Byla 2-1176-798/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ž. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BIJUSTA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“, prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys Ž. J., B. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „BIJUSTA“ (toliau – ir bendrovė); bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB ) „Verslo administravimo centras (toliau – ir bankroto administratorė); ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovė BUAB „BIJUSTA“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

82.

9Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia: 1) ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu dėl netinkamo atsakovės vadovės pareigų vykdymo, kuris pasireiškė: a) apgaulingai organizuojant buhalterinę atskaitomybę (įtraukiant į bendrovės apskaitą realiai neegzistuojantį turtą, iškreipiant turto ir įsiskolinimų santykį bei finansinės atskaitomybės duomenis, kurie turėjo esminės įtakos teismui iškeliant restruktūrizavimo bylą); b) bendrovei susidūrus su akivaizdžiu nemokumu, vietoje savalaikio bankroto proceso iniciavimo, vadovė perkėlė į UAB „BIJUSTA“ veiklą ir darbuotojus į kitas savo valdomas įmones, tokiu būdu pablogindama jau nemokios įmonės finansinę būklę. 2) ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Šio tyčinio bankroto požymio egzistavimą grindžia Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo akto duomenimis ir aplinkybėmis, susijusiomis su automobilių PVM apskaita. 3) ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalimi. Šią tyčinio bankroto prezumpciją grindžia aplinkybėmis, jog bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais UAB „BIJUSTA“ veikla bei darbuotojai buvo perkelti į susijusias UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“.

103.

11Suinteresuotas asmuo B. J. atsiliepime į prašymą dėl BUAB „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu paaiškino, jog B. J. negali būti pripažinta atsakinga dėl atsakovės tyčinio bankroto, nes faktine vadove ir akcininke buvo iki 2016 m. gegužės 25 d., t. y. 2016 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleido 100 procentų šios bendrovės akcijų ir tą pačią dieną buvo atšaukta iš bendrovės vadovės pareigų. 2016 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktu naujajai bendrovės akcininkei ir generalinei direktorei Ž. J. perdavė bendrovės materialines vertybes, akte išvardintus dokumentus bei banko generatorius, prisijungimo kodus, mokėjimo korteles ir kt. Nors bendrovės vadove Ž. J. yra įregistruota nuo 2016 m. gegužės 30 d., tačiau faktiškai pareigas pradėjo eiti po 2016 m. gegužės 25 d. Nuo 2016 m. gegužės 26 d. B. J. jokių sprendimų bendrovėje nepriėmė ir bendrovei nevadovavo, o būdama UAB „BIJUSTA“ akcininke ir vadove jokių sandorių su Lenkijos įmone „Eco Glicol“ sp. z o. o. nesudarė ir sąskaitų neišrašė bei neapskaitė.

124.

13Suinteresuotas asmuo Ž. J. atsiliepime prašė atsakovės bankroto administratorės prašymą dėl UAB „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

155.

16Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino UAB „BIJUSTA“ bankrotą tyčiniu.

176.

18Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „BIJUSTA“, iš 2018 m. kovo 20 d. balanso duomenų nustatyta, jog per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 464 314,00 Eur, t. y. viršijo visą balanse įrašytą turto vertę (295 042,00 Eur). Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju svarbu pagal byloje esančius įrodymus nustatyti, ar prašyme nurodyti UAB „BIJUSTA“ vadovės Ž. J. veiksmai yra blogas bendrovės valdymas; ar bendrovės nemokumas yra vadovo sąmoningai blogo valdymo (veiksmų / neveikimo) rezultatas. Dėl UAB „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais

197.

20Bankroto administratorės teigimu, bendrovės vadovė, netinkamai vykdydama pareigų prisidėjo prie nemokios UAB „BIJUSTA“ padėties esminio pabloginimo. Teismas nustatė, jog UAB „BIJUSTA“ (užsakovas) iš UAB „NFQ Technologies“ užsakė projektines paslaugas pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą. Pagal šių įmonių sudarytus sandorius UAB „BIJUSTA“ sumokėjo UAB „NFQ Technologies“ 25 629,10 Eur. UAB „BIJUSTA“ (užsakovas) ir UAB „Serveriai verslui“ (paslaugos teikėjas) sudarė 2017 m. vasario 8 d. paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu paslaugos teikėjas teikė užsakovui programinės įrangos ir techninės įrangos nuomos paslaugas. Taigi, sandorių su UAB „NFQ Technologies“ ir UAB „Serveriai verslui“ pagrindu UAB „BIJUSTA“ užsakė ir jai buvo suteiktos programinės įrangos darbai. 2017 m. kovo 31 d. sudarytas trišalis susitarimas tarp UAB „Serveriai verslui“ (paslaugų teikėjas); UAB „BIJUSTA“ (perleidėjas) ir UAB „IT baitas“ (perėmėjas). Šiuo susitarimu buvo nutraukta 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartis su UAB „Serveriai verslui“ ir UAB „IT baitas“ neatlygintinai perduota programa ir jos kūrimo darbai, rezervinės kopijos bei prisijungimo ir programos valdymo kodai ir naudotojo teisės, kurių vertė 25 629,10 Eur.

218.

22Teismo vertinimu, UAB „BIJUSTA“ neaišku kokiu tikslu ir visiškai nenaudingai, t. y. neatlygintinai perleido bendrovės programą UAB „IT baitas“, užuot pati ją valdžiusi. UAB „BIJUSTA“ ne tik perleido neatlygintinai UAB „IT baitas“ minėtą programą, tačiau už šios programos nuomą UAB „IT baitas“ sumokėjo 19 745,74 Eur. Suinteresuoto asmens paaiškinimai, kad programą perleido, nes neturėjo lėšų sumokėti už jos laikymą serveryje, neįtikinami. Teismas pažymėjo, jog tarp sutarties su UAB „Serveriai verslui“ ir programos perleidimo praėjo vos kelios dienos, todėl turėjo būti iš anksto žinoma, kad negalės sumokėti UAB „Serveriai verslui“. Taigi dėl pašto paslaugų programos kūrimo UAB „BIJUSTA“ patyrė 25 629,10 Eur išlaidų; už savo pačios turtą (programos nuomą) UAB „IT baitas“ sumokėjo 19 745,74 Eur plius 629,81 Eur UAB „Serveriai verslui“. Šiais veiksmais bendrovei padaryta 46 004,65 Eur žala. Teismas sprendė, kad akivaizdu, jog tokie veiksmai įrodo bendrovės vadovės nesąžiningus veiksmus, tokiu būdu tik didinant UAB „Bijusta“ skolas ir švaistant bendrovės turtą ir pinigines lėšas.

239.

24Taip pat teismas nustatė, jog UAB „BIJUSTA“ (pardavėjas) 2017 m. balandžio 30 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras Lenkinos įmonei „Eco Glikol“ sp. z. o. o. (pirkėjui) 44 000,00 Eur ir 45 000,00 Eur sumoms už logistikos programos nuomą; iš viso 89 000,00 Eur. Teismo vertinimu, iš iš bylos duomenų matyti, kad įmonė „Eco Glikol“ sp. z. o. o. realiai negalėjo nuomotis programos iš UAB „BIJUSTA“, nes bendrovė nuo 2017 m. kovo 21 d. buvo perleidusi serverio duomenis UAB „IT baitas“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „IT baitas“ direktorė ir akcininkė sandorio sudarymo metu buvo I. V., kuri tuo pačiu metu buvo ir UAB „BIJUSTA“ logistikos vadybininkė, o vėliau, Ž. J. išėjus nėštumo ir vaiko auginimo atostogų, nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. sausio 31 d. laikinai ėjo UAB „BIJUSTA“ direktorės pareigas. Teismas sprendė, jog UAB „BIJUSTA“ išnuomoti programos Lenkijos įmonei negalėjo, nes realiai tos programos net neturėjo. Nors UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J. teismo posėdžio metu teigė, jog su potencialia investuotoja, kuri surado „Eco Glikol“ sp. z. o. o. derino programos sutarties sąlygas, išrašė jiems sąskaitas, tačiau patvirtino aplinkybę, kad jokių sutarčių su šia įmone nesudarė, bet buvo perduoti prisijungimai prie programos, programa buvo daliniai parengta, todėl jie galėjo programą nuomoti. Tačiau vėliau Ž. J. teigė, jog programos iš UAB „NFQ Technologies“ neperėmė, šia programa jie faktiškai nesinaudojo, tik suvedinėjo pašto kodus. Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jai, kaip UAB „IT baitas“ direktorei, jokie programos kodai ir prisijungimo raktai nebuvo perduoti, ji programa nesinaudojo; negalėjo paaiškinti, kaip UAB „IT baitas“ panaudojo gautas lėšas iš UAB „BIJUSTA“ už programos nuomą. Liudytoja Ž. S. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su programa, kuri UAB „BIJUSTA“ apskaitoje kaip ilgalaikis turtas, tačiau jos realiai nebuvo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir / ar apgaulingai, sąskaitos faktūros išrašytos Lenkijos įmonei su tikslu galimai padidinti bendrovės turto vertę, imituoti pelningą veiklą.

2510.

26Teismas padarė išvadą, kad UAB „BIJUSTA“ šias sąskaitas išrašinėjo siekiant suklaidinti teismą, sprendžiant bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisines prielaidas, nes bendrovės turto vertė turi esminę reikšmę, teismui konstatuojant bendrovės mokumo ar nemokumo būklę. Pagal UAB „BIJUSTA“ vadovės Ž. J. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutraukta 2018 m. vasario 15 d. teismo nutartimi, kurioje nurodyta, jog UAB „BIJUSTA“ akcininkė Ž. J. pripažino, jog bendrovė nebegali vykdyti restruktūrizavimo, nes nebeužtikrinama skandi bendrovės veikla, taigi nėra ir realios galimybės pateikti teismui tvirtinti UAB „BIJUSTA“ restruktūrizavimo planą.

2711.

28Teismas konstatavo, jog UAB „BIJUSTA“ vadovė bendrovei esant faktiškai nemokiai ne tik neįvykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau galimai suklastojo PVM sąskaitas faktūras ir nepagrįstai iškreipusi bendrovės finansinius duomenis kreipėsi į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, UAB „BIJUSTA“ vadovė, nevykdydama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsdama nuostolingą bendrovės veiklą, prisidėjo prie nemokios padėties esminio pabloginimo. Tokios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį. UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J. savo veiksmais didino UAB „Bijusta“ skolas, veikė nerūpestingai, nesąžiningai bei pažeidė bendrovės ir kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad šiuo atveju UAB „BIJUSTA“ buvo tyčia privesta prie bankroto nesąžiningais ir neteisėtais bendrovės vadovės bei vienintelės akcininkės Ž. J. veiksmais. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto

2912.

30Teismas nustatė, kad UAB „BIJUSTA“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Sapere Audi“ dėl dviejų „VW“ markės automobilių „Caddy“ įsigijimo už 52 440,00 Eur, tačiau šie automobiliai bendrovės ilgalaikio turto apraše neapskaityti. VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, 2016 m. UAB „Bijusta“ neįsigijo jokių automobilių. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog realiai minėtų transporto priemonių pirkimas iš UAB „Sapere Audi“ neįvyko, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo panaudoti klaidingi apskaitos dokumentai. UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendrovė buvo pasirašiusi sutartis su darbo biržomis, todėl planavo įsigyti naujus automobilius darbuotojams, atliko avansinius mokėjimus UAB „Sapere Audi“, nes tikėjosi, jog sandoriai tikrai įvyks, bet teismas areštavo bendrovės banko sąskaitas, dėl to UAB „BIJUSTA“ negalėjo pilnai atsiskaityti su automobilių pardavėja ir sandoriai neįvyko, avansai bendrovei negrąžinti.

3113.

32Teismo vertinimu, aplinkybė, jog UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J. neišsiaiškino aplinkybės, ar UAB „Sapere Audi“ faktiškai turi parduodamus automobilius, parodo bendrovės vadovės neatsakingą požiūrį į planuojamus sudaryti sandorius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Sapere Audi“ vadovė tam tikru laikotarpiu buvo Ž. J.; nors automobiliai buvo planuojami įsigyti iš UAB „Sapere Audi“, tačiau informacija apie juos (sutarties pavyzdys) pateikti iš „Volkswagen“ centro. Dėl to teismas padarė išvadą, kad UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J. šiuos automobilius į apskaitą įtraukė nepagrįstai, panaudojo tikrovės neatitinkantį dokumentą bei savo veiksmais padarė žalą bendrovei, o tai yra akivaizdus apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo požymis.

3314.

34UAB „BIJUSTA“ (užsakovas) ir UAB „Sapere Audi“ (vykdytojas) buvo sudariusios 2016 m. birželio 15 d. paslaugų teikimo sutartį (darbuotojų nuomos sutartį), kuria UAB „Sapere Audi“ išrašė UAB „BIJUSTA“ PVM sąskaitą faktūrą 9 085,00 Eur sumai už darbuotojų nuomą. Šias paslaugas UAB „Bijusta“ apmokėjo grynais pinigais, tai patvirtina 2016 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. 63. Tačiau byloje nustatyta, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose nėra jokios išsinuomotų darbuotojų darbo laiko ar darbo užmokesčio apskaitos. Tokie dokumentai bankroto administratorei neperduoti. Byloje nėra duomenų apie tai kokias paslaugas teikė nuomojami darbuotojai, ką jie dirbo, kaip ir kiek jiems buvo sumokėta už atliktas paslaugas.

35Ž. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrovė tam tikru laikotarpiu nuomojo tris darbuotojus iš UAB „Sapere Audi“, už šių darbuotojų nuomą buvo atsiskaityta; dalis darbuotojų iš UAB „BIJUSTA“ perėjo dirbti į UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora, nes darbo specifika buvo tokia pati, darbuotojai patys nežinojo kurioje įmonėje tiksliai dirbo, nes abi įmonės buvo paštų paslaugų tiekėjos, teikė paslaugas viena kitai; griežtos darbo laiko apskaitos šiuo klausimu nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Salmona“ vadovė ir akcininke tam tikru metu buvo Ž. J., kas kelia pagrįstų įtarimų dėl minėtos sutarties teisėtumo ir tikrumo.

3615.

37Teismas padarė išvadą, jog UAB „BIJUSTA“ sandoris (darbuotojų nuomos sutartis) bei aplaidus išsinuomotų darbuotojų darbo laiko ar darbo užmokesčio apskaitos (ne) vedimas, vertintinas kaip tyčinio bankroto požymis. Akivaizdu, kad toks aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas prilyginamas dideliam neatsargumui, t. y. tokie veiksmai neatitinka nei rūpestingo, nei apdairaus vadovo elgesio standartų.

3816.

39UAB „BIJUSTA“ apskaitoje nurodyta, kad: a) bendrovė įsigijo 167 281 Eur vertės pašto paslaugų iš UAB „Salmona“. UAB „Salmona“ ir UAB „BIJUSTA“ vadovė ir akcininke yra tas pats asmuo (Ž. J.); b) bendrovė įsigijo 195 003,20 Eur vertės pašto paslaugų iš UAB „Bilfora“. Šios įmonės vykdė atsiskaitymus tarpusavyje bei su kitais kreditoriais per asmenines vadovės Ž. J. banko sąskaitas, tokiu būdu aplenkiant UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ banko sąskaitas. Teismas sprendė, jog UAB „BIJUSTA“, įsigydama paslaugas iš UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ ir pagal šios įmonės išrašytas sąskaitas faktūras, žinojo, kad šios bendrovės pardavimo PVM į biudžetą nesumokės. Be to, atsiskaitymus su kreditoriais UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ vykdant per Ž. J. banko sąskaitas galimai buvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eilė, dėl ko buvo padaryta žala kitiems kreditoriams. UAB „Bijusta“ netinkamas apskaitos tvarkymas konstatuotas Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 8 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą 2016 m. sausio 1 d.–2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu.

4017.

41Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „BIJUSTA“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas atitinka tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas sutiko su bankroto administratorės nuomone, jog UAB „BIJUSTA“ buvusi vadovė ir savininkė / akcininkė, bendrovei susidūrus su veiklos sunkumais, nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, o atliko eilę veiksmų, kuriais buvo siekiama nuslėpti bendrovės veiklos rezultatus ir išvengti atsakomybės už savalaikio bankroto proceso neiniciavimą, suklastojo bei pateikė teismui tikrovės neatitinkančius bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis ir neatitinkančias tikrovės finansines atskaitomybes, tokiu būdu, inicijuodama nepagrįstą restruktūrizavimo procesą, teismą suklaidino ir padidino kreditorių patiriamus nuostolius.

4218.

43Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J., netinkamai organizavo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ž. J. pripažino neoficialią apskaitą dėl darbuotojams išmokėto dalies darbo užmokesčio, kurio oficialiai neįtraukė į apskaitą. Taip pat pripažino, jog išmokėdavo sau avansinius mokėjimus iš bendrovės sąskaitos, o šias lėšas panaudodavo atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais, nesilaikant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Akivaizdu, kad šiuo atveju UAB „Bijusta“ buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai bei vedama apgaulingai. Buvusi vadovė nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos pareigos sudaryti ir pateikti VMI teisingai užpildytas PVM deklaracijas, o bankroto administratorei iki šiol nėra pateikti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai.

4419.

45Teismas sprendė, kad nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto nėra nustatyta neteisėtų suinteresuoto asmens B. J. veiksmų.

4620.

47Kadangi tyčiniu bankrotu laikomas ne tik įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, tačiau ir finansinių sunkumų turinčios bendrovės turtinės padėties esminis pabloginimas, privedimas prie bankroto, teismas konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų UAB „BIJUSTA“ vadovės Ž. J. tyčinių veiksmų ir įmonės finansinės padėties esminio bloginimo iki bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „BIJUSTA“ bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

4821.

49Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog Vilniaus apygardos teismui priėmus 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „BIJUSTA“ turtui bei lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose, nurodydamas išimtį, kad leidžiama mokėti mokesčius į valstybės ir VSDFV biudžetus, atsiskaityti su kreditoriumi (AB „Lietuvos paštas“) ir mokėti darbo užmokestį darbuotojams, suinteresuotas asmuo Ž. J. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 5 d. į įmonės administracijos darbuotojų I. V., N. B., A. D., G. C., V. P., R. B., A. I. bei į Ž. J. asmeninę sąskaitą išmokėjo iš viso 345 718,84 Eur kaip avansinius mokėjimus. Šią aplinkybę patvirtino Ž. J. teismo posėdyje. Dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog tokiuose Ž. J. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnyje (aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas) požymiai.

50III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5122.

52Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Ž. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

5322.1.

54Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tyčiniu bankrotu sukeliamos neigiamos pasekmės asmenims, pripažintina atsakingais už tyčinį bankrotą, tačiau nagrinėdamas bylą nebuvo aktyvus, vadovavosi išimtinai bankroto administratorės pateiktas samprotavimais ir interpretacijomis.

5522.2.

56Teismas nagrinėjo sandorį, sudarytą BUAB „BIJUSTA“ ir UAB „NFQ Technologies“. Teismo teiginiai – BUAB „BIJUSTA“ iš UAB „NFQ Technologies“ užsakė projektines paslaugas pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą ir pagal šių įmonių sandorius BUAB „Bijusta“ sumokėjo UAB „NFQ Technologies“ iš viso 25 629,10 Eur – prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes pagal 2016 m. rugsėjo 15 d Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymą projektines paslaugų vertė buvo 7 000,00 Eur be PVM (ne 25 629,10 Eur).

5722.3.

58Teismas nurodė, kad 25 629,10 Eur sumokėjo BUAB „BIJUSTA“, tačiau byloje nėra jokio įrodymo šiai aplinkybei patvirtinti, t. y. nėra sąskaitos faktūros, kurios pagrindu bendrovė turėjo atlikti tokio dydžio mokėjimą ir nėra šios sumos sumokėjimą UAB „NFQ Technologies“ pagrindžiančio įrodymo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sumą traktavo kaip žalą, padarytą bendrovei ir jos kreditoriams. Paaiškina, kad pagal Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 2.3 papunktyje nustatyti kaina (preliminari drabų kaina 7 000,00 Eur ir mokėjimo terminai; 2.3.1 papunktyje šalys susitarė dėl mokėjimo grafiko (mokėtinos sumos 9 325,00 Eur ir 2 45,10 Eur). 2016 m. lapkričio 30 d. perdavimo–priėmimo akte įskaityti tam tikri darbai ir tam tikros sumos; 7 000,00 Eur sutampa su Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 2.3 papunktyje nustatyta kaina. Tačiau, apeliantė akcentuoja, jog byloje priėmimo–perdavimo akto, jog užsakyti darbai pagal pasirašytą 2017 m. sausio 30 d. užsakymą Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 buvo atlikti bei perduoti UAB „Bijusta“. Atitinkamai byloje nėra įrodymų, kad bendrovė turėjo sumokėti ir sumokėjo. Taip pat Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/002 2.3 papunktyje nurodyti kaina ir mokėjimo terminai; 2.3.1 papunktyje nurodyta, jog 2017 m. kovo 2 d. mokėtina suma yra 4 470,00 Eur, 2017 m. balandžio 16 d. mokėtina suma yra 4 470,00 Eur, 2017 m. gegužės 13 d. mokėtina suma yra 4 470,00 Eur; iš viso 13 410,00 Eur. 2017 m. kovo 31 d. perdavimo–priėmimo aktu grindžiamo užsakyti darbai pagal užsakymą Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/002, darbai atlikti tam tikra apimtimi ir už tam tikrą kainą. Užsakytų darbų preliminari kaina nurodyta, Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/002 2.3 papunktyje (iš viso 13 410,00 Eur), o priėmimo–perdavimo akto 2.1 papunktyje nurodyta 13 050,00 Eur be PVM suma, t. y. ne preliminari, o faktinė užsakytų darbų kaina. Taigi pagal perdavimo–priėmimo aktus faktiškai atlikta 20 050,00 Eur (7 000,00 Eur + 13 050,00 Eur) vertės darbų, o ne 25 629,10 Eur. Net jei vertinti, kad 9 325,00 Eur ir 2 545,10 Eur sumos yra įrodytos, gauta suma 31 620,00 Eur (9 325,00 Eur + 2 545,10 Eur) vis tiek neatitinka pirmosios instancijos teismo nurodyto 25 629,10 Eur žalos dydžio. Taip pat bankroto administratorės pateiktas išrašas (priedas Nr. 13) 2017-01-01–2018-11-30 metų laikotarpiu neapima mokėjimų (2016 m. rugsėjo 26 d. 2 310,00 Eur ir 2016 ml spalio 21 d. 4 690,00 Eur) pagal užsakymą Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 bei 2016 m. lapkričio 30 d. priėmimo–perdavimo aktą. Šis išrašas (priedas Nr. 13) nepasirašytas atsakingo asmens.

5922.4.

60Teismas nagrinėjo sandorį, sudarytą BUAB „BIJUSTA“, UAB „Serveriai verslui“ ir UAB „IT Baitas“. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad buvo sudarytas 2017 m. kovo 31 d. trišalis susitarimas, kurio pagrindu buvo nutraukta 2017 m. paslaugų teikimo sutartis. Tačiau nesutinka, jog bendrovė neatlygintinai perdavė UAB „IT baitas“ programą ir jos kūrimo darbus, rezervines kopijas bei prisijungimo ir programos valdymo kodus ir naudotojo teises, t. y. bendrovė neatlygintinai perleido savo programą UAB „IT baitas“, užuot ją valdžiusi. Pirma, BUAB „BIJUSTA“ ir UAB „IT baitas“ sudaryta 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartis yra dėl serverio su serviso paslaugomis nuomos sutartis. Dėl to bendrovė nuomojosi serverį, kuriame būtų galėjusi laikyti įsigytą siuntų valdymo programą, kuri būtų pasiekiama darbuotojams ir klientams, o nutikus techniniams gedimams gauti remonto paslaugas. 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartyje nėra nurodyta, kad BUAB „BIJUSTA“ praranda nuosavybės teises į pašto siuntų valdymo programą, įkeltą į serverį. Trišaliame susitarime taip pat nėra nurodyta, jog BUAB „BIJUSTA“ perleidžia ar kitokiu būdu netenka tesiės į jai priklausančią pašto siuntų valdymo programą. Taip pat susitarime nėra įtvirtinta nuostata, jog UAB „IT baitas“ įgijo neatlygintinai iš BUAB „BIJUSTA“ pašto siuntų valdymo programą, todėl bendrovė negalės toliau valdyti šios programos. Atitinkamai ir teismo padaryta išvada, jog Lenkijos įmonė realiai negalėjo nuomoti iš BUAB „BIJUSTA“ programos, nes 2017 m. kovo 21 d. perleido serverio duomenis UAB „IT baitas“ yra nepagrįsta. Skundžiamosios nutarties motyvai yra prieštaringi. Liudytoja I. V. parodė, jog trišaliu susitarimu perėmė duomenis ir rezervines kopijas, jokių programos kodų ar nuosavybės teisių neperėmė ir neįgijo, tačiau šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo.

6122.5.

62Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė programą ne tik perleido neatlygintinai, bet perleistą programą toliau nuomojo iš UAB „IT baitas“, už tai sumokėjo 19 754,74 Eur;

63Ž. J. paaiškinimu, bendrovė neturėjo lėšų susimokėti už programos laikymą serveryje, todėl programą perleido vos kelios dienos po sutarties su UAB „Serveriai verslui“ sudarymo, t. y. žinodama, kad negalės sumokėti UAB „Serveriai verslui“. Šie argumentai yra teismo samprotavimai ir nėra aišku kokiu pagrindu teismas šias išvadas padarė (kokias aplinkybes bei įrodymus vertino neaišku). Byloje nėra UAB „IT baitas“ išrašytų sąskaitų bendrovei dėl pašto valdymo programos dalies, kurias užsakė bendrovė iš UAB „NFQ Technologies“. Ž. J. 2018 m. rugpjūčio 3 d. el. laiške bankroto administratorės atstovui paaiškino, jog bendrovė neturėjo galimybės mokėti už serverius, todėl sudarė trišalią sutartį. Todėl teismo teiginys dėl perleistos programos yra neteisingas, teismas neatsižvelgė į Ž. J. teismo posėdžio metu atsakytus klausimus, kad programos UAB „IT baitas“ neperdavė, perdavė tik serverius. 2017 m. vasario 9 d. sutarties dėl serverio nuomos pagrindu BUAB „BIJUSTA“ perdavė UAB „Serveriai verslui“ savo pašto siuntų valdymo programą, kurią UAB „Serveriai verslui“ patalpino į perduotą ir nuomotą UAB „IT baitas“ serverį. Tokia verslo praktika, kai serverio nuomininkas perduoda savo programą serverio turėtojui ar valdytojui, yra įprasta. Trišalio susitarimo esmė buvo nutraukti 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartis, sudarytas UAB „Bijusta“ ir UAB „Serveriai verslui“, nes UAB „Serveriai verslui“ iš nuomoto serverio 2017-02-09–2017-04-01 laikotarpiu susirinktų sukauptus duomenis ir įsirašytų į laikmeną, kurią perduotų UAB „BIJUSTA“, o serverius ištrintų ir performatuotų iš naujo. Tačiau UAB „BIJUSTA“ po sutarties sudarymo su UAB „IT baitas“ dėl serverio nuomos reikėtų pateikti iš UAB „Serveriai verslui“ gautos laikmenos duomenis ir rezervinę kopiją, šiuos duomenis reikėtų instaliuoti iš naujo, o tai yra labai brangi paslauga. UAB „BIJUSTA“ pasitarė su UAB „Serveriai verslui“ ir šalys sudarė trišalę sutartį dėl vienos sutarties nutraukimo ir analogiškos sutarties sudarymo su kita įmone, siekiant išvengti didesnių sąnaudų susijusių su duomenų trynimu, iškėlimu / sukėlimu į serverį (perdavimu su perleidžiamu serveriu).

6422.6.

65BUAB „Bijusta“ iki šiol programą turi nuosavybės teisėmis. Tai patvirtina UAB „NFQ Technologies“ atstovo T. Č. 2018 m. rugpjūčio 2 d. el. laiškas bankroto administratorės atstovui E. K.. Programos dalį, už kurią UAB „BIJUSTA“ sumokėjo UAB „NFQ Technologies“ yra pas UAB „NFQ Technologies“, ir kuri patvirtino, jog gali perduoti administratorei programinės įrangos kodą, t. y. dalis, už kurias buvo atsikaityta. Taigi, administratorė gali gauti BUAB „BIJUSTA“ priklausiančios programos dalį iš UAB „NFQ Technologies“.

6622.7.

67Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė tyčiniais veiksmais padarė bendrovei 46 004,65 Eur žalą (25 629,10 Eur +19 754,74 Eur + 629,81 Eur). Bendrovė turi programą, kuri yra pas programos kūrėją UAB „NFQ Technologies“, todėl bendrovei nėra padaryti 25 629,10 Eur nuostoliai. UAB „IT baitas“ nenuomojo UAB „BIJUSTA“ programos, nes ji nebuvo jai neatlygintinai perleista, dėl to nepadaryti ir 19 754,74 Eur nuostoliai. Dėl 629,81 Eur sumokėtų UAB „Serveriai verslui“ apeliantė paaiškina, jog sutartis tarp „BIJUSTA“ ir UAB „Serveriai verslui“ galiojo nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., t. y. 50 dienų bendrovė naudojosi UAB „Serveriai verslui“ paslaugomis, už kurias sumokėjo. Be to, UAB „Serveriai verslui“ taikė bendrovei specialią nuolaidą.

6822.8.

69Klaidingi pirmosios instancijos teismo argumentai, jog Lenkijos įmonė „Eco Glikol“ sp. z. o. o. 2017 m. balandžio 30 d. realiai negalėjo nuomoti programos iš UAB „BIJUSTA“, nes bendrovė 2017 m. kovo 21 perleido serverio duomenis UAB „IT baitas“. Akcentuoja, jog trišalis susitarimas įsigaliojo nuo 2017 m. balandžio 1 d. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių sutarčių su Lenkijos įmone nesudarė ir šiai įmonei logistikos programos nenuomojo, tačiau šie paaiškinimai buvo teismo iškraipyti, sudėti iš skirtingomis temomis pateiktų atsakymų. Taip pat teismas sprendė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir / ar apgaulingai, nes Lenkijos įmonei išrašytos sąskaitos faktūros buvo su tikslu galimai padidinti bendrovės turtą, imituoti pelningą veiklą. Bet teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus duomenis, pagrindžiančius aplinkybę, jog bendrovė programinę įrangą turi, ją nuomojo, todėl galėjo išrašinėti sąskaitas faktūras. Be to, apeliantė dėjo pastangas netinkamai vestai bendrovės buhalterei apskaitai ištaisyti. Galiausiai apeliantė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BIJUSTA“.

7022.9.

71Teismo vertinimas, susijęs su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu po susitarimo dėl programos duomenų yra neteisingas, nes verslo praktikoje sąskaitos faktūros nėra išrašomos lygiagrečiai, gali būti išrašytos ir po mėnesio nuo daikto ar paslaugos gavimo.

7222.10.

73Ketinimai pirkti du automobilius buvo po atitinkamų sutarčių pasirašymo ir gavus 14 000,00 Eur dydžio dotaciją pagal sudarytą sutartį. UAB „Sapere Audi“, gavusi avansą, turėjo automobilius užsakyti pagal sutartą komplektaciją, kainą ir teminus. Tačiau teismas kreditorės AB „Lietuvos paštas“ iškeltoje civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, o tai sutrukdė užbaigti. UAB „BIJUSTA“ nepervedė UAB „Sapere Audi“ pinigų, o UAB „Sapere Audi“ naujų automobilių neužsakė.

7422.11.

75UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ reikalavimų bendrovei nepareiškė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šių kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti.

7623.

77Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės „BIJUSTA“ bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ prašo suinteresuoto asmens Ž. J. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

7823.1.

79Dėl trišalio susitarimo. 2017 m. kovo 31 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas galutinis projekto rezultatas ir programiniai kodai. Apeliantė neperdavė bankroto administratorei galutinio projekto rezultato ir programinių kodų, todėl žala bendrovei padaryta dėl šio turto neišsaugojimo. Liudytoja I. V. patvirtino, jog UAB IT baitas“ vadovei programinė įranga neperduota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis turtas neišsaugotas. Be to, teismas apeliantės veiksmus įvertino baudžiamosios teisės normų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio kontekste, t. y. galiojant teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms apeliantė vykdė atsiskaitymus pažeidžiant CK 6.930 1 straipsnio reikalavimus, todėl tyčinis bankrotas preziumuojamas.

8023.2.

81Bendrovė nemoki nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal 2016 m. balanso duomenis). Lenkijos įmonei išnuomota logistikos programa pagal dvi sąskaita faktūras už 89 000,00 Eur, tačiau realiai tarp šalių jokie teisiniai programos nuomos santykiai nesusiklostė. Dėl to bendrovės turto masė buvo padidinta dirbtinai, siekiant teisme iškelti UAB „BIJUSTA“ restruktūrizavimo bylą. Buvo sudaryti du sandoriai (2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d.) su UAB „Sapere Audi“: 1) dėl automobilių įsigijimo; UAB „BIJUSTA“ 2018 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo UAB „Sapere Audi“ 3 650,00 Eur avansą, bet automobilių neįsigijo ir avanso neatgavo. VMI patikrinimo akte konstatuota, kad UAB „Sapere Audi“ jokių automobilių neturėjo, lėšos pervestos neįsitikinus šios bendrovės patikimumu. 2) 2016 m. birželio 15 d. sutarties objektas – darbuotojų nuoma, tačiau administratorei neperduoti nuomotų darbuotojų sąrašas, jų darbo laiko apskaita (žala padaryta 2016 m. birželio 17 d kasos orderiu sumokėjus 9 085,00 Eur už neva darbuotojų nuomą).

8224.

83Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

8425.

85Nurodo, kad UAB „BIJUSTA“ draudėja įregistruota 1997 m. rugpjūčio 12 d.; bendrovės vadovė 2016-05-25 – 2018-05-04 metų laikotarpiu buvo Ž. J., kuri nuolat vėluodavo sumokėti einamąsias įmokas, nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. įsiskolinimas didėjo; 2018 m. kovo 2 d. buvo įregistruotas priverstinis įkeitimas, kuriuo įkeistos UAB „BIJUSTA“ 18 161,85 Eur lėšos, buvusios AB SEB bankas. Bendrovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad UAB „BIJUSTA“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas atitinka tyčinio bankroto požymius. Teismas išsamiai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir sutiko su bankroto administratorės nuomone, jog UAB „BIJUSTA“ buvusi vadovė ir savininkė / akcininkė, bendrovei susidūrus su veiklos sunkumais, nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, o atliko eilę veiksmų, kuriais siekė nuslėpti bendrovės veiklos rezultatus ir išvengti atsakomybės už savalaikio bankroto proceso neinicijavimą, suklastojo ir pateikė teismui neatitinkančius tikrovės bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis ir neatitinkančias tikrovės finansinės atskaitomybes, tokiu būdu suklaidindama teismą ir inicijuodama nepagrįstą restruktūrizavimo procesą. Tokiu būdu padidino kreditorių patiriamus nuostolius. VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, jog 2017 m. spalio 11 d. pareiškė reikalavimą Nr. (8.1) 3-103262 dėl 7 401,56 Eur skolos; tuo metu bendrovėje buvo 28 apdraustieji, o 2019 m. birželio 12 d. pareiškė reikalavimą Nr. (8.2) 3-34348 dėl 19 017,36 Eur; tuo metu buvo 6 apdraustieji. 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (8.2) 3-58910 buvo patikslintas reikalavimas nurodant, kad BUAB „BIJUSTA“ finansinis reikalavimas sudaro 22 789,61 Eur. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „BIJUSTA“ vadovė bendrovei esant faktiškai nemokiai ne tik nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau galimai suklastojo PVM sąskaitas faktūras ir nepagrįstai iškreipusi bendrovės finansinius duomenis kreipėsi į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taip pat teismas pagrįstai vertino, jog bendrovės vadovė, nevykdydama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsdama bendrovės nuostolingą veiklą, prisidėjo prie nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. BUAB „BIJUSTA“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o Ž. J. tyčiniai veiksmai: nesiėmė jokių realių veiksmų, kad būtų likviduotas įsiskolinimas arba laiku iškelta bankroto byla, nepagrįstai inicijavo restruktūrizavimo bylą, tokiu būdu didino bendrovės skolas, veikė nerūpestingai, nesąžiningai, nevykdė įstatymais jai pavestų reikalavimų bei pažeidė bendrovės ir kreditorių interesus.

86Teismas

konstatuoja:

87IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

88Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8926.

90Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo

9127.

92Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo apeliantės prašymą dėl įrodymų priėmimo. Šiame prašyme nurodyta, jog UAB „BIJUSTA“ priklausantis nematerialus turtas – pašto paslaugų ir verslo valdymo programa – nebuvo niekam perleista ar prarasta, dėl to bendrovei žala nepadaryta. Bankroto administratorė buvo informuota kur yra programa 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „NFQ Technologies“ darbuotojo T. Č. el. laišku, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliantė teikia teismui atsakovės, bankroto administratorės ir UAB „NFQ Technologies“ pasirašytą 2018 m. rugpjūčio 9 d. turto perdavimo aktą dėl sukurto produkto rezultatų (prototipo ir projekto išeities kodų) kopijos perdavimo USB laikmenoje bei BUAB „BIJUSTA“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. trečiojo kreditorių susirinkimo protokolą, patvirtinantį aplinkybę dėl spręsto klausimo, susijusio su pašto paslaugų valdymo ir klientų aptarnavimo programinių darbų, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu.

9328.

94Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad apeliantės pateikti įrodymai yra reikšmingi bylos nagrinėjimui bei šių įrodymų turinys bankroto administratorei ir BUAB „BIJUSTA“ kreditoriams (suinteresuotiems asmenims) yra žinomas, sprendžia priimti ir pridėti prie bylos apeliantės

95Ž. J. pateiktus: 1) UAB „BIJUSTA“ bankroto administratorės ir UAB „NFQ Technologies“ pasirašytą 2018 m. rugpjūčio 9 d. turto perdavimo aktą ir 2) BUAB „Bijusta“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. trečiojo kreditorių susirinkimo protokolą. Dėl prašymo nagrinėti atskirąjį skundo apeliacine žodinio proceso tvarka

9629.

97Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, lemiančių žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą. Pagal bendrąją CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą taisyklę, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra būtinas atskirojo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais. Ieškovė pateikė plačios apimties atskirąjį skundą, kuriame išsamiai išdėstė argumentus. Dėl atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą. Neįžvelgiant būtinybės nagrinėti atskirojo skundo žodinio proceso tvarka, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka. Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu

9830.

99ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (ar) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, jog tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo

10031.

101Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

10232.

103Pirmosios instancijos teismas BUAB „BIJUSTA“ nemokumo momentą (2017 m. gruodžio 31 d.) nustatė iš Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje bendrovės nemokumo būsena įvertinta pagal 2018 m. kovo 20 d. balanso, sudaryto nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., duomenis (bendrovės pradelsti įsipareigojimai (459 907,37 Eur) viršijo visą į į balansą įrašyto turto vertę (295 042,00 Eur)).

10433.

105VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB „BIJUSTA“ buvo įregistruota 1997 m. liepos 9 d.; bendrovės akcininkai:

106B. J. 1997-07-09–2016-05-30 metų laikotarpiu; Ž. J. nuo 2016 m. gegužės 25 d. (registracijos data: 2016 m. gegužės 30 d.). UAB „BIJUSTA“ vadovų pareigas ėjo: B. J. 1997-07-09 – 2016-05-30 metų laikotarpiu (įgaliojimų pabaigos data 2016 m. gegužės 25 d.), Ž. J. 2016-05-30–2018-05-09 metų laikotarpiu (paskyrimo (išrinkimo) data 2016 m. gegužės 25 d., įgaliojimų pabaigos data 2018 m. gegužės 4 d.). Ž. J. nėštumo atostogų ir vaiko auginimo iki dviejų metų atostogų metu, 2017-08-07–2018-01-31 metų laikotarpiu, UAB „BIJUSTA“ direktorės pareigas laikinai ėjo I. V..

10734.

108Byloje nustatyta, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. UAB „BIJUSTA“ akcininke bei vadove buvo suinteresuotas asmuo B. J. (2016 m. gegužės 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleido 100 procentų bendrovės akcijų ir tą pačią dieną buvo atšaukta iš bendrovės vadovės pareigų). 2016 m. gegužės 25 d. perdavimo–priėmimo aktu naujajai bendrovės akcininkei ir generalinei direktorei Ž. J. perdavė bendrovės materialines vertybes, akte išvardintus dokumentus, banko generatorius, prisijungimo kodus, mokėjimo korteles ir kt. Nuo 2016 m. gegužės 26 d. B. J. jokių sprendimų bendrovėje nepriėmė, jokių sandorių nesudarinėjo ir sąskaitų neišrašinėjo, buhalterinės apskaitos neorganizavo. Naujajai akcininkei ir vadovei Ž. J. perdavė ir UAB „BIJUSTA“ 2016 m. balandžio 30 d. balansą.

10935.

110Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

11136.

112Nustatyta, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikti UAB „BIJUSTA“ 2007–2018 m. finansinės atskaitomybės rinkiniai. Taigi BUAB „BIJUSTA“ buvusios vadovės tinkamai vykdė pareigą teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktai).

11337.

114Nagrinėjamojoje byloje atsakovės bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „BIJUSTA“ buvo nemoki nuo 2016 m., o bendrovės valdymą (nuo 2016 m. gegužės 26 d.) perėmusi vadovė ir akcininkė Ž. J. BUAB „BIJUSTA“ nuostolingą veiklą didino iki bankroto bylos iškėlimo (2018 m. balandžio 23 d.). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su 2016 m. atsakovės mokumo / nemokumo būsena.

11538.

116UAB „BIJUSTA“ 2016 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė buvo 252 893,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 347 514,00 Eur. Formaliai vertinant 2016 m. balanso duomenis galima spręsti, jog UAB „BIJUSTA“ buvo nemoki 2016 m. gruodžio 31 d., nes jos įsipareigojimai (347 514,00 Eur) viršijo visą turto vertę (252 893,00 Eur). Suinteresuoto asmens B. J. paaiškinimu, 2016 m. gegužės 25 dienai bendrovė neturėjo įsiskolinimų kreditorėms VMI ir VSDFV, tačiau 2015 m. bendrovei buvo sunkiausi, kadangi AB „Lietuvos paštas“ įvedė zoninę kainodarą ir tai turėjo įtakos visiems pašto paslaugų tiekėjams; bendrovė 2016 m. veikė nuostolingai ir, jeigu AB „Lietuvos paštas“ nebūtų vykdęs savo įsipareigojimų, būtų pagrindas 2016 m. gegužės 25 d. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BIJUSTA“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė žinojo, jog nuo 2016 m. gegužės 26 d. perėmė nuostolingai veikusios bendrovės valdymą ir, kad pagal 2016 m. balanso duomenis UAB „BIJUSTA“ nuostolingai veikė 2016 m. gruodžio 31 d.

11739.

118Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad BUAB „BIJUSTA“ buvusi vadovė

119Ž. J. 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „BIJUSTA“. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2294-221/2017 iškėlė UAB „BIJUSTA“ restruktūrizavimo bylą. Šioje nutartyje nurodyta, kad pagrindinės priežastys, sukėlusios bendrovei finansines problemas buvo nuo 2016 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos paštas“ pakeista kainodara (dėl įkainių pasikeitimo bendrovė kas mėnesį patirdavo nuo 5 000,00 Eur iki 7 000,00 Eur nuostolį), taip pat iš: a) 2017 m. balandžio 30 d. balanso nustatyta, kad UAB „BIJUSTA“ turtas sudarė 318 756,00 Eur (39 086,00 Eur iš jo ilgalaikis turtas ir 279 671,00 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 303 001,00 Eur (visos sumos mokėtinos per vienerius metus); b) 2016 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, jog bendrovės turtas sudarė 252 893,00 Eur (44 250,00 Eur ilgalaikis turtas ir 204 076,00 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 347 514,00 Eur (visos sumos mokėtinos per vienerius metus); c) 2015 m. UAB „BIJUSTA“ turtas sudarė 204 937,00 Eur (10 571,00 Eur ilgalaikis turtas ir 194 366,00 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 136 359,00 Eur (visos sumos mokėtinos per vienerius metus). Taip pat teismas nustatė, jog bendrovės veikla 2015–2016 metais buvo nuostolinga: 2015 m. nuostoliai siekė 46 039,00 Eur. 2016 m. 163 199,00 Eur ir 2017 m. balandžio 30 d. duomenimis, bendrovė dirbo pelningai (grynasis pelnas sudarė 116 924,00 Eur), bendrovė ūkinę-komercinę veiklą vykdo. UAB „BIJUSTA“ kreditorių sąrašo duomenimis, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 303 001,30 Eur; UAB „BIJUSTA“ skola kreditorei VSDFV sudarė 4 795,32 Eur, dėl to UAB „BIJUSTA“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė iš viso 151 883,54 Eur. Teismas iš nustatytų aplinkybių padarė išvadą, jog UAB „BIJUSTA“ nėra nemoki, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Bijusta“ restruktūrizavimo byla nutraukta.

12040.

121Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „BIJUSTA“ 2017 m. balandžio 30 d. išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras Lenkijos įmonei „Eco Glikol“ sp. z. o. o. 44 000,00 Eur ir 45 000,00 Eur sumoms už pašto logistikos programos nuomą, iš viso 89 000,00 Eur sumai. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo paaiškinusi, jog jokių sutarčių su Lenkijos įmonė „Eco Glikol“ sp. z. o. o. nesudarė ir šiai įmonei pašto logistikos programos nenuomojo. Į bylą yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog UAB „BIJUSTA“ pašto paslaugų programą išsaugojo ir ją perdavė bankroto administratorei.

12241.

123Teismų praktikoje nurodyta, kad preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

12442.

125Atsižvelgus į tai, kad BUAB „BIJUSTA“ jokių sutarčių su minėta Lenkijos įmone dėl pašto logistikos programos nesudarė ir realiai programos nenuomojo, akivaizdu, jog sąskaitas faktūras dėl 89 000,00 Eur sumos už pašto logistikos programos nuomą išrašė nepagrįstai, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar debitorės Lenkijos įmonės „Eco Glikol“ sp. z. o. o.

12689 000,00 Eur dydžio skola (pagal neįvykusį sandorį išrašytas sąskaitas faktūras) buvo įtraukta į 2017 m. balandžio 30 d. balanso (pateikto į restruktūrizavimo bylą) trumpalaikio turto masę (279 671,00 Eur). Taigi byloje neatsakyta į klausimą, kokia buvo BUAB „BIJUSTA“ 2017 m. balandžio 30 d. balansinė turto vertė – sudarė 318 756,00 Eur ar 229 756,00 Eur (318 756,00 Eur iš viso turto vertė - 89 000,00 Eur). Šios aplinkybės yra reikšmingos spręsti, kokia buvo reali BUAB „BIJUSTA“ 2017 m. balandžio 30 d. balansinė turto vertė, kuria teismas vadovavosi spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

12743.

128Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje, kuria UAB „BIJUSTA“ restruktūrizavimo byla nutraukta, pažymėta, jog 2018 m. vasario 9 d. restruktūrizavimo administratorė gavo RUAB „BIJUSTA“ vienintelės akcininkės Ž. J. raštą, kuriame prašoma nutraukti restruktūrizavimo bylą, kadangi RUAB „BIJUSTA“ nebematė galimybės vykdyti restruktūrizavimą, nes nesugeba užtikrinti sklandžios bendrovės veiklos. Taigi nuo 2018 m. vasario 9 d. UAB „BIJUSTA“ buvusi vadovė ir akcininkė Ž. J. pripažino, jog bendrovė nemoki, todėl 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl bendrovės vadovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

12944.

130Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

13145.

132Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimą į juridinio asmens vadovą, – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13346.

134Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikšto reikalavimo atlyginti žalą CK normų ir / arba ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu, t. y. kad apeliantė pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo ir dėl to didėjo skolos kreditoriams. Atsakovės administratorė teigia, kad bendrovė buvo tyčia privedama prie bankroto, nes faktiškai nemokioje UAB „BIJUSTA“ tyčiniais veiksmais buvusi vadovė ir akcininkė Ž. J. dar labiau esmingai pablogino bendrovės turtinę padėtį.

13547.

136Kaip minėta, apeliantė nuo 2016 m. gegužės 26 d. pradėjo vadovauti nuostolingai veikiančiai UAB „BIJUSTA“ ir veiklą bendrovė tęsė iki apeliantė (UAB „BIJUSTA“ buvusi vadovė ir akcininkė Ž. J.) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2018 m. kovo 27 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl UAB „BIJUSTA“ finansinių įsipareigojimų dinamikos, todėl byloje nėra atskleista reikšminga aplinkybė (neatsakyta į klausimą), ar dėl apeliantės delsimo inicijuoti nemokiai bendrovei bankroto bylą nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. kovo 27 d. UAB „BIJUSTA“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams didėjo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyčinis bankrotas gali būti sukeltas ir nemokiai įmonei: nors jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Todėl tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Dėl pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą

13748.

138Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

13949.

140Teismui sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, šiuo tikslu, be kita ko, vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (angl. widened scope of business judgement), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

14150.

142Pirma, dėl serverio su neiškelta programa nuomos (19 745,74 Eur) ir UAB „Serveriai verslui“ suteiktų paslaugų (629,81 Eur). Nustatyta, kad UAB „BIJUSTA“ ir UAB „Serveriai verslui“ sudarė 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu UAB „BIJUSTA“ įsigijo iš UAB „Serveriai verslui“ paslaugas, kurių sąvoka apibūdinta kaip užsakovui (BUAB „BIJUSTA“) paslaugų teikėjo (UAB „Serveriai verslui“) teikiamos paslaugos, kurios gali apimti kompleksinę paslaugą, įskaitant serverio ar jo dalies nuomą; programinės ir / ar techninės įrangos nuomą, diegimą, atnaujinimą, serverio talpinimą duomenų centre, nenutrūkstamos elektros energijos ir interneto ryšio tekimą, serverio ir programinės bei techninės įrangos priežiūros darbus ir kitas susijusias paslaugas. Sąvoka „techninė įranga“ – tai informacijos apdorojimo sistemos fizinių komponentų visuma arba tos visumos dalis; „programinė įranga“ – tai informacijos apdorojimo sistemos programų, procedūrų, taisyklių visuma arba tos visumos dalis kartu su atitinama dokumentacija. Paslaugų teikimo sutarties 4.2 papunkčiu šalys susitarė, jog programinės įrangos pagalba surinkti ir tvarkomi užsakovo (BUAB „BIJUSTA“) duomenys nuosavybės teise priklauso užsakovui. Paslaugai teikti paslaugų teikėjui perduota užsakovo įranga bei bet kokia kita su ja susijusi techninė dokumentacija priklauso užsakovui, o paslaugų teikėjas įgyja naudojimo teises tik tiek, kiek reikalinga užsakytoms paslaugos, suteikti (Paslaugų teikimo sutarties 4.4 papunktis).

14351.

144Taigi sandorių su UAB „NFQ Technologies“ ir UAB „Serveriai verslui“ pagrindu UAB „BIJUSTA“ užsakė ir jai buvo suteiktos programinės įrangos – pašto paslaugų programos sukūrimo ir diegimo darbai, kurių rezultatas buvo patalpintas ir saugomas UAB „Serveriai verslui“ serveriuose. Apeliantė paaiškino, kad 629,81 Eur sumokėjo UAB „Serveriai verslui“, kadangi UAB „BIJUSTA“ ir UAB „Serveriai verslui“ sudaryta 2017 m. vasario 9 d. sutartis galiojo iki 2017 m. balandžio 1 d. (iki UAB „BIJUSTA“ perdavė ir UAB „IT baitas“ perėmė duomenis ir jų rezervines kopijas, talpinamus UAB „Serveriai verslui“ priklausančiame serveryje pagal 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartį), t. y. 50 dienų bendrovė naudojosi UAB „Serveriai verslui“ paslaugomis, už kurias sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vertinti, kad už UAB „NFQ Technologies“ suteiktas paslaugas UAB „BIJUSTA“ sumokėjo UAB „Serveriai verslui“ 629,81 Eur nepagrįstai.

14552.

146UAB „Serveriai verslui“ (paslaugų teikėjas), UAB „BIJUSTA“ (perleidėjas) ir UAB „IT baitas“ (perėmėjas) sudarė 2017 m. kovo 31 d. susitarimą dėl 2017 m. vasario 9 d. paslaugų sutarties nutraukimo, 2017 m. kovo 17 d. sutarties sudarymo ir duomenų pardavimo, kuriuo susitarė, jog nuo 2017 m. balandžio 1 d. perleidėjas (UAB „BIJUSTA“) perduoda ir perėmėjas (UAB „IT baitas“) perima duomenis ir jų rezervines kopijas, talpinamus paslaugų tiekėjui (UAB „Serveriai verslui“) priklausančiame serveryje pagal 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartį (Susitarimo 1 punktas). Taip pat paslaugų teikėjas (UAB „Serveriai verslui“) ir perėmėjas (UAB „IT baitas“) susitarė, kad iš perleidėjo (UAB „BIJUSTA“) perimti duomenys, nutraukus tarp paslaugų teikėjo ir perleidėjo 2017 m. vasario 9 d. paslaugų teikimo sutartį nėra iškeliami, o paslaugų teikėjui priklausančio serverio resursai išnuomojami perėmėjui pagal perėmėjo ir paslaugų teikėjo 2017 m. kovo 17 d. paslaugų teikimo sutartį ir jos sąlygas nuo 2017 m. balandžio 1 d. (Susitarimo 3 punktas).

14753.

148Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trišaliu susitarimu UAB „BIJUSTA“ neperleido nuosavybės teisių į nematerialų turtą (pašto siuntų valdymo programą) UAB „IT Baitas“ ir neprarado galimybės disponuoti šiuo turtu bei jį valdyti. Bankroto administratoriui BUAB „BIJUSTA“ nuosavybės teise priklausianti pašto siuntų valdymo programa yra perduota.

14954.

150Šiuo atveju, trišalio susitarimo 1 ir 3 punktuose šalys susitarė, kad pagal UAB „IT baitas“ ir UAB „Serveriai verslui“ 2017 m. kovo 17 d. paslaugų teikimo sutartį UAB IT baitas“ išsinuomoja iš UAB „Serveriai verslui“ serverį (serverio resursus), kuriame liko neiškeli duomenys ir rezervinės kopijos, perduoti iš UAB „BIJUSTA“ į UAB „IT baitas“. Taigi UAB IT baitas“ išsinuomojo iš UAB „Serveriai verslui“ serverį su neiškeltais UAB „BIJUSTA“ duomenimis ir jų rezervinėmis kopijomis (pašto siuntų valdymo programą). Bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškime dėl papildomų paaiškinimų nurodė, kad iš UAB „Serveriai verslui“ vadovo paaiškinimų sužinojo, jog UAB „IT baitas“ už serverių nuomą UAB „Serveriai verslui“ nemokėjo, o UAB „BIJUSTA“ sumokėjo UAB „IT baitas“ 19 745,74 Eur. Ž. J. atskirajame skunde teigia, jog UAB „IT baitas“ turėjo galimybę išsinuomotus serverius pernuomoti, tokia yra nusistovėjusi verslo praktika. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar apeliantės nurodytu priimtu sprendimu (pernuomoti UAB „BIJUSTA“ nuosavybės teise priklausantį turtą UAB „IT Baitui“), bendrovės įsipareigojimai realiai buvo padidinti 19 745,74 Eur suma, t. y., ar UAB „IT baitas“ buvo pernuomojusi UAB „BIJUSTA“ serverį su neiškelta bendrovei priklausančia pašto siuntų valdymo programa ir už pernuomojimą UAB „BIJUSTA“ sumokėjo UAB „IT baitas“19 745,74 Eur (kokiu pagrindu: sutarties, susitarimo, direktorės sprendimo ar pan.). Nesant duomenų apie realų turto pernuomojimą ir 19 745,74 Eur nuomos sumokėjimą UAB „IT baitas“, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios UAB „BIJUSTA“ padėties esminio pabloginimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, jog atskiras tyčinio bankroto nustatymo požymis, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

15155.

152Dėl kitų sandorių: 1) byloje nustatyta, kad du automobiliai „VW“ markės „Caddy“ už

15352 440,00 Eur realiai bendrovės nebuvo įsigyti iš UAB „Sapere Audi“ ir nebuvo apskaityti BUAB „BIJUSTA“ ilgalaikio turto apraše, tačiau apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Taigi 2016 finansinių metų turto masė nebuvo padidinta šiuo turtu (kuris 2016 m. rugpjūčio 6 d. realai nebuvo įsigytas, bendrovės nuosavybės teisėmis neužregistruotas ir neįtrauktas į ilgalaikio turto aprašą) verte (52 440,00 Eur). Todėl nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (nesudarytas sandoris dėl turto įsigijimo) ir nemokios UAB „BIJUSTA“ padėties esminio pabloginimo (bendrovės turto vertė neįsigyto turto verte nepadidinta). Tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė nurodė, jog UAB „BIJUSTA“ 2018 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo UAB „Sapere Audi“ 3 650,00 Eur avansą, bet automobilių neįsigijo ir avanso neatgavo. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė. 2) UAB „BIJUSTA“ ir UAB „Sapere Audi“ 2016 m. birželio 15 d. sudarė darbuotojų nuomos sutartį, kurios pagrindu 2016 m. birželio 17 d. BUAB „BIJUSTA“ sumokėjo UAB „Sapere Audi“ 9 085,00 Eur. Ar šia suma realiai buvo padidinti bendrovės įsipareigojimų masė pirmosios instancijos teismas nepasisakė, tačiau konstatavo, jog į bylą nėra pateikti išnuomotų darbuotojų darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitą patvirtinantys dokumentai, dėl to sprendė, jog BUAB „BIJUSTA“ apskaita buvo vesta apgaulingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su UAB „BIJUSTA“ ir UAB „Sapere Audi“ sudaryta 2016 m. birželio 15 d. darbuotojų nuomos sutartimi (kokie darbuotojai buvo išnuomoti, ką dirbo išnuomoti darbuotojai, koks buvo (ar kaip paskaičiuotas) darbuotojų nuomos mokestis ir pan.), todėl nėra galimybės spręsti, ar šis sandoris buvo nuostolingas bendrovei ir jos kreditoriams. 3) Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą dėl UAB „BIJUSTA“ įsigytų iš UAB „Salmona“ 167 281,00 Eur vertės bei iš UAB „Bilfora“ 195 003,20 Eur pašto paslaugų, tačiau netyrė ir nevertino kada ir kokiu pagrindu šios paslaugos buvo įsigytos ir, ar realiai įsigytos. Atitinkamai teismas nepasisakė, ar 167 281,00 Eur ir 195 003,20 Eur sumomis buvo nepagrįstai padidinti nemokios bendrovės įsipareigojimai.

15456.

155Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl vykdytų atsiskaitymų kreditoriams UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ buvo galimai pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eilė. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl tyčinio bankroto nustatymo pagal 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą; turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Taigi byloje turi būti nustatinėtina, ar BUAB „BIJUSTA“ atlikti mokėjimai UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą (BUAB „BIJUSTA“ atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti) ir BUAB „BIJUSTA“ atliko 167 281,00 Eur ir 195 003,20 Eur mokėjimus UAB „Salmona“ bei UAB „Bilfora“ pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą (ar egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas).

15657.

157Atsakovės bankroto administratorė nurodė, jog dalis darbuotojų perėjo dirbti iš BUAB „BIJUSTA“ į susijusias UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrovės vadovė Ž. J. paaiškino, jog dalis BUAB „BIJUSTA“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“, nes darbo specifika buvo ta pati, darbuotojai patys nežinojo kurioje įmonėje dirbo, nes visos įmonės yra pašto paslaugų tiekėjos ir paslaugas teikė viena kitai. Tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kada ir kokie darbuotojai perėjo dirbti į susijusias įmones, kada šios įmonės buvo įsteigtos, kur jos vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą (tose pačiose patalpose ar ne), ar visose įmonėse dirbo tie patys darbuotojai ir kokiais laikotarpiais; ar šių darbuotojų perėjimas dirbti į minėtas įmones galėjo sąlygoti poreikį BUAB „BIJUSTA“ nuomoti darbuotojus. Dėl pagrindų pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus

15858.

159Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad: a) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); b) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

16059.

161Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų). Tačiau kasacinis teismas yra akcentavęs, jog remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir šioje byloje būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 ir 29 punktai).

16260.

163Pirma, dėl pašto paslaugų programos. Atsakovės bankroto administratorės teigimu, apeliantė neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratorei UAB „NFQ Technologies“ sukurtos BUAB „BIJUSTA“ pašto paslaugų programos, dėl to bendrovei ir jos kreditoriams padaryta 25 629,10 Eur žala. Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą BUAB „BIJUSTA“ užsakė iš UAB „NFQ Technologies“ projektines paslaugas. Byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė sumokėjo UAB „NFQ Technologies“ už suteiktas projektines paslaugas iš viso 25 629,10 Eur (CPK 178 straipsnis). Pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymą Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 projektinių paslaugų preliminari vertė buvo 7 000,00 Eur be PVM (užsakymo 2.3 papunktis); šalys susitarė dėl mokėjimo grafiko (mokėtinos sumos 9 325,00 Eur ir 2 45,10 Eur) (užsakymo 2.3.1 papunktis). 2016 m. lapkričio 30 d. perdavimo–priėmimo akte įskaityti tam tikri darbai ir tam tikros sumos; 7 000,00 Eur sutampa su Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 2.3 papunktyje nustatyta kaina. Taip pat Specialiosios dalies prie Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/002 2.3 papunktyje nurodyti kaina ir mokėjimo terminai; 2.3.1 papunktyje nurodyta, jog 2017 m. kovo 2 d. mokėtina suma yra 4 470,00 Eur, 2017 m. balandžio 16 d. mokėtina suma yra 4 470,00 Eur, 2017 m. gegužės 13 d. mokėtina suma yra 4 470,00 Eur; iš viso 13 410,00 Eur. 2017 m. kovo 31 d. perdavimo–priėmimo aktu grindžiamo užsakyti darbai pagal užsakymą Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/002, darbai atlikti tam tikra apimtimi ir už tam tikrą kainą. Užsakytų darbų preliminari kaina nurodyta, kaip minėta, Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymo Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/002 2.3 papunktyje (iš viso 13 410,00 Eur), o priėmimo–perdavimo akto 2.1 papunktyje nurodyta 13 050,00 Eur be PVM suma, t. y. ne preliminari, o faktinė užsakytų darbų kaina. Apeliantė paaiškino, jog pagal perdavimo–priėmimo aktus faktiškai atlikta 20 050,00 Eur (7 000,00 Eur + 13 050,00 Eur) vertės darbų, o ne 25 629,10 Eur.

16461.

165Lietuvos apeliacinis teismas gavo dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad: 1) BUAB „BIJUSTA“ bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ ir UAB „NFQ Technologies“ pasirašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. turto perdavimo aktą, kuriuo atsakovės bankroto administratorei perduoti 9 810,00 Eur be PVM vertės galutinis projekto rezultatas ir programiniai kodai: a) pagal 2016 m. lapkričio 30 d. perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo UAB „BIJUSTA“ užsakė iš UAB „NFQ Technologies“ projektines paslaugas pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. užsakymą Nr. NFQ-PRJ-16-BJT/001 dėl projekto „Reikalavimų analizė ir prototipo paruošimas, funkcinių reikalavimų ruošimas“; šiuo aktu perduotas 7 000,00 Eur plius PVM pilnai atliktų paslaugų rezultatas; b) 2017 m. sausio 30 d. Specialioji dalis prie bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymas Nr. NFQ-PRJ-17-BJT/001; paslaugos aprašytos II d.; kaina 9 810,00 Eur plius PVM; taip pat numatytas projekto grafikas bei kaina (11 870,10 Eur plius PVM); c) 2017 m. kovo 1 d. Specialioji dalis prie bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių užsakymas Nr. NFQ-PRJ-17-BJT/002; kaina 13 410,00 Eur plius PVM; taip pat numatytas projekto grafikas bei kaina (13 410,10 plius PVM). 2) BUAB „BIJUSTA“ 2019 m. rugpjūčio 23 d. trečiojo kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis, susirinkimo darbotvarkės 2-uoju klausimu „Dėl nematerialaus turto – pašto paslaugų verslo valdymo ir klientų aptarnavimo programinių darbų, pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo“ priimtas nutarimas minėtą programą parduoti iš varžytynių; nustatyta pradinė pardavimo kaina 10 000,00 Eur ir t. t.

16662.

167Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo turtas (UAB „NFQ Technologies“ sukurta pašto paslaugų programa) išsaugotas bei 2019 m. rugpjūčio 2 d. perduotas atsakovės administratorei UAB „Verslo administravimo centras“, dėl to per naują svarstytinas klausimas dėl pagrindų pripažinti BUAB „BIJUSTA“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

16863.

169Antra, dėl bendrovės finansinėje apskaitoje prie trumpalaikio turto apskaitytų 14 422,43 Eur, nurodytų kaip „pinigai kelyje“. Administratorės vertinimu, šios lėšos turėjo būti apskaitomos vadovaujantis 18-uoju Verslo apskaitos standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, tačiau BUAB „BIJUSTA“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant buhalterinei apskaitai taikytinų tikslumo ir pagrįstumo principų. Todėl bendrovės apskaita buvo vedama aplaidžiai, iškraipant įmonės finansinę būklę. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad BUAB „BIJUSTA“ buhalterinę apskaitą vedė buhalterė J. J.. Vėliau apskaitą vedė UAB „Ketvirtis LT“, kuriai atstovavo Ž. S., kuriai vedant UAB „BIJUSTA“ apskaitą kilo nemažai klausimų dėl to kaip buvo vedama apskaita. Buhalterė Ž. S. yra paaiškinusi, kad balanso eilutėje 273 „pinigai kelyje“ 14 422,43 Eur suma yra dengiama su balanso eilute 2717 „pinigai“ „SEB Banke“ 14 422,43 Eur suma. Ž. S. neturėjo teisės koreguoti ankstesnės buhalterės įrašų. Siekdama pašalinti galimai buhalterės J. J. padarytas klaidas (neteisingus įrašus pinigai kelyje“14 422,43 Eur), Ž. J. buvo kreipusis į buvusią buhalterę su prašymu atvykti ir atlikti korekcijas, tačiau J. J. neatvyko ir korekcijų neatliko. Bankroto administratorei buvo duoti J. J. kontaktai, kad išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su finansinėje apskaitoje prie trumpalaikio turto apskaityta 14 422,43 Eur suma kaip „pinigai kelyje“ ir „pinigai SEB Banke“. Liudytoja Ž. S. (UAB „Ketvirtis Lt“ atstovė) teismo posėdžio metu parodė, jog ankstesnė bendrovės buhalterė pareiškė, kad ji nieko neaiškins, nes Ž. J. jai nemoka pinigų; atsisakė kitos buhalterės (J. J.) atliktą įrašą išimti iš bendrovės buhalterinės apskaitos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas – buvusios buhalterės J. J. atliktas UAB „BIJUSTA“ buhalterinėje apskaitoje išlikęs įrašas: balanso eilutėje 273 nurodyti „pinigai kelyje“ 14 422,43 Eur suma ir eilutėje 2717 nurodyti „pinigai SEB Banke“ 14 422,43 Eur suma – nelemia bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes tiek apeliantė, tiek ir buhalterinę apskaitą vedusi Ž. S. patvirtino, jog šis įrašas yra klaidingai atliktas buvusios buhalterės J. J. ir išlikęs neištaisytas, nes Ž. S. neturėjo teisės daryti šio įrašo taisymus, o buvusi buhalterė J. J. į raginimus ištaisyti rašymo apsirikimą nereagavo. Minėtas klaidingas įrašas administratorei nėra objektyvi kliūtis nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalą ar įsipareigojimų dydį / struktūrą. Todėl per naują svarstytinas klausimas ar yra / nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

17064.

171Trečia, dėl Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 8 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą nustatytų aplinkybių: 1) UAB „Sapere Audi“ išrašė UAB „BIJUSTA“ 2016 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5 dėl 1 577,00 Eur pirkimo sumos, kuri buvo įtraukta į BUAB „BIJUSTA“ PVM atskaitą du kartus: a) 2016 m. birželio mėn. ir b) 2017 m. birželio mėn. Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 8 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą konstatuota, jog UAB „BIJUSTA“ PVM sąskaitų faktūrų ir registrų duomenis bendrovė 2017 m. birželio mėn. nepagrįstai padidino 1 577,00 Eur suma pirkimo PVM ir mokestinio tyrimo metu bendrovė pateikė patikslintą 2017 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, kurioje atskaitą sumažino 1 577,00 Eur suma. 2) UAB „Sapere Audi“ išrašė UAB „BIJUSTA“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 52 440,00 Eur už dviejų automobilių „CADDY“ pirkimą. Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 8 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą konstatuota, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės ilgalaikio turto registro sąraše minėti automobiliai neapskaityti ir bendrovė 2016 m. automobilių neįsigijo, dėl to realiai 2016 m. rugpjūčio mėn. automobilių pirkimo sandoris neįvyko, įvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti UAB „BIJUSTA“ buhalterinėje apskaitoje panaudotas tikrovės neatitinkantis dokumentas (2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra) ir nepagrįstai atskaitė 9 101,00 Eur pirkimo PVM. Mokestinio tyrimo metu UAB „BIJUSTA“ patikslino 2016 m. PVM deklaraciją, kurioje pirkimo PVM sumažino 9 101,00 Eur suma. 3) UAB „BIJUSTA“ įsigijo iš UAB „Salmona“ 167 281,00 Eur vertės pašto paslaugų, nuo kurių atskaitė 29 032,00 Eur pirkimo PVM. Kauno apskrities VMI padarė išvadą, jog UAB „BIJUSTA“ žinojo, kad UAB „Salmona“ nesumokėjo į biudžetą pardavimo PVM, UAB „BIJUSTA“ ir UAB „Salmona“ tarpusavyje susijusios įmonės, vadovė ir akcininkė yra Ž. J., abiejų įmonių apskaitą vedė buhalterė J. J., atsiskaitymai tarp įmonių kreditorių vyko per asmeninę Ž. J. banko sąskaitą, aplenkiant įmonių banko sąskaitas), todėl UAB „BIJUSTA“ neįgijo teisės į PVM atskaitą. Mokestinio tyrimo metu UAB „BIJUSTA“ pateikė patikslintas 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio–balandžio mėn. PVM deklaracijas, kuriose sumažino pirkimo PVM 29 032,00 Eur suma. 4) UAB „BIJUSTA“ įsigijo iš UAB „Bilfora“ 195 003,20 Eur vertės pašto paslaugų, nuo kurių atskaitė 33 843,00 Eur pirkimo PVM. Kauno apskrities VMI padarė išvadą, kad UAB „BIJUSTA ir UAB „Bilfora“ yra tarpusavyje susijusios įmonės (UAB „Bilfora“ direktorius dirbo ir UAB „BIJUSTA“, įmonės tarpusavyje vykdė atsiskaitymus su kreditoriais per asmeninę Ž. J. banko sąskaitą, aplenkiant UAB „Bilfora‘ banko sąskaitą; dauguma darbuotojų dirba / dirbo abejose įmonėse), UAB „BIJUSTA“, įsigydama paslaugas iš UAB „Bilfora“ pagal pastarosios išrašytas sąskaitas faktūras bei atskaitydama 33 843,00 Eur pirkimo PVM žinojo / galėjo žinoti, jog UAB „BIJUSTA“ pardavimo PVM į biudžetą nesumokės, dėl to UAB „BIJUSTA“ neįgijo teisės į PVM atskaitą. Mokestinio tyrimo metu bendrovė pateikė patikslintas 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio–gegužės mėn. PVM deklaracijas, kuriose PVM atskaitą sumažino 33 843,00 Eur.

17265.

173Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apskrities VMI atlikto mokestinio tyrimo metu (mokestinio patikrinimo užduotis pradėta vykdyti 2017 m. spalio 27 d., o pranešimas priimtas 2017 m. gruodžio 8 d.) buvo nustatyti ne mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatyti pažeidimai, o trūkumai (prieštaravimai), kurie mokestinio tyrimo eigoje buvo pašalinti ir šios aplinkybės bankroto administratorei yra žinomos. Atitinkamai bendrovės veiklą UAB „BIJUSTA“ bankroto administratorė gali įvertinti remiantis patikslintais mokestinio tyrimo metu pateiktais duomenimis (ištaisytais trūkumais). Dėl to per naują svarstytinas klausimas ar yra / nėra pagrindo BUAB „BIJUSTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl bylos procesinės baigties

17466.

175Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

17667.

177Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje prašymo dėl BUAB „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, suinteresuotų asmenų pateiktus atsikirtimus į prašymą bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išnagrinėtas ginčas: a) ar debitorės Lenkijos įmonės „Eco Glikol“ sp. z. o. o. 89 000,00 Eur skola buvo įtraukta į 2017 m. balandžio 30 d. balanso (pateikto į restruktūrizavimo bylą) trumpalaikio turto masę, dėl to restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu buvo nepagrįstai padidinta bendrovės turto vertė, atitinkamai kokia buvo reali atsakovės turto vertė restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu; b) ar dėl apeliantės delsimo inicijuoti nuostolingai veikusiai bendrovei bankroto bylą nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. kovo 27 d. UAB „BIJUSTA“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams didėjo; c) ar UAB „BIJUSTA“ ir UAB „Sapere Audi“ sudaryta 2016 m. birželio 15 d. darbuotojų nuomos sutartis buvo bendrovei nuostolinga / ekonomiškai nenaudinga ir, ar pagrįstai 3 650,00 Eur avansas 2018 m. rugpjūčio 11 d. sumokėtas UAB „Sapere Audi“;

178d) kada BUAB „BIJUSTA“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Salmona“ ir / arba UAB „Bilfora“ (ar šių darbuotojų perėjimas dirbti į minėtas įmones galėjo sąlygoti poreikį BUAB „BIJUSTA“ nuomoti darbuotojus iš UAB „Sapere Audi“) ir kokie (kiek) darbuotojai perėjo dirbti į susijusias įmones, kada šios įmonės buvo įsteigtos, kur jos vykdė savo ūkinę-komercinę veiklą (tose pačiose patalpose ar ne), ar jose dirbo tie patys darbuotojai ir kokiais laikotarpiais; e) kada ir kokiu pagrindu UAB „BIJUSTA“ įsigijo iš UAB „Salmona“ 167 281,00 Eur vertės bei iš UAB „Bilfora“ 195 003,20 Eur vertės pašto paslaugų ir, ar šias paslaugas įsigijo realiai, atitinkamai, ar 167 281,00 Eur ir 195 003,20 Eur sumomis buvo nepagrįstai padidinti nuostolingai veikusios bendrovės įsipareigojimai). Taip pat per naują byloje svarstytinas klausimas ar yra / nėra pagrindo BUAB „BIJUSTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 punktu, atsižvelgiant į apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes.

17968.

180Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

18169.

182Pastebėtina ir tai, jog į I. V. asmeninę banko sąskaitą buvo pervesti šie avanso mokėjimai: 2017 m. sausio 4 d. 4 540,00 Eur; 2017 m. sausio 24 d. 4 585,00 Eur; 2017 m. kovo 21 d. 520,00 Eur ir 1 501,00 Eur; 2017 m. kovo 27 d. 2 055,00 Eur; per trijų mėnesių laikotarpį pervesta iš viso 13 201,00 Eur. Šių pavedimų pagrindas yra UAB „Bijusta“ generalinės direktorės įsakymai dėl darbo užmokesčio priedo išmokėjimo. Atlikus buhalterinės apskaitos dokumentų analizę iš asmens kortelės nustatyta, kad už šį laikotarpį I. V. priskaičiuota po 700,00 Eur darbo užmokesčio. VSDFV informacijos apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. duomenimis, buvo išmokėta po 700,00 Eur per mėnesį. Bendrovės 2017 m. pateiktos metinės GPD (gyventojų pajamų deklaracijos) duomenimis, I. V. priskaityta 5 183,47 Eur metinių pajamų. Atsakovės bankroto administratorės vertinimu, I. V. išmokėtas darbo užmokestis nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, todėl sutiktina, jog galima daryti prielaidą, kad įsakymai dėl darbo užmokesčio priedo išmokėjimo sudaryti tik po to, kai administratorius paprašė paaiškinti piniginių lėšų išmokėjimo pagrindus bei sugrąžinti išmokėtas lėšas, nes išskirtinis darbuotojos premijavimas nepaaiškinamas verslo logika ir sukelia pagrįstų abejonių.

18370.

184Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

185Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

186Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „BIJUSTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto... 8. 2.... 9. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB... 10. 3.... 11. Suinteresuotas asmuo B. J. atsiliepime į prašymą dėl BUAB „BIJUSTA“... 12. 4.... 13. Suinteresuotas asmuo Ž. J. atsiliepime prašė atsakovės bankroto... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. 5.... 16. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino UAB... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d.... 19. 7.... 20. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės vadovė, netinkamai vykdydama... 21. 8.... 22. Teismo vertinimu, UAB „BIJUSTA“ neaišku kokiu tikslu ir visiškai... 23. 9.... 24. Taip pat teismas nustatė, jog UAB „BIJUSTA“ (pardavėjas) 2017 m.... 25. 10.... 26. Teismas padarė išvadą, kad UAB „BIJUSTA“ šias sąskaitas išrašinėjo... 27. 11.... 28. Teismas konstatavo, jog UAB „BIJUSTA“ vadovė bendrovei esant faktiškai... 29. 12.... 30. Teismas nustatė, kad UAB „BIJUSTA“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM... 31. 13.... 32. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog UAB „BIJUSTA“ vadovė Ž. J.... 33. 14.... 34. UAB „BIJUSTA“ (užsakovas) ir UAB „Sapere Audi“ (vykdytojas) buvo... 35. Ž. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrovė tam tikru laikotarpiu... 36. 15.... 37. Teismas padarė išvadą, jog UAB „BIJUSTA“ sandoris (darbuotojų nuomos... 38. 16.... 39. UAB „BIJUSTA“ apskaitoje nurodyta, kad: a) bendrovė įsigijo 167 281 Eur... 40. 17.... 41. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB... 42. 18.... 43. Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą,... 44. 19.... 45. Teismas sprendė, kad nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto nėra... 46. 20.... 47. Kadangi tyčiniu bankrotu laikomas ne tik įmonės privedimas prie bankroto... 48. 21.... 49. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad esant nustatytoms faktinėms... 50. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 51. 22.... 52. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Ž. J. prašo panaikinti Kauno... 53. 22.1.... 54. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tyčiniu bankrotu sukeliamos... 55. 22.2.... 56. Teismas nagrinėjo sandorį, sudarytą BUAB „BIJUSTA“ ir UAB „NFQ... 57. 22.3.... 58. Teismas nurodė, kad 25 629,10 Eur sumokėjo BUAB „BIJUSTA“, tačiau byloje... 59. 22.4.... 60. Teismas nagrinėjo sandorį, sudarytą BUAB „BIJUSTA“, UAB „Serveriai... 61. 22.5.... 62. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė programą ne tik perleido... 63. Ž. J. paaiškinimu, bendrovė neturėjo lėšų susimokėti už programos... 64. 22.6.... 65. BUAB „Bijusta“ iki šiol programą turi nuosavybės teisėmis. Tai... 66. 22.7.... 67. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė tyčiniais veiksmais padarė... 68. 22.8.... 69. Klaidingi pirmosios instancijos teismo argumentai, jog Lenkijos įmonė „Eco... 70. 22.9.... 71. Teismo vertinimas, susijęs su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu po... 72. 22.10.... 73. Ketinimai pirkti du automobilius buvo po atitinkamų sutarčių pasirašymo ir... 74. 22.11.... 75. UAB „Salmona“ ir UAB „Bilfora“ reikalavimų bendrovei nepareiškė,... 76. 23.... 77. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės „BIJUSTA“ bankroto... 78. 23.1.... 79. Dėl trišalio susitarimo. 2017 m. kovo 31 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo... 80. 23.2.... 81. Bendrovė nemoki nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (pagal 2016 m. balanso duomenis).... 82. 24.... 83. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius... 84. 25.... 85. Nurodo, kad UAB „BIJUSTA“ draudėja įregistruota 1997 m. rugpjūčio 12... 86. Teismas... 87. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 88. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 89. 26.... 90. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 91. 27.... 92. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. gavo apeliantės prašymą... 93. 28.... 94. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad apeliantės pateikti... 95. Ž. J. pateiktus: 1) UAB „BIJUSTA“ bankroto administratorės ir UAB „NFQ... 96. 29.... 97. Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacine žodinio proceso... 98. 30.... 99. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis... 100. 31.... 101. Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas,... 102. 32.... 103. Pirmosios instancijos teismas BUAB „BIJUSTA“ nemokumo momentą (2017 m.... 104. 33.... 105. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais... 106. B. J. 1997-07-09–2016-05-30 metų laikotarpiu; Ž. J. nuo 2016 m. gegužės... 107. 34.... 108. Byloje nustatyta, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. UAB „BIJUSTA“ akcininke... 109. 35.... 110. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis... 111. 36.... 112. Nustatyta, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikti UAB... 113. 37.... 114. Nagrinėjamojoje byloje atsakovės bankroto administratorė nurodė, kad BUAB... 115. 38.... 116. UAB „BIJUSTA“ 2016 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė buvo 252... 117. 39.... 118. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad BUAB „BIJUSTA“... 119. Ž. J. 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 120. 40.... 121. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „BIJUSTA“ 2017 m.... 122. 41.... 123. Teismų praktikoje nurodyta, kad preziumuotina, jog įmonė faktiškai... 124. 42.... 125. Atsižvelgus į tai, kad BUAB „BIJUSTA“ jokių sutarčių su minėta... 126. 89 000,00 Eur dydžio skola (pagal neįvykusį sandorį išrašytas sąskaitas... 127. 43.... 128. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartyje, kuria UAB „BIJUSTA“... 129. 44.... 130. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad įmonės valdymo... 131. 45.... 132. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta... 133. 46.... 134. Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikšto reikalavimo atlyginti žalą CK normų... 135. 47.... 136. Kaip minėta, apeliantė nuo 2016 m. gegužės 26 d. pradėjo vadovauti... 137. 48.... 138. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti... 139. 49.... 140. Teismui sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, šiuo... 141. 50.... 142. Pirma, dėl serverio su neiškelta programa nuomos (19 745,74 Eur) ir UAB... 143. 51.... 144. Taigi sandorių su UAB „NFQ Technologies“ ir UAB „Serveriai verslui“... 145. 52.... 146. UAB „Serveriai verslui“ (paslaugų teikėjas), UAB „BIJUSTA“... 147. 53.... 148. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trišaliu susitarimu UAB... 149. 54.... 150. Šiuo atveju, trišalio susitarimo 1 ir 3 punktuose šalys susitarė, kad pagal... 151. 55.... 152. Dėl kitų sandorių: 1) byloje nustatyta, kad du automobiliai „VW“ markės... 153. 52 440,00 Eur realiai bendrovės nebuvo įsigyti iš UAB „Sapere Audi“ ir... 154. 56.... 155. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl vykdytų atsiskaitymų... 156. 57.... 157. Atsakovės bankroto administratorė nurodė, jog dalis darbuotojų perėjo... 158. 58.... 159. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad: a) įmonės... 160. 59.... 161. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2... 162. 60.... 163. Pirma, dėl pašto paslaugų programos. Atsakovės bankroto administratorės... 164. 61.... 165. Lietuvos apeliacinis teismas gavo dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, kad:... 166. 62.... 167. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo turtas (UAB „NFQ... 168. 63.... 169. Antra, dėl bendrovės finansinėje apskaitoje prie trumpalaikio turto... 170. 64.... 171. Trečia, dėl Kauno apskrities VMI 2017 m. gruodžio 8 d. pranešime apie... 172. 65.... 173. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apskrities VMI atlikto... 174. 66.... 175. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 176. 67.... 177. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje prašymo... 178. d) kada BUAB „BIJUSTA“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Salmona“ ir /... 179. 68.... 180. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl... 181. 69.... 182. Pastebėtina ir tai, jog į I. V. asmeninę banko sąskaitą buvo pervesti šie... 183. 70.... 184. Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d.... 185. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 186. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti...