Byla 1A-131-519-2013
Dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus kolegijos teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono, sekretoriaujant I. S., dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, nukentėjusiesiems E. A., A. B., nuteistajam L. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Sviderskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

2L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

4- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

5- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

6Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

7Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

8Iki įsiteisės nuosprendis, palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

9Bausmės pradžia numatyta skaičiuoti nuo suėmimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymą nuo 2011-10-18 iki 2011-10-20.

10Skundžiamu nuosprendžiu kaltais pripažinti V. M. ir D. B., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskųstas.

11Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam E. A. 1500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

12Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam E. A. 1220,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

13Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam J. K. 170,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

14Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam A. B. 14,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

15Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 214,36 Lt turtinei žalai atlyginti.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,

Nustatė

17L. L., V. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. birželio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ) ribose, kelyje ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio iš J. K. priklausančio automobilio BMW 525, valst. Nr.( - ) pagrobė 100,00 Lt vertės J. K. priklausančią automagnetolą „Pioneer“, 50,00 Lt vertės FM moduliatorių su 20,00 Lt vertės USB raktu, 30,00 Lt vertės piniginę, 150,00 Lt vertės raktų ryšulį, susidedantį iš automobilio užvedimo ir kitokių raktų, tokiu būdu padarė J. K. 350,00 Lt bendrą turtinę žalą, taip pat iš automobilio pagrobė A. B. priklausančius du bendros 14,00 Lt vertės butelius sidro „Fizz“, padarydami A. B. 14,00 Lt turtinę žalą.

18Be to, L. L., V. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. birželio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ) ribose, kelyje ( - ), viešoje vietoje sudavė ranka vieną fizinį skausmą sukėlusį smūgį M. O. į veidą, po to rankomis sudavė du fizinį skausmą sukėlusius smūgius J. K. į veidą, o automobilyje BMW 525, valst. Nr. ( - ) sudavė vieną smūgį kumščiu E. A. į galvą, po to jį jėga ištempė iš automobilio ant žemės, gulinčiam E. A. sudavė į galvą ir įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių kojomis, iš viso suduodant ne mažiau kaip penkis kartus, padarant E. A. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje, viršugalvio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimus abiejose alkūnėse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

19Be to, L. L., V. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. birželio 25 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ) ribose, kelyje ( - ) J. K. priklausančiame automobilyje BMW 525, valst. Nr. ( - ) sudavus vieną kartą kumščiu E. A. į galvą, po to jį jėga ištempus iš automobilio ant žemės gulinčiam E. A. sudavus į galvą ir įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių kojomis, iš viso suduodant ne mažiau kaip penkis kartus, padarant E. A. galvos sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje, viršugalvio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimus abiejose alkūnėse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimant E. A. galimybę priešintis, nutraukė nuo E. A. peties 80,00 Lt vertės rankinę, iš rankinės pagrobė 1000,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X2“ su 20,00 Lt vertės SIM kortele, 100,00 Lt vertės piniginę ir piniginėje buvusius 200,00 Lt, tuo padarydami E. A. bendrą 1400,00 Lt turtinę žalą.

20Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., jį išteisinti ir baudžiamą bylą dėl veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 284 str. l d., 180 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.

21Nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, nepadarė. Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu galėjo būti priimtas tik tuo atveju, kai jo kaltė padarius nusikalstamas veikas ir kitos svarbios bylos aplinkybės būtų neginčytinai įrodytos byloje surinktais, laikantis baudžiamojo proceso įstatymų normų, ir teisme ištirtais įrodymais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia abejonių. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms aplinkybėms. Priimant nuosprendį, padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, kurie turėjo reikšmės priimant apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

22Mano, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra suprantama, už kokius nusikalstamus veiksmus jis nuteistas. Nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. reikalavimų, nes nenurodyta, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus jis atliko.

23Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jo, V. M. ir D. B. buvo susitarimas įvykdyti vagystę, todėl neaišku, kuo remiantis padaryta išvada, jog jie veikė grupėje. Nėra duomenų, kas konkrečiai kokius daiktus paėmė, ar visi nurodyti asmenys dalyvavo nusikalstamų veiksmų atlikime. Jis pripažįsta faktą, kad pasisavino automobilio raktelius. Veikos kvalifikavimui turi didelę reikšmę jo pasisavinto turto vertė, tačiau byloje nėra duomenų, kokia raktelių vertė. Nurodo, kad visiškai neaišku, kodėl visų įtariamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., be to nenurodyta, kaip turtas pavogtas, atvirai ar įsibraunant į patalpą, saugyklą ir kt. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta kokius nusikalstamus veiksmus atliko kiekvienas teisiamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teigia, kad išvardijama, kiek ir kokių smūgių kam buvo suduota, tačiau kas konkrečiai atliko tokius veiksmus – neįvardijama. Neaišku, kas sudavė smūgį M. O., kas sudavė smūgius J. K. ir E. A.. Neaišku, ar visi 3 teisiamieji vartojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pažymėjo, kad tie patys veiksmai E. A. atžvilgiu kvalifikuojami ir pagal BK 284 str. 1 d. ir pagal BK 180 str. l d. Nuosprendyje nurodyti smurtiniai veiksmai E. A. atžvilgiu abiejuose nusikaltimuose visiškai analogiški, o taip būti negali. Už tą patį veiksmą 2 kartus bausti negalima. Teigia, kad esant nekonkrečioms nusikaltimų formuluotėms, sunku tinkamai gintis.

24Pažymėjo, jog nukentėjusieji yra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiųjų parodymus, duotus teisme, kurie nėra nuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Dalis nukentėjusiųjų pripažįsta, kad automobilis, kuriuo jie važiavo, buvo sugedęs, stovėjo, tačiau jie iš automobilio nebuvo išlipę. Teismas tokiais jų parodymais patikėjo. Gi teisiamieji nurodė, kad juos, važiuojančius automobiliu, stabdė sugedusio automobilio vairuotojas, ar kitas iš to automobilio žmogus. Dėl tos priežasties jie ir sustojo. Jokio konflikto pradžioje nebuvo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sugedusio automobilio vairuotojui buvo suteikta pagalba: L. L. užvedė automobilį ir jį apsuko. E. A. priklausiusi rankinė ir piniginė buvo rastos įvykio vietoje.

25Apeliaciniame skunde nurodo, kad konfliktas buvo kilęs ne iš chuliganiškų paskatų, o iš asmeninių. Jis pripažįstu tą faktą, kad sudavė vienam tai kažkuriam vaikinui smūgius dėl to, kad jiems buvo suteikta pagalba, o jie juos įžeidinėjo. Nežino, ar nuo jo suduotų smūgių buvo padaryti kūno sužalojimai, tačiau tokia jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. arba 2 d. Jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos.

26Atkreipė dėmesį, kad sužalotam vaikinui jie suteikė pagalbą, nebuvo agresyviai nusiteikę nukentėjusiųjų atžvilgiu. Jis pamatęs ant žemės gulintį vaikiną, kuriam bėgo kraujas, rūpinosi, kad tam vaikinui būtų suteikta pagalba. Sužalotas vaikinas buvo nuvestas iki šaltinio, ten apipraustas, uždėtas ant galvos šlapias rankšluostis ir parvestas atgal prie jų automobilio. Nurodo, kad nematė, kas sumušė tą vaikiną.

27Apelianto nuomone, paskirta netinkama bausmės rūšis, ji aiškiai per daug griežta. Jeigu laikyti, jog jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 284 str. l d., 180 str. 1 d., paskyrė per daug griežtą bausmę. Įstatymu uždraustos veikos padarytos 2011 m birželio 25 d., po to jis 2011 m. spalio 25 d. buvo nuteistas laisvės atėmimu ir bausmės vykdymas atidėtas BK 75 str. pagrindu, t. y. jis nusikalto iki nuosprendžio priėmimo, todėl jo atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 75 str. normos, – įstatymu uždraustos veikos padarytos ne per nuosprendžio atidėjimo laikotarpį.

28Pripažįsta, kad yra padaręs įstatymu uždraustas veikas, tačiau ne tokius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas. Pasisavindamas automobilio raktelius, kurių vertė neviršija 1 MGL, padarė administracinį teisės pažeidimą. Asmeninio konflikto metu suduodamas smūgį kitam žmogui, padarė veiką, numatytą BK 140 str. Teigia, kad išanalizavus visus byloje esančius įrodymu, galima daryti išvadą, kad jis nuteistas neteisingai, todėl nuosprendis jo atžvilgiu turėtų būti pakeistas, o jis pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. išteisintas.

29Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas, teismo posėdyje apklausti nukentėjusysis A. B. ir liudytojas E. B..

30Nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltinamąjį L. L. pažinojo dar iki įvykio, jie nėra draugai, santykiai nei piktuoju, nei geruoju. Įvykį prisimena miglotai, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 68-69 b. l.), vertinti juos kaip teisingus, jais vadovautis, nes visą įvykį prisiminė geriau, sakė tiesą. Parodymai surašyti ( - ) policijos komisariate policijos pareigūnams jį iškvietus pagal jo pasakojimą. Tą dieną jis buvo neblaivus, silpnai išgėręs. Buvo Joninės, naktis, tamsu. Jis, E. B., E. A., M. O. ir „L.“ važiavo BMW automobiliu, kurį vairavo M. O., į kitą kaimą. Nežino kam priklauso automobilis. Kelyje sustojo, bet neprisimena kodėl. Gali būti, kad sugedo. Prie jų paskui greitai privažiavo automobilis Opel ir sustojo. Kelias neplatus, vienas automobilis buvo sustojęs vienoje kelio pusėje, kitas – kitoje kelio pusėje. Šalia kelio yra griovys ir krūmai. Iš Opel automobilio išlipę vaikinai patys priėjo, jie jų nekvietė. Atėję patys atidarė jų automobilio BMW dureles, ištempė jo brolį A. B.. Kažkuris smūgiavo jo broliui, bet jis pabėgo, nubėgo tolyn, nematė kur. V. sūnus (V. M.) iš automobilio vairuotojo sėdynės ištraukė M. O.. Galėjo būti, kad jis įsėdęs į automobilį, vairuotojo vietą, „išlupo“ automagnetolą. Tuo tarpu L. L. su kitu vaikinu atsidarė bagažinę, rado 2 plastikinius butelius po 1,5 litro sidro „Fizz“ ir juos pasiėmė, tuo padarė jam 14 litų žalą. „L“ (J. K.) jiems paprieštaravo, todėl L. L. ir V. sūnus (V. M.) jam du kartus sudavė, dėl to jis pabėgo tolyn nuo jų. Negali tiksliai pasakyti, ar J. K. buvo kartu kai buvo E. A. ištemtas iš automobilio. Jis ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, jog jam tik liepė pasitraukti, nes kitaip ir jis gaus, tačiau jam, to įvykio metu, vieną kartą sudavė V. sūnus (V. M.), bet sužalojimų po sumušimo jam neatsirado. E. A. miegojo automobilyje. L. L. ištempė jį lauk ir nutraukė nuo jo peties rankinę, priėjęs prie Opel automobilio, ją atsegęs ištraukė piniginę, iš jos 200 litų, įsikišo į kelnių kišenę, o paskui ją numetė į krūmus netoli kelio. Jam pagrasino, kad nepasakotų, nes kitaip bus blogai. Tuo metu jis nuo automobilio Opel stovėjo 5 metrų atstumu, tarpe abiejų automobilių. Dabar negali tiksliai prisiminti kaip įvyko, kad pas L. L. atsidūrė E. A. rankinė, bet matė kaip jis prie mašinos išraukė vieną kupiūrą 200 litų ir telefoną. Tiksliai nepamena ką kiti su L. L. buvę asmenys darė, bet galėjo būti, kad jie mušė E. A.. Dabar, to paties momento, kaip buvo mušamas E. A., kurioje vietoje atsidūrė, ar spardė, ar nespardė, nepamena, bet įvykio metu buvo suduoti smūgiai E. A., nes matė jį sumuštą. L. L. buvo užvedęs automobilį BMW ir su juo važinėjo. Jie (kaltinamieji) vėliau su savo automobiliu Opel vežė E. A. nuprausti iki ( - ) šaltinio, esančio 5, 6, ar 10 kilometrų atstumu, nes buvo kruvinas. Nežino, ar ilgai jis buvo išvežtas, bet vėliau parvežė. Jie iškvietė policiją, kuri atvažiavo gal po 10-15 minučių, jie parašė pareiškimus. Kas iškvietė policiją, tiksliai pasakyti kad, negali. E. A. dar nebuvo grįžęs. Jo brolis, kai pamatė, kad išvažiavo, parbėgo. Policijai išvažiavus paskambino pažįstamiems iš kaimo, ir jį, jo brolį, E. A. parvežė. Galėjo būti, kad E. A. antru mobilaus ryšio telefonu paskambino savo seseriai, kuri juos parvežė namo.

31Liudytojas E. B. parodė, kad L. L. iki įvykio pažinojo iš matymo. Buvo Joninės, 2011 m. birželio 25 d. 00 val. Jie, t. y. jis, jo brolis A. B., E. A., M. O., J. K., automobiliu BMW, priklausančiu J. K., kurį vairavo M. O., važiavo švęsti Joninių į kitą kaimą. Mašina pradėjo gesti ir automobilis sustojo. Tai buvo maždaug 3 kilometrai iki ( - ) miestelio. Jis buvo nedaug išgėręs alaus. Apie kitų blaivumą nieko negali pasakyti. Sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, už vairuotojo. Nepamena kas sėdėjo šalia, bet automobilio gale sėdėjo trise: jis, brolis A. B. ir E. A.. Prie jų automobilio privažiavo tamsios spalvos Opel automobilis, kuris iš jų automobilio matėsi gerai. Privažiavusiame automobilyje buvo trys: L. L., D. ir dar vienas, kurio nepažinojo. Jie (nukentėjusieji) nepradėjo su jais bendrauti. Jie (kaltinamieji) priėjo, D. atidarė vairuotojo duris, liepė lipti laukan iš automobilio. Nesakė dėl ko jie sustojo. Jis, M. O., jo brolis A. B., J. K. išlipo. Išlipęs buvo prie automobilio. E. A. miegojo automobilyje. Tas, kurio jis nepažinojo prie jo priėjęs, pradėjo smūgiuoti, norėdamas jam suduoti, bet jis smūgių išvengė, todėl pasišalino. Nuėjo gal toliau nei 150 metrų atstumu nuo tos vietos. Iki jis nubėgo tolyn, E. A. dar miegojo automobilyje. Matė, kaip į automobilį buvo įlipęs D., o ar L. L. buvo įlipęs, nematė. Atgal grįžo gal po valandos. Tų trijų asmenų nebebuvo. E. A. veidas buvo kruvinas, o kitų sužalotų nematė. Jam grįžus kiti sakė, kad dingo automagnetola, rakteliai, dar kažkas, iš E. A. pagrobti 200 litų, mobilaus ryšio telefonas. Taip pat sakė, kad vežė E. A. iki ( - ) šaltinėlio. Jis nematė, kad kas kam būtų sudavęs, nematė kas paėmė automagnetolą, nematė konkrečių L. L. veiksmų, tačiau paėjęs toliau girdėjo garsus, kad kažkas su mašina BMW važinėjo, bet nematė kas. Žalos nepatyrė.

32Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis L. L. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, tik atkreipė dėmesį, kad raktelių nepasisavino, o iš įpratimo juos įsidėjo.

33Nuteistojo L. L. gynėjas advokatas V. Sviderskis palaikė apeliacinį skundą ir prašė tenkinti.

34Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

35Apelianto L. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

36Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą. Dėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

37BPK 219 str. numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2010).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 p. išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

39Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2012 m. spalio 30 d. kaltinamuoju aktu L. L., V. M. ir D. B. buvo perduoti teismui, jie kaltinami padarę BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas pripažino juos kaltais ir už tai nuteisė.

40Įstatymų leidėjas BK XXVIII skyriuje reglamentavo nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms, ir turtiniams interesams. BK 178 str. reglamentuota vagystė, o BK 180 str. reglamentuotas – plėšimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ Nr. 52, išsamiai išanalizuoti vagystės ir plėšimo skirtumai. Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė, plėšimo objektą sudaro visų rūšių ir formų nuosavybė, papildomas objektas žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Atsakomybę už turto pagrobimą pagal BK 178 str., nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu, o svetimą turtą pagrobus panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, kvalifikuojama pagal BK 180 str. kaip plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Baigtinumas vagystės ir plėšimo laikomas kaltininkui užvaldžius svetimą turtą ir taip įgijus galimybę neteisėtai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu pagal savo valią. Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, jog kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Skirtingai yra kaltininkui turtą pagrobus panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tada jo veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Abi nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Esant kaltininko tyčiai dėl grobiamo turto vertės neapibrėžtai, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių, ji kvalifikuotina atsižvelgiant į pagrobto turto vertę. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį būtinas tikslas ir numatyti kaltininko padariniai. Kilus siekiui pasisavinti svetimą turtą po fizinio smurto panaudojimo asmens veika kvalifikuojama pagal BK 180 str.

41Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-403-2012 ir kt.).

422012 m. spalio 30 d. kaltinamajame akte L. L., V. M. ir D. B. bendrais tyčiniais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje pagrobė nukentėjusiajam J. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, tai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. bei panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje, t. y. sudavė du smūgius, J. K. atžvilgiu, tai kvalifikuota pagal 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad tik įsėdęs į automobilį L. L. pradėjo jame savivaliauti, automobilį užvedė, apsuko, sudavė smūgį J. K., ištraukė iš spynelės automobilio raktelius, paėmė magnetolą ir kitus priedus ir taip pagrobė svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su kaltintoju ir šias kaltinamųjų veikas kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.

43Valstybės kaltintojas suformuluotame kaltinime kaltinamajame akte dėl nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu padarytų kaltinamųjų nusikalstamų veikų, nurodė, kad iš jo pagrobti du sidro „Fizz“ buteliai bendros 14 litų vertės, tai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. 2011 m. liepos 22 d. liudytoju apklaustas A. B., nurodė, jog L. L. kartu su dar vienu asmeniu nuėjo, atsidarė automobilio bagažinę ir iš ten pasiėmė du butelius sidro „Fizz“, o taip pat, jog nė vienas iš užpuolikų jo nelietė, tik liepė nesikišti, kitaip bus sumuštas (1 t. 68-69 b. l.). Šių kaltinamųjų veiksmų A. B. atžvilgiu valstybės kaltintojas kaltinamuoju aktu nevertino. Pirmosios instancijos teismas teisiamojo teismo posėdžio metu neapklausė nukentėjusiojo A. B., o skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visiškai nenurodė kaltinamųjų atliktų veiksmų nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu, negrindė nukentėjusiajam A. B. padarytos nusikalstama veika žalos klausimo, tik konstatavo esant civiliniam ieškiniui bei jį tenkino. Pirmosios instancijos teismas kaltinamųjų veiksmus dėl nukentėjusiojo A. B. kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad jam ne tik buvo grasinta nesikišti ir niekam nieko nepasakoti, bet jam V. M. vieną kartą sudavė, t. y. jo atžvilgiu buvo panaudotas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas.

44Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus bylą bei atlikus dalinį įrodymų tyrimą, atsiranda prielaidos spręsti ar L. L., V. M., D. B. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d., ir 248 str. 1 d. J. K. ir A. B. atžvilgiu, neturėtų būti kvalifikuotos pagal BK 180 str. 1 d.

45BK 63 str. 10 d. nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013).

46Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, vertinant byloje surinktus įrodymus L. L., V. M., D. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos susideda iš trijų tapačių vienarūšių veiksmų, panaudojant fizinį smurtą (nukentėjusiesiems J. K., A. B., E. A.) bei psichologinį smurtą (nukentėjusiajam A. B.), jų turtas pagrobtas atvirai viešoje vietoje aktyviais veiksmais, visos jos vertinamos kaip atskiros, kvalifikuotinos pagal BK 180 str. 1 d. Veikos atitinka BK 180 str. 1 d. objektyviuosius požymius – veikos padarytos aktyviais veiksmais, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; vieninga tyčia - neapibrėžta tiesiogine tyčia be išankstinio susitarimo veikiant bendrai panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą pagrobti svetimą turtą. Padarytas nusikalstamas veikas skiria labai trumpas laiko tarpas, t. y. nusikalstami veiksmai atlikti vienas paskui kitą, toje pačioje vietoje, veikiant bendrai įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko – svetimo turto; kaltininkai savo veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydami pirmą veiksmą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Veika padaryta nesant jokios (tam pakankamos) dingsties, atlikti veiksmai bendrų veiksmų nukreipti vieningo tikslo – pagrobti svetimą turtą, nedetalizuojant (nekonkretizuojant) padarinių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šios nusikalstamos veikos tęstinumu bei vienos nusikalstamos veikos esminiu požymiu laikytina tai, kad L. L., V. M. ir D. B. savo automobiliu važiuodami sustojo įvykdyti plėšimą konkrečiame objekte – automobilyje BMW 525, o ne atskirai apiplėšdami kiekvieną nukentėjusįjį, nes būtent iš šio automobilio pagrobti J. K. priklausantys daiktai, A. B. gėrimas ir iš ten ištemptas miegantis E. A. bei nuo jo miegančio peties nutraukta rankinė su daiktais. Nors kai kurie kaltinamieji ir nukentėjusieji buvo pažįstami iš matymo, žinojo kaltinamųjų anketinius duomenis, tačiau ši aplinkybė nebuvo svarbi ir lemiama grobiamo svetimo turto priklausomumui.

47Kaltinamųjų susitarimas, veiksmų bendrumas ir kryptingumas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, patvirtinamas tuo, jog jie kartu išlipo iš Opel automobilio, nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktų bendrų panašių aktyvių veiksmų nesant jokios (tam pakankamos) dingsties, fizinio smurto panaudojimo visų nukentėjusiųjų atžvilgiu, po to smurtą tęsimo ir kartu pagrobimo svetimą turtą, tuo metu nebuvus nė vieno iš kaltinamųjų prieštaravimo tokiems kitų kaltinamųjų veiksmams, taip pat prisidėjus prie jų, suvokiant tokių savo ir kitų kaltinamųjų veiksmų pavojingumą, neteisėtumą bei to norint, tuo siekiant savo tikslų.

48Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai gali būti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu, laikantis BPK 256 str. nustatytos tvarkos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. a p. nuostatos reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prokuroras BPK 256 str. nustatyta tvarka prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nepateikė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija to padaryti nepasunkindama nuteistųjų padėties, nepažeisdama apelianto ir kitų nuteistųjų teisės į gynybą, savo iniciatyva negali, todėl byla perduotina prokurorui. Pripažintina, kad toks sprendimas, iš dalies tenkinant paties nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinio skundo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., neviršija, nes skundu prašoma panaikinti nuosprendį dalyje ir jį išteisinti iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

49Sutinkamai su šiomis paminėtomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, faktiškai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka nuosprendyje išdėstytų ir įrodytomis pripažintų L. L., V. M., D. B. nusikalstamų veikų aplinkybių, nes yra pagrindo manyti, kad buvo padaryta tik viena tęstinė sunkesnė nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 str. 1 d. (dėl nukentėjusiųjų J. K., A. B. ir E. A.), skirtingai nei nuteistieji buvo kaltinami.

50Taigi, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia pagrindą svarstyti klausimą dėl veikos kvalifikavimo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, L. L., V. M., D. B. pareikšti kaltinimai kvalifikuoti parenkant ne tas BK nuostatas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, apibūdinančias nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., požymius, jame iškraipytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės. Padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, paviršutiniškas neišsamus bylos tyrimas tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu lėmė įstatymų garantuotų kaltinamųjų teisių suvaržymą ikiteisminio tyrimo stadijoje, nutartyje paminėtus kaltinamojo akto surašymo trūkumus (BPK 219 str. 3 p.), kurių negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. įtvirtintų reikalavimų. Dėl išvardytų esminių kaltinamojo akto trūkumų byla negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta teisme, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina ( - ) apygardos prokuratūros prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

51Nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamo akto surašymo grąžinama prokurorui, todėl kolegija negali atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, baudžiamojo įstatymo pritaikymu ir bausmės dydžio nustatymu.

52Kolegija, priimdama sprendimą dėl nuosprendžio panaikinimo ir baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui, nebeanalizuoja kitų apeliantų argumentų.

53Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 332 straipsnio 9 dalimi,

Nutarė

54panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.... 4. - pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;... 5. - pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.... 6. Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 7. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.... 8. Iki įsiteisės nuosprendis, palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis... 9. Bausmės pradžia numatyta skaičiuoti nuo suėmimo dienos. Į bausmės laiką... 10. Skundžiamu nuosprendžiu kaltais pripažinti V. M. ir D. B., tačiau... 11. Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam E.... 12. Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam E.... 13. Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam J.... 14. Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista nukentėjusiam A.... 15. Iš kaltinamųjų L. L., V. M. ir D. B. solidariai priteista Valstybinei... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,... 17. L. L., V. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje,... 18. Be to, L. L., V. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo... 19. Be to, L. L., V. M. ir D. B. nuteisti už tai, kad jie būdami apsvaigę nuo... 20. Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono... 21. Nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos nuteistas, nepadarė. Teigia, jog... 22. Mano, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra suprantama, už kokius... 23. Taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų,... 24. Pažymėjo, jog nukentėjusieji yra suinteresuoti baudžiamosios bylos... 25. Apeliaciniame skunde nurodo, kad konfliktas buvo kilęs ne iš chuliganiškų... 26. Atkreipė dėmesį, kad sužalotam vaikinui jie suteikė pagalbą, nebuvo... 27. Apelianto nuomone, paskirta netinkama bausmės rūšis, ji aiškiai per daug... 28. Pripažįsta, kad yra padaręs įstatymu uždraustas veikas, tačiau ne tokius... 29. Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas, teismo posėdyje... 30. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad kaltinamąjį L. L. pažinojo dar iki... 31. Liudytojas E. B. parodė, kad L. L. iki įvykio pažinojo iš matymo. Buvo... 32. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis L. L. palaikė... 33. Nuteistojo L. L. gynėjas advokatas V. Sviderskis palaikė apeliacinį skundą... 34. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį... 35. Apelianto L. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. ... 36. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3... 37. BPK 219 str. numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53... 39. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2012 m. spalio 30 d.... 40. Įstatymų leidėjas BK XXVIII skyriuje reglamentavo nusikaltimus ir... 41. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų... 42. 2012 m. spalio 30 d. kaltinamajame akte L. L., V. M. ir D. B. bendrais... 43. Valstybės kaltintojas suformuluotame kaltinime kaltinamajame akte dėl... 44. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus bylą bei... 45. BK 63 str. 10 d. nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias... 46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, vertinant byloje... 47. Kaltinamųjų susitarimas, veiksmų bendrumas ir kryptingumas, apeliacinės... 48. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti... 49. Sutinkamai su šiomis paminėtomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos... 50. Taigi, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nustatytos... 51. Nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla dėl įstatymo reikalavimų... 52. Kolegija, priimdama sprendimą dėl nuosprendžio panaikinimo ir baudžiamosios... 53. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 54. panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d....