Byla A-196-261/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. P., trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kretingos miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. K., dėl administracinių aktų, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (I t., b. l. 3-14), prašydamas:

51) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

62) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

73) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-75-(1.3) „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“ priedo 2 ir 3 punktus (pozicijas);

84) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“;

95) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“;

106) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtinto Kretingos rajono Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto 1.4 punktu patvirtinto sąrašo 2 punktą, kuriame nurodyta, kad J. P. suprojektuoti 5,10 ha, 2,70 ha, 4,26 ha, 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai;

117) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-272 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);

128) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-273 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);

139) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-274 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“;

1410) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-275 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“;

1511) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 14S-98 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui J. P.“;

1612) panaikinti 2012 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877;

1713) įpareigoti J. P. grąžinti valstybei jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus: 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ); 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ).

18Prašyme pareiškėjas nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1206, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. liepos 8 d. raštu 14SD-(14.14.7.)-2086 pateiktos informacijos nustatyta, jog nuosavybės teisės atsakovo J. P., gim. 1965 m., tėvui J. P., gim. 1930 m., pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintas išvadas Nr. 5306 bei Nr. 5307 negali būti atkurtos. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. 5306 nurodyta, kad J. P., gim. 1930 m., pretenduoja atkurti nuosavybės teises į I. M. iki nacionalizacijos ( - ), valdytos 24,28 ha žemės ploto dalį – 4,61 ha, tačiau iš I. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių duomenų ir dokumentų nustatyta, kad J. P., gim. 1930 m., negali būti pretendentu atkurti nuosavybės teises į nurodyto savininko iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės plotą. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. 5307 nurodyta, kad J. P., gim. 1930 m., pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. P. ( - ), iki nacionalizacijos valdytos 4,36 ha žemės ploto dalį – 1,38 ha, tačiau minėta išvada priimta be jokio teisinio pagrindo, kadangi pretendentui J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teisės į jam priklausančią jo tėvų valdytos 5,16 ha žemės dalį – 1,56 ha – jau buvo atkurtos. Remiantis neteisėtomis 2009 m. sausio 8 d. išvadomis Nr. 5306 ir Nr. 5307 nuosavybės teisės J. P., gim. 1930, buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio vedėjo funkcijas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 12,77 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus: Nr. 400 – 5,10 ha ploto, Nr. 400-1 – 2,70 ha ploto, Nr. 400-2 – 4,26 ha ploto, Nr. 313 – 0,71 ha ploto, nurodant, kad nuosavybės teisės į šiam piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 1,25 ha žemės – bus atkurtos vėliau. Argumentavo, kad minėtas sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. priimtais administraciniais aktais, kuriais nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuoti 4 žemės sklypai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jų kadastro duomenys. Teigė, jog nepagrįstais laikytini ir ankstesni administraciniai aktai – Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 535 ir Nr. 536 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 4-75-(1.3), kurių pagrindu buvo priimtos neteisėtos Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvados Nr. 5306 bei Nr. 5307 ir 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 14S-98 atkurti nuosavybės teises. Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtino Kretingos rajono Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą, kurio 1.4 punktu patvirtino piliečių, gyvenančių Kūlupėnų seniūnijoje, kurių turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės sklypai, sąrašą, kurio 2 punkte nurodyta, jog J. P. yra suprojektuoti 5,10 ha, 2,70 ha, 4,26 ha, 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai.

19Paaiškino, kad pagal I. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, jog I. M., I., gimė 1909 m., mirė – 1988 m. kovo 2 d., o pretendento J. P., gim. 1930 m. motina S. M. P., I., gimė 1906 m., todėl manė, kad žemę dabartiniame ( - ) iki nacionalizacijos valdė ne pretendento J. P., gim. 1930 m., senelis I. M., o dėdė I. M., I., į kurio žemės dalį nei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, nei pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, J. P., gim. 1930 m. negalėjo pretenduoti. Dėl nurodytų aplinkybių, tvirtino, kad visi priimti administraciniai aktai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu J. P., gim. 1930 m. į buvusiam savininkui I. M. priklausiusią žemę, naikintini, nes yra priimti neteisėtai.

20Prašyme taip pat pažymėta, kad pretendentas J. P., gim. 1930 m., Kretingos rajono Kūlupėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 3 d. pateikė pirminį prašymą (išreiškė valią) atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų (tėvų) J. P. ir S. P. iki nacionalizavimo valdytą 5,16 ha žemės plotą ( - ), nurodydamas pretendentais save – J. P., gim. 1930 m., ir seserį A. S. M., gim. 1938 m. gruodžio 13 d. Pretendentas J. P. mirė 1994 m. vasario 27 d. Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. birželio 4 d. patvirtino išvadą Nr. 3951 J. P. vardu į 1,96 ha žemės jam atkūrimą, vėlesniu Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 2713 minėta išvada patikslinta, vietoje 1,96 ha žemės ploto įrašant 1,56 ha žemės plotą. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 14487 pretendentui J. P., gim. 1930 m., atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią tėvų J. P. ir S. P. iki nacionalizacijos valdytos 5,16 ha žemės ploto dalį – 1,36 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,49 ha miško sklypą ir nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės ploto dalį bus atkurtos vėliau. Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. S14-17 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P., gim. 1930 m., į 0,20 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą ( - ). Taigi, nuosavybės teisės J. P., gim. 1930 m., į jam priklausančią jo tėvų J. P., gim. 1903 m., ir S. P., gim. 1906 m., žemės dalį – 1,56 ha, įvertinant A. S. M. atkurtas nuosavybės teises į 3,60 ha žemės – buvo atkurtos visiškai.

21Pareiškėjo teigimu, panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės, turėtų būti taikoma restitucija, t. y. J. P., gim. 1930 m., privalėtų grąžinti 12,77 ha ploto keturis žemės sklypus, į kuriuos jam atkurtos nuosavybės teisės, valstybės dispozicijon, tačiau šie sklypai pagal papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra paveldėti jo įpėdinio pagal įstatymą J. P., a.k. ( - ). Kretingos rajono 2-ojo biuro notarė V. K. 2012 m. birželio 28 d. išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. VK-2877, pagal kurį J. P., gim. 1930 m., mirusio 1994 m. vasario 26 d., sūnus J. P., a.k. ( - ), paveldėjo 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 4 dalimi, 4.96 straipsnio 3 dalimi, prokuroras prašė, panaikinus nurodytą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš atsakovo J. P. išreikalauti natūra valstybės dispozicijon paveldėtus ginčo sklypus.

22Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kretingos skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 161-170) su juo sutiko.

23Nurodė, kad Kretingos apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1938 m. kovo 14 d. Vyriausiajai žemės rūšiavimo komisijai pateikto Kretingos apskrities, Kartenos valsčiaus, Kūlupėnų seniūnijos, mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas patvirtina, jog žemės savininkas I. M. ( - ), Kretingos apskrityje nuosavybės teisėmis valdė 19,67 ha žemės sklypą Nr. 35. Faktinės aplinkybės – buvusių žemės savininkų gimimo datos, leidžia daryti išvadą, kad žemę dabartiniame ( - ) iki nacionalizacijos valdė ne pretendento J. P., gim. 1930 m., senelis I. M., o dėdė – J. P. mamos S. P. (mergautinė pavardė M.) brolis – I. M., gim. 1909 m. Todėl Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. sausio 8 d. nepagrįstai patvirtino J. P., gim. 1930 m., vardu parengtą išvadą Nr. 5306, kurioje nurodyta, jog minėtas pilietis pretenduoja atkurti nuosavybės teises į I. M. iki nacionalizacijos ( - ) valdytos 24,28 ha žemės ploto dalį – 4,61 ha. Taip pat Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. sausio 8 d. nepagrįstai patvirtino J. P., gim. 1930 m., vardu parengtą išvadą Nr. 5307, kurioje numatė, kad J. P., gim. 1930 m., turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. P. ( - ) iki nacionalizacijos valdytos 4,36 ha žemės ploto dalį – 1,38 ha, kadangi visa iki nacionalizacijos J. P., gim. 1930 m., tėvų J. P., gim. 1903 m., ir S. P., gim. 1906 m., ( - ) valdytos žemės (5,16 ha) dalis, į kurią turėjo teisę pretenduoti J. P., gim. 1930 m., – 1,56 ha ploto, jau buvo nurodyta Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 3951 ir 2001 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1400 patvirtintame jos patikslinime. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintą išvadą Nr. 5307 bei išvados Nr. 5306 dalį (panaudota 3,36 ha) Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98 J. P., gim. 1930 m., atkūrė nuosavybės teises į J. P. ir I. M. iki nacionalizacijos valdytos 5,99 ha žemės ( - ) dalį – 1,74 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 12,77 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių Nr. 400 – 5,10 ha, Nr. 400-1-2 – 2,70 ha, Nr. 400-2-4 – 26 ha ir Nr. 313 – 0,71 ha. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 8 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-2086 „Dėl viešo intereso gynimo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių, prašydama pripažinti sandorius negaliojančiais bei grąžinti žemės sklypus valstybės nuosavybėn, siekiant grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ir visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kad neliktų galioti administracinių aktų ir sutarčių, kurių pagrindu žemės sklypus nepagrįstai įgiję asmenys buvo (yra) teisėti jos valdytojai.

24Atsakovas J. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 151-155) su juo nesutiko.

25Paaiškino, kad valstybės įgalioti pareigūnai nusprendė atkurti nuosavybės teisę jo tėvui J. P., gim. 1930 m., remiantis laiku pateiktais prašymais. Pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadas Nr. 5306 bei Nr. 5307 nuosavybės teisės J. P., gim. 1930 m., yra atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio vedėjo funkcijas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98, kurio pagrindu 2012 m. birželio 28 d. išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. VK-2877. Šio dokumento pagrindu nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus atsakovo vardu įregistruotos nekilnojamojo turto registre.

26Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalies taikymo, kadangi pagal minėto straipsnio 1 dalį daikto savininkas gali pareikšti reikalavimus ir išreikalauti daiktą per trejus metus nuo daikto praradimo momento, todėl galimai yra pasibaigęs terminas savininkui pareikšti reikalavimus. Atsakovo nuosavybė buvo įgyta sąžiningai, kadangi jam priklausantys sklypai buvo perduoti (atkurta nuosavybės teisė) J. P., gim. 1930 m., paties savininko – valstybės, įgaliotų asmenų. Pabrėžė, kad tiek jis, tiek jo tėvas, J. P., nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, nes pati valstybė grąžino žemę.

27Atsakovo J. P. atstovas advokatas R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą ir neprašo jo atnaujinti. Pabrėžė, jog jei nuosavybės atkūrimo byloje trūko papildomos informacijos apie giminystės ryšius su iki nacionalizacijos žemę valdžiusiais buvusiais savininkais, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalėjo apie tai informuoti J. P., gim. 1930, ar atsakovą J. P., kurie būtų galėję kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir nustatyti reikiamą juridinį faktą.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 188) nurodė, kad 2012 m. birželio 28 d. Kretingos rajono 3-ojo notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. VK-2877, įpėdiniui pagal įstatymą (sūnui) J. P., a.k. ( - ), į palikėjo J. P., a.k. ( - ), mirusio 1994 m. vasario 26 d., turtą: žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įregistruotus Nekilnojamojo turto registre palikėjo J. P. vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 14S-98, pagrindu. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas pagal viešame registre įregistruotus duomenis, remiantis įgaliotos valstybės institucijos išduotu administraciniu aktu, kurių teisėtumas preziumuojamas, kol jis nėra nuginčytas teisme.

29II.

30Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 158-171) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino:

311. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

322. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“;

333. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-75-(1.3) „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“ priedo 2 ir 3 punktus (pozicijas);

344. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“;

355. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“;

366. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtinto Kretingos rajono Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto 1.4 punktu patvirtinto sąrašo 2 punktą, kuriame nurodyta, kad J. P. suprojektuoti 5,10 ha, 2,70 ha, 4,26 ha, 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai;

377. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-272 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);

388. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-273 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo);

399. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-274 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“;

4010. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 14SK-(14.14.110.)-275 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“;

4111. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 14S-98 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui J. P.“.

4212. Panaikino ir pripažino negaliojančiu 2012 m. birželio 28 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877, kuriuo J. P., a.k. ( - ), iš J. P., a.k. ( - ), paveldėjo 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ), 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ).

4313. Panaikino J. P., a.k. ( - ), nuosavybės teisę į žemės sklypus - 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), ir žemės sklypus - 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), išreikalavo iš neteisėto J. P., a.k. ( - ), valdymo į laisvos valstybinės žemės fondą.

44Dėl kreipimosi į teismą termino

45Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje A261-1502/2009, kuriose pažymėta, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, taip pat analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010 kt.), byloje nustatytais duomenimis, kad pirminę informaciją apie pažeistą viešąjį interesą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius gavo 2014 m. gegužės 15 d. – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 4-S-14600, kuriame Nacionalinė žemės tarnyba akcentuoja Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2015 m. spalio 14 d. ir 2007 m. vasario 15 d. parengtų pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 520 ir Nr. 530, Klaipėdos apskrities viršininko J. P., gim. 1930 m., vardu 2006 m. vasario 7 d. ir 2007 m. kovo 3 d. patvirtintų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 5094 ir Nr. 5205 bei J. P., gim. 1930 m., vardu parengtų ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 5306 ir Nr. 5307 neteisėtumą, ir duomenų apie tai, kad neteisėtai parengtos išvados jau yra sukėlę negrįžtamų teisinių padarinių – remiantis jomis priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, – nėra, todėl pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 4-CB2-18 „Dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“ nutarė pareikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos, pagal teisės aktais šiai institucijai nustatytą kompetenciją, spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinimo taikymo – sprendimo neatkurti nuosavybės teisių pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintas išvadas Nr. 5306 bei Nr. 5307 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J. P., gim. 1930 m., priėmimo, t. y. neteisėtų aktų pasinaikinimo administracine tvarka, ir tik 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2014 m. birželio 23 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius informavo, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintą išvadą Nr. 5307 bei išvados Nr. 5306 dalį (panaudota 3,36 ha) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98 atkūrė J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teises į J. P. ir I. M. iki nacionalizacijos valdytos 5,99 ha žemės ( - ) dalį – 4,74 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam, 12,77 ha (vertė 7 776 Lt) miškų ūkio paskirties žemės plotą – sklypus Nr. 400 – 5,10 ha; Nr. 400-1 – 2,70 ha, 400-2 – 4,26 ha, Nr. 313 – 0,71 ha, padarė išvadą, kad pareiškėjas tik 2014 m. birželio 23 gavo informaciją apie būtinybę pažeistą viešąjį interesą ginti teismine tvarka, kadangi Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta kompetencijos administracine tvarka panaikinti savo priimtus aktus, kuriuose asmenims suteiktos tam tikros teisės ar įtvirtintos pareigos, taigi, kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. liepos 23 d., todėl nepraleido Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinto 30 dienų termino.

46Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

47Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. P., J., gim. 1903 m., prašymo pateikimo metu gyvenęs ( - ) Kretingos rajono Kūlupėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 3 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizavimo valdytą 5,16 ha žemės plotą ( - ). Taigi, prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė pats savininkas, iki nacionalizacijos valdęs nuosavybę. Prašyme nurodoma, kad žemė 2 ha pirkta iš Ž. J., 2 ha gauta iš M. ir 2 ha gauta iš tėvo J. P.. Iš prašymo 4.3 punkto nustatyta, kad įpėdiniais nurodomi P. J. (sūnus gim. 1930 m.) ir duktė M. (P.) A. – S. (gim. 1938 m.). J. P., gim. 1903 m., gyvenęs ( - ) (tuo pačiu adresu kaip ir A. S. M.), mirė 1994 m. vasario 14 d. (nuosavybės teisių atkūrimo motininės bylos A-11, b. l. 130, 134, 138-139).

48Nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat yra prašymas, kurį 1991 m. rugsėjo 5 d. pateikė J. P., gim. 1930 m. (J. P., gim. 1903 m. sūnus), gyvenęs ( - ), prašydamas atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą iki nacionalizacijos žemę ( - ). Įpėdiniais nurodomi P. J., J. (sūnus) ir P. V., J. (J.) (dukra). J. P., gim. 1930 m. mirė 1994 m. vasario 27 d. (nuosavybės teisių atkūrimo motininės bylos A-11, b. l. 103, 111).

49Taigi, J. P., gim. 1930 m. (šioje byloje atsakovu įtraukto J. P., gim. 1965 m., tėvas), prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvų nuosavybę pateikė esant dar gyvam pačiam buvusiam turto savininkui J. P., gim. 1903 m., todėl nuosavybės teisių atkūrimas turėjo būti vykdomas būtent pačiam iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto savininkui, J. P., gim. 1903 m. Jam mirus, teisę į jam priklausiusios iki nacionalizacijos nuosavybės atkūrimą įgijo jo pirmosios eilės įpėdiniai (sūnus J. P., gim. 1930 m., ir duktė (P.) A. – S., gim. 1938 m.). Šias aplinkybes patvirtina ir pretendentų giminystės ryšį bei pateiktų prašymų chronologiją analizuojanti pažyma (II t., b. l. 78).

50Teismas pažymėjo, kad dalyje dokumentų tie patys asmenys įvardijami skirtingai, kas taip pat galimai įtakojo klaidingas išvadas, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pavyzdžiui, dalyje dokumentų J. P., gim. 1903 m., dukra nurodoma P., gim. 1938 m., kituose dokumentuose P., vaikų gimimo liudijimuose tėvo vardas nurodytas J., pavardė, P., mirties liudijime šio asmens vardas J., pavardė P. (nuosavybės teisių atkūrimo motininės bylos A-11, b. l. 128-129, 134),

51Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 2718 A. S. M. (J. P., gim. 1903 m., dukrai) atkurtos nuosavybės teisės į 3,60 ha žemės plotą, grąžinant šią žemę natūrą. Tačiau J. P., gim. 1930 m. (J. P., gim. 1903 m., sūnui), Klaipėdos apskrities viršininkas 2001 m. birželio 4 d. patvirtino išvadą Nr. 3951, suteikiančią teisę atkurti nuosavybę į 1,96 ha žemės, vėlesniu Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 2713 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-04 įsakymo Nr. 1400 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2001-06-04 išvados Nr. 3951 patikslinimo Kretingos rajone“ buvo patikslintas žemės plotas – vietoje 1,96 ha žemės ploto įrašant 1,56 ha žemės plotą. Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 14487 pretendentui J. P., gim. 1930 m., atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią tėvų J. P. ir S. P. iki nacionalizacijos valdytos 5,16 ha žemės ploto dalį – 1,36 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,49 ha (vertė 1 765,00 Lt) miško sklypą, ( - ) ir nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,20 ha žemės ploto dalį bus atkurtos vėliau. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. S14-17 atkūrė nuosavybės teises J. P., gim. 1930 m., į likusį neatkurtą 0,20 ha žemės plotą perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą ( - ). Remiantis išdėstytu, spręsta, jog į buvusių žemės savininkų (tėvų) J. P. ir S. P. iki 1940 m. nacionalizavimo valdytą 5,16 ha ploto žemę, pretendentams J. P., gim. 1930 m., ir A. S. M. nuosavybės teisės atkurtos visiškai.

52Aplinkybę, jog buvusių savininkų J. P. ir S. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotas buvo 5,16 ha patvirtina bylos rašytiniai įrodymai – 1938 m. kovo 14 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kurio 29 numeriu nurodytas P. J. ir P. S. žemės plotas – 5,16 ha (3,00 + 2,01 + 0,07 + 0,08) bei Kretingos apskrities, ( - ) kaimų žemės išskirstymo plano (patvirtinto Vyriausios žemės tvarkymo komisijos 1936 m. kovo 5 d. nutarimu) II lapo eksplikacija, kurioje pažymėta, kad J. P. ir S. P. turi 5,01 naudojamos ir 0,15 nenaudojamos žemės, viso 5,16 ha. Teismas vertino, jog 1991 m. spalio 3 d. prašyme atkurti nuosavybės teises, J. P., gim. 1903 m. nurodė, kad prašomą atkurti nuosavybę sudaro jo žemė, pirkta iš Ž. J. (2 ha), gauta iš M. (2 ha) ir gauta iš tėvo J. P. (2 ha) (I t., b. l. 100-101; 108; 109; 110-112). 1991 m. spalio 3 d. J. P., gim. 1903 m., prašyme nurodytas žemės įgijimo priežastis patvirtina ir 1933 m. sausio 20 d. Kretingos apskrities ( - ) kaimų piliečių susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, kad pirmojo savininko A. M. turimos 24,23 ha žemės dalis – 2 ha, skiriama J. P. (gim. 1903 m.), o J. P. (gim. 1880 m.) turimi 22,74 ha išskirstyti paliekant 11,99 ha pačiam J. P. (tėvui) (gim. 1880 m.) ir skiriant 2 ha J. P. (sūnui) (gim. 1903 m.). Todėl apie 2 ha J. P., gim. 1903 m., gavo iš A. M., gim. 1881 m., apie 2 ha iš senelio J. P., gim. 1880 m., o apie 1,5 ha žemės nusipirko (I t., b. l. 110-112).

53Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvę žemės savininkai J. P. ir S. P., į kurių turėtą žemę siekė atkurti nuosavybės teises pats žemės savininkas, o vėliau ir paveldėtojai, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė didesnį nei 5,16 ha plotą. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo prašymo argumentais, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymoje Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, patvirtintoje 2009 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-75-(1.3) 2 pozicija, nepagrįstai pripažįstama J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teisė papildomai dar į 1,38 ha dalį buvusio savininko J. P. turėtos 4,36 ha žemės. Kadangi minėti administraciniai aktai nėra patvirtinti jokiais faktines aplinkybes apie papildomai J. P., gim. 1903 m., turėtą 4,36 ha žemės plotą įrodančiais dokumentais, jie laikytini nepagrįstais ir naikintini.

54Dėl prokuroro ginčijamų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 535 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvados Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, patvirtintos 2009 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-75-(1.3) 3 pozicija, kuriose pripažįstama J. P., gim. 1930 m., teisė į buvusio savininko I. M. iki nacionalizacijos valdytojos 24,28 ha žemės dalį – 4,61 ha, teismas pabrėžė, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis aiškiai apibrėžia piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą ir nors šio straipsnio redakcija buvo keletą kartų keista, tačiau tiek anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymas, tiek Atkūrimo įstatymas numatė galimybę atkurti nuosavybės teises tik į tiesiosios giminystės linijos giminaičių (Civilinio kodekso 3.132 str. 1 d.) iki nacionalizacijos valdytą žemę. Asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas yra baigtinis, todėl negali būti aiškinamas plečiamai.

55I. M., į kurio, kaip savo senelio, valdytą žemę pretendavo atkurti nuosavybės teises J. P., gim. 1930 m., nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, kad I. M., I., gimė 1909 m., o pretendento J. P., gim. 1930 m., motina S. M. P., I., gimė 1906 m. Todėl spręstina, kad I. M., I., gim. 1909 m., ir S. M. P., gim. 1906 m. buvo brolis ir sesuo, atitinkamai J. P., gim. 1930 m., I. M., I., gim. 1909 m., buvo dėdė, t. y. šoninės giminystės linijos giminaitis (Civilinio kodekso 3.133 str.). Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vertinant faktus, įvykusius beveik prieš 100 metų, tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, todėl tokiu atveju, kai absoliučios tiesos nustatyti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (neišlikę dokumentai ir kt.), teismai privalo vadovautis santykine tiesa, t. y. kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamu atveju, išlikę rašytiniai įrodymai, leidžia spręsti, I. M., I., gim. 1909 m., buvus J. P., gim. 1930 m., dėde, o ne seneliu, todėl konstatuota, kad J. P., gim. 1930 m., negalėjo būti laikomas pretendentu, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme, atkurti nuosavybės teises į I. M., I., gim. 1909 m., iki nacionalizacijos valdytos 19,67 ha žemės dalį. Be to, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad į 5 ha žemės plotą nuosavybės teisės atkurtos I. M., I., brolio A. M., I., sutuoktinei S. M. (1992 m. liepos 14 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-356/92 nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie žemės perdavimą ir valdymą), tuo tarpu į likusius 14,67 ha ploto žemės nuosavybės teisės atkurtos I. M., I., dukrai M. T..

56Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 535 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvada Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, patvirtinta 2009 m. sausio 8 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-75-(1.3) 3 pozicija, laikytinos nepagrįstomis ir naikintinos, kadangi numatė teisę į nuosavybės teisių atkūrimą asmeniui, kuris tokios teisės pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį neturėjo.

57Pripažinus nepagrįstais administracinius aktus – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. 535 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2008 m. lapkričio 6 d. pažymą Nr. 536 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5306 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5307 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 4-75-(1.3) „Dėl išvadų žemės (miško) perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priėmimo Kretingos rajone“ priedo 2 ir 3 punktus (pozicijas) – laikytas neteisėtu ir jų pagrindu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 14S-98 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietoje piliečiui J. P.“, kuriuo apsvarstęs J. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusių savininkų J. P. (turėtų būti J. P.) ir I. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,99 ha žemės, atsakovas nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,74 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,77 ha miškų ūkio paskirties žemės plotą – sklypus Nr. 400 (5,10 ha); Nr. 400-1 (2,70 ha); Nr. 400-2 (4,26 ha); Nr. 313 (0,71 ha).

58Be to, kaip išvestiniai administraciniai aktai panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 4-3779-(1.3) patvirtinto Kretingos rajono Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto 1.4 punktu patvirtinto sąrašo 2 punktas, kuriame nurodyta, kad J. P. suprojektuoti 5,10 ha, 2,70 ha, 4,26 ha, 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypai; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-272 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-273 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-274 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 14SK-(14.14.110.)-275 „Dėl žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ – kuriais J. P. nuosavybės teisių atkūrimui suprojektuoti žemės sklypai. Pareiškėjo tvirtinimu žemės sklypai buvo suprojektuoti konkrečiai J. P., gim. 1930 m., todėl akivaizdu, jog nurodyti administraciniai aktai negali būti palikti galioti, kadangi nepagrįstai apribos žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisę disponuoti ginčo žemės plotu.

59Taigi, nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės neteisėtai buvo atkurtos J. P., gim. 1930 m., kuris 1994 m. vasario 26 d. mirė. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. 2012 m. birželio 28 d. patvirtino papildomą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877, kuriuo J. P., gim. 1930 m., sūnus J. P. (atsakovas) paveldėjo ginčo žemės sklypus, į kuriuos palikėjui buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės – 10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ); 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ).

60Nors žemės sklypus J. P., gim. 1930 m., gavo nuosavybėn neatlygintinai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso ir nei jo, nei atsakovo J. P. kaltės ar nesąžiningumo dėl padarytos klaidos byloje nenustatyta, tačiau ginčo atveju, netaikytos Civilinio kodekso 4.96 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas reglamentuojamas nepagrįsto praturtėjimo instituto specialiųjų normų (Civilinio kodekso 6.237-6.242 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju, Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, kai negalima išreikalauti be pagrindo įgyto turto, nenustatyta.

61Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis procesas, kuriuo siekiama atkurti neteisėtai nusavintas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog esant aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tačiau šiuo atveju J. P., gim. 1930 m., lūkestis, jog jam bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę, buvo de facto nepagrįstas, nes pretendentas tokios teisės net neturėjo – tik klaidingai manė ją turįs. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs pačią teisę, o šiuo atveju byloje konstatuotos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

62Nagrinėjamu atveju atsakovas J. P. nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, todėl prokuroro prašymo reikalavimai – panaikinti 2012 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio reg. Nr. VK-2877 ir įpareigoti J. P. grąžinti valstybei jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus: 5,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), 2,70 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ), 4,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 0,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) – pripažinti pagrįstais ir tenkinti.

63III.

64Atsakovas J. P. pateikė apeliacinį skundą (III t., 13-21), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Pripažinus, kad administracinės bylos nutraukti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktą nėra pagrindo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovui J. P. iš pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 000 Lt (579,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo surašymu, atlyginimą.

65Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl to, kad pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino, jie nepagrįsti ir pritemti prie prokuroro išdėstytos pozicijos, prieštarauja naujausiai administracinių teismui praktikai, kiek tai liečia termino pradžios nustatymą paduodant pareiškimus viešajam interesui ginti. Aiškinant Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas šiai bylai reikšmingu termino kreiptis į teismą pradžios nustatymo klausimu, pažymėtina, kad lemiamą reikšmę kreipimuisi į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi prokuroro veiksmų subjektyvus faktorius, t. y. įsitikinimas apie būtinumą ginti viešąjį interesą. Tačiau kartu pažymėtina, kad įtoks įsitikinimas yra prokuroro atlikto tyrimo, kuriame buvo (arba turėjo būti) panaudoti šiame straipsnyje minimi prokuroro įgalinimai gauti atitinkamą informaciją, rezultatas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas aptariamo termino skaičiavimo pradžios nustatymo klausimą, gali ir privalo įvertinti prokuroro veiksmus tuo požiūriu, ar prokuroras buvo pakankamai aktyvus ir atidus, rinkdamas ir analizuodamas informaciją apie galbūt padarytą viešojo intereso pažeidimą bei nustatyti tokios informacijos pakankamumą išvadai apie galimą viešojo intereso pažeidimą padaryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokia termino kreiptis į teismą nustatymui reikšminga informacija negali būti tapatinama su įrodymų surinkimu, nes įrodymai pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį administracinėje byloje gali būti proceso šalių teikiami ar teisme išreikalaujami administracinės bylos nagrinėjimo metu.
  2. Šiuo atveju prokuroras (pareiškėjas), gindamas viešąjį interesą, nebuvo pakankamai aktyvus ir atidus, siekdamas nustatyti, ar ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir kiek jie yra nepagrįsti bei neteisėti. Kad J. P., gim. 1930 m., prokuroro nuomone, nepagrįstai gali būti atkuriama nuosavybės teisė į buvusiems savininkams J. P. ir S. P. bei I. M. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintas išvadas Nr. 5306 ir Nr. 5307, matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1206 bei Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 4-CB2-18. Iš minėto Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1206 matyti, kad dalis dokumentų, susijusių su atsakovo J. P. nuosavybe į ginčo žemę prokuratūrai buvo pateikti jau 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 14SD-(14. l4.7.)-973 (rašto 11 lapo paskutinė pastraipa). Iš minėto Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 4-CB2-18 matyti (1 lapo pabaiga), kad pagal prokuroro paklausimus Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui, prašant pateikti nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų J. P. bei I. M. turėtą žemę kopijas, nuosavybės teisių atkūrimo bylos (žemės bylos ir žemės tvarkymo bylos) prokurorui buvo pateiktos prokuroro nurodytais terminais, t. y. dar iki 2014 m. gegužės 16 d. Neabejotina, kad tose bylose buvo ir ginčijamos pažymos dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 535 ir Nr. 536 ir minėtas ginčo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 14S-98, nes juo J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent į buvusių savininkų J. P. ir I. M. žemę. Būtent minėtu 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98 prokuroras ir motyvuoja, kad apie jį jis sužinojo tik 2014 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914 ir todėl 1 mėnesio termino skundui paduoti nepraleido. Beje, minėtame rašte nėra jokios informacijos apie pažymas dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 535 ir Nr. 536, taip pat nepridedamas ir ginčijamas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 14S-98 apie nuosavybės teisių atkūrimą J. P., tačiau prokuroras savo prašyme ginčija minėtus administracinius aktus. Kyla klausimas, kokiu būdu prokuroras gavo informaciją apie ginčijamas pažymas Nr. 535 ir Nr. 536 ir kokiu būdu jis gavo ginčijamą 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 14S-98 apie nuosavybės teisių atkūrimą J. P., jeigu oficialiuose dokumentuose (susirašinėjime) su Nacionaline žemės tarnyba tai nėra užfiksuota. Labiausiai tikėtinas variantas yra tas, kad minėtus dokumentus prokuroras gavo ir apie juos sužinojo gavęs iš Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo bylas. Teismas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepatikrino, nepareikalavo tą patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų tiek iš pareiškėjo, tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus, nors privalėjo tai padaryti.
  3. Net ir tuo atveju, jei minėtas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 14S-98 bei pažymos Nr. 535 ir Nr. 536 prokuroro buvo gautos ir ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki prašymo pateikimo teismui (2014 m. liepos 23 d.), prokuroras nebuvo pakankamai atidus ir aktyvus, kad klausimą apie tai, ar buvo pažeistas viešasis interesas, išspręstų per įmanomai trumpesnį laiką, nes pats prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo jam pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-58/2012, 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-838/2010). Būdamas aktyvus ir atidus bei veikdamas savo kompetencijos ribose bei jau 2014 m. gegužės 15 d. turėdamas informaciją kad J. P. pagal išvadas Nr. 5306 ir Nr. 5307 galimai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, prokuroras privalėjo rinkti informaciją (užklausti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių) ir apie tai, ar minėtos išvados dar nėra realizuotos, t. y. ar pagal jas nėra sprendimu atkurtos nuosavybės teisės. Prokuroras vietoj to, nors ir žinodamas, kad išvados priimtos dar 2009 m. sausio 8 d., t. y. daugiau kaip prieš penkis metus, ir pagal savo statusą turėdamas ir privalėdamas pagrįstai žinoti, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises labai tikėtina jau yra priimtas, pasirinko paprastesnį variantą ir nurodė Nacionalinei žemės tarnybai neatkurti nuosavybės teisių pagal išvadas Nr. 5306 ir Nr. 5307. Atsakovo manymu, tokiu būdu buvo dirbtinai siekiama kaip įmanoma labiau prailginti laiką prokurorui susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo faktinėmis aplinkybėmis bei pasiruošti teikiant pareiškimą teismui, o informaciją apie esminį ginčo administracinį aktą – 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 14S-98 – pateikti tik 2014 m. birželio 23 d.
  4. Prokurorui esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, bei pagal savo statusą ir kompetenciją (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 2, 5, 12 p.) nedelsiant renkant visą reikalingą informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo byloje, ši informacija net ir skaičiuojant nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 13 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1206, kuriame, kaip nurodo prokuroras, buvo tik pirminė informacija apie neteisėtus ginčo administracinius aktus, gavimo prokuratūroje 2014 m. gegužės 15 d., prokuroras vėliausiai per 2 savaites, t. y. iki 2014 m. gegužės 31 d., turėjo ir galėjo surinkti visus reikalingus duomenis, kurių pagrindu būtų galėjęs nuspręsti, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą, todėl, atsakovo nuomone, 1 mėnesio termino prašymui paduoti ginant viešąjį interesą eiga skaičiuotina ne nuo 2014 m. birželio 23 d., kai prokuroras gavo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus raštą Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914, bet nuo tada, kai prokuroras turėjo ir galėjo surinkti duomenis apie ginčijamus administracinius aktus, t. y. nuo 2014 m. gegužės 31 d. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-58/2012).
  5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-58/2012, pažymėtina, jog šioje ginčo byloje buvo ginčijami ir teismo panaikinti administraciniai aktai, nuo kurių priėmimo yra praėję 6 metai (2008 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 535 ir Nr. 536 ), 5 metai (2009 m. sausio 8 d. išvados Nr. 5306 ir Nr. 5307 bei įsakymas Nr. 4-75-(1.3)), 4 metai (2010 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 4-3779-(1.3)), 2 metai (2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. 14S-98 dėl nuosavybės teisių atkūrimo), 2 metai nuo išvestinių administracinių aktų dėl žemės sklypų suformavimo ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo, todėl yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko tarpas nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo iki prašymo juos panaikinti pateikimo teismui. Terminas nepateisinamai ilgas ne tik kalendorine prasme, bet nepateisinamai ilgas ir jį lyginant su įstatymo nustatytu bendru 1 mėnesio terminu viešajam interesui ginti, kurį praleistas terminas viršija nuo 24 iki 72 kartų, kas niekaip nesiderina su protingumo ir teisingumo principais, teisinių santykių stabilumo principu ir yra netoleruotinas teisinėje valstybėje.
  6. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-58/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011 pateiktus išaiškinimus, kad sprendžiant, ar ginti viešąjį interesą tais atvejais, kai nuo administracinių aktų priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl jų panaikinimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, būtina įvertinti ir fizinio asmens, šiuo atveju, visų trijų P., gimusių 1903, 1930, 1965 m., kurių naudai buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmus jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitas svarbias aplinkybes. Jokiuose nuosavybės teises atkuriančiuose dokumentuose nėra pasisakyta, kad minėti asmenys nuosavybės teisių atkūrimo metu veikė neteisėtai ar nesąžiningai, to nebuvo pasakyta ir bylą nagrinėjant teisme. Priešingai, valstybinės institucijos, dalyvaujančios nuosavybės grąžinimo procese, P. atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir klaidinančiai. Pirminiuose nuosavybės atkūrimo etapuose, kaip nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, institucijos pripažino byloje esančią 2,5 ha žemės 1938 m. gruodžio 7 d. užpardavimo sutartį tarp A. V. ir J. ir S. P., vėliau minėtą sutartį pripažino kaip nuosavybės teisę nepatvirtinantį dokumentą, 2005 m. spalio 7 d. ir 2007 m. vasario 15 d. P. atžvilgiu buvo surašytos pažymos Nr. 520 ir 530 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kurios vėliau irgi buvo panaikintos, 2006 m. vasario 7 d. ir 2007 m. kovo 3 d. J. P., gim. 1930, vardu buvo patvirtintos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai Nr. 5094 ir 5205, kurios vėliau taip pat buvo panaikintos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei institucijos iš karto būtų informavusios P., tarp jų ir atsakovą, kad trūksta nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, buvo galima tokias aplinkybes nustatyti teisme kaip juridinį faktą, ką padarė kiti su P. susiję pretendentai. Tačiau institucijoms sąmoningai ar nesąmoningai klaidinant P., kad su jų dokumentais viskas gerai, tokia teismine galimybe nebuvo pasinaudota. Esant tokioms aplinkybėms, viešas interesas buvo greičiau pažeistas P. atžvilgiu juos klaidinant ir mulkinant, nuo 1991 m. nesugebant atkurti nuosavybės teisių, nes tą darė ir nuosavybės laiku neatkūrė valstybinės institucijos, tuo diskredituodamos tiek save, tiek pačią valstybę. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo atsisakyti ginti viešąjį interesą, bei atsisakyti priimti prašymą, o priėmęs prašymą, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, administracinę bylą nutraukti, nes pareiškimas buvo priimtas praleidus terminus, o pareiškėjas neprašė tų terminų atnaujinti.
  7. Dėl to, kad J. ir S. P. nuosavybės teisėmis valdė 5,16 ha žemės sklypą ( - ), ginčo byloje nėra. Tačiau ir šioje situacijoje institucijos, atkuriančios nuosavybės teises, sugebėjo pridaryti klaidų ir nebandyti jų ištaisyti. Prie 5,16 ha žemės sklypo buvo pridėti dar 2,50 ha, kuriuos P. įsigijo iš A. V., iš viso – 7,66 ha. Šio sklypo atžvilgiu nuosavybės teisės buvo atkurtos J. P. ir M. A. – S. Vėliau, pripažinus, kad užpardavimo sutarties tarp V. ir P. negalima laikyti nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu ir grąžinamo sklypo plotą sumažinus iki 5,16 ha, šitas sumažinimas palietė tik P., o M. A. – S. nuosavybės teisės kaip buvo, taip ir liko atkurtos nuo 7,66 ha, nors ir jai nuosavybė proporcingai galėjo būti atkuriama tik nuo 5,16 ha ploto. Tačiau prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nesikreipė į teismą dėl neteisėtų sprendimų atkuriant nuosavybę M. A. – S. Tai dar kartą parodo, kad gindamas viešąjį interesą, prokuroras vadovavosi selektyvaus teisingumo principais, nebuvo visiems vienodai teisingas.
  8. Ginčas byloje kyla ir dėl to, kodėl P. J., J., gim. 1903 m., nuosavybės teisės į jo tėvo turėtą žemę, 11,98 ha, tuometiniame ( - ) vienintelio iš pretendentų į savo tėvo žemę, nuosavybės teisių atkūrimas nebuvo įvykdytas. J. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. J., J., parašė 1991 m. spalio 3 d., įpėdiniu nurodydamas irgi P. J., J., t. y. savo sūnų, bei nurodydamas, kad žemės priklausė 6 ha (kas beveik atitiktų pusę žemės sklypo nuo 11,98 ha), tačiau prašyme kažkoks nenustatytas asmuo savavališkai minėtą plotą ištaisė į 5,16. Tuo tarpu J. P., gim. 1930 m., 1991 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą, kad būtų atkurta nuosavybė į 8 ha žemės plotą, priklausiusį tėvams, t. y. J. P. g. 1903 m. Galima daryti prielaidą, kad prašymus rašę P., gim. 1903 m. ir 1930 m. pirminiuose prašymuose ir ne visai tiksliai nurodė valdytus žemės sklypus ir jų savininkus, tačiau vėlesni archyviniai dokumentai aiškiai patvirtino, kad P. ( - ) valdė du žemės sklypus – 1. J., gim. 1903 m. ir S. P. valdė 5,16 ha; 2. J. P., J. P., gim. 1903 m., valdė 11,98 ha žemės, juk tuo metu agrarinės reformos tarnybos ir buvo steigiamos tam, kad padėtų pretendentams atkuri nuosavybę, rinktų archyvinius duomenis, o surinkę juos vertintų. Tačiau nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos tik į 5,16 ha sklypo dalį, visiškai ignoruojant žemės grąžinimą į 11,98 ha dalį. Tačiau keisčiausia, kad paveldėtojais į šį žemės plotą yra pripažįstami visi, kas tik gali (ir S. Š., L. G., M. Ž., A. G., N. G., M. D., J. P.), išskyrus tikrą sūnų J. P.. Teismo posėdžio metu, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė paaiškino, kad nuosavybės teisės J. P. į 11,98 ha žemės sklypą nebuvo atkurtos todėl, kas jis nepateikė visų reikalingų dokumentų. Tai nepagrįstas argumentas, nes J. P., gim. tiek 1903 m., tiek 1930 m., savo prašymuose atkurti nuosavybės teise nurodė ne tik savo adresus, bet ir namų telefonų numerius, todėl institucijų darbuotojams nebuvo jokių kliūčių su jais susisiekti ir gauti reikalingą informaciją, kas buvo jų tiesioginė pareiga. Todėl, atsakovo nuomone, nuosavybės teisės į 11,98 ha žemės ploto dalį privalėjo būti atkurtos, taip pat ir per viešojo intereso gynimo institutą. Apie žemės nuosavybės teise turėjimą patvirtina ne tik pareiškėjo paaiškinimas, bet ir archyviniai dokumentai, kad ir Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus Kūlupėnų seniūnijos (perrūšiuota) mokesniais apdėjimo reikalu paskirstytų žemių sąrašo, patvirtinto 1938 m. kovo 14 d., duomenys, kad P. J. nuosavybės teisėmis valdė 11,98 ha žemės plotą (Nr. 28/3350), taip pat ankstesnis, galima sakyti papildomas archyvinis dokumentas – 1933 m. sausio 20 d. Kretingos apskrities, ( - ) piliečių sueigos nutarimas, iš kurio matyti analogiški duomenys, kad J. P. (tėvas), valdė 11,99 dešimtinių žemės. Todėl visiškai neaišku, kodėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir teismas akcentuoja tai, jog į ginčo plotą nuosavybė atkurta visiškai, nuosavybės teisės nepripažįstamos ir P. Tačiau teismas savo ginčo sprendime minėtų esminių aplinkybių nepastebėjo, todėl ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas keistai rėmėsi aplinkybe, kad jei nuosavybės teisės į P. žemę atkurtos visiškai, tai jos neteisėtai atkurtos būtent P., o ne kam nors kitam. Tuo tarpu pareiškėjas tiek savo prašyme Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tiek savo 2014 m. gegužės 16 d. nutarime Nr. 4-CB2-19 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, niekur net neužsimena apie J. P. pažeistas teises atkurti nuosavybės teises į J. P. priklausiusius 11,98 ha žemės sklypą. Taikant teisingumo principus, yra akivaizdu, kad nuosavybės teisės P. į šio sklypo dalį buvo neatkurtos nepagrįstai, todėl prokuroras, būdamas visiems vienodai teisingas bei turėdamas visą medžiagą, privalėjo ginti ir atsakovo J. P. interesus ir, taikydamas viešojo intereso gynimo priemones, inicijuoti atsakovui nepalankių ir neteisingų sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į 11,98 ha žemės sklypą kitiems asmenims, panaikinimu. Esant tokiems neapibrėžtiems dvigubiems standartams, vieniems asmenims taikant viešojo intereso gynimo priemones, kitiems netaikant (taip pat ir M. A. – S. atveju), pats viešojo intereso gynimas šioje byloje teisėtumo ir sąžiningumo aspektu sudarytų prielaidas visuomenei manyti, kad viešojo intereso gynimas gali būti taikomas tik tam tikros grupės asmenų atžvilgiu, ypač J. P. atveju, kuris nenorėjo susitaikyti su esama situacija ir todėl įvairioms institucijoms neduodavo ramybės įvairiais paklausimais, skundais ir pareiškimais, o kiti asmenys nuo viešojo intereso gynimo ir to gynimo nepageidaujamų pasekmių yra apsaugoti, todėl ir tuo požiūriu viešasis interesas neturėjo būti ginamas šioje byloje.
  9. Atkuriant nuosavybę į I. M. žemę, taip pat neapsieita be neaiškumų ir dviprasmybių, įveltų pačių institucijų, atkuriančių nuosavybės teises. Tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. M., kurio paveldėtojams atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nuosavybės teisėmis valdė 24,64 ha žemės, iš kurių 5 atidavė savo broliui. Taip pat konstatuota, kad žemę valdęs I. M. buvo J. P., gim. 1930 m., dėdė, o ne senelis. Tiek pareiškėjas, tiek teismas savo minėtas aplinkybes rėmė prielaidomis, kad minėtas I. M. gimė 1909 m., o J. P. mama S. M.-P. gimė 1906 m., todėl negalėjo būti I. M., I., duktė, taip pat rėmėsi ir Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. sausio 11 d. pažymėjimu Nr. G61-M (administracinės bylos prieduose pažymėjimas yra), kuriame nurodyta, kad M. I. 1938 m. valdė 19,67 žemės ( - ), taip pat kuriame nurodyta, kad Lietuvos gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žiniose ( - ) gyventojo buto-ūkio lape įrašyti M. I., šeimos galva, šeimininkas su samdiniais bei kitais šeimos nariais, nurodant, kad daugiau duomenų nerasta. Šiame pažymėjime paminėtos dvi aplinkybės, susijusios su M. I., tačiau neaišku, ar tos aplinkybės apie turėtą žemę ir šeimos sudėtį tarpusavyje susijusios, ar jos kalba apie tą patį M., nes netikslumų apie I. M. jau galime pastebėti ir lyginant jo gimimo duomenis. M. I., I., mirties liudijime nurodyta, kad mirė 1988 m. kovo 2 d., būdamas 79 metų, t. y. išeitų jį gimus 1909 m., ką savo prašyme nurodė pareiškėjas bei pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Tačiau I. M. 1988 m. kovo 4 d. mirties įraše Nr. 5, taip pat esančiame administracinėje byloje, nurodoma, kad I. M. gimė 1908 m. lapkričio 23 d. Vienerių metų gimimo datos skirtumas gal ir nedidelis, tačiau jis gali būti esminis identifikuojant tikrąjį I. M., ( - ), valdžiusį 19,67 ha žemės. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime šią netikslumų problemą sprendė tikėtinumo principu, kad visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant tikėtina atitinkamų faktą buvus nei nebuvus. Šiuo atveju tikėtinumo principas taikytinas tam, kad teismas mano, jog faktas, kad 19,67 ha žemės sklypą ( - ) valdė I. M., I., greičiau buvo nei nebuvo. Kad tokiu būdu galima vertinti įrodymus, ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo kasacinėje (2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.), tačiau negalima absoliučiai sutapatinti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo proceso civiliniame procese bei administraciniame procese. ABTĮ 57 straipsnis, reglamentuojantis įrodymus bei įrodymų vertinimą, kalba tik apie jų standartinį vertinimą – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kitoks įrodymų vertinimas ABTĮ nenumatytas, apie tai nepasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacinėje praktikoje. Todėl, atsakovo manymu, toks ginčo byloje teismo nustatytas įrodymų vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Juk įrodymo tikėtinumo principas administracinėje teisenoje iš principo paneigtų įrodymų prigimtį, ypač kai tokių tikėtinų įrodymų pagrindu būtų nuginčijami valstybinių institucijų administraciniai aktai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje ginčo bylos teisinėje situacijoje yra numatyta daugybė galimų įrodymų gavimo šaltinių (tai ir pats nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas, jo įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 407 ir daugelis kitų), taip pat numatytas ir teisminis įrodymų teikimo būdas – tai juridinių faktų nustatinėjimas, kai nuosavybės teisėms atkurti nepakanka visų kitų galimų įrodymų.

66Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

67Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Prokuroras, prokuratūroje 2014 m. kovo 19 d. gavęs atsakovo J. P. skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jam teisėtumo į buvusiems savininkams J. P. bei I. M. galimai priklausiusią žemę, buvusią ( - ), susipažinęs su gautais dokumentais (padrikai ir neaiškiai surašytu pareiškimu bei prie jo pateiktais dokumentais), konstatavo, kad juose nurodyti duomenys yra nepakankami, kad juos būtų galima įvertinti pagal Prokuratūros įstatyme numatytą prokuroro kompetenciją, be to, teisiniam situacijos įvertinimui trūko dokumentų. Todėl, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 bei 4 punktų (pastarasis suteikia prokurorui teisę reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas) nuostatomis, prokuroras nusprendė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. P. į minėtą žemę ir pateikti specialisto paaiškinimą apie įvykdytas procedūras bei tai pagrindžiančių dokumentų kopijas. Prokuratūroje 2014 m. gegužės 15 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 13 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1206, kuriame buvo konstatuota, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintos išvados Nr. 5306 bei Nr. 5307 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (ginčo išvados nagrinėjamoje administracinėje byloje), J. P. (gim. 1930 m.) yra priimtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio bei 4 straipsnio nuostatas, tačiau šios išvados dar nėra realizuotos, t. y. remiantis jomis, nuosavybės teisės pretendentui nėra atkurtos. Atsižvelgęs į tai, prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 4-CB2-18 Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybės institucijai, kuriai nuo 2010 m. liepos 1 d. priskirtos valstybinės žemės patikėtinio funkcijos ir kuri pagal jai teisės aktais nustatytą kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką, be kita ko, ir žemės tvarkymo bei administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, nurodė spręsti klausimą dėl teisės pažeidimo pašalinimo – sprendimo neatkurti nuosavybės teisių pagal nurodytas išvadas priėmimo bei per 20 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos informuoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Vykdydamas minėtą prokuroro nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914, prokuratūroje gautu 2014 m. birželio 23 d., informavo, jog pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. patvirtintą išvadą Nr. 5307 bei išvados Nr. 5306 dalį (panaudota 3,36 ha) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai J. P., Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98 jau yra atkūrusi nuosavybės teises į J. P. ir I. M. iki nacionalizacijos valdytos 5,99 ha žemės plotą ( - ). Minėtu sprendimu nuosavybės teisės atkurtos į 4,74 ha valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 12,77 ha (vertė 7 776 Lt) miškų ūkio paskirties žemės sklypus: sklypą Nr. 400 – 5,10 ha ploto, sklypą Nr. 400-1 – 2,70 ha ploto, sklypą Nr. 400-2 – 4,26 ha ploto ir sklypą Nr. 313 – 0,71 ha ploto. Atsižvelgęs į šiuo raštu gautą informaciją, prokuroras 2014 m. liepos 23 d., t. y. per mėnesį laiko nuo šio rašto gavimo 2014 m. liepos 22 d. prašymu Nr. 4-CB1-32 kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai priimtų administracinių aktų panaikinimo. Taigi, prokuroras, prokuratūroje gavęs informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos (tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 1 SS-(7.5)-1206, tiek 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1914), nedelsdamas reagavo į juose pateiktus duomenis ir, remdamasis kompetentingų specialistų išvadomis, priėmė pagrįstus sprendimus, siekdamas apginti viešąjį interesą. Todėl konstatuotina, jog prokuroras į teismą su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo kreipėsi nepraleidęs teisės aktų – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies bei Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio –nuostatomis nustatytų, atitinkamai, vieno mėnesio ir 30 dienų terminų.
  2. Apeliaciniame skunde dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. žemę išdėstyta atsakovo pozicija, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumu į buvusių savininkų J. ir S. P. valdytą 5,16 ha ploto žemę bei į J. P., gim. 1903 m., tėvo valdytą 11,98 ha ploto žemę, tačiau nuosavybės teisių atkūrimas į šį nekilnojamąjį turtą, nurodytas žemės valdas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas apeliacine tvarka neturėtų būti nagrinėjamas. Nuosavybės teisės į nurodytiems savininkams nurodytas jiems priklausiusias žemės valdas yra atkurtos visiškai ir nuosavybės teisių atkūrimo procesai yra užbaigti. Byloje nėra duomenų, kad buvę savininkai J. ir S. P. būtų valdę daugiau negu 5,16 ha žemės, todėl duomuo, jog J. P. (gim. 1903 m.) turėjo dar 4,36 ha žemės yra nepatvirtintas jokiais įrodymais, dokumentais ar kt., todėl yra nepagrįstas. Būtent į šio žemės ploto dalį (1,38 ha) pagal 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5307 buvo nepagrįstai ir neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės J. P. (gim. 1930 m.). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su P. (P.) iki nacionalizacijos turėtomis žemės valdomis ir priėmė teisingą sprendimą.
  3. Nesuprantama, kodėl atsakovas nurodo 24,64 ha žemės, valdytus I. M., kaip I. M., gim. 1909 m. (papildomu teismui pateiktu dokumentu patikslinta gimimo data – 1908 m. lapkričio 23 d.), valdė 19,67 ha žemės, iš kurių 5 ha padovanojo savo broliui A. (1992 m. liepos 14 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-356/92 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas). Be to, byloje pateikta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog I. M., gim. 1909 m. (patikslinta gimimo data 1908 m. lapkričio 23 d.), buvo J. P., gim. 1930 m., dėdė, (jo motinos S. M. P., gim. 1906 m., brolis). Todėl J. P., gim. 1930 m., būdamas I. M. sūnėnu, apskritai neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių į dėdės valdytą žemę. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad I. M., gim. 1909 m., ir I. M., gim. 1908 m. lapkričio 23 d., yra vienas ir tas pats asmuo, patvirtina du byloje esantys 1988 m. kovo 4 d. mirties liudijimai (rankraštinis ir spausdintinis – pastarąjį prokuroras pateikė teismui prieš bylos nagrinėjimą, siekdamas patikslinti I. M. gimimo datą) ir juose esantys identiški duomenys – mirties priežastis, mirties vieta ir kt. Atsižvelgiant į tai, prielaidomis paremti atsakovo argumentai yra nepagrįsti todėl atmestini.

68Atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

69Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas klaidingai nurodo, jog I. M., kurio paveldėtojams atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nuosavybės teisėmis valdė 24,64 ha žemės. Rašytinių įrodymų, kad I. M. iki nacionalizacijos valdė 24,64 ha žemės Kretingos apskrityje, byloje nėra. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. M., gimęs 1909 m. (patikslinta gimimo data 1908 m. lapkričio 23 d.) J. P., gimusiam 1930 m. yra dėdė ir pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas nepatenka į atkūrimo pretendentų sąrašą.
  2. Atsakovo argumentai, kad J. ir S. P. iki nacionalizacijos valdė daugiau kaip 5,16 ha žemės, archyviniais duomenimis nepagrįsta, t. y. tik atsakovo J. P. prielaidos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nuodugniai išnagrinėjo pateiktą archyvinę medžiagą bei kitus pateiktus rašytinius įrodymus bei susijusias faktines aplinkybes su nuosavybės teisių atkūrimu į P., P. ir I. M. iki nacionalizacijos valdytas žemes Kretingos apskrityje.
  3. Net jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu ar skundu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį skundą. Tokioje situacijoje teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą ir teisinį tikrumą. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą nuosavybės teisių atkūrimo santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 ir kt. bylos). Šioje konkrečioje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus prokuroras į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi 2014 m. liepos 23 d., nepraleisdamas Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų terminų.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV.

72Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

73Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

74Bylos ginčas yra dėl atsakovo J. P. teisės atkurti nuosavybės teises į J. P. (gimusio 1903 m.) ir į S. P. (gimusios 1906 m.) didesnę dalį valdytos žemės plotą nei 5,16 ha ir jo teisės atkurti nuosavybės teises į I. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypo dalį. Šios aplinkybės sudaro ginčo dalyką ir tik jos nagrinėtinos šios bylos apimtyje.

75Byloje yra įrodyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. P. (gimusiam 1930 m.) yra atkurtos nuosavybės teisės į J. P. (gimusio 1903 m.) ir į S. P. (gimusios 1906 m.) iki nacionalizacijos valdytos 5,16 ha žemės sklypo dalį 1,56 ha ir į didesnį plotą teisės J. P. (1930 m. gimimo) neturi. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad nuosavybės teisės į I. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą J. P. (1930 m. gimimo) negali būti atkurtos, kadangi nėra įrodytas buvusio savininko ir pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą J. P. (1930 m. gimimo) giminystės ryšys, nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 2 straipsniu, suteikiantis teisę atkurti nuosavybės teises.

76Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

77Šio ginčo įrodinėtinų aplinkybių apimtis nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12-14 punktais, kuriuose nurodyti dokumentai, patvirtinantys teisę į nuosavybę, bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo pagrindė byloje surinktais įrodymais.

78Atsakovas J. P., nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, naujų įrodymų, paneigiančių teismo įvertintus įrodymus, nepateikė bei nenurodė įrodymų, patvirtinančių J. P. (gimusio 1930 m.) giminystės ryšį su I. M., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog teismas priėmė sprendimą neteisingai įvertintų įrodymų pagrindu.

79Dėl termino prašymui pateikti praleidimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog prokuroras galėtų nuspręsti, ar pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas ar ne, yra pagrindas kreiptis dėl šio gynimo su prašymu į teismą ar ne, jam reikia surinkti tai pagrindžiančius duomenis. Dėl to, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino, kiekvienu atveju būtina įvertinti tai, kada tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, ar tai padaryta nepažeidžiant protingo termino. Kiekvienu atveju vertinama, ar konkrečioje situacijoje prokuroras buvo aktyvus ar nebuvo vilkinamas prašymo pateikimas.

80Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs, ar prokuroras nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, daro išvadą, kad toks terminas nebuvo praleistas. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2014 m. birželio 23 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus pranešimą, kad 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 14S-98 jau yra atkurtos nuosavybės teisės į J. P. ir I. M. iki nacionalizacijos valdytos 5,99 ha žemės plotą ( - ) J. P. (gimusiam 1930 m.), buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo. Prokuroras kreipėsi į teismą ir prašymas teisme gautas 2014 m. liepos 23 d., todėl pateiktas laiku. Vieno mėnesio terminas, remiantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, skaičiuotinas nuo minėto dokumento gavimo ir nėra skaičiuotinas nuo atskirų dokumentų gavimo datos, kurie ginčijami šioje byloje, kadangi ginčijami aktai yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dokumentai ir jie buvo realizuoti priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises. Todėl pagrįstai prokuroras ginčija aktus kaip vientisą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, o ne atskirus dokumentus. Todėl atsakovo reikalavimas nutraukti bylą, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, kad pareiškimas buvo priimtas praleidus jo padavimo terminą, o pareiškėjas neprašė tų terminų atnaujinti, nėra pagrįstas.

81Šiam ginčui taip pat taikytinos nuostatos, kad viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, kt.). Todėl administracinių aktų panaikinimas visiškai atitinka parinktą viešojo intereso gynimo būdą.

82Apeliacinės instancijos teismui atsakovas J. P. 2016 m. sausio 25 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad negali susisiekti su savo advokatu. Šis prašymas netenkintinas, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į posėdį šalių bei jų atstovų, todėl atsakovo nurodoma priežastis nėra aplinkybė, dėl kurios bylos nagrinėjimas galėtų būti atidėtas. Taip pat 2016 m. sausio 26 d. teisme gautas atsakovo J. P. paaiškinimas, tačiau jis nėra susijęs su byloje nagrinėjamu ginču, todėl teismas juo nesivadovavo.

83Atsakovo prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas, kadangi teismo sprendimas priimtas ne jo naudai (ABTĮ 44 str. 1 d.).

84Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

86atsakovo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

87Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

88Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir... 5. 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos... 6. 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos... 7. 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo... 8. 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą... 9. 5) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą... 10. 6) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d.... 11. 7) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 12. 8) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. 9) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 14. 10) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 15. 11) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 16. 12) panaikinti 2012 m. birželio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą... 17. 13) įpareigoti J. P. grąžinti valstybei jo nuosavybės teise valdomus... 18. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie... 19. Paaiškino, kad pagal I. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius... 20. Prašyme taip pat pažymėta, kad pretendentas J. P., gim. 1930 m., Kretingos... 21. Pareiškėjo teigimu, panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu... 22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 23. Nurodė, kad Kretingos apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1938 m. kovo 14... 24. Atsakovas J. P. atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 151-155) su... 25. Paaiškino, kad valstybės įgalioti pareigūnai nusprendė atkurti nuosavybės... 26. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3... 27. Atsakovo J. P. atstovas advokatas R. Ž. pirmosios instancijos teismo... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V.... 29. II.... 30. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 31. 1. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono... 32. 2. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono... 33. 3. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. įsakymo Nr.... 34. 4. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5306... 35. 5. Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 8 d. išvadą Nr. 5307... 36. 6. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.... 37. 7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos... 38. 8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos... 39. 9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos... 40. 10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos... 41. 11. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m.... 42. 12. Panaikino ir pripažino negaliojančiu 2012 m. birželio 28 d. papildomą... 43. 13. Panaikino J. P., a.k. ( - ), nuosavybės teisę į žemės sklypus - 5,10... 44. Dėl kreipimosi į teismą termino... 45. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 46. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo... 47. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. P., J., gim. 1903 m., prašymo... 48. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat yra prašymas, kurį 1991 m.... 49. Taigi, J. P., gim. 1930 m. (šioje byloje atsakovu įtraukto J. P., gim. 1965... 50. Teismas pažymėjo, kad dalyje dokumentų tie patys asmenys įvardijami... 51. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apskrities valdytojo... 52. Aplinkybę, jog buvusių savininkų J. P. ir S. P. iki nacionalizacijos... 53. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvę žemės... 54. Dėl prokuroro ginčijamų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos... 55. I. M., į kurio, kaip savo senelio, valdytą žemę pretendavo atkurti... 56. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos... 57. Pripažinus nepagrįstais administracinius aktus – Klaipėdos apskrities... 58. Be to, kaip išvestiniai administraciniai aktai panaikinti Klaipėdos... 59. Taigi, nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės neteisėtai buvo atkurtos J. P.,... 60. Nors žemės sklypus J. P., gim. 1930 m., gavo nuosavybėn neatlygintinai dėl... 61. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisių į išlikusį... 62. Nagrinėjamu atveju atsakovas J. P. nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė... 63. III.... 64. Atsakovas J. P. pateikė apeliacinį skundą (III t., 13-21), kuriame prašo... 65. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    66. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas... 67. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Prokuroras,... 68. Atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 69. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsakovas... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 73. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 74. Bylos ginčas yra dėl atsakovo J. P. teisės atkurti nuosavybės teises į J.... 75. Byloje yra įrodyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad... 76. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena... 77. Šio ginčo įrodinėtinų aplinkybių apimtis nustatyta Lietuvos Respublikos... 78. Atsakovas J. P., nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, naujų... 79. Dėl termino prašymui pateikti praleidimo apeliacinės instancijos teismas... 80. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs,... 81. Šiam ginčui taip pat taikytinos nuostatos, kad viešasis interesas... 82. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas J. P. 2016 m. sausio 25 d. pateikė... 83. Atsakovo prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas, kadangi... 84. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 86. atsakovo J. P. apeliacinį skundą atmesti.... 87. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą... 88. Nutartis neskundžiama....