai įrodo pateikti dokumentai – 2003 m. birželio 16 d. prašymas sumokėti avansą ir išrašas iš kasatoriaus sąskaitos bendrovės buhalterinėje apskaitoje – iš viso išmokėtas 6955 Lt avansas). Visus metus, iki E. S. atleidimo iš bendrovės 2004 m. liepos 16 d., niekas jam pretenzijų dėl išmokėto avanso nereiškė. Ši avanso suma turėjo būti išskaičiuojama iš atlyginimo.

24Kasatorius teigia, kad byloje esantys duomenys apie 2003 m. liepos–gruodžio mėnesiais ir 2004 m. sausio–liepos mėnesiais išmokėtą atlyginimą yra prieštaringi ir netikslūs, nesutampa specialistų išvadose nurodytos sumos, o pateiktuose dokumentuose matyti mokėjimų vėlavimai ir neatitikimai. Specialisto išvadą byloje pateikusi N. D., apklausiama teisme, pabrėžė, kad jeigu būtų pateikti visi darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentai, neišmokėta atlyginimo suma galėtų ir padidėti. Nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. E. S. nėra inkriminuotas nė vienas pasisavinimo epizodas. Atlyginimas E. S. buvo mokamas nereguliariai, už vieną mėnesį išsitęsdavo net per tris mėnesius. Kasatorius pabrėžia, kad 2004 m. birželio 9 d. jis į bendrovės kasą grąžino 1500 Lt, kurie kaip avansas buvo permokėti 2004 m. gegužės 31 d. 2004 m. birželio 21 d. E. S. raštu pasiūlė nutraukti su juo darbo sutartį šalių susitarimu, pagal kurią jam išmokama 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už atleidimo dieną nepanaudotas atostogas. Tad pavedimai į jo sąskaitą yra susiję ir su darbo teisinių santykių nutraukimu. 2004 m. birželio 9 d. grynųjų pinigų išmokėjimai atlikti įsitikinus, kad bus sudaryta sutartis, pagal kurią E. S. gaus išeitinę kompensaciją, nes tuo metu būsimos sutarties sąlygos žodžiu jau buvo aptartos ir suderintos su bendrovės direktoriumi R. M. 2004 m. liepos 13 d. ir 2004 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimai atlikti jau esant ne tik rašytinei sutarčiai, tačiau ir bendrovės direktoriaus įsakymui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. 2004 m. liepos 20 d. K. P. – naujojo bendrovės direktoriaus – įsakymais kvestionuojamas E. S. priklausančios išeitinės išmokos mokėjimas. 2004 m. liepos 28 d. VDI Kauno skyriaus raštu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota atsiskaityti su E. S., tačiau toks atsiskaitymas neatliktas. Šis ginčas buvo sprendžiamas teisme. Ieškinyje, priešieškinyje, Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendime ir apeliaciniuose skunduose remiamasi tais pačiais veiksmais ir aplinkybėmis, dėl ko E. S. nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. UAB (duomenys neskelbtini) savo teises gali realiai ginti civilinio proceso tvarka. Nėra nustatyta jokių E. S. veiksmų, apsunkinančių, tikėtina, pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. E. S. teigia neklastojęs dokumentų, nevengęs bendravimo ir derybų, taikaus ginčų sprendimo, nesislapstė pats ir neslėpė turto.

25Kasatorius E. S. akcentuoja, kad nepakanka konstatuoti vien turto užvaldymo ar perleidimo tretiesiems asmenims fakto. Svarbu nustatyti ir tiesioginę tyčią jo veikoje. Be to, tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Taigi šiuo atveju turi būti aiškiai nustatyta, kad jau 2003 m. birželio 16 d. E. S. turėjo susiformavusią tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje esantį, tačiau konkrečiai neapibrėžtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą.

26Taip pat, anot nuteistojo E. S., teismai padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje aprašydamas E. S. parodymus, nenurodė esminių aplinkybių, kuriomis jis grindė savo nekaltumą, aplinkybės apie avanso E. S. mokėjimus neanalizuotos ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, nepasisakyta, kokie įrodymai paneigia E. S. nurodytas aplinkybes, kodėl šie argumentai teismo atmetami, neaptartas civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimas. Anot nuteistojo E. S., jo parodymai atmesti, nepalyginus jų su kitais įrodymais byloje, neįvertinus įrodymų kaip visumos. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik specialisto išvada ir liudytojos D. T. parodymais – šie įrodymai nesusiję su subjektyviųjų inkriminuojamos veikos požymių nustatymu, tačiau teismas padarė kategorišką išvadą, kad E. S. kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Bylos medžiagai, pasak kasatoriaus, prieštarauja ir kaltinime konstatuota aplinkybė, kad visus pinigų pervedimus padarė E. S., nes, pagal sąskaitų išrašus ir liudytojos D. T. parodymus, pinigus išmokėdavo ir mokėjimo pavedimus atlikdavo būtent ji. Taip pat visiškai nevertinti ir neanalizuoti liudytojos D. T. parodymai, kad 2004 m. birželio 9 d. 33 152,06 Lt grynųjų pinigų paėmimu buvo tik įforminti ankstesni neapskaityti pinigų paėmimai. Teismas nuosprendyje nenustatė ir jokiais įrodymais nepagrindė ne tik E. S. tiesioginės tyčios elgtis neteisėtai ir padaryti žalą bendrovei, bet ir paties elgesio neteisėtumo požymio.

27Anot kasatoriaus, išankstinė neapibrėžta tyčia dėl visų tęstinės veiklos epizodų turėjo būti susiformavusi jau 2003 m. birželio 16 d. Tačiau tą dieną jis niekaip negalėjęs žinoti, kad 2004 m. birželio mėnesį bus sprendžiamas jo atleidimo klausimas ir susitarta dėl išeitinės kompensacijos. Veika, kaip tęstinė, kvalifikuota nepagrįstai, nes nuosprendyje veikos tęstinis pobūdis nemotyvuotas, ši aplinkybė reikšminga dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 1 ar 2 dalis ir dėl senaties terminų skaičiavimo. Anot kasatoriaus, dalis pinigų buvo pervesta tretiesiems asmenims, tad iš dalies tai atitiktų ne turto pasisavinimo, o iššvaistymo požymius. Be to, vertinant nors ir ginčijamą, tačiau ir šiuo metu galiojančią 2004 m. birželio 21 d. sutartį dėl darbo teisinių santykių nutraukimo, būtų pagrindas kalbėti apie galimą savavaldžiavimą. Taip pat nebuvo teismų tiksliai nustatyta, ar E. S. pasisavino jam patikėtą, ar jo žinioje esantį turtą. Civilinis ieškinys byloje, anot nuteistojo E. S., atsižvelgiant į pirmiau aptartus argumentus, taip pat į tai, kad 2004 m. birželio 9 d. atliktų 1500 Lt ir 4789,51 Lt pervedimų sumas pati bendrovė padarė ir pripažįsta šias užskaitas, tokios aplinkybės objektyviai konstatuotos ir specialisto išvadoje, turi būti pripažįstamas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuosprendis grindžiamas ir liudytojų D. G. bei V. Z. parodymais. Klaidingai apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad apygardos teismo nuosprendžiu E. S. nuteistas už tai, kad davė nurodymus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos apmokėti už jo įgytas prekes ir paslaugas bei pervesti į E. S. asmeninę sąskaitą kaip avansą bendrovei priklausančias lėšas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nepagrįstai nuteistas už tai, kad visus pinigų pervedimus atliko pats. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas argumentus dėl 2003 m. apmokėjimų už prekes ir paslaugas, sudėdamas 2000, 1955, 700 Lt sumas, neteisingai gauna 10 995 Lt sumą ir daro prieštaringą išvadą, kad E. S. pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų bendrovei buvo įteiktas tik 2004 m. birželio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi liudytojos V. Z. parodymais apie tai, kad 2004 m. liepos mėnesį atlikti pervedimai nesusiję su E. S. paskirta išeitine išmoka, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl atmetė pačios sutarties ir įsakymo dėl atleidimo egzistavimo faktą, jo bei R. M. parodymus, bendrovėje galiojusią avansų ir paskolų mokėjimo praktiką.

28Taip pat kasatorius mano, kad jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, nes nebuvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimu, neaptarti papildomi avansų mokėjimo tvarkos dokumentai, nepasisakyta dėl veikos kaip tęstinės inkriminavimo, aplinkybės dėl darbo užmokesčio nenagrinėtos, nepasisakyta dėl E. S. kaltės.

29Atsiliepimu į nuteistojo E. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas prašo kasacinį skundą atmesti.

30Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo E. S. pagrindinė kasacinio skundo dalis susijusi su teiginiais apie tai, jog abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė netinkamas išvadas. Įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

31Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. S. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismų ištirtomis aplinkybėmis nustatyta, kad nuteistasis E. S., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalteriu, turėjo įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, taip pat teisę duoti pavaldiniams nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo.

32Iš byloje apklaustų įmonėje dirbusių liudytojų D. T., K. P., kitų liudytojų parodymų matyti, kad E. S., eidamas įmonės vyr. buhalterio pareigas, duodavo pavaldiniams privalomus nurodymus iš įmonės sąskaitos apmokėti už jo paties įgytus įvairius daiktus, paslaugas. Į jo asmeninę sąskaitą kaip avansas buvo pervedamos įmonės lėšos, dalis jų buvo išduota grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes patvirtina byloje atliktos specialistų išvados, specialistės parodymai, rašytiniai dokumentai. Kasatorius bendrovei negrąžino jam patikėto, įmonei nuosavybės teise priklausančio turto (pinigų) 55 996,64 Lt, nepateikė šios pinigų sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų.

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, iš naujo detaliai įvertinęs tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, atsakė į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl remiasi įrodymais, patikimai patvirtinančiais pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl E. S. kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pateikti motyvai, kodėl teismas atmeta E. S. teiginius apie tai, kad įmonės jam patikėti pinigai buvo išeitinės išmokos bei jam priklausančio atlyginimo už darbą dalis. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, nereiškia, kad jos neteisingos ir kad buvo padaryta BPK pažeidimų.

34Kasacinis skundas atmestinas.

35Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

36Nuteistasis savo prašymą nutraukti baudžiamąją bylą sieja su tuo, kad teismai, inkriminuodami BK 183 straipsnio 2 dalį, neatliko reikiamos įrodymų analizės, nepateikė motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kaltinimo pagrįstumą, padarė nepagrįstas ir byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias, prieštaringas ir neteisingas išvadas. Kasatorius, nesutikdamas su atskirų bylos duomenų ir aplinkybių, susijusių su jam išmokėtu avansu, vertinimu, pateikia savo bylos aplinkybių vertinimą ir laiko jį teisingu.

37Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

38Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-150/2014 ir kt.).

39Dėl to kolegija negali svarstyti dalies kasacinio skundo reikalavimų – dar kartą vertinti atskirus bylos duomenis, padaryti kitokias išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, jų pagrindu daryti išvadas dėl abiejų nuosprendžių išvadų atitikties bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

40Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

41Nuteistasis E. S., kvestionuodamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus byloje, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, argumentuodamas civilinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį bei atribojimą.

42Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad didžioji dalis kasaciniame skunde minimų kasacinės instancijos teismo nutarčių susiję su civilinės ar baudžiamosios atsakomybės atribojimo aiškinimu, kai nustatydami apgaulę teismai netinkamai taikė BK 182 straipsnį, o ne 183 straipsnį tais atvejais, kai įmonės buhalteris, kuris turi įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, kaltinamas pasisavinęs jam patikėtą šios įmonės turtą. Taigi kasatoriaus nurodytose kasacinės instancijos teismo nutartyse esantys išaiškinimai nesudaro prielaidų nagrinėjamoje byloje nustatytą faktinę situaciją vertinti tik kaip su darbo teisiniais santykiais susijusį civilinį ginčą.

43Kasaciniame skunde nuteistasis E. S. pabrėžia apgaulės nebuvimą jo veikoje, už kurią jis nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Tačiau pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra: a) apibūdinantys veiką, padarinius bei priežastinį ryšį (turto pasisavinimas); b) apibūdinantys nusikalstamos veikos dalyką (turto bendrąja prasme svetimumas, buvimas kaltininko žinioje ir jo didelė vertė). Nusikalstamos veikos padarymo būdas, t. y. veikimas panaudojant apgaulę, nėra svetimo turto pasisavinimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis.

44BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė visus objektyviuosius svetimo turto pasisavinimo požymius: E. S. svetimą (UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, buvusį jo, kaip įmonės vyriausiojo buhalterio, žinioje, pasisavino, dėl jo veikos įmonei padaryta didelės (55 996,64 Lt) turtinės žalos. Jis būdamas bendrovės vyr. buhalteriu ir dėl šių einamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl turto panaudojimo 1) davė nurodymus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos apmokėti už jo paties įsigytas prekes ir paslaugas, 2) pervesti į jo asmeninę sąskaitą kaip avansą bendrovei priklausančias lėšas, nepateikęs šių pinigų panaudojimą ir pervedimą pagrindžiančių dokumentų, 3) paėmė iš bendrovės kasos bendrovei priklausančius grynuosius pinigus.

45Kasaciniame skunde nuteistasis E. S., ginčydamas dalį nustatytų pasisavinimo veiksmų, akcentuoja buvusią UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimų (avanso) mokėjimo praktiką, išeitinės kompensacijos jam paskyrimą, direktoriaus R. M. įsakymą dėl avanso išmokėjimo atleidžiant E. S. iš vyriausiojo buhalterio pareigų, kitas aplinkybes, tačiau byloje iš kitų įrodymų šaltinių nustatyti sąmoningai atlikti nuteistojo veiksmai su jo žinioje buvusių pinigų išmokėjimu jam pačiam, kitiems asmenims, pinigų paėmimu, kai tokie veiksmai atlikti be objektyvaus pagrindimo, neteisėtai, suvokiant tokių veiksmų prieštaravimą teisės normoms, negali būti vertinami vien kaip užtraukiantys civilinę atsakomybę.

46Iš teismų nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad būtent dėl nuteistojo E. S., kaip įmonės buhalterio, vykdomos veiklos buvo padaryti daugkartiniai pervedimai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų į nuteistojo E. S. asmeninę sąskaitą, pervedimai įmonėms už nuteistojo daiktų pirkimą, grynųjų pinigų paėmimai iš įmonės sąskaitos. Šie veiksmai buvo atlikti sąmoningai patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčiant savo turtu, numatant, kad pervestos lėšos bendrovei nebus grąžintos, taip padarant šiam turto savininkui didelės žalos.

47Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012, Nr. 2K-503/2012).

48Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių išplaukia, kad E. S. suprato, jog davė neteisėtus nurodymus dėl bendrovės pinigų panaudojimo asmeniniams tikslams ir taip neatlygintinai svetimą turtą pavertė savu, numatė, kad dėl tokių veiksmų teisėtas turėtojas piniginių lėšų neteks, ir to norėjo. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išdėstęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad E. S. neabejotinai žinojo ir suprato, kad duodamas neteisėtus nurodymus bendrovės buhalterei ir kasininkei apmokėti už savo paties įgytas prekes ir paslaugas bei išmokėti iš bendrovės kasos grynuosius pinigus norėjo paversti bendrovės lėšas savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko (t. y. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita.

49Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis 11 lapų apimties apeliaciniame skunde nekėlė klausimų dėl svetimo turto pasisavinimo tęstinio pobūdžio nustatymo neteisėtumo, kaltinime nustatytos, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos perkvalifikavimo pagal BK 184 straipsnį ar 294 straipsnį. Taigi, remiantis pirmiau minėta BPK nuostata, kasaciniame skunde keliami klausimai dėl kitokio veikos kvalifikavimo negali sudaryti ir kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko.

50Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

51Patikrinusi kasatoriaus skundžiamą abiejų teismų sprendimų dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teisės taikymo aspektu kolegija konstatuoja, kad įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, kurios sudarė faktinį pagrindą E. S. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

52E. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję, iš jų analizės teismas padarė pagrįstas, šio nuteistojo kaltumą patvirtinančias išvadas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti ir nuteistojo E. S. parodymai, tačiau atidžiai neišnagrinėta bylos medžiaga, kuri juos paneigia. Teismas, darydamas išvadas dėl svetimo turto pasisavinimo įrodytumo, vertino reikšmingus bylos nagrinėjimui duomenis, apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne atskirų asmenų parodymais, bet rėmėsi įrodymų visuma.

53Kasatorius pagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė aiškių veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį motyvų. Tačiau šį BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, atsakydamas į E. S. apeliacinio skundo argumentus, pakankamai atidžiai ir visapusiškai patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė bylos medžiaga paremtus argumentus dėl visų esminių E. S. apeliacinio skundo teiginių, kuriais nuteistasis ginčijo savo tyčią dėl bendrovės pinigų pasisavinimo ir pateikė savą byloje nustatytų aplinkybių interpretavimą. Šis teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimų, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas, kuriose paaiškino, kodėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, E. S. nustatyto įrodytu pripažinto svetimo turto pasisavinimo kvalifikavimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami.

54Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010). Šių teismų praktikos išaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimto nuosprendžio 14–18 lapuose aiškiai pasisakyta dėl visų esminių E. S. apeliacinio skundo argumentų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nepateikė dėl jo motyvuotų išvadų.

55Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų naikinti ir bylą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistajam E. S. nutraukti.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. M., tačiau ši nuosprendžio dalis... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija... 6. E. S. nuteistas už tai, kad nuo 1998 m. gruodžio 11 d. iki 2004 m. liepos 16... 7. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 8. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 9. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 10. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 11. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 12. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 13. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 14. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 15. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 16. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 17. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 18. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 nuosprendžiu E. S. procesą dėl... 19. Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 20. Kasatorius prašo E. S. bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 183... 21. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė... 22. Nuteistasis E. S. pabrėžia, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti,... 23. Anot kasatoriaus, inkriminuodamas BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios... 24. Kasatorius teigia, kad byloje esantys duomenys apie 2003 m. liepos–gruodžio... 25. Kasatorius E. S. akcentuoja, kad nepakanka konstatuoti vien turto užvaldymo ar... 26. Taip pat, anot nuteistojo E. S., teismai padarė esminius BPK pažeidimus (BPK... 27. Anot kasatoriaus, išankstinė neapibrėžta tyčia dėl visų tęstinės... 28. Taip pat kasatorius mano, kad jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, nes... 29. Atsiliepimu į nuteistojo E. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 30. Atsiliepime teigiama, kad nuteistojo E. S. pagrindinė kasacinio skundo dalis... 31. Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. S. kaltės dėl... 32. Iš byloje apklaustų įmonėje dirbusių liudytojų D. T., K. P., kitų... 33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi,... 34. Kasacinis skundas atmestinas.... 35. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 36. Nuteistasis savo prašymą nutraukti baudžiamąją bylą sieja su tuo, kad... 37. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus... 38. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų... 39. Dėl to kolegija negali svarstyti dalies kasacinio skundo reikalavimų – dar... 40. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo ... 41. Nuteistasis E. S., kvestionuodamas pirmosios ir apeliacinės instancijos... 42. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai,... 43. Kasaciniame skunde nuteistasis E. S. pabrėžia apgaulės nebuvimą jo veikoje,... 44. BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai... 45. Kasaciniame skunde nuteistasis E. S., ginčydamas dalį nustatytų pasisavinimo... 46. Iš teismų nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad būtent dėl... 47. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei... 48. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių išplaukia, kad E. S. suprato,... 49. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį... 50. Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų... 51. Patikrinusi kasatoriaus skundžiamą abiejų teismų sprendimų dalį dėl jo... 52. E. S. priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas pirmosios instancijos... 53. Kasatorius pagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišdėstė... 54. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo... 55. Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti....